Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas E. M. atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – jo gyvenamojoje vietoje, ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir nuteistasis įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 339 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2022 m. gruodžio 27 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, E. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas jam priklausantis keturratis (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti.

2023 m. sausio 12 d. prokurorės nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. M. keturračiui (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) keturratį (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą adresu (duomenys neskelbtini), keturračio naudojimosi instrukciją, garantiją, keturračio (duomenys neskelbtini) garantijos 11-tą lapą, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai; 2) E. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta perduoti teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą vykdysiančiai institucijai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Atsiliepimų byloje negauta.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti – atleisti nuteistąjį E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. R. atsakomybei su 1500 eurų (tūkstančio penkių šimtų eurų) užstatu, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

III. Apeliacinės instancijos teismo ištirti įrodymai

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, atnaujinus įrodymų tyrimą, siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir pašalinti visus neaiškumus, buvo nutarta apklausti I. R., kurią prašoma skirti laiduotoja.

7. Galima laiduotoja I. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra E. M. sesuo, laidavimo institutą supranta kaip teigiamos įtakos padarymą. Liudytoja teigė, jog nuteistasis jau padarė išvadas, labai gailisi dėl savo neteisėto poelgio, yra labai jautrus, pareigingas bei atsakingas žmogus. Liudytoja parodė, jog su broliu bendrauja, kai yra galimybė susitinka, bendrauja telefonu, būna šeimos susitikimai, gyvena vienas nuo kito kelių kilometrų atstumu. I. R. teigė, jog visada E. M. turėjo įtakos, nors ji už brolį jaunesnė septyneriais metais, tačiau tarp jų yra susikalbėjimas, susitarimas bei supratimas. Liudytoja nurodė, jog brolis prisiekė prieš šeimą ir savo žodžio laikosi. Galimos laiduotojos įsitikinimu, E. M. tikrai daugiau nenusikals, o vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas darbui. Į tikslinamuosius kolegijos narių teisėjų klausimus liudytoja atsakė, jog jos mėnesinės pajamos siekia apie 1000 eurų, esant poreikiui, galėtų sumokėti užstatą iš santaupų. Apie brolio padarytą nusikalstamą veiką sužinojo po kelių dienų, o kai sutiko būti laiduotoja su broliu E. M. daug kalbėjosi, jis prisiekė prieš visą šeimą, yra žodinis susitarimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

8. Pažymėtina, kad vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018). Nagrinėjamu atveju, nuteistasis E. M. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos I. R. atsakomybėn be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

9. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų nustatymas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017).

10. Nuteistasis kartu su apeliaciniu skundu pateikė savo sesers I. R. sutikimą dėl laidavimo, kuriame nurodyta, kad laiduotoja yra vertas pasitikėjimo asmuo, neteista, praeityje bausta administracine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, charakterizuojama teigiamai bei gali daryti teigiamą įtaką broliui E. M. (2 t., b. l. 58-61). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apklausus galimą laiduotoją I. R., teisėjų kolegijai, atsižvelgiant į laiduotojos asmenines savybes bei galimybę daryti teigiamą įtaką E. M., abejonių dėl jos tinkamumo būti laiduotoja nekilo. Ji yra neteista, neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Įvertinus I. R. apygardos teisme posėdžio metu duotus parodymus matyti, kad ją ir brolį sieja glaudus ryšys, jų santykiai artimi, jie gerai sutaria, dažnai kalbasi telefonu bei susitinka, brolis jai pasisako svarbius dalykus, atsižvelgia į jos nuomonę.

11. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-221-693/2017).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, jog formaliai BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos tam, kad nuteistąjį E. M. būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra nustatytos. Jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; nusikaltimą padarė pirmą kartą; dirba; turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nusikaltimu žala nebuvo padaryta. Iš apeliaciniam skundui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nors Lietuvoje E. M. neteistas, tačiau praeityje Vokietijoje buvo baustas už pavojingą vairavimą ir jam iki 2021 m. gruodžio 15 d. buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 106-107). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog per pastarųjų penkių metų laikotarpį administracine tvarka baustas septynis kartus, viena nuobauda galiojanti. Pažymėtina, jog visi E. M. padaryti administraciniai nusižengimai yra iš esmės susiję su Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimais. Iš byloje esančioje išrašo matyti, jog nuteistasis KET pažeidimus sistemingai daro nuo 2018 metų. 2018 metais E. M. baustas už greičio viršijimą; 2020 metais administracine tvarka baustas, jog vairavo N3 kategorijos transporto priemonę magistraliniu keliu A5 neįsigijęs vinjetės; 2021 metais baustas už greičio viršijimą; 2022 metais administracine tvarka baustas tris kartus, tame tarpe už vairavimą transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys atskleidžia neigiamą jo požiūrį į įstatymais nustatytą tvarką, visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad skiriamos administracinės nuobaudos teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, o pritaikius laidavimą ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam gali susidaryti nebaudžiamumo įspūdis, kas ateityje skatintų tik neteisėtą ir neatsakingą jo elgesį bei aplaidų požiūrį į įstatymus.

13. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje paminėjo, jog formaliai E. M. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau apeliacinį skundą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, darytina išvada, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir juos pažeidinėti. Asmuo turi prisiimti visą atsakomybę ir kartu jo atžvilgiu kylančias neigiamas pasekmes dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl jis atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 27 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.