Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės ADB „ (duomenys neskelbtini) “ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir perduotas pagal laidavimą be užstato J. B., gim. (duomenys neskelbtini), 1 (vieneriems) metams. Baudžiamoji byla Nr. 1-530-573/2018 nutraukta.

Nukentėjusiosios B. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai B. M. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. nukentėjusiajai B. M. 700 Eur atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. B., buvo kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 18 d. apie 12.37 valandą, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link A. gatvės, ties sankryža su P. V. gatve pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą tuo, kad nereguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio ir partrenkė pėsčiąją B. M., kertančią iš dešinės pusės į kairę, važiuojamosios dalies, į kurią jis suko, eismo juostą, tuo padarydamas nukentėjusiajai B. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, nurodė, jog teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog G. B. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus tuo, kad nereguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio ir partrenkė pėsčiąją B. M., kertančią iš dešinės pusės į kairę, važiuojamosios dalies, į kurią jis suko eismo juostą. Tuo padarydamas nukentėjusiajai B. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ prašė, panaikinti 2018 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų priimtą nuosprendį dalyje, kurioje teismas nutarė - iš dalies patenkinti nukentėjusios B. M. civilinį ieškinį ir jos naudai iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, ir priimti naują procesinį sprendimą - ADB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.Skunde nurodė, jog skundžiamo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ yra nepagrįsta ir naikintina. Apeliantės teigimu, vertinant naujausią (2015 - 2017 m.) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nesunkiam sveikatos sužalojimui, pastebėtina, jog priteisiamos ženkliai mažesnės sumos neutinei žalai atlyginti nei buvo priteista nukentėjusiajai B. M.. 3000 Eur ir išimtiniais atvejais didesnės sumos (ar net mažesnės) neturtinei žalai atlyginti esant nesunkiam sveikatos sužalojimui buvo priteisiamos tik esant žymiai sunkesniems sužalojimams, kai pakenkti gyvybiškai svarbūs organai, tokie, kaip galva ir pan., kai gydymas truko ilgą laiką, kuris sukėlė daug nepatogumų, skausmo, liko pasekmės. Apeliantės teigimu, nustatydama neturtinės žalos dydį ADB „(duomenys neskelbtini)“ vertino teismų panašaus pobūdžio bylose ne kartą įvardytų kriterijų visumą, t.y. įvykio metu patirtos traumos (sužalojimų) pobūdį, jos sunkumą, pakenkimo sveikatai laipsnį, sveikatos sutrikdymo trukmę, sužalojimų progresavimo tikimybę, liekamųjų reiškinių atsiradimą, patirtos traumos įtaką nukentėjusiojo trečiojo asmens gyvenimo kokybei, darbinei veiklai ir šeiminiam gyvenimui, vadovavosi Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nagrinėjamu atveju, ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai B. M. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, t.y. dešinės kojos blauzdikaulio skeveldrinio intrasąnarinio ir šeivikaulio (išorinės kulkšnies) distalinėje dalyje lūžio, buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad gydymas kartu su reabilitacija dar tęsiamas, taip pat įvertino tai, kad gydymo ir reabilitacijos trukmė užtruko būtent dėl nukentėjusiosios garbaus amžiaus, o ne dėl paties sužalojimo sunkumo, taip pat įvertino numatomas atlikti ateityje medicinines procedūras, kad minėti sužalojimai nesukėlė pavojaus nukentėjusiosios gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, kas turi tiesioginės įtakos nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, bei nenustatė, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, kad būtų daugybiniai kūno sužalojimai ar, kad sužalojimo mastas būtų artimas sunkiam sveikatos sutrikdymui, dėl ko būtų pagrindas nukrypti nuo priteisiamų sumų vidurkio, ir nukentėjusiajai išmokėjo 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliantės nuomone, nukentėjusiajai išmokėta suma (3000 Eur) neturtinei žalai atlyginti, visiškai atlygino jos eismo įvykio metu patirtą neturtinę žalą. Ši suma atitinka teismų praktikoje suformuotas žalai atlyginti, kai nukentėjusieji patiria panašius ar analogiškus sužalojimus, suformuotus neturtinės žalos dydžio kriterijus, todėl nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos ir B. M. iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliantės įsitikinimu, nukentėjusiajai išmokėta 3000 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti, yra pakankama, adekvati patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius, todėl pagrindo priteisti papildomą 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, nėra.Atsiliepimu į apeliacinį civilinės atsakovės skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas prašė, apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė taip pat prašė, civilinės atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas atmestinas. Civilinės atsakovės apeliaciniame skunde keliamas klausimas, dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje netinkamo išsprendimo. Civilinės atsakovės teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Šią teisės normą detalizuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalies nuostatos, pagal kurias, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese turi teisę pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).Remiantis CK 6.254 straipsnio nuostatomis, įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, iš ko seka, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2014, 2K-149/2013 ir kitos). Atsižvelgiant į aptartų teisės normų turinį, akivaizdu, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, tai yra jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė, todėl tokiu atveju žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Tuo tarpu draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties ir tokiu atveju draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, nagrinėjamu atveju – pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį. Nagrinėjamos situacijos kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, pagal kurias, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji (civilinė ieškovė) B. M. 2018 m. vasario 12 d, pateikė teismui civilinį ieškinį, prašydama jos naudai iš civilinių atsakovų ADB „(duomenys neskelbtini)“ bei iš G. B. priteisti 8000 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti nukentėjusiosios naudai patirtas išlaidas už advokato paslaugas teisme (b. l. 75-78). Kaip nustatyta bylos duomenimis, G. B. vairuojama transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl pareiga atlyginti civilinio ieškovo nukentėjusiojo dėl šio eismo įvykio patirtą ir reikalaujamą atlyginti žalą kilo ne tiesiogiai už eismo įvykį atsakingam nuteistajam, bet ADB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs G. B. eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mąstą, skundžiamu nuosprendžiu, civilinį ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas jai padarytą neturtinę žalą 500 šimtus eurų. Priteisdamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad prieš nukentėjusiajai pateikiant civilinį ieškinį, civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ savo iniciatyva nukentėjusiajai B. M. jau buvo išmokėjusi 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Vertinant šias aplinkybes aukščiau aptarto Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas ir iš draudimo bendrovės nukentėjusiajai B. M. priteistas neturtinės žalos dydis neviršija komentuojamoje teisės normoje įtvirtintos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl neturtinės žalos atlyginimo – 5000 eurų, todėl imperatyvių įstatymų reikalavimų, spręsdamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, apylinkės teismas nepažeidė.Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais, yra atlyginama visais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3028/2017(02), patvirtina, kad B. M. konstatuota dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžis, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 25 - 26). Kartu su civiliniu ieškiniu pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, jog po auto įvykio, dėl patirtų sužalojimų B. M. buvo atliktos dvi operacijos (b. t. 1, b. l. 91-93), po operacijų ji 14 dienų buvo gydoma ortopedijos traumatologijos skyriaus stacionare (b. l. 82-83), taip pat po operacijos skirtas reabilitacinis gydymas (b. l. 94). Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl autoįvykio metu patirto sužalojimo kentėjo stiprų skausmą, jai buvo atliekamos operacijos, po kurių taip pat kentėjo skausmą. Gydantis ambulatoriškai negalėjo savarankiškai apsitarnauti daugiau nei tris mėnesius, nes gydytojų buvo uždrausta minti dešine koja. Po operacijų ir šiai dienai yra apribotas jos judėjimas, vaikščioja su pagalbiniais daiktais, dėl to jaučia diskomfortą, išgyvena. Nukentėjusiajai kyla baimės dėl ateities. Nukentėjusioji patyrė ne tik fizinio pobūdžio pasekmes, bet ir dvasinio pobūdžio pakenkimus - šoką, sukrėtimus, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus. Aukštesniojo teismo vertinimu, esant šių duomenų visumai ir sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą yra akivaizdu, jog įvykusio eismo įvykio sukeltas traumas nukentėjusioji gydėsi ilgą laiką, be to, jai buvo atliktos intervencinės procedūros, kas neabejotai nukentėjusiajai sukėlė diskomfortą, baimę dėl savo sveikatos bei psichologinius išgyvenimus. Šių duomenų kontekste, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad objektyviais ir neginčytinais įrodymais kiekvienu atveju turi būti grindžiamas turtinės žalos atlyginimo pagrįstumas, tuo tarpu neturtinės žalos dydį, kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, išlikusią baimę ir kitus psichologinius padarinius, tačiau neabejotinai teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio atlyginimo privalo laikytis nuoseklios teismų praktikos analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį pagal bylos aplinkybes, neatsižvelgė į jau suformuotą teismų praktiką, kadangi pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 iki 2 900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-232-507/2015, 2K-95-22/2017). Tačiau yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai: 4344 Eur, 4924 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajai nustatydamas 500 Eur neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio eismo įvykio bylose, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui ir tinkamai taikė CK 6.250 str. nuostatas.Nors aukščiau aptartų duomenų visumoje ir sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai nesukėlė pavojaus nukentėjusiosios gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, tačiau, įvertinus jos patirtų sužalojimų mąstą, gydymosi laiką bei dėl eismo įvykio ir atlikto gydymo patirtus nepatogumus – nuolatinės priežiūros poreikį, negalėjimą savarankiškai apsitarnauti daugiau nei tris mėnesius, apribotą judėjimą ir šiai dienai, stresą, baimę, nerimą ir pan., teisėjų kolegija pripažįsta, kad 500 eurų neturtinės žalos dydis šiuo atveju nėra per didelis, jis atitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo principus, todėl jį mažinti apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Visos šios išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad civilinės ieškovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl neturtinės žalos, priteistos nukentėjusiajai B. M., dydžio. Skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Civilinės ieškovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.