Teisora
Registruotis

Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2023-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-316/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2022-11-04Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2023-05-17Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-17
Bylos Nr.
1A-153-316/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35597-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
Advokatai
Valdas Kairys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-316/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35597-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.23.1.1; 1.2.23.1.2; 2.1.14; 2.4.6.4.1.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Bružui,atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės D. S. ir jo gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro A. I. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo Š. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta; D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti; D. S. išaiškinta, kad jeigu jis per vienerius metus padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; laiduotojui Š. S. išaiškinta, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad D. S. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: 2022 m. rugsėjo 9 d. apie 19 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,025 g psichotropinės medžiagos – Δ-9-tetrahidrokanabinolio, kurią iki 2022 m. rugsėjo 17 d. apie 0.45 val., neteisėtai, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, supakuotą į sulankstytą baltą popieriaus lapą laikė su savimi, iki tol, kol šią psichotropinę medžiagą apžiūros metu surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras A. I. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį pakeisti: D. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimą Š. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti; likusią Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas). Teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pripažino D. S. padarius veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, tai yra, kad jis neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti.

2.2. Prokuroro tvirtinimu, 2022 m. spalio 31 d. D. S. baudžiamoji byla perduota teismui su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu dėl padarytos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, o būtent dėl to, kad jis neteisėtai disponavo ne mažiau kaip 0,025 g psichotropinės medžiagos - A-9-tetrahidrokanabinolio, be tikslo ją platinti. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ patvirtinimo 94¹ punktas (redakcija galiojusi veikos padarymo metu) numatė, jog tetrahidrokanabinolis mišiniuose ar tirpaluose laikomas nedideliu kiekiu kai jo rasta ir paimta ne daugiau kaip 0,02 g ir grynasis tetrahidrokanabinolio kiekis nustatomas, kai mišinių ar tirpalų sudėtyje esančių kanapių, kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų, kanapių tinktūrų grynojo kiekio įvertinti neįmanoma. Ši rekomendacijų norma galiojo iki 2022 m. lapkričio 23 d. 2022 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro priimtas minėtas rekomendacijas keičiantis įsakymas Nr. V-1725, kai ši riba buvo pakelta iki 0,5 g (grynojo delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekio. Todėl, prokuroro teigimu, D. S. bylą perduodant teismui jo veika kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tai yra pagal nusikalstamos veikos padarymo metu (2022 m. rugsėjo 9 d.) galiojusius teisės aktus.

2.3. Prokuroras pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos - į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai - Sveikatos apsaugos ministerijos tvirtinami narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurioms taikomas šiuo įstatymu nustatytas kontrolės režimas, sąrašai. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija sudaro kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus ir jų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, kuriomis remiamasi taikant baudžiamąją atsakomybę. Taigi kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelis, didelis ir labai didelis kiekiai, nustatomi jau minėto Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, yra medicininiai dydžiai (rodikliai) ir jie nustatomi poįstatyminiu teisės aktu, kuriuo vadovaujamasi baudžiamajame procese kvalifikuojant veikas, tačiau narkotinių ir psichotropinių medžiagų minimalių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Tuo tarpu BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad būtent baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Esant tokioms aplinkybėms, prokuroro nuomone, BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos neturi būti taikomos narkotinių ir psichotropinių medžiagų dydžius nustatančioms teisės normoms, todėl BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos neturi būti taikomos tais atvejais, kai keičiasi narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo dydžiai. Tad šie dydžiai turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo nustatyti veikos padarymo metu ir negali būti laikoma, kad D. S. gijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

2.4. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 23 d. priimtu rekomendacijų nuostatas keičiančiu įsakymu Nr. V-1725, kai nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų nustatymo riba buvo pakelta iki 0,5 g (grynojo delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekio, dėl to padarė neteisingą išvadą, kad, pasikeitus šiam dydžiui, taikytina BK 3 straipsnio 2 dalis ir D. S. inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepagrįstai perkvalifikavo iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį.

Atsiliepimas

1. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro A. I. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

Šalies argumentai

2. Teismo posėdžio metu prokuroras Sigitas Bružas prašė Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro A. I. apeliacinį skundą tenkinti, pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį ir D. S. padarytą veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės D. S. ir jo gynėjas advokatas Valdas Kairys teismo posėdžio metu prašė prokuroro A. I. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro A. I. apeliacinis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

3. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

4. Prokuroras A. I. apeliaciniu skundu iš esmės neginčija D. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei teismo sprendimo D. S. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukiant, tačiau nesutinka su D. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 23 d. priimtu rekomendacijų nuostatas keičiančiu įsakymu Nr. V-1725, kai nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų nustatymo riba buvo pakelta iki 0,5 g (grynojo delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekio, dėl to padarė neteisingą išvadą, kad, pasikeitus šiam dydžiui, taikytina BK 3 straipsnio 2 dalis ir D. S. inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepagrįstai perkvalifikavo iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl D. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

5. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui pateiktame pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu D. S. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Tačiau skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. S., vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą (perkvalifikavus D. S. veiksmus iš BK 259 straipsnio 1 dalies).

6. Pirmosios instancijos teismas D. S. atliktus veiksmus iš BK 259 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 259 straipsnio 2 dalį, konstatuodamas, kad kaltinamasis įgijo ir laikė nedidelį kiekį - ne mažiau kaip 0,025 g psichotropinės medžiagos – Δ-9-tetrahidrokanabinolio, neturėdamas tikslo psichotropinės medžiagos parduoti ar kitaip platinti, iki tol, kol šią psichotropinę medžiagą apžiūros metu surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1, 2 dalyje, dispozicija yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, konkrečiai – į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo patvirtintas rekomendacijas. Nusikalstamos veikos padarymo metu minėto teisės akto redakcijoje, galiojusioje nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d., buvo numatyta, jog tetrahidrokanabinolio mišiniuose ar tirpaluose nedidelis kiekis (ne daugiau kaip) yra 0,02 g, tačiau 2022 m. lapkričio 24 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-1725 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų pakeitimo buvo pakeistas minėtų rekomendacijų 94¹ punktas, ir numatyta, jog tetrahidrokanabinolio mišiniuose ar tirpaluose nedidelis kiekis (ne daugiau kaip) yra 0,5 g (gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio). Taigi D. S. turėtas psichotropinės medžiagos – Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis (0,025 g) pagal bylos nagrinėjimo metu (nuo 2022 m. lapkričio 24 d.) galiojantį teisinį reguliavimą – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo patvirtintų rekomendacijų (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. lapkričio 24 d.) 94¹ punktą neviršija nedidelio kiekio, tai yra toks teisinis reguliavimas lengvina kaltinamojo teisinę padėtį, o kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės atitinka objektyviuosius baudžiamojo nusižengimo (lengvesnės nusikalstamos veikos), numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, požymius, todėl kaltinamojo D. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama ne pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes tai yra lengvinantis kaltinamojo D. S. teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas, todėl jis turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 259 straipsnio 1 ar 2 dalį iš esmės nulemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. Taigi nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – yra svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu, atitinkamai lemia ir veikos kvalifikavimą pagal BK 259 straipsnio 1 ar 2 dalį.

8. Šioje byloje, vadovaujantis minėtomis Rekomendacijomis, nustatytas psichotropinių medžiagų kiekis, kuriuo disponavo D. S.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vertindamas psichotropinių medžiagų kiekį ir perkvalifikuodamas D. S. veiką iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų redakcija, galiojančia nuo 2022 m. lapkričio 24 d. Kaip teisingai nurodo prokuroras apeliaciniame skunde, narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių (nedidelio, didelio ir labai didelio) nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį nustatančioms teisės normoms. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis vertinamas atsižvelgiant į tai, koks jis buvo veikos padarymo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kvalifikuojant D. S. veiką nėra pagrindo vadovautis nusikalstamos veikos padarymo metu dar negaliojusiais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo patvirtintų rekomendacijų 94¹ punkto pakeitimais, įsigaliojusiais tik nuo 2022 m. lapkričio 24 d.

9. D. S. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. rugsėjo 17 d. Veikos padarymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 parvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 94¹ punkte (redakcijoje, galiojusioje nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d.) buvo nustatyta, kad tetrahidrokanabinolio mišiniuose ar tirpaluose nedidelis kiekis (ne daugiau kaip) yra 0,02 g. Vadinasi, į šį psichotropinės medžiagos kiekį ir turėjo būti atsižvelgiama vertinant psichotropinių medžiagų kiekį, kuriuo disponavo D. S., ir kvalifikuojant D. S. veiką. Tačiau, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 parvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (redakcija, galiojančia nuo 2022 m. lapkričio 24 d.) 94¹ punktu, kur nustatyta, kad tetrahidrokanabinolio mišiniuose ar tirpaluose nedidelis kiekis (ne daugiau kaip) yra 0,5 g (gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas psichotropinių medžiagų kiekį ir perkvalifikuodamas D. S. veiką iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

Dėl D. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

10. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019, 2K-81-895/2020).

11. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos ir atleido D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei baudžiamąją bylą nutraukė. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad D. S. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė, jauno asmens neapgalvoto elgesio pasekmė, D. S. anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą dėl alkoholio vartojimo nesulaukus atitinkamo amžiaus, mokosi mokykloje dvyliktoje klasėje, todėl galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad D. S. brolis Š. S. laikytinas tinkamu, teismo pasitikėjimo vertu laiduotoju, turinčiu realias galimybes daryti teigiamą įtaką D. S..

12. Kaip jau minėta, prokuroras apeliaciniame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo D. S. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukiant. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras taip pat neprieštaravo, kad D. S. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai BK 40 straipsnio pagrindu D. S. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl keisti šią Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį nėra pagrindo net ir pakeitus D. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją.

Dėl proceso išlaidų

13. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės D. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. gegužės 3 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš D. S. valstybės naudai priteisti 121,67 Eur už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

14. BPK 105 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

15. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro A. I. apeliacinį skundą, prašant pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pats atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės D. S. nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė tenkinti prokuroro apeliacinį skundą, laikydama jį pagrįstu, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti. Atsižvelgiant į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, ir į kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės D. S. apeliacinės instancijos teisme netenkintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 2K-231-489/2020, 2K-218-1073/2020).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro A. I. apeliacinį skundą tenkinti.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį pakeisti:

atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. S. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.

Teisėjai Boleslovas KalainisZigmas KavaliauskasVidmantas Mylė