Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Enifas“, kuriai atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Kirkiliavas“, atstovams G. G. ir advokato padėjėjui Tomui Palijanskui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SportIN Grupė“ atstovui advokatui Justinui Borevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Enifas“, kuriai atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Kirkiliavas“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SportIN Grupė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl galimai netinkamo tarp šalių sudarytų sutarčių – jungtinės veiklos, rangos ir mainų, vykdymo ir iš to kylančių pasekmių.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Enifas“, kuriai atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kirkiliavas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės UAB „SportIN Grupė“ 17 889,46 Eur skolos, 2 464,40 Eur palūkanų, 8,25 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad ieškovė ir atsakovė sudarė tris sutartis – 2017 m. lapkričio 13 d. mainų sutartį (toliau – mainų sutartis), 2018 m. sausio 31 d. jungtinės veiklos sutartį (toliau – jungtinės veiklos sutartis) ir 2018 m. sausio 31 d. rangos sutartį (toliau – rangos sutartis). Pažymi, kad mainų ir jungtinės veiklos sutartys sudarytos notarine forma, o rangos sutartis – rašytinės formos. Anot ieškovės, šalys sutarė, kad esant prieštaravimų tarp šių sutarčių, šalys vadovaujasi jungtinės veiklos sutarties nuostatomis.

4. Aiškina, kad pagal jungtinės veiklos sutarties 3.8 punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovės įsiskolinimą projektą rengusiai UAB „Priedanga“; mokėtina įsiskolinimo suma sudarė 17 889,46 Eur. Teigia, kad šalys sutartyje nenustatė konkretaus šio įsiskolinimo sumokėjimo termino, tačiau, anot ieškovės, ši suma turėjo būti sumokėta nedelsiant, t. y. per septynias dienas nuo jungtinės veiklos sutarties pasirašymo, nes UAB „Priedanga“ parengtas projektas buvo esminis įgyvendinant visas tris tarp šalių sudarytas sutartis; be to, šalys aiškiai susitarė dėl minėto įsiskolinimo sumokėjimo, prie jungtinės veiklos sutarties buvo pridėta pažyma, patvirtinanti minėto įsiskolinimo pagrįstumą. Ieškovė nurodo, kad atsakovė minėtos savo pareigos iki šiol neįvykdė, t. y. nesumokėjo nei UAB „Priedanga“ nurodyto ieškovės įsiskolinimo, nei jį padengė tiesiogiai ieškovei.

5. Pažymi, kad ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d., iškelta bankroto byla. Nurodo, kad paskirtai bankroto administratorei iki šiol neperduoti visi bendrovės dokumentai ir turtas, todėl tai apsunkina įmonės administravimą ir bankroto procesą, įskaitant ir kreditorių interesų gynimą. Ieškovės teigimu, jos bankroto byloje yra patvirtintas kreditorės UAB „Priedanga“ 17 889,46 Eur kreditorinis reikalavimas, kurį, kaip minėta, turėjo apmokėti atsakovė. Anot ieškovės, šio įsiskolinimo sumokėjimas faktiškai yra atsakovės tiesioginis įsipareigojimas ieškovei, o kadangi šiuo metu ieškovei iškelta bankroto byla, siekiant nepažeisti kitų ieškovės kreditorių teisių, atsakovė nurodytą sumą privalo sumokėti ieškovei, kuri šią sumą nukreips savo kreditorinių reikalavimų tenkinimui.

6. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad avanso sumokėjimas atleido atsakovę nuo jungtinės veiklos sutarties 3.8 punkto vykdymo ir pažymi, jog nurodytas punktas turėjo būti įvykdytas iš karto pasirašius sutartį (dar prieš sumokant avansą), o atsakovės minimas avansas buvo sumokėtas už statybos aikštelės išvalymo ir paruošimo darbų atlikimą bei nėra susijęs su jungtinės veiklos sutarties 3.8 punkto vykdymu. Be to, anot ieškovės, atsakovė nurodytą avansą sumokėjo pavėluotai, nesilaikant rangos sutartyje nustatytų terminų; nurodytas avansas buvo vienintelė atsakovės sumokėta suma, nors ieškovės atliktų ir atsakovės patvirtintų darbų suma sudaro 57 610,57 Eur.

7. Nurodo, kad ieškovė taip pat paskaičiavo atsakovei 2 464,40 Eur dydžio kompensacines palūkanas už laiku neįvykdytą prievolę (už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2019 m. spalio 10 d.), remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, taikant 8,25 proc. metinę palūkanų normą.

8. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad nurodytas įsiskolinimas UAB „Priedanga“ turėjo būti sumokėtas per 7 dienas nuo jungtinės veiklos sutarties pasirašymo ir ši suma būtų įskaitoma į atsakovės pirmąją įmoką ieškovei už rangos sutartyje atliktus darbus, tačiau teigė, jog atsakovė faktiškai jokių įmokų, išskyrus avansą (kuris buvo skirtas kitų numatytų darbų atlikimui), taip ir nesumokėjo, nors faktiškai darbų buvo atlikta už maždaug 56 000–57 000 Eur. Nesutiko su atsakovės pozicija, kad atsakovei pareiga sumokėti UAB „Priedanga“ nurodytą sumą būtų atsiradusi tik tada, kai ieškovė būtų atlikusi darbų už ne mažiau kaip maždaug 48 000 Eur (t. y. 30 000 Eur avanso + 17 889,46 Eur). Pažymėjo, kad dėl skolos už atsakovės neapmokėtus atliktus statybos darbus ieškovė yra iškėlusi kitą civilinę bylą, tačiau šios bylos tarpusavyje nesusijusios, t. y. prašomos priteisti sumos šiose bylose nesidubliuoja/neįsiskaito (atsakovė to neįrodė), todėl nesutiko su atsakovės atstovo prašymu dėl šios bylos stabdymo iki nurodytos civilinės bylos išnagrinėjimo. Paaiškino, kad kadangi šiuo metu ieškovei yra iškelta bankroto byla, priteista suma būtų išmokama ne tik UAB „Priedanga“, tačiau visiems ieškovės kreditoriams įstatymų nustatyta tvarka. Nurodė, kad visas tarp šalių sudarytas sutartis rengė atsakovė, tačiau ieškovė taip pat buvo atstovaujama advokato.

9. Atsakovė UAB „SportIN Grupė“ atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti.

10. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais, nurodo, kad jungtinės veiklos sutarties 3.8 punkte buvo nustatyta, jog atsakovė už ieškovę sumoka tiesiogiai projektą rengusiai bendrovei – UAB „Priedanga“, 17 889,46 Eur sumą, bei atsakovės atliktas mokėjimas bus įskaitomas į atsakovės pirmą mokėtiną sumą ieškovei už rangos sutartyje atliktus darbus. Pažymi, kad rangos sutarties 4.6 punkte buvo nustatyta, jog atsakovė per 4 darbo dienas po rangos sutarties pasirašymo turėjo sumokėti ieškovei 30 000 Eur avansą, kuris bus įskaitomas į atsakovės pagal rangos sutartį pirmą mokėtiną įmoką ieškovei. Atsakovė aiškina, kad ji sumokėjo ieškovei 30 000 Eur avansą statybos aikštelės išvalymo ir paruošimo darbų atlikimui.

11. Taip pat pažymi, kad atsakovė dar 2018 m. kovo 23 d. raštu informavo ieškovę, jog pirma mokėtina suma už pagal rangos sutartį atliktus darbus buvo padengta iš atsakovės sumokėto avanso, todėl atsakovės prievolė vykdyti įsipareigojimą, prisiimtą pagal jungtinės veiklos sutarties 3.8 punktą, dėl 17 889,46 Eur sumokėjimo projektą rengusiai bendrovei atsiras tik po to, kai bus visiškai įskaitytas visas atsakovės pagal rangos sutartį sumokėtas avansas bei ieškovė papildomai atliks ir perduos atsakovei rangos sutartyje numatytų statybos darbų už 17 889,46 Eur sumą. Anot atsakovės, ieškovė tokių darbų neatliko, todėl atsakovė neturėjo pareigos atlikti nurodyto mokėjimo UAB „Priedanga“; teigia, jog ieškovė nepagrįstai norėjo gauti ir kitų projekto išlaidų padengimą, prieš tai neįvykdžiusi savo prievolių bei neatlikusi jokių darbų, t. y. anot atsakovės, ieškovė pažeidė tarp šalių sudarytas sutartis, laiku neatliko darbų, todėl atsakovė buvo priversta skaičiuoti atsiradusius nuostolius ir baudas. Pažymi, kad ieškovė 2018 m. vasarį atliko darbų tik už 15 725,72 Eur bei tik 2018 m. gruodžio mėn., po ginčų ir pretenzijų pateikimo, atliko darbų dar už 38 582,45 Eur.

12. Atsakovei nesutinkant su pagrindiniu ieškovės reikalavimu, atitinkamai turėtų būti netenkinti ir išvestiniai ieškovės reikalavimai dėl palūkanų priteisimo.

13. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad tarp šalių sudarytas sutartis, kurios turėtų būti vertinamos bendrai, rengė ieškovė. Teigė, kad jungtinės veiklos sutarties 3.8 punkto negalima vertinti izoliuotai; pažymėjo, kad šalys jungtinės veiklos sutartyje iš tiesų susitarė, jog ieškovės skolą UAB „Priedanga“ sumokės atsakovė, tačiau ši suma turėjo būti įskaitoma į atsakovės atliktą pirmąjį mokėjimą. Paaiškino, kad atsakovei sumokėjus 30 000 Eur avansą, ieškovė iš nurodyto gauto avanso turėjo atsiskaityti su UAB „Priedanga“ arba atlikti statybos darbų už bendrą maždaug 48 000 Eur sumą (30 000 Eur avansas + 17 889,46 Eur mokėjimas UAB „Priedanga“). Taigi, nurodė, jog mokėtina suma UAB „Priedanga“ turėjo būti įskaičiuota į sumokėtą avansą, kurį atsakovė sumokėjo, todėl ieškovė reikalauja dvigubo apmokėjimo. Be to, pakartotinai pabrėžė, kad nurodyta suma UAB „Priedanga“ atsakovės būtų sumokėta tik tada, kai ieškovė rangos sutartyje nustatytais terminais būtų atlikusi darbų už ne mažesnę sumą kaip maždaug 48 000 Eur. Pažymėjo, kad ieškovė tokių darbų neatliko, todėl atsakovei nekilo pareiga ir vykdyti įsipareigojimo UAB „Priedanga“; paaiškino, jog didžiąją statybos darbų dalį ieškovė atliko pavėluotai – tik 2018 m. gruodžio mėn., tačiau jų atsakovė neapmokėjo, o įskaitė į atsakovės turėtus reikalavimus (baudas, nuostolius) ieškovei. Taip pat atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes ginčo suma turėjo būti sumokėta ne ieškovei, o trečiajam asmeniui UAB „Priedanga“, todėl nėra pagrindo priteisti prašomos priteisti sumos būtent ieškovei. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat prašė stabdyti nagrinėjamą bylą iki kitos civilinės bylos, kurioje ieškovė yra pareiškusi reikalavimus dėl atliktų statybos darbų apmokėjimo priteisimo iš atsakovės, išnagrinėjimo, nes šios bylos susijusios.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

14. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos trys sutartys:

– 2017 m. lapkričio 13 d. sudaryta mainų sutartis, pagal kurią šalys iš esmės išmainė jiems priklausančius nekilnojamojo turto objektus;

– 2018 m. sausio 31 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią šalys iš esmės susitarė bendrai vykdyti statybos projektą (statyti daugiabutį gyvenamąjį namą);

– 2018 m. sausio 31 d. sudaryta rangos sutartis Nr. 2018/01/18-1, pagal kurią šalys iš esmės susitarė, kad ieškovė vykdys daugiabučio gyvenamojo namo penkiaaukštės dalies (A korpuso) statybos darbus ((duomenys neskelbtini)), o atsakovė priims atliktus darbus ir sumokės rangos sutartyje numatytą kainą.

15. Jungtinės veiklos sutarties 3.8 punkte šalys, be kita ko, numatė, kad „<...> pirmasis dalyvis (UAB „Enifas“) patvirtina, kad šiuo metu už projektą yra nesumokėta 17 889,46 Eur (septyniolika tūkstančių aštuoni šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 46 ct). Šalys susitaria, kad šią sumą už pirmąjį dalyvį sumoka antrasis dalyvis (UAB „SportIN Grupė“) tiesiogiai projektą rengusiai bendrovei pagal iki šios sutarties pasirašymo pateiktą pažymą (Priedas Nr. 8) apie esamą įsiskolinimą. Antrojo dalyvio atliktas mokėjimas bus įskaitomas į antrojo dalyvio pirmą mokėtiną sumą pirmajam dalyviui už rangos sutartyje atliktus darbus <...>“.

16. Rangos sutarties 4.6 punkte šalys susitarė, kad šalis 2 (UAB „SportIN Grupė“) per 2 darbo dienas po rangos sutarties pasirašymo sumoka šaliai 1 (UAB „Enifas“) 20 000 Eur avansą ir 10 000 Eur avansą per 4 darbo dienas po rangos sutarties pasirašymo statybinės aikštelės išvalymo ir paruošimo darbų atlikimui; avansas bus įskaitomas į šalies 2 pagal šią sutartį pirmą mokėtiną sumą šaliai 1.

17. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad atsakovė ieškovei 2018 m. vasario 7 d. sumokėjo 20 000 Eur; 2018 m. vasario 12 d. – dar 10 000 Eur; mokėjimų paskirtyse nurodant „pagal rangos sutartį“.

18. Byloje pateikti (ir šalių neginčijami) atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, t. y. 2018 m. vasario mėn. ir 2018 m. gruodžio mėn., atitinkamai 19 028,12 Eur ir 38 582,45 Eur sumoms; aktai abiejų šalių atstovų pasirašyti; jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros.

19. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje eB2-2536-467/2019 (dabar Nr. eB2-1131-467/2020), UAB „Enifas“ iškelta bankroto byla ir jos bankroto administratore paskirta UAB „Kirkiliavas“. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1279-241/2019, paliko nepakeistą nurodytą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį.

20. Nustatyta, kad UAB „Priedanga“ ieškovės bankroto administratorei pateikė kreditorinį reikalavimą 17 889,46 Eur sumai, kuris buvo patvirtintas ieškovės bankroto byloje.

21. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 4 d. teikė pretenziją atsakovei dėl 17 889,46 Eur sumos sumokėjimo ieškovei (pagal jungtinės veiklos sutarties 3.8 punktą), tačiau atsakovė 2019 m. rugsėjo 16 d. atsakyme su tokiu reikalavimu nesutiko. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ginčo suma UAB „Priedanga“ nebuvo sumokėta.

Ieškinys tenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl ieškovės reikalavimo teisės

22. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti ieškovės skolą tiesiogiai jos kreditorei UAB „Priedanga“. Atsižvelgiant į tai, atsakovė, be kita ko, nurodo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes ginčo suma turėjo būti sumokėta ne ieškovei (o jos kreditorei).

23. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje normoje įtvirtintas principas užtikrina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar teisėti interesai civilinės teisės reguliuojamose srityse pažeisti, teisę kreiptis dėl jų gynimo į teismą. Nagrinėjamu atveju tik ieškovas pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą jam pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2014).

24. Sutarties uždarumo principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme įtvirtinti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.190 straipsnio 1 dalis, 6.191 straipsnis). Civilinių santykių subjektai veikia inter alia lygiateisiškumo, autonomijos, nesikišimo į privačius reikalus principų pagrindu, civiliniams santykiams nebūdingas pavaldumas, iš to išplaukia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Tai yra sutarties uždarumo principo esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai įtvirtinta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014).

25. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė ir atsakovė susitarė, jog atsakovė faktiškai sumokės ieškovės kreditorei (šiuo atveju UAB „Priedanga“), kuri rengė tam tikrą statybos projektą, pagal kurį šalys turėjo statyti daugiabutį gyvenamąją namą, nurodytą skolą – 17 889,46 Eur. Kaip minėta, dėl to šalys susitarė jungtinės veiklos sutarties 3.8 punkte; prie minėtos sutarties buvo pridėta ir pažyma, patvirtinanti ieškovės skolą UAB „Priedanga“. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė šio įsipareigojimo neįvykdė, t. y. nesumokėjo UAB „Priedanga“ nurodytos sumos.

26. Taigi, viena vertus, toks šalių susitarimas turi tam tikrų sutarties trečiojo asmens naudai požymių (CK 6.191 straipsnis), t. y. faktiškai tam tikra suma sumokama trečiajam asmeniui, kuris nėra įtrauktas į sudarytos sutarties šalis. Kita vertus, šiuo atveju lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties nuostatas matyti, kad faktiškai šalys susitarė, jog nurodytą sumą trečiajam asmeniui atsakovė sumoka iš esmės ieškovės naudai, t. y. tokiu būdu panaikinama ieškovės turima skola kreditorei, kuri, pažymėtina, buvo parengusi statybos projektą, faktiškai naudojamą ieškovės ir atsakovės (bendrai statant daugiabutį gyvenamąjį namą).

27. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, jog ieškovei buvo iškelta bankroto byla, į tai, jog UAB „Priedanga“ kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas ieškovės bankroto byloje, teismas sprendžia, kad ieškovė turi teisę reikalauti, kad nurodytą sumą atsakovė sumokėtų tiesiogiai ieškovei. Pažymėtina, kad priešingas aiškinimas neatitiktų bendrųjų teisės principų ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (iki 2020 m. sausio 1 d. – Įmonių bankroto įstatymo) nuostatų, nes, visų pirma, UAB „Priedanga“ gali iš viso nežinoti apie šalių susitarimą, jog ieškovės skolą jai apmokės atsakovė; antra, šiuo atveju, po bankroto bylos iškėlimo, ieškovė negali reikalauti atsakovės, jog ji nurodytą sumą sumokėtų tiesiogiai vienai iš jos kreditorių UAB „Priedanga“, nes tokiu būdu būtų pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas ir tvarka.

28. Taigi, šioje dalyje atsakovės atsikirtimų argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl skolos (ne)priteisimo

29. Atsakovė, nesutikusi su ieškovės reikalavimu, iš esmės nurodo, kad atsakovei sumokėjus 30 000 Eur avansą, ieškovė iš nurodyto gauto avanso turėjo atsiskaityti su UAB „Priedanga“ pati arba atlikti statybos darbų už bendrą maždaug 48 000 Eur sumą (30 000 Eur avansas + 17 889,46 Eur mokėjimas UAB „Priedanga“), t. y. atsakovės prievolė vykdyti įsipareigojimą, prisiimtą pagal jungtinės veiklos sutarties 3.8 punktą, dėl 17 889,46 Eur sumokėjimo projektą rengusiai bendrovei turėjo atsirasti tik po to, kai bus visiškai įskaitytas visas atsakovės pagal rangos sutartį sumokėtas avansas bei ieškovė papildomai atliks ir perduos atsakovei rangos sutartyje numatytų statybos darbų už 17 889,46 Eur sumą. Ieškovė su tokiu sutarčių aiškinimu nesutinka. Taigi, nagrinėjant nurodytą klausimą svarbu išsiaiškinti tikrąją šalių valią, išreikštą sutartyse (šiuo atveju jungtinės veiklos ir rangos sutartyse).

30. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

31. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012).

32. Teismas, įvertinęs jungtinės veiklos sutarties 3.8 punkto ir rangos sutarties 4.6 punkto nuostatas, sprendžia, kad atsakovės įsipareigotas sumokėti (ir faktiškai sumokėtas) avansas nėra susijęs su jungtinės veiklos sutarties 3.8 punkto vykdymu. Pažymėtina, kad nurodytas avansas turėjo būti sumokėtas už statybos aikštelės išvalymo ir paruošimo darbų atlikimą; ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo; nurodytas avansas turėjo būti įskaitomas į pirmą mokėtiną sumą ieškovei už atliktus statybos darbus pagal minėtą rangos sutartį. Tuo tarpu jungtinės veiklos sutartimi atsakovės prisiimtas įsipareigojimas sumokėti ieškovės skolą jos kreditorei (UAB „Priedanga“) buvo savarankiškas, nesusijęs su minėtu avansu. Viena vertus, nors minėtame jungtinės veiklos sutarties punkte nenurodyta konkretaus termino, kada atsakovė privalėjo sumokėti UAB „Priedanga“ ieškovės įsiskolinimą, tačiau jungtinės veiklos sutarties 4.8 punkte šalys susitarė, jog įsipareigoja visus iš šios sutarties kylančius savo įsipareigojimus vykdyti be nepagrįsto atidėliojimo ar delsimo. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė nurodytą sumą UAB „Priedanga“ turėjo sumokėti kuo greičiau, t. y. dar prieš avanso ir pirmosios įmokos ieškovei mokėjimus, bei atitinkamai vėliau pirmąją mokėtiną sumą mažinti avanso ir UAB „Priedanga“ sumokėtos sumos dalimi. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad vėliau ieškovė galimai neatliko savo įsipareigojimų, t. y. tinkamai ir laiku neįvykdė statybos darbų, nesudarė pagrindo atsakovei nevykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, kurie, kaip minėta, turėjo būti įvykdyti anksčiau, t. y. iki ieškovės atliktų statybos darbų.

33. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šių įsipareigojimų – avanso ieškovei ir nurodytos sumos UAB „Priedanga“ sumokėjimas, panašumas tik toks, jog jie abudu turėjo būti įskaitomi į atsakovės pirmą mokėtiną sumą ieškovei už atliktus statybos darbus pagal rangos sutartį. Kita vertus, byloje nekilo ginčo dėl to, jog faktiškai atsakovė jokios kitos sumos, išskyrus avansą (30 000 Eur), ieškovei taip ir nesumokėjo. Pažymėtina, kad atsakovės aiškinimas, jog prievolė vykdyti įsipareigojimą, prisiimtą pagal jungtinės veiklos sutarties 3.8 punktą, dėl 17 889,46 Eur sumokėjimo projektą rengusiai bendrovei turėjo atsirasti tik po to, kai bus visiškai įskaitytas visas atsakovės pagal rangos sutartį sumokėtas avansas bei ieškovė papildomai atliks ir perduos atsakovei rangos sutartyje numatytų statybos darbų už 17 889,46 Eur sumą, nepagrįstas jokiomis tarp šalių sutarčių sudarytomis nuostatomis, t. y. atsakovė minėtas sutarčių nuostatas aiškina tik sau naudinga linkme, išeinant už sutarčių ribų, nurodant papildomas sąlygas, kurių šalys sutartyse nebuvo aptarusios. Kaip minėta, būtent atsakovė pirma turėjo įvykdyti savo įsipareigojimus, t. y. sumokėti avansą ir nustatytą sumą ieškovės kreditorei; tuo tarpu vėlesni ieškovės veiksmai – galimas savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas, neatleido atsakovės nuo savo įsipareigojimų vykdymo.

34. Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nurodytas mokėjimas UAB „Priedanga“ už ieškovę buvo įskaitytas į ieškovės įsipareigojimus atsakovei (atsiradusių dėl ieškovės netinkamo sutarčių vykdymo), tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

35. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 17 889,46 Eur skolos priteisimo laikytinas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

Dėl palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo

36. Tenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą, tenkinamas ir ieškovės reikalavimas dėl 2 464,40 Eur palūkanų priteisimo, paskaičiuotų nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2019 m. spalio 10 d., taikant 8,25 proc. metinę palūkanų normą remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimų prevencijos įstatymu (2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis) (CK 6.261 straipsnis); pažymėtina, jog atsakovė šio reikalavimo faktiškai neginčijo, apsiribojant tik tuo, jog netenkinus pagrindinio reikalavimo, turėtų būti netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo; neginčijo ieškovės palūkanų paskaičiavimų.

37. Be to, tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovės priteistinos 8,25 proc. palūkanos už priteisiamą 20 353,86 Eur (17 889,46 Eur + 2 464,40 Eur) sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos stabdymo

38. Atsakovės atstovas posėdžio metu taip pat prašė stabdyti nagrinėjamą bylą iki kitos civilinės bylos, kurioje ieškovė yra pareiškusi reikalavimus dėl atliktų statybos darbų apmokėjimo priteisimo, išnagrinėjimo, nes šios bylos, anot atsakovės, yra susijusios.

39. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2458-863/2020, kurioje ieškovė BUAB „Enifas“ yra pareiškusi reikalavimą atsakovei UAB „SportIN Grupė“ dėl skolos (27 610,57 Eur) ir delspinigių (1 015,68 Eur) priteisimo dėl atliktų, priimtų, bet neapmokėtų statybos darbų pagal rangos sutartį.

40. CPK 162³ straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2009).

41. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas vienas privalomų bylos sustabdymo atvejų – teismas privalo sustabdyti bylą, kai negali jos nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka, o pagal CPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktą byla CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu atveju sustabdoma iki įsiteisės teismo sprendimas.

42. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nors šioje ir civilinėje byloje Nr. e2-2458-863/2020 egzistuoja tas pats ginčo elementas, t. y. rangos sutartis, tačiau nurodytoje civilinėje byloje priimtas sprendimas neturės tiesioginės prejudicinės galios šiai bylai, nes šiose bylose nagrinėjami klausimai iš esmės skiriasi tiek savo galimai būsimu rezultatu, tiek tiriamomis aplinkybėmis. Be to, kaip minėta, šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl jungtinės veiklos sutarties 3.8 punkto vykdymo; taip pat sprendime konstatuota, jog jungtinės veiklos 3.8 punkto vykdymas nesusijęs su rangos sutartyje nustatytomis prievolėmis.

43. Susipažinus su minėta byla taip pat nustatyta, kad atsakovė nurodytoje byloje, nesutikdama su ieškovės pareikštais reikalavimais, nes, anot atsakovės, buvo atliktas įskaitymas jos mokėtinų sumų ieškovei už atliktus statybos darbus ir ieškovės įsipareigojimais atsakovei (dėl netesybų), nenurodo, jog į minėtą įskaitymą buvo įtraukta ir UAB „Priedanga“ mokėtina suma.

44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, spręstina, kad atsakovės prašymas dėl bylos sustabdymo netenkinamas kaip nepagrįstas. Teismo vertinimu, šiuo atveju be pakankamo pagrindo sustabdžius bylą, būtų vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas ir paneigiami civilinio proceso tikslai.

45. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

47. Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos; be to, atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė nei prašymo, nei įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

48. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės 500 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

49. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

50. Kadangi ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), valstybei iš atsakovės priteistina 458 Eur mokėtino žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas; 96 straipsnio 1 dalis).

51. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Enifas“, kuriai atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Kirkiliavas“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SportIN Grupė“ dėl skolos priteisimo tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SportIN Grupė“, j. a. k. 302836100, ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Enifas“, j. a. k. 121381819, kuriai atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Kirkiliavas“, 17 889,46 Eur (septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 46 ct) skolos, 2 464,40 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 40 ct) palūkanų, 8,25 (aštuonių ir dvidešimt penkių šimtųjų) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (20 353,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SportIN Grupė“, j. a. k. 302836100, 458 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.