Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7.; 1.2.25.4.1.; 2.1.4.6.2.; 2.1.14.2.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.1.2.; 2.4.2.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.4

2025 m. vasario 27 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės, Audriaus Sadausko,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. V. ir jo gynėjai advokatei Silvai Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. V. bei civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojo R. V. atsakomybėn, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 30 MGL dydžio, t. y. 1 500 Eur, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios B. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista B. V. naudai 4 000 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios B. V. patirtos 1 154,54 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir nuspręsta jas priteisti iš V. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 4 d. apie 17 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 punkte numatytą reikalavimą - laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, ir KET 27 punkte numatytą reikalavimą - sukantis sankryžoje į kairę, sustoti ir praleisti pėsčiąją, kurios judėjimo kryptį jis kerta, t. y. važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. ir sankryžoje sukdamas į kairę, į (duomenys neskelbtini) g., nesustojo praleisti pėsčiosios B. V., kurios judėjimo kryptį jis kirto, ir ją partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio B. V. buvo padarytas kairio blauzdikaulio išorinio krumplio impresinis, tarpkrumplinės pakylos, kairio šeivikaulio lūžiai ir nesunkiai sutrikdyta sveikata.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. V. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį; visiškai tenkinti jos civilinį ieškinį ir solidariai iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. V. priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos.

2.1. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, dėl to padarė nepagrįstas išvadas bei netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, jog teismas kaltinamojo atžvilgiu nepagrįstai taikė BK 40 straipsnio nuostatas ir V. V. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, nes V. V. tik iš dalies atitinka BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas, kadangi V. V. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu V. V. prisipažino padaręs BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau, pareiškus kaltinimą teisme, V. V. savo kaltės nepripažino, parodė, jog dėl kilusio eismo įvykio ji pati yra kalta. Pažymi, kad pagal kaltinamojo gynėjos prašymą paskyrus eismo įvykio ekspertizę ir ekspertams pateikus išvadą, V. V. pakeitė savo nuomonę bei pripažino pirminį kaltinimą, tačiau vis tiek teigė, jog ir ji yra kalta dėl eismo įvykio kilimo. Dėl to apeliantė mano, kad dėl pirminio kaltinimo V. V. savo kaltę pripažino tik iš dalies. Be to, nurodo, jog pagal prokuroro pakeistą kaltinimą V. V. kaltės nepripažino. Teigia, kad teismas, vadovaudamasis kaltinamojo parodymais, nepagrįstai atmetė prokuroro pateiktą patikslintą kaltinimą ir sprendė, jog V. V. kaltę pripažino visiškai.

2.2. Taip pat nurodo, kad, taikant BK 40 straipsnį, be prisipažinimo yra būtinas ir kaltinamojo nuoširdus gailėjimasis. Be to, V. V. jai neatlygino patirtos žalos, nors žala buvo padaryta ne tik eismo įvykio metu, tačiau iš po įvykio nelaukiant medikų, kurie būtų suteikę profesionalią medicininę pagalbą, savavališkai pasišalinant iš įvykio vietos, ją įkišant į sužeisto asmens transportavimui netinkamą automobilį bei vežant į gydymo įstaigą. Taip pat teigia, jog Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-557/2017 yra konstatavęs, kad „atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo visiškai ar bent iš dalies turi atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio BK 40 straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas, arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje, bei turi būti prielaidos pagrįstam manymui, jog kaltininko padaryta žala bus visiškai atlyginta“. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas šių klausimų nesvarstė, todėl nepagrįstai taikė BK 40 straipsnį.

2.3. Be to, apeliantė skunde teigia, jog teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad V. V. ateityje nepažeidinės KET ir laikysis įstatymų. Pažymi, jog automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių, t. y. asmuo, valdydamas automobilį, turi būti ypač atidus bei apdairus, elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams, o V. V. padaryti KET pažeidimai, kurie sukėlė sunkias pasekmes, jo tikrai necharakterizuoja kaip atidaus bei apdairaus vairuotojo. Pažymi, jog V. V. klaidino teismą, nurodydamas, jog eismo sąlygos įvykio dieną buvo sudėtingos: rūkas, lietus, matomumas nedidelis, nors bylos duomenimis nustatyta, jog įvykio dieną nei rūko, nei kritulių nebuvo, asfalto danga buvo sausa.

2.4. Taipogi apeliantei kelia abejonių laiduotojo galėjimas daryti teigiamą poveikį V. V., nes, bylos duomenimis, R. V. 2022-04-09 buvo baustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Atkreipia dėmesį į tai, kad laidavimo procesas negali būti tik formalus, jis efektyviai privalo veikti visą teismo skirtą laikotarpį (kasacinė nutartis Nr. 2K-445-489/2016).

2.5. Be to, apeliantė skunde teigia, jog teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl eismo įvykio ji patyrė didelius skausmus, ilgą gydymą, iki šiol jaučia nepatogumus, nes koja nėra atsistačiusi, negali laisvai vaikščioti, eina šlubuodama, pasiremdama ramentu, kad nors sužalojimas kvalifikuotas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau toks sužalojimas vyresniam žmogui visada sukelia sunkesnes pasekmes, tai labai pablogino jos gyvenimo kokybę, galimybę laisvai ir be skausmo judėti, yra abejotinas sveikatos būklės atsistatymas, dėl patirtos traumos vystosi kelio sąnario gonartrozė, todėl bus reikalingas kairio kelio sąnario endoprotezavimas. Tačiau teismas sprendė, jog jos pareikštas 15 000 Eur ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis, ir jį nepagrįstai sumažino. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra nusikalstama veika sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sveikatos sutrikdymų, jei jos susijusios su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2008, 3K-3-16/2004, 3K-7-255/2005, 2K-442/2009, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018). Nurodo, kad dėl sveikatos sutrikdymo liekamieji reiškiniai išliks visam likusiam gyvenimui, todėl mano, jog jos civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos turėjo būti patenkintas visiškai. Teigia, kad jos pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, jog dėl patirto sužalojimo ji ilgą laiką buvo gydoma gydymo įstaigose, dėl kairio kelio sąnario gonartrozės ir skausminio sindromo jai bus reikalingas kairio kelio sąnario endoprotezavimas. Atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad jai pakankamas neturtinės žalos atlyginimas yra 10 000 Eur, tačiau neteisingai nurodė, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ jai yra atlyginusi 6 000 Eur neturtinės žalos, todėl priteisė 4 000 Eur. Teigia, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ADB „(duomenys neskelbtini)“ jai būtų išmokėjusi 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad draudimo bendrovė jai atlygino tik 5 000 Eur neturtinės žalos. Be to, draudimo bendrovei ji buvo pateikusi pretenziją dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir draudimo bendrovė jai atlygino 5 000 Eur, todėl ieškiniu prašė priteisti likusius 15 000 Eur, bet pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jos prašomą sumą. Nesutinka su teismo išvada dėl neturtinės žalos dydžio, jog byloje nėra duomenų, kad dėl V. V. netinkamų veiksmų - savarankiško transportavimo į ligoninę, jai padaryta didesnė žala, kadangi V. V. ne savarankiškai transportavo ją į gydymo įstaigą, o savavališkai, pažeisdamas KET reikalavimus, pasišalino iš įvykio vietos, apsunkindamas ikiteisminio tyrimo atlikimą.

3. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendį ir civilinės ieškovės civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, pripažįstant, kad teisinga ir protinga civilinei ieškovei atlygintina neturtinės žalos suma yra 6 000,00 Eur, kurią draudikas jau yra atlyginęs.

3.1. Teigia, jog teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas neteisingai nustatė nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad apylinkės teismas sprendė, jog teisingas ir civilinei ieškovei kompensuotinas neturtinės žalos dydis yra net 10 000,00 Eur, įvertinęs, kad civilinis atsakovas yra išmokėjęs 6 000,00 Eur dydžio draudimo išmoką, papildomai iš jo priteisė dar 4 000,00 Eur. Mano, kad toks teismo nustatytas neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra neteisingas ir neprotingas, viršija rekomenduotinas išmokėti draudimo išmokas, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, bei neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio eismo įvykių bylose. Taip pat nurodo, jog, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis, visų pirma, nustatomas, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymi, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, jog, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y., kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Nurodo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju nukentėjusiems asmenims priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas svyruoja nuo 600,00 Eur nesudėtingais atvejais iki 6 000,00 Eur itin sudėtingais atvejais, kai sveikatos sutrikdymas pasireiškia kaulų lūžiais, pažeidžiant gyvybiškai svarbius organus, kai gydymas, reabilitacija, lovos režimas trunką ilgą laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-232-507/2015, 2K-35-895/2017, 2K-95-22/2017, kai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiama nuo 580 iki 2 900 Eur, ir kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-386/2009, 2K-141/2013, 2K-551/2013, kai ypatingai sudėtingais atvejais nukrypstama nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 4 400 iki 6 000 Eur). Iš teismui pateiktos apygardų teismų praktikos apžvalgos, esant panašiems sužalojimams (kaulų lūžiai), matyti, jog paprastai nukentėjusiems asmenims priteisiama nuo 2 500,00 Eur mažiau sudėtingais atvejais ir iki 8 000,00 Eur itin sudėtingais atvejais (stuburo, galvos traumos, ilgas gulimas režimas gydant ir pan.) (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-134-354/2018 (nustatytas 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas), Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-147-360/2018 (nustatytas 2 950,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas), Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-62-380/2019 (nustatytas 2 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas), Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-475-383/2018 (nustatytas 3 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas), Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-18-361/2019 (nustatytas 4 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas), Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-183-366/2018 (nustatytas 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas), Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-12-255/2018 (nustatytas 6 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas), Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-74-312/2023 (nustatytas 6 750,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas), Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-399-574/2023 (nustatytas 5 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas), Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-935/2023 (nustatytas 8 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas)). Teigia, jog pirmosios instancijos teismas minėtos teismų praktikos neanalizavo ir dėl jos absoliučiai nepasisakė, nors, nustatant neturtinės žalos atlyginimą, sprendimai panašaus pobūdžio bylose yra vienas iš svarbiausių kriterijų, sprendžiant dėl priteistinos žalos dydžio. Pažymi, kad tokia neturtinės žalos suma, kokią apylinkės teismas nustatė šioje byloje, iš esmės yra lygi ar artima sumoms, kurios priteisiamos esant sunkiam sveikatos sutrikdymui (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-174-360/2023 (11 000,00 Eur), Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115-891/2023 (10 000,00 Eur). Nors teismų priteisiamos sumos kitose bylose ir nesaisto bylą nagrinėjančio teismo, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, negali ignoruoti teismų praktikos ir esmingai nuo jos nukrypti, kaip kad nutiko šioje byloje. Nors civilinės ieškovės sužalojimai ir sukėlė tam tikras pasekmes, kurias ji jaučia ir šiuo metu, teismo nustatyta neturtinės žalos suma yra aiškiai per didelė, todėl turi būti mažintina.

3.2. Taip pat apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, jog jis savo veikloje vadovaujasi ir Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 (toliau - Rekomendacijos), kurios galiojo eismo įvykio metu. Minėtų Rekomendacijų 4.2.4 p., esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kai sveikata sutrikdoma virš 6 mėnesių, rekomenduojamas neturtinės žalos atlyginimas iki 8 minimalių mėnesinių atlyginimų (toliau - MMA). MMA įvykio metu siekė 730 Eur, todėl maksimali rekomenduotina draudimo išmoka 5 840,00 Eur. Net jeigu draudimo išmoka būtų skaičiuojama pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojusį MMA (924 Eur), tokiu atveju maksimali draudimo išmoka būtų 7 392,00 Eur, kuri ženkliai mažesnė už teismo nustatytą neturtinės žalos atlyginimą.

4. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. V. gynėja advokatė Silva Balčiūnienė prašo B. V. apeliacinį skundą atmesti, o dėl civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.

4.1. Teigia, kad nukentėjusiosios B. V. skundo argumentas, jog nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, nes V. V. nepripažino kaltės pagal prokuroro teisme pakeistą kaltinimą, yra nepagrįstas, nes teismas, teisingai išsiaiškinęs ir taikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 256 straipsnio nuostatas, pagrįstai sprendė, jog, nenustačius pakeistame kaltinime nurodytų naujų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad kaltinamasis pažeidė KET 99 ir 108 punktų reikalavimus, paliko kaltinamajame akte nurodytos veikos faktines aplinkybes. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, jog paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, duotais apklausų metu (iki parodymų patikrinimo vietoje), specialistų išvadomis, eismo ekspertizės išvadomis yra nustatyta, kad kaltinamasis V. V., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9 ir 27 punktuose numatytus reikalavimus. Taigi, teismas pagrįstai ir teisingai, nepažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normų, nustatė nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, teisingai kvalifikavo veiką, pagrįstai sprendė, jog, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. Taip pat teigia, kad teismas, spręsdamas kaltinamojo prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė bei teisingai įvertino byloje surinktus duomenis: nukentėjusiosios, liudytojų parodymus; kelių eismo įvykio vietos apžiūros ir transporto priemonės būklės apžiūros protokolus; 2022-12-09 specialisto išvadą Nr. G 1746/2022 (1 t., b. l. 116-117) bei 2023-08-14 specialisto papildomą išvadą Nr. pG 1165/2023 (1 t., b. l. 121-122), kuriose konstatuoti nukentėjusiajai B. V. padaryti sužalojimai, nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas; Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą apie įvykio metu buvusias hidrometeorologines sąlygas (3 t., b. l. 30-31); parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuotus duomenis; Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-03-27 ekspertizės akte Nr. 11Š-36(24) nustatytus duomenis bei padarytas išvadas. Šių ištirtų duomenų pagrindu teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, jog V. V. parodymai dėl autoįvykio aplinkybių, susidūrimo vietos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme yra nuoseklūs, nuoširdūs ir atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. V. V. 2022 m. lapkričio 4 d. apie 17.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje sukdamas į kairę, judėdamas lėtai, sankryžoje staiga pamatė dvi juodai apsirengusias moteris, kurios neturėjo jokių šviesą atspindinčių priemonių, V. V. staigiai stabdė, tačiau vieną moterį kliudė kaire automobilio puse (priekiniu bamperiu), moteris nuo smūgio nugriuvo, kai kliudė moterį, ji buvo kirtusi daugiau kaip pusę jo važiuojamosios kelio juostos (1 t., b. l. 87-88, 93-94; 2 t., b. l. 11-12), kad susidūrimas įvyko jam sankryžoje pasisukus į kairę ir pavažiavus 2-3 metrus (3 t., b. l. 10). Pažymi, jog V. V. parodymų patikrinimo vietoje metu tiksliai nurodė vietą, kurioje susidūrė su nukentėjusiąja, ir jo nurodyta vieta atitinka prieš tai jo paties apklausos metu nurodytą susidūrimo vietą. Be to, teismas teisingai įvertino nukentėjusiosios B. V. ir liudytojos K. U. parodymus bei padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiosios B. V. bei kartu su ja ėjusios liudytojos K. U. parodymų patikrinimo metu nurodyta susidūrimo vieta prieštarauja jų pačių duotiems pirminiams parodymams bei kitiems byloje esantiems duomenims. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas būtinąsias BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Taip pat teigia, kad nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentas, jog R. V. netinkamas laiduotojas, yra nepagrįstas, nes teismas nustatė, kad R. V. yra tinkamas laiduotojas, kadangi yra artimas šeimos narys - V. V. brolis, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vinių kalimo ir virinimo staklių operatoriumi, charakterizuojamas teigiamai, gyvena faktinėje santuokoje, yra vertas pasitikėjimo. Pažymi, kad prokuroras 2023-05-11 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal laidavimą taip pat buvo konstatavęs, jog yra visi pagrindai ir sąlygos nutraukti ikiteisminį tyrimą, atleidžiant V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato 1 metų laikotarpiui, perduodant V. V. jo brolio R. V. atsakomybėn, toks prokuroro nutarimas buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023-05-29 nutartimi. Taip pat pažymi, kad prokuroras nepateikė apeliacinio skundo dėl šio nuosprendžio. Atkreipia dėmesį į tai, jog pagal BPK 312 straipsnio 3 dalį civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu, todėl mano, kad BPK 312 straipsnis nukentėjusiajai B. V. nesuteikia teisės skųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl V. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamosios bylos jo atžvilgiu nutraukimo. Dėl to gynėja teigia, jog nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. V. apeliacinio skundo dalis dėl BK 40 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo bei prašymo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują - apkaltinamąjį nuosprendį yra nepagrįsta ir turi būti atmesta.

4.2. Taip pat gynėja teigia, kad nukentėjusiosios B. V. skundo dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo yra visiškai nepagrįsta ir turi būti atmesta, nes pagal teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinė žala nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-140/2012, 2K-252/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-255-697/2022 ir kt.). Atkreipia dėmesį į tai, jog sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, nesunkus ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai sveikata sutrikdoma tyčiniais veiksmais, neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., prarandamas darbingumas, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiriamas fizinis skausmas, kitokie sveikatos sutrikimai, atsiradę po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Teigia, kad šioje byloje nustatyta, jog nukentėjusioji elgėsi itin neatsakingai ir neapdairiai, t. y. tamsiu paros metu įžengė į važiuojamąją kelio dalį, nepažymėtą pėsčiųjų perėja, ir ėjo per judrią trijų eismo juostų gatvę, būdama apsirengusi tamsiais rūbais, bendraudama su drauge, nesinešdama žibinto, neturėdama jokio šviesą atspindinčio rūbo ar atšvaito. Taigi, nukentėjusioji, kaip eismo dalyvė, pažeidė KET 41 ir 42 punktuose numatytas pėsčiojo pareigas. Atkreipia dėmesį į tai, jog pati nukentėjusioji teisme teigė, kad ji ėjo per gatvę gerokai toliau nuo sankryžos, neturėjo žibinto ar ryškiaspalvės liemenės, atšvaito. Šie nukentėjusiosios veiksmai iš dalies sąlygojo eismo įvykį. Tik vairuotojo V. V. didelio atsargumo dėka, dėl labai saugaus automobilio greičio buvo išvengta skaudžių padarinių, t. y. nukentėjusioji, atsitrenkusi į stabdomo automobilio priekinį bamperį, nugriuvo, griūdama susilaužė koją, ji nebuvo nublokšta, pervažiuota. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydžio, į šias aplinkybes neatsižvelgė.

4.3. Taipogi gynėja atsiliepime nurodo, jog jos ginamasis V. V., susipažinęs su civilinio atsakovo apeliaciniu skundu, sutinka su šiame skunde išdėstytais argumentais ir motyvais.

2. Apygardos teismo posėdyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. V. atstovas advokatas Valdas Kairys prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti, civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas K. G. prašė civilinio atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. V. ir jo gynėja advokatė Silva Balčiūnienė prašė nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. V. apeliacinį skundą atmesti, o dėl civilinio atsakovo apeliacinio skundo paliko spręsti teismui.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. V. apeliacinis skundas netenkinamas, civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

3. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. V. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl V. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamosios bylos jo atžvilgiu nutraukimo bei V. V. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei priteisti jos pareikštą civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiajai B. V. priteisto civilinio ieškinio ir nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

4. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. V. gynėja advokatė tiek atsiliepime į apeliacinius skundus, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė, kad nukentėjusiosios B. V. apeliacinio skundo dalis, susijusi su BK 40 straipsnio taikymu V. V. atžvilgiu, ir prašymas V. V. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį yra nepagrįstas ir prieštarauja BPK 312 straipsnio 3 dalies nuostatoms. BPK 312 straipsnio 3 dalis numato, kad civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu, o minėto straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. Iš bylos matyti, kad B. V. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu buvo pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 62-64), o 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimu buvo pripažinta ir civiline ieškove (1 t., b. l. 78-80). Atsižvelgiant į tai, kad B. V. byloje pripažinta ne tik civiline ieškove, bet ir nukentėjusiąja, tiek pagal BPK 28 straipsnio 2 dalį, tiek ir pagal BPK 312 straipsnio 1 dalį ji turi teisę dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio paduoti apeliacinį skundą bet kokiais pagrindais ir motyvais, taip pat ir dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei baudžiamosios bylos nutraukimo. Dėl to konstatuojama, jog nepagrįstas gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės argumentas, kad pagal BPK 312 straipsnio 3 dalį nukentėjusioji B. V. neturi teisės reikšti nesutikimo dėl V. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį ir reikalauti priimti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.

Dėl V. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

5. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji B. V. ginčija V. V. taikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), kuriuo buvo pakeistos BK 40 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tiek nusikalstamos veikos padarymo metu ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusio BK 40 straipsnio 1 dalis numatė, taip ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Be to, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 4, 5 dalys, atitinkamai iki tol galiojusio BK 40 straipsnio 3, 4 dalys numato, jog laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui; laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau pasikeitusio BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos diferencijuoja taikytino laidavimo instituto sąlygas priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, pvz., pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; o pagal BK 40 straipsnio 3 dalį asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu V. V. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio 2 dalis numatė vienodas laidavimo sąlygas asmenims, padariusiems tiek baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, tiek ir apysunkį tyčinį nusikaltimą.

7. Nagrinėjamu atveju V. V. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, todėl šiuo metu galiojančio BK 40 straipsnio 2 dalis kaip ir švelnintų baudžiamojon atsakomybėn patraukto V. V. teisinę padėtį, nes išbrauktas reikalavimas, kad asmuo nusikalstamą veiką būtų padaręs pirmą kartą, tačiau BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) reikalauja, jog bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala arba įsipareigota ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas. Kai V. V. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas reikalavo, kad bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta žala arba įsipareigota ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Taigi, V. V. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio redakcija nedraudė taikyti laidavimo instituto, jei būdavo atlyginama tik vienos rūšies žala, priešingai, nei numatyta šiuo metu galiojančio BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Įvertinus aptartus BK 40 straipsnio pakeitimus, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 40 straipsnio pakeitimai sunkina V. V. teisinę padėtį, todėl netaikomi.

8. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji B. V. teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose, 3 dalyje nurodytas laidavimo taikymo sąlygas, t. y. tvirtina, kad V. V. kaltę pripažino tik iš dalies, nuoširdžiai nesigailėjo, neatlygino padarytos žalos, o pasirinktas laiduotojas yra netinkamas.

9. Kaip minėta, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.)). BK 40 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas teismui nustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą. Teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas arba atsisakyti jas taikyti turi būti aiškiai ir išsamiai motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-99/2013, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-132-699/2017, 2K-221-693/2017, 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019, 2K-142-697/2022, 2K-195-628/2023 ir kt.).

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama nukentėjusiosios apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti V. V. BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios įvertintos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių.

Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo

11. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji B. V. teigia, jog V. V. savo kaltę pripažino tik iš dalies ir verčiamas byloje surinktų įrodymų, o pagal prokuroro pakeistą kaltinimą kaltės padarius nusikalstamą veiką visiškai nepripažino, nebuvo nuoširdus, nesigailėjo. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

12. Nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis laikomi tokia situacija, kai asmuo savanoriškai, laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, apie tą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jeigu tokių yra. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pažymima ir tai, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-511-693/2015, 2K-161-693/2019, 2K-239-648/2020, 2K-250-976/2020, 2K-195-628/2023 ir kt.).??? ???Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių svarbu tinkamai įvertinti paties kaltininko parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą.

13. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu V. V., tiek 2022-12-27, tiek 2023-09-05 apklaustas kaip įtariamasis, pagal jam pareikštą įtarimą savo kaltę pripažino visiškai bei paaiškino, jog, važiuodamas automobiliu (duomenys neskelbtini), sankryžoje suko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kai staiga, apšvietus automobilio lempoms, pamatė (duomenys neskelbtini) gatvę kertančias dvi tamsiai apsirengusias moteris, tada staigiai stabdė automobilį, tačiau netrukus pamatė, jog viena moteris nugriuvo ant asfalto, suprato, kad jis savo automobilio kairės pusės priekiniu bamperiu tą moterį kliudė, išlipęs iš automobilio pasiteiravo moters, ar jai viskas gerai, bet moteris atsakė, jog jai labai skauda koją, todėl nukentėjusiąją ir moters draugę, įsisodinęs į savo automobilį, nuvežė į ligoninę, ten laukė, kol moterį apžiūrėjo ir paguldė į ligoninę, tada išvyko į namus ir laukė policijos pareigūnų (2 t., b. l. 11-12, 17). Tokias pačias įvykio aplinkybes V. V. nurodė ir policijos pareigūnams iš karto po įvykio (1 t., b. l. 10-11) bei apklausiamas kaip liudytojas (1 t., b. l. 87-90, 93-96). Iš 2023-11-08 pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nors V. V. nurodė, jog kaltės nepripažįsta (3 t., b. l. 8), tačiau, duodamas parodymus, pripažino, jog partrenkė nukentėjusiąją ir dėl to nukentėjusiajai atsirado sveikatos sutrikimai (3 t., b. l. 9-10; 4 t., b. l. 2-3). Teisiamojo posėdžio metu V. V. parodė, kad, važiuodamas automobiliu (duomenys neskelbtini), sankryžoje suko į kairę, dėl blogų oro sąlygų (blogo matomumo, rūko, lietaus, pravažiuojančių automobilių šviesų akinimo) nepamatė gatve einančių moterų, jas pamatė tik tada, kai jo automobilio šviesos jas apšvietė, moterys buvo šiek tiek toliau nuo šaligatvio, tada iš karto pradėjo stabdyti, bet vieną moterį kliudė, ta moteris skundėsi skausmu, todėl moters prašymu ją ir jos draugę nuvežė į ligoninę, ten laukė, kol gydytojas moterį apžiūrėjo ir paguldė į ligoninę, tada jis nukentėjusiosios draugę parvežė į namus, paliko savo anketinius duomenis ir, parvažiavęs į namus, laukė policijos (3 t., b. l. 9-10; 4 t., b. l. 2-3). Tokias pačias įvykio aplinkybes V. V. nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b. l. 63-69). Taigi, V. V. pripažino visas esmines BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Taip pat iš bylos matyti, jog pirmosios instancijos teisme po to, kai pirmosios instancijos teismo pavedimu buvo atliktas V. V., nukentėjusiosios B. V. ir liudytojos K. U. parodymų patikrinimas vietoje, prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, remdamasis nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu nurodyta vieta, kurioje galėjo būti partrenkta nukentėjusioji B. V., pateikė prašymą pakeisti V. V. kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, papildomai kaltindamas V. V. pažeidus ir KET 99 bei 108 punktų reikalavimus (3 t., b. l. 84-85). Pagal šį pakeistą kaltinimą V. V. kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu neigė, jog, sankryžoje sukdamas į kairę, buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios B. V., liudytojos K. U. duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 10-11, 44-47, 83-86), tiek ir pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l. 11-12) bei parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b. l. 70-77, 78-83), sugretinęs su V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis įvykio aplinkybėmis (1 t., b. l. 87-90, 93-96; 2 t., b. l. 11-14), tiek ir teisme (3 t., b. l. 9-10; 4 t., b. l. 2-3), kurie sutapo su jo parodymais, duotais parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b. l. 63-69), padarė išvadą, jog nukentėjusiosios B. V. ir liudytojos K. U. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytos galimos eismo įvykio vietos prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, taip pat prieštarauja jų pačių pirminiams parodymams, todėl jų negalima laikyti objektyviais įrodymais, kurių pagrindu būtų grindžiamas kaltinimas V. V.. Dėl to tai, kad V. V. nepripažino kaltės pagal pateiktą pakeistą kaltinimą, nėra pagrindas spręsti, jog jis iš viso neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo. Be to, V. V. nurodė, kad gailisi, jog buvo nepakankamai atidus ir kliudė pėsčiąją, jo gailestį patvirtina ir tai, kad jis nukentėjusiąją nuvežė į gydymo įstaigą, kur jai buvo suteikta kvalifikuota medikų pagalba, pradėtas gydymas dėl patirto sužalojimo. Pažymėtina, kad KET 219.5 punktas nedraudžia vairuotojui, įvykus eismo įvykiui, imtis visų reikiamų priemonių, jog būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.

14. Įvertinus tai, jog V. V. kaltę padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuo pat nusikalstamos veikos padarymo pripažino, jos neneigė, viso tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai paaiškino esmines įvykio aplinkybes, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, daroma išvada, kad V. V. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl ši aplinkybė buvo pripažinta ne tik kaip V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bet ir kaip laidavimo instituto taikymui būtina sąlyga, įtvirtinta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte (kaltės prisipažinimas ir gailėjimasis).

15. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai pripažino V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat tinkamai nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui.

Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3-4 punktų taikymo

16. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, kad V. V. neatlygino padarytos žalos, dėl to, nukentėjusiosios nuomone, nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos.

17. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) buvo nustatyta, jog asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jei ji buvo padaryta, o BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, jog turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiančios manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Taigi, remiantis šiomis nuostatomis, šios sąlygos nustatymui pakanka ne tik iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą, bet užtenka ir kaltininko įsipareigojimo tokią žalą atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir kai yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.

18. Iš bylos matyti, kad dėl eismo įvykio patirtos žalos nukentėjusioji pateikė pretenziją V. V., kaip transporto priemonės valdytojo, civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei ADB „(duomenys neskelbtini)“, prašydama atlyginti jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą, ir draudimo bendrovė nukentėjusiajai sumokėjo iš viso 6 000 Eur neturtinei žalai ir 236,62 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 125; 2 t., b. l. 135-141). Nukentėjusioji taip pat ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš V. V. ir draudimo bendrovės priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 75-77). Taigi, esant sutartiniams santykiams tarp transporto priemonės valdytojo V. V. ir draudimo bendrovės, pareiga atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą tenka civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo 2018 m. lapkričio 1 d. esant pagrįstai pretenzijai nukentėjusysis turi teisę iš draudimo bendrovės reikalauti turtinės ir neturtinės žalos iki 5 000 000 eurų sumos. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau yra atlyginusi 236,62 Eur turtinę bei 6 000 Eur neturtinę žalą, daroma išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad V. V. nevykdė savo pareigos atlyginti žalą, kadangi, kaip jau minėta, ši pareiga priklauso V. V. civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei. Vien tai, jog padarytą žalą atlygina ne pats kaltininkas, o draudimo bendrovė, negali būti traktuojama kaip BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimas, eliminuojantis galimybę kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas įvykdytas (analogišką praktiką formuoja ir kiti apygardų teismai (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1A-24-574/2021, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-41-491/2024)).

19. Nukentėjusioji taip pat abejoja, ar V. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes V. V. padaryti KET pažeidimai sukėlė sunkias pasekmes, jis klaidino teismą, nurodydamas, jog eismo įvykio dieną buvo sudėtingos eismo sąlygos. Šios nukentėjusiosios abejonės yra nepagrįstos.

20. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Pažymėtina, jog tokią išvadą daro teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012). Iš bylos matyti, kad V. V. anksčiau nebuvo teistas, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, teismuose nėra nagrinėjamų kitų baudžiamųjų bylų. Iš pažymos apie ankstesnius V. V. baustumus matyti, jog jis per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka buvo baustas tris kartus, iš jų tik vieną kartą už KET pažeidimą (2020-05-25 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalį už nustatyto greičio viršijimą, kai viršijo leistiną greitį 16 km/h), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 156-159). Taigi, šie paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog V. V. nedaro sistemingų KET pažeidimų, jo padaryta nusikalstama veika, susijusi su KET 9 ir 27 punktų reikalavimų nesilaikymu, yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsninga V. V. elgesio pasekmė. Tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji buvo sužalota, neduoda pagrindo manyti, jog V. V. nesilaikys įstatymų, darys naujas nusikalstamas veikas, be to, nukentėjusiajai dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. V. V. padaryti KET pažeidimai nesukėlė sunkių, kaip skunde teigia nukentėjusioji, padarinių. Taip pat tai, kad V. V. nurodė, jog eismo sąlygos įvykio metu buvo sudėtingos – rūkas, dulksna, bet nebuvo šlapia, tamsus paros metas, nukentėjusioji buvo be atšvaitų, ėjo ne per sankryžą, nėra pagrindas manyti, kad V. V., nurodydamas tokias aplinkybes, klaidino teismą, nes byloje nustatyta, jog eismo įvykis įvyko vėlyvo rudens tamsiu paros metu, nereguliuojamoje gatvių sankirtoje, nukentėjusioji ir liudytoja ėjo per gatvę neturėdamos atšvaitų, be to, tokie duomenys neleidžia manyti, kad V. V. nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga, leidžianti V. V. atžvilgiu taikyti laidavimo instituto nuostatas.

21. Byloje nustatytos ir kitos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) nurodytos sąlygos: V. V. pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, buvo gautas jo brolio R. V. prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, prašymas buvo apsvarstytas ir konstatuota, kad R. V. vertas teismo pasitikėjimo.

Dėl BK 40 straipsnio 3 dalies taikymo

22. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji B. V. išreiškė abejonę, ar V. V. laiduotoju paskirtas jo brolis yra tinkamas laiduotojas, ar darys teigiamą poveikį V. V., nes R. V. 2022-04-09 buvo baustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

23. Sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui taip pat palikta diskrecija spręsti ir tai, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar jis turės teigiamos įtakos kaltininkui. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, atsižvelgiama į jo charakteristiką bei kitus duomenis (pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018, 2K-181-788/2021 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-96-628/2019 ir kt.).

24. Pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos, vertino apklausto laiduotojo R. V. nurodytas aplinkybes ir skundžiamame nuosprendyje pateikė motyvus, kodėl nusprendžia, kad šis asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo ir turės teigiamos įtakos V. V.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. V. yra pilnametis, dirba, darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 111), taip pat anksčiau nebuvo teisiamas, jo atžvilgiu nebuvo pradėta jokių ikiteisminių tyrimų (1 t., b. l. 103). Nors iš baustumų pažymos matyti, kad R. V. buvo baustas administracine tvarka, tačiau buvo baustas tik vieną kartą, t. y. 2022-04-09 pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu (1 t., b. l. 105), šis pažeidimas nelaikytinas itin šiurkščiu ar pavojingu, paskirtą 30 Eur baudą R. V. sumokėjo dar 2022-04-25, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl laikoma, jog jis administracine tvarka nebaustas. Šie paminėti duomenys R. V. charakterizuoja itin teigiamai. Laiduotojas R. V. taip pat patvirtino, kad V. V. nusikalstamus veiksmus vertina labai kritiškai, be to, ne kartą kalbėjosi su juo apie šį įvykį, dėl šio įvykio V. V. labai išgyvena. Nurodė ir tai, jog jį su V. V. sieja artimas ryšys, dažnai susitinka, jų pokalbiai broliui daro teigiamą įtaką, todėl mano, kad gali užtikrinti, jog V. V. ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (1 t., b. l. 99-102; 4 t., b. l. 3). Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma paminėtų duomenų teismui leido daryti išvadą, kad kaip laiduotojas R. V. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą ir V. V. gali daryti teigiamą įtaką, jog pastarasis daugiau nenusikalstų.

25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laiduotojo tinkamumo klausimą apsvarstė išsamiai ir išsprendė, nepažeisdamas BK 40 straipsnio 1, 3 dalių nuostatų.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Taigi, jeigu V. V., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis), o jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 40 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas ir pagrįstai atleido V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato bei jam baudžiamąją bylą nutraukė. Naikinti ar keisti šį pagrįstą apylinkės teismo sprendimą nukentėjusiosios B. V. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos dydžio

28. Civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusioji B. V. apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria nukentėjusiosios B. V. pateiktas civilinis ieškinys atlyginti 15 000 Eur neturtinę žalą patenkintas iš dalies ir iš draudimo bendrovės nukentėjusiosios naudai priteista 4000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Civilinis atsakovas prašo nukentėjusiosios civilinio ieškinio netenkinti, nes iš draudimo kompanijos atlyginta 6 000 Eur neturtinė žala yra pakankama eismo įvykio metu patirtai neturtinei žalai kompensuoti, o tuo tarpu nukentėjusioji B. V. teigia, kad jai kompensuota per maža jos patirta neturtinė žala.

29. Kadangi apeliaciniu skundu nėra ginčijama nukentėjusiosios B. V. teisė į neturtinės žalos atlyginimą, kaip ir nėra ginčijamas civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės klausimas dėl žalos nukentėjusiajai padengimo, teisėjų kolegija toliau pasisako tik dėl B. V. atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo.

30. Byloje nukentėjusioji B. V. dar ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. V. jai papildomai (be jau išmokėtos draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti) priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje grindžiant prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų ir po to vykusio ambulatorinio, reabilitacinio gydymo ilgą laiką ji kentė skausmus, patyrė neigiamus išgyvenimus, nuo eismo įvykio iki šiol ją vargina skausmai, dėl patirto eismo įvykio nuolat jaučiasi nesaugi, persekioja nerimas, sutriko miegas, dėl patirtų sužalojimų pakito gyvenimo kokybė, ji tapo jautri, greitai pavargsta, turi riboti savo judėjimą, nes iki šiol judėjimas sukelia skausmą, dėl eismo įvykio jos gyvenimo kokybė pakito iš esmės, 2023 m. birželio 20 d. jai nustatytas neįgalumas, sveikatos sutrikdymo pasekmės yra ilgalaikės, neatmestina, kad po šios traumos sveikata neatsistatys (1 t., b. l. 75-77).

31. Apklausta pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji B. V. parodė, jog įvykio metu nuo smūgio jos koja visiškai buvo nusukta į šoną, ji negalėjo paeiti, todėl ją iš pradžių nutempė prie tvoros, o vėliau vairuotojas, ją įkėlęs į savo automobilį, jos kojas susuko po sėdyne, ji patyrė begalinius skausmus, 12 dienų buvo gydoma ligoninėje, vyko į reabilitaciją Palangoje, ten koją leido dėti į aparatą ir per prievartą lenkti, ji negalėjo užlipti į trečią aukštą, kur gyvena, todėl samdė žmones, jog ją užneštų, gydytojas jai sakė, kad koją turės gydyti trejus metus, nes tai nėra paprastas lūžis. Taip pat nukentėjusioji nurodė, jog jai yra nustatytas neįgalumas (3 t., b. l. 10-12).

32. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios B. V. patirtą neturtinę žalą įvertino 10 000 Eur. Tokio dydžio neturtinę žalą apylinkės teismas nustatė įvertinęs nusikalstama veika nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pasekmes: blauzdikaulio išorinio krumplio impresinis, tarpkrumplinės pakylos, kairio šeivikaulio lūžiai, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji patyrė didelius skausmus, ilgą gydymą, iki šiol jaučia nepatogumus, nes koja nėra atsistačiusi, laisvai negali vaikščioti, eina šlubuodama, pasiremdama ramentu, nors sužalojimas kvalifikuotinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau toks sužalojimas vyresniam žmogui visada sukelia sunkesnes pasekmes, tai labai pablogino nukentėjusiosios gyvenimo kokybę, galimybę laisvai ir be skausmo judėti, yra abejotinas sveikatos būklės atsistatymas, dėl patirtos traumos vystosi kelio sąnario gonartrozė, todėl bus reikalingas kairio kelio sąnario endoprotezavimas, tai patvirtina nukentėjusiosios pateikti medicininiai dokumentai (1 t., b. l. 53-54; 3 t., b. l. 2-5), taip pat atsižvelgęs į tai, jog nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl V. V. netinkamų veiksmų, - savarankiško transportavimo į ligoninę, nukentėjusiajai padaryta didesnė žala.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius duomenis, nukentėjusiosios teisme duotus parodymus, skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus, pasisakant dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, taip pat argumentus ir motyvus, nurodytus apeliaciniuose skunduose bei civiliniame ieškinyje, konstatuoja, kad civilinio atsakovo apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas, o nukentėjusiosios B. V. apeliacinis skundas dėl priteistos per mažos neturtinės žalos yra nepagrįstas. Nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas ne tik nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos eismo įvykių bylose, bet ir nesilaikė CK 6.250 straipsnyje suformuotų neturtinės žalos vertinimo kriterijų, taip pat sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų, ir tai lėmė nepagrįsto sprendimo iš dalies tenkinti nukentėjusiosios pateiktą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimą bei papildomai jai priteisti 4 000 Eur. Todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

34. Pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016).

35. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiajai B. V. padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, iš esmės akcentavo ir vertino tik pačios nukentėjusiosios nurodytus nepatogumus, kokius ji teigė patyrusi dėl sužalojimų, bei nepatogumus, buvusius gijimo laikotarpiu, ir todėl padarė išvadą, jog nukentėjusiajai atsiradusios neturtinės žalos dydis vertintinas 10 000 Eur. Tačiau, kaip jau minėta, neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį teismas privalo nustatyti vertindamas aplinkybių visumą, o ne sureikšmindamas vieną iš neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų, pvz., nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltus padarinius.

36. Byloje dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktos dvi teismo medicinos specialisto išvados bei papildomi medicininiai dokumentai, iš kurių objektyviai galima spręsti apie nukentėjusiosios eismo įvykio metu patirtus sužalojimus bei jos sveikatos būklę iki eismo įvykio ir po jo.

37. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1746/2022(04) nurodyta, kad B. V. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl kairio blauzdikaulio išorinio krumplio impresinio, tarpkrumplinės pakylos, kairio šeivikaulio lūžių, kurie, remiantis turimais duomenimis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, galėjo būti padaryti tiesiogiai, sričiai, kurioje nustatyti sužalojimai, kontaktuojant su kietu buku daiktu, ir netiesiogiai, kojai kontaktuojant su kietu buku daiktu, vykstant šoniniam lenkiamajam judesiui per kelio sąnarį ir esant fiksuotai pėdai, šie sužalojimai B. V. padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Regioninę (duomenys neskelbtini) ligoninę 2022-11-04, galimai užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku (1 t., b. l. 116-117). Šios išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, jog po patirtos traumos (kaip pėsčiajai susidūrus su automobiliu) nukentėjusiosios judesiai per kelio sąnarį skausmingi, riboti, neurovaskulinės patologijos nestebima, 2022-11-04 kairės blauzdos rentgenogramoje 9947-8: blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis, klinikinė diagnozė - kairio blauzdikaulio lūžis; 2022-11-05 kairio kelio sąnario kompiuterinėje tomografijoje: kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžimas su impresija iki ~1,2 cm, tarpkrumplinės pakylos lūžimas be dislokacijos, kairio šeivikaulio galvos vidinio krašto lūžimas; 2022-11-07 bendra būklė patenkinama, naujų skundų neišsako, nekarščiuoja, kelio sąnarys sutinęs, laukiama kol tinimas atslūgs, tęsiamas paskirtas gydymas; 2022-11-10 atlikta operacija Nr. 968 – kairio blauzdikaulio osteosintezė: spinalinėje nejautroje paruošus operacinį lauką telerentgeno kontrolėje atlikus pjūvį, prieita prie lūžio, atlikta osteosintezė 7 angų plokštele su 7 sraigtais, žaizdos praplautos, susiūta, imobilizuota gipso langetėje; po operacijos kairės kojos inervacija ir kraujotaka nesutrikusi, tęsiamas paskirtas gydymas; 2022-11-18 bendra būklė patenkinama, naujų skundų neturi, nekarščiuoja; žaizdos perrištos, ramios, be infekcijos požymių; būklė išrašant pagerėjo, tolesniam gydymui išleidžiama į namus, tęsti gydymą ambulatoriškai.

38. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1165/2023(04) nurodyta, kad, remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis, B. V. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl pastarųjų jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, pagal turimus medicininių dokumentų duomenis kairio kelio sąnario judesių amplitudė prilygsta nedidelei daliai prarasto darbingumo, tačiau prarasto bendro darbingumo procento vertinimas po traumos galimas tik baigus gydymą ir išnaudojus visas reabilitacijos priemones: gydymas yra tęsiamas - rekomenduota III lygio reabilitacija (1 t., b. l. 121-122). Taip pat šios išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad iš tyrimui pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) šeimos klinikos ambulatorinės asmens sveikatos istorijos: 2022-01-18 konsultuota gydytojo reumatologo: diagnozė - (duomenys neskelbtini); objektyviai - kelių ir klubų judesiai geri; 2023-03-22 11.09 val. konsultuota gydytojo ortopedo-traumatologo: atvyko kontrolei, judesiai per kelio sąnarį rytais sustingę, šiek tiek skausmingi, riboti (0/0/90), palpacija neskausminga, neurovaskulinės patologijos nestebima; 2023-02-15 kelio rentgeno tyrime - kairio blauzdikaulio deformacija po lūžio ir osteosintezės; 2023-03-22 kelio sąnario rentgeno tyrime - lūžis sugijęs, kairio kelio sąnario II stadijos artroziniai pakitimai; diagnozė - kairio kelio sąnario II stadijos potrauminė artrozė, būklė po kairio blauzdikaulio skeveldrinio intrasąnarinio lūžio ir osteosintezės; nuimta langetė, leista daugiau judinti koją, palaipsniui leista remti kairę koją; pacientei išaiškinta, kad vystosi potrauminė artrozė, kadangi lūžis sąnarinis, skeveldrinis ir, esant gonartrozei ir skausminiam sindromui, bus reikalingas kairio kelio endoprotezavimas; gydymui - nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo pagal reikalą, fizinės medicinos reabilitologui; VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ligoninės epikrizė (2023-04-13 - 2023-04-29): diagnozė - (duomenys neskelbtini); reabilitacijos eigoje būklė kiek pagerėjo: sumažėjo varginę skausmai (dabar užeinantys iki 5 b); sumažėjo kairės šlaunies raumenų hipotrofija (dabar apimtis 1,5 cm mažesnė negu dešiniosios), lengviau ir toliau nueina; kiek pagerėjo kairės kojos funkcijos - aktyvi fleksija per kelio sąnarį iki 85°, ekstenzija iki 8°, raumenų jėga kairėje šlaunyje 4-4+ balai; pagerėjo apsitarnavimas - modifikuotas Keitel indeksas 30 balų, Barthel indeksas 90 balų; išlieka kairės blauzdos edema, minėta kairio kelio hipofunkcija ir skausmai didesnio fizinio krūvio metu; pačios prašymu, dėl šeimyninių aplinkybių išrašoma keliomis dienomis anksčiau; rekomenduota tęsti išmoktų pratimų kompleksą kairės kojos funkcijų gerinimui, vaikščioti alkūninių ramentų pagalba, kol gydęs ortopedas nenurodys kitaip, tęsti medicininę reabilitaciją ambulatoriškai, rekomenduojant III medicininės reabilitacijos etapą, planiškai nustatyti kaulų tankį (kaulinės kokybės gerinimui bifosfonatų grupės preparatai po osteosintezių netinkami), po 2-3 mėnesių atvykti trumpalaikei ambulatorinei reabilitacijai; 2023-06-22 konsultuota šeimos gydytojo: skundžiasi kairės kojos skausmais, kelio sąnario netvirtumu, nestabilumu, ryškiu kairės kojos funkcijų sutrikimu, apsunkintu vaikščiojimu, apsitarnavimu; 2022-11-04 po kairio blauzdikaulio viršutinės dalies lūžio atlikta osteosintezė, po operacijos ilgai neleista minti kaire koja, todėl dėl perkrovos labai paūmėjo juosmens skausmai, pradėjo varginti skausmas klubo dešinėje; nustatyta kairio kelio artrozė, 2023-04-13 – 2023-04-29 atlikta reabilitacija, skundžiasi kairės rankos IV piršto ir dešinės rankos III piršto stingimu, spragsėjimu; vaikšto apsunkintai, ramentų pagalba, kairės šlaunies raumenų hipotrofija (jos apimtis 1,5 cm mažesnė negu dešiniosios), kairės rankos IV piršto ir dešinės rankos III piršto stingimas; diagnozės - būklė po kairio blauzdikaulio skeveldrinio intrasąnarinio lūžio ir osteosintezės, kairio kelio sąnario II stadijos potrauminė artrozė, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, kitos krūtinės anginos formos, spragsintis pirštas; siuntimas pas specialistą - ortopedą-traumatologą.

39. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nukentėjusioji B. V. pateikė medicininius dokumentus, patvirtinančius, jog ji ir toliau gydosi eismo įvykio metu patirtus sužalojimus (4 t., b. l. 72, 78). Buvo pateiktos medicininių dokumentų kopijos: 2023-06-07 VšĮ Regioninės (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo įrašas, kuriame nurodytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 54; 3 t., b. l. 4); 2023-06-29 VšĮ Regioninės (duomenys neskelbtini) ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini) „spragsintis pirštas“ (3 t., b. l. 5); 2023-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodyta, kad B. V. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 53, 57); 2023-10-25 VšĮ Regioninės (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo įrašas, kuriame nurodytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 3); 2024-06-05 VšĮ Regioninės (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo įrašas, kuriame nurodytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 54); 2024-07-01 VšĮ Regioninės (duomenys neskelbtini) ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymas (4 t., b. l. 55); 2024-08-12 VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame nurodytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 56). Be to, apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta asmens su negalia pažymėjimo kopija, iš kurios matyti, jog B. V. pažymėjimas išduotas 2024-07-22, jai nustatytas 30 procentų dalyvumo lygis (4 t., b. l. 52).

40. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje teismo medicinos specialistas Tomas Šavyrovas parodė, kad jis tvirtina 2022-12-09 ir 2023-08-14 duotas specialisto išvadas, teigė, jog su papildomai jam pateiktais nukentėjusiosios B. V. medicininiais dokumentais jis nespėjo susipažinti, todėl negalėtų atsakyti į klausimą, ar, įvertinus papildomus duomenis, keistųsi sveikatos sutrikdymo mastas. Specialistas nurodė, jog reikėtų palyginti nukentėjusiosios dabartinę sveikatos būklę, įvertinti naujai pateiktus dokumentus, dėl to geriau būtų skirti papildomą užduotį, jog galėtų pateikti išvadą.

41. Siekiant nustatyti, ar dėl besitęsiančio nukentėjusiosios gydymosi nesikeičia specialisto duota išvada dėl nukentėjusiajai B. V. nustatyto sveikatos sutrikdymo masto, byloje 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo paskirta papildoma užduotis atlikti objektų tyrimą nukentėjusiosios B. V. sužalojimams nustatyti, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistams.

42. 2024 m. gruodžio 10 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pG 1365/2024(04), kurioje nurodyta, kad, remiantis turimais medicininių dokumentų duomenimis, B. V. nustatyta: kairio blauzdikaulio išorinio krumplio impresinis, tarpkrumplinės pakylos, kairio šeivikaulio lūžiai, kas komplikavosi potraumine kairio kelio sąnario artroze ir kairio kelio sąnario kontraktūra; remiantis turimais medicininių dokumentų duomenimis, B. V. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kairio blauzdikaulio išorinio krumplio impresinio, tarpkrumplinės pakylos, kairio šeivikaulio lūžių jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taip pat šioje papildomoje specialisto išvadoje nurodyta, jog, turimų medicininių dokumentų duomenimis, 2024-08-12 gydytojo ortopedo-traumatologo įvertintos B. V. kairio kelio sąnario judesių amplitudės (lenkimas/tiesimas 95/5/5o), pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles dėl liekamųjų reiškinių po patirtos traumos prilygsta nedidelei daliai (20 procentų) prarasto bendro darbingumo, kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tačiau, turimų medicininių dokumentų duomenimis, B. V. planuojamas kairio kelio sąnario endoprotezavimas, pritaikius šį gydymą ir reabilitacines priemones, B. V. kairio kelio sąnario judesių amplitudės gali keistis, dėl šios priežasties B. V. galutinis prarasto bendro darbingumo procento vertinimas pagal liekamuosius reiškinius po patirtos traumos galimas tik baigus gydymą ir išnaudojus visas reabilitacijos priemones. Be to, šioje išvadoje nurodyta, kad turimuose B. V. medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta komplikacijų, kurios galėjo įvykti transportavimo iki ligoninės metu 2022-11-04 (4 t., b. l. 98-103).

43. Taigi, šiuo atveju iš medicininių dokumentų visumos neabejotinai nustatyta, jog nukentėjusiajai eismo įvykio metu buvo padaryti šie sužalojimai: kairio blauzdikaulio išorinio krumplio impresinis, tarpkrumplinės pakylos, kairio šeivikaulio lūžiai, kas komplikavosi potraumine kairio kelio sąnario artroze ir kairio kelio sąnario kontraktūra. Dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji B. V. stacionariame gydyme iš viso praleido 14 dienų (nuo 2022-11-04 iki 2022-11-18), 2022-11-10 atlikta operacija Nr. (duomenys neskelbtini) – kairio blauzdikaulio osteosintezė, po gydymo stacionare koja buvo imobilizuota gipso langetėje, turėjo vaikščioti pasiremdama ramentais, lankyti reabilitacines priemones, po įvykio praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams ir toliau skundžiasi kairės kojos skausmais, kelio sąnario netvirtumu, nestabilumu, kairės kojos funkcijų sutrikimu, apsunkintu vaikščiojimu, apsitarnavimu, vaikščiodama turi pasiremti lazdele, reikalinga kito žmogaus pagalba apsitarnaujant, atliekant buities darbus. Be to, pastebėtina ir tai, kad jau iki eismo įvykio nukentėjusiajai buvo diagnozuota osteoporozė (1 t., b. l. 121-122), kuri pagal viešai prieinamą informaciją (https://www.manodaktaras.lt/liga/osteoporoze) pasireiškia kaulų tankio retėjimu ir kaulų lūžiais, juosmens skausmu, raumenų silpnumu, apatinės krūtinės dalies skausmu, stuburo iškrypimu, ūgio mažėjimu.

44. Kaip minėta, nustatant padarytą neturtinę žalą, būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens kaltę, o šiuo atveju V. V. padarė neatsargų nusikaltimą, jis vairavo transporto priemonę būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, savo kaltę pripažino iš karto po įvykio ir nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat neturtinės žalos dydžio nustatymo objektyvumui turi įtakos ir padarytos turtinės žalos dydis, kuris šioje byloje nėra didelis, t. y. išlaidos medicininėms priemonėms, susijusioms su gydymu, sudaro tik 236,62 Eur (1 t., b. l. 125).

45. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad eismo įvykio metu ir po jo atsiradusių sužalojimų gydymo metu nukentėjusioji B. V. patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumų, todėl turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos neturtinės žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Tačiau, įvertinusi nukentėjusiajai B. V. konstatuotų sužalojimų pobūdį, taikytą gydymą, taip pat ir operacinį, tai, jog kaulų lūžiai sugiję, liekamuosius reiškinius – po įvykio nustatytas apsunkintas judėjimas, skausmai, laukia dar viena operacija – kairio kelio sąnario endoprotezavimas, įvertinusi ir tai, kad eismo įvykio metu nebuvo sužaloti gyvybiškai svarbūs organai‚ teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo vertinti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą 10 000 Eur suma. Nors teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad palyginti netrumpą laiko tarpą dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų B. V. negalėjo gyventi pilnavertiško gyvenimo, jautė skausmą bei diskomfortą, jos judėjimas buvo ribotas, dėl šio eismo įvykio bei jo metu patirtų sužalojimų galėjo būti sutrikusi nukentėjusiosios miego kokybė, atsirado nesaugumo jausmas, jautrumas, tačiau tokios pasekmės paprastai yra būdingos iš esmės kiekvienoje tokio pobūdžio byloje, o tai nesudaro pagrindo patirtą neturtinę žalą vertinti 10 000 Eur.

46. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nepagrįstas ir nukentėjusiosios skundo argumentas, kad jai buvo padaryta žala ne tik eismo įvykio metu, tačiau iš po įvykio nelaukiant medikų, kurie būtų suteikę profesionalią medicininę pagalbą, savavališkai pasišalinant iš įvykio vietos, ją įkišant į sužeisto asmens transportavimui netinkamą automobilį bei vežant į gydymo įstaigą, nes iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. pG 1365/2024(04) matyti, jog turimuose B. V. medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta jokių komplikacijų, kurios galėjo įvykti transportavimo iki ligoninės metu 2022-11-04.

47. Nagrinėtinu atveju taip pat paminėtina, kad iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog B. V. planuojamas kairio kelio sąnario endoprotezavimas, specialistas, pateikęs specialisto išvadą Nr. pG 1365/2024(04), nurodė, kad, pritaikius šį gydymą ir reabilitacines priemones, B. V. kairio kelio sąnario judesių amplitudės gali keistis, tai reiškia, jog, baigus gydymą ir išnaudojus visas reabilitacijos priemones, nukentėjusiosios sveikatos būklė gali pasikeisti, t. y. tiek pagerėti, tiek ir pablogėti, o pablogėjus sveikatos būklei, nukentėjusioji turės visas galimybes kreiptis su reikalavimu dėl papildomai padarytos žalos atlyginimo.

48. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, taip pat tai, jog nukentėjusiajai neturtinė žala buvo padaryta nusikalstama veika, kuri įvykdyta dėl neatsargumo, tyčios sužaloti ar kaip nors pakenkti nukentėjusiajai V. V. neturėjo, padaryta veika tiesiogiai nebuvo kėsinamasi į B. V. sveikatą ar gyvybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad papildoma 1 000 Eur suma prie draudimo bendrovės jau išmokėtos 6 000 Eur sumos yra pakankama suma, kuri kompensuotų nukentėjusiosios patirtus neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus. Nustatant bendrą 7 000 Eur dydžio neturtinę žalą, nenukrypstama ir nuo teismų praktikos, formuojamos eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, pagal kurią priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-140/2012, 2K-252/2012, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-238/2014, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-258-699/2015, 2K-372-942/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-95-222/2017, 2K-105-222/2019, 2K-18-976/2021 ir kt.), o didesni neturtinės žalos dydžiai nustatomi tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios šiuo atveju neegzistuoja, bei didesni neturtinės žalos dydžiai, pvz., 15 000 Eur, kaip prašo nukentėjusioji, priteisiami už tyčiniais nusikaltimais padarytą žalą. Juolab, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

49. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. sausio 29 d. patikslintą pažymą Nr. APD-2025-01181, kurioje prašoma priteisti valstybei iš viso 408,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą B. V. pagal 2024-05-16 sprendimą Nr. ATS-2024-15149 apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 115-117).

50. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

51. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios B. V. ir civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus, iš kurių nukentėjusiosios B. V. apeliacinis skundas netenkinamas, o civilinio atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies bei skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teisme atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. V. privalėjo dalyvauti, taip pat privalėjo dalyvauti ir jo gynėjas, nes nukentėjusiosios B. V. apeliaciniu skundu buvo prašoma pasunkinti V. V. teisinę padėtį – panaikinti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, be to, buvo atliekamas įrodymų tyrimas. Pats atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. V. ar jo gynėjas skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepateikė, todėl gintis privalėjo dėl nukentėjusiosios B. V. apeliacinio skundo dėl jo atžvilgiu taikyto laidavimo nuostatų. Kadangi nukentėjusiosios apeliacinis skundas tiek dėl laidavimo taikymo, tiek dėl neturtinės žalos dydžio padidinimo netenkinamas, o civilinio atsakovo prašymas dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo tenkinamas iš dalies, sumažinant nustatytą neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusiajai apeliacinės instancijos teismo posėdyje netenkina.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendį.

Nustatyti, kad nukentėjusiajai B. V. padarytos neturtinės žalos dydis yra 7 000 Eur (septyni tūkstančiai eurų) ir iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai B. V. papildomai priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti nuo 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) iki 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai B. V. apeliacinės instancijos teisme.