Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2020 m. rugpjūčio 13 d. apie 10.25 val., vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvažiavęs į reguliuojamą sankryžą (duomenys neskelbtini), ir sukdamas į dešinę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad sankryžose sukdamas į dešinę, vairuotojas privalo praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, t. y. vairuojamu automobiliu, degant žaliam šviesoforo signalui, (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta įvažiavęs į reguliuojamą sankryžą (duomenys neskelbtini), ir sukdamas į dešinę (duomenys neskelbtini), nesustojo, kad praleistų jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę ties gatvių sankirta pėsčiųjų perėja degant žaliam šviesoforo signalui per (duomenys neskelbtini) važiuojamą dalį ėjusią pėsčiąją J. B., ir tęsdamas važiavimą ją partrenkė, dėl ko J. B. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, su kaltinime nurodytu automobiliu, sulaukęs žalio šviesoforo signalo, po truputėlį važiavo per sankryžą – suko į dešinę pusę. Iš kairės pusės labai švietė saulė ir jį šiek tiek akino. Važiuodamas per perėją atkreipė dėmesį į dešinėje pusėje stovėjusius jaunuolį ir moteriškę, o kairėje pusėje pėsčiųjų kaip ir nebuvo, jų nepastebėjo, o tik išgirdo, kad kažkas atsitrenkė į kairįjį automobilio sparną. Pažiūrėjo į veidrodėlį, bet per jį nieko nesimatė. Pagalvojo, kad jį kliudė kitas automobilis. Po to išgirdo šauksmą. Dėl įvykusio eismo įvykio yra kaltas, nes turėjo užtikrinti visų saugumą.

Atsakydamas į klausimus parodė, kad pėsčiajai degė žalias šviesoforo signalas, turėjo ją praleisti, bet nepraleido ir partrenkė. Po to iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą, palaukė, kol ji atvažiuos. Pasistatęs automobilį nuėjo pasižiūrėti, kaip laikosi nukentėjusioji. Nukentėjusioji nuėjo į sankryžos centrą, ten atsisėdo ant žemės, o darbininkai jai po galva kažką padėjo. Pats buvo blaivus. Sutinka, kad buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Po įvykio neturėjo jokių nukentėjusiosios duomenų, bet kai jis buvo pas tyrėją, paskambino jos sūnus, siūlė jam susimokėti. Jis sakė, kad galėtų duoti 500 Eur, bet nukentėjusiosios sūnus nusijuokė, sakė, kad turėtų duoti bent 1000 Eur. Paskui ir jis pats skambino nukentėjusiosios sūnui, klausė, kaip jos sveikata, bet sūnus norėjo pinigų. Jam pačiam (duomenys neskelbtini). Medicininė apžiūra jam buvo atlikta prieš naujojo vairuotojo pažymėjimo išdavimą (teismui pateiktame vairuotojo pažymėjime nurodyta, kad jis yra išduotas (duomenys neskelbtini) ir galioja 10 metų), jo regėjimas yra geras. Gauna 490 Eur (duomenys neskelbtini), nedirba. Kaltę pripažįsta, labai gailisi, daug metų vairuoja. Jam labai gėda ir gaila nukentėjusiosios. Civiliniame ieškinyje nurodyta žalos suma jam nepakeliama.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio dalyje apklausta nukentėjusioji J. B. parodė, kad neprisimena, kas buvo po įvykio. Jai skaudėjo dešinę pusę, buvo juoda krūtinė, labai skaudėjo ranką, dešinės pusės kaulą, negalėjo kvėpuoti, ir dabar negali kvėpuoti, dūsta. Įvykio metu buvo labai griežtas karantinas, jai darė operaciją, ligoninėje gulėjo apie 12 dienų, skaudėjo galvą, dešinę pusę, ant jos negalėjo gulėti, nueidavo tik į tualetą ir grįždavo į lovą. Jai darė procedūras, bet rankos būklė nepagerėjo, kankinasi jau trejus metus, nuolat geria vaistus nuo skausmo. Negali pakelti dešinės rankos, gali tik pajudinti pirštus. Iki įvykio jau buvo (duomenys neskelbtini). Vėliau operavo ir kairę ranką dėl trombozės, tuo metu negalėjo valdyti nė vienos rankos, labai skauda kairį petį. Po įvykio nebegali apsitarnauti buityje, tik su kaire ranka. Gyvena viena, tik valgo ir guli. Jai atneša pavalgyti, nueina į parduotuvę. Draudimas išmokėjo kompensacijas, pretenzijų dėl sumų neturėjo, šių sumų nežino. Po operacijų praėjo 8 mėnesiai, bet niekas nesugijo.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio dalyje apklaustas liudytojas T. B. (T. B.) parodė, kad jis yra nukentėjusiosios sūnus, jis ir motina gyvena skirtinguose butuose, bet toje pačioje daugiabučio namo laiptinėje. Iki įvykio motinai beveik nieko nereikėdavo padėti, o po įvykio, po ligoninės jai reikia priežiūros, jai neša valgyti. Buvo tokių atvejų, kai motina iškrito iš lovos, negalėjo atsikelti dėl rankos, neužteko jėgos rankoje. Motinos dešinę ranką operavo iš karto po įvykio, gydymo įstaigoje ji buvo 10 dienų, (duomenys neskelbtini) – pusę metų, po to buvo trombas kairėje rankoje. Motina geria labai daug vaistų dėl skausmo, nes priešingu atveju negalėtų net miegoti. Ji ankščiau tokių vaistų nevartojo. Dalis vaistų yra kompensuojama, už dalį reikia primokėti, o tepalus perka už savo pinigus. Motina atsisako operacijos, nes nėra garantijos, kad bus geras rezultatas, motina nenori šios operacijos. Nežino, kodėl lūžo rankos kaulo metaliniai tvirtinimai. Negali pasakyti, ar buvo rekomendacijos dėl sanatorinio gydymo, lyg ir nebuvo. Po įvykio motina nebuvo nukritusi, ji niekur nevaikščiojo, nebuvo jokio smūgio. Iš lovos motina buvo iškritusi anksčiau. Motina po įvykio jaučiasi blogai.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė J. M.-Č. (duomenys neskelbtini) patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad įvertinus teismo jai atsiųstus nukentėjusiosios medicininius dokumentus, specialisto išvados tikslinti ar keisti nėra pagrindo, kaip ir pagrindo skirti ekspertizę. Specialisto išvadoje yra surašyti visi sužalojimai, kurie buvo patirti po eismo įvykio (lūžęs dešinys žastikaulis), ir jie buvo kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš naujai pateiktų medicinos dokumentų matyti, kad nukentėjusiajai buvo užsikimšusi kairės rankos arterijos, kas niekaip negali būti siejama su eismo įvykiu, nes tai ne tos pusės ranka, be to, po eismo įvykio jau buvo praėję dveji metai, o trombozė įvyko dėl to, kad nukentėjusiajai yra (duomenys neskelbtini); lūžusį žastikaulį sutvirtinusios metalinės plokštelės pažeidimas ir neteisingai sugijęs lūžis taip pat nesusiję su eismo įvykiu, nes plokštelės pažeidimas atsirado davus per didelį krūvį sužalotai rankai pooperaciniu laikotarpiu, tai galėjo būti papildoma trauma arba žmogus rėmėsi savo kūno svoriu į tą vietą.

Atsakydama į klausimus ekspertė parodė, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatytas dėl kaulo lūžio, nes jis gyja visą laiką virš 10 dienų. Visas kitas asmens gydymosi, slaugos laikas, lėtinės ligos, papildomos komplikacijos prie traumos nepriskiriamos. Buvo paneigta, kad buvo pažeistas nervas – traumatologas parašė, jog dešinės rankos nervas funkcionuoja. Asmeniui gali skaudėti ranką dėl to, kad kreivai sugijęs lūžis (bet pats lūžis yra sugijęs). Siūloma traumatologo papildoma operacija su nauja fiksacija yra įprastas gydymo būdas. Pacientė atsisako operuotis – tai jos sąmoningas pasirinkimas. Traumatologas nėra nurodęs, kad asmeniui būtų visiškai susitingęs sąnarys, todėl nėra pagrindo konstatuoti sunkų sveikatos sutrikdymą. Asmeniui yra nustatyta daug lėtinių ligų – (duomenys neskelbtini), amžius irgi turi įtakos kaulų gijimui, asmens gebėjimui apsitvarkyti.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas civilinio atsakovo atstovas V. M. parodė, kad draudimo bendrovė išmokėjo pakankamą (maksimalią pagal teisės aktų rekomendacijas) sumą nukentėjusiosios neturtinei žalai atlyginti. Tokia išvada darytina atsižvelgus į ekspertės duotus paaiškinimus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiama nukentėjusioji, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis V. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. apie 10.20 val. Vilniuje, jam priklausančiu automobiliu „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) privažiavo reguliuojamą sankryžą, kurioje ketino sukti į dešinę(duomenys neskelbtini). Degant žaliam šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą. Prieš jį ta pačia kryptimi važiavęs automobilis praleido per (duomenys neskelbtini) einančius pėsčiuosius. Kai kelias atsilaisvino, šis automobilis nuvažiavo. Jis, lėtai važiuodamas vairuojamu automobiliu, sankryžoje pasuko į dešinę minėtam automobiliui iš paskos. Nepastebėjo jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės dešinę (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį kirtusios pagyvenusios pėsčiosios. Į jo eismo juostą įžengusią pėsčiąją partrenkė automobilio šoniniu kairės pusės veidrodėliu. Po įvykio ant jo automobilio priekinio bamperio rasti apgadinimai buvo padaryti anksčiau, iki eismo įvykio. Partrenkta pėsčioji buvo sužalota. Labai gailisi dėl savo neatsargumo. Norėtų susitaikyti su nukentėjusiąja ir būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 51–52).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. apie 10.20 val. Vilniuje, eidama nuo savo namų, pasiekė reguliuojamą (duomenys neskelbtini) sankryžą, kuria ketino pereiti į kitą (duomenys neskelbtini) pusę. Pamačiusi, kad dega žalias šviesoforo signalas ir perėja eina žmonės, ji taip pat įžengė į važiuojamąją dalį ir perėja ėjo į kitą gatvės pusę. Neprisimena ir negali nurodyti, kuria perėjos vieta, jos pločio atžvilgiu, ji ėjo. Kai kiti žmonės perėjo visą gatvę, o ji dar buvo jos viduryje, ji pradėjo eiti sparčiau. Kai iki šaligatvio buvo likę keli metrai, ji pamatė iš sankirtos išsukantį ir jai iš dešinės artėjantį automobilį. Automobiliui nesustojus, ji buvo partrenkta. Eismo įvykio metu buvo sužalota, todėl greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nuvežė ją į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur ją operavo. Po savaitės buvo pervežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jos patirtas lūžis jau buvo „apgijęs“, tačiau buvo pažeistas dešinės rankos nervas, dėl to ji negali valdyti rankos ir pati „apsitarnauti“. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai buvo padaryta ne tik fizinė, bet ir moralinė žala. Jos anūkė kreipėsi į ją partrenkusio automobilio draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Bendrovei buvo pateikti reikalingi dokumentai, taip pat nurodytas jos banko sąskaitos numeris. Šiuo metu ji laukia, kada bus atlyginta žala. Jeigu visa jos patirta žala bus atlyginta ir vairuotojas jos atsiprašys, ji jam atleis ir su juo susitaikys (b. l. 31–33).

Iš 2020 m. rugsėjo 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad teismo medicinos ekspertė, susipažinusi su jai pateiktais J. B. medicinos dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, jog J. B. nustatyta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas virš dešinio antakio, odos nubrozdinimas kairiajame kelyje, poodinė kraujosruva kairėje pėdoje, dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinis lūžis, dešinio stipininio nervo pažeidimas galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 25–28).

Iš 2020 m. rugpjūčio 13 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta šviesoforais reguliuojama pėsčiųjų perėja (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 7–14).

Iš 2020 m. rugpjūčio 13 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas V. B. automobilis „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 15–18).

Iš 2020 m. spalio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo kamera, įrengta (duomenys neskelbtini) sankryžoje, užfiksuotas įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 36–37).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmojo būrio vyriausiojo patrulio 2022 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad įvykio vietoje patikrinus V. B. blaivumą alkotesteriu, nustatyta, kad jis buvo blaivus (b. l. 5).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4399/2020(01) nustatyta, kad eismo įvykio metu J. B. buvo blaivi (jos kraujyje etilo alkoholio nerasta) (b. l. 22).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.

Kelių eismo taisyklių 27 punkte įtvirtinta, kad sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose vairuotojas privalo praleisti jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.

Kaltinamasis V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. apie 10.20 val. Vilniuje, jam priklausančiu automobiliu „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ketino sukti į dešinę, (duomenys neskelbtini) tačiau nepastebėjo jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį kirtusios pagyvenusios pėsčiosios ir partrenkė ją automobiliu. Kaltinamojo V. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios J. B. parodymai, 2020 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. spalio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolai, 2020 m. rugpjūčio 13 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga. Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad V. B. 2020 m. rugpjūčio 13 d. apie 10.25 val. Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į reguliuojamą (duomenys neskelbtini), ir sukdamas į dešinę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad sankryžose sukdamas į dešinę, vairuotojas privalo praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, t. y. vairuojamu automobiliu, degant žaliam šviesoforo signalui, (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta įvažiavęs į reguliuojamą sankryžą (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į dešinę (duomenys neskelbtini), nesustojo, kad praleisti jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę ties gatvių sankirta esančia pėsčiųjų perėja degant žaliam šviesoforo signalui per (duomenys neskelbtini) važiuojamą dalį ėjusią pėsčiąją J. B., ir tęsdamas važiavimą ją partrenkė, dėl ko J. B. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta neatsargi nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės

Teismas, skirdamas bausmę V. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę V. B., atsižvelgtina į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas neatsargus nusikaltimas transporto eismo saugumui, veika padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. B. – neteistas (b. l. 53, 182–184), administracine tvarka nebaustas (b. l. 185–186), (duomenys neskelbtini), nedirbantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 55), iš kaltinamojo žodžių, jo mėnesinės pajamos yra 490 Eur (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) sveikatos problemų (b. l. 168, 169), byloje nėra duomenų apie asmens psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, po eismo įvykio iškvietė nukentėjusiajai pagalbą.

Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, taip pat į užsitęsusį baudžiamosios bylos nagrinėjimą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, toks bausmės dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise <...> gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; 2 dalyje – teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų; šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidžia Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13/2008, 2K-366/2008, 2K-121/2014).

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nagrinėjamu atveju teismas, svarstydamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo, vertina tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus, yra (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusiosios J. B. atstovas advokatas pareiškė civilinį ieškinį 3143,68 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad po įvykio J. B. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Gydymo eigoje nukentėjusioji konsultuota traumatologo, nes pasiskundė dešinės rankos peties skausmais, buvo atlikta rentgenograma ir nustatyti seni pakitimai, J. B. griežtai atsisakė operacinio gydymo. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiosios dešinės rankos valdymas visiškai neatsistatė ir rankos valdymo funkcija negrįžo į pirminę būklę, buvusią iki sužalojimo. Ji nuolat jaučia dešinės rankos skausmą, kuris apsunkina jos gyvenimą, sudaro didelį nepatogumą, nes ji pati negali visiškai savarankiškai pasirūpinti savimi, tenkinti būtiniausių poreikių, jai reikalinga slaugos pagalba ir priežiūra. Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė ilgalaikius neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, baimę dėl išgyvenimo, nes yra senyvo amžiaus. Nukentėjusioji iki šiol jaučia nervinę įtampą, nemigą, stresą ir baimę dėl ateities. Dėl patirtų sužalojimų pablogėjo jos gyvenimo kokybė, sumažėjo judėjimo ir bendravimo galimybės. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, kaltinamojo nusikalstama veika padaryta neturtinė žala įvertinta 8000 Eur suma. (Duomenys neskelbtini) išmokėjo nukentėjusiajai maksimalią neturtinės žalos sumą pagal nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, t. y. 4856,32 Eur, todėl dėl išlikusių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės turi būti priteista likusi suma, t. y. 3143,68 Eur (b. l. 93–94).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Aplinkybę, kad neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta, patvirtina ne tik nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės, bet ir teisiamojo posėdžio metu duoti jos pačios ir liudytojo, nukentėjusiosios sūnaus, T. B. parodymai. Kaip jau buvo nurodyta, draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiajai 4856,32 Eur sumą iš jos įvertintos 8000 Eur neturtinės žalos sumos. Atlygintinos sumos dydį draudimo bendrovė apskaičiavo remdamasi Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367. Šių Rekomendacijų 3 punkte įtvirtinta, kad žalos dydis nustatomas pagal Rekomendacijų 4–6 punktuose nurodytus orientacinius dydžius (nagrinėjamu atveju aktualus 4.2.4 punkte nurodytas orientacinis neturtinės žalos dydis, nustatytas esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį (virš 6 mėnesių) – iki 8 MMA); nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį atsakingas draudikas <...> turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus tokius kriterijus kaip sveikatos sutrikdymo mastas, laikinojo nedarbingumo trukmė, neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, nukentėjusio (sužaloto) asmens ar žuvusiojo kaltė ar didelis neatsargumas ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui.

Teismas, nagrinėjamoje byloje įvertinęs tai, kad aktualus eismo įvykis įvyko 2020 m. rugpjūčio 13 d., tačiau nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų iki šiol jaučia dešinės rankos skausmus, negali jos pilnai valdyti, kas, net ir atsižvelgus į nukentėjusiosios garbų amžių ir jos kitas ligas, turi įtakos jos gyvenimo kokybei, emocinei savijautai ir savarankiškumui, tačiau kartu įvertinęs ir tai, kad dalis nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje ir teisiamajame posėdyje išdėstytų nusiskundimų, sudarančių civilinio ieškinio pagrindą, nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje aptariamu eismo įvykiu ir dėl jo patirtu nukentėjusiosios nesunkiu sveikatos sutrikdymu (duomenys neskelbtini), konstatuoja, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl prašomos priteisti likusios 3143,68 Eur neturtinės žalos sumos, tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2023 m. balandžio 25 d. pažymą Nr. APD-2023-07316 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad iš V. B. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 442 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus <...>. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti kaltinamajam gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad V. B. (duomenys neskelbtini), jam šiuo teismo nuosprendžiu skirtina bauda, kas lemia sunkią jo finansinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2023 m. gegužės 8 d. pažymą Nr. (12.32Mr)PT-4423 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai J. B., valstybės naudai iš kaltinamojo V. B. priteistina teisinės pagalbos išlaidų suma yra 510,64 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad <...> teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į ne dėl V. B. kaltės užsitęsusią baudžiamojo proceso trukmę, kas lėmė teisiamųjų posėdžių skaičių ir advokato kelionei sugaištą laiką, taip pat į prieš tai aptartą V. B. turtinę padėtį, nutaria priteisti iš jo valstybės naudai 100 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. kardomoji priemonė neskirta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 24 MGL, t. y. 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 16 MGL, t. y. 800 (aštuonių šimtų) Eur, dydžio baudą.

J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš (duomenys neskelbtini) 800 (aštuonis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant V. B. valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo iš V. B. netenkinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl patirtų išlaidų teikiant J. B. valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo iš V. B. tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. B. 100 (vieną šimtą) Eur valstybės naudai.

Daiktą, turtinį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti V. B., kad bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Taip pat V. B. išaiškinti, kad iš jo priteista 100 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš prieš tai nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (mokėjimo paskirtis: „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodas 5630).