Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiojo L. M. ir jo atstovo advokato padėjėjo Stasio Survilos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti nukentėjusiojo L. M. ir jo atstovo advokato padėjėjo Stasio Survilos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-08 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-214-827/2021

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-214-827/2021 (teisminio proceso Nr.1-01-1-54966-2018-4), kurioje V. K. kaltinamas tuo, kad jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2018-11-17, apie 3.20 val., Gedimino pr. 9, Vilniuje, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0. 95 % promilės), sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nustūmė nukentėjusįjį ir sudavė ne mažiau nei vieną smūgį dešine ranka nukentėjusiajam L. M. į veido sritį (specialisto išvada Nr. 11K-4(20)) padarydamas jam muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu viršutinės lūpos gleivinėje, poodinę kraujosruvą apatinės lūpos raudonyje, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje (specialisto išvada Nr. G 4168/2018(01)), tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L. M. sveikatą. Šiais veiksmais V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

2. Iki 2021-03-01 teisiamojo posėdžio pradžios, nesibaigus įrodymų tyrimui, nukentėjusiojo L. M. atstovas advokato padėjėjas S. Survila, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 256 straipsniu, BPK 225 straipsnio 1 dalimi, pateikė apylinkės teismui prašymą dėl dokumentų prijungimo ir bylos perdavimo pagal teismingumą apygardos teismui, t.y. prašė prijungti 2021-01-27 teismo eksperto P. P. Teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0012/21; 2021-02-04 Teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0015/21; 2021-02-25 UAB (duomenys neskelbtini) plastinės chirurgijos klinikos raštą „Dėl Paciento L. M."; 2021-02-28 kaltinimą V. K. ir tolimesniam nagrinėjimui bylą pagal teismingumą prašė perduoti Vilniaus apygardos teismui. Tai yra, nukentėjusysis ir jo atstovas, vertindami byloje nustatytas aplinkybes bei naujai pateiktus teismo eksperto bei plastinės chirurgijos dokumentus, kurie, pareiškėjų vertinimu, patvirtina, kad L. M. buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, pasireiškęs veido subjaurojimu, ir manydami, kad šiuo atveju kvalifikuojant V. K. veiką, ją reikia kvalifikuoti ne pagal BK 284 straipsnį, bet pagal BK 284 straipsnį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pateikė rašytinį kaltinimą dėl V. K. veikos kvalifikavimo pakeitimo teisme, dėl to, kad jis 2018-11-17, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0.95 prom., girtumas), 03.18.45 val., viešoje vietoje, Gedimino pr. 9, gatvėje, prie baro (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis, savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir dėl chuliganiškų paskatų, tyčia, kumščiu, smogė į veidą L. M., padarydamas jam sunkų kūno sužalojimą, pasireiškusį muštine žaizda viršutinėje lūpoje, su nubrozdinimu viršutinės lūpos gleivinėje, poodine kraujosruva apatinės lūpos raudonyje, su veide matomais liekamaisiais reiškiniais – viršutinės lūpos deformacija ties antru dantimi iš viršaus iš kairės.

3. Žemesnysis teismas, neskundžiama nutartimi, nutaręs prijungti prie bylos 2021-01-27 teismo eksperto P. P. išvadą Nr. 0015/21, UAB (duomenys neskelbtini) plastinės chirurgijos raštą „Dėl L. M.“, atsisakė priimti pateiktą naują kaltinimą. Taip pat teismas atsisakė priimti kaltinamąjį V. K. charakterizuojančią medžiagą dėl fizinio skausmo sukėlimo J. I. bei netenkino nukentėjusiojo L. M. atstovo prašymo bylą pagal teismingumą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Žemesnysis teismas vertindamas, kad nukentėjusiojo L. M. teikiamu kaltinimu yra keičiamos veikos faktinės aplinkybės ir sunkesnis veikos kvalifikavimas, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme netirtomis bei nenagrinėtomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendė, kad nukentėjusiojo L. M. teikiamas kaltinimas neatitinka BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų situacijų, o nukentėjusiojo prašymas teikiamas ne BPK 256 straipsnio rėmuose.

4. Nesutikdami su Vilniaus miesto aplinkės teismo 2021-03-08 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021-03-17 pateiktas nukentėjusiojo L. M. bei jo atstovo advokato padėjėjo S. Survilos skundas dėl netinkamų baudžiamojo proceso normų taikymo. Skunde nurodoma, kad:

4.1. Bylos nagrinėjimo metu, nesibaigus įrodymų tyrimui, teismui buvo pateikti duomenys, t.y. tiek 2021-02-04 teismo eksperto P. P. Teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0015/21, tiek 2021-02-25 UAB (duomenys neskelbtini) plastinės chirurgijos klinikos patvirtinimas, patvirtinantys, kad įvykio metu L. M. padarytas sunkus kūno sužalojimas, pasireiškęs nepataisomu veido subjaurojimu. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, patvirtinančius V. K. veiksmuose esant BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto požymiams, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, teismui buvo pateiktas nukentėjusiojo prašymas keisti V. K. kaltinimą į sunkesnį, t.y. pateiktas naujas kaltinimas su prašymu perduoti bylą tolimesniam nagrinėjimui Vilniaus apygardos teismui.

4.2. 2021-03-08 teismo nutartimi atsisakius priimti pateiktą naują kaltinimą bei netenkinus prašymo perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, teismas netinkamai taikė baudžiamojo proceso normas, padarė esminį pažeidimą ir tuo pažeidė L. M. teisę į teisingą teismą bei visapusišką ir objektyvų bylos nagrinėjimą. Pažymima, kad BPK 256 straipsnis nesuteikia teisėjai teisės atsisakyti priimti naują kaltinimą, nes įstatymas numato tik vieną sąlygą, t.y. kad naujas kaltinimas turi būti pateiktas iki teisminio įrodymų tyrimo pabaigos, (BPK 256 straipsnio 2 dalis). Pabrėžiama, kad šiuo atveju šios nuostatos buvo laikytasi, todėl teismas privalėjo priimti naują kaltinimą bei nagrinėti jį pagal BPK 256 straipsnyje numatytas taisykles.

4.3. Atsižvelgiant į skundžiamos nutarties argumentuose nurodytą 2017-12-20 Panevėžio apygardos teismo nutartį, kad pagal teismų praktiką laikomasi pozicijos, jog teismas nėra nesąlygiškai įpareigotas priimti nukentėjusiojo BPK 256 straipsnio 1 ar 2 dalyje teikimą prašymą, teismas neteisingai taikė ir aiškino BPK 256 straipsnio nuostatas, nes šiuo atveju nukentėjusiojo prašymas keisti pagrindą buvo pagrįstas svariais teisiniais argumentais – specialistų išvadomis apie nukentėjusiajam L. M. padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį.

4.4. Nukentėjusiojo bei jo atstovo nuomone, 2021-03-08 nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad nutartys dėl atsisakymo priimti naują kaltinimą yra neskundžiamos, nes savo nutartyje rėmėsi 2017-12-20 Panevėžio apygardos teismo nutartimi, kuria buvo nagrinėjamas skundas dėl žemesnės instancijos teismo nutarties dėl prašymo pakeisti kaltinimą apskundimo, kas patvirtina, kad tokios teismų nutartys yra skundžiamos. Skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-08 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-214-827/2021.

5. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-17 nutartimi atsisakyta priimti nukentėjusiojo L. M. ir jo atstovo advokato padėjėjo S. Survilos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-08 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-214-827/2021, motyvuojant tuo, kad BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta nukentėjusiojo teisė teikti ir keisti kaltinimą teisme gali būti realizuojama pateikiant prašymą teismui. Teismas pasinaudodamas jam BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyje suteikta diskrecija teismo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytas aplinkybes iš esmės skirtingomis arba pakeisti jų kvalifikavimą, gali tokį prašymą arba tenkinti arba ne. Teismo nutartis dėl nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, kaip nutartys dėl kitų prašymų, neskundžiama (BPK 439 straipsnio 2 dalis). Motyvai dėl tokios nutarties gali būti išdėstyti apeliaciniame skunde.

6. Nesutikdami su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-17 nutartimi, nukentėjusysis ir jo atstovas pateikė skundą aukštesniajam teismui. Pareiškėjai vertindami, kad jie remdamiesi teisėtu pagrindu teikė skundą dėl 2021-03-08 nutarties panaikinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-03-17 nutartimi nepagrįstai atsisakius šį skundą priimti, vadovaudamiesi BPK 439 straipsnio 1 dalimi, 440 straipsnio 2 dalimi, prašo panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą 2021-03-17 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-214-827/2021. Skunde nurodoma, kad:

6.1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-214-827/2021, kurioje V. K. kaltinamas pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas). Teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nukentėjusiajam L. M. buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas pasireiškęs veido subjaurojimu. Remiantis gautais duomenimis, 2021-03-01 teismui buvo pateiktas nukentėjusiojo L. M. suformuluotas naujas kaltinimas kaltinamajam V. K. ir pateikti tai pagrindžiantys dokumentai. 2021-03-08 rašytine nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti nukentėjusiojo L. M. pateiktą naują kaltinimą kaltinamajam V. K. ir bylą tolimesniam nagrinėjimui pagal teismingumą perduoti Vilniaus apygardos teismui.

6.2. Dėl nepagrįsto atsisakymo priimti teikiamą kaltinimą ir 2021-03-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-214-827/2021 panaikinimo, Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą buvo pateiktas skundas, tačiau skundžiama 2021-03-17 nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti nukentėjusiojo L. M. ir jo atstovo advokato padėjėjo S. Survilos skundą. Pareiškėjų vertinimu, 2021-03-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.

6.3. Skundžiamoje 2021-03-07 nutartyje teismas išreiškė poziciją, jog teismas pasinaudodamas jam BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyje suteikta diskrecija teismo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytas aplinkybes iš esmės skirtingomis arba pakeisti jų kvalifikavimą, gali tokį prašymą arba tenkinti arba ne, o teismo nutartis dėl nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, kaip nutartys dėl kitų prašymų, neskundžiama (BPK 439 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-03-08 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-214-827/2021, ne nusprendė atsisakyti pakeisti kaltinime nurodytas aplinkybes iš esmės skirtingomis arba pakeisti jų kvalifikavimą, o išviso atsisakė priimti nukentėjusiojo pateiktą naują kaltinimą. Teismui teisė atsisakyti priimti BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu nukentėjusiojo teikiamą naują kaltinimą, BPK nenumatyta.

6.4. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-03-08 nutartyje nepagrįstai nurodė, kad ši nutartis neskundžiamą, kadangi BPK 439 straipsnio 2 dalyje neįtvirtinta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti BPK 256 straipsnio 1 ar 2 dalies pagrindu teikiamą nukentėjusiojo naują kaltinimą kaltinamajam, yra neskundžiama. Pareiškėjai vertindami BPK 439 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, mano, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-03-08 nutartyje padarė BPK 256 straipsnio bei 439 straipsnio pažeidimus, dėl tos priežasties ir buvo teikiamas nukentėjusiojo L. M. ir jo atstovo advokato padėjėjo skundas dėl 2021-03-08 nutarties panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo L. M. ir jo atstovo advokato padėjėjo Stasio Survilos skundas tenkinamas.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-17 nutartimi ir pareiškėjų skundo argumentais, konstatuoja, kad ši Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti nukentėjusiojo L. M. ir jo atstovo advokato padėjėjo Stasio Survilos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-08 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-214-827/2021, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Pareiškėjų skundas dėl 2021-03-08 nutarties turėjo būti priimtas ir BPK 440 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka perduotas aukštesniajam teismui. Todėl, vadovaujantis operatyvumo ir ekonomiškumo principais, šis skundas negrąžintinas apylinkės teismui spręsti jo priėmimo klausimo, jis priimtinas ir išnagrinėtinas iš esmės.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties

9. BPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šioje BPK dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.

10. Nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas 2021-03-17 nutartimi pareiškėjų skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-08 nutarties atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad nutartis dėl nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, kaip ir nutartys dėl kitų prašymų, neskundžiama (BPK 439 straipsnio 2 dalis), o motyvai dėl tokios nutarties gali būti išdėstyti apeliaciniame skunde.

11. Tačiau aukštesnysis teismas, nesutikdamas su tokiais žemesniojo teismo motyvais, pažymi, kad 2021-03-08 nutartimi buvo spendžiamas klausimas ne dėl proceso dalyvio prašymo, o nukentėjusiojo ir jo astovo prašymas dėl kaltinimo teisme pakeitimo į sunkesnį, prašant kaltinamojo L. M. veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis. Todėl priimtas procesinis sprendimas neprilygintinas paprasto procesinio prašymo išnagrinėjimui. Būtina pasisakyti, kad teismas, įgyvendindamas teisingumą ir nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, priima įvairaus pobūdžio nutartis, kurios vienu ar kitu aspektu susijusios su procese dalyvaujančių asmenų interesais, o asmenys, manantys, kad teismo priimta nutartimi pažeidžiamos ir (ar) apribojamos jų proceso teisės, tokias nutartis baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gali skųsti aukštesniajam teismui (BPK 440 straipsnio 1 dalis). Be to, ir pagal teismų praktiką (kuria, be kita ko, rėmėsi ir žemesnysis teismas, pateikdamas nuorodą į 2017-12-20 Panevėžio apygardos teismo nutartį, kuria buvo nagrinėjamas skundas dėl žemesnės instancijos teismo nutarties dėl prašymo pakeisti kaltinimą apskundimo) žemesniųjų teismų nutartys dėl prašymo pakeisti kaltinimą yra skundžiamos ir skundai dėl jų yra nagrinėjami BPK X dalyje numatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-123-453/2019 ir kt.). Todėl nukentėjusiojo teisė paduoti skundą dėl 2021-03-08 nutarties, kuria akivaizdžiai pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, negali būti suvaržyta remiantis BPK 439 straipsnio 2 dalimi, todėl 2021-03-17 nutartis naikintina.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutarties

12. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs 2021-03-08 nutarties motyvus ir pareiškėjų skundo argumentus, konstatuoja, kad žemesniojo teismo sprendimas atsisakyti priimti 2021-02-28 nukentėjusiojo L. M. kaltinimą V. K. taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas.

13. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2021-03-01 teisiamojo posėdžio metu, t.y. iki įrodymų tyrimo pabaigos, buvo sprendžiamas nukentėjusiojo prašymas (su tokį prašymą pagrindžiančiais dokumentais) dėl kaltinimo teisme pakeitimo į sunkesnį, nukentėjusiajam prašant ir teikiant rašytinį kaltinimą V. K. veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nurodant, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nukentėjusiajam L. M. buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas pasireiškęs veido subjaurojimu. 2021-03-08 nutartyje žemesnysis teismas išreiškė poziciją, jog teismas pasinaudodamas jam BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyje suteikta diskrecija teismo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytas aplinkybes iš esmės skirtingomis arba pakeisti jų kvalifikavimą, gali tokį prašymą arba tenkinti arba ne. Taip pat nurodė, jog nėra pagrindo tokį naują kaltinimą priimti, pirmiausia dėl to, kad kaltinimas neatitinka BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalies rėmų, nes tai yra visiškai naujas kaltinimas, kuriuo faktinės aplinkybės keičiamos visiškai naujomis, dėl to keičiama ir teisinė kvalifikacija. Akcentavo, jog šios faktinės aplinkybės nebuvo tirtos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nebuvo nagrinėtos teisminio nagrinėjimo metu ir tai iš esmės yra siurprizinės faktinės aplinkybės. Pabrėžė, kad sunkaus kūno sužalojimo dėl nepataisomai subjauroto nukentėjusiojo kūno (BK 135 straipsnio 1 dalis), taip pat ir chuliganiškų paskatų kaip kvalifikuojančio požymio (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas) tyrimas, faktinių aplinkybių nustatymas, įrodinėjimas yra visiškai skirtingas nuo viešosios tvarkos pažeidimo, kai jo metu padaromas nežymus sužalojimas (BK 140 straipsnio 1 dalis ir 284 straipsnis).

14. Tačiau BPK 256 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, šio prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. BPK 256 straipsnio 1 dalis reglamentuoja rašytinio prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes, teisme. Taigi, teismas gavęs tokius prašymus turi juos prijungti prie bylos, tačiau išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, gali palikti ir kaltinamajame akte prokuroro suformuluotas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kvalifikaciją.

15. Iš tiesų, bylos nagrinėjimo teisme ribos yra nustatytos kaltinamajame akte, kuriame išdėstytos nusikalstamų veikų aplinkybės sudaro įrodinėjimo dalyką byloje, tačiau baudžiamojo proceso įstatyme, kuriame įtvirtinta teisė nukentėjusiajam teikti rašytinį prašymą dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme numatyta ir bylos įrodinėjimo dalyko pasikeitimo galimybė. Be to, įstatymo leidėjas aiškiai reglamentavo kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimą teisme, nurodė šios teisės realizavimo tvarką, galinčių pasinaudoti šia teise subjektų ratą ir tuo pačiu nenumatė atsisakymo priimti tokį rašytinį prašymą mechanizmo. Vien formuluotė, kad įstatymas įpareigoja subjektus pateikti rašytinius prašymus dėl kaltinimo keitimo teisme, o BPK 256 straipsnio esmė rodo, kad proceso dalyviai, t.y. ne tik prokuroras, bet ir nukentėjusysis, turi tokias pačias teises teikiant prašymus dėl kaltinimo keitimo teisme, todėl teismas privalėjo priimti naują kaltinimą bei nagrinėti jį pagal BPK 256 straipsnyje numatytas taisykles. Šiuo atveju pasisakytina ir dėl to, kad Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatose, kuriomis reglamentuojamos ne tik prokuroro, bet ir nukentėjusiojo prašymų kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis pateikimo ir (ar) pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą nagrinėjimo sąlygos ir tvarka, nenumatytos priežastys, dėl kurių nukentėjusiojo prašymas gali būti nepridėtas prie baudžiamosios bylos.

16. Atsižvelgiant į tai, kad žemesnysis teismas, atsisakydamas priimti nukentėjusiojo pateiktą naują kaltinimą pasirinko baudžiamojo proceso įstatyme nenumatytą nukentėjusiųjų prašymų pakeisti kaltinimą priėmimo ir nagrinėjimo procedūrą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-17 nutartis, kuria atsisakyta priimti nukentėjusiojo L. M. ir jo atstovo skundą bei 2021-03-08 nutartis, kuria advokato padėjėjo S. Survilos prašymas tenkintas iš dalies ir atsisakyta priimti 2021-02-28 L. M. kaltinimą V. K. pakeisti veikos kvalifikavimą į sunkesnį, naikintinos, nukentėjusiojo L. M. prašymas dėl veikos faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo pakeitimo teisme grąžintinas pirmos instancijos teismui spręsti bendra BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka, iš naujo. Aukštesnysis teismas nustatęs, kad nagrinėjamu atveju netinkamai buvo taikomos baudžiamojo proceso normos, kitų 2021-03-08 nutarties argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

nukentėjusiojo L. M. ir jo atstovo advokato padėjėjo Stasio Survilos skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. bei 2021 m. kovo 8 d. nutartis ir priimti dėl skundo naują sprendimą: nukentėjusiojo L. M. prašymą dėl kaltinimo pakeitimo teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-214-827/2021 grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.