Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Vytauto Masioko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atmestas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendžio.

Taip pat skundžiamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendis, kuriuo B. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla nutraukta. B. G. perduotas A. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieneriems metams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Dalios Bajerčiūtės pranešimo, prokuroro, prašiusio tenkinti kasacinį skundą, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. G., padaręs BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, BK 40 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatyta, kad B. G. 2010 m. rugpjūčio 13 d. apie 21.30 val., Šiauliuose, Aido g. 8, viešojoje vietoje – prie prekybos centro „Akropolis“, įžūliu elgesiu – suduodamas vieną smūgį lazda nukentėjusiajam V. P. į šoną ir taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Skundžiamus sprendimus priėmę teismai konstatavo, kad B. G., padariusį nesunkų nusikaltimą, yra pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą A. G., neskiriant užstato.

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Ričardas Bendikas kasaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kasatorius nurodo, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas byloje, kurioje B. G. pareikštas įtarimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2010 m. rugpjūčio 1 d. išdaužė nukentėjusiojo automobilio „VW Passat“ langų stiklus ir sumušė asmenį. Nors ikiteisminis tyrimas nebaigtas, tačiau B. G. prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką - tą patvirtino teisiamajame posėdyje nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Esant tokioms aplinkybėms, kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad B. G. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą ir laikytinas neteistu vien dėl to, kad jo kaltė (dėl 2010 m. rugpjūčio 1 d. nusikalstamos veikos, kuria įtariamas) neįrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kasatorius tokius teismo argumentus laiko formaliu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų vertinimu, ignoruojant, kad B. G. skirtingais laikotarpiais (2010 m. rugpjūčio 1 d. ir 2010 m. rugpjūčio 13 d.) pakartotinai yra padaręs dvi nusikalstamas veikas, o tai pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-85/2008).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad, vertinant laidavimo sąlygas, būtinas nuodugnus, individualizuotas nusikalstamos veikos įvertinimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino B. G. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, t. y. to, kad B. G. elgesys buvo įžūlus - žolės riedulio lazda jis trenkė nukentėjusiajam į šoną, taip rodydamas nepagarbą visuomenėje priimtinoms elgesio normoms, aplinkiniams ir aplinkai. Tiek ši, tiek anksčiau padaryta veika yra panašaus pobūdžio, susijusi su viešosios tvarkos pažeidimu, asmens žalojimu.

Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ignoravo ir tą aplinkybę, kad 2006 m. gegužės 9 d. B. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Nors tai neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl veikos padarymo pirmą kartą, tačiau reikšminga darant išvadą, ar yra pagrindas manyti, kad B. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl baudžiamojo įstatymo netinkamo taikymo ir BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai išnagrinėti bylą (BPK 369 straipsnis).

Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismai formaliai taikė BK 40 straipsnio nuostatas, neįvertino šio straipsnio 2 dalyje nurodytų ir byloje nustatytų bylos aplinkybių, tarp jų - B. G. pakartotinai daromų nusikalstamų veikų, neatsižvelgė į faktus, neleidžiančius pagrįstai manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas ignoravo šios baudžiamojo įstatymo normos taikymui svarbias aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas.

Teismai, spręsdami BK 40 straipsnio taikymo B. G., padariusiam nesunkų nusikaltimą, klausimą, padarė išvadą, kad yra visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Teismų sprendimuose nurodyta, kad B. G. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą; kitoje byloje, kur jam pareikštas įtarimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas ir nepriimtas joks procesinis sprendimas, sukeliantis tam tikrus padarinius, todėl jis laikomas neteistu; dėl dar vienos nusikalstamos veikos padarymo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau nuo susitaikymo praėjo daugiau kaip ketveri metai, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys.

Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų, leidžiančių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatavimas turi būti grindžiamas išsamiu ir nešališku teisiškai reikšmingų bylos faktinių aplinkybių vertinimu. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo paprastai laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad anksčiau nėra nusikaltęs arba dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikšmės (pvz., už ankstesnę nusikalstamą veiką buvo nuteistas, tačiau teistumas išnykęs). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK normose nurodomos sąvokos „pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką“ ir „neteistas“ (teistumo nebuvimas) nėra visiškai tapačios. Netapatus šių sąvokų aiškinimas pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-85/2008. Nors nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl BK 93 straipsnio taikymo, tačiau šiame straipsnyje vartojama sąvoka „pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką“ yra analogiška pateiktajai BK 40 straipsnyje, aiškinant nurodytą sąvoką atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės normų taikymo kontekste. Kita BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai - polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimo motyvai privalo būti išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu galimas tik nustačius šiame straipsnyje nurodytų sąlygų visumą.

Iš bylos duomenų ir teismų sprendimų turinio matyti, kad B. G. pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas dėl 2010 m. rugpjūčio 1 d. tikėtina padarytos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, 2010 m. rugsėjo 24 d. B. G. dėl to buvo pareikštas įtarimas (b. l. 83), pats B. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė padaręs šią veiką (b. l. 122), tačiau duomenų apie šio ikiteisminio tyrimo rezultatus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, teismai to nesiaiškino. Šie duomenys gali būti svarbūs sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika, dėl kurios B. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra tyčinė, susijusi su smurtiniais veiksmais, kuriais sutrikdyta žmogaus sveikata. Be to, B.G. yra padaręs administracinį teisės pažeidimą (mažiau kaip prieš metus iki nusikalstamos veikos padarymo), praeityje taip pat ne kartą baustas administracine tvarka už administracinių teisės pažeidimų padarymą, o 2006 m. gegužės 9 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (nesunkų sveikatos sutrikdymą) ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (jam susitaikius su nukentėjusiuoju). Visos pirmiau nurodytos aplinkybės, apibūdinančios B. G. padarytos veikos pobūdį, jo asmenybę ir kt., turi būti nuodugniai ir visapusiškai įvertintos.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl pagrindo atleisti B. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, jas grindė fragmentišku ir formaliu bylos aplinkybių vertinimu, o tai neatitinka šioje nutartyje nurodytų BK 40 straipsnio nuostatų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas turėtų patikrinti faktą ir dėl, tikėtina, B.G. padarytos veikos 2010 m. rugpjūčio 1 d. (kokia yra dėl jos atliekamo ikiteisminio tyrimo eiga, kokie procesiniai sprendimai priimti ir pan.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą išsamiai išnagrinėti bylą, įvertinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybes bei atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, šios pareigos tinkamai neįgyvendino. Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.