- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- 1A-74-312/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36301-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Civilinis ieškovas
- E. T.
- Advokatai
- Sergejus Pelšas, Dževaldas Joneliūnas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,
atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės E. Š. ir jos gynėjui advokatui Sergejui Pelšui (Sergej Pelš),
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. T. atstovo advokato Dževaldo Joneliūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalyje, ir remiantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojai V. B., nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, taip pat jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta 3 (trejus) metus vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 19 d.; E. Š. nuosavybės teise priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. T. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintas. Iš E. Š. E. T. priteista 544,50 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš E. Š. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai priteista 86 Eur proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. Š. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad ji vairavo kelių transporto priemonę, būdama neblaivi, ir pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: ji 2021 m. spalio 18 d., apie 17.26 val., Švenčionių r. sav., kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai, 80-ame kilometre, vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 9 punkto reikalavimus: „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių, arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei, ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, bei KET 14 punkto reikalavimus: „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu“, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 17.45 val. nustatė jos iškvepiamame ore 2,60 promilių etilo alkoholio koncentraciją, taip pat pažeidė KET 119 punkto reikalavimus: „Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba savos gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. T., kuriam po susidūrimo buvo padaryti XI ir XII kairės pusės šonkaulių ir kryžkaulio kairės šoninės masės bei kairio gaktikaulio šakų lūžiai, kraujo išlaja (hematoma) kairio klubo srities minkštuose audiniuose su aplinkine kraujosruva dubens kairės pusės ir kairės šlaunies minkštuose audiniuose, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė E. T. sveikatą. Tokiais savo veiksmais E. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. T. atstovas advokatas Dževaldas Joneliūnas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 20 d. nuosprendį dalyje, kuria atsisakyta patenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. T. ieškinį ir šį civilinį ieškinį patenkinti visiškai, priteisiant iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „B.“ filialo Lietuvoje jo naudai 6 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nors teismai privalo atsižvelgti ir į analogiškos kategorijos bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, tačiau nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys, ir civiliniame kodekse nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis - jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant kiekvieno asmens išgyvenimus, patirtus sužalojimus, nepatogumus individualiai. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018).
2.2. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog teismų praktikoje neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingu aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatyta teisiškai reikšmingų kriterijų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007). Taigi, teismų praktikoje pažymima, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismai, nustatydami konkretų neturtinės žalos dydi, privalo atsižvelgti ne tik į anksčiau nurodytus kriterijus, bet ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagristi tokių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti šių kriterijų visumą.
2.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, nors ir nurodė CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktą neturtinės žalos apibrėžimą, išvardijo šio straipsnio antroje dalyje nustatytus kriterijus, tačiau, pirmosios instancijos teismas nevertino jų visumos ir kiekvieno atskirai, neanalizavo jų konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Pirmosios instancijos apsiribojo kriterijų išvardijimu, iš esmės jų neanalizuodamas, neatskleisdamas skirtumų, neįvertindamas įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, taip pat neaptarė kitų teisiškai reikšmingų kriterijų, deklaratyviai nurodęs teismų praktikoje priteistinų neturtinės žalos minimalius ir maksimalius dydžius panašaus pobūdžio bylose ir formaliai nurodė, kad nuketėjusiajam neturtinė žala yra atlyginta didesnė, nei teismų praktikoje įprastai yra priteisiama.
2.4. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl teismų praktikoje priteistinų maksimalių dydžių panašaus pobūdžio bylose, nes teismų praktika laiko atžvilgiu kinta, atsižvelgiant ne tik į nurodytų įstatymo neturtinės žalos nustatymo kriterijus, bet ir ekonominius veiksnius (pragyvenimo lygio didėjimą, infliacijas, pinigų nuvertėjimą ir pan.). Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, nes įvairūs ir žalos dydžio nustatymo kriterijai. Todėl įvertinus teismų praktikos pavyzdžius matyti, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 800 Eur iki 11 584 Eur, priešingai nei pirmosios instancijos teismas nurodė, (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2008, 2K-44/2008, 2K-179/2009, 2K-68/2008, 2K-280/2010, 2K-149/2016). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad deliktinėje atsakomybėje galioja principas, jog kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma.
2.5. Apelianto teigimu, dėl neteisėtų veiksmų E. T. patyrė didelį šoką, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, skausmus, buvo apribotos jo galimybės laisvai judėti, pasirūpinti savimi, užsiimti įprasta veikla, nes po eismo įvykio ir nuolatinių skausmų privalėjo gydytis ir lankytis skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose, nes iš bylos medžiagos matyti, kad ne iš karto pavyko nustatyti visus sveikatos patirtus sužalojimus ir jų pasekmes. Nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo padaryti daugybiniai nesunkūs sveikatos sužalojimai, kurie pasireiškė šonkaulių lūžiais, kryžkaulio lūžimais, dubens kaulų lūžiais ir kojos sumušimais, todėl nukentėjusysis daugiau negu šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, be patirto fizinio skausmo jis išgyveno nerimą ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių, nes yra senyvo amžiaus, dėl to kaulų gijimas yra daug sudėtingesnis ir paprastai lieka judėjimo suvaržymų nuo patirtos traumos. Taigi nors ir gydėsi ambulatoriškai ir be chirurginių intervencijų, tačiau sužalojimų pobūdis lėmė itin ilgą nukentėjusiojo sužalotų kūno dalių gijimo procesą. E. T. teismui nurodė, kad yra priverstas judėti su ramsčio (lazdos) pagalba bei nuolat išgyvena, kad neįvyktų nenumatytos kaulo lūžių komplikacijos. Be to, nuketėjusysis teisme pažymėjo, kad iki dabar patiria liekamuosius požymius, nes yra apsunkintas judėjimas ir jaučia skausmus, dėl to vartoja skausmą malšinančius vaistus. Šeimos gydytojas nukentėjusiajam nurodė, kad vėliau reikės reabilitacinio gydymo (fizinių pratimų, masažų), kuris stiprintų kaulų lūžių sugijimą ir gerintų judėjimą. Kadangi nukentėjusysis iki šiol negali normaliai judėti ir dirbti buitinius darbus dėl dubens kaulų lūžių, vargina nuolatinis kojos maudimas, tenka riboti fizinę veiklą, todėl nukentėjusiajam išmokėtos neturtinės žalos dydis neatitinka civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, protingumo ir sąžiningumo principus. Dėl to esant nurodytoms veikos pasekmėms, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, turėjo atsižvelgti į nukentėjusiojo realiai patirtus nepatogumus, ilgalaikį skausmą, judėjimo laisvės suvaržymą ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius, įvertinti visumą aplinkybių ir nustatyti 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą.
2.6. Apeliantas pažymi, jog nukentėjusysis E. T. savo dvasinių išgyvenimų dydį motyvavo ir kartu su juo važiavusiai sutuoktinei padarytais sužalojimais. Kadangi sutuoktinius sieja glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai, todėl natūralu, kad sužalojus sutuoktinį, nukentėjusysis E. T. patyrė didesnius dvasinius išgyvenimus nei įprastai tik jam patyrus sužalojimus, nes teko pergyventi ne tik dėl savo, bet ir artimo šeimos nario sveikatos sutrikdymo ir pasekmių. Byloje nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui ir apvirtus automobiliui, nukentėjusysis pakibo ant diržo, buvo sąmoningas, todėl pasiteiravo žmonos kaip ji jaučiasi, tačiau žmona nereagavo, buvo praradusi sąmonę, todėl akivaizdu, kad pergyveno dėl jos gyvybės. Be to, byloje nustatyta, kad eismo įvykio kaltininkė nesistengė padėti nukentėjusiajam ir jos sutuoktinei, kurie dėl patirtų sužalojimų nors ir gydėsi didžiąją dalį ambulatoriškai, tačiau teisme nurodė, jog nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų pobūdžio (stuburo slankstelių ir dubens kaulų lūžių) vieną mėnesį išvis negalėjo judėti ir dėl sutuoktinei padarytų sužalojimų ambulatorinio gydymo pasekmės buvo labiau apsunkintos ir patyrė didesnius nepatogumus, fizinį skausmą ir išgyvenimus, nei įprastu atveju, jeigu vienas iš artimųjų būtų galėjęs įprastai rūpintis nukentėjusiuoju ir jam padėti arba papildomą pagalbą gydymo metu būtų teikusi pati patirtų sužalojimų kaltininkė. Dėl to nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, iš esmės teismas šio aspekto išvis nevertino ir neanalizavo tokių pasekmių skirtumų ir šiuo aspektu nebuvo diferencijuotas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė civilinį ieškinį, netinkamai taikė įstatymo nuostatas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinio atsakovo AAS „B.“ Lietuvos filialo įgaliotasis atstovas nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų faktinių aplinkybių ar įrodymų, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas. Atsiliepime civilinio atsakovo atstovas pažymėjo, kad draudimo bendrovė vadovavosi tik žodiniais civilinio ieškovo teiginiais, nes nei draudimo bendrovei, nei teismui nepateikti jokie įrodymai (medicininių įstaigų dokumentai ar specialistų išvados), kurie patvirtintų, jog civiliniam ieškovui judėjimas buvo apribotas nurodytą 3-4 mėnesių laikotarpį, kad buvo teiktos papildomos medicininės paslaugos ir kitokia medicininė pagalba, taip pat nepateikti kiti neturtinės žalos dydį galintys pagrįsti įrodymai. Civilinio atsakovo atstovo teigimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja pirmosios instancijos teismui nurodytoms aplinkybėms, kad nukentėjusysis negalėjo judėti 3-4 mėnesius. Be to, nėra pateikti jokie įrodymai, kad civiliniam ieškovui judėjimas buvo apribotas jau ne 3-4 mėnesius, o 6 mėnesius. Civilinio atsakovo atstovo vertinimu, apeliantui atlygintos neturtinės žalos dydis yra pagrįstas. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi teismų praktika, jog bylose, kuriose eismo įvykio metu asmenims padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 600 iki 3500 Eur.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nukentėjusiysis E. T., jo atstovas advokatas Dževaldas Joneliūnas ir prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą. Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės E. Š. ir jos gynėjas Sergejus Pelšas prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pažymėjo, jog instancinės teismų sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (tai yra teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (tai yra teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Pažymėtina, kad reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus, o siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, teismas turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamąją bylą taip, kad joje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas (Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. lapkričio 15 d. ir kiti nutarimai).
7. Visų pirma, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas E. Š. pripažino kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir tik po to, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, atleido ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendis, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiama byla, nėra apkaltinamasis, juo asmuo nėra pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos padarymo ir jam neskiriama bausmė (BPK 307 straipsnio 5 dalis).
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas rezoliucinėje dalyje nenurodo, kad asmuo pripažįstamas kaltu. Šiuo aspektu aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010, kurioje atkreiptas dėmesys į nuosprendžio, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, rezoliucinę dalį. Minėtoje nutartyje nurodoma, kad atleisdamas asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės tais pagrindais, kurie nustatyti BK 40 straipsnyje, teismas nuosprendžio ar nutarties rezoliucinėje dalyje nedaro įrašo, kad asmuo pripažįstamas kaltu, o vartoja kiekvienam konkrečiam atvejui adaptuotą formuluotę, kuri surašoma taip, kaip tai leidžia padaryti BK 40 straipsnio 1 dalies tekstas, t. y. nurodomas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamame straipsnyje, ir pan. Jeigu pasitaiko, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaro klaidą ir pripažįsta asmenį kaltu padarius atitinkamą nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismas atskiro specialaus sprendimo vien dėl asmens pripažinimo kaltu panaikinimo nepriima. Nuosprendis pakeičiamas, panaikinant visą atitinkamą rezoliucinės dalies pastraipą ir ją išdėstant taip, kaip nustato BPK 307 straipsnio 5 dalis, BK 40 straipsnio 1 dalis ir kiti taikomi įstatymai.
9. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodytas sprendimas pripažinti E. Š. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, nes kaip buvo minėta, nuosprendžio, kuriuo nutraukiama byla, rezoliucinėje dalyje nėra numatyta imperatyvo pripažinti asmenį kaltu dėl nusikaltimo padarymo, t. y. nutraukiant bylą sprendimas kaltinamąjį pripažinti kaltu nepriimamas. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 20 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Dėl neturtinės žalos
10. Apeliaciniame skunde prašoma priteisti nukentėjusiajam E. T. iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „B.“ filialo Lietuvoje 6 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys, kuriame buvo prašoma nukentėjusiajam E. T. priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 127–133). Bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusiajam E. T. dalis neturtinės žalos yra atlyginta: 3 200 Eur iš civilinės atsakovės AAS „B.“ ir 550 Eur iš E. Š. (t. 2, b. l. 51–52). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo E. T. civilinio ieškinio netenkino ir papildomai neturtinės žalos atlyginimo nepriteisė. Apeliaciniu skundu prašoma šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį pakeisti ir nukentėjusiajam priteisti 6 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimas yra išspręstas netinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas objektyviai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, pakankamai neatsižvelgus į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
12. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).
13. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Galioja civilinės atsakomybės principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Aukščiausiojo Teismo nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, 2K-128-511/2022).
14. Šioje byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės E. Š. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė sveikatos sužalojimus, t. y. E. Š., būdama neblaivi, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta E. T. sveikata. Jam buvo padaryti XI ir XII kairės pusės šonkaulių ir kryžkaulio kairės šoninės masės bei kairio gaktikaulio šakų lūžiai, kraujo išlaja (hematoma) kairio klubo srities minkštuose audiniuose su aplinkine kraujosruva dubens kairės pusės ir kairės šlaunies minkštuose audiniuose. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo, skunde keliamas klausimas tik dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, todėl šiuo atveju reikšminga įvertinti neturtinės žalos dydžiui reikšmingas bylos aplinkybes. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal teismų praktiką, siekiant nustatyti teisingą neturtinės žalos dydį, reikšminga atsižvelgti į sveikatos sužalojimo mastą, pasekmes sveikatai, patirtus psichologinius išgyvenimus bei kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamos bylos kontekste atsižvelgtina į nukentėjusiojo E. T. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, jog dėl avarijoje patirtų sužalojimų jis visą mėnesį turėjo praleisti lovoje, o gydymas iš viso truko apie 4 mėnesius, per šį laikotarpį jis negalėjo gyventi normalaus, įprasto gyvenimo, jis turėjo vaikščioti su ramentais ir visą tą laiką jautė skausmus dubens srityje bei šonuose. Teismo posėdžio metu jis aiškino, kad eismo įvykio padarinius jaučia dar ir dabar. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina medicinos dokumentų išrašas (t. 1, b. l. 124), kuriame nurodyti E. T. jaučiami simptomai, taip pat specialisto išvadoje Nr. S.I. G3295/2021(01) nurodyta, kad E. T. patirti sužalojimai gyja ilgą laiko tarpą (t. 1, b. l. 139-140). Taigi, nėra abejonės, kad nukentėjusysis, patyręs tokius sužalojimus, kurį laiką negalėjo gyventi įprasto gyvenimo ir užsiimti įprastomis veiklomis, kuriomis užsiėmė iki eismo įvykio.
15. Nors pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pagal teismų praktiką bylose, kuriose eismo įvykio metu asmenims padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 600 iki 3500 Eur, pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi. Kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Teismų praktikoje priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis, kai padaroma nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdoma sveikata, gali būti ir didesnis nei 3500 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nr. 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2018 nustatytas 6000 Eur neturtinės žalos dydis, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022 neturtinės žalos dydis siekia 20 000 Eur). Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusysis E. T. dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens veiksmų patyrė didelį šoką, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, skausmus, buvo apribotos jo galimybės laisvai judėti, pasirūpinti savimi, užsiimti įprasta veikla, nes po eismo įvykio dėl nuolatinių skausmų privalėjo gydytis ir lankytis skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose, eismo įvykio metu buvo padaryti daugybiniai nesunkūs sveikatos sužalojimai, kurie pasireiškė šonkaulių lūžiais, kryžkaulio lūžimais, dubens kaulų lūžiais ir kojos sumušimais, todėl nukentėjusysis daugiau negu šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, be patirto fizinio skausmo jis išgyveno nerimą ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių, nes yra vyresnio amžiaus, dėl to kaulų gijimas yra daug sudėtingesnis ir paprastai, nuo patirtos traumos lieka judėjimo suvaržymų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam E. T. atlygintos neturtinės žalos dydis, t. y. 3 200 Eur iš civilinės atsakovės AAS „B.“ ir 550 Eur iš E. Š., įvertinus minėtas nusikalstamos veikos pasekmes, nelaikytinas pakankamu kompensuoti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, todėl yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo E. T. atstovo apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą ir padidinti priteistinos neturtinės žalos dydį.
16. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, t. y. dėl nusikalstamos veikos kilusias pasekmes, neturtinę žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, jau atlygintos neturtinės žalos dalį bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog nukentėjusiajam šiuo metu atlyginta neturtinė žala (3750 Eur) negali būti laikoma teisinga satisfakcija dėl patirtų ir šiuo metu vis dar patiriamų neigiamų išgyvenimų, todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, yra nustatytas pagrindas priteisti nukentėjusiajam E. T. dar 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio pinigų suma labiausiai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir užtikrins nukentėjusiajam teisingą kompensaciją dėl jo patirtų neigiamų išgyvenimų.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
17. 2023 m. sausio 23 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės E. Š. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 103,33 Eur.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą paskirti gynėją E. Š. numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo asmens, kuriam gynėjas buvo paskirtas, valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą. Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės E. Š. gynėjas apeliacinio skundo ar atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš E. Š. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 20 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. Š. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos V. B. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta, ir šią nuosprendžio dalį išdėstyti taip:
E. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos V. B. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo AAS „B.“ nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. T. naudai priteisti 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.