Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-163-651/2018

Teisėja Rasa Stonkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36134-2017-0

2018 m. gegužės 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės, (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 75 MGL (2824,50 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt keturių eurų 50 centų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė M. G. – 50 MGL (1883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 17 d. 22.35 val. iki 2017 m. liepos 18 d. 14.55 val. (vieną parą) ir nustatyta, kad yra atlikta 2 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, M. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – nutarta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio Volkswagen Golf, tranzitiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3000 Eur (tris tūkstančius).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent M. G. 2017 m. liepos 17 d., apie 22.35 val., (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį Volkswagen Golf, tranzitiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,95 promilės etilo alkoholio.Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 5 d., atsižvelgęs į nuteistojo prisipažinimą bei kitus byloje esančius įrodymus, pripažino M. G. kaltę padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismas, atsižvelgęs ne tik į VšĮ „E“ pateiktus duomenis apie analogiškų automobilių vertę, bet ir įvertinęs skelbimuose apie parduodamus analogiškus automobilius nurodytas kainas, realią šio automobilio rinkos vertę, prokuroro nurodytą konfiskuotino turto vertę – 6000 Eur sumažino iki 3000 Eur. Būtent tokią sumą teismas vadovaudamasi BK 72 straipsniu nusprendė konfiskuoti iš nuteistojo.Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. ir jo gynėjas advokatas Raimondas Mažulis prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalį dėl turto vertės konfiskavimo ir nustatyti, kad iš M. G. konfiskuojama 2000 Eur automobilio Volkswagen Golf, tranzitiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vertė. Nurodo, kad teismo nustatyta konfiskuoto turto vertė yra per didelė ir neatitinka konfiskuojamo turto tikrosios vertės.Tvirtina, jog vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi turi būti konfiskuojama konfiskuotino turto rinkos vertė. Kas yra rinkos vertė nurodyta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje. Anot apelianto, nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo sutartis yra vienintelis dokumentas, kuriuo nustatoma konkrečiai šio turto, o ne panašius požymius turinčio turto vertė. Taigi tiek VšĮ „E“ (apeliaciniame skunde nurodoma kaip VšĮ „E.“), tiek ir skelbimų apie panašaus transporto priemonių pardavimą duomenys yra tik orientaciniai ir konkretaus konfiskuojamo turto tikrosios rinkos vertės nepatvirtina. Mano, kad teismui nebuvo būtina vadovautis orientacine automobilio rinkos verte, kadangi byloje yra paties automobilio Volkswagen Golf, tranzitiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis pagal kurią ši transporto priemonė įsigyta už 2000 Eur sumą. Būtent ši suma yra tikroji šios transporto priemonės rinkos vertė, kadangi ją nustatė tiesiogiai pirkimo–pardavimo sutartį sudarę asmenys, kurie neabejotinai įvertino visus automobilio privalumus ir trūkumus, t. y. įvertino aplinkybes, kurių negali įvertinti VšĮ „E“. Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konfiskuotino turto rinkos vertė prilyginta tokio turto pardavimo vertei (Klaipėdos apygardos teismo 2016-08-29 nutartis byloje Nr. 1S-260-557/2016). Mano, kad apylinkės teismas turėjo vadovautis būtent automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio verte. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Vilija Žukauskienė prašo nuteistojo M. G. ir jo gynėjo advokato Raimondo Mažulio apeliacinį skundą atmesti. Teigia, jog teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta jo įsigijimo kaina, nes ji neatspindi konkretaus automobilio rinkos vertės. Įstatymas nedraudžia fiziniams asmenims pirkimo–pardavimo sandorius sudaryti ir už mažesnę nei rinkos kainą. Apeliantas nepateikė nepriklausomo eksperto atlikto konkretaus automobilio paskaičiuotos vertės, kuri paneigtų teismo nustatytą automobilio rinkos vertę. Pažymi, kad nurodyta Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-557/2016 priimta esant kitokioms faktinėms aplinkybėms nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, todėl ja vadovautis nėra pagrindo. Teigia, kad teismo nustatyta konfiskuotino turto rinkos vertė yra pagrįsta ir nekeistina. Apeliacinis skundas atmestinas.BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės ir sutinka su jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu, paskirta bausme, paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, tačiau nesutinka su teismo nustatyta konfiskuotino turto verte. Taigi ginčas yra tik dėl nustatytos konfiskuotino turto vertės, kuri, anot apelianto yra per didelė. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, ar šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šia turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą išvengtų turto konfiskavimo taikymo. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nusprendė iš nuteistojo išieškoti automobilio vertę pinigais. Apylinkės teismas, nustatydamas konfiskuotino automobilio vertę – 3 000 Eur, vadovavosi VšĮ „E“ duomenimis apie analogiško automobilio vertę, parduodamų analogiškų automobilių skelbimuose nurodytas vertes bei realią automobilio vertę. Apeliantas su tuo nesutinka ir mano, kad teismas, nustatydamas automobilio rinkos vertę, privalėjo vadovautis tik jo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta įsigijimo kaina kuri yra reali šio automobilio rinkos vertė, o ne vadovautis orientaciniais duomenimis, parodančiais tik panašių automobilių rinkos vertę. Taigi ginčas iš esmės yra dėl įrodymų, kuriais būtina vadovautis nustatant konfiskuotino turto rinkos vertę.Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su byloje pateiktais duomenimis apie konfiskuotino automobili vertę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas automobilio rinkos vertę, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Teismas pagrįstai nesivadovavo vien tik automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta jo įsigijimo kaina, o rėmėsi visais byloje esančiais įrodymais, turinčiais reikšmę automobilio rinkos vertės nustatymui. Teismas vienokias ar kitokias aplinkybes nustato vertindamas įrodymų visetą. Taigi ir turto vertę teismas nustato vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis (BPK 20 str.). Todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog šiuo atveju teismas išimtinai turėjo atsižvelgti į automobilio įsigijimo kainą, kuri, anot apelianto, atspindi tikrąją automobilio rinkos vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad daikto pirkimo–pardavimo kainą gali sąlygoti įvairūs faktoriai, tiek objektyvūs, sietini su perkamo–parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir panašiai, tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ar pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti ir panašiai ar ryšiais su pardavėju, todėl nustatant automobilio rinkos vertę vadovautis tik pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina, nebūtų teisinga. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nurodyta automobilio įsigijimo kaina, yra vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymai, ir tik įvertinus jų visumą, nustatoma konfiskuotino turo rinkos vertė. Tokio pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-55-195/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-336-651/2017). Ne išimtis ir apeliaciniame skunde nurodytoje teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo byla Nr. 1S-260-557/2016), kur rinkos vertės nustatymui reikšmę turėjo ne tik pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio pardavimo kaina, kaip teigiama apeliaciniame skunde, bet ir kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, tokios kaip automobilio nusidėvėjimas, jo naudojimo laikas, eksploatavimo sąlygos, besibaigianti techninė apžiūra bei kitos aplinkybės.Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju automobilio vertė jo įsigijimo metu neatspindi jo tikrosios rinkos vertės. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nustatyta konfiskuotino automobilio rinkos verte – 3000 Eur, kuri iš esmės, įvertinus automobilio apgadinimus, atitinka VšĮ „E“ bei skelbimuose nurodytas parduodamų analogiškų automobilių kainas. Sutiktina su apeliantu, jog VšĮ „E“ pateikti duomenys yra tik orientacinio pobūdžio ir nebūtinai jie atspindi realią konfiskuotino automobilio vertę, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas jais besąlygiškai ir nesivadovavo, priešingai, šiuos duomenis vertino kritiškai, patikrino ir kitą informaciją apie galimas analogiško automobilio vertes bei įvertino realią automobilio būklę.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilio „Volkswagen Golf“, tranzitiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 3000 Eur apylinkės teismo nustatyta vadovaujantis VšĮ „E“ pažyma, kurioje nurodyta, jog vidutinė tokio tipo transporto priemonės kaina Lietuvoje 2017 m. buvo 6640 Eur (5487 Eur), 2018 m. yra 4410 Eur (kaina be PVM 3645) (b. l. 59, 153). Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad VšĮ „E“ nurodytos automobilio rinkos vertės skirtingais laikotarpiais paskaičiuotos su PVM, todėl papildomai patikrino skelbimuose apie parduodamus analogiškus automobilius nurodytas kainas ir išvedė vertės vidurkį – 3300 Eur, kuris žymiai nesiskiria nuo VšĮ „E“ pateiktų rinkos verčių 2017 bei 2018 metais be PVM. Be to, matyti, kad teismas, nustatęs, jog konfiskuotino automobilio rinkos vertė yra 3300 Eur, ją sumažino iki 3000 Eur įvertinęs realią automobili būklę. Bylos medžiaga patvirtinta, kad automobilis buvo apgadintas. Liudytojas A. U. parodė, kad yra įskilęs automobilio priekinis stiklas, įlenktas kairės pusės slenkstis bei galinis bamperis dešinėje pusėje. Automobilio apgadinimai užfiksuoti ir automobilio apžiūros protokole (b. l. 15-16). Tikslūs automobilio apgadinimų sutvarkymo kaštai nėra pateikti, todėl įvertinus apgadinimų pobūdį, kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismu, jog jie automobilio vertę mažina nežymiai, t. y. apie 300 Eur. Toks vertės sumažinimas, atsižvelgus į automobilio apgadinimų pobūdį, kolegijos manymu, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Jokių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu panaudota transporto priemonė turi kokių nors esminių trūkumų ar defektų, dėl ko būtų pagrindas itin mažinti jo vertę, nėra. Taigi apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nustatyta konfiskuotino automobilio rinkos verte, kuri, kaip minėta, nustatyta įvertinus visų įrodymų, reikšmingų vertės nustatymui, visetą. Esant išdėstytiems argumentams, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas konfiskuotino automobilio vertės nustatymo būdas yra tinkamas ir atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, BPK nuostatos nebuvo pažeistos, todėl keisti ar naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš M. G. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto –automobilio Volkswagen Golf, tranzitiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3000 Eur, nėra pagrindo. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nuteistojo M. G. gynėjas advokatas Raimondas Mažulis papildomai prie apeliacinio skundo pateikė prašymą, vadovaujantis BPK 347 straipsniu, išspręsti klausimą dėl M. G. skirtų bausmių pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018-03-05 nuosprendį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-06 nuosprendį subendrinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrinamos pastariesiems sprendimams įsiteisėjus. Priimant skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-05 nuosprendį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-04-06 nuosprendis dar nebuvo priimtas, todėl skundžiamoje byloje joks minėtais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimas buvo neįmanomas. Analizuojamu atveju klausimas dėl skirtingais nuosprendžiais nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo turėtų būti sprendžiamas BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. vėliausią nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnyje ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes ir nustatyti galutinę vykdytiną bausmę, po to, kai į jį teikimu kreipsis bausmę vykdanti institucija.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. G. ir jo gynėjo advokato Raimondo Mažulio apeliacinį skundą.