Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 18 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo J. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023 pripažino likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Enifas“ (toliau – ir bendrovė) veiklą pasibaigusia ir išregistravo ją iš Juridinių asmenų registro. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-157-934/2024 paliko Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą nepakeistą.

Pareiškėjas J. J. 2026 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023. Nurodė, kad sprendimas priimtas pagal galimai suklastotą galutinę bankroto ataskaitą, neatsižvelgiant į tai, jog LUAB „Enifas“ turtas (reikalavimo teisė į UAB „SportIn Grupė“) bankroto proceso metu buvo parduotas už per mažą kainą, nesilaikant Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartimi nustatytos turto pardavimo tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. J. prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą yra negalimas bankroto ir restruktūrizavimo bylose, neatsižvelgiant į CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje bankroto byloje, todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas J. J. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodė, kad yra daug galimų priežasčių, dėl kurių teisėjai gali padaryti klaidas, tačiau tai nesuteikia pagrindo teismui daryti šiurkščias ir akivaizdžias klaidas. Sprendimas dėl LUAB „Enifas“ pabaigos negalėjo būti priimtas, nes galutinė bankroto ataskaita galimai buvo suklastota, nepagrįsta įrodymais, o teismas to nepatikrino.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą išregistruotos iš Juridinių asmenų registro LUAB „Enifas“ bankroto byloje yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl proceso atnaujinimo juridinio asmens bankroto byloje

Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad proceso atnaujinimas nėra nauja ar papildoma civilinės bylos nagrinėjimo stadija, kurioje teismas dar kartą įgyvendintų įrodinėjimo procesą. Esminis teisės viršenybės principo elementas yra teisinis apibrėžtumas (teisinis tikrumas) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 2 dalis), kartu suponuojantis pasitikėjimą įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui, o galutinio ir įsiteisėjusio procesinio teismo sprendimo panaikinimas proceso atnaujinimo procese visada reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo, nes byloje jau išspręstas šalių teisinės padėties klausimas vėl tampa nežinomas, dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas.

CPK 366 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti atnaujinamas procesas byloje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad proceso atnaujinimo institutas – išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai ir laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010; 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-378/2025, 22 punktas).

Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. CPK 366 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę, taip pat bankroto ir restruktūrizavimo bylose. Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 366 straipsnio 3 dalies norma nustato išimtines kategorijas bylų, kuriose procesas negali būti atnaujinamas, neatsižvelgiant į CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų buvimą. Toks įstatymo ribojimas yra poreikio tam tikros kategorijos ginčuose apsaugoti pamatines vertybes, viešąjį interesą išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018, 23 punktas).

CK 2.95 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu; juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Nuo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro momento juridinis asmuo nustoja egzistuoti (juridinis asmuo pasibaigia) ir praranda teisę savo vardu įgyti bei turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme (CK 2.33 straipsnio 1 dalis), atitinkamai tolimesni ginčai dėl neegzistuojančio juridinio asmens negali būti inicijuojami. Tuo pačiu pasibaigia ir ribotos civilinės atsakomybės likviduoto (išregistruoto) juridinio asmens prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas išaiškino, kad, užbaigus bankroto bylą ir bendrovę išregistravus iš Juridinių asmenų registro, bendrovė pasibaigia (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas ir negali būti inicijuojami tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2003; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-1075/2022, 26 punktas). Pasibaigus bendrovei, jokie procesiniai veiksmai byloje negalimi, taigi negalimas ir proceso atnaujinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018, 21 punktas). Kai teikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo bankroto byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu sprendimu dėl bendrovės pabaigos, teismas atsisako tokį prašymą priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-813-798/2018, 2, 17 punktai). Taigi, kai minėta aplinkybė teismui yra žinoma, sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas turi atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023 LUAB „Enifas“ veikla pripažinta pasibaigusia ir nuspręsta išregistruoti šią bendrovę iš Juridinių asmenų registro. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-157-934/2024 paliko Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą nepakeistą. LUAB „Enifas“ 2024 m. kovo 18 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Taigi, LUAB „Enifas“ yra pasibaigusi, o tai reiškia, kad jau yra pasibaigusios ir sudėtinės bankroto proceso procedūros, įskaitant dėl apelianto akcentuojamos galutinės ataskaitos patvirtinimo (joje nurodytų duomenų atitikimo teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtintai turto pardavimo tvarkai). Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teisė kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo yra apribota įstatymu (CK 2.95 straipsnio 3 dalis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 365 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnio 3 dalis), atsižvelgiant į tai, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti inicijuojamas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo LUAB „Enifas“ bankroto byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu sprendimu dėl bendrovės pabaigos, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad prašymo atnaujinti procesą priėmimo etape nesprendžiama, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, taip pat nepasisakoma dėl teismo procesinio sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo (CPK 370 straipsnio 4 dalis), nes pastarieji klausimai spręstini kituose proceso atnaujinimo etapuose, jeigu prašymas dėl proceso atnaujinimo būtų priimtas. Nagrinėjamu atveju apelianto prašymas atnaujinti procesą išregistruotos LUAB „Enifas“ bankroto byloje negalėjo būti priimtas nagrinėti civilinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino apelianto argumentų dėl galutinės bankroto ataskaitos duomenų prieštaravimo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtintai LUAB „Enifas“ turto pardavimo tvarkai. Kadangi apeliacine tvarka sprendžiamas tik procesinio pobūdžio klausimas, t. y. ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti apelianto paduotą prašymą dėl proceso atnaujinimo, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apelianto nurodomų aplinkybių, kurių pagrindu yra prašoma atnaujinti procesą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias prašymo atnaujinti procesą priėmimą, proceso atnaujinimo instituto ribojimą bankroto bylose, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos Atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui negrąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.