- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- e2-564-467/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00079-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- J. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus (ieškovo) J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Enifas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Enifas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Kirkiliavas“. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartimi UAB „Enifas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi patenkintas nemokumo administratorės prašymas patvirtinti galutinę likviduojamos UAB (toliau – LUAB) „Enifas“ bankroto ataskaitą, 2023 m. lapkričio 29 d. priimtas teismo sprendimas dėl LUAB „Enifas“ veiklos pabaigos. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-157-934/2024 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
2. Ieškovas (kreditorius) J. J. pateikė teismui netiesioginį ieškinį atsakovei LUAB „Enifas, atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „Kirkiliavas“, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pagrindu.
3. J. J. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties, kuriame prašė nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs LUAB „Enifas“ nemokumo administratorės UAB „Kirkiliavas“ prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, nusprendė visiškai patenkinti LUAB „Enifas“ nemokumo administratorės UAB „Kirkiliavas“ prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 99 straipsnio 4–7 dalių nuostatas galutinei ataskaitai turi pritarti kreditorių susirinkimas, ji turi būti patvirtinta nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo pirmininko parašais ir pateikta tvirtinti teismui. Nagrinėjamoje byloje galutinė ataskaita yra suklastota, nes ją pasirašė UAB „SportIN grupė“, kurios finansinis reikalavimas, patvirtintas pažeidžiant JANĮ įstatymą, nepateikus pagrįstumą įrodančių dokumentų. Nemokumo administratorė apgavo teismą, kuris priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. Tik įvykdžius procedūras ir gavus dokumentus, galima priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Šiuo atveju JANĮ nustatytos bankroto procedūros iki sprendimo dėl įmonės pabaigos stadijos nėra atliktos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartimi nustatė ieškovui J. J. 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti: 55 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus ir pateikti CPK 306 straipsnio 1 dalies nuostatas atitinkantį atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties.
5. Teismas nurodė, kad pagal CPK 80 straipsnio 2 dalies nuostatas už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už nurodytus atskiruosius skundus mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Šiuo metu vartotojų kainų indeksas yra 146,10, todėl už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose mokėtinas 55 Eur žyminis mokestis.
6. Teismas iš atskirojo skundo turinio nustatė, kad atskirasis skundas paduotas dėl bankroto byloje priimto sprendimo dėl įmonės pabaigos. Jei pareiškėjas iš tiesų skundžia sprendimą, priimtą bankroto byloje, už skundą turėjo būti sumokėtas CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio indeksuotas žyminis mokestis.
7. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. birželio 10 d. nutartimi, dėl kurios paduotas atskirasis skundas, atsisakyta priimti procesinį dokumentą, pavadintą netiesioginiu ieškiniu, tačiau 2024 m. birželio 17 d. atskirajame skunde yra nurodyti motyvai, kuriais apeliantas ginčija 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą dėl įmonės pabaigos. Toks skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalyje (taikant CPK 338 straipsnio nuostatas) įtvirtintų atskirojo skundo turinio reikalavimų. Apeliantas privalo tiksliai apibūdinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį, nurodyti, kokios aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą bei kokie įrodymai pagrindžia šias aplinkybes. Skunde turi būti suformuluotas apelianto prašymas, atitinkantis skundžiamą teismo procesinį dokumentą.
8. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas nustatė 7 dienų terminą žyminiam mokesčiui už atskirąjį skundą sumokėti ir pateikti CPK 306 straipsnio 1 dalies nuostatas atitinkantį atskirąjį skundą bei išaiškino, kad, apeliantui pašalinus trūkumus, atskirasis skundas bus laikomas paduotu pradinę jo pateikimo dieną, priešingu atveju – atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovas (kreditorius) J. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį. Nurodo šiuos argumentus:
9.1. Nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartimi dėl žyminio mokesčio mokėjimo, nurodo, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
9.2. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-289-178/2018, sprendžiant kreditoriaus teikiamo netiesioginio ieškinio priėmimo klausimą, apmokestinimo žyminiu mokesčiu pateiktais išaiškinimais, netiesioginio ieškinio paskirtis yra apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teises į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesus. Netiesioginio ieškinio ypatumas yra tai, kad jį patenkinus, išreikalautas turtas (nagrinėjimu atveju piniginės lėšos) įskaitomas į skolininko turtą, t. y. piniginės lėšos priteistinos bankrutuojančios įmonės naudai, ir naudojamos visų įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.65 straipsnio 5 dalis). Taigi kreditorius pareikštu netiesioginiu ieškiniu gina ne tik savo, bet ir kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių teises. Toks kreditorius negali atsidurti prastesnėje padėtyje nei kreditorius, kuris pareikšdamas ieškinį siekė apginti tik savo turtinius, interesus t. y. bankrutuojanti įmonė, kuri pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Todėl laikoma, kad tokį ieškinį pareiškęs kreditorius taip pat yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2110/2013).
9.3. Teismų praktikoje suformuota teisės taikymo taisyklė, pagal kurią CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas yra taikomas ne tik tuomet, kai ieškinį pareiškia bankrutuojanti įmonė, bet ir tais atvejais, kai jos vardu ieškinį pareiškia įmonės kreditorius. Todėl netiesioginiai ieškiniai, reiškiami už bankrutuojančią įmonę žyminiu mokesčiu neapmokami. Šiuo atveju netiesioginis ieškinys reiškiamas bankroto byloje, priteistos naudos gavėja yra LUAB „Enifas“, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, J. J. nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos nagrinėjimo ribų ir reikšmingų faktinių bylos aplinkybių
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantui J. J. nustatytas terminas atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties trūkumams pašalinti. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023 dėl LUAB „Enifas“ veiklos pabaigos. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-157-934/2024, priimta išnagrinėjus kreditoriaus J. J. apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas. LUAB ‚Enifas“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (CK 2.95 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020).
14. Kreditorius (ieškovas) J. J. 2024 m. birželio 9 d. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovei LUAB „Enifas, atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „Kirkiliavas“, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 10 d. nutartimi šį ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto (ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka) ir 4 punkto (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) pagrindais.
15. Ieškovas J. J. 2024 m. birželio 17 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties, kuriame prašė nutartį panaikinti ir bylą Nr. eB2-97-432/2023 perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartimi J. J. nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti: žyminiam mokesčiui – 55 Eur sumokėti, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus, ir pateikti CPK 306 straipsnio 1 dalies nuostatas atitinkantį atskirąjį skundą. Dėl šios nutarties apeliantas 2024 m. birželio 23 d. pateikė atskirąjį skundą (nagrinėjamas šioje byloje).
16. Nagrinėjamu atveju apeliantas J. J. 2024 m. birželio 23 d. pateiktame atskirajame skunde dėl 2024 m. birželio 19 d. nutarties prašymą apeliacinės instancijos teismui yra suformulavęs taip – prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto atskirojo skundo turinį, į tai, kad skundo pavadinime nurodoma, jog skundas teikiamas dėl 2024 m. birželio 19 d. nutartimi nustatyto 7 dienų termino trūkumams pašalinti ir apeliantas teigia nesutinkantis su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartimi dėl žyminio mokesčio mokėjimo, išdėsto nesutikimo su įpareigojimu sumokėti žyminį mokestį argumentus, atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje suformuluotą prašymą dėl 2024 m. birželio 10 d. nutarties panaikinimo pripažįsta rašymo (korektūros) apsirikimu ir laiko, kad atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties, kuria apeliantui nustatytas terminas atskirojo skundo dėl 2024 m. birželio 10 d. nutarties trūkumams pašalinti.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartimi apeliantui buvo nustatytas terminas ne tik žyminiam mokesčiui už jo teikiamą 2024 m. birželio 17 d. atskirąjį skundą dėl 2024 m. birželio 10 d. nutarties sumokėti (pateikiant tai patvirtinančius įrodymus), tačiau ir kitiems nutartyje nurodytiems 2024 m. birželio 17 d. atskirojo skundo turinio trūkumams pašalinti. Apeliantas atskirajame skunde pateikia argumentus, susijusius su įpareigojimu sumokėti 55 Eur žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą, o argumentų dėl teismo nustatytų kitų 2024 m. birželio 17 d. atskirojo skundo turinio trūkumų neteikia. Taigi iš esmės atskiruoju skundu apeliantas skundžia tik Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kuria jam nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Todėl apeliacijos objektą, atsižvelgiant į atskirojo skundo ribas, šioje byloje sudaro minėtos nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą nepagrįstumo
18. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų dalyvaujantiems byloje asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).
19. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą, dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas atitinkamo dydžio žyminis mokestis. Be to, žyminį mokestį, išskyrus apskaičiuojamą procentais, teismai indeksuoja, atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis).
20. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas 50 Eur žyminis mokestis (šiuo metu su indeksacija – 55 Eur).
21. Apeliantas teigia, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, šiuo atveju jo (apelianto) netiesioginis ieškinys yra reiškiamas bankroto byloje, priteistos naudos gavėja yra LUAB „Enifas“, todėl pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, J. J. nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistinas.
22. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria apeliantui, kad jo nurodyta proceso teisės norma ir teismų praktika galėtų būti aktuali sprendžiant ieškinio ir (ar) netiesioginio ieškinio priėmimo klausimą, tačiau ji nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes sprendžiamas klausimas dėl žyminio mokesčio už paduodamą atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti netiesioginį ieškinį, sumokėjimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju LUAB „Enifas“ nemokumo (bankroto) byla yra užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl ieškinys ir (ar) netiesioginis ieškinys negali būti paduodamas jau užbaigtoje byloje atsakovu nurodant jau pasibaigusį juridinį asmenį, tačiau šios aplinkybės nagrinėjamu klausimu, sprendžiant dėl teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties dalies, kuria apeliantui nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. birželio 10 d., taip pat nėra teisiškai reikšmingos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
23. Šios nutarties 20 punkte pasisakyta, kad CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad LUAB „Enifas“ nemokumo (bankroto) byla yra užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog J. J. atskirasis skundas yra paduodamas bankroto byloje; jis taip pat paduodamas ne dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (t. y. paduodamas dėl 2024 m. birželio 19 d. nutarties dalies, kuria apeliantui nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo netiesioginį ieškinį). Taigi už tokį atskirąjį skundą pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį žyminis mokestis nemokamas.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas ir nepagrįstai nustatė apeliantui terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, kadangi šiuo atveju žyminis mokestis nėra mokėtinas, todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties dalis, kuria apeliantui nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties, panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kuria apeliantui J. J. nustatytas terminas sumokėti 55 Eur žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, panaikinti.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.