- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- e2-447-934/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00079-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Kreditorius
- J. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditoriaus J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus J. J. prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi uždarajai akcini bendrovei (toliau – UAB) „Enifas“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Kirkiliavas“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtinta galutinė bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Enifas“ bankroto ataskaita.
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą dėl BUAB „Enifas“ pabaigos. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje yloje Nr. e2A-157-934/2024 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
5. Kreditorius J. J. (toliau – ir kreditorius) 2025 m. kovo 28 d. kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus 2025 m. kovo 28 d. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023 bei paskyrė jam 2 335,90 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
7. Kreditorius pateikė 2025 m. balandžio 4 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties, kuriame kvestionavo priimtą nutartį tiek dėl atsisakymo priimti jo pateiktą skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo dėl bendrovės pabaigos, tiek dėl jam paskirtos 2 335,90 Eur baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atskirajame skunde išdėstytus argumentus, 2025 m. balandžio 7 d. priėmė rezoliuciją, kuria, be kita ko, 2025 m. balandžio 4 d. atskirajame skunde nurodytą prašymą panaikinti paskirtą baudą išskyrė atskirai nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi netenkino kreditoriaus prašymo dėl jam paskirtos 2 335,90 Eur baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo.
Šalies argumentai
9. 2025 m. balandžio 9 d. kreditorius pateikė teismui prašymą dėl 2 335,90 Eur baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo. Nurodė, kad teismas ne taip suprato jo veiksmus, jis siekia teisingumo, nes nemokumo administratorė pateikė teismui suklastotus dokumentus dėl bendrovės pabaigos. Kreditorius yra pensininkas, todėl jam paskirta bauda nepakeliama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi: panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties dalį, kuria atmestas kreditoriaus J. J. prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo; nusprendė šia nutartimi išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi kreditoriui paskirtos baudos panaikinimo klausimą; atmetė kreditoriaus 2025 m. balandžio 9 d. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo.
11. Teismas nurodė, kad piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. įsiteisėjusių teismo sprendimo ir nutarčių skundimą apeliacine tvarka po to, kai kreditoriui ne vieną kartą teismo nutartyse buvo paaiškinta, kad tokie veiksmai prieštarauja CPK nuostatoms, kreditorius nepagrįstai siekia pateisinti teisingumo siekimu. Teismas pažymėjo, kad daugkartinis nenagrinėtinų teisme procesinių dokumentų pateikimas nepadeda pasiekti teisingumo. Kreditorius nepaiso teismo nutartyse pateiktų argumentų, kad pagal CPK nuostatas nėra galimybės apeliacine tvarka skųsti įsiteisėjusius teismo sprendimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2025 m. kovo 21 d. nutartimi kreditorius jau buvo įspėtas apie šių veiksmų ydingumą ir galimybę už juos skirti baudą, tačiau toks teismo paaiškinimas neatgrasė kreditoriaus nuo nenagrinėtinų procesinių dokumentų rašymo. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nutarė, kad tik žymaus dydžio baudos skyrimas gali būti veiksminga priemonė.
12. Teismas nurodė, kad baudos dydis buvo parinktas, atsižvelgus į 2025 m. kovo 31 d. nutarties priėmimo dieną buvusį vidutinį bruto darbo užmokestį. Teismas įvertino, kad toks dydis atitinka piktnaudžiavimo teise pobūdį ir sunkumą. Atsižvelgdamas į tyčinį pažeidimo pobūdį ir į žalą, kurią daro tokio pobūdžio kreditoriaus veiksmai, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo paskirtos baudos sumažinti ar jos panaikinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Kreditorius J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį ir 2 335,90 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad nemokumo administratorės į bylą pateikti dokumentai (Jungtinės veiklos sutartis, UAB „SportIN grupė“ finansinis reikalavimas, galutinė bendrovės ataskaita) yra suklastoti, todėl negaliojantys. Siekdamas apie tai informuoti teismą, kreditorius ne kartą teikė ieškinius ir skundus. Tokiu būdu kreditorius siekė teisingumo, o ne trukdyti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus prašymas dėl paskirtos 2 335,90 Eur baudos panaikinimo.
Dėl paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
17. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
18. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 29 d. civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023 priėmė sprendimą dėl bendrovės pabaigos. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-157-934/2024 išnagrinėjęs kreditoriaus apeliacinį skundą 2024 m. vasario 22 d. priėmė nutartį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimas dėl bendrovės pabaigos yra įsiteisėjęs nuo 2024 m. vasario 22 d.
20. Nepaisant to, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimas dėl bendrovės pabaigos įsiteisėjęs, kreditorius ne kartą kreipėsi į teismą, siekdamas panaikinti minėtą teismo sprendimą: i) kreditorius 2024 m. birželio 10 d. pateikė teismui ieškinį (DOK-20747), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023; Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pateiktą ieškinį; ii) kreditorius 2024 m. rugpjūčio 12 d. pateikė ieškinį (DOK-27637), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023; Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareikštą ieškinį; iii) kreditorius 2025 m. kovo 18 d. pateikė ieškinį (DOK-10384), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartimi minėtas ieškinys atsisakytas priimti; iv) kreditorius 2025 m. kovo 20 d. pateikė atskirąjį skundą (DOK-10783), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023; Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi minėtą procesinį dokumentą atsisakė priimti bei kreditorių įspėjo, kad pasikartojus tokio pobūdžio veiksmams (pakartotinai teismui pateikus procesinius dokumentus, kurie negali būti nei priimti, nei nagrinėjami), bus sprendžiamas klausimas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo (CPK 95 straipsnis); v) kreditorius 2025 m. kovo 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su atskiruoju skundu (DOK-11754), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą dėl bendrovės pabaigos. Lietuvos apeliacinis teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi, priimta civilinfėje byloje Nr. e2-462-934/2025, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo dėl bendrovės pabaigos, palikta nepakeista (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
21. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 95 straipsnio nuostatomis, paskyrė kreditoriui 2 335,90 Eur baudą už piktnaudžiavimą teismo sprendimų apskundimo teise. Kreditorius, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta panaikinti jam paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesine teise, atskirajame skunde nurodė, kad teikdamas ieškinius ir skundus, jis siekia teisingumo, o ne trukdyti teismui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia kreditoriaus pozicija.
22. Pirma, asmuo, kaip ir bet kuria savo teise, taip pat ir teise kreiptis į teismą, privalo naudotis sąžiningai, laikydamasis CPK nustatytos tvarkos bei teisminį procesą naudoti pagal paskirtį – kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CPK 5 straipsnis, 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis). Nesąžiningas akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių, prašymų, skundų teikimas, naudojimasis teismine gynyba ne pagal paskirtį, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Viena iš reakcijos formų į piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – baudos skyrimas (CPK 95 straipsnis).
23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (žr. šios nutarties 21 punktą), pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad kreditoriaus elgesys, kuomet sistemingai teismui teikiami procesiniai dokumentai, kuriais, skundžiamas jau daugiau nei prieš metus įsiteisėjęs teismo sprendimas, negali būti vertinamas kaip sąžiningas procesinių teisių naudojimasis. Be to, kreditorius dar Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi buvo įspėtas, kad pasikartojus tokio pobūdžio veiksmams (t. y. pakartotinai pateikus procesinį dokumentą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo dėl bendrovės pabaigos panaikinimo), bus sprendžiamas klausimas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo. Nepaisant to, kreditorius 2025 m. kovo 28 d. pateikė iš esmės analogišką procesinį dokumentą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad kreditorius apeliacijos teise naudojosi ne pagal paskirtį, piktnaudžiaudamas procesine teise, todėl pritartina skundžiamos nutarties argumentams, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė kreditoriui baudą už piktnaudžiavimą apeliacijos teise.
24. Antra, kreditoriaus deklaratyvūs teiginiai, kad reikšdamas ieškinius ir skundus dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl bendrovės pabaigos, jis siekia teisingumo, negali būti pateisinama priežastis nesilaikyti CPK nustatytos tvarkos ir teisminį procesą naudoti ne pagal paskirtį. Kreditorius pasinaudojo apeliacijos teise dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo dėl bendrovės pabaigos. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus apeliacinį skundą, 2024 m. vasario 22 d. priėmė nutartį, kuria kreditoriaus argumentai buvo atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi, vien tai, kad kreditorius nesutinka su įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadomis, sistemingai teikia ieškinius ir skundus, ignoruodamas teismo nurodytus argumentus dėl jų nepriimtinumo, nesuponuoja išvados, jog kreditorius siekia teisingumo, priešingai, šie veiksmai įrodo jo sąmoningą nesąžiningą naudojimąsi teismine gynyba ne pagal paskirtį.
25. Trečia, apeliantas atskirajame skunde, prašydamas panaikinti jam paskirtą 2 335,90 Eur baudą, nenurodė argumentų, nepateikė įrodymų, kurie teiktų pagrindą panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą. Taigi, byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą 2 335,90 Eur baudą įvertinti kaip per didelę bei ją sumažinti.
26. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apelianto procesinis elgesys, sistemingai nesąžiningai teikiant procesinius dokumentus, nesilakant CPK nustatytos tvarkos, kuomet jau buvo įspėtas dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, pirmosios instancijos teisme teisingai įvertintas, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, dėl to pagrįstai buvo paskirta bauda, kurios panaikinimo ar sumažinimo pagrindų apeliantas neįrodė.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas kreditoriaus prašymas panaikinti baudą, yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.