Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-336-651/2017

Teisėja Zita Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40639-2016-4

2017 m. gruodžio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės, (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijos Sadauskaitės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 27 MGL (1016,82 Eur (vieno tūkstančio šešiolikos eurų 82 centų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 18 MGL (677,88 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 88 centų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, valstybės naudai iš E. M. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudoto daikto – automobilio Volkswagen Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3900 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. M. nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 16 d., 19.30 val., UAB „K“ priklausančioje parduotuvėje Nr. 30, (duomenys neskelbtini), prekybos patalpoje, į automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsidėjo užuolaidų karnizą, 6,05 Eur vertės, 2 stalo kojas, bendros 17.38 Eur vertės, 2 stalo kojas, bendros 17,38 Eur vertės, dulkių siurblį „BOSCH“, 249 Eur vertės ir už šias prekes nesumokėjęs išvažiavo iš parduotuvės teritorijos. Tokiu būdu E. M. pagrobė UAB „K“ priklausantį turtą už 289,81 Eur sumą.Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. gegužės 17 d., 15.40 val., UAB „K“ priklausančioje parduotuvėje Nr. 30, (duomenys neskelbtini), prekybos patalpoje, į automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsidėjo tapetus „FLIZ“, 39,90 Eur vertės, stalo koją „CR“, 8,69 Eur vertės, stalo koją „STAL“, 8,69 Eur vertės, lygintuvą „PHILIPS“, 99,99 Eur vertės ir už šias prekes nesumokėjęs išvažiavo iš parduotuvės teritorijos. Tokiu būdu E. M. pagrobė UAB „K“ priklausantį turtą už 157,27 Eur sumą.Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. birželio 21 d., 08.56 val., UAB „K“ priklausančioje parduotuvėje Nr. 30, (duomenys neskelbtini), prekybos patalpoje, į automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsidėjo dulkių siurblį „BOSCH“, 249 Eur vertės ir už šias prekes nesumokėjęs išvažiavo iš parduotuvės teritorijos. Tokiu būdu E. M. pagrobė UAB „K“ priklausantį turtą už 249 Eur sumą.Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. rugpjūčio 19 d,. 18.57 val., UAB „K“ priklausančioje parduotuvėje Nr. 30, (duomenys neskelbtini), prekybos patalpoje, į automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsidėjo dušo galvutę „MORGEN-R-ST-MR9022“, 15,50 Eur vertės, 2 skydus „MDL“, bendros 12,16 Eur vertės, dulkių siurblį „ELECTROLUX“, 269 Eur vertės ir už šias prekes nesumokėjęs išvažiavo iš parduotuvės teritorijos. Tokiu būdu E. M. pagrobė UAB „K.“ priklausantį turtą už 296,66 Eur sumą.Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. rugpjūčio 20 d., 18.06 val., UAB „K“ priklausančioje parduotuvėje Nr. 30, (duomenys neskelbtini), prekybos patalpoje, į automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsidėjo plaktuvą „KENWOOD“, 229 Eur vertės, dekorą - paveikslą „NERMERE“, 53 Eur vertės, lygintuvą „PHILIPS“, 86,99 Eur vertės ir už šias prekes nesumokėjęs išvažiavo iš parduotuvės teritorijos. Tokiu būdu E. M. pagrobė UAB „K“ priklausantį turtą už 368,99 Eur sumą.Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. rugpjūčio 22 d., 19.09 val., UAB „K“ priklausančioje parduotuvėje Nr. 30, (duomenys neskelbtini), prekybos patalpoje, į automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsidėjo skydą „MDL“, 6,08 Eur vertės, skydą „MDL“, 4,69 Eur vertės, televizorių „SAMSUNG LED“,419 Eur vertės, stiklinių komplektą „FIRE“, 29,99 Eur vertės, kilimą „VINTAGE“, 141,38 Eur vertės ir už šias prekes nesumokėjęs išvažiavo iš parduotuvės teritorijos. Tokiu būdu E. M. pagrobė UAB „K“ priklausantį turtą už 601,14 Eur sumąBe to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. rugpjūčio 24 d., 19.38 val., UAB „K“ priklausančioje parduotuvėje Nr. 30, (duomenys neskelbtini), prekybos patalpoje, į automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsidėjo stalo koją, 8,69 Eur vertės, skydą „MDL“, 4,69 Eur vertės, dulkių siurblį „LECTROLUX“, 159 Eur vertės, dekoratyvinį akmenį „COLORADO“, 21,14 Eur vertės, kilimą „HEAVEN“, 43 Eur vertės, klozeto bakelio dangtį, 55 Eur vertės ir už šias prekes nesumokėjęs išvažiavo iš parduotuvės teritorijos. Tokiu būdu E. M. pagrobė UAB „K“ priklausantį turtą už 291,52 Eur sumą.Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. rugpjūčio 26 d., 19.30 val., UAB „K“ priklausančioje parduotuvėje Nr. 30, (duomenys neskelbtini), prekybos patalpoje, į automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vonios kabyklą „GLAMOUR“ 21,74 Eur vertės, įleidžiamą spyną, 17.99 Eur vertės, reprodukciją „WORLD“, 28,5 Eur vertės, plaktuvą „KENWOOD”, 229 Eur vertės, kilimą „VINTAGE“, 84,83 Eur vertės ir už jas nesumokėjęs bandė išvažiuoti iš parduotuvės teritorijos, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Tokiu būdu E. M. pasikėsino pagrobti UAB „K“ priklausantį 437,58 Eur vertės turtą.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pripažino E. M. kaltu padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Kadangi vogtas prekes nuteistasis gabeno automobiliu, todėl teismas, konstatavęs, kad automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir yra jau konfiskuotas Norvegijos teismo, iš nuteistojo priteisė konfiskuotino turto vertę – 3900 Eur sumą (BK 72 str. 5 d.).Apeliaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsniu valstybės naudai iš nuteistojo išieškota konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudoto daikto – automobilio Volkswagen Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 3900 Eur, panaikinti. Mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai taikė baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. konfiskavo automobilį kaip nusikaltimo padarymo priemonę. Be to, nustatė neteisingą jo vertę. Apelianto įsitikinimu, automobilis negali būti laikomas nusikaltimo padarymo priemone, nes jis prekes iš parduotuvės išgabeno parduotuvės vežimėliu, o ne automobiliu. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis, disponuoti turtu pagal savo valią. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje vagystė iš parduotuvės laikoma baigtu nusikaltimu, kai kaltininkas su pavogtomis prekėmis praeina pro kasas, už jas nesusimokėjęs. Byloje įrodyta, kad jis reikalingas prekes susikraudavo į vežimėlį ir nestabdomas išvažiuodavo iš parduotuvės teritorijos ir nuo to momento jis įgydavo galimybę disponuoti svetimais daiktais ir bet kokiu būdu juos pargabenti namo, pavyzdžiui, jis galėjo jas parsigabenti viešuoju transportu ar taksi, ar prekes perduoti tretiesiems asmenims. Kadangi prekes išvežė iš parduotuvės vežimėliu, o ne automobiliu, todėl teismas nepagrįstai jį vertino kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas, pasak apelianto, nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas. Remdamasis teismų praktika (kasacinio teismo bylos Nr. 2K-534/2011), teigia, kad pripažįstant automobilį nusikaltimo padarymo priemone, būtina nustatyti, ar jis specialiai tam buvo pritaikytas (įrengta slėptuvė ar pan.). Apelianto tvirtinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jo automobilis buvo specialiai pritaikytas pavogtoms prekėms gabenti ar gabenimas be šio automobilio būtų neįmanomas. Teigia, kad pavogti daiktai galėjo būti išgabenti ir be automobilio. Teismas neįvertino turto panaudojimo reikšmės nusikalstamos veikos sudėties požymių realizavimui, o tai yra būtina sąlyga turto pripažinimui nusikalstamos veikos priemone. Nuteistasis nesutinka ir su teismo nustatyta automobilio verte, kurią nusprendė išieškoti. Teigia, kad apylinkės teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, netinkamai įvertino reikšmingus duomenis ir nustatė per didelę iš nuteistojo išieškotiną sumą. Anot apelianto, teismas nepagrįstai rėmėsi VšĮ „E“ duomenimis, nes ji neatitinka tikrosios automobilio vertės. Ši įmonė, nustatydama automobilio rinkos vertę, vadovaujasi internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose esančias automobilių kainas. Be to, pažymi, kad VšĮ „E“ pateikta automobilio rinkos vertė yra orientacinė ir nepatvirtina tikslios konkretaus automobilio vertės. Tikroji automobilio vertė gali būti nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Apelianto tvirtinimu, jis automobilį įsigijo už 3000 Eur ir be to, jis kelis kartus buvo apgadintas eismo įvykių metu. Automobilis nuo pat jo įsigijimo buvo naudojamas statybų darbams, todėl nuo intensyvaus naudojimo, jo vertė mažėjo. Faktas, kad automobiliu buvo važinėjama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, taip pat įrodo jo vertės mažėjimą. Tai, kad sugedus jo varikliui, jis buvo pakeistas kitu, ne nauju varikliu, jokiu būdu nelaikytinas automobilio pagerinimu. Nurodo, kad variklio kaina 100 Eur. Atsižvelgęs į nurodytus duomenis, teigia, kad automobilio vertė nuo jo įsigijo žymiai sumažėjo ir nurodo, kad šiuo metu reali automobilio vertė galėtų būti apie 800 Eur.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė R. B. prašo nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė. Dėl automobilio vertės nustatymo taip sutinka su teismu, kad VšĮ „E“ pateikta automobilio VW Transporter Multivan rinkos vertė yra teisinga ir ja vadovautasi pagrįstai. Apeliacinis skundas atmestinas.BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės ir sutinka su jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu, paskirta bausme, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti automobilį. Taigi apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo – turto konfiskavimo. Tvirtinama, kad teismas nepagrįstai automobilį vertino kaip nusikalstamos veikos priemonę, o be to, net ir konstatavus, kad buvo pagrindas automobilį konfiskuoti, teismas netinkami įvertino automobilio vertę.Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pavyzdžiui, transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (pavyzdžiui, transporto priemonė, panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas), taip pat kai kurių nusikalstamų veikų dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2007, 2K-500/2010, 2K-24/2011, 2K-291-699/2016). Taigi turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Nurodytais kriterijais vadovaujamasi ir tais atvejais, kai transporto priemonė naudojama vagystės dalykui gabenti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-636/2007). Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar be transporto priemonės nusikalstamos veikos dalyko gabenimas būtų neįmanomas ar apsukintas. Apelianto tvirtinimu, automobilis negali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone dėl dviejų priežasčių: dėl to, kad jis prekes iš parduotuvės išvežė ne automobiliu, o vežimėliu ir dėl to, kad pavogtas prekes jis galėjo parsigabenti iki namų ir nesinaudojant automobiliu. Kolegija nesutinka su tokia apelianto pozicija.Kolegija, atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, sutinka su ginčijamo nuosprendžio išvadomis, kad automobilis Volkswagen Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio 2 dalies taikymo prasme, nes nuteistasis jį panaudojo kaip priemonę, palengvinusią nusikalstamų veikų darymą: transporto priemone jis gabeno pavogtą turtą, kurį, įvertinus pavogto turto apimtį ir svorį, priešingai nei tvirtina nuteistasis, be transporto priemonės būtų buvę sudėtinga pargabenti. Šiuo atveju tai, kad prekes iš parduotuvės į lauką išvežė parduotuvės vežimėliu, nėra esminė aplinkybė vertinant automobilio panaudojimo faktą darant nusikalstamą veiką. Taip pat neaktualūs apeliacinio skundo argumentai dėl automobilio specialaus pritaikymo gabenti pavogtas prekes. Be kita ko, pabrėžtina, kad šis požymis ne visais atvejais yra būtinas. Kolegijos įsitikinimu, automobilį buvo pagrindas konfiskuoti dėl to, kad nuteistasis jį naudojo tam, kad galėtų pargabenti nusikalstamos veikos dalyką – pavogtas prekes. Taigi neaktualus nei nusikaltimo baigtumo momentas, nei automobilio specialaus pritaikymas. Aktualu, ar pavogtas prekes nuteistasis galėjo pargabenti kitu būdu nesinaudojant transporto priemone. Bylos medžiaga patvirtinta, kad jis kiekvieną kartą automobiliu atvykdavo į nusikaltimo vietą taip iš anksto numatydamas, kad naudos automobilį pagrobtiems daiktams gabenti iš nusikaltimo vietos į namus. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis automobiliu gabeno iš UAB „K“ pavogtas prekes. Pirmą kartą nuteistasis pavogė užuolaidų karnizą, stalo kojas, dulkių siurblį (2016-05-16). 2016-05-17 – tapetus, stalo kojas, lygintuvą. 2016-06-21 – dulkių siurblį. 2016-08-19 – dušo galvutę, 2 skydus, dulkių siurblį. 2016-08-20 – plaktuvą, dekorą – paveikslą, lygintuvą. 2016-08-22 – 2 skydus, televizorių, stiklinių komplektą, kilimą. 2016-08-24 – stalo koją, skydą, dulkių siurblį, dekoratyvinį akmenį, kilimą, klozeto bakelio dangtį. 2016-08-26 vonios kabyklą, įleidžiamą spyną, reprodukciją, plaktuvą, kilimą. Nors ne kiekvienu atveju nuteistasis pavogdavo tiek prekių, kad jas pargabenti būtų reikalinga transporto priemonė, tačiau dažniausiai jų pavogdavo tiek, kad joms gabenti buvo būtina transporto priemonė. Įvertinus pavogtų priekių kiekį, apimtį, jas pargabenti kitu būdu, pvz. nešant rankose ar naudojantis viešuoju transportu, būtų itin sudėtinga. Nuteistojo veiksmai įvertinti kaip tęstinė veika, todėl neanalizuojant kiekvieno konkretaus atvejo dėl prekių kiekio, apimties ir galimybės jas pargabenti kitu būdu, kolegija konstatuoja, kad transporto priemonė buvo panaudota nusikaltimui palengvinti ir be jos nuteistojo tikslas pagrobti turtą negalėtų būti įgyvendintas ar būtų labai apsunkintas.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai automobilį, kuriuo nuteistasis gabeno pavogtas prekes, pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl teigti, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nėra pagrindo.

Dėl konfiskuotino turo vertės

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, ar šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šia turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą išvengtų turto konfiskavimo taikymo. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nusprendė iš nuteistojo solidariai išieškoti automobilio vertę pinigais. Apylinkės teismas, nustatydamas konfiskuotino automobilio vertę – 3 900 Eur, vadovavosi VšĮ „E“ duomenimis apie analogiško automobilio vertę. Be to, konstatuodamas, kad automobilio vertė atitinka šios įmonės nurodytą vertę, atsižvelgė į automobilio pagerinimą – nuteistasis pakeitė variklį. Taip pat teismas pažymėjo, kad dokumentų, pagrindžiančių mažesnę automobilio vertę, nuteistasis nepateikė. Apeliantas nesutinka su nustatyta konfiskuotina turto verte. Teigia, kad teismas, nustatydamas konfiskuotino automobilio vertę, nepagrįstai vadovavosi neobjektyviais duomenimis, netinkamai įvertino reikšmingus duomenis, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, todėl nustatyta konfiskuotino automobilio vertė neatitinka realios jo vertės.Pažymėtina, kad teismas vienokias ar kitokias aplinkybes nustato vertindamas įrodymų visetą. Taigi ir turto vertę teismas nustato vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis (BPK 20 str.). Byloje pateikta automobilio Volkswagen Multivan, vaslt. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad A. M. jį įsigijo 2014-06-05 iš A. M. už 10 000 Lt (t. 2., b. l. 133). Nuteistasis nurodė, kad automobilis nebuvo techniškai tvarkingas, buvo sugedęs variklis, todėl jis jį pakeitė. Dėl to kažkiek automobilio vertė po sutvarkymo padidėjo (t. 2, b. l. 136). VšĮ „E“ pateikė duomenis, jog tokio automobilio vertė gali būti apie 3 968 Eur (t. 2, b. l. 140). Kolegija, atsižvelgusi į nurodytus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta vidutine konfiskuotino automobilio verte. VšĮ „E“ pateikta vertė yra vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje, nustatyta tiek atsižvelgus į transporto priemonės pagaminimo metus, tiek į pagrindines technines charakteristikas (kėbulo tipas, durų skaičius, kuras, variklio darbinis tūris, galia). Byloje nėra jokių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu panaudota transporto priemonė turi kokių nors esminių trūkumų ar defektų, kas būtų pagrindas mažinti jo vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu, VšĮ „E“ pateikti duomenys pakankamai tiksliai atspindi šios konkrečios transporto priemonės realią vertę Lietuvoje. Nesutiktina su apeliantu, kad šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į automobilio įsigijimo kainą. Pažymėtina, kad daikto pirkimo–pardavimo kainą gali sąlygoti įvairūs faktoriai, tiek objektyvūs, sietini su perkamo–parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir panašiai, tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ar pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti ir panašiai ar ryšiais su pardavėju. Kolegijos vertinimu, automobilio vertė jo įsigijimo metu neatspindi jo dabartinės vertės dėl kelių priežasčių. Pirma, automobilį jis įsigijo iš buvusios sutuoktinės A. M., su kuria, kaip matyti iš bylos medžiagos, nors nuteistasis yra išsituokęs, tačiau gyvena kartu. Antra, pats nuteistasis nurodė, kad įsigijo prastos techninės būklės automobilį, buvo sugedęs variklį, kurį pakeitė, t. y. pagerino automobilį (t. 2, b. l. 135-136). Taigi nustatant automobilio vertė vadovautis pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio verte, nebuvo jokio pagrindo. Nesutiktina su apeliantu, jog po įsigijimo automobilio vertė itin sumažėjo dėl jo naudojimo statybose ar važiavimo į užsienį. Automobilio naudojimas statybose ar vykimas į užsienį savaime nemažina automobilio vertės, jei jo techninė būklė yra gera. Taigi duomenų, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų pagrindą mažinti konfiskuotino automobilio vertę, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu nustatyta konfiskuotino automobilio vertė pagal VšĮ „E“ pateiktus duomenis yra objektyvi ir realiai atspindi rinkos situaciją, todėl ja vadovautasi teisėtai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismo panaudotas automobilio vertės nustatymo būdas atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, nes vadovautasi labai panašios transporto priemonės rinkos verte, kuri, palyginus su nuteistojo įsigyto techniškai netvarkingo (sugedusiu varikliu) automobilio verte, yra šiek tiek didesnė.Kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas pasirinko tinkamą konfiskuotino automobilio vertės nustatymo būdą ir byloje pateiktų duomenų pakako nustatyti konfiskuotino automobilio vertę, todėl nebuvo būtina skirti ekspertizę ar kreiptis į specialistus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad BPK nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visas įstatymuose numatytas įrodinėjimo priemones bei būdus, pavyzdžiui, gauti kelias viena kitą dubliuojančias specialisto išvadas, būtinai skirti ekspertizę ar net kelias ekspertizes, tirti visus proceso dalyvių nurodomus dokumentus ir pan. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-530/2014). Nagrinėjamoje byloje ši praktika reikšminga tiek, kiek ji susijusi su apelianto argumentu, kad buvo būtina automobilio vertę nustatyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie duotų pagrindą manyti, kad konfiskuotino turto vertė yra 800 Eur, todėl esant pakankamai objektyvių duomenų apie automobilio vertę, atlikti konkretaus automobilio vertinimą, nebuvo pagrindo.Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turi būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinti tokio išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas. BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotinos transporto priemonės vertės išieškojimas, nevaržo nuteistojo labiau negu reikia pirmiau nurodytiems bausmės tikslams pasiekti. Teisėjų kolegija įvertino visumą pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, reikšmingų skiriamos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimui, kurių nekartoja, atsižvelgė ir į tai, kad nuteistajam paskirta galutinė bausmė – bauda yra artima minimaliai (18 MGL) baudai (BK 47 straipsnio redakcija galiojusi iki 2017-10-06). Šių duomenų pagrindu spręstina, kad šiuo atveju papildomos baudžiamojo poveikio priemonės – 3 900 Eur (atitinka 103 MGL), išieškojimas tik padės įgyvendinti prevencinės bausmės paskirtį ir nėra dar viena bausmė, kurios dydis ženkliai viršija už nesunkų nusikaltimą taikytiną maksimalų baudos dydį (500 MGL). Kolegijos manymu, E. M. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus bei yra proporcinga padarytam nusikaltimui. Esant išdėstytiems motyvams, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumo klausimą, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybės bei esančiais įrodymais nustatė konfiskuotino automobilio vertę, todėl keisti ar naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio dalies, kuria vadovaujantis BK 72 straipsniu, valstybės naudai iš E. M. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudoto daikto – automobilio Volkswagen Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3900 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. M. apeliacinį skundą.