- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- 1A-567-932/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21396-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- M. P.
- Nukentėjusysis
- J. G.
- Civilinis ieškovas
- J. G., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Gintaras Petukauskas, Marijus Valantiejus
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. gynėjo advokato Gintaro Petukausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, M. P. įpareigotas bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą – 1 315,71 Eur.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo M. P. priteista 1 315,71 Eur turtinei bei 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistojo M. P. priteista 2 282,38 Eur už nukentėjusiajam J. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Iš nuteistojo M. P. priteista nukentėjusiajam J. G. 1 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. P. pripažintas kaltu dėl to, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, t. y. jis, 2022 m. birželio 8 d., apie 02.00 val., būdamas Vilniuje, Gedimino pr. 9, esančiame bare „Plius Plius Plius“, tyčia smurtavo prieš J. G., t. y. abiem rankomis pagriovė pastarąjį ant grindų, po to, J. G. atsistojus, vieną kartą dešinės rankos kumščiu suduodamas pastarajam į dešinę veido pusę, padarė nukentėjusiajam J. G. poodines kraujosruvas abipus vokuose bei žanduose su dešinės pusės akiduobės dugno lūžiu, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžiu, dešinės pusės skruostikaulio lūžiu, nosies nugarėlės nubrozdinimą su nosikaulio lūžiu, 11, 12, 42, 43 dantų nuskilimus, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 1969/2002 vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Tokiais savo veiksmais M. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. P. gynėjas advokatas Gintaras Petukauskas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį ir nuteistojo M. P. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirti jam laisvės apribojimo bausmę ne ilgesniam kaip šešių mėnesių terminui. Be to, skundu prašoma nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 500 Eur, o likusioje dalyje civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
2.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad šioje byloje liko nepašalinti esminiai įrodymų prieštaravimai ir pagrįstos abejonės dėl kai kurių ikiteisminio tyrimo veiksmų atitikimo procesiniams reikalavimams. Aptardamas vaizdo įrašus, apeliantas nurodo, kad iš įrašų matyti du aktyvūs prieš nukentėjusįjį atlikti M. P. veiksmai – nukentėjusiojo parvertimas ant žemės ir smūgis ranka į veidą. Vis dėlto vaizdo kameromis nėra užfiksuota, kas pusantros minutės laikotarpį vyko virtuvėje. Teigiama, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtauta baro salėje, virtuvėje ir salėje prie įėjimo. Nagrinėjant šias aplinkybes teisme nukentėjusysis patvirtino, kad dantys jam buvo nuskelti pirmojo užpuolimo metu.
2.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nukentėjusiojo parodymų vertinimo jų patikimumo aspektu. Apklausiamas teisme nukentėjusysis parodė, kad po konflikto su G. P. jį stipriai sumušė greičiausiai jį išprovokavusios merginos draugai. Po patirtų smūgių serijos nukentėjusysis krito ant žemės, gynėsi nuo smūgių į veidą, jautė, kad jam yra nuskelti dantys. Taigi nukentėjusysis patvirtino patyręs daugybinius smūgius, kuriais ir buvo sužalotas. Tokie jo paaiškinimai, anot gynėjo, rodo, kad nukentėjusysis gerai įsiminė šias konflikto aplinkybes. Pirminiu nukentėjusiojo įsitikinimu, jį užpuolė ir mušė 2-3 asmenys, o, jo draugo A. Š. teigimu, – 5 asmenys, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam buvo pasakyta, kad jį sužalojo vienas asmuo.
2.3. Gynėjas pažymi, kad byloje liko nepašalinti prieštaravimai ne tik dėl J. G. užpuolusių ir sužalojusių asmenų skaičiaus bei užpuolimo aplinkybių, bet ir kitos aplinkybės, kurių prieštaravimai yra akivaizdūs ir šių prieštaravimų pašalinimas yra būtinas. Iš medicinos duomenų išrašo matyti, kad nukentėjusysis teigė buvęs sumuštas nepažįstamų asmenų. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuota, kad jį sumušė 5 asmenys. Tokias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir kreipdamasis su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti trimis trauminiais poveikiais.
2.4. Toliau skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas medicinos specialistas Egidijus Petkelis paaiškino sutinkantis su specialisto Sigito Chmieliausko išvada, tačiau, jo (Egidijaus Petkelio) manymu, sužalojimai galėjo būti padaryti ir dviem trauminiais poveikiais: dešinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžiai galėjo būti padaryti kartu su nosies kaulų lūžiu, tačiau dantų sužalojimai padaryti atskirai. Nepaisant šių aiškių ir kategoriškų specialisto paaiškinimų, teismas nuosprendyje nurodė, jog remiasi specialisto išvada neva visi kaltinime nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu smūgiu. Gynėjui neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad trauminis poveikis yra siauresnė sąvoka nei smūgis, kadangi tam neabejotinai reikalingos specialios mokslinės žinios, tačiau nei išvadą pateikęs specialistas, nei teisme apklaustas specialistas tokių paaiškinimų nedavė ir aiškino priešingai, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo taikyti bendrąją įrodymų vertinimo taisyklę, pagal kurią visos abejonės dėl įrodymų yra aiškinamos kaltinamojo naudai, tačiau skundžiamame nuosprendyje padarytos priešingos išvados.
2.5. Galiausiai gynėjas nurodo, kad byloje neginčijamai ir patikimai įrodyta tik tai, jog parversdamas J. G. ant žemės ir suduodamas jam smūgį į veidą M. P. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tuo tarpu įrodymų, kad šiais veiksmais nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, nėra. Nuteistasis M. P. visiškai pripažino savo kaltę dėl anksčiau nurodytų nusikalstamų veiksmų ir sutiko nukentėjusiajam J. G. atlyginti 500 Eur dydžio neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas, tvirtindamas, kad nukentėjusiajam padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą lėmė ne nuteistojo smurtiniai veiksmai, prašo M. P. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taip pat reiškiamas prašymas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sušvelninti paskirtą bausmę ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. P. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl to, kad pargriovė nukentėjusįjį J. G. ant grindų ir kumščiu sudavė smūgį į veido sritį, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį veido srityje esančių kaulų lūžiais bei dantų nuskilimu. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą, nuosprendyje ir skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, esminių trūkumų neturi. Priešingai nei nurodo gynėjas, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas tyrė, analizavo ir vertino bylos įrodymų visetą (viso proceso metu duotus nukentėjusiojo parodymus, liudytojų parodymus, nuteistojo parodymus, vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes, kitus rašytinius bylos duomenis), nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Nuosprendyje yra išdėstyti aiškūs motyvai, tinkamai įvertinti prieštaravimai tarp apklaustų asmenų parodymų ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, patvirtinančios nuteistojo M. P. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nors nuteistasis viso proceso metu neneigė pargriovęs nukentėjusįjį ant žemės bei vėliau kumščiu sudavęs smūgį į veidą, tačiau laikėsi pozicijos (būtent tokia nurodoma ir apeliaciniame skunde), kad prieš nukentėjusįjį smurtavo ir kiti asmenys, kurių veiksmais ir buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Su tokiais apelianto argumentais nesutiktina.
8. Pirmiausia pabrėžtina, kad visi nuteistojo smurtiniai veiksmai buvo užfiksuoti vaizdo kameromis, sumontuotomis skirtingose baro vietose. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nebuvo užfiksuota, kas vyko virtuvėje, kurioje prieš nukentėjusįjį taip pat neva buvo smurtaujama, tačiau tokie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Šioje byloje nagrinėjamas įvykis prasidėjo, nukentėjusiajam pastūmus G. P., po ko ši pro duris nugriuvo į virtuvę. Vaizdo įraše matyti tik jos kritimo momentas, tačiau iš esmės visi apklausti asmenys (pats nukentėjusysis, liudytojai bei nuteistasis) patvirtino, kad liudytoją pastūmė būtent J. G. Reaguodamas į tokį nukentėjusiojo veiksmą, šalia buvęs nuteistasis M. P. staigiu judesiu pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, šis veiksmas vaizdo medžiagoje yra aiškiai užfiksuotas (vaizdo įrašai „baro salė“ ir iš dalies „stalo futbolas“). Po tokio veiksmo nukentėjusysis iškart nubėgo į kitą baro vietą, kurią fiksavo dvi kameros (įrašai „įėjimas“ ir „stalo futbolas“). Pasivijęs nukentėjusįjį nuteistasis užsimojo ir kumščiu sudavė pastarajam stiprų smūgį į veidą, po kurio iš karto pasirodė kraujas. Po M. P. smūgio nukentėjusysis taip pat nuolat buvo fiksuojamas vaizdo kamerų, iš kurių matyti, kad J. G. dalį laiko klūpėjo ant žemės, vėliau prisėdo prie staliuko, kalbėjosi su baro darbuotojomis bei kartu su juo atvykusiu liudytoju, tačiau daugiau prieš jį nė vienas asmuo nesmurtavo. Kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad virtuvės patalpose prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama, kadangi į šią patalpą nukentėjusysis faktiškai nebuvo užėjęs. Be kita ko, virtuvėje taip pat buvo vaizdo kamera, iš kurios įrašo matyti, kad netrukus po suduoto smūgio nukentėjusiajam pats nuteistasis nuėjo į virtuvę, kurioje be liudytojos G. P. buvo ir kiti asmenys, tačiau jokie smurtiniai veiksmai šioje vietoje nebuvo naudojami. Taigi konstatuotina, kad baro patalpose buvusios vaizdo kameros aiškiai užfiksavo tik du smurtinius nuteistojo veiksmus prieš nukentėjusįjį.
9. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad proceso metu išryškėjo prieštaravimai nukentėjusiojo, liudytojų parodymuose, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje į tai atsižvelgė ir, remdamasis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, išdėstė aiškius motyvus, kuriais parodymais vadovaujasi, o kuriuos atmeta kaip nepasitvirtinusius. Pasisakant dėl nukentėjusiojo parodymų, pažymėtina, kad J. G., pareiškimu kreipdamasis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, buvo nurodęs, kad jį sumušė merginos, kurią jis pastūmė, draugai, tačiau negalėjo įvardinti, nei kiek asmenų buvo, nei kiek smūgių patyrė (1 t., b. l. 13-15). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pastarasis taip pat negalėjo detalizuoti, kiek asmenų jį užpuolė, kiek smūgių buvo suduota, tik paaiškino, jog kartu buvęs jo draugas A. Š. jam sakė, jog užpuolikų buvo penki (1 t., b. l. 18). Tokius A. Š. nurodytus teiginius nukentėjusysis įvardino ir pareiškimo apie įvykį protokole (1 t., b. l. 13-15). Iš medicinos dokumentų išrašų matyti, kad nukentėjusysis nurodė buvęs sumuštas kelių asmenų (1 t., b. l. 46-47, 51). Vis dėlto apklausiamas pirmosios instancijos teisme J. G. paaiškino, kad medikų klausiamas apie įvykį nurodė buvęs užpultas iš nugaros, tačiau nematė, kiek asmenų jį užpuolė. Pagal lūžių skaičių sprendė, kad galėjo būti keli užpuolikai, todėl taip ir nurodyta medicininiuose dokumentuose. Jo draugas A. Š. nesakė, kad jį sumušė 5 asmenys, o nurodė, kad tiek žmonių buvo aplink (2 t., b. l. 85-92). Būtent tokios aplinkybės apie užpuolimą iš nugaros, šalia buvusius kitus asmenis yra aiškiai užfiksuotos ir vaizdo įrašuose. Apklausiamas teisme nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad po smūgio buvo praradęs orientaciją, nesuprato, kur randasi, be to, buvo išgėręs alkoholio (pastarojo pakankamai stiprų apsvaigimą patvirtino ir kiti apklausti asmenys), todėl tiksliai negalėjo nurodyti visų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės apie pargriovimą, patirtą smūgį, pasirodžiusį kraują, klūpėjimą ant grindų ir vėlesnį prisėdimą prie staliuko visiškai sutampa su vaizdo įrašuose užfiksuotomis aplinkybėmis (2 t., b. l. 88-89). Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu susidarę prieštaravimai dėl užpuolikų skaičiaus, pargriovimo bei smūgio momento, buvo pašalinti paties nukentėjusiojo parodymais, duotais nagrinėjant bylą teisme, bei kita bylos medžiaga. Be to, J. G. parodymais buvo vadovaujamasi tiek, kiek jie atitinka vaizdo kamerų užfiksuotą medžiagą, specialisto išvadą bei posėdyje apklausto specialisto paaiškinimus.
10. Pažymėtina, kad kartu į barą su nukentėjusiuoju atėjęs liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu išvis negalėjo paaiškinti, kiek asmenų smurtavo prieš nukentėjusįjį, kadangi, kaip pats nurodė, užpuolimo metu jis nebuvo šalia nukentėjusiojo ir tik vėliau pamatė jį gulintį, kraujuojantį, po ko dar keli asmenys spyrė nukentėjusiajam (1 t., b. l. 84). Papildomos apklausos metu dėl šių aplinkybių liudytojas paaiškino „ankstesnėje apklausoje aš pasakiau, kad lygtai mačiau, kad prie manęs du vaikinai spyrė J. G. po kartą į kūną, tačiau aš šiuo metu galiu pasakyti, kad jokių spyrių J. G. nebuvo. Aš klaidingai tuo metu pagalvojau, kad buvo spyriai, nes prie J. G., kaip ir sakiau buvo kažkokių asmenų, bet viskas vyko greitai, asmenys judėjo ir dėl to man pasirodė, kad buvo spyriai“ (1 t., b. l. 87). Teisiamajame posėdyje liudytojas taip pat negalėjo patvirtinti, ar grįžęs iš lauko tikrai matė kažkokius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį (2 t. b. l. 110–116). Pažymėtina, kad vienas spyris į J. G. sėdmenų sritį yra užfiksuotas vaizdo įraše, tačiau akivaizdu, kad jis niekaip negalėjo sukelti nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų. Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad įvykio metu buvo išėjęs į lauką, o grįžęs pamatė nukentėjusįjį jau sumuštą ir gulintį ant grindų (2 t., b. l. 112). Vis dėlto iš vaizdo įrašų matyti, kad smurtavimo metu A. Š. buvo netoli nukentėjusiojo, taigi anksčiau minėta liudytojo parodymų dalis taip pat neatitinka vaizdo įrašų. Visa tai pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptarė, vertindamas liudytojo parodymus atsižvelgė į tai, kad įvykio metu šis buvo neblaivus, be to, pats įvykis vystėsi greitai bei argumentuotai nurodė, kuria liudytojo parodymų dalimi nesivadovauja, o kuri laikytina kaip patikima. Tikslinga pažymėti, kad A. Š. parodymai, kuriais teismas rėmėsi skundžiamame nuosprendyje, neprieštarauja nustatytoms veikos aplinkybėms.
11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų G. P. ir E. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad M. P. sudavė nukentėjusiajam smūgį dar ir tuo metu, kai J. G. bandė keltis nuo grindų, po to, kai to paties nuteistojo veiksmais buvo pargriautas ant jų (1 t., b. l. 97-98, 103-104), kadangi toks smūgis kaltinime neinkriminuotas. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas atkreipė dėmesį, kad šių liudytojų apklausos protokolų turinys yra iš esmės identiškas, surašytas pažodžiui, nors, sprendžiant iš protokole nurodyto apklausos laiko, G. P. apklausa truko vos 4 min. Teisiamajame posėdyje abu liudytojai patvirtino, kad buvo apklausinėjami kartu, todėl pirmosios instancijos teismas nurodė abejojantis, kad minimoje proceso stadijoje liudytojų parodymai buvo surašyti teisingai. Pažymėtina, kad teisme liudytojas E. A. nenurodė aplinkybių, kad kiti asmenys būtų smurtavę prieš nukentėjusįjį (2 t., b. l. 97-103). Liudytojas G. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad prie jo priėjo nepažįstami asmenys ir pasakė, kad taip pat „lindo“ prie nukentėjusiojo (2 t., b. l. 97-103), ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas buvo nurodęs, kad prie jo priėjęs nepažįstamas vaikinas pasakė, kad yra iškviesta policija, dėl ko ragino greičiau išeiti iš baro, sakė, kad ir pats tuoj išeisiantis, kadangi taip pat trenkė nukentėjusiajam (1 t., b. l. 98-98). Visgi nepaisydamas tokių parodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo tik nuteistasis. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nuosekliai parodė, kad į barą atėjo sveikas ir iki tol, kol jis pastūmė merginą, nebuvo sumuštas (2 t., b. l. 91). Liudytojas A. Š. taip pat patvirtino, kad J. G. atėjo sveikas ir atsistojęs į eilę dar nebuvo sumuštas (2 t., b. l. 114). Vaizdo įrašuose nematyti jokių nukentėjusiojo sužalojimų iki tol, kol nuteistasis M. P. nesiėmė smurtinių veiksmų, taip pat neužfiksuoti ir kitų asmenų smurtiniai veiksmai. Be kita ko, bare dirbusios K. S. ir G. K. patvirtino, jog po kilusio konflikto jos iškvietė apsaugos darbuotojus, kartu su jais išlydėjo J. G. iš baro, iškvietė taksi ir nukentėjusysis išvažiavo (2 t., b. l. 100-101; 113). Tokias pat aplinkybes nurodė ir pats nukentėjusysis. Taigi nekyla abejonių, kad nukentėjusysis į barą atėjo nesužalotas, prieš jį smurtavo tik nuteistasis, jokių kitų asmenų smurtiniai veiksmai nenustatyti. Konstatuotina, kad nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent nuteistojo veiksmais.
12. Apeliaciniame skunde akcentuojama specialisto išvada, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai buvo padaryti trimis trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 48-50), ir, remiantis šia išvada, įrodinėjama, kad sužalojimus galėjo padaryti ir kiti asmenys, tačiau tokiems argumentams taip pat nėra pagrindo pritarti. Pabrėžtina, kad teisiamajame posėdyje buvo apklaustas ne specialisto išvadą pateikęs specialistas, o kitas Valstybės teismo medicinos tarnybos gydytojas ekspertas – Sigitas Chmieliauskas. Jis iš esmės patvirtino ankstesniojo specialisto pateiktą išvadą, pastabų neturėjo, tik paaiškino, kad specialisto išvadoje kraujosruvos kairės akies vokuose buvo išskirtos kaip atskiras trauminis poveikis, tačiau esant nosies kaulų lūžiui yra būdingas kraujo išsiliejimas į minkštuosius audinius ir į abiejų akių vokus, todėl, eksperto Sigito Chmieliausko teigimu, šių kraujosruvų netikslinga išskirti kaip padarytų atskiru trauminiu poveikiu (2 t., b. l. 97-103). Taigi specialistas patvirtino, kad kraujosruvos kairės akies vokuose kaip trauminis poveikis yra išvestinis iš nosies kaulų lūžio. Specialisto teigimu, nustatyti sužalojimai labiausiai tikėtina buvo padaryti būtent dviem atskirais trauminiais poveikiais, kadangi dantų lokalizacija yra žemesnė, todėl vienu smūgiu galėjo būti padaryti kaulų lūžiai, o kitu trauminiu poveikiu dantų nuskilimai. Specialistas taip pat patvirtino, kad sužalojimai galėjo atsirasti tiek suduodant smūgius, tiek ir griūnant (2 t., b. l. 97-103). Specialisto paaiškinimus ir byloje esančioje specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus gretinant kartu su vaizdo įrašuose užfiksuotomis aplinkybėmis, galima daryti išvadą, kad nukentėjusiajam kaulų lūžiai buvo padaryti dėl nuteistojo suduoto stipraus smūgio kumščiu į veido sritį, po kurio nukentėjusysis prarado orientaciją, suklupo ir iškart pasirodė kraujas. Tuo tarpu dantų nuskilimai padaryti dar prieš suduodant smūgį nukentėjusįjį staigiu judesiu pargriovus ant grindų. Sutiktina su gynėju, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad visi nustatyti sužalojimai buvo padaryti vienu kumščio smūgiu. Tokia išvada neatitinka nei specialisto išvados, nei teisiamajame posėdyje apklausto specialisto paaiškinimų. Visgi tai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį, kadangi visiškai įrodyta, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai buvo padaryti dviem nuteistojo dviem smurtiniais veiksmais, t. y. staigiu pargriovimu ant žemės ir dešinės rankos kumščiu suduodant nukentėjusiajam į dešinę veido pusę.
13. Tokiu būdu apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą pasitvirtinusiomis pripažintinos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nuteistasis M. P. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, o apeliacinio skundo argumentai dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atmestini kaip nepagrįsti.
14. Kitoje apeliacinio skundo dalyje prašoma, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kas atitinkamai reiškia ir nesant pagrindo trečdaliu švelninti bausmę. Pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros kartu su kitais pakankamai švelniais įpareigojimais nesudaro pagrindo konstatuoti, kad paskirta bausmės rūšis ir jos dydis būtų netinkami. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, padarytas tyčinis baigtas nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamais veiksmais nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta nesunkiai, tačiau pabrėžtina, kad ir tokie sužalojimai pareikalavo pakankamai sudėtingo gydymo. M. P. praeityje nebuvo teistas, charakterizuojamas iš esmės teigiamai, todėl tokių aplinkybių visumoje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytas mažesnis už galimą skirti šios bausmės vidurkį. Be to, kaip minėta, kartu su laisvės apribojimo bausme nuteistajam nebuvo paskirta intensyvi priežiūra, nors paprastai tokia priežiūra su šia bausmės rūšimi yra skiriama, juo labiau, šiuo atveju buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, nusikalstami veiksmai atlikti nakties metu, viešoje vietoje, matant aplinkiniams. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo spręsti, kad nuteistajam paskirta bausmė yra pernelyg griežta ir yra tikslinga ją švelninti.
15. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma iki 500 Eur sumažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį. Toks prašymas grindžiamas teiginiais, kad nuteistasis smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam galėjo sukelti tik fizinį skausmą, kas, atsižvelgiant į anksčiau aptartus, taip pat skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus, yra akivaizdžiai neteisinga. Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, kad nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagrindas spręsti, kad nukentėjusiajam priteista 3 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju būtų neproporcinga, nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis dėl nuteistojo veiksmais padarytų sužalojimų 2022 m. birželio 9 d. skubos tvarka buvo stacionarizuotas į veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių. Atslūgus patinimui 2022 m. birželio 15 d. jam buvo atlikta operacija, gydytis ambulatoriškai išleistas 2022 m. birželio 20 d. Nukentėjusysis po operacijos 3 savaites buvo su įtvarais, jam buvo nustatytas specialus režimas – vengti fizinio krūvio 3 mėn., minkšto maisto dieta 2 – 3 mėn. ir kiti apribojimai (1 t., b. l. 51). Be to, 2023 m. vasario 23 d. J. G. buvo atlikta ir nosies pertvaros operacija, po jos taip pat nustatyti papildomi apribojimai (2 t., b. l. 76). Apklausiamas teisme nukentėjusysis detalizavo sužalojimus, dėl kurių ženklų laikotarpį jo gyvenimas buvo apsunkintas, jis juto nerimą ir baimę (2 t., b. l. 85-92). Atsižvelgiant į nukentėjusiojo sužalojimo laipsnį, pakankamai sudėtingą gydymą, specialų režimą pooperaciniu laikotarpiu, patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš nuteistojo nukentėjusiajam 3 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.
16. Apeliaciniame skunde iš esmės nepateikiant jokių argumentų prašoma kitą civilinio ieškinio dalį palikti nenagrinėtą. Pažymėtina, kad nukentėjusysis su civiliniu ieškiniu pateikė ir dokumentus, patvirtinančius su gydymu susijusias išlaidas, taip pat pajamų mokesčio deklaraciją, kuriuos įvertinus pagrįstai tenkintas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, priteisiant iš nuteistojo nukentėjusiajam 1 315,71 Eur sumą, kurią sudaro negautos pajamos, išlaidos medikamentams bei kitoms gydymo paslaugoms (2 t., b. l. 60-82). Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys taip pat pagrįstas išlaidomis, kurias civilinis ieškovas patyrė teikdamas sužalotam nukentėjusiajam atitinkamas medicinines paslaugas (radiologo, veido ir žandikaulio chirurgo, burnos chirurgo, otorinolaringologo ir kt.) (1 t., b. l. 69-70). Taigi skundžiamu nuosprendžiu klausimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išspręsti teisingai, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nėra pagrindo daryti kitokias išvadas dėl civilinių ieškinių reikalavimų.
17. Atsižvelgiant į visus anksčiau išdėstytus ir aptartus argumentus, konstatuotina, kad Vilnius miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo M. P. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. P. gynėjo advokato Gintaro Petukausko apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.