Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir perduotas R. R. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. L. naudai iš ADB (duomenys neskelbtini) priteista 1 920 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Apygardos teismo posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. L. prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl S. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. L. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su S. K. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes mano, jog nebuvo visumos sąlygų atleisti S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. nėra sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose.BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys bylose 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010 ir kt.). Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, kad S. K. yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes ši aplinkybė parodo, kad nėra pagrindo spręsti, jog S. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atkreipiamas apeliantės dėmesys, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš bylos duomenų matyti, kad visos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos byloje yra: S. K. įvykdė neatsargų nusikaltimą, buvo gautas R. R., kuri verta teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti S. K. jos atsakomybei pagal laidavimą (2 t., b. l. 31). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad S. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta, be to, priešingai nei mano apeliantė, S. K. nelaikytinas baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes S. K. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo nutarimas už tą patį įvykį, už kurį skundžiamu nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau minėtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas buvo panaikintas ir grąžintas nutarimą surašiusiai institucijai, kitų duomenų, jog S. K. būtų buvęs baustas administracine tvarka, byloje nėra, todėl laikytina, kad jis administracine tvarka nebaustas, be to, S. K. mokosi VšĮ (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre (1 t., b. l. 260; 2 t., b. l. 22–23, 37). Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad S. K. ateityje laikysis įstatymų ar nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kartu akcentuotina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, ankstesnis asmens administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus gali būti pripažintas svarbia aplinkybe tik sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą, tačiau nėra viena iš sąlygų, dėl kurios nebūtų galima atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta ne tik žalos atlyginimo sąlyga (bent dalinė ar jos pašalinimas), bet ir alternatyva – įsipareigojimas ją atlyginti. Todėl vien tai, kad dalį padarytos žalos atlygina ne pats kaltininkas, o draudimo bendrovė, neeliminuoja galimybės kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad dalį patirtos žalos J. L. atlygino ADB (duomenys neskelbtini) dar iki bylos nagrinėjimo apylinkės teisme (1 t., b. l. 237). Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog skundžiamu nuosprendžiu ne iš S. K., o iš ADB (duomenys neskelbtini) buvo priteista dar 1920 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, todėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas reikalavimas laikytinas įgyvendintu, nes S. K. šiuo atveju nekilo pareigos atlyginti daugiau žalos, nei buvo nustatyta skundžiamu nuosprendžiu.Įvertinus tai, kad yra visuma BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų ir pagrindai taikyti laidavimą, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė S. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl prašomos priteisti 306,50 Eur dydžio sumos.

Apeliantė prašo jos naudai iš ADB (duomenys neskelbtini) priteisti 306,50 Eur dydžio sumą turtinės žalos atlyginimo, iš kurios 194,14 Eur suma yra jos civiliniame ieškinyje nurodyta suma, o 112,36 Eur dydžio suma yra išlaidos, susidariusios dėl 2017 m. gruodžio 14 d. neįvykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, kad jos nurodoma 306,50 Eur suma susidaro iš išlaidų atstovui, kelionės ir apgyvendinimo, dokumentų kopijų darymo, pašto paslaugų išlaidų, todėl nagrinėjamu atveju minėta suma gali būti traktuojamos tik kaip galimai patirtos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės procesinės išlaidos, o ne kaip patirta turtinė žala. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 112,36 Eur dydžio suma susidarė dėl 2017 m. gruodžio 14 d. neįvykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio (30 Eur atstovo advokato suteiktos paslaugos, 53 Eur apgyvendinimo paslaugos, 29,36 Eur kelionės išlaidos kurui) (2 t., b. l. 64), o 194,14 Eur dydžio suma susidarė ikiteisminio tyrimo metu (150 Eur advokato suteiktoms paslaugoms sumokėti, 21,03 Eur – pašto paslaugos, 22,75 Eur – kelionės išlaidos kurui, 0,36 Eur – kopijavimo paslaugos) (1 t., b. l. 164–182). Taigi, nukentėjusioji proceso metu atstovų advokatų paslaugoms apmokėti patyrė 180 Eur išlaidų, o kitų išlaidų – 126,50 Eur. BPK 104 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtinto liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių nusižengimų teisenoje tvarkos aprašo 2 punktu, nukentėjusiesiems, šaukiamiems pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją, į teismą, ir gyvenantiems ne iškvietimo vietoje, kompensuojamos kelionės į iškvietimo vietą ir atgal išlaidos, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, taip pat mokami dienpinigiai. To paties aprašo 10 punkte nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiesiems apraše nurodytas sumas išmoka ikiteisminį tyrimą atliekanti ikiteisminio tyrimo įstaiga arba prokuratūra, teisminio nagrinėjimo metu – teismas, o 11 punkte numatyta, kad nukentėjusiesiems apraše nustatytos sumos išmokamos jiems atlikus savo pareigas pagal pateiktą rašytinį išlaidas patyrusio asmens ar jo įgalioto asmens prašymą ir dokumentus, įrodančius turėtas išlaidas. Išlaidos atlyginamos tik esant nusikalstamą veiką tiriančio ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba baudžiamąją bylą nagrinėjančio teisėjo, teismo ar institucijos (pareigūno) patvirtinimui ir šias sumas išmokančios įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės priteisti nukentėjusiosios prašomas patirtas išlaidas, susijusias su vykimu į teismą, pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, apgyvendinimu, procesinių dokumentų kopijų darymu ir pašto išlaidomis (viso 126,50 Eur), nes pagal anksčiau nurodytą tvarką dėl minėtų išlaidų atlyginimo turi būti kreipiamasi tiesiogiai į ikiteisminio tyrimo instituciją ir pirmosios instancijos teismą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų pateikusi prašymus dėl minėtų išlaidų atlyginimo, be to, byloje dėl kelionės išlaidų yra pridėti tik kvitai, patvirtinantys, jog buvo pilamas kuras, tačiau nėra pateikta duomenų, su kokia mašina buvo važiuojama. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliantės prašymas dėl 126,50 Eur išlaidų atlyginimo yra paliekamas nenagrinėtas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 105 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Iš byloje pridėtų pinigų priėmimų kvitų matyti, kad nukentėjusiajai J. L. ikiteisminio tyrimo metu bei bylą perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo suteiktos teisinės advokatų paslaugos už 180 Eur (1 t., b. l. 180–181; 2 t., b. l. 64). Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios prašomos priteisti išlaidos dėl jai advokatų suteiktos teisinės pagalbos laikomos pagrįstomis, protingo dydžio ir atitinkančios advokato darbo sąnaudas, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltininko, t. y. S. K..

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.Nukentėjusioji J. L. apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį ir jos patirtą neturtinę žalą įvertino per mažai, todėl prašo jos naudai priteisti 18 920 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti (3920 Eur iš ADB (duomenys neskelbtini) ir 15 000 Eur iš S. K.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, nukentėjusiai priteistas neturtinės žalos atlyginimas (1920 Eur, nes 1080 Eur dydžio sumą atlygino draudimas), atsižvelgiant į bylos aplinkybes, laikytinas pagrįstu ir atitinkančiu tiek lygiateisiškumo bei proporcingumo principus, formuojamą teismų praktiką, tiek ir kitus įstatyme nustatytus tokios žalos nustatymo kriterijus. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.), taigi nagrinėjamoje byloje nukentėjusios prašoma priteisti bendra neturtinės žalos dydžio suma (18 920 Eur) yra kur kas didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje yra priteisiama. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Kolegijos vertinimu, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes nukentėjusiajai J. L. nustatytos neturtinės žalos dydis (3000 Eur) ir priteistos neatlygintos neturtinės žalos dydis (1920 Eur) atitinka suformuotą teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios didintų S. K. ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, be to, nukentėjusiosios sveikatai nekilo tokių padarinių, kurie turėtų itin neigiamą įtaką jos sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo BK 281 straipsnio 1 dalies bylose. Atkreipiamas dėmesys, kad lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Žalos dydis turi būti protingas ir adekvatus ginamoms vertybėms. Šiame kontekste apylinkės teismas tinkamai įvertino nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mastą bei pobūdį, kad dėl S. K. neatsargumo, nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, įvertino S. K. neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes nukentėjusios sveikatai – baimę lipti į automobilį, emocinį sunkumą, krūtinkaulyje likusią duobutę, greitą nuovargį, organizmo reakciją į orų permainas, atsižvelgė, jog dėl sutrikdytos sveikatos, buvo sutrikdytas įprastinis J. L. gyvenimo ritmas (lankymasis gydymo įstaigose). Tačiau tuo pačiu teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad po patirtų sužalojimų rimtų liekamųjų reiškinių, trukdančių gyventi visavertį gyvenimą, neliko, nes nukentėjusios pasveikimo galimybės yra realios, teismo nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padaryta 3000 Eur dydžio neturtinė žala, yra pakankama suma, kompensuoti patirtus J. L. neigiamus išgyvenimus, skausmus ir praradimus. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo šiuo konkrečiu atveju, nėra atsižvelgiama į tai, kaip su nukentėjusiąja proceso metu elgėsi ikiteisminio tyrimo pareigūnai, advokatai ar gydytojai, nes byloje buvo sprendžiamas S. K. padarytų veiksmų teisinio įvertinimo klausimas (nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimas S. K. veikoje, jo atsakomybės klausimas, S. K. veiksmais sukeltos žalos dydžio nustatymas), o ne minėtų subjektų atsakomybės klausimas. Tokiu būdu nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, pažeidė įstatymo reikalavimus, neatsižvelgė į jos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti būtent tokio dydžio nukentėjusiajai J. L. priteistiną neturtinės žalos atlyginimą yra teisėtas, atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas, taip pat formuojamą teismų praktiką. Taigi, didinti priteistos neturinės žalos dydį nukentėjusiajai J. L. nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. vasario 1 d nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiajai J. L. iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. priteisti 180 eurų atstovavimo išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.