- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- 1-530-573/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56585-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- G. B.
- Nukentėjusysis
- B. M.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Trakuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis R. B. įmonėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. B. 2017 m. rugsėjo 18 d. apie 12.37 valandą, Kaune, K. P. gatvėje, vairuodamas automobilį „BMW 730D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo Savanorių prospekto link Aušros gatvės, ties sankryža su P. V. gatve pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą tuo, kad nereguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio ir partrenkė pėsčiąją B. M., kertančią iš dešinės pusės į kairę, važiuojamosios dalies, į kurią jis suko, eismo juostą, tuo padarydamas nukentėjusiajai B. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
G. B. kaltę pripažino visiškai, iš jo parodymų matyti, kad važiuodamas automobiliu Petrausko gatve ties sankryža su P. V. gatve, sukdamas kliudė nukentėjusiąją, ji suklupo. Išlipęs iš automobilio kartu su dar vienu žmogumi ją pakėlė ir nunešė ant bordiūro, iškvietė greitąją med. pagalbą. Tą dieną lijo lietus, pripažįsta, kad vairuodamas buvo neatsargus.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties visiško prisipažinimo, taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:
nukentėjusiosios B. M. parodymais, iš kurių matyti, kad 2017-09-18 apie 12:30 val. Kaune, K. P. g., dešiniu šaligatviu ėjo kryptimi nuo Radvilėnų pl. link Savanorių pr. Tuo metu krapnojo, kelio danga buvo drėgna, buvo tik ką tik pradėję lyti. Jai reikėjo kirsti P. V. gatvę. Priėjusi prie P. V. g., apsidairė į kairę ir į dešinę ar nėra atvažiuojančių automobilių. Kadangi atvažiuojančių automobilių nebuvo, pradėjo eiti per gatvę. Praėjusi beveik visą P. V. gatvę, prie pat savęs iš kairės pusės pamatė automobilį ir tuo pat metu pajautė smūgį į kojas. Nuo smūgio nukrito ant asfalto, iš karto jautė stiprų dešinės kojos skausmą ir netrukus pamatė iš vietos pasislinkusius dešinės kojos kaulus. B. M. nurodo, kad ją partrenkęs automobilis liko stovėti P. V. gatvėje, ties gatvės viduriu. Prie jos priėjo ją partrenkusio automobilio vairuotojas, kuris bandė ją pakelti. Kol atvyko greitoji med. pagalba, ji nuo važiuojamosios kelio dalies buvo patraukta ant šaligatvio. Po eismo įvykio buvo pristatyta į Kauno klinikas, kur buvo operuota. Išleista iš Kauno klinikų pati nevaikšto, naudoja vežimėlį, dėl šio eismo įvykio patirtų traumų patyrė moralinę fizinę ir turtinę žalą. Po eismo įvykio, telefonu, su B. M. dukra buvo susisiekęs eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojas, jis pareiškė, kad norėtų aplankyti B. M., jam buvo pasiūlyta paskambinti po poros savaičių, tačiau vairuotojas taip ir nepaskambino (b. l. 30 - 31).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3028/2017(02), kurioje nurodoma, kad B. M. konstatuota dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžis, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 25 - 26).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, automobilio BMW 730D“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis (b. l. 7-8);
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti transporto priemonės apžiūros duomenys, nubraižyta eismo įvykio vietos schema (b. l. 9-13).
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog G. B. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus tuo, kad nereguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio ir partrenkė pėsčiąją B. M., kertančią iš dešinės pusės į kairę, važiuojamosios dalies, į kurią jis suko eismo juostą. Tuo padarydamas nukentėjusiajai B. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad dėl nusikalstamos veikos jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis G. B. neteistas (b. l. 36), baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 33-35), nepriklauso asmenų, VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centre stebimų dėl psichikos, emocijų ir priklausomybių grupei (b. l. 39), dirba.
Sprendžiant G. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgiama į tai, kad J. B. prašo perduoti G. B. pagal laidavimą, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras siūlo šį prašymą tenkinti.
Prašymas tenkintinas, atsižvelgiant į tai, jog tam yra visos baudžiamajame įstatyme numatytos sąlygos: kaltinamasis neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, draudimo bendrovė atlygino dalį padarytos žalos, todėl yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotojas J. B. yra kaltinamojo tėvas. Jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, jo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) – seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b.l. 119-124).
Teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į asmenines laiduotojo savybes bei artimą kaltinamojo ir laiduotojo tarpusavio ryšį, laiduotojas gali daryti ir daro teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos.
Nukentėjusioji B. M. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kuriuo prašo iš draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ ir kaltinamojo G. B. priteisti 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 75-94). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad draudimo bendrovė išmokėjo 3000 eurų neturtinės žalos, tačiau neturtinę žalą ji vertina 8000 Eur. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl autoįvykio metu patirto sužalojimo kentėjo stiprų skausmą, jai buvo atliekamos operacijos, po kurių irgi kentėjo skausmą. Po operacijų yra apribotas jos judėjimas, vaikščioja su pagalbiniais daiktais, dėl to jaučia diskomfortą, išgyvena. Nukentėjusiajai kyla baimės dėl ateities. Nukentėjusioji patyrė ne tik fizinio pobūdžio pasekmes, bet ir dvasinio pobūdžio pakenkimus - šoką, sukrėtimus, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus.
Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo statymo normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas.
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.
Civilinis atsakovas draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog bendrovė nukentėjusiajai išmokėjo 3000 Eur išmoką neturtinei žalai atlyginti (b. l. 110-116).
Kaltinamojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje ADB „Gjensidige“. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimą iš draudimo bendrovės, yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Maksimali suma, kurią gali išmokėti draudikas eismo įvykio metu nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtai neturtinei žalai atlyginti yra ribojama 5000 eurų suma.
Nukentėjusiajai B. M. dėl įvykusio eismo įvykio buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Draudimo bendrovė nurodė, kad jos išmokėta 3000 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga ir atitinkanti teisės aktų reikalavimus bei teismų praktiką, todėl likusioje dalyje ieškovės reikalavimą prašo atmesti.
Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau yra išmokėjusi 3000 Eur dydžio išmoką, į tai, kad nukentėjusiajai gydymas dar tęsiamas, kitus civiliniame ieškinyje pareikštus nusiskundimus, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės papildomai 500 Eur. Toks neturtinės žalos dydis (3000 Eur + 500 Eur) bus adekvatus patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius.
Iš kaltinamojo G. B. nukentėjusiajai B. M. priteistinos 700 Eur jos atstovavimo išlaidos pagal 2018-02-07 mokėjimo nurodymą Nr. 352 (b. l. 127).
Kaltinamajam G. B. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji neskirtina ir iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, teismas
nusprendžia:
G. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduodant jį pagal laidavimą be užstato J. B., gim. 1949-02-13, 1 (vieneriems) metams.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-530-573/2018 nutraukti.
G. B. kardomosios priemonės neskirti.
Nukentėjusiosios B. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ (kodas 110057869, Žalgirio g. 90, Vilnius) nukentėjusiajai B. M. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamojo G. B. nukentėjusiajai B. M. 700 Eur (septynis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.
Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.