Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6

2022 m. spalio 20 d.

dalyvaujant prokurorei V. B.

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. T., jo atstovui advokatui Dževaldui Joneliūnui

kaltinamajai E. Š., jos gynėjui advokatui Kazimierui Gerojimui

E. Š. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) gimusi (duomenys neskelbtini) Alytuje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. vairavo kelių transporto priemonę, būdama neblaivi, ir pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: ji 2021-10-18 apie 17.26 val., Švenčionių r. sav., kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai, 80-ame kilometre, vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių ( toliau KET ) 9 punkto reikalavimus: „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių, arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei, ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, bei KET 14 punkto reikalavimus: „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu“, vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 17.45 val. nustatė jos iškvepiamame ore 2,60 promilių etilo alkoholio koncentraciją, taip pat pažeidė KET 119 punkto reikalavimus: „Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba savos gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. T., kuriam po susidūrimo buvo padaryti XI ir XII kairės pusės šonkaulių ir kryžkaulio kairės šoninės masės bei kairio gaktikaulio šakų lūžiai, kraujo išlaja ( hematoma ) kairio klubo srities minkštuose audiniuose su aplinkine kraujosruva dubens kairės pusės ir kairės šlaunies minkštuose audiniuose, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė E. T. sveikatą. Tokiais savo veiksmais E. Š. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji E. Š. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2021-10-18 ji su jai priklausančiu automobiliu VW Passat kartu su M. iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę „Norfa“. Prie parduotuvės pastatė mašiną. M. nuėjo į parduotuvę, grįžęs iš parduotuvės su draugais, pasiūlė išgerti alaus. Jie visi kartu gėrė alų. Ji išgėrė 3 litrus 6 laipsnių stiprumo alaus. Po to M.paprašė parvežti jį namo. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), o ji tada gyveno (duomenys neskelbtini). Ji vairavo automobilį. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), kai leidosi nuo kalno, iš priekio iš toliau matėsi atvažiuojanti mašina, bet ji buvo įsitikinusi, kad gali aplenkti priekyje važiavusį automobilį, nesusidūrus su atvažiuojančia mašina, bet lenkiant, nesuvaldė jos vairuojamo automobilio, išvažiavo į prieš priešais esančią juostą, ir susidūrė. Ji su kaltinimu sutinka visiškai, sutinka, kad pažeidė kaltinime nurodytus KET punktus, taip pat sutinka su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais. Ji gailisi dėl padaryto, atsiprašė nukentėjusiojo. Su nukentėjusiojo pateikto civilinio ieškinio dydžiu nesutinka, nes draudimo kompanija, kurioje buvo apdraustas jos automobilis, nukentėjusiajam yra atlyginusi pastarajam padarytą neturtinę žalą.

Be kaltinamosios savo kaltės visiško pripažinimo, jos kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta bylos medžiaga.

Kaltinamajai visiškai pripažinus kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir proceso dalyviams sutikus teismas nagrinėjo bylą sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. T. paaiškino ( t. I, b. l. 51-56, 61-64 ), kad 2021-10-18 apie 17-18 val. jis su žmona V. T. važiavo iš Vilniaus į Zarasus. Važiavo automobiliu Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) universalas su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis buvo blaivus. Automobilis Opel Astra priklauso jam, jis yra jo savininkas. Tą dieną automobilį vairavo jis, o žmona sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje. Važiavo daugiau kelio pakraščiu, pagal taisykles, laikantis kuo toliau nuo ašinės linijos, neskubėjo, važiavo 80-90 km/h greičiu. Būdamas netoli Švenčionių m., prie bokštų, kur yra laikomi ūkininko grūdai, yra posūkis, miškelis iš kairės pusės jam užstojo kelią, todėl matomumas buvo blogas. Staiga jis pamatė priekyje jo važiuojamojoje kelio dalyje, pusė juostos išvažiavusį automobilį, tai yra, vidury kelio važiuojantį automobilį. Nežino koks buvo atstumas iki to automobilio, kai jį pastebėjo, gal 50 m, bet negali įvertinti tiksliai, nes sekundžių reikalas buvo, bet stabdyti jis jau negalėjo. Žmona sušaukė, kad mašina į juos važiuoja, jis neturėjo kur trauktis ir pasuko vairą į dešinę pusę, tuomet įvyko smūgis į jo automobilį, labiau į vairuotojo pusę. Matė prieš tai ten esantį griovį, į kurį įvažiavo. Automobilis apsivertė ant stogo ir iššovė jo, bei keleivio vietos oro pagalvės. Automobilis, kuris važiavo kelio viduriu, važiavo iš Švenčionių m. pusės link Vilniaus. Nežino koks tai automobilis ir kodėl jis važiavo kelio viduriu, nes jokių kitų automobilių nebuvo. Kelias buvo sausas, švietė saulė. Apvirtęs, jis pakibo ant diržo, paklausė žmonos kaip pastaroji jaučiasi. Matomai žmona buvo praradusi sąmonę, nes iš karto ji nereagavo. Jis išėmė raktelį iš užvedimo spynelės ir išjungė variklį. Buvo sąmoningas. Pamena, kad žmonių susirinko, matomai kažkas iš susirinkusių pranešė bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją, ugniagesius, policiją. Gelbėtojai padėjo jam išlipti iš mašinos ir greitoji jį išvežė į Švenčionių r. ligoninę. Ligoninėje jis buvo dvi dienas, žmona irgi pateko į ligoninę. Lūžių jam ligoninėje nenustatė, bet toliau pajutęs, kad būklė negerėja, jis 2021-11-04 kreipėsi į Zarasų pirminės sveikatos priežiūros centrą, ten jam davė nukreipimą į Zarasų ligoninę, kur 2021-11-08 jam nustatė krūtinės slankstelio lūžį, krūtinės ląstos sumušimą, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimą ir kitus sužalojimus. Ligoninėje jis daugiau nesigydė, į kitas medicinos įstaigas nesikreipė. Automobilis su priekaba jo pageidavimu buvo nuvežtas į Švenčionių saugojimo aikštelę, priklausančią UAB „Varimeda“, nes tuo metu pats negalėjo pasirūpinti savo transporto priemone. Nedarbingumo jis neturėjo. Iki šiol jis vaikšto su lazda, pasekmes po eismo įvykio vis dar jaučia, yra skausmas nugaroje. Įvykio kaltininkė su juo susisiekė, atsiprašinėjo jo daug kartų, žodiniu susitarimu ji atlygino iki šios dienos 550 eurų moralinės žalos. Jis pasakė, kad sumą sieks 10000 €, ji dalimis po 100-200 eurų kas mėnesį perveda. Ji nevengia bendravimo su juo, skambina retkarčiais, teiraujasi kaip sveikata.

Teismo posėdyje nukentėjusysis E. T. paaiškino, kad dėl civilinio ieškinio jis su kaltinamąja buvome susisiekę telefonu. Jis pasiūliau neturtinei žalai sumokėti 10000 €, ji neprieštaravo, jokių pasiūlymų neteikė, suprato, kad sutiko mokėti. Dalį lėšų kaltinamoji pervedė jam per banką, kitą dalį neturtinės žalos sumokėjo draudimas. Draudimas sumokėjo apie 3250 €, todėl likusi nesumokėta dalis sudaro 6750 €. Žala padaryta tiek jam, tiek žmonai. Jis patyrė 7 lūžius, buvo skausmai, negalėjo judėti 3-4 mėn., žmona labai sunkiai vaikščiojo, jai buvo sumušta krūtinė, dėl to jam buvo neramu. Taip pat sudaužyta mašina ir priekaba neatstatomai. Turtinė žala draudimo grąžinta, bet ne tiek daug. Negalėjo važiuoti į sodą dirbti, neturi transporto priemonės ir šiandien. Gydymosi laikotarpis truko iki 4 mėn. 1 mėn. turėjo gulėti, nes buvo lūžę stuburo slanksteliai dviejose vietose, buvo dubens, šonkaulių lūžiai, o pasekmes jaučia iki šiol, ir dabar gulėdamas lovoje verčiasi labai atsargiai, nes jaučia skausmą nugaroje. Kai ilgiau pavaikšto pradeda skaudėti dubens kaulą. Gydymas dar nesibaigęs ir tęsis dar nemažiau metų, kadangi įtakoja ir amžius. Ieškinys 10000 € yra apibendrinus kartu ir žmonos sužalojimus. Turėjo pergyvenimus dėl jos sveikatos, ji sunkiai jautėsi ir patarnavo jam. Tik jam padarytą neturtinę žalą vertina 9000 €. Savo civilinį ieškinį palaiko, sutinka, kad kaltinamosios pervesti apie 500 € būtų įskaityti į neturtinės žalos atlyginimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. T. paaiškino ( t. I, b. l. 167-172 ), kad 2021-10-18 apie 17 val., lauke švietė saulė, ji važiavo su vyru E. T. automobiliu Opel, valstybinių numerių skaičiai yra 936, automobilis su priekaba, kurios numerių nežino. Automobilio savininkas yra jos vyras. Važiavo nuo Vilniaus m. pusės link Švenčionių m. Vyras buvo blaivus, ji taip pat buvo blaivi. Būnant netoli Švenčionių m., prie posūkio, iš dešinės pusės buvo miškelis, o kairėje pusėje buvo kažkokie bokštai. Iš to posūkio išvažiavo raudonos spalvos automobilis, kuris iš karto važiavo normaliai - savo juosta, paskui pasisuko į jų pusę, t. y. išvažiavo į juostą, kurią jie su vyru važiavo. Automobilis važiavo viduriu kelio, daugiau į jų juostą išlindęs. Jokio lenkimo manevro šis automobilis nedarė, nes jokių kitų automobilių priekyje nebuvo. Pamačiusi automobilį, ji pagalvojo tik, kad kažkoks nenormalus važiuoja tiesiai į juos. Daugiau visiškai nieko neatsimena, nei kaip smūgis įvyko, nei kaip apsivertė. Ji žino, kad toje atkarpoje yra greičio apribojimas, tai yra vyras važiavo leistinu greičiu, jo neviršydamas, bet kokiu tiksliai, nežino. Ten sekundžių reikalas buvo. Atstumo iki automobilio, kai jį pastebėjo, negali nurodyti, nes nežino. Po įvykio atsimena kaip vyras jos paklausė ar ji gyva, net ji nesuprato, kad jie apsivertę buvo, šoko būsenoje buvo, buvo praradusi sąmonę. Atsegė diržą, žmonės padėjo jai išlipti iš automobilio. Atvažiavusi greitoji, paguldė ją ant neštuvų ir išvežė į Švenčionių r. ligoninę, kur ji praleido pusantros paros. Vyras taip pat buvo paguldytas stebėjimui. Švenčionių ligoninėje jai apie lūžius nieko nesakė, nustatė tik smegenų sutrenkimą ir sumušimus. 2021-11-24 buvo užsiregistravusi priėmimui pas savo šeimos gydytoją Centro poliklinikoje, kadangi skaudėjo krūtinę. Kitur niekur į gydymo įstaigas nesikreipė. Jai sveikatos draudimas išmokėjo išmoką, mano, kad tos moters draudimas jai sumokėjo, nes pati ji nėra apsidraudusi gyvybės draudimu. Nedarbingumas jai nebuvo išduotas. Kiek žino, vairuotoja, kuri atsitrenkė į jų automobilį, buvo girta, virš 3 promilių pripūtė. Jų automobilis yra sudaužytas, vairuotojo pusė labiau sudažyta, ratas išmuštas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M.Saulius paaiškino ( t. I, b. l. 186-191 ), kad dirba Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio pareigose. 2021-10-18 17.19 val. buvo gautas pranešimas, kad kelyje ties (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, sužeisti trys žmonės, galimai yra prispaustų žmonių. Nedelsiant atvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad 2021-10-18 apie 17.19 val. kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai 80-ame kilometre automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja nepasirinko saugaus greičio kelio vingyje, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus, važiuojamoje dalyje dešinėje kelio pusėje nuo Švenčionių pusės, skersai važiuojamosios kelio dalies stovėjo VW Passat sudaužytu priekiu vairuotojo pusėje. VW Passat vairavo E. Š., gim. 1985 m., kuriai pirmu pūtimu 17.29 val. nustatytas 3,23 prom. girtumas, antru pūtimu 17.45 val. - 2,60 prom. girtumas. Automobilio vairuotoja sutiko su parodymais. VW Passat automobilio keleivis K. M., gim. 1976 m., buvo neblaivus, įpūsti nesugebėjo, nebuvo sužeistas. Vairuotojai E. Š. kabutėmis buvo sukabintas dešinys kelias 2 cm ir po medikų apžiūros ji buvo paleista. Automobilis Opel Astra buvo apvirtęs ant stogo kairėje kelio pusėje nuo Švenčionių pusės, jam buvo sudaužytas priekis iš vairuotojo pusės, išmuštas priekinis vairuotojo pusės ratas, šalia gulėjo lengvojo automobilio priekaba, v/n UC079. Automobilio Opel Astra vairuotojas E. T., gim. 1951 m., buvo blaivus, vairuotojas ir keleivė V. T., gim. 1956 m., paguldyti į Švenčionių r. ligoninę stebėjimui, kaulų lūžių nestebima. Vairuotoja E. Š. buvo laikinai sulaikyta ir uždaryta į Vilniaus apskrities VPK areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo užpildytas priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas ir automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgabentas į saugojimo aikštelę, priklausančią (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą atvykę E. T. giminės paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų automobilį Opel Astra su priekaba išgabenti į saugojimo aikštelę, nes jie pasirūpinti patys transporto priemone neturėjo galimybės.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. M. paaiškino ( t. I, b. l. 192-197 ), kad neatsimena tiksliai kokia tai buvo diena, bet spalio mėn., eidamas pėsčiomis iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), jis paskambino E. Š. ir paprašė pavežti jį iki Švenčionių m. Jis buvo neblaivus, iki tol dvi dienas vartojo alkoholį: gėrė degtinę ir alų. Reikėjo apsipirkti, todėl paskambino ir paprašė Erikos pagalbos. E. Š. paėmė jį kelyje tarp (duomenys neskelbtini). Ji atvažiavo savo automobiliu VW Passat, valstybinių numerių nežino. E. Š. buvo viena. Kadangi jis buvo neblaivus, tai net nepastebėjo, kad E. buvo neblaivi. E. Š. atvežė jį iki parduotuvės, jis apsipirko ir jie jau važiavo atgal į jo kaimą. Važiavo keliu nuo Švenčionių m. link Vilniaus m. pusės. Jau buvo link vakaro, bet dar buvo šviesu. Bevažiuojant link (duomenys neskelbtini) , E. Š. norėjo aplenkti priekyje važiuojantį krovininį automobilį, kiek atsimena, bandė kažkiek išvažiuoti į priepriešinę eismo juostą ir pasižiūrėti ar nėra priešpriešais važiuojančių automobilių, kad galėtų aplenkti „furą“ ir tuo metu įvyko susidūrimas su atvažiuojančiu automobiliu. Susidūrimas įvyko per vidurį kelio. Atsitrenkė labiau vairuotojo pusės priekiu, apsuko jų automobilį, automobilio priekis buvo nukreiptas jau į Švenčionių m. pusę. Kurioje važiuojamosios dalies juostoje sustojo, kai juos apsuko, neprisimena. Kur buvo kitas automobilis, su kuriuo susidūrė, nepastebėjo iš karto. Jis pirmas išlipo iš automobilio, tuomet Erika išlipo. Jis sunkiai orientavosi nuo patirto šoko, atsigulė kelio pakraštyje. Tuomet žmonių ten susirinko, atvažiavo greitoji, ugniagesiai ir policija. Dabar žino, kad jie susidūrė su Opel automobiliu. Jį greitoji nuvežė į Švenčionių rajono ligoninės priimamąjį apžiūrai, padarė rentgeną, lūžių nenustatė ir paleido gydytis ambulatoriškai. Daugiau dėl sužalojimų jis į jokias gydymo įstaigas nesikreipė. Tik atvykus pareigūnams, sužinojo, kad E. Š. vairavo automobilį, būdama neblaivi, iki tol net neįtarė, kad ji yra neblaivi.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ( t. I, b. l. 16-24, 36-37 ) matyti, kad įvykio vieta yra kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai 80-ame kilometre, važiuojamoje kelio dalyje dešinėje kelio pusėje nuo Švenčionių pusės skersai, priekiu į Naujasodžio kaimo pusę, galine dalimi į laukus, stovi automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio VW Passat sudaužytas priekis vairuotojo pusėje, iššovusios vairuotojo ir keleivio oro saugos pagalvės, sulankstytos vairuotojo durelės, išmuštas priekinis vairuotojo pusės ratas, suskaldytas priekis stiklas. Kelio danga sausa, stabdymo žymių nėra. Automobilis Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra apvirtęs ant stogo kairėje kelio pusėje nuo Švenčionių pusės. Automobilio Opel sudaužytas automobilio priekis, išmuštas priekinis vairuotojo pusės ratas, išdužęs priekinis stiklas, šalia guli apvirtusi lengvojo automobilio priekaba, valstybinis Nr. UC079, kurios dešinės pusės ratas išlūžęs.

Iš neblaivumo nustatymo akto ( b. l. 41-44 ) matyti, kad E. Š. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; įvertinus bendrą asmens būklę – eiti tiesia linija pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą – negali. Alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0441 ( patikros sertifikatas galiojo nuo 2021-04-21 iki 2021-10-21 ) 2021-10-18 17.29 val. E. Š. nustatyta 3,23 prom. alkoholio koncentracija išpustame ore, 2021-10-18 17.45 val. – 2,60 prom. alkoholio koncentracija išpustame ore.

Iš specialisto išvados Nr. G3295/2021(01) ( t. I, b. l. 139-140 ) matyti, kad E. T. nustatyta XI ir XII kairės pusės šonkaulių ir kryžkaulio kairės šoninės masės bei kairio gaktikaulio šakų lūžiai, kraujo išlaja ( hematoma ) kairio klubo srities minkštuose audiniuose su aplinkine kraujosruva dubens kairės pusės ir kairės šlaunies minkštuose audiniuose. Sužalojimai padaryti liemens apatinės dalies ( krūtinės ląstos ir dubens ) kairę pusę bei kairę koją sumušant kietais bukais daiktais, kuriais galėjo būti lengvojo automobilio salono kairės pusės šoninės - priekinės dalys, su jomis kūnui kontaktuojant 2021-10-18 eismo įvykio metu automobilių susidūrimo momentu. Sužalojimai E. T. ( pagal jų pobūdį ir lokalizaciją kūne ) galėjo būti padaryti vieno užduotyje nurodytomis aplinkybėmis įvykusio eismo įvykio metu. E. T. eismo įvykyje patirti kūno sužalojimai vertinami visumoje ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes tiek dėl kaulų lūžių, tiek ir dėl kraujo išlajos ( hematomos ) klubo srities minkštuose audiniuose jo sveikata buvo sutrikdyta ilgam ( ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui ).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra įrašytas E. T. ( t. I, b. l. 152 ).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra įrašyta E. Š. ( t. II, b. l. 73 ).

Automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė nuo 2021-02-07 iki 2022-02-06 buvo apdrausta ADB „BTA“ ( t. I, b. l. 154 ).

Iš įmonės „Emprekis“ pažymos matyti, kad 1995 m. gamybos automobilio VW Passat vidutinė rinkos vertė 2021 m. spalio mėn. Lietuvoje buvo 700 € su PVM ( t. II, b. l. 74 ).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo ( t. 2, b. l. 1-2 ) matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas mano, kad kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamoji vairavo kelių transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, ir pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas pripažįsta tai, kad ji visiškai pripažino kaltę padarius nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo E. T. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš žalą padariusio ir materialiai atsakingo asmens 6750 € neturtinei žalai atlyginti.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – LR CK ) 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Pagal LR CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vis tik pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013 ). Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ( CK 6.250 straipsnio 2 dalis ). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą ( kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005 ).

Byloje nustatyta, kad kaltinamosios nusikalstamais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai, svarbią reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas, t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui bei realus. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam nustatyta XI ir XII kairės pusės šonkaulių ir kryžkaulio kairės šoninės masės bei kairio gaktikaulio šakų lūžiai, kraujo išlaja ( hematoma ) kairio klubo srities minkštuose audiniuose su aplinkine kraujosruva dubens kairės pusės ir kairės šlaunies minkštuose audiniuose. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų nukentėjęs E. T. patyrė fizinį skausmą bei išgąstį. Civiliniame ieškinyje prašant atlyginti neturtinę žalą – iš viso 10000 € ( 3250 € neturtinės žalos yra atlyginusi draudimo bendrovė, todėl ieškiniu prašoma priteisti 6750 € neturtinės žalos ), jos dydis motyvuojamas tuo, kad nukentėjusysis patyrė 7 lūžius, buvo skausmai, gydymosi laikotarpis truko iki 4 mėn. 1 mėn. turėjo gulėti, nes buvo lūžę stuburo slanksteliai dviejose vietose, buvo dubens, šonkaulių lūžiai, o pasekmes jaučia iki šiol, ir dabar gulėdamas lovoje verčiasi labai atsargiai, nes jaučia skausmą nugaroje. Kai ilgiau pavaikšto pradeda skaudėti dubens kaulą. Gydymas dar nesibaigęs ir tęsis dar nemažiau metų, kadangi įtakoja ir amžius.

Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas eismo įvykių metu, neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 600 € iki 3500 € ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-211-895/2018 ir kt. ). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam draudimo bendrovė yra sumokėjusi 3250 € neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusysis teismo posėdyje nurodė, kad kaltinamoji jam yra sumokėjusi 550 €, kuriuos jis sutinka įskaityti į neturtinės žalos atlyginimą, taigi nukentėjusiajam šiuo metu yra atlyginta 3800 € neturtinės žalos. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai būtų sukėlę didelių liekamųjų reiškinių, pats nukentėjusysis nurodė, kad ligoninėje gydėsi dvi dienas, vėliau – gydėsi ambulatoriškai, chirurginės intervencijos gydymui nebuvo taikytos. Įvertinus aptartas aplinkybes, tai, kad nors E. T. gijimo laikotarpis užtruko laike, tačiau šiuo metu nėra jokių prognozių dėl tolesnių operacijų būtinumo, tolimesnės ilgos ir sudėtingos reabilitacijos, nuolatinės specialistų pagalbos reikalingumo tam, kad pagerinti nukentėjusiojo būseną. Šiuo atveju nukentėjusiajam yra atlyginta iš viso 3800 € neturtinės žalos, taigi suma, net didesnė maksimaliam įprastai priteistinam dydžiui. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, jog nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala yra atlyginta, todėl civilinį ieškinį tenkinti nėra teisinio pagrindo.

LR BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ( LR BK 40 straipsnio 2 dalis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt. ). E. Š. yra padariusi nesunkų nusikaltimą, ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, taip pat yra pagrindas manyti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, teismo nuomonė, pagrindas tokiam vertinimui šioje byloje yra. E. Š. teisiama pirmą kartą, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, charakterizuojama teigiamai, dirba. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ( LR BK 40 straipsnio 3 dalis ). Asmuo, pateikęs prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. yra pažįstama su kaltinamąja virš 10 metų, ji charakterizuojama teigiamai, yra dirbusi nepilnamečių reikalų komisijoje, teko bendrauti su įkalinimą patyrusiais žmonėmis, ji teista ir bausta administracinė tvarka nebuvo, ji gali daryti ir daro teigiamą poveikį kaltinamajai, ja pasitiki ir yra įsitikinusi, kad ji daugiau jokių pažeidimų nedarys. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad V. B. asmeninės savybės, gyvenimo būdas bei tarpusavio santykiai su kaltinamąja, leis daryti teigiamą įtaką E. Š.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad yra visos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ( ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, padaryta žala yra atlyginta ) pagal laidavimą be užstato ( ji augina du nepilnamečius vaikus 13 ir 15 metų amžiaus, jos atlyginimas yra apie 720 € ), perduodant ją V. B. atsakomybei. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį ir mastą, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jos asmenybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, girtumo laipsnį, laiduotojo asmenybę bei daro išvadą, jog laidavimas 1 metų 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajai. Atleidus E. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės jai taikomos baudžiamojo poveikio priemonės ( LR BK 67 straipsnis ).

LR BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą ( BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalys ). Kaltinamoji E. Š. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarė vairuodama jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis ( teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemonėmis, <.....> ) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką ( LR BK 68 straipsnio 1 dalis ). Nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 2 dalyje, E. Š. padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jai, atsižvelgiant į girtumo laipsnį ( 2,60 prom. ), nukentėjusiajam padarytos žalos mąstą skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 metus ( BK 68 straipsnio 1, 3 dalys ). 2021-10-19 nutarimu E. Š. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas – paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat sustabdyta specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones, todėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo asmeniui naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones taikymo terminas skaičiuotinas nuo 2021-10-19.

LR BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusįjį E. T. atstovavo advokatas D.Joneliūnas, kuriuo atstovavimo išlaidas sudaro 544,50 € ( t. I, b. l. 86, t. III, b. l. 38-39 ), todėl šios nukentėjusiojo turėtos išlaidos priteistinos iš kaltinamosios nukentėjusiojo naudai.

LR BPK 103 straipsnio 5 ir 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. LR BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Už kaltinamosios vairuoto automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą iš įvykio vietos ir saugojimą nuo 2021-10-18 iki 2021-10-22 Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 86 € dydžio išlaidas ( t. II, b. l. 118 ). Esant tokioms aplinkybėms, 86 € dydžio išlaidas, susijusias su šios transporto priemonės, kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, priverstiniu nuvežimu bei saugojimu, teismas pripažįsta proceso išlaidomis ir priteisia iš E. Š..

Vadovaudamasis LR BPK 273, 303 str. 4 d., 304, 305 str. 2, 4 d., 307 str. 5 d., LR BK 40 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir remiantis LR BK 40 straipsniu ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojui V. B.. Laidavimo terminą nustatyti 1 metus 6 mėnesius.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti E. Š. baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti jai 3 metus vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021-10-19; turto konfiskavimą – konfiskuoti E. Š. nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą pas E. Š..

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2021-10-20 nutarimu taikytą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą automobiliui VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Byloje esantį E. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą vykdančiai institucijai.

E. Š. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento ( vairuotojo pažymėjimo ) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą iki nuosprendžio įsitesėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

E. T. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Priteisti iš E. Š. E. T. 544,50 € ( penkis šimtus keturiasdešimt keturis € 50 ct ) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš E. Š. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai 86 € ( aštuoniasdešimt šešis € ) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.