Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant L. M. visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis);

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam skirta 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. M. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7 ir 8 punktais, paskirtos 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant L. M. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš L. M. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 430,19 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo V. K. atstovo advokato J. Viliaus civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir dėl V. K. atžvilgiu padaryto nusikaltimo jam iš L. M. priteista 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo atstovo advokato J. Vilio prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies ir V. K. iš L. M. priteista 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. M. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 17 d., apie 3.20 val., viešoje vietoje prie baro „P“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pribėgęs už nugaros rankos kumščiu sudavė ne mažiau vieno smūgio nukentėjusiajam V. K. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam V. K. nosies kaulų lūžį su muštine žaizda, linijinį odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose (specialisto išvada Nr. G 4160/2018(01)), tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatą. Šie L. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje nustatytos faktinės veikos aplinkybės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, visapusiškai ir objektyviai ištirtos teisingam bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės, tačiau išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei nuteistojo kaltės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tokiu būdu padarant neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendis šioje dalyje yra keistinas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių veikos aplinkybių.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Todėl teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018).

9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad, nors nuteistasis L. M. neigia, jog rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. K. į veido sritį, keldamas savo įvykio versiją, jog siekė pastarąjį sulaikyti, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad nuteistasis pasivijo nueinantį nukentėjusįjį ir, būdamas jam už nugaros, kaire ranka sudavė nukentėjusiajam būtent į kairės pusės veido sritį. Nurodytos aplinkybės, priešinai nei teigiama apeliaciniame skunde, įrodytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, susiejant juos į vientisą loginę grandinę.

10. Šios bylos kontekste pastebėtina tai, jog nagrinėjamu atveju yra aktualūs abu įvykio naktį kilę konfliktai, kuriuose iš esmės dalyvavo tie patys asmenys. Pastarieji yra svarbūs ne tik nustatant nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų padarymo aplinkybes, bet ir atskleidžiant nuteistajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, t. y. nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tikslus. Įvertinus nuteistojo L. M., nukentėjusiojo V. K., liudytojų J. I., E. M. parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, juos sugretinus tarpusavyje, konstatuotina, jog iš pradžių konfliktas tarp minėtų proceso dalyvių ir dviejų nenustatytų asmenų kilo bare „P“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po to šis konfliktas tęsėsi lauke.

16. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartų asmenų parodymų nenuoseklumą, nulemtą pastarųjų tiesioginiu suinteresuotumu (jų draugystės ryšiais), taip pat ir akivaizdžiu pastarųjų proceso dalyvių susipažinimu su byloje surinktais duomenimis, ką iliustruoja tiek vėlesnių nurodomų aplinkybių detalumas, kuris nebuvo būdingas pirmiesiems parodymams, tiek iš esmės ir jų pačių parodymai (liudytoja J. I. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog vaizdo įrašą žiūrėjo su advokatu), taip pat įvertinusi šių asmenų parodymų neišsamumą, šiais parodymais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konkrečius šių asmenų veiksmus, pagrįstai vadovavosi byloje esančiu vaizdo įrašu, peržiūrėtu teisiamajame posėdyje bei jo apžiūros protokolu ir pateikta specialisto išvada.

21. Apelianto teigimu, V. K. atsistojęs ir vėl bandė pulti L. M. tuo momentu, nepataikydamas L. M., vaikinas geltona striuke sudavė V. K. stiprų ir tiesų smūgį iš kairės pusės, po kurio nugriuvo ir V. K., ir vaikinas geltona striuke. Tačiau pastarojo iškelta versija neatitinka vaizdo įraše užfiksuotų faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismui peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą nustatyta, jog po to, kai nuteistasis suduoda nukentėjusiajam į veido sritį, pargriauna jį ant šaligatvio, nenustatytas asmuo su geltona striuke suduoda smūgį dešine ranka nuteistajam, dėl ko pastarasis atsitraukia ir šie kartu juda link (duomenys nesklebtini) aikštės. Tuo metu, besikeliant nukentėjusiajam, prie jo pribėga liudytoja J. I. ir sugrėbia nukentėjusįjį, tarp pastarųjų vyksta grumtynės, ką iš dalies patvirtino ir pati liudytoja teisiamojo posėdžio metu, nurodydama, jog pribėgo link V. K., sugriebė pastarąjį už kuprinės, norėdama jį atitraukti. Vaizdo įraše užfiksuota, jog nukentėjusysis, susilenkęs, judėdamas link asmens su geltona striuke, ištrūko iš J. I., kurią tuo metu asmuo sugriebia iš už nugaros ir laiko iki konflikto pabaigos. Pabrėžtina, jog 03:20:45 val. epizode, kai matomas vaikino geltona striuke užsimojimas, po kurio šis nukrenta, nukentėjusysis tuo metu yra nurodytam asmeniui už nugaros, todėl šis užsimodamas ir nepataikydamas L. M., negalėjo suduoti nukentėjusiajam V. K. – pastarasis nepateko į šio asmens suduodamo smūgio trajektoriją. Svarbu ir tai, kad būtent V. K., ištrūkdamas, pastumia asmenį su geltona striuka, dėl ko šis praranda pusiausvyrą ir šis nukrenta. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vaizdo įraše neužfiksuota aplinkybė, jog V. K. nukrito kartu su nurodytu asmeniu ? V. K., atsikėlus asmeniui su geltona striuke, kartu eina link nuteistojo, o L. M. atsitraukia nuo pastarųjų, tik po to nukentėjusysis sustoja, susilenkia, kas iš esmės atitinka ir nukentėjusiojo V. K. parodymus, nurodomus apeliaciniame skunde (03:20:49 val. iki 03:21:03 val.), kas paneigia apelianto iškeltą versiją, kad smūgį į nosį V. K. sudavė nenustatytas asmuo. Šiuo aspektu svarbu ir tai, jog pastaroji versija buvo iškelta tik teisminio nagrinėjimo metu tiek L. M., tiek J. I. susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, be kita ko, remiantis J. I. parodymais vaizdo įrašą peržiūrėjus su advokatu, todėl aptartų aplinkybių kontekste pastaroji nuteistojo gynybinė versija atmestina kaip nepagrįsta.

22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sugretinęs byloje esančius įrodymus, be kita ko, pašalinęs byloje esančius prieštaravimus, pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis L. M., pribėgęs nukentėjusiajam iš už nugaros, rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam V. K. nosies kaulų lūžį su muštine žaizda, linijinį odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose.

Dėl bylos perdavimo prokurorui, bylų išskyrimo.

23. Nagrinėjamu atveju dėl tiriamo įvykio pagal V. K. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nuteistojo L. M. atžvilgiu, pagal L. M. pareiškimą pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis byla buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, bylos Nr. 1-214-827/2021, šiuo metu byla perduota Vilniaus apygardos teismui). Nuteistojo L. M. gynėjo teigimu, aptartas bylų išskyrimas trukdo bylos ištyrimo išsamumui. Nagrinėjamu aspektu pastebėtina, jog įprastai byla negali būti išskirta dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėjama dėl kitų, jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui (BPK 254 straipsnio 2 dalis), tačiau šiuo atveju nurodomi proceso dalyvių veiksmai yra nutrūkę laike ir gali būti vertinami atsietai, be to, būtent aptartų asmenų skirtingas procesinis statusas nulėmė tai, jog baudžiamoji byla yra išskirta, kas iš esmės savaime nekliudo teismui tirti nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes ir kartu nepažeidžia kaltinamųjų teisių. Svarbu tai, jog nagrinėjamoje byloje buvo tiesiogiai apklausti visi tiriamame įvykyje dalyvavę asmenys, teisiamajame posėdyje išsamiai ištirti kiti byloje esantys duomenys ir nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės nuo nagrinėjamo asmenų konflikto pradžios. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog apelianto gynėjo ginčijama aplinkybė sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

24. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Nurodytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamas tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs nusikalstamos veikos aplinkybes, lakoniškai konstatavo, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis L. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu vartojo smurtą nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tačiau iš aptartos pirmosios instancijos teismo išvados neaišku, kuo konkrečiai pasireiškė nuteistojo chuliganiškos paskatos. Pastebėtina, jog teismų praktikoje smurto veiksmai atlikti viešoje vietoje ir net ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018).

26. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistąjį ir nukentėjusįjį nagrinėjamo įvykio – antrojo konflikto metu, siejo konfliktiniai santykiai, kilę dar prieš nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. dėl ankstesnio tarp proceso dalyvių konflikto, įvykusio prie baro, po ko jame dalyvavusios pusės išsiskirstė. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, jog antrąjį konfliktą eskalavo būtent nuteistojo draugė liudytoja J. I., korpusu užstodama praeinančiam asmeniui kelią, nuteistasis bandė sulaikyti nukentėjusiąją ir tik po to tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas – nukentėjusysis V. K., nuteistajam užstojant kelią, šį nustūmė ir dešine ranka sudavė į veido sritį, o juos bandė išskirti šalia esantys asmenys. Svarbu tai, jog šiuo atveju nuteistasis iš esmės neeskalavo konflikto – pastumtas atsitraukė, po suduotų smūgių, pastaruosius išskyrus, jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko – incidentas nutrūko. Nukentėjusysis V. K. nuėjo liudytojos J. I. link. J. I. užstojus kelią nukentėjusiajam, o šiam spjovus liudytojai į veidą, J. I. dešine ranka sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, dėl ko buvo nustumta ir parversta ant žemės nukentėjusiojo. Šias aplinkybes matė iš paskos einantis nuteistasis L. M. ir tik pamatęs, jog jo draugė – liudytoja J. I., yra parversta nukentėjusiojo, šis nukentėjusiajam, iš esmės nutraukus bet kokius veiksmus, puolė jį iš nugaros, suduodamas smūgį į veido sritį. Aptartas iš esmės viso konflikto metu pasyvaus pobūdžio nuteistojo elgesys, be kita ko, ir jo atžvilgiu naudojamo smurto atveju, jo draugės atžvilgiu atlikti veiksmai, nesuteikia pagrindo teigti, kad nuteistasis L. M. sudavė nukentėjusiajam dėl to, jog norėjo pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams, dėl mažareikšmės dingsties ar esant kitoms chuliganiškoms paskatoms. Priešingai, minėtos aplinkybės liudija tai, kad smurtas buvo panaudotas dėl asmeninių priežasčių, esant konfliktinei situacija, t. y. pastarojo nusikalstamus ketinimus iš esmės lėmė konkrečios, juos paaiškinančios priežastys – kerštas, pyktis dėl nukentėjusiojo veiksmų, taigi kaltininkas fizinį smurtą naudojo dėl kilusio konflikto su nukentėjusiuoju, keršydamas šiam dėl jo amoralių poelgių.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog dėl L. M. rankos kumščiu suduoto smūgio nukentėjusiajam buvo padarytas nosies kaulų lūžis su muštine žaizda, linijinis odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, konstatuoja, kad pagal nustatytą įvykio eigą nuteistojo veiksmuose, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nėra chuliganiškų paskatų, t. y. nėra būtinojo BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto subjektyviojo požymio. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai kvalifikuodamas nuteistojo veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas – aptarta nuteistojo veika perkvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, atitinkamai švelninant nuteistajam paskirtą bausmę (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. M. veiksmus įvertino kaip atliktus viešoje vietoje – Vilniaus miesto centre, (duomenys neskelbtini), kuri yra viešai prieinama, į ją be jokių kliūčių gali patekti žmonės, be to, kaip pagrįstai nurodomo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nepaisant nakties meto, vaizdo įraše užfiksuoti praeiviai. Taigi, nustatyta nusikalstamos veikos padarymo vieta laikytina vieša vieta BK 284 straipsnio prasme.

30. BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nagrinėjamu atveju nuteistojo atliktas veiksmas – vieno smūgio sudavimas nukentėjusiajam V. K. į veido sritį, sukeliant nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo kvalifikuotas kaip įžūlus elgesys. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Atsižvelgiant į tai, jog teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, o nesant aiškios priežasties net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011), teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo veiksmai, atlikti net ir dėl asmeninių motyvų, nagrinėjamu atveju atitinka įžūlaus elgesio požymį.

31. Nepaisant to, aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pats savaime smurto panaudojimas viešojoje vietoje nereiškia BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).

32. Nagrinėjamu atveju tiek iš kaltinamojo akto, aprašant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, darant išvadas dėl veikos teisinio vertinimo, matyti, jog nėra nustatyta, kuo pasireiškė realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, t. y. nenurodyti veikos padariniai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog L. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu vartojo smurtą nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kas sukėlė padarinius – sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taigi teismas tik formaliai konstatavo būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio būvimą tinkamai neatskleisdamas, kaip konkrečiai tokių padarinių buvimas pasireiškė šioje situacijoje.

33. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo L. M. veika pasireiškė vieno smūgio sudavimu, sukėlusiu nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau byloje nėra duomenų, jog dėl nuteistojo veiksmų aplinkiniai asmenys buvo šokiruoti ar pažeminti, kilo sumaištis, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų (įmonių) veikla ir kt. Priešingai, veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusįjį, kitų veiksmų, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, jis nepadarė, be to, aptartas konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo vyko neilgą laiko tarpą ir būtent nuteistasis iškvietė specialiąsias tarnybas dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto. Nustatytų aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais aplinkybes, atskleidžiančias visus būtinuosius nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius požymius, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog nuteistojo elgesiu buvo sukelti BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, o sukeltas sveikatos sutrikdymas nėra pakankamas konstatuoti buvus realiai sutrikdytą visuomenės rimtį ar tvarką. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl BK 284 straipsnio taikymo naikintinas ir L. M. išteisintinas jam nepadarius šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių.

34. Skunde teigiama, jog L. M. veikė būtinosios ginties sąlygomis, kai V. K. pirmas panaudojo fizinį smurtą prieš jį ir J. I., o po V. K. panaudoto fizinio smurto L. M. veiksmai iš būtinosios ginties peraugo į asmens, padariusio nusikalstamas veikas, sulaikymą.

35. Norint taikyti BK 28 straipsnio (Būtinoji gintis) nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios minėtame straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.??? Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.??? Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančio ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

36. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis L. M. sudavė nukentėjusiajam į veido sritį ir stumdamas jį pargriovė ant šaligatvio pastarajam jau einant link (duomenys nesklebtini) aikštės, nutraukus savo veiksmus J. I. atžvilgiu, t. y. būtent nuteistasis pribėgo nukentėjusiajam iš už nugaros ir kaire ranka, pastarajam atsisukus šonu, užsimojęs sudavė į veido sritį. Taigi, nuteistojo fizinio smurto panaudojimo metu jokio tiesioginio pavojaus nei nuteistajam, nei jo draugei nebuvo, tokiu būdu nagrinėjamu atveju nuteistojo panaudoto smurto metu nukentėjusiojo veiksmai neatitiko nei kėsinimosi pavojingumo, nei akivaizdumo – pastarasis iš esmės buvo nutrūkęs, todėl nuteistojo smurtas pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintas kaip panaudotas ne gynybos, bet būtent puolimo tikslais, todėl susiklosčiusioje situacijoje nuteistajam nekilo teisė į būtinąjį gintį.

37. BK 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Taigi, pagal BK 29 straipsnį atsakomybę už atitinkamus BK nurodytus padarinius šalinanti aplinkybė yra tada, kai nustatoma, kad: 1) sulaikančiojo pagrįstu įsitikinimu, yra sulaikomas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, 2) toks asmuo aktyviai bando išvengti sulaikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-546-511/2015).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje išvardintos sąlygos nenustatytos. Visų pirma pastebėtina, jog objektyviai pasireiškiantys nuteistojo veiksmai – nukentėjusįjį puolant iš nugaros, suduodant rankos kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, iš esmės nesuteikia pagrindo teigti, jog šie veiksmai buvo atlikti siekiant sulaikyti asmenį, be to, smurtiniai veiksmai buvo atlikti nukentėjusiajam iš esmės nesipriešinant, t. y. nevengiant sulaikymo, kas akivaizdžiai neatitinka žalos padarymo teisėtumo sąlygos – asmens, padariusio nusikalstamą veiką, aktyvus bandymo išvengti sulaikymo. Taigi nuteistojo padaryto nusikaltimo aplinkybės – nusikaltimo padarymo būdas, sužalojimų vieta, kaltininką ir nukentėjusįjį siejęs santykis, suteikia pagrindo teigti, jog nuteistasis smūgiuodamas nukentėjusiajam į galvos sritį suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali nukentėjusiajam sutrikdyti sveikatą, t. y. numatė galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams, ir, siekdamas atkeršyti, t. y. veikiamas negatyvių paskatų, nedetalizuodamas padarinių, vienodai norėjo būtent bet kokio nukentėjusiojo sveikatos masto sutrikdymo. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti ir BK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Dėl nuteistajam skirtinos bausmės.

39. Perkvalifikavus nuteistojo veiką į nesunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė.

40. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis – laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki trejų metų. Skirdama bausmę už šią nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad L. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, byloje nenustatyta nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad L. M. neteistas (2 t., b. l. 4), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 5), konflikto metu patyrė fizinį smurtą.

41. Įvertindama aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, be kita ko, atsižvelgdama į tai, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis), teisėjų kolegija daro išvadą, jog L. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis, nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais, L. M. skirtinas įpareigojimai: laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl prašymo priteisti proceso išlaidas.

42. Nukentėjusiojo V. K. atstovas advokatas J. Vilys pateikė prašymą nukentėjusiajam atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba – atstovavimu apeliacinės instancijos teisme. Kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys 847 Eur sumokėjimą advokatui už jo suteiktas paslaugas.

43. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

44. Ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusysis turi teisę į turėtų procesinių išlaidų atlyginimą. Nukentėjusiojo proceso išlaidas sudaro pastarojo atstovavimas Vilniaus apygardos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo atliktas įrodymų tyrimas, nagrinėjant baudžiamąją bylą realiai įvyko du teisiamieji posėdžiai, kuriame dalyvavo ir nukentėjusiojo atstovas, į tai, kad nuteistojo apeliaciniame skunde buvo keliami analogiški klausimai, kurie buvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, bei tai, kad nukentėjusiojo atstovas jo interesus gynė ir pirmosios instancijos teisme, taigi, jam gerai buvo žinomos bylos aplinkybės, o baudžiamoji byla nėra didelės apimties, teisėjų kolegija, remdamasi protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma, susijusi su patirtomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 400 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo L. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendį pakeisti:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria L. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

L. M. pagal BK 284 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria L. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalį, pakeisti:

L. M. veiką perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais (redakcija galiojusi veikos padarymo metu), L. M. paskirti įpareigojimus: laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią L. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo jį vykdančioje institucijoje dienos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo L. M. nukentėjusiajam V. K. 400 Eur išlaidų, partirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.