Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 2 d. nutarties, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Enifas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Enifas“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs, jog BUAB „Enifas“ mokumo atkurti nebėra galimybių, pripažino atsakovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; įmonės likvidatoriaus funkciją ir veiksmus pavedė atlikti bankroto administratorei; paliko nepakeistą teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtintą BUAB „Enifas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl kreditorių UAB „Švarus kiemas“, UAB „Priedanga“ ir UAB „ Projektana“, VMI, bei jų reikalavimų galimai nepagrįsto įtraukimo į BAUB „Enifas“ kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų pagrįstumo. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-25135-862/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B24353-467/2019; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. kovo mėn. atsakymą Nr. (32.39-PVM E) RM; 2018 m. kovo 9 d. VMI atsakymo persiuntimo UAB „SportInGrupė“ lydraštį; 2017 m. lapkričio 13 d. mainų sutartį; 2018 m. sausio 31 d. jungtinės veiklos sutartį.

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

15. Vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apelianto ir atsakovės teikiami teismų procesiniai sprendimai yra registruoti teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, taigi apeliacinės instancijos teismas turi prie jų prieigą, todėl aptariamų įrodymų prijungimo prie nagrinėjamos bylos klausimas nespręstinas.

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad elektroninėje byloje apelianto kartu su atskiruoju skundu ir atsakovės su atsiliepimu pateikti kiti dokumentai priešingoms šalims yra / turi būti žinomi, šalys galėjo susipažinti su teikiamų dokumentų turiniu, duomenys gali būti reikšmingi klausimo dėl kreditorių ir jų patvirtinto reikalavimų sąrašo pagrįstumo išsprendimui, šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl teikiami duomenys kaip rašytiniai įrodymai priimami į bylą.

Dėl ginčo esmės

17. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartimi paliktas nepakeistas BUAB „Enifas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi. Todėl sprendžiant klausimą dėl patvirtinto kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo, taikytinos ginčo klausimų sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.

18. Remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė tikslinti kreditoriaus reikalavimus siejama su būtina sąlyga – patikslinimai turi būti susiję su bankroto procesu, t. y. bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiu kreditoriaus reikalavimo dydžiu (iš dalies atsiskaičius su kreditoriumi ar jam perleidus reikalavimą jo reikalavimo dydis turi būti sumažintas, išaugus kreditorių reikalavimui jo dydis turi būti padidintas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-414/2012; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1284-881/2019).

19. Iš bylos duomenų matyti, kad bendrovės bankroto administratorė teikė teismui tvirtinti BUAB „Enifas“ kreditorių finansinius reikalavimus neturėdama įmonės dokumentų, kurie pareiškėjo (buvusio bendrovės vadovo) J. J. administratorei nebuvo perduoti už 2017–2019 m. Byloje nėra ginčo dėl to, kad įmonės dokumentacija bankroto administratorei nebuvo perduota. Taigi įmonės bankroto administratorė neturėjo galimybės sudaryti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, todėl sudarydama teismui pateiktą tvirtinti BUAB „Enifas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą pagrįstai rėmėsi kreditorių pateiktais dokumentais.

Dėl kreditorės UAB „Švarus kiemas“

20. Apeliantas teigia, kad bendrovės administratorė nepagrįstai į kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą įtraukė UAB „Švarus kiemas“, kuriai atsakovė nėra skolinga, ir šią aplinkybę patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-25135-862/2018.

22. Atsižvelgdama į tai, kad šioje dalyje dėl kreditorės UAB „Švarus kelias“ finansinio reikalavimo ginčas iš esmės išspręstas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiame bylos etape nebeliko dalies apeliacijos objekto, todėl apeliacinis procesas nėra galimas. Kadangi aplinkybė dėl apeliacinio proceso dalies negalimumo paaiškėjo jau prasidėjus šiam procesui, tai dalyje dėl kreditorės UAB „Švarus kelias“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, jis nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl kreditorių UAB „Priedanga“ ir UAB „Projektana“

23. Apeliantas teigia, kad kreditoriaus UAB „Priedanga“ finansinio reikalavimo teisę iš BUAB „Enifas“ yra perėmusi UAB „SportInGrupė“ (2018 m. sausio 31 d. BUAB „Enifas“ ir UAB „SportInGrupė“ pasirašytos Jungtinės veiklos sutarties 3.8 punktas). Tuo tarpu, UAB „Projektana“ finansinis reikalavimas už užbetonuotus gręžtinius pamatus yra už tuos pačius darbus, kuriuos įvertino UAB „SportInGrupė“ 2019 m. gegužės mėn. atliktų darbų akte ir ši suma dar nėra sumokėta. Todėl ir šių kreditorių reikalavimai patvirtinti nepagrįstai.

24. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti teismui arba prašo jų netvirtinti (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis).

25. Kaip minėta nutarties 18 punkte, bendrovės bankroto administratorė teikė teismui tvirtinti BUAB „Enifas“ kreditorių finansinius reikalavimus, tarp kurių buvo ir UAB „Priedanga“ bei UAB „Projektana“ reikalavimai, neturėdama įmonės dokumentų, todėl sudarydama teismui pateiktą tvirtinti BUAB „Enifas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, pagrįstai rėmėsi kreditorių pateiktais dokumentais.

26. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2451-1099/2020 pagal ieškovės BUAB „Enifas“ ieškinį atsakovei UAB „SportInGrupė“ (perėmusiai kreditoriaus UAB „Priedanga“ finansinį reikalavimą) dėl skolos priteisimo patenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovės 17 889,46 Eur skolos. Šis pirmos instancijos teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs. Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat pradėta civilinė byla Nr. e2-2458-863/2020 pagal ieškovės BUAB „Enifas“ ieškinį atsakovei UAB „SportInGrupė“ dėl 28 626,25 Eur įsiskolinimo už kokybiškai atliktus rangos darbus pagal atliktų darbų aktus priteisimo. Šalis siejo rangos teisiniai santykiai, UAB „Projektana“, kuri įtraukta į BUAB „Enifas“ trečios eilės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, veikė subrangos pagrindais. Minėta byla dar neišnagrinėta, teismo procesinis sprendimas nepriimtas. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad įsiteisėjus teismo sprendimams nurodytose bylose, BUAB „Enifas“ bankroto administratorė turės pagrindą kreiptis į teismą dėl įtrauktų į sąrašą kreditorių UAB „Projektana“ ir UAB „Priedanga“ ir jų reikalavimų galimo tikslinimo ir (ar) išbraukimo.

Dėl pridėtinės vertės mokesčio

27. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis nustato, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios mokesčius bankroto procese taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Taigi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ) yra specialusis įstatymas, kuris nustato pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis, vykdant mokesčių įstatymus. Mokesčių mokėtojo teisinis statusas – bankrutuojanti įmonė nepakeičia jos, kaip mokesčių mokėtojos, padėties mokesčių administratoriaus atžvilgiu vertinant laikotarpį po bankroto bylos iškėlimo.

28. Apeliantas nurodo, kad atsakovė PVM turėtų sumokėti tik tuomet, kai UAB „SportInGrupė“ atsakovei sumokės PVM už perimtus daiktus pagal 2018 m. lapkričio 13 d. mainų sutartį, sudarytą tarp BUAB „Enifas“ ir UAB „SportInGrupė“.

29. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto vertinimu nesutinka. Visų pirma, PVM nepriemoka apskaičiuota ir skola VMI susidarė 2018 m. gruodžio 20 d. VMI atlikus BUAB „Enifas“ patikrinimą ir 2019 m. vasario 19 d. priėmus sprendimą Nr. (21.222-31-5)FR0682-55, kuriame nuspręsta atsakovei patvirtinti 58 140 Eur PVM, apskaičiuoti 6 231,92 Eur PVM delspinigių bei skirti 5 814 Eur PVM baudą, t. y. šio sprendimo pagrindu pirmos instancijos teismas patvirtino antros eilės kreditorės VMI finansinį reikalavimą. Byloje nėra duomenų, kad minėtas sprendimas būtų apskųstas, šios aplinkybės nekvestionuoja ir pats apeliantas. Kita vertus, apelianto minimos 2018 m. lapkričio 13 d. mainų sutarties 4.1–4.2 punktai patys savaime neatleidžia atsakovės nuo mokesčio administratoriaus apskaičiuotos mokestinės prievolės vykdymo pagal VMI 2019 m. vasario 19 d. priimtą sprendimą Nr. (21.222-31-5)FR0682-55 dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas nutraukti apeliacinio proceso dalį dėl kreditorės UAB „Švarus kelias“ finansinio reikalavimo, nelikus apeliacijos objekto šioje dalyje (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis), o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartį, kuria atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; įmonės likvidatoriaus funkciją ir veiksmus pavesta atlikti bankroto administratorei UAB „Kirkiliavas“; paliktas nepakeistas teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Enifas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, palikti nepakeistą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinio proceso dalį dėl apelianto J. J. ginčijamo kreditorės UAB „Švarus kelias“ finansinio reikalavimo.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.