- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-19
- Bylos Nr.
- 1A-55-195/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23700-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Šumskas (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė
- Advokatai
- Valdas Kersnauskas
- Kategorijos
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. Č. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje padarymą ir perduotas pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato sutuoktinės D. Č. atsakomybei. V. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams iš šešiems mėnesiams. V. Č. paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – 3 890 eurų, kaip konfiskuotino automobilio „Chrysler Crossfire “ vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės.
1. V. Č. vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis: 2017 m. gegužės 16 d., apie 7.30 val., Ateities gatvėje, esančioje Atkočių km., Deltuvos sen., Ukmergės raj. vairavo jam priklausantį automobilį „Chrysler Crossfire“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,87 promilės etilo alkoholio.
Šiais veiksmais V. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui V. Č. prašo panaikinti 2017 m. spalio 16 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl paskirto turto konfiskavimo, t.y. panaikinti 3 890 eurų sumos, kaip konfiskuotino automobilio „Chrysler Crossfire“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą valstybės naudai.
3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį nebuvo nuoseklus, prieštaringai aiškino įstatymų ir teismų praktikos nuostatas. Pažymi, jog teismas konstatavęs, kad netikslinga jo atžvilgiu taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. vairuoto automobilio konfiskavimą, vis tiek priėmė sprendimą iš jo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
4. Apelianto vertinimu, teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, paskirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
5. Apeliantas vadovaudamasis teismų praktika nurodo, kad nusikalstamos veikos įrankių ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė, tai yra automobilis, yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. Nurodo, kad pačios veikos numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas, nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, kas yra neuždrausta įstatymo, o vairavimą esant neblaiviam. Todėl šiuo atveju transporto priemonė yra kaip vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, tai yra transporto priemonė yra nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad šio straipsnio įtvirtintoje dispozicijoje nusikaltimas negali būti padaromas nesinaudojant transporto priemone, ji nėra kaip priemonė, kuri yra pritaikyta nusikalstamai veikai padaryti ar jos panaudojimas būtų labai palengvinęs nusikalstamos veikos padarymą. Todėl transporto priemonė šiuo atveju skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, taigi negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme ir negali būti konfiskuojama.
6. Apelianto nuomone, teismas, remiantis baudžiamojoje byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma, nepagrįstai nustatė konfiskuotino automobilio „Chrysler Crossfire“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę 3890 eurų. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikiamuose išaiškinimuose nurodoma, kad tikrąsias automobilių rinkos kainas galima nustatyti remiantis automobilių pirkimo – pardavimo, draudimo sutartyse nurodytomis kainomis, nepriklausomų turto vertintojų atliktais transporto priemonių vertinimais arba kitais įstatymų leistinais būdais. Tuo tarpu VšĮ „Emprekis“ pažymomis nustatinėjant automobilių tikrąsias rinkos vertes nesiremiama, kadangi jos neturi jokios juridinės galios. Pastarosios įmonės svetainėje nurodoma, kad jų pateikiamos automobilių kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu. Pažymi, kad šiuo atveju teismas nurodydamas konfiskuotino daikto vertę privalėjo įvertinti konkretų automobilį, nurodyti realią jo vertę, juolab, kad jis eismo įvykio metu buvo apgadintas, kas mažino šio daikto kainą.
7. Apeliantas nurodo, kad 2013 m. rugsėjo 18 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad jis automobilį „Chrysler Crossfire“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko už 11 000 Lt, kas sudaro 3185,82 eurus. Atkreipia teismo dėmesį, kad už tokią kainą automobilis buvo pirktas prieš keturis metus, todėl šiuo metu jo vertė yra sumažėjusi.
8. V. Č. teigimu, jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, dėl padarytos veikos labai gailisi, niekada ankščiau nebuvo baustas administracine tvarka, gyvena su šeima, nuo 2008 metų turi rimtų sveikatos problemų, todėl dėl neįgalumo gauta 228,41 eurų dydžio netekto darbingumo pensiją, charakterizuojamas teigiamai, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, pažymi, kad jo padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, ateityje pasižada nenusikalsti. Nurodo, jog šiuo metu jo materialinė padėtis yra labai sunki, todėl jis realiai neturi jokių galimybių įvykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. 3890 eurų sumos sumokėjimą.
9. Apelianto nuomone, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą paskirdamas jam turto konfiskavimą, t.y. 3890 eurų dydžio sumos konfiskavimą valstybės naudai.
III. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
IV. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
V. Apeliacinis skundas atmetamas.
10. Ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, V. Č. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo byloje nėra, tačiau apeliantas skundžia nuosprendį dalyje dėl jo atžvilgiu konfiskuoto turto, nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. Taip pat nurodo, kad pačios veikos numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas, nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, kas yra neuždrausta įstatymo, o vairavimą esant neblaiviam.
11. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, proceso dalyvių pateiktus argumentus teismo posėdžio metu, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl apylinkės teismo priimtas nuosprendis laikomas pagrįstu ir teisėtu.
12. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nors baudžiamasis įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
13. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju akivaizdu, kad kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. Č. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Chrysler Crossfire“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,87 promilės etilo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, o pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
15. Nors apelianto vertinimu, apylinkės teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, paskirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, tačiau šis skundo argumentas nelaikytinas pagrįstu. Pažymėtina, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties matyti, jog baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, konstatavo, kad baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmenų teisių. Apylinkės teismas atsižvelgęs į tai, kad V. Č. ankščiau nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, įvertinęs apibūdinančias kaltinamojo padarytą veiką ir jo asmenybę, taip pat į tai, kad automobilis yra šeimos turtas, padarė išvadą, kad automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, ir nusprendė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t.y. 3 890 eurus. Turint galvoje tai, kad byloje nustatytas teisinis pagrindas atleisti V. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra logiška ir pakankamai motyvuota, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje yra prieštaringas, kad jame neteisingai aiškintos ir taikytos įstatymo bei teismų praktikos nuostatos, atmestinas kaip nepagrįstas.
17. Skunde nurodomi argumentai – kad V. Č. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, gyvena su šeima, turi rimtų sveikatos problemų, dėl netekto darbingumo gauna nedidelę pensiją, charakterizuojamas teigiamai, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, pasižada ateityje nenusikalsti, nėra pakankami teigti, kad nagrinėjamu atveju priteista išieškoti konfiskuotino turto pinigų suma pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Patikrinus byloje esančius duomenis pažymėtina, jog visos šios V. Č. skunde nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pastarasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį sutuoktinės atsakomybei vienerių metų laikotarpiui. Todėl laikytina, kad tokios baudžiamosios poveikio priemonės, kaip konfiskuotino turto vertės (šiuo atveju 3890 eurų) išieškojimas iš asmens, kuris padarė sau ir kitiems asmenims bei jų turtui didelę grėsmę keliantį itin pavojingą nusikaltimą, t.y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 1,87 promilių alkoholio (vidutinis girtumo laipsnis), taikymas, nelaikytinas neproporcinga ar neadekvačia priemone padarytai nusikalstamai veikai. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).
18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ankščiau paminėto automobilio vertė atitinkanti pinigų suma – 3 890 eurų apylinkės teismo nustatyta vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog vidutinė tokio tipo transporto priemonės kaina Lietuvoje (b.l.35). Apeliantas savo skunde nurodo, kad iš jo bus išieškoma didesnė pinigų suma nei realiai kainuoja šioje byloje nurodytas automobilis. V. Č. teigimu, jis pirkdamas automobilį prieš 4 metus už jį sumokėjo 11 000 litų (3 185,82 eurų), todėl teismo priteista išieškoti automobilio vertę atitinkanti suma yra per didelė. Atsakant į šį apelianto argumentą pažymėtina, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutartis negali būti pagrindu nustatant realią automobilio vertę, kadangi tokios sutarties šalys gali nustatyti bet kokią parduodamo turto vertę, tame tarpe ir žymiai mažesnę ir akivaizdžiai neatitinkančią tikrosios vertės. Be to, iš Vilniaus apygardos teismui pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Joland“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 18/01-02RVM, atliktos 2018 m. sausio 12 d. matyti, kad automobilio „Chrysler Crossfire“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 3 410 eurų, ši suma reikšmingai nesiskiria nuo apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytos automobilio vertės. Ankščiau aptartoje išvadoje nurodyta 1780 eurų vidutinė automobilio rinkos vertė nustatyta įvertinus nepataisytus automobilio defektus, atsiradusius būtent dėl paties V. Č. tyčinių nusikalstamų veiksmų, dėl kurių negali būti mažinama automobilio vertė buvusi nusikaltimo padarymo dieną. Todėl apelianto skundo argumentai dėl apylinkės teismo nustatyto automobilio vertės dydžio laikytini nepagrįsti, atsižvelgiant į bylos duomenis dėl automobilio vertės nustatymo, laikytina, kad teismai pasirinko tinkamą konfiskuotino automobilio vertės nustatymo būdą ir taip BPK nuostatų nepažeidė.
19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, keisti ar naikinti jį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. Č. apeliacinį skundą atmesti.