Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. B. atstovo advokato Jevgenijaus Bogdanov apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 24 MGL, t. y. 1200 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 16 MGL, t. y. 800 Eur dydžio bauda.

J. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje priteista 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. B. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y.: 2020 m. rugpjūčio 13 d. apie 10.25 val., vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Chrysler Voyager“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Bazilijonų g., įvažiavęs į reguliuojamą sankryžą su Aušros Vartų ir M. Daukšos g., ir sukdamas į dešinę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad sankryžose sukdamas į dešinę, vairuotojas privalo praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, t. y. vairuojamu automobiliu, degant žaliam šviesoforo signalui, Bazilijonų g. pirma eismo juosta įvažiavęs į reguliuojamą sankryžą su Aušros Vartų ir M. Daukšos g., ir sukdamas į dešinę į Aušros Vartų g., nesustojo, kad praleistų jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę ties gatvių sankirta pėsčiųjų perėja degant žaliam šviesoforo signalui per Aušros Vartų g. važiuojamą dalį ėjusią pėsčiąją J. B., ir tęsdamas važiavimą ją partrenkė, dėl ko J. B. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios J. B. atstovas advokatas Jevgenijus Bogdanov prašo teismo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos J. B. atlyginimo ir priteisti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. B. naudai subsidiariai iš atsakovų AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje ir kaltinamojo V. B. 3143,68 Eur neturtinei žalai atlyginti bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybai iš nuteistojo V. B. priteisti išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą J. B. apeliacinės instancijos teisme.

2.1. Nurodo, jog nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. B., nes ištyręs bylos įrodymus, teismas padarė nepagrįstas išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių. J. B. po eismo įvykio GMP buvo pristatyta į RVUL SPS, apžiūrėta pagal politraumos protokolą, kliniškai ir radiologiškai buvo diagnozuotas dešinio žastikaulio proksimalinio galo lūžis nusitęsiantis į diafizę, dešinio stipinio nervo sužalojimas. J. B. buvo paskirtas gydymas, nes sutriko dešinės plaštakos tiesimas, ji buvo operuota skubos tvarka. Po operacijos sunkios terapines būklės gydyta RITS. 2020 m. rugpjūčio 18 d. po operacijos J. B. atsirado stiprus dusulys, ūminis kvėpavimo nepakankamumas, buvo gydoma stacionare (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. balandžio 21 d., hospitalizuota nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. liepos 5 d. bei gydoma VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Taip pat buvo hospitalizuota nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. ir gydoma VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. 2022 m. gegužės 4 d. skubos tvarka buvo operuota – kairės rankos arterijų embolektomija. Gydymo eigoje, J. B. buvo konsultuota traumatologo, nes pasiskundė dešinės rankos peties skausmais, buvo atlikta rentgenograma, buvo nustatyti seni pakitimai.

2.2. 2023 m. kovo 9 d. VšĮ Centro poliklinikos Medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad 2022 m. gegužės 6 d. atlikta dešinio žastikaulio ir dilbio rentgenograma – stebimas žastikaulis sutvirtintas MK. Lyginant su 2020 m. rugpjūčio 15 d. rentgenogramomis, plokštelė deformuota, nulūžę sraigtai, kauliniai fragmentai dislokuoti. Lūžiai suaugę netaisyklingai. Konsultuota traumatologo, rekomendavo operuoti, bet ligonė kategoriškai atsisakė. J. B. bylos nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje paaiškino, kad atsisakė atlikti dešinės rankos pakartotinę operaciją, nes dėl savo sveikatos būklės abejojo ar jai pavyks dar kartą „pernešti” narkozę ir rankos operaciją. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. B. dešinės rankos valdymas visiškai neatsistatė ir negrįžo rankos valdymo funkcija į pirminę iki sužalojimo buvusią būklę. Ji nuolat jaučia dešinės rankos skausmą, kuris apsunkina jos gyvenimą ir sudaro fizinio skausmo išgyvenimus ir didelį nepatogumą, nes ji faktiškai pilnai negali net savarankiškai pasirūpinti savimi ir tenkinti būtiniausių poreikių, reikalinga slaugos pagalba ir priežiūra.

2.3. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, svarbu įvertinti tai, kad J. B. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau neigiamas poveikis sukėlė jai ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus, o besitęsiančius iki šiol ir ilgalaikius išgyvenimus ateityje. Neturtinę žalą sudarantys veiksniai yra pakankamai intensyvūs, ilgai trunkantys, pasireiškiantys sunkiomis pasekmėmis (LAT 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 337/2006). Akivaizdu, kad dėl V. B. nusikalstamos veikos J. B. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir ilgalaikius neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, baimę dėl išgyvenimo, kadangi yra senyvo amžiaus. Dėl V. B. sukelto įvykio nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki šiol J. B. jaučia nervinę įtampą, nemigą, stresą ir baimę dėl ateities. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, spręstina, nuteistasis, savo neteisėtais nusikalstamais veiksmais padarė J. B. 8000 Eur neturtinę žalą. AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje nukentėjusiajai J. B. išmokėjo maksimalią neturtinės žalos sumą pagal nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą – 4856,32 Eur, tačiau, kaip buvo nurodyta pateiktame rašte „Dėl informacijos pateikimo byloje Nr. AJA/20/007203“ jei pasikeistų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastas dėl išlikusių liekamųjų reiškinių, (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovė peržiūrėtų žalos vertinimą.

2.4. J. B. civiliniu ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovų AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje ir V. B. 3143,68 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas, tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė nukentėjusiajai iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje tik 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, dalis nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje ir teisiamajame posėdyje išdėstytų nusiskundimų, sudarančių civilinio ieškinio pagrindą, nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje aptariamu eismo įvykiu ir dėl jo patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (gydymu slaugos ligoninėje, kairės rankos operacija, atsisakymu operacinio dešinės rankos gydymo ir kt.), todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl prašomos priteisti likusios 3143,68 Eur sumos tenkintas iš dalies.

2.5. Su tokia teismo pozicija šioje dalyje negalima sutikti, nes teismas netinkamai įvertino J. B. padarytus kūno sužalojimus, jų laipsnį, pasekmes ir dvasinius išgyvenimus po patirtų kūno sužalojimų, neatsižvelgė į tai, kad J. B. sveikatos būklė po patirtų sužalojimų ženkliai ir neatstatomai pablogėjo, ji negali savarankiškai tenkinti savo būtiniausių poreikių, jai reikalinga rūpyba, priežiūra ir globa, nes po patirtų sužalojimų ji tapo faktiškai neįgali. Dėl neturtinės žalos J. B. dydžio nustatymo, teismas nesivadovavo nagrinėjamoje byloje teisingumo ir protingumo principais bei teismų praktika.

2.6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuteistojo V. B. neteisėti veiksmai suponavo J. B. turtinės (turtinės žalos atliginimo J. B. neprašo) bei neturtinės žalos padarymą. Nuo nuteistojo V. B. neatsargaus automobilio vairavimo ir jo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji J. B. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jai buvo nustatytas dešinio žastikaulio proksimalinio galo lūžis nusitęsiantis į diafizę, dešinio stipinio nervo sužalojimas. Po patirtų kūno sužalojimų, jos sveikatos būklė iki šiol yra sunki, nes ji kentėjo ir kančia iki šiol stiprius fizinius skausmus bei išgyvena psichologinės kančias dėl įvykusios nelaimės bei dėl jos likimo ir ateities. J. B. dėl patirtų sužalojimų gyvenimo kokybė pablogėjo, sumažėjo judėjimo ir bendravimo galimybės.

2.7. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atkreipti dėmesį į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, padarytos neteisėtais veiksmais. 2006 m. birželio 12 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006 nurodė, kad neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu žala padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, priteisiama visais atvejais. Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, turime atvejį, kai neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kitais pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

2.8. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su dideliais pakenkimais asmens sveikatai, rimtų sužalojimą asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

2.9. Nustatant neturtinės žalos dydį taikytinas visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (reslitulio inlegrum) objektyviai negali būti įgyvendintas pilna apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigine išraiška neįmanoma. Įstatyme numatyta piniginė kompensacija, kuria siekiama kaip įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Neturtinė žala - bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas. Juos pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą turi nustatyti teismas.

2.10. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnis numato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui ir/ar tiesiogiai atsakingam draudikui. Jei atsakingam draudikui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalis nustato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pateikti pretenzijas atsakingam draudikui dėl patirtos neturtinės žalos. Jei atsakingas draudikas ir nukentėjęs trečiasis asmuo nesutaria dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Šioje baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių, kad yra visi pagrindai taikyti žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) X skyrių ir CK atitinkamus straipsnius bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu numatančius civilinę atsakomybę ir žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.283 straipsnis ir kt.)

2.11. Teisingumo principas nagrinėjamoje byloje nebuvo užtikrintas, nes, teismas pripažinęs V. B. kaltu dėl inkriminuojamos jam nusikalstamos veikos, nepagrįstai nenustatė ir nepripažino, kad už neturtinės žalos nukentėjusiajai J. B. atlyginimą subsidiariai yra atsakingi atsakovai, t. y. tiek AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje, tiek nuteistasis V. B., todėl toje dalyje, kurioje AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje nesutiko išmokėti J. B. neturtinės žalos dydžio skirtumo, teismas, AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje neišmokėtos neturtinės žalos dydį turėtų priteisti iš nuteistojo V. B.. Teismas nenustatė turinčių esminę reikšmę faktinių aplinkybių, o nustatytas kai kurias faktines aplinkybes aiškino netinkamai, pateikė abejotinus ir neatitinkančius tikrovės argumentus ir motyvus, netinkamai nustatė ir padarė išvadą dėl J. B. neturtinės žalos dydžio, tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai priteisė J. B. pernelyg mažą neturtinę žalą.

3. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

4. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios J. B. atstovas advokatas Jevgenijus Bogdanov ir prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis V. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015 ir kt.).

7. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, priteisiant nukentėjusiajai 800 Eur (viso nustatyta 5656,32 Eur neturtinė žala) sumą neturtinei žalai atlyginti, teismas atsižvelgė į tai, jog nukentėjusioji dėl eismo įvykio patyrė neigiamas pasekmes tiek fizine, tiek emocine prasme, bei tai, jog neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nustatant neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visus neturtinei žalai nustatyti būtinus kriterijus, kurie, priešingai, nei teigia apeliantas, nėra tik formalaus pobūdžio ar nepagrįsti, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu.

8. Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašė priteisti 3143,68 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodydama, jog dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo patyrė 8000 Eur. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir neigiamų dvasinių išgyvenimų, jaučia nepatogumus ir neigiamus emocinius išgyvenimus ir sprendė, jog draudimo bendrovės nukentėjusiajai sumokėta draudimo išmokai nevisiškai kompensavo patirtą neturtinę žalą, todėl papildomai priteisė 800 Eur sumą.

9. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nėra abejonių, jog nukentėjusioji dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimu patyrė neturtinę žalą. Aplinkybę, kad neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta, patvirtina ne tik nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės, bet ir teisiamojo posėdžio metu duoti jos pačios ir liudytojo, nukentėjusiosios sūnaus, T. B. parodymai. Kaip jau buvo nurodyta, draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiajai 4856,32 Eur sumą iš jos įvertintos 8000 Eur neturtinės žalos sumos. Atlygintinos sumos dydį draudimo bendrovė apskaičiavo remdamasi Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367. Šių Rekomendacijų 3 punkte įtvirtinta, kad žalos dydis nustatomas pagal Rekomendacijų 4–6 punktuose nurodytus orientacinius dydžius (nagrinėjamu atveju aktualus 4.2.4 punkte nurodytas orientacinis neturtinės žalos dydis, nustatytas esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį (virš 6 mėnesių) – iki 8 MMA); nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį atsakingas draudikas <...> turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus tokius kriterijus kaip sveikatos sutrikdymo mastas, laikinojo nedarbingumo trukmė, neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, nukentėjusio (sužaloto) asmens ar žuvusiojo kaltė ar didelis neatsargumas ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui. Nukentėjusiajai AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje neturtinei žalai atlyginti išmokėjo 4856,32 Eur, pirmosios instancijos teismas papildomai neturtinei žalai atlyginti priteisė 800 Eur, t. y. nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos suma yra 5656,32 Eur. Pagal aktualią teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiesiems dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, paprastai priteisiama nuo 500 iki 5000 neturtinės žalos (kasacinės nutartys 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-38-942/2017, 2K-95-222/2017, 2K-201-895/2020, 2K-191-942/2021, 2K-132-942/2021, 2K-9-976/2022).

10. Teismas, nagrinėjamoje byloje įvertinęs tai, kad aktualus eismo įvykis įvyko 2020 m. rugpjūčio 13 d., tačiau nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų iki šiol jaučia dešinės rankos skausmus, negali jos pilnai valdyti, kas, net ir atsižvelgus į nukentėjusiosios garbų amžių ir jos kitas ligas, turi įtakos jos gyvenimo kokybei, emocinei savijautai ir savarankiškumui, tačiau kartu įvertinęs ir tai, kad dalis nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje ir teisiamajame posėdyje išdėstytų nusiskundimų, sudarančių civilinio ieškinio pagrindą, nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje aptariamu eismo įvykiu ir dėl jo patirtu nukentėjusiosios nesunkiu sveikatos sutrikdymu (gydymu slaugos ligoninėje, kairės rankos operacija, atsisakymu operacinio dešinės rankos gydymo ir kt.), konstatuoja, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl prašomos priteisti likusios 3143,68 Eur neturtinės žalos sumos, tenkintas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Kaip matyti iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje rašto dėl informacijos pateikimo, nukentėjusiajai J. B. buvo išmokėta maksimali neturtinės žalos suma pagal nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą – 4856,32 Eur (t. 1, b. l. 96). Išmoka dėl neturtinės žalos kompensavimo buvo apskaičiuota ir išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) reikalavimus. Ieškovė buvo informuota, kad įvykis pripažintas draudžiamuoju ir ji turi teisę ir toliau teikti reikalavimus dėl papildomų išlaidų, susijusių su eismo įvykiu, atlyginimo, jei tokios atsirastų ateityje. Minėtame 2018 m. spalio 30 d. įsakyme nurodoma, jog esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, neturtinės žalos dydis, kai sveikatos sutrikdymo gydymo laikotarpis yra ilgesnis nei 6 mėnesiai, siekis 8 MMA (MMA dydis 2020 metais sudarė 607 Eur).

12. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų, susijusių su eismo įvykiu, buvo apklausta ekspertė J. M.-Č., iš kurios paaiškinimų matyti, kad, įvertinusi po specialisto išvados byloje pateikimo gautus nukentėjusiosios medicininius dokumentus, specialisto išvados tikslinti ar keisti nėra pagrindo. Specialisto išvadoje yra surašyti visi sužalojimai, kurie buvo patirti po eismo įvykio (lūžęs dešinysis žastikaulis), ir jie buvo kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kairės rankos arterijos užsikišimas nėra susijęs su patirtu eismo įvykiu. Buvo atliktas lūžusių galų sutvirtinimas metaline plokštele. 2022 m. gegužės 5 d. apžiūros metu buvo nustatyta kad plokštelė yra pažeista ir lūžis netvarkingai sugijęs. Ši aplinkybė jokio ryšio su eismo įvykiu neturi, tai yra mechaninė plokštelės deformacija, kaulinių fragmentų netvarkingas sugijimas ir nulūžę sraigtai, kadangi pooperaciniu laikotarpiu sužalotai rankai buvo duotas per didelis krūvis, gali būti papildoma trauma griūnant ar vėl pakliuvus į eismo įvykį, arba visu kūno svoriu atsiremiama į lūžusią vietą. Labiausiai tikėtina, kad buvo nesilaikyta pooperacinio režimo ir plokštelė sulinko Lėtinės ligos, papildomos komplikacijos nepriskiriamos prie traumos. Nukentėjusiajai nervas nebuvo pažeistas, kadangi yra traumatologo įrašas, kad dešinės rankos nervas funkcionuoja. Trombozė įvyko dėl to, kad nukentėjusiajai nustatytas lėtinis prieširdžių virpėjimas. Nukentėjusiajai nustatyta daugybė lėtinių ligų, tarp kurių cukrinis diabetas, kuris apsunkina ne tik žaizdų, bet ir kaulų gijimą. Slaugos ligoninėje atliekamas palaikomasis gydymas, jis nepriskiriamas prie aktyvaus gydymo. Jis neturi įtakos išvadai dėl sveikatos sutrikdymo masto (t. 2, b. l. 2-8). Kaip matyti iš į bylą pateiktų medicinos dokumentų išrašų, juose nurodomos gretutinės ligos niekaip nesusijusios su eismo įvykiu (t. 1, b l. 172-174, 175-176, 177-179). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog nukentėjusiajai buvo užsikimšusi kairės rankos arterija, kas niekaip negali būti siejama su eismo įvykiu, be to, po eismo įvykio jau buvo praėję dveji metai, o trombozė įvyko dėl nukentėjusiajai nustatyto lėtinio prieširdžių virpėjimo, lūžusį žastikaulį sutvirtinusios metalinės plokštelės pažeidimas ir neteisingai sugijęs lūžis taip pat nesusiję su eismo įvykiu, nes plokštelės pažeidimas atsirado dėl per didelio krūvio sužalotai rankai pooperaciniu laikotarpiu, o tai, kaip nurodė ekspertė, galėjo būti nauja trauma griūnant ar vėl pakliuvus į eismo įvykį, arba visu kūno svoriu atsiremiant į lūžusią vietą.

13. Be kita ko, byloje buvo keliamas klausimas ar pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą visa nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos suma neturėtų būti priteista ir draudimo bendrovės. Teisėjų kolegijos nuomone, tam nėra pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą (įstatymo pakeitimai įsigaliojo nuo 2018 m. lapkričio 1 d.), nustatoma 5 000 000 Eur suma dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Visgi teismas sprendžia, jog minėta įstatymo nuostata nesudaro pagrindo priteisti didesnę neturtinės žalos sumą. Kaip matyti iš Aiškinamojo Rašto dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 11, 14, 15, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto, šiuo pakeitimu panaikinta neturtinės žalos riba ir nustatyta, jog motorinių transporto priemonių valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas turi apimti nematerialinės žalos, kurią patyrė per eismo įvykį žuvusių asmenų artimieji atlyginimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog į nurodytą 5 000 000 Eur sumą taip pat įskaitytina ir turtinė žala padaryta asmeniui, taigi ši suma neapima vien tik neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat yra dalijama atsižvelgiant į nukentėjusiųjų skaičių, kurių gali būti ir žymiai daugiau nei tik vienas asmuo. Šie pakeitimai taip pat indikuoja įstatymų leidėjo norą apsaugoti platesnį ratą nukentėjusiųjų asmenų, kurie dėl tam tikrų auto įvykių patiria atitinkamo dydžio turtinę ar neturtinę žalą, todėl šie pakeitimai nereiškia, jog visa maksimali galima draudimo bendrovės atlyginti suma, turėtų būti priteisiama kiekvienam nukentėjusiam asmeniui, kaip neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nors minėta įstatymo nuostata iš esmės leidžia draudimo bendrovėms atlyginti didesnę nei anksčiau buvo numatyta 5000 Eur neturtinės žalos sumą, tačiau tai nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos ar kitaip vertinti bylos aplinkybes ir papildomai priteisti prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimą iš draudimo bendrovės.

Dėl proceso išlaidų

14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą dėl 276,76 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. B. valstybės naudai už nukentėjusiajai teiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

15. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.).

16. Apeliacine tvarka byla nagrinėta pagal nukentėjusiosios J. B. atstovo advokato Jevgenijaus Bogdanovo apeliacinį skundą, kuris atmetamas, todėl tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 101,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, nėra pagrindo.

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą, prašydama išieškoti iš nuteistojo 76,67 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies bei BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y., siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis nedirba ((duomenys neskelbtini)), todėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiosios J. B. atstovo advokato Jevgenijaus Bogdanovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl 101,67 Eur ir 76,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.