- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- 1S-123-453/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-7-00003-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys (pran.), Justas Namavičius, Linas Šiukšta
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aloyzo Kruopio (pranešėjas), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gedgaudo Norkūno skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria netenkintas ir nepriimtas prokuroro prašymas dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-23-312/2019, kurioje
Žemesnės instancijos teismas
1.1. G. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 226 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad jis, siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms, valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamas institucijas, valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, šiam asmeniui tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, o būtent:
1.1.1. 2015 m. rugpjūčio 31 d., apie 12.30 val., restorane „D“, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), G. V., veikdamas UAB „N“ akcininko D. D. ir UAB „S“ direktoriaus R. L. interesais, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti viešojo juridinio asmens – politinės partijos (duomenys neskelbtini) – pirmininkui R. P. 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) kyšį, siekdamas, kad R. P., pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, įgaliojimais partijoje (duomenys neskelbtini), pažintimis ir kita tikėtina įtaka partijos (duomenys neskelbtini) nariams bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir šios ministerijos valstybės tarnautojams, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos bei šios inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui bei jų valstybės tarnautojams, per Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministrą A. G., partijos (duomenys neskelbtini) narį, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vadovus paveiktų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, šio skyriaus tarnautojus S. B., R. M. bei kitus šios įstaigos tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. kuo skubiau, nesudarydami procedūrinių kliūčių, esant nustatytiems ir pašalintiems pažeidimams, atliktų prekybos tinklo (duomenys neskelbtini) statomo pastato – prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūrą ir pasirašytų statybos užbaigimo aktą (toliau – Statybos užbaigimo aktas).
1.1.2. R. P., vykdydamas neteisėtą pažadą, pagrįstą susitarimu priimti kyšį, 2015 m. rugsėjo 2 d., nuo 10.38 val., Vilniuje nurodė viceministrui A. G., kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus valstybės tarnautojai kuo skubiau pasirašytų minėto objekto Statybos užbaigimo aktą, tą pačią dieną Lietuvos Respublikoje A. G. šį nurodymą telefoninio pokalbio metu perdavė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojui A. V., kuris šį nurodymą perdavė Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjai A. L., o ji perdavė šio skyriaus vyriausiesiems specialistams J. K. ir E. D..
1.1.3. 2015 m. rugsėjo 3 d. Kaune ir Prienuose, vykdydami R. P. per tarpininkus gautą nurodymą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos VTP SI Kauno skyriaus vyriausieji specialistai J. K. ir E. D., šio skyriaus vyriausiųjų specialistų S. B. ir R. M., kurios buvo įgaliotos spręsti klausimą dėl minėto objekto statybos užbaigimo procedūros, atostogų metu pasirašė pastato – prekybos centro, esančio Prienuose, Revuonos g. 66A, 2015 m. rugsėjo 3 d. Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-20-150903-00358, tą pačią dieną, 11.11 val., telefoninio pokalbio metu apie įvykdytą nurodymą viceministras A. G. informavo R. P..
1.2. Taip pat jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje, t. y. tuo, kad jis, pasinaudodamas visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijai, jos valstybės tarnautojams, savo naudai tiesiogiai susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės instituciją, jos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, o būtent:
1.2.1. G. V., pasinaudodamas visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), nurodytos tarnybos valstybės tarnautojams, 2015 m. rugsėjo 11 d., apie 14.31 val., restorane „D“, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai susitarė su A. J. Z., veikusiu IĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko V. J. interesais, priimti iš V. J. didesnės negu 250 MGL vertės, t. y. nuo 50 000 iki 150 000 litų (nuo 14 481 euro iki 43 443 eurų) kyšį, pažadėjęs paveikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, šios tarnybos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, atliktų procesinius veiksmus ir taip sudarytų sąlygas priimti V. J. palankų sprendimą, šalinantį ar naikinantį jo teisinę padėtį bei baudžiamąją atsakomybę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-11003-14, kuriame 2014 m. rugsėjo 30 d. V. J. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.
1.3. R. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje, t. y. tuo, kad jis, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms, valstybės tarnautojams, savo naudai tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamas institucijas, valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, o būtent:
1.3.1. 2015 m. rugpjūčio 31 d., apie 12.30 val., restorane „D“, esančiame Vilniuje, Vilniaus g. 23, G. V., veikdamas UAB „N“ akcininko D. D. ir UAB „S“ direktoriaus R. L. interesais, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti, o R. P., būdamas viešojo juridinio asmens – politinės partijos (duomenys neskelbtini) – pirmininku, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, įgaliojimais partijoje (duomenys neskelbtini), pažintimis ir kita tikėtina įtaka partijos (duomenys neskelbtini) nariams bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir šios ministerijos valstybės tarnautojams, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos bei šios inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui bei jų valstybės tarnautojams, savo naudai tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) kyšį, pažadėjęs per Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministrą A. G., partijos (duomenys neskelbtini) narį, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vadovus paveikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, šio skyriaus valstybės tarnautojus S. B., R. M. bei kitus šios įstaigos tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. kuo skubiau, nesudarydami procedūrinių kliūčių, esant nustatytiems ir pašalintiems pažeidimams, atliktų prekybos tinklo (duomenys neskelbtini) statomo pastato – prekybos centro, esančio Prienuose, (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūrą ir pasirašytų Statybos užbaigimo aktą.
1.3.2. R. P., vykdydamas neteisėtą pažadą, pagrįstą susitarimu priimti kyšį, 2015 m. rugsėjo 2 d. Vilniuje nuo 10.38 val. vykusio susitikimo metu nurodė viceministrui A. G., kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus valstybės tarnautojai kuo skubiau pasirašytų minėto objekto Statybos užbaigimo aktą, tą pačią dieną Lietuvos Respublikoje A. G. šį nurodymą telefoninio pokalbio metu perdavė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojui A. V., kuris šį nurodymą perdavė Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjai A. L., o ji perdavė šio skyriaus vyriausiesiems specialistams J. K. ir E. D..
1.3.3. 2015 m. rugsėjo 3 d. Kaune ir Prienuose, vykdydami jo (R. P.) per tarpininkus gautą nurodymą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausieji specialistai J. K. ir E. D. šio skyriaus vyriausiųjų specialistų S. B. ir R. M., kurios buvo įgaliotos spręsti klausimą dėl minėto objekto statybos užbaigimo procedūros, atostogų metu pasirašė pastato – prekybos centro, esančio Prienuose, (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 3 d. Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-20-150903-00358. Tą pačią dieną, 11.11 val., telefoninio pokalbio metu apie įvykdytą nurodymą viceministras A. G. informavo R. P..
1.4. A. J. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad jis, siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijai, jos valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamą instituciją, valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, šiam asmeniui tiesiogiai pasiūlė ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, o būtent:
1.4.1. A. J. Z. 2015 m. rugsėjo 11 d., apie 14.31 val., restorane „D“, esančiame Vilniuje, Vilniaus g. 23, veikdamas IĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko V. J. interesais, tiesiogiai pasiūlė ir susitarė duoti G. V. nuo 50 000 iki 150 000 litų (nuo 14 481 euro iki 43 443 eurų) kyšį, siekdamas, kad G. V., pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, šios tarnybos valstybės tarnautojams, paveiktų šią instituciją ir jos tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, atliktų procesinius veiksmus ir taip sudarytų sąlygas priimti V. J. palankų sprendimą, šalinantį ar naikinantį jo teisinę padėtį bei baudžiamąją atsakomybę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-11003-14, kuriame 2014 m. rugsėjo 30 d. V. J. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras pateikė prašymą dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis, kuriuo prašė pakeisti kaltinimą kaltinamiesiems G. V. ir R. P., t. y. kad kaltinamieji veikė ne tik savo, bet ir juridinio asmens – partijos (duomenys neskelbtini), nesant šio juridinio asmens kaltės, naudai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi prokuroro prašymas dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis netenkintas ir nepriimtas. Teismas padarė išvadą, kad priėmus pakeistą kaltinimą ir pagal jį nagrinėjant baudžiamąją bylą, tiriant įrodymus pagal kaltinamiesiems G. V. ir R. P. pakeistus kaltinimus, turėtų būti nagrinėjamas klausimas dėl juridinio asmens partijos (duomenys neskelbtini) kaltės, o nustačius, kad kaltinamieji veikė juridinio asmens naudai, juridinis asmuo turėtų būti traukiamas kaltinamuoju, kadangi būtų visos BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatytos juridinio asmens atsakomybės sąlygos. Teismas nutartyje konstatavo, kad prokuroro prašymas dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio 3 punkto (nutartyje klaidingai nurodyta, kad BPK 219 straipsnio 3 dalies) ir 255 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nors prokuroras prašyme nurodė, kad prašo pakeisti kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, tačiau iš prašymo turinio akivaizdu, kad prašoma į procesą įraukti naują kaltinamąjį – juridinį asmenį partiją (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad BPK 256 straipsnyje nustatytas tik prašymo kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis pateikimo procesas, tačiau nenumatyta, kad teismas privalo tokį prašymą priimti, nes tai neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatytos teismo pareigos – vykdyti teisingumą.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gedgaudas Norkūnas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir pridėti prie baudžiamosios bylos 2019 m. balandžio 24 d. prašymą dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis.
4.1. Prokuroras skunde nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu bylą nagrinėjančiam teismui buvo tris kartus pateiktas prašymas kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, tačiau teismas atsisakė pridėti prašymus prie baudžiamosios bylos, motyvuodamas tuo, kad pridėjus juos prie bylos ir nagrinėjant bylą pagal pakeistą kaltinimą, juridinis asmuo – partija (duomenys neskelbtini) – turėtų būti traukiamas kaltinamuoju ir kartu turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bylos grąžinimo prokurorui tyrimui papildyti.
4.2. Nesutikdamas su tokiais motyvais, prokuroras skunde visų pirma pažymi, kad BPK 256 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojamos prokuroro prašymų kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis pateikimo, nagrinėjimo sąlygos ir tvarka, nenumatyta, kad prokuroro tinkamai surašytas prašymas kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis gali būti nepridėtas prie baudžiamosios bylos.
4.3. Taip pat, remdamasis teismų praktika dėl juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, prokuroras nurodo, kad sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, turi būti nustatytas abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens – ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens. Prokuroras pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad partijos (duomenys neskelbtini) valdymo organų nariai, taip pat ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministras A. G., partijos (duomenys neskelbtini) narys, toleravo ar žinojo apie galimai daromą ir padarytą nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas R. P.. Tai patvirtina ir R. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu galioję norminiai aktai, kuriais reglamentuota partijos (duomenys neskelbtini) veikla, taip pat šios partijos organizacinė struktūra, tikslai, iš kurių matyti, kad šis juridinis asmuo nesudarė sąlygų R. P. galimai daromai nusikalstamai veikai. Negauta duomenų, kad šios nusikalstamos veikos padarymu buvo suinteresuoti partijos (duomenys neskelbtini) valdybos nariai. Prokuroro teigimu, esant šių aplinkybių visumai, nenustačius ryšio tarp R. P. galimai padarytos nusikalstamos veikos ir partijos (duomenys neskelbtini), konstatuotina, kad partijos (duomenys neskelbtini), kaip juridinio asmens, patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nėra galimas, o kaltinimo pakeitimas nurodant iš esmės skirtingas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes netrukdytų baudžiamosios bylos nagrinėjimui, juolab kad G. V. ir R. P. naujai suformuluotu kaltinimu nėra prašoma įtraukti į procesą naują kaltinamąjį – juridinį asmenį partiją (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
4.4. Prokuroras nesutinka su teismo nutarties argumentu, kad ikiteisminio tyrimo metu juridinio asmens atžvilgiu atitinkami sprendimai dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ar ikiteisminio tyrimo nutraukimo priimti nebuvo. Prokuroras skunde pažymi, kad baudžiamojoje byloje nebuvo gauta skundų, pareiškimų ar pranešimų apie juridinio asmens – partijos (duomenys neskelbtini) – galimai daromas nusikalstamas veikas, nurodytas subjektas nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, todėl pagrindo ikiteisminio tyrimo metu dėl juridinio asmens – partijos (duomenys neskelbtini) – priimti nutarimus dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ar ikiteisminio tyrimo nutraukimo nebuvo. Be to, prokuroras nurodo, kad BPK 256 straipsnio ir kitų straipsnių nuostatomis nenumatyta galimybė atsisakyti pridėti prie baudžiamosios bylos prokuroro prašymą kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis tuo atveju, jei ateityje galimai kiltų klausimas dėl baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorui tyrimui papildyti.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gedgaudo Norkūno skundas tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
6. BPK 256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės.
7. Iš Vilniaus apygardos teismui pateikto Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gedgaudo Norkūno 2019 m. balandžio 24 d. prašymo matyti, kad jame prašoma G. V. ir R. P. pareikštame kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, nurodant, kad G. V. pažadėjo ir susitarė duoti viešojo juridinio asmens – politinės partijos (duomenys neskelbtini) – pirmininkui R. P. 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) kyšį, skirtą R. P. ir partijos (duomenys neskelbtini) naudai, nesant šio juridinio asmens kaltės, o R. P. pažadėjo, susitarė priimti kyšį savo ir partijos (duomenys neskelbtini) naudai, nesant šio juridinio asmens kaltės. Taigi, kaip iš esmės skirtinga G. V. ir R. P. inkriminuojamų nusikalstamų veikų faktinė aplinkybė nurodoma tai, kad kyšį buvo pažadėta ir susitarta duoti bei priimti ne tik R. P. naudai, bet ir jo vadovaujamos partijos naudai, tačiau nesant šio viešojo juridinio asmens kaltės.
8. Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatose, kuriomis reglamentuojamos prokuroro prašymų kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis pateikimo, nagrinėjimo sąlygos ir tvarka, nenumatytos priežastys, dėl kurių prokuroro prašymas kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis gali būti nepridėtas prie baudžiamosios bylos. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, sprendimą netenkinti prokuroro prašymo ir jo nepriimti teismas grindžia tuo, kad tokiu prokuroro prašymu iš esmės prašoma į procesą įtraukti naują kaltinamąjį – juridinį asmenį partiją (duomenys neskelbtini), o nagrinėjant bylą pagal pakeistą kaltinimą turėtų būti nagrinėjamas klausimas ir dėl juridinio asmens – partijos (duomenys neskelbtini) – kaltės, sprendžiamas klausimas dėl bylos grąžinimo prokurorui. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, prokuroro prašymo kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis priėmimas šiuo atveju savaime nereiškia, kad priimamas sprendimas dėl juridinio asmens įtraukimo į baudžiamąjį procesą. Prokuroro pateiktu G. V. ir R. P. naujai suformuluotu kaltinimu nėra prašoma įtraukti į procesą naują kaltinamąjį – juridinį asmenį partiją (duomenys neskelbtini). Prokuroras skunde teisingai nurodo, jog, remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, nėra pagrindo traukti juridinį asmenį – politinę partiją (duomenys neskelbtini) – baudžiamojon atsakomybėn. Bylos duomenų pagrindu nenustačius abipusio ryšio tarp R. P. galimai padarytos nusikalstamos veikos ir jo vadovaujamo juridinio asmens – politinės partijos (duomenys neskelbtini), kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių pakeitimas iš esmės skirtingomis savaime nelemtų visų BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytų juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nesiremiama teismų praktika, pagal kurią abipusio ryšio tarp traukiamo baudžiamojon atsakomybėn fizinio asmens ir jo vadovaujamo juridinio asmens nenustatymas gali reikšti, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvųjį pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės. Vien tik nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai ar interesais, nesant juridinio asmens ryšio su tokia nusikalstama veika bei ją padariusiu fiziniu asmeniu, negali būti laikomas pakankamu juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-7-28-303/2017).
9. Skundžiamoje nutartyje teismas akcentuoja BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, t. y. kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš tiesų bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatytos kaltinamajame akte, kuriame išdėstytos nusikalstamų veikų aplinkybės sudaro įrodinėjimo dalyką byloje, tačiau baudžiamojo proceso įstatyme, kuriame įtvirtinta teisė prokurorui (ir nukentėjusiajam) teikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, numatyta ir bylos įrodinėjimo dalyko pasikeitimo galimybė. Prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą nurodant iš esmės skirtingas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes priėmimas savaime netrukdytų nagrinėti baudžiamąją bylą, juolab kad pagal BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės. Kita vertus, jeigu bylos nagrinėjimo pagal naujai suformuluotą kaltinimą metu atsirastų duomenų dėl galimos juridinio asmens – politinės partijos (duomenys neskelbtini) – kaltės prekyba poveikiu, BPK 257 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka bylą nagrinėjantis teismas apie tai galėtų pranešti prokurorui.
10. Esant išdėstytoms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria netenkintas ir nepriimtas prokuroro prašymas dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą:
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gedgaudo Norkūno 2019 m. balandžio 24 d. prašymą dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis pridėti prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-23-312/2019.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.