Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-184-1076/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-21
Bylos Nr.: 1A-184-1076/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-54966-2018-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Meilutis, Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis
Nukentėjusysis: L. M.
Advokatai: Justas Vilys, Gediminas Milevičius

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-1076/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54966-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.4.1.2.8.; 1.2.4.6.1.; 1.2.26.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio, Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,nukentėjusiajam L. M., jo atstovui advokatui Gediminui Milevičiui,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui V. K.,jo gynėjui advokatui Justui Viliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens V. K. ir jo gynėjo advokato Justo Vilio bei nukentėjusiojo L. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal K. K. laidavimą su 1 000 Eur dydžio užstatu ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Nustatytas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminas, kuris skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 70 straipsniu, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 valandų nemokamų darbų, kuriuos jis turi atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš V. K. priteista 700 (septyni šimtai) Eur nukentėjusiajam L. M. neturtinei žalai atlyginti ir 1 000 (vienas tūkstantis) Eur atstovo advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo L. M. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 107 straipsnis).

V. K. ir jo gynėjo prašymas priteisti iš nukentėjusiojo L. M. 1 361,65 (vieną tūkstantį trys šimtai šešiasdešimt vieną eurą ir 65 ct) Eur už advokato teisines paslaugas netenkintas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. K. 2018 m. lapkričio 17 d., apie 3.20 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0.95 prom. girtumas), nustūmė nukentėjusįjį L. M. ir sudavė jam ne mažiau nei vieną smūgį dešine ranka į veido sritį, padarydamas jam muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu viršutinės lūpos gleivinėje, poodinę kraujosruvą apatinės lūpos raudonyje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L. M. sveikatą.

2. V. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2018 m. lapkričio 17 d., apie 3.20 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0.95 promilių girtumas), sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nustūmė nukentėjusįjį L. M. ir sudavė ne mažiau nei vieną smūgį dešine ranka nukentėjusiajam į veido sritį, padarydamas jam muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu viršutinės lūpos gleivinėje, poodinę kraujosruvą apatinės lūpos raudonyje, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje. Tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L. M. sveikatą.

3. Nukentėjusiojo L. M. atstovas pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą pakeisti kaltinimą ir kvalifikuoti V. K. veiksmus pagal BK 284 straipsnį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl to, kad jis 2018 m. lapkričio 17 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0.95 prom. girtumas), 03.20 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), gatvėje, prie baro „X”, įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis, savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir dėl chuliganiškų paskatų, tyčia, kumščiu, smogė į veidą L. M., padarydamas jam sunkų kūno sužalojimą, pasireiškusį muštine žaizda viršutinėje lūpoje, su nubrozdinimu viršutinės lūpos gleivinėje, poodine kraujosruva apatinės lūpos raudonyje, su veide matomais liekamaisiais reiškiniais – viršutinės lūpos deformacija ties antru dantimi iš viršaus iš kairės.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis L. M. prašo: 1) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir pripažinti kaltinamąjį V. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte; 2) neatleisti kaltinamojo V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį; 3) neskirti K. K. kaltinamojo V. K. laiduotoja; 4) tenkinti pilnai nukentėjusiojo L. M. byloje pateiktą 2021 m. lapkričio 8 d. patikslintą ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos bei išlaidų už atstovo suteiktą teisinę pagalbą priteisimo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai kaltinamojo V. K. veiką kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nors byloje nustatytos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad V. K. veiksmuose yra BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, požymiai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad V. K., žinodamas, kad yra viešoje vietoje, miesto centre ir apsuptas žmonių, elgėsi itin įžūliai. Pirma, jis nustūmė šalia jo einantį nukentėjusįjį L. M., nors pastarasis nieko jam nepadarė. Antra, kitų žmonių apsuptyje, liudytojo E. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens akivaizdoje trenkė nukentėjusiajam L. M. į gyvybiškai pavojingą kūno dalį, t. y. galvą, o būtent į veidą. V. K. suduotą nukentėjusiajam L. M. smūgį matė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo raudona striuke ir liudytojas E. M., tai įrodo įraše užfiksuoti šių dviejų asmenų staigūs veiksmai, o būtent, kad asmuo raudona striuke ir E. M. po V. K. suduoto smūgio L. M. į veidą, staiga puolė atitraukinėti V. K. nuo nuketėjusiojo L. M.. Tačiau, V. K. po suduoto smūgio į veidą ir toliau tęsė savo agresyvus veiksmus prieš nukentėjusįjį L. M., grasindamas su juo susidoroti.

4.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad valstybės nustatytame teisiniame reguliavime yra įtvirtinta, jog visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiamas kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių-kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais baudžiamosios teisės priemonėmis. Kaltinamojo V. K. veiksmai, tokie kaip nukentėjusiojo įžūlus nustūmimas, suduotas smūgis į veidą, įžūlus elgesys po suduoto smūgio, grasinimai, nepagarbos demonstravimas aplink jį ir viešoje vietoje esantiems žmonėms, niekaip nesuderinami su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aukščiau paminėta kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais grindžiama visuomenės narių bendrabūvio tvarka ir žmonių bendravimu viešose erdvėse.

4.3. Pasak apelianto, Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai kaltinamojo V. K. nusikalstamos veikos nekvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nors skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad <...teismas, nagrinėdamas bylą teisiamajame posėdyje ir betarpiškai bendraudamas su nukentėjusiuoju, randą nukentėjusiojo veide galėjo pastebėti tik žinant bylos aplinkybes bei kaltinimą kūno subjaurojimu...>. Apelianto nuomone, teismas netinkamai interpretavo nukentėjusiojo veide esančius liekamuosius reiškinius, t. y. nukentėjusiojo veidą bjauroja ne tiek išorinis randas lūpoje, kiek po patirto sužalojimo, nukentėjusiajam nukarusi viršutinė lūpa, kurią išgaubia susidaręs randas ir kuri iškreipia nukentėjusiojo veidą esant jam ne tik ramybės būsenoje, bet ypatingai besišypsant. Be to, teismas visiškai nevertino liudytojos J. I. parodymų, nors ji nurodė, kad po sumušimo nukentėjusysis pradėjo kompleksuoti dėl savo išvaizdos, netgi pasikeitė jų bendras intymus gyvenimas, kadangi nukentėjusysis L. M. labai kompleksuoja dėl nukarusios viršutinės lūpos.

4.4. Anot apelianto, teismas nepagrįstai nukentėjusiajam L. M. iš kaltinamojo V. K. nepriteisė ieškiniu prašomos bei pagrįstos 1 302 Eur dydžio turtinės žalos, susidedančios iš 242 Eur sumokėtų teismo ekspertui P. P. už byloje pateiktą 2021 m. vasario 4 d. teismo eksperto P. P. Teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0015/21, iš 200 Eur sumokėtų UAB „XX“ už byloje pateiktą 2021 m. vasario 25 d. raštą / specialisto išvadą „Dėl paciento L. M.“, iš 160 Eur L. M. sumokėtų už psichologės ‑ psichoterapeutės A. G. paslaugas ir ateityje patirsiančių 700 Eur išlaidų už Chirurginę lūpos rando eksciziją.

4.5. Nors nuosprendyje teismas pasisakė, kad išlaidos už 2021 m. vasario 4 d. teismo eksperto P. P. Teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0015/21 bei 2021 m. vasario 25 d. UAB „XX“ raštą / specialisto išvadą „Dėl paciento L. M.“ iš kaltinamojo V. K. nepriteistinos, nes jos buvo teikiamos prašant pakeisti kaltinimą ir V. K. veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nors L. M. padaryti sužalojimai esą buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu gautomis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadomis, tačiau tokia teismo išvada akivaizdžiai nepagrįsta. Tokia teismo išvada nepagrįsta dėl to, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktoje išvadoje nėra užfiksuotas nukentėjusiajam L. M. po sumušimo likęs lūpą išgaubiantis randas, kuris užfiksuotas 2021 m. vasario 4 d. teismo eksperto P. P. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0015/21 bei 2021 m. vasario 25 d. UAB „XX“ rašte / specialisto išvadoje „Dėl paciento L. M.“. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertė R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad L. M. po to sužalojimo buvo apžiūrėtas tik vieną kartą, t. y. iškart po lūpos siuvimo. Vėliau nukentėjusysis apžiūrėtas nebuvo, todėl dėl liekamųjų reiškinių po nukentėjusiojo sumušimo ji nieko negalėjo pasakyti. Esmė tame, kad būtent 2021 m. vasario 4 d. teismo eksperto P. P. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0015/21 bei 2021 m. vasario 25 d. UAB „XX“ rašte / specialisto išvadoje „Dėl paciento L. M.“ yra užfiksuoti nukentėjusiajam L. M. po sužalojimo likę liekamieji reiškiniai, bet tai nekeičia esmės, ar šios teismui pateiktos išvados buvo naudojamos siekiant perkvalifikuoti kaltinamojo veiką, ar konstatuojant faktą, kad nukentėjusiajam L. M. po sumušimo liko liekamieji reiškiniai. Šiai dienai šie liekamieji reiškiniai yra likę ir tai yra kaltinamojo V. K. veiksmų prieš nukentėjusįjį L. M. pasekmė.

4.6. Dėl 700 Eur išlaidų už chirurginę lūpos rando eksciziją taip pat pasisakytina, kad teismas nepagrįsta šios sumos nepriteisė motyvuodamas tuo, kad iki šiol ši operacija neatlikta. Tačiau, teismas nevertino nukentėjusiojo L. M. nurodytų aplinkybių, kodėl gi iki šiol jis neatliko šios operacijos. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis teismui paaiškino, kad po sumušimo jam prasidėjo sveikatos problemos dėl kitų jo sunkių ligų. Be to, tai įtakojo ir nukentėjusiojo finansinė padėtis.

4.7. Dėl visų išlaidų už nukentėjusiajam L. M. suteiktą teisinę pagalbą nepriteisimo, pasisakytina, kad teismas nepagrįstai tai atsisakė padaryti, motyvuodamas tuo, kad išlaidos per didelės bei tai, kad nukentėjusiojo skundai esą būdavo netenkinami. Tačiau, su tokia teismo išvada negalima sutikti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nuo pat pradžių ikiteisminis tyrimas vyko šališkai ir neobjektyviai, ko pasėkoje prokurorės buvo nutrauktas. Tik po to, kai nukentėjusiojo L. M. interesus pradėjo atstovauti advokato padėjėjas S. Survila, po eilės skundų buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas. Vėliau, visi nukentėjusiojo S. Survilos prašymai ir skundai aukštesnių instancijų teismų būdavo tenkinami.

4.8. Dėl kaltinamojo V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai kaltinamąjį V. K. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, motyvuojant tuo, jog kaltinamasis prisipažino ar atlygino dalį žalos bei ateityje tikėtina nenusikals. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios tik iš dalies pripažino savo kaltę, teisme jokio nuoširdaus gailėjimosi dėl savo nusikalstamų veiksmų neišreiškė, 300 Eur į nukentėjusiojo sąskaitą pervedė tik paskutinę teismo posėdžio dieną, formaliai siekdamas atitikti įstatymo nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis V. K. net neatsiprašė nukentėjusiojo dėl jam padarytų sužalojimų. Apeliantas pacitavo BK 41 straipsnio nuostatą bei nurodė, kad teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

4.9. Kaltinamasis V. K. tiek prieš nusikalstamos veikos padarymą, tiek nusikalstamos veikos metu, tiek po jos, elgėsi ciniškai ir įžūliai. Nuoširdžios atgailos dėl savo veiksmų niekada nereiškė, priešingai, net ir paskutinio posėdžio metu jo gynėjui kalbant apie neva kaltinamojo V. K. būtinąją gintį, pritarė savo gynėjui, nors žinojo, kad tai jis pirmas nustūmė nukentėjusįjį L. M. ir pirmas sudavė jam smūgį į veidą. Šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad iki paskutinės minutės kaltinamasis V. K. vidumi tikėjosi būti išteisintas ir savo kaltės nepripažįsta iš esmės.

4.10. Apelianto manymu, apygardos teismas nepagrįstai kaltinamojo V. K. seserį K. K. paskyrė kaltinamojo V. K. laiduotoja. K. K. ne tik jauno amžiaus ir nėra autoritetingas žmogus, kurio klausytų kaltinamasis V. K., be to, ji teisme išreiškė poziciją, kad tai jos brolis V. K. yra nukentėjęs šioje situacijoje ir ji, po šio įvykio V. K. guodė. K. K. ne kartą teisme išreiškė poziciją, jog tai nelemtas įvykis broliui, o ne, kad jis kaltas ir nederamai pasielgė. K. K. nei karto neišreiškė pozicijos, kad kaltinamasis V. K. nukentėjusiajam L. M. turėtų atlyginti bent dalį žalos, jos įkalbamas atlygins. Visa tai rodo, kad K. K. toleruoja tokį brolio, kaltinamojo V. K., elgesį ir jokios teigiamos įtakos kaltinamajam viso proceso metu nedarė ir nesiruošia daryti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Sprendimas dėl laiduotojo tinkamumo negali būti vien formalus.

4.11. Dėl nedidelio neturtinės žalos dydžio priteisimo, apeliantas nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad nukentėjusysis L. M. yra sunkiai sergantis, kad jam liko sužalotas ir subjaurotas veidas, kad jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, lankėsi pas psichologę. Nukentėjusiojo atstovas teismui paaiškino, jog psichologė dėl duomenų apsaugos atsisako pateikti išvadą dėl nukentėjusiojo L. M. lankymosi pas ją ir siūlė teismui įpareigoti psichologę pateikti išvadą, tačiau teismas atsisakė tai daryti. Kaip žinia, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus kiekvienas patiria skirtingus, tačiau šiuo atveju apygardos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo būklę ir jam padaryto veido sužalojimo pobūdį, ir patiriamus išgyvenimus.

5. Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo V. K. ir jo gynėjas advokatas J. Vilys prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo L. M. naudai iš V. K. priteista 700 Eur neturtinė žala, ir, atsižvelgiant į tai, jog V. K. savanoriškai atlygino 300 Eur protingą ir proporcingą neturtinę žalą L. M. pagal jo patirtus sužalojimus, priimti naują nuosprendį, kuriuo L. M. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo būtų atmetamas pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Apeliantai nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria iš V. K. nukentėjusiajam L. M. priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliantai, pacitavę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ‑ CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodė, kad, nors pirmosios instancijos teismas ir atkreipė dėmesį į tai, jog pats nukentėjusysis aktyviai naudojo smurtinius veiksmus prieš apeliantą V. K., tačiau sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nuosprendyje tai neatsispindi.

5.2. Apeliantai pažymi, kad 2021 m. birželio 17 d. Vilniaus apygardos teismo, išnagrinėjusio baudžiamąją bylą Nr. 1A-184-898/2021, kurioje kaltinamasis L. M., o nukentėjusysis V. K., apeliacine tvarka, konstatavo, jog L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas), o V. K. buvo priteista 800,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-320-103/2020). Tiriamojo įvykio metu, L. M. savo aktyviais tyčiniais veiksmais V. K. rankos kumščiu sudavė smūgį, kuriuo V. K. padarytas nosies kaulų lūžis su muštine žaizda, linijinis odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje ir poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose. Tokie patirti V. K. sužalojimai buvo įvertinti teismo medicinos eksperto ir pripažinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko L. M. buvo pripažintas kaltu padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

5.3. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, o būtent, neatsižvelgė į tai, jog L. M. padarė sunkesnį nusikaltimą V. K. atžvilgiu, V. K. sveikata buvo sužalota sunkiau nei paties L. M., tačiau V. K. iš L. M. priteista tik 800,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas dėl jo patirtų išgyvenimų dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo, bei jam darytų operacijų dėl patirto nosies lūžio. Tuo tarpu nuosprendžiu L. M., kurio sužalojimai net nepastebimi ir teismo pripažinti tik nežymiu sveikatos sutrikdymu, priteista neturtinės žalos net 1 000,00 Eur. Apeliantų manymu, toks pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, yra neprotingas, neproporcingas ir neteisingas V. K. atžvilgiu.

5.4. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog „teismas, nagrinėdamas bylą teisiamajame posėdyje ir betarpiškai bendraudamas su nukentėjusiuoju, randą nukentėjusiojo veide galėjo pastebėti tik žinant bylos aplinkybes bei kaltinimą kūno subjaurojimu. Pastebėtina, kad ir byloje esančiose fotonuotraukose nukentėjusiajam ant lūpos esantis randas yra sunkiai įžiūrimas. Iš byloje esančio nuotraukos, kaip ir gyvai stebėjus nukentėjusįjį teisiamojo posėdžio metu, teismas niekaip negali pripažinti, jog nukentėjusiojo lūpos srityje yra susidaręs tiek žymus, ryškus, negražus ir atstumiantis randas, kurį būtų galima vertinti kaip kūno subjaurojimą. Kaip minėta, aptariamo rando dydis yra vos 8 mm“.

5.5. Apeliantai atkreipia dėmesį į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-320-1035/2020 padarytas išvadas, kurios paliktos nepakeistos ir 2021 m. birželio 17 d. Vilniaus apygardos teismo, išnagrinėjusio baudžiamąją bylą Nr. 1A-184-898/2021 apeliacine tvarka, nuosprendyje, padarytas remiantis ištirtais byloje esančiai įrodymais. Įvertinus byloje esančius duomenis Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog nukentėjusysis dešine ranka sudavė kaltinamajam į veido sritį (pažymėtina, kad nukentėjusysis dar ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad susistumdymas peraugo į muštynes ir jis smūgiavo kaltinamajam, teisme taip pat pripažino sudavęs smūgį kaltinamajam), toliau kaltinamasis ir nukentėjusysis stovėjo vienas priešais kitą, o kiti bandė juos išskirti, nukentėjusysis pasisuko ir nuėjo nuo kaltinamojo, tačiau jam (nukentėjusiajam) einant kelią pastojo J. I., kuri dešine ranka sudavė nukentėjusiajam smūgį į veido sritį, nukentėjusysis, stumdamas J. I., ją pargriovė ant šaligatvio, ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) aikštės, o kaltinamasis pribėgo nukentėjusiajam už nugaros ir kaire ranka sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, stumdamas jį pargriovė ant šaligatvio. Teismas toliau pažymėjo, jog: „[...] teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis iš tikrųjų kaire ranka sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. [...] šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiajam kitoje specialisto išvadoje nustatyti kūno sužalojimai, t. y. nosies kaulų lūžis su muštine žaizda, linijiniu odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis pasivijo nueinantį nukentėjusįjį ir būdamas jam už nugaros kaire ranka pataikė nukentėjusiajam būtent į kairės pusės veido sritį. Specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusįjį nustatyta, jog nosies ašis nukrypusi į dešinę, o kairės akies vokuose yra poodinės kraujosruvos. [...] įvertinus vaizdo įrašą (jo apžiūros protokolą ir specialisto išvadą) ir specialisto išvadoje nukentėjusiajam nustatytus kūno sužalojimus, teismas konstatavo, kad kaltinamasis, pribėgęs nukentėjusiajam už nugaros, rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį“.

5.6. Vilniaus miesto apylinkės teismas priimtame nuosprendyje taip pat konstatavo, jog: „[...] tarp tų pačių asmenų su nedideliu laiko intervalu vyko net du konfliktai. Antro konflikto iniciatoriumi tapo kaltinamojo draugė. Tai akivaizdžiai matyti iš vaizdo įrašo, kai ji pastojo kelia praeinančiai kompanijai, kurioje buvo nukentėjusysis. Kaltinamasis daug dėmesio skyrė ir pirmam konfliktui, t. y., kad jam ir jo draugei buvo kilęs pavojus. Jis norėjo net kviesti policiją dėl kitos kompanijos. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajam ir jo draugei niekas netrukdė pasitraukti, jeigu jie galvojo, kad nukentėjusysis ar kiti su juo buvę asmenys kelia jiems pavojų. Priešingai, su kaltinamuoju buvusi jo draugė toliau eskalavo konfliktą ir kaltinamasis nesiėmė veiksmų nutraukti jos veiksmus. Antra, jeigu kaltinamasis turi omenyje, kad tiesioginis pavojus jam kilo tik antro konflikto metu, pažymėtina, jog būtent jis pasivijo neinantį nukentėjusįjį, o tai reiškia, kad jokio tiesioginio pavojaus kaltinamajam ir (ar) jo draugei nebuvo. [...] Trečia, kaltinamasis puolė nukentėjusįjį iš nugaros, jam nematant, kai pastarasis buvo nutraukęs bet kokius veiksmus, nukreiptus prieš kaltinamąjį ir (ar) jo draugę. Taigi, kaltinamojo smurtas buvo panaudotas ne gynybos, bet puolimo tikslais“.

5.7. Apeliantų manymu, tiek L. M. aktyvūs ir agresyvūs veiksmai prieš V. K., tiek L. M. veiksmais padarytas sveikatos sutrikdymas V. K. iš esmės mažina priteisiamos neturtinės žalos L. M. atžvilgiu dydį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliantai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria L. M. naudai iš V. K. priteista 700,00 Eur neturtinė žala, ir, atsižvelgiant į tai, jog V. K. savanoriškai atlygino 300,00 Eur protingą ir proporcingą neturtinę žalą L. M. pagal jo patirtus sužalojimus, priimti naują nuosprendį, kuriuo L. M. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo būtų atmetamas pilna apimtimi.

6. Teismo posėdžio metu V. K., kurio atžvilgiu byla nutraukta, ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo L. M. atmesti. Nukentėjusysis L. M. prašė jo skundą tenkini, o V. K. ir jo gynėjo skundą atmesti. Prokuroras prašė L. M. skundą dalyje dėl teisinių paslaugų išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose tenkinti, kita apimtimi apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

V. K., kurio atžvilgiu byla nutraukta, bei jo gynėjo ir nukentėjusiojo L. M. skundai atmetami.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo V. K. veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klaidų nepadarė. Teismas taip pat teisingai išsprendė civilinius ieškinius atlyginti turtinei ir neturtinei žalai bei nukentėjusiojo prašymą priteisti išlaidas už atstovo teisines paslaugas.

Dėl nukentėjusiojo L. M. skundo

8. Kitaip negu skunde nurodo apeliantas, V. K. neįgyvendino BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto požymių. Nukentėjusiojo teigimu, V. K. smūgiu jam buvo nepataisomai subjaurotas veidas. Teismų praktikoje toks sveikatos sutrikdymas vertinamas sunkiu, jeigu, pirma, kaltininko veiksmais subjaurojamas kūnas ar jo dalis, ką vertina teismas, ir antra, jeigu šis subjaurojimas nepataisomas, kas nustatoma vadovaujantis medicininiais kriterijais. Teisėjų kolegija teismo posėdžio metu apžiūrėjo nukentėjusiojo sužalojimą, taip pat iš Vilniaus apskrities VPK gavo L. M. veido nuotraukas, darytas prieš ir po byloje nagrinėjamo įvykio (t. 5, b. l. 54-61). Kolegija nustatė, kad ant nukentėjusiojo viršutinės lūpos kairės pusės apačioje atsirado nedidelis išgaubimas, tačiau jo pagal dydį ir bendrą veido pakitimo vaizdą negali vertinti kaip subjaurojimo. Deformacija apskritai krenta į akis tik tuomet, jeigu į ją yra nurodoma. To nepaneigia ir nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės, kad randas be reikalingo gydymo savaime pasiliks, be to, nukentėjusysis dėl sužalojimo jaučia diskomfortą ir kompleksuoja dėl pasikeitusios išvaizdos. Kadangi baudžiamojo įstatymo požymiai nustatomi remiantis objektyviais faktoriais, teismas iš esmės negali vertinti subjaurojimo požymio buvimą ar nebuvimą remdamasis paties nukentėjusiojo subjektyviu sužalojimo suvokimu. Tuo tarpu aplinkybė, kiek sužalojimas nukentėjusiajam teikia diskomfortą, savaime nelemia subjaurojimo požymio nustatymo (išorėje apskritai nematomi sužalojimai taip pat gali trukdyti). Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šis sužalojimas nėra laikytinas nepataisomu. Kaip matyti iš specialisto P. P. 2021 m. vasario 4 d. konsultacinės išvados (t. 3, b. l. 143-145) ir UAB XX 2021 m. vasario 25 d. rašto (t. 3, b. l. 146), deformacija gali būti koreguojama chirurgine operacija ir lūpos užpilu. Pastebėtina ir tai, kad sprendžiant iš XX rašto dėl sužalojimo pagalbos kreipusis anksčiau būtų buvusios įmanomos ir terapinės priemonės, tačiau po dviejų metų nuo žalojančio įvykio jos gali nebepadėti, todėl rekomenduotas chirurginis gydymas. Nežymus sveikatos sutrikdymo mastas taip pat buvo nustatytas tiek 2018 m. lapkričio 20 d. specialisto išvada, tiek 2020 m. išvada, įvertinus papildomus medicininius dokumentus (t. 1, b. l. 78-79; t. 2, b. l. 44-45). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. K. veika neatitinka BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto požymių.

9. Pirmosios instancijos teismas V. K. taip pat pagrįstai nepripažino padarius viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį. Pagal šią nuostatą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Atskirais atvejais smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, teismų pripažįstamas įžūliais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. smūgiavo L. M. viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) gatvės kampo. Tačiau vien šios aplinkybės dar nepakanka išvadai, kad kilo šiame straipsnyje reikalaujami padariniai – visuomenės rimties sutrikdymas. Konfliktas vyko apie 3.20 val. ryto. Vien tai, kad, pasak nukentėjusiojo skundo, įvykį matė du liudytojai (E. M. ir asmuo raudona striuke), tokiems padariniams nustatyti dar nepakanka, juo labiau, kad kartu su V. K. buvęs E. M. pats tapo konflikto dalyviu, kaip ir minėtas asmuo raudona striuke, kuris, sprendžiant iš vaizdo įrašo, priklausė L. M. kompanijai. Be to, iš V. K. ir liudytojų parodymų matyti, kad konfliktas tarp bylos dalyvių kilo jau anksčiau, bare „X“ (tik jie skirtingai aiškina konflikto eigą), nepaneigti liko ir V. K. parodymai, kad su kitais asmenimis išėjęs iš baro jis ketino keliauti namo, tačiau jiems kelią pastojo liudytoja J. I.; L. M. kažką rėkė, todėl V. K. prie jo priėjo ir sudavė smūgį (t. 4, b. l. 68-69). Šiuos parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Iš jo matyti, kaip J. K. su kitais asmenimis ketina eiti prospektu, tačiau praeinant pro L. M. kompaniją V. K. kelią užstoja L. M. draugė liudytoja J. I., jį korpusu stumia; paskui L. M. atsiduria ant kelio V. K., pastarasis jį nustumia rankomis, abu įsiremia vienas į kitą, o kitiems asmenims bandant juos išskirti V. K. smūgiuoja L. M. į veido sritį. Pastebėtina ir tai, kad konfliktas tuo dar nesibaigia – nueinančiam V. K. kelią pastoja ir suduoda J. I., jis ją nustumia ir pargriauna, o vėliau prie V. K. pribėgęs L. M. smūgiuoja jam į veidą ir stumdamas pargriauna ant šaligatvio (t. 2, b. l. 15-17). Taigi, byloje liko nepaneigta, kad V. K. kartu su savo kompanija išėjęs iš baro į tolesnį konfliktą buvo įveltas liudytojos J. I.. Greta bylos duomenimis nepatvirtintų objektyvių viešosios tvarkos pažeidimo padarinių minėtos aplinkybės paneigia ir atitinkamą V. K. tyčią įžūliais veiksmais sutrikdyti rimtį ir tvarką.

11. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su V. K. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teigiama, kad nebuvo įgyvendintos laidavimo sąlygos, be to, pasak skundo, V. K. sesuo K. K. dėl savo palyginti jauno amžiaus nėra tinkama laiduotoja. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė buvus laidavimo sąlygas pagal BK 40 straipsnį. V. K. teistas nebuvo, savo kaltę pripažino, taip pat atlygino dalį žalos (t. 4, b. l. 135). Pastebėtina ir tai, kad V. K., duodamas parodymus apylinkės ir apygardos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose, savo vaidmens menkinti nesistengė, nurodė, kad apgailestauja dėl savo pavojingų veiksmų. Kitaip negu teigia apeliantas, pats V. K. duodamas parodymus ir baigiamosiose kalbose nenurodė buvęs būtinosios ginties situacijoje, be to, atkreiptinas dėmesys, kad asmens prisipažinimas apima tik veikos faktines aplinkybes, ne jų teisinį kvalifikavimą. Bylos duomenimis V. K. dirba, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 77), po šios nusikalstamos veikos padarymo daugiau nenusikalto. Todėl apygardos teismas teisingai nustatė, kad yra pagrindo manyti, kad V. K. atlygins žalą ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kitaip negu teigiama skunde, teisiamajame posėdyje K. K. neteisino savo brolio padarytos nusikalstamos veikos, nurodė, kad pati smurto netoleruoja ir jo veiksmus vertina neigiamai (t. 4, b. l. 150-151). K. K. neteista, 2016 m. dukart bausta administracine tvarka už palyginti nedidelius pažeidimus (t. 3, b. l. 75-76), studijuoja magistrantūros programoje, dirba, buvusio ir dabartinio darbdavių charakterizuojama teigiamai (t. 3, b. l. 73; t. 4, b. l. 140). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad K. K. nepaisant palyginti jauno amžiaus yra tinkama laiduotoja.

12. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas L. M. nepagrįstai nepriteisė 242 ir 200 eurų už specialistų išvadas, 160 eurų už psichoterapeutės paslaugas ir ateityje patirsiančias 700 eurų išlaidas už chirurginę lūpos korekciją (viso 1302 eurai, t. 4, b. l. 9-16; 142-145). Skunde taip pat prašoma pilna apimtimi priteisti L. M. patirtas išlaidas už teisinę pagalbą (t. 4, b. l. 98-110). Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

13. Teisėjų kolegija nemato pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad į privačius specialistus nukentėjusysis kreipėsi su tikslu pagrįsti prašymą V. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kadangi teismas šio prašymo netenkino, taip pat atsižvelgdamas ir į Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadas, tenkinti šio ieškinio nebuvo pagrindo. Prašomos 700 eurų išlaidos gydymui, nepateikus duomenų, kad chirurginė operacija iš tiesų buvo atlikta, teismo taip pat pagrįstai buvo atmestos kaip nepatirtos. 2021 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo atstovas taip pat prašė priteisti 160 eurų išlaidų už psichologės konsultacijas, kurios buvo teikiamas nuo 2021 m. spalio 12 d. (t. 4, b. l. 144), tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, išskyrus šį dokumentą nepateikė jokių įrodymų, kad konsultacijos buvo būtinos dėl V. K. neteisėtų veiksmų. Nors bylos duomenimis matyti, kad nukentėjusysis L. M. kitoje gydymo įstaigoje buvo konsultuotas ir anksčiau (t. 4, b. l. 80-81), tačiau iš pateiktų dokumentų taip pat negalima spręsti apie L. M. gydymo priežastis. Kitaip negu teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. posėdyje pagrįstai atmetė nukentėjusiojo atstovo prašymą skirti psichologinę ekspertizę. Pirma, teismas teisingai vertino, kad byloje galima vertinti L. M. ir liudytojos J. I. parodymus dėl jo savijautos sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, antra, V. K. suduotas smūgis L. M. į veidą buvo platesnio konflikto dalis, kuriame aktyviai dalyvavo ir pats nukentėjusysis bei jo mergina, trečia, L. M. psichologinės pagalbos kreipėsi praėjus beveik trims metams po įvykio, be to, nukentėjusysis turi kitų sveikatos problemų, kaip ir nurodė, kad stresą patiria ir dėl paties teisminio proceso, kuris vyko ir dėl paties nukentėjusiojo atliktų veiksmų. Pastebėtina ir tai, kad šios išlaidos buvo teikiamos jau po teisiamojo posėdžio, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad priežastingumas tarp V. K. veiksmų 2018 m. lapkričio 18 d. ir nuo 2021 m. spalio 12 d. teiktų konsultacijų nėra neabejotinai įrodytas. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai išsprendė prašymą dėl advokato padėjėjo išlaidų priteisimo pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, reikalaujamą 3000 eurų sumą sumažindamas iki 1000 eurų. Teismas nurodė, kad proceso trukmė iš esmės buvo nulemta dėl nepagrįsto nukentėjusiojo atstovo prašymo pakeisti kaltinimą, todėl visiškas procesų išlaidų naštos perkėlimas V. K. nebūtų teisingas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

14. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo L. M. skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas L. M. priteisė pernelyg mažą reikalaujamos neturtinės žalos (10 000 eurų, t. 4, b. l. 9-16) sumą. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

15. Apygardos teismas įvertino, kad nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus ir fizinį skausmą, ir šiomis išvadomis teisėjų kolegija abejoti nemato pagrindo. Tačiau teismas atkreipė dėmesį ir tai, kad konfliktas buvo abipusis, jo pasėkoje buvo dar rimčiau sužalotas ir pats V. K., be to, nukentėjusysis patyrė stresą ir dėl dalyvavimo teismo procesuose (įskaitant tą, kuriame L. M. pats buvo kaltinamasis). Iš kitos pusės, kolegija taip pat nemato pagrindo tenkinti V. K. atstovo apeliacinio skundo prašymą nukentėjusiajam L. M. žalos nepriteisti, apsiribojant jau sumokėtais 300 eurais. Nors konfliktas buvo abipusis ir, sprendžiant iš vaizdo įrašo, inicijuotas L. M. draugės, smurtinius veiksmus pradėjo V. K., pastumdamas ir smūgiuodamas L. M. į veido sritį. Nors sužalojimą nuo L. M. patyrė ir pats V. K., konflikto abipusiškumas niekaip nepateisina nei vieno, nei kito dalyvio veiksmų. Šios išvados nekeičia ir V. K. atstovo argumentas, kad kitoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas L. M. baudžiamosios atsakomybės klausimas, teismas iš L. M. V. K. priteisė 800 eurų dydžio neturtinę žalą. Minėta žala ir jos dydis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl kolegija dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija pirmosios instancijos teismo L. M. priteistą 700 eurų sumą (priskaičiavus teisminio nagrinėjimo metu sumokėtus 300 eurų susidaro 1000 eurų) laiko protinga ir atitinkančią interesų pusiausvyrą.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

16. L. M. ir jo atstovas pateikė prašymą iš V. K. atlyginti 300 eurų dydžio išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (t. 5, b. l. 29-31); savo ruožtu analogišką prašymą 665,50 eurų sumai teikė ir V. K. gynėjas Justas Vilys (t. 5, b. l. 45-50). Byla buvo nagrinėjama tiek pagal L. M., tiek pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. ir jo atstovo apeliacinius skundus. Abu skundai atmetami. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija laiko teisinga, patirtas atstovavimo išlaidas palikti apeliantams ir abu prašymus atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo L. M. ir V. K., kurio atžvilgiu byla nutraukta, bei jo gynėjo advokato Justo Vilio apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiojo L. M. ir V. K., kurio atžvilgiu byla nutraukta, gynėjo advokato Justo Vilio prašymų priteisti proceso išlaidas už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme netenkinti.

Teisėjai Nerijus MeilutisJustas NamavičiusErnestas Rimšelis