- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- e2-462-934/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00079-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Kreditorius
- J. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditoriaus J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties dalies, kuria atsisakytas priimti kreditoriaus J. J. skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Enifas“ pabaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi uždarajai akcini bendrovei (toliau – UAB) „Enifas“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Kirkiliavas“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtinta galutinė bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Enifas“ bankroto ataskaita.
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą dėl BUAB „Enifas“ pabaigos. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje yloje Nr. e2A-157-934/2024 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
5. Kreditorius J. J. (toliau – ir kreditorius) 2025 m. kovo 28 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus J. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023 bei paskyrė jam 2 335,90 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
7. Teismas nustatė, kad kreditorius skundžia pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs. Be to, kreditorius neprašo atnaujinti minėto sprendimo apskundimo termino ir nenurodė svarbių 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo apskundimo termino praleidimo priežasčių. Teismas konstatavo, kad 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl negali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
8. Teismas nurodė, kad kreditoriaus pareikštas 2025 m. kovo 28 d. skundas yra ne pirmas procesinis dokumentas, kuriuo jis apeliacine tvarka (šįkart paduodamas atskirąjį skundą) skundžia įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi kreditorius buvo įspėtas, kad tokie veiksmai turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (tolau – ir CPK) ir pasikartojus tokio pobūdžio veiksmams, bus sprendžiamas CPK 95 straipsnyje numatytos baudos skyrimo klausimas. Kadangi kreditorius po to, kai buvo įspėtas apie tokių veiksmų neteisėtumą, eilinį kartą padavė teismui nenagrinėtiną teisme procesinį dokumentą, skųsdamas seniai įsiteisėjusį sprendimą, teismas konstatavo, kad kreditorius piktnaudžiauja teismo sprendimų apskundimo teise, jo veiksmai atitinka CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas (nesąžiningas pateikimas nepagrįsto skundo).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Kreditorius J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Galutinė bendrovės ataskaita negalioja, nes yra suklastota, nes ją pasirašė UAB „SportIN grupė“, kurios finansinis reikalavimas, patvirtintas pažeidžiant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), nepateikus pagrįstumą įrodančių dokumentų. Nemokumo administratorė apgavo teismą, kuris nepatikrinęs pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą dėl bendrovės pabaigos.
9.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kreditorius piktnaudžiauja procesinėmis ir tuo pagrindu paskyrė baudą. Negalima teigti, kad kreditorius piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes jis sąžiningai kovoja už teisingumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliantas atskiruoju skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 31 d. priimtą nutartį tiek dėl atsisakymo priimti jo pateiktą skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo dėl bendrovės pabaigos, tiek dėl jam paskirtos 2 335,90 Eur baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atskirajame skunde išdėstytus argumentus, 2025 m. balandžio 7 d. priėmė rezoliuciją, kuria nusprendė, kad kreditoriaus pateiktas dokumentas yra tiek atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atsisakytas priimti skundas dėl 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo dėl bendrovės pabaigos, tiek CPK 107 straipsnio pagrindu pateiktas prašymas panaikinti paskirtą baudą, kurį išskyrė atskirai nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
13. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo dėl bendrovės pabaigos.
Dėl apeliacinio skundo priėmimo
14. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Visgi kaip ir bet kuri kita asmens procesinė teisė, teisė pateikti apeliacinį skundą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros nustatytos tvarkos. Bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą, turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp besiginčijančių šalių atkūrimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti, be kita ko, ir apeliaciniam skundui paduoti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis).
15. Vadovaujantis CPK 1 straipsnio 1 dalimi, bendrovių nemokumo (bankroto) bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. JANĮ 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad JANĮ nereglamentuoja apeliacinio skundo dėl sprendimo dėl bendrovės pabaigos padavimo tvarkos ir terminų, taip pat apeliacinio skundo (ne)priėmimo klausimų, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis.
16. CPK 307 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta termino praleidimo priežastis svarbiomis (CPK 307 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Pažymėtina, kad pagal CPK 307 straipsnio 3 dalį, prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo terminą jau negali būti paduotas, jeigu praėjo trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Šis terminas yra naikinamasis ir neatnaujintinas, atitinkamai, jam pasibaigus, pasibaigia ir asmens teisė į apeliaciją.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 29 d. civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023 priėmė sprendimą dėl bendrovės pabaigos. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-157-934/2024 išnagrinėjęs kreditoriaus apeliacinį skundą 2024 m. vasario 22 d. priėmė nutartį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimas dėl bendrovės pabaigos yra įsiteisėjęs nuo 2024 m. vasario 22 d. Kreditorius 2025 m. kovo 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą dėl bendrovės pabaigos.
18. Apeliantas (kreditorius) atskiruoju skundu nekvestionavo pirmosios instancijos teismo išvados, kad 2025 m. kovo 28 d. skundą padavė praleidęs įstatymą nustatytą terminą, taip pat nekėlė klausimo dėl praleisto termino atnaujinimo galimybės, o ir tokių aplinkybių nenustatė apeliacinės instancijos teismas. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismas priėmė neteisėtą 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą dėl bendrovės pabaigos. Apelianto įsitikinimu, nemokumo administratorė teismui pateikė suklastotą Jungtinės veiklos sutartį, UAB „SportIN grupė“ finansinį reikalavimą, galutinę ataskaitą (ir kt.), todėl nepagrįstai buvo priimtas sprendimas dėl bendrovės pabaigos.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes, kuriais grindžiamas atskirasis skundas, taip pat tai, kad apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo paduotas praėjus daugiau nei metams po jo įsiteisėjimo dienos (žr. šios nutarties 17 punktą), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto skundą, tinkamai taikė apeliacinių skundų priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė jį priimti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutarties dalį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties dalį, kuria atsisakytas priimti kreditoriaus J. J. skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Enifas“ pabaigos, palikti nepakeistą.