Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2022 m. lapkričio mėn. 4 d., apie 17 val. 40 min., Telšių mieste, Luokės ir Tryškių gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9 punkte numatytą reikalavimą - laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir KET 27 punkte numatytą reikalavimą - sukdamas sankryžoje į kairę sustoti ir praleisti pėsčiąją, kurios judėjimo kryptį jis kerta, t. y. važiuodamas Luokės g. ir sankryžoje sukdamas į kairę, į Tryškių g., nesustojo praleisti pėsčiosios B. V., kurios judėjimo kryptį jis kirto, ir ją partrenkė, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio B. V. buvo padarytas kairio blauzdikaulio išorinio krumplio impresinis, tarpkrumplinės pakylos, kairio šeivikaulio lūžiai ir nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis V. V. prisipažino, kad vairuodamas transporto priemonę, partrenkė nukentėjusiąją ir parodė, kad tą vakarą važiavo namo iš darbo Klaipėdoje. Sankryžoje, sukdamas į kairę, praleido priešprieša važiuojančias mašinas, rodydamas posūkį. Oro sąlygos buvo bjaurios - rūkas, lietus, matomumas buvo labai nedidelis. Sukant į kairę, priešprieša važiuojančios mašinų lempos akino, buvo blogas matomumas ir jis tų moterų iš karto nepastebėjo. Tik pasisukus į Tryškių gatvę, mašinos lempos apšvietė einančias dvi moteris. Jas pastebėjęs, iškart stabdė, tačiau vieną iš moterų kliudė. Moterys ėjo link mažosios bažnytėlės nuo „IKI“ parduotuvės. Nuo šaligatvio buvo nužengusios apie 1.5-2 metrus, toliau tikrai negalėjo būti nuėjusios, nes sukdamas jis įvažiavo į pirmą juostą. Judėjimas ten yra trijų juostų. Moterys buvo įžengusios maždaug į vidurį jo važiuojamosios dalies, gal šiek tiek daugiau, jos buvo šiek tiek toliau nuo sankryžos. Moterį kliudė automobilio priekiu. Apsirengusios moterys buvo tamsiai, jokių atšvaitų neturėjo. Išlipo iš automobilio, priėjo dar vienas žmogus. Moteris labai skundėsi skausmu, pasisiūlė iškviesti pagalbą, tačiau moteris prašė, kad nuvežtų į priimamąjį. Žmogus, kuris buvo priėjęs, padėjo moterį įkelti į jo mašiną. Jis nuvežė moterį į priimamąjį. Moterį paguldė į skyrių. Į priimamąjį buvo iškviesta policija. Kol buvo daromi tyrimai policija nebuvo pasirodžiusi. Jis nukentėjusiosios draugę parvežė į namus, davė jai visus savo duomenis. Vėliau su juo susisiekė policija. Buvo užfiksuotos mašinos nuotraukos. Po kiek laiko policija pakartotinai apklausė. Iš pradžių jis buvo kaip liudytojas, paskui tapo įtariamuoju. Buvo stresas, pirmą kartą kliudė žmogų, nėra turėjęs tokio įvykio. Tuo metu nepagalvojo, kad reikia kviesti tarnybas. Yra vedęs, kartu augina žmonos dukrą L. V., jai 13 metų. Turi 15 m. dukrą K. V., ji auga su mama. Teikia dukrai išlaikymą po 200 eurų. Kiekvieną vasarą parsiskraidina ją į Lietuvą iš Airijos. Kas mėnesį moka 200 eurų paskolai padengti. Jo atlyginimas 1200 eurų. Netekęs vairuotojo pažymėjimo, greičiausiai netektų darbo, nes reikia važinėti po visą Lietuvą. Pripažįsta, kad partrenkė nukentėjusiąją, ir dėl to gailisi. Jeigu būtų ją matęs, to nebūtų atsitikę, nes būtų praleidęs. Mano, kad KET taisykles pažeidė ne tik jis, bet ir moterys, nes neturėjo atšvaitų. Atlikus eismo įvykio ekspertizę, savo kaltę, pagal kaltinamajame akte pateiktą kaltinimą, pripažino visiškai. Nurodė, jog norėjo įsitikinti, ar nukentėjusioji taip pat nepažeidė KET reikalavimų. Nesutinka, kad nukentėjusiąją partrenkė išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojo R. V. atsakomybei.

Nukentėjusioji B. V. parodė, kad 2022 m. lapkričio 4 d., vakare su drauge K. U. ėjo į bažnyčią, buvo apie 17.15 val. Ėjo per kelią, lietaus nebuvo, buvo su plonais paltukais. Neturėjo nei telefonų, nei rankinukų. Luokės gatvę perėjo per perėją, paskui ėjo per Tryškių gatvę, ten buvo gatvės apšvietimas. Mašinų į tą gatvę važiavo mažai. Pasižiūrėjo, kad nieko nėra ir ėjo per gatvę. Eidama pamatė, kad atvažiuoja mašina labai dideliu greičiu ir ją partrenkė. Įvykus įvykiui, jis sustojo. Pirma pribėgo draugė patraukti ją iš po tos mašinos, priėjo ir vairuotojas. Negalėjo pakelti kojos, ji buvo visiškai nusukta į šoną. Vairuotojas ją nuvilko prie tvoros. Nuo Luokės gatvės įsuko mašina ir sustojo ten kur turėjo stovėti kaltinamojo mašina. Tada ją tempė per visą gatvę atgal į mašiną. Kaltinamasis sėdėjo už vairo ir maigė savo telefoną. Draugė prašė kviesti greitąją, jis pasakė, kad neatsiliepia ir pasisiūlė pats nuvežti į ligoninę. Įkėlęs ją į automobilį, jos kojas susuko po sėdyne, ji patyrė begalinius skausmus. Atvežęs į ligoninę, norėjo išvažiuoti, bet draugė prašė jo, kad parvežtų į namus. Jei nebūtų grūdęs jos į automobilį, gal būtų nebuvę tokių pasekmių. Pusę metų negalėjo vaikščioti. Dvylika dienų pragulėjo ligoninėje. Grįžusi iš ligoninės negalėjo užlipti į trečią aukštą, samdė žmones, kad užneštų. Vaikai buvo nupirkę bilietus į Ameriką, liko bilietai už 1200 eurų. Vyko į reabilitaciją Palangoje, ten labai išsikankino, leido koją dėti į aparatą ir per prievartą lenkti. Gydytojas pasakė, kad koją turės gydyti tris metus, nes tai nėra paprastas lūžis. Kai ją partrenkė, buvo įžengusios į trečią eismo juostą, į tą iš kurios važiuojama link kalno. Jau buvo perėjusios tą juostą, į kurią turėjo sukti kaltinamasis. Jis įvažiavo į priešingą eismo juostą ir ją patrenkė. Jai yra nustatytas neįgalumas iki 2024 metų birželio mėnesio, gauna 88 eurus. Kaltinamasis sakė, kad ji pati kalta, buvo tuo patikėjusi. Policija pasakė, kad jis turėjo jas praleisti.

Liudytoja K. U. parodė, kad lapkričio 4 dieną, buvo šiek tiek po 17 valandos, ėjo su B. V. per Tryškių gatvę ir ją partrenkė automobilis. Per gatvę ėjo šiek tiek toliau nuo sankryžos. Einant gatve išgirdo, kad ji suriko ir atsisukusi pamatė, kad guli vos ne po ratais. Nematė iš kur atsirado tas automobilis. Nukentėjusiąją partrenkė vidurinėje eismo juostoje, ji jau buvo beveik perėjusi gatvę. Jos nenubloškė, parvertė vietoje. Vairuotojas, išlipęs iš mašinos, sakė, kad jis nekaltas, o jos kaltos. Bandė nukentėjusiąją kelti, bet nepakėlė. Iš kažkur atbėgo dar vienas žmogus, jis padėjo nutempti ją iki tvoros. B. V. pastatė prie tvoros, bet ji nepastovėjo, skausmas buvo didelis. Jos abi neturėjo telefonų. Vairuotojas sakė, kad skambino greitajai, bet niekas neatsiliepia. Paskui B. V. nutempė į automobilį. Į priimamąjį nuvažiavo visi trys su kaltinamojo automobiliu. Ją peršvietęs gydytojas pasakė, kad yra labai blogai ir paguldė į ligoninę. Vakaras buvo labai gražus, nelijo, rūko nebuvo. Negali pasakyti ar jau buvo įjungtas gatvės apšvietimas. Įvykio metu automobilis stovėjo vidurinėje juostoje. Tiesiai ar skersai negali pasakyti. Neprisimena ar pirmoje juostoje stovėjo automobilis. Kaltinamasis ją parvežė namo iš ligoninės ir davė savo telefono numerį. Policija jai paskambino naktį ir ji davė jo koordinates.

Liudytojas R. B. parodė, jog yra Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. Jeigu aplinkybės yra aiškios, turi teisę surašyti protokolą. Pamena, kad fotografavo įvykio vietą. Medžiagą rinko kolega, nes jis yra tyrėjas. Jei įvykio metu yra lūžis, privaloma kviesti policiją ir greitąją pagalbą. Vairuotojas negali pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Kirsti Tryškių gatvę nėra draudžiama, bet greičiausiai toje vietoje nėra pėsčiųjų perėjos ir jos turėjo apsižiūrėti. Buvo tamsus paros metas, jos ir atšvaitus turėjo turėti. Nakties metu atšvaitai yra privalomi visiems kertantiems gatvę, einantiems kelkraščiu. Sankryža buvo dalinai apšviesta. Tiksliai nustatyti įvykio vietą buvo sunku, nes pagal moters pasakojimą tos vietos ieškojo. Nustatė tik preliminarią vietą. Neatsimena ar automobilis buvo apgadintas. Tuo metu, kai apžiūrinėjo įvykio vietą, kelio danga buvo sausa. Pagrindinė gatvė yra Luokės, šalutinė Tryškių. Neprisimena ar rado ant automobilio kokių žymių.

Liudytojas E. M. parodė, jog neprisimenu to įvykio. Paprastai atvykus į ligoninę ir esant sužalotam žmogui, aiškinasi kas jį atvežė, kas yra liudytojai, bando nustatyti įvykio vietą. Jeigu nėra pėsčiųjų perėjos, piliečiai turi praleisti automobilius. Kadangi neatsimena to įvykio, negali komentuoti. Vairuotojas neturi teisės pasišalinti iš įvykio vietos jei yra sužalotas žmogus, bet visada reikia atsižvelgti, kad pirmoje vietoje yra žmogaus gyvybė. Tryškių gatvė, kurią kirto pėsčioji nėra pagrindinė. Medžiagą perdavė į Veiklos skyrių, toliau nieko nežino. Jei pėstysis ėjo per gatvę ne pėsčiųjų perėjoje, turėjo praleisti atvažiuojantį automobilį.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros ir transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokoluose, bei eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra nereguliuojama sankirta adresu Luokės g. 9, Tryškių g., Telšiai. Lengvojo automobilio "Volkswagen Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis iš Luokės g. į kairę Tryškių g. Ant automobilio "Volkswagen Passat" sugadinimo ar kitų pėdsakų nėra (1 t. b. l. 28-39, 41).

2022-12-09 VTMT Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-1746/2022 nurodyta, kad B. V. nustatyti kairio blauzdikaulio išorinio krumplio impresinis, tarpkrumplinės pakylos, kairio šeivikaulio lūžiai galėjo būti padaryti tiesiogiai, sričiai kurioje nustatyti sužalojimai, kontaktuojant su kietu buku daiktu, ir netiesiogiai, kojai kontaktuojant su kietu buku daiktu, vykstant šoniniam lenkiamajam judesiui per kelio sąnari ir esant fiksuotai pėdai. B. V. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Regioninę Telšių ligoninę 2022-11-04, galimai užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. B. V. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 116-117).

2023-08-14 VTMT Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje (papildoma) Nr. pG 1165/2023 nurodyta, kad remiantis turimais duomenimis, B. V. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl pastarųjų jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Pagal turimus medicininių dokumentų duomenis kairio kelio sąnario judesių amplitudė prilygsta nedidelę dalį prarasto darbingumo, tačiau prarasto bendro darbingumo procento vertinimas po traumos galimas tik baigus gydymą ir išnaudojus visas reabilitacijos priemones: gydymas yra tęsiamas -rekomenduotina III lygio reabilitacija (1 t. b. l. 121-122).

Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nustatyta, jog 2022 m. lapkričio 4 d. Telšių mieste, nuo 17 val. iki 19 val. krituliai ir rūkas nefiksuoti (3 t., b. l. 30-31).

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2024 m. sausio 10 d. kaltinamasis V. V. parodė vietą Tryškių gatvėje, kurioje jis partrenkė nukentėjusiąją B. V.; eismo įvykio schemoje pažymėta jog V. V. nukentėjusiąją partrenkė savo važiuojamojoje juostoje, apie 3 metrų atstumu nuo sankryžos, 5.30 m. atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto; moteris gulėjo apie 1 m. nuo pirmą ir antrą eismo juostas skiriamos ištisinės linijos (3 t., b. l. 63-69).

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2024 m. sausio 10 d. nukentėjusioji B. V. parodė vietą Tryškių gatvėje, kurioje ją partrenkė kaltinamasis; eismo įvykio schemoje pažymėta jog V. V. nukentėjusiąją partrenkė ties antrą ir trečią juostas skiriamąja linija, iki sankryžos 16,40 m. atstumas, iki kitos pusės šaligatvio (liko eiti) 3,20 m (3 t., b. l. 70-83).

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2024 m. sausio 10 d. liudytoja K. U. parodė vietą Tryškių gatvėje, kurioje buvo partrenka nukentėjusioji B. V.; eismo įvykio schemoje pažymėta jog V. V. nukentėjusiąją partrenkė trečioje eismo juostoje, ties skiriamąja linija, iki sankryžos 13,50 m. atstumas, kur gulėjo partrenkta nukentėjusioji nuo tos vietos iki šaligatvio 2,90 m. (liko eiti) (3 t., b. l. 70-77).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-03-27 ekspertizės aktu Nr. 11Š-36(24) nustatyta, jog:

Jeigu eismo įvykis įvyko nukentėjusiosios 2024-01-10 parodymų patikrinimo metu nurodytoje vietoje, tai šio eismo įvykio eiga (mechanizmas) buvo tokia: automobilio „VW Passat“ vairuotojas V. V. važiavo pagrindiniu keliu Luokės gatvės keliu link nelygiareikšmių Luokės ir Tryškių gatvių sankryžos. Minėtoje sankryžoje suko į kairę, į šalutinį Tryškių gatvės kelią, kuomet sankryžoje, šalia šaligatvio linijos, jam iš dešinės Tryškių gatvės važiuojamąja dalimi į kitą gatvės važiuojamosios dalies pusę jau ėjo pėsčiosios K. U. ir B. V.. Vairuotojas V. V., tęsdamas judėjimą į priekį, Tryškių gatvės priešpriešinio eismo juostoje, kliudė pėsčiąją B. V.. Tokiu atveju automobilio „VW Passat“ vairuotojo V. V. veiksmai – nelygiareikšmių Luokės ir Tryškių gatvių kelių sankryžoje ir važiuojamųjų dalių sankirtos įvažiuodamas į Tryškių gatvę atsidūrė priešpriešiniam eismui skirtoje kelio važiuojamosios dalies pusėje ir artėdamas prie jam iš dešinės Tryškių gatvės važiuojamąją dalį kirtusios pėsčiosios B. V. nestabdė automobilio, dėl to kliudė pastarąją – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Tai, kad minėtu atveju pėsčioji B. V. į kitą gatvės pusę judėjo ne mažesniu kaip 15 m. atstumu nuo važiuojamųjų dalių sankirtos, o ne šaligatvio tęsiniu, techniniu požiūriu nebuvo priimtina, tačiau tai neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu.

Jeigu eismo įvykis įvyko kaltinamojo 2024-01-10 parodymų patikrinimo metu nurodytoje vietoje, tai automobilio „VW Passat“ vairuotojo V. V. veiksmai, - sukdamas į kairę nelygiareikšmių Luokės ir Tryškių gatvių sankryžoje iš pagrindinio Luokės gatvės kelio į šalutinį Tryškių gatvės kelią, nepraleido sankryžoje, šalia šaligatvio linijos, jam iš dešinės Tryškių gatvės važiuojamąja dalimi į kitą gatvės važiuojamosios dalies pusę ėjusios pėsčiosios B. V., kurios judėjimo kryptį jis kirto, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Tai, kad minėtu atveju pėsčioji B. V. į kitą gatvės važiuojamosios dalies pusę ėjo šalia šaligatvio linijos, o ne pagal šaligatvio liniją, techniniu požiūriu neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu. Automobilio „VW Passat“ vairuotojas V. V., sukdamas į kairę nelygiareikšmių Luokės ir Tryškių gatvių sankryžoje iš pagrindinio Luokės gatvės kelio į šalutinį Tryškių gatvės kelią, privalėjo praleisti sankryžoje, šalia šaligatvio linijos, jam iš dešinės Tryškių gatvės važiuojamąja dalimi į kitą gatvės važiuojamosios dalies pusę ėjusią pėsčiąją B. V., kurios judėjimo kryptį ji kirto (3 t., b. l. 106-114).

Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Šiame straipsnyje įtvirtinti du kaltinimo keitimo teisme atvejai: 1) pagal prokuroro ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą; 2) teismo iniciatyva.

BPK 256 straipsnio 1 dalis taip pat numato, jog išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės.

Prokuroras 2024 m. sausio 30 d. pakeitė V. V. kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes, jog V. V. 2022 m. lapkričio mėn. 4 d., apie 17 val. 40 min., Telšių mieste, Luokės ir Tryškių gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9 punkte numatytą reikalavimą - laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, KET 99 punkto reikalavimus – eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse ir KET 108 punkto reikalavimą – reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje, t. y., važiuodamas Luokės g. ir sankryžoje sukdamas į kairę, į Tryškių g., išvažiavo į priešpriešinės krypties eismo juostą, nepraleido pėščiosios B. V. ir ją partrenkė, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio B. V. buvo padarytas kairio blauzdikaulio išorinio krumplio impresinis, tarpkrumplinės pakylos, kairio šeivikaulio lūžiai ir nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje. Baigiamosiose kalbose prokuroras palaikė šį kaltinimą ir prašė pripažinti V. V. kaltu pagal šį kaltinimą.

Prokuroras kaltinimą pakeitė remiantis nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų patikrinimo metu parodytą vietą, kurioje galėjo būti partrenkta nukentėjusioji V. V.. Teismas, priimdamas nuosprendį, privalo įvertinti įrodymų visetą, analizuoti ar vieni įrodymai neprieštarauja kitiems ir esamus prieštaravimus, kurių neįmanoma pašalinti, vertinti kaltinamojo naudai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. V., apklausiama ligoninėje pareigūno E. M., nurodė, jog dėl patirto šoko, negali paaiškinti iš kurios pusės atvažiavo ją kliudęs automobilis (1 t., b. l. 10-11); 2022-11-10 apklausiama kaip liudytoja, B. V. parodė, jog Tryškių gatvę kirto ties sankryža, buvo perėjusios beveik puse Tryškių gatvės sankryžos, kai pajuto smūgį (1 t., b. l. 44); liudytoja K. U. 20225-11-11 apklausiama kaip liudytoja parodė, jog paėjusios 3 – 4 metrus Tryškių gatve, kirto Tryškių gatvę. Ji ėjo šiek tiek pirmiau, praėjusi maždaug puse gatvės, išgirdo V. V. klyksmą (1 t., b. l. 83-84). Įtariamasis V. V. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė tas pačias aplinkybes, jog sukdamas į kairę, sankryžoje staiga pamatė dvi juodai apsirengusias moteris, staiga stabdė, tačiau vieną moterį kliudė kaire automobilio puse; kai kliudė tą moterį, ji jau buvo kirtusi daugiau kaip pusę jo važiuojamosios kelio juostos (1 t., b. l. 87-88; 93-94, 2 t., b. l. 11-12). Kaltinamasis V. V. teisme taip pat patvirtino, jog susidūrimas įvyko jam pasisukus sankryžoje į kairę ir pavažiavus 2 – 3 metrus (3 t., b. l. 10). Tuo tarpu nukentėjusioji teisme nurodė, jog ją partrenkė einant per Tryškių gatvę, jau įžengiant į trečią eismo juostą, į tą iš kurios važiuojama į kalną (3 t., b. l. 11), liudytoja K. U. teisme nurodė, jog nukentėjusiąją partrenkė vidurinėje eismo juostoje (3 t., b. l. 12). Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, kaltinamasis nurodė vietą (3 t., b. l. 66), kurioje jis partrenkė nukentėjusiąją, kuri sutampa su jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme: nukentėjusiąją partrenkė savo važiuojamosios eismo juostos pakraštyje, apie 3 metrus nuo sankryžos susikirtimo linijos, kas sutapo ir su pirminiais nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais. Kai tuo tarpu parodymų patikrinimo metu (3 t., b. l. 73; 81) nukentėjusioji ir liudytoja nurodė eismo įvykio vietą – ties vidurinės eismo juostos (kuri yra priešpriešinė V. V. važiavimo krypčiai) ir net trečiosios eismo juostos ištisine linija. Iš jų parodymų patikrinimo vietoje metu parodytos galimos eismo įvykio vietos, būtų galima daryti išvadą, kad įtariamasis ne tik, kad sukdamas į kairę šiek tiek išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kas dar būtų logiškai suprantama, tačiau, pasak nukentėjusiosios ir liudytojos, jis 15-17 metrų važiavo priešpriešinės eismo juostos kairiąją puse, arba net kirsdamas ir trečiąją eismo juostą, kas realiai sunkiai paaiškinama. Nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų patikrinimo vietoje metu parodytos galimos eismo įvykio vietos prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, prieštarauja jų pačių pirminiams parodymams, todėl negalima laikyti objektyviais įrodymais, kurių pagrindų būtų grindžiamas kaltinimas.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nenustatė pakeistame kaltinime nurodytų naujų faktinių aplinkybių, jog kaltinamasis pažeidė KET 99 punkto reikalavimus ir KET 108 punktų reikalavimus, t. y. jog jis sukdamas į kairę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir joje partrenkė nukentėjusiąją B. V., todėl paliko kaltinamajame akte nurodytas veikos faktines aplinkybes.

Paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, specialisto išvadomis, eismo įvykio ekspertizės išvadomis nustatyta, kad kaltinamasis V. V., vairuodamas automobilį "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9 punkte numatytą reikalavimą - laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir KET 27 punkte numatytą reikalavimą - sukdamas sankryžoje į kairę sustoti ir praleisti pėsčiąją, kurios judėjimo kryptį jis kerta, partrenkė pėsčiąją B. V., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas prašė nepripažinti V. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Ir neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu V. V. savo kaltę pilnai pripažino ir ikiteisminis tyrimas net buvo nutrauktas, perduodant kaltininką V. V. laiduotojo R. V. atsakomybei pagal laidavimą (2 t., b. l. 40-43), tačiau nukentėjusioji nesutiko su teismo nutartimi, nes nebuvo išspręstas jos civilinis ieškinys, neišsiaiškintas jai padarytos žalos dydis, nes ji dar gydėsi, todėl aukštesnysis teismas panaikino nutartį. Atiduodant bylą į teismą su kaltinamuoju aktu, kaltinamasis taip pat pripažino savo kaltę. Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis patvirtino visas tas pačias įvykio aplinkybes, tačiau nurodė, jog kaltės nepripažįsta, nes jo nuomone, iš dalies kalta ir nukentėjusioji, nes tamsiu paros metu ėjo per sankryžą neturėdama atšvaito ir sankryžą kirto ne kelių susikirtimo linija, o 3 metrus toliau nuo sankryžos, kas posūkio metu apsunkino jos matomumą. Prašė skirti eismo įvykio ekspertizę, siekiant išsiaiškinti ar pėsčioji taip pat nepažeidė KET reikalavimų. Vertinant šias aplinkybes, sutiktina su gynėjos argumentais, jog kaltinamasis nuosekliai pripažino faktines bylos aplinkybes, tačiau neprivalėjo pasisakyti dėl juridinio veikos kvalifikavimo. Kaltinamojo siekis pilnai išsiaiškinti bylos aplinkybes, negali sunkinti jo padėties. Kaltinamasis prisipažino dėl kaltinamajame akte nurodyto kaltinimo, nurodė, jog gailisi, kad buvo nepakankamai atidus ir kliudė pėsčiąją, todėl pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. V. pareiškė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojo – brolio R. V. atsakomybėn. R. V. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį V. V. jo atsakomybėn pagal laidavimą (3 t., b. l. 140-147).

Teismo posėdžio metu R. V. palaikė savo prašymą, paaiškino, kad juos sieja artimas ryšys, jis su broliu dažnai susitinka, brolis išgyvena dėl šio eismo įvykio, jų pokalbiai jam daro teigiamą įtaką, todėl gali užtikrinti, kad brolis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą ar įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš kaltinamojo V. V. ir laiduotojo R. V. paaiškinimų matyti, kad jie yra broliai gyvena netoliese, dažnai bendrauja. Juos sieja šeimyniniai santykiai ir artimas ryšys, R. V. daro teigiamą įtaką kaltinamajam. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad R. V. yra neteistas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 148-152). Visos šios aplinkybės rodo, kad R. V. yra vertas pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. V..

Kaltinamasis V. V. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jis neturi pareigos atlyginti žalą, nes valdytojo transporto priemonė buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl žalą privalo atlyginti civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. V. V. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, yra neteistas. Tokiu būdu, yra visi pagrindai, numatyti BK 40 straipsnyje, taikyti laidavimo institutą, nes yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant paminėtoms aplinkybėms, V. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojo R. V. atsakomybėn (LR BK 40 straipsnio 1 - 4 dalys). Atsižvelgiant į laiduotojo ir paties kaltinamojo turtinę padėtį, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Prokuroras, siekiant išvengti dvigubo baudimo, prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą vairuoti transporto priemones, nes jis po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos arba priimti nutarti dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 426 straipsnį pradėjimo.

Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem) yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Minėtas konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn.

Konstitucinis principas non bis in idem reiškia tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-689/2020).

Aplinkybė, jog V. V. iš karto po eismo įvykio išvažiavo iš eismo įvykio vietos – išvežė nukentėjusiąją į ligoninę, paaiškėjo tą pačią dieną 2022 m. lapkričio 4 d., todėl atlikus įvykio tyrimą ir nustačius V. V. veikoje ANK 426 straipsnio sudėties požymius, buvo galima tuojau pat pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, nes tai niekaip nėra susiję su nagrinėjama nusikalstama veika šioje byloje. Paprastai ANK 426 straipsnis reglamentuoja pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kada asmuo siekia išvengti atsakomybės, šiuo konkrečiu atveju, V. V. nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, nes nuvežė nukentėjusiąją į ligoninę, paliko savo kontaktus liudytojai, nesislapstė. Jeigu prokuroras nustatė administracinio nusižengimo požymius, turi teisę pats inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną, nes baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o ne kaip alternatyva vietoj administracinės nuobaudos.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas blaivus, į tai, jog jo darbas tiesiogiai yra susijęs su transporto priemonės vairavimu (3 t., b. l. 154) jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, jam skirtina įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Nukentėjusioji B. V. pareiškė civilinį ieškinį 15 000 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 75-79). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji palaikė savo ieškinį ir paaiškino, kad dėl patirto sužalojimo ji iki šiol patiria skausmus ir nepatogumus, negali vaikščioti, ateityje laukia operacija. Draudimo bendrovė neturtinė žalos atlyginimui išmokėjo tik 6000 Eur, kas nepadengė patirtų išgyvenimų, todėl papildomai prašo priteisti 15000 Eur. Be to, prie tokių sunkių pasekmių prisidėjo ir kaltinamojo veiksmai, kai jis ją pats vežė į ligoninę, sulenkęs sužeistą koją, todėl civilinį ieškinį pareiškė solidariai ir kaltinamajam V. V..

Kaltinamasis ir jo gynėja nurodė, jog transporto priemonė buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudimo išmoka neturtine žalai atlyginti pagal įstatymą numatyta iki 5000 000 Eur, todėl neturtinė žala turi būti priteista iš draudiko.

Civilinė atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė rašytinius paaiškinimus į pareikštą ieškinį, nurodė, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai išmokėjo 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 236,62 Eur turtinės žalos atlyginimui – turtinę žalą susijusią su gydymo išlaidomis. Mano, kad 6000 Eur neturtinė žala visiškai padengia patirtus išgyvenimus, nes teismų praktikoje, kada nukentėjusiesiems buvo padaryti ir sunkesni sužalojimai, buvo priteisiamos mažesnės sumos neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 135-141).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Taigi atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veiką materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo V. V. eismo įvykio metu vairuoto automobilio "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudimo sutartis buvo sudaryta su ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, todėl ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pripažinta šioje byloje civiline atsakove.

LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (redakcija nuo 2018-11-01) (toliau ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnis nustato, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes: nukentėjusiai padaryti blauzdikaulio išorinio krumplio impresinis, tarpkrumplinės pakylos, kairio šeivikaulio lūžiai, ji patyrė didelius skausmus, ilgą gydymą, iki šiol jaučia nepatogumus, nes koja nėra atsistačiusi, negali laisvai vaikščioti, eina šlubuodama, pasiremdama ramentu. Ir nors sužalojimas kvalifikuotinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, toks sužalojimas vyresniam žmogui, visada sukelia sunkesnes pasekmes, tai labai pablogino nukentėjusiosios gyvenimo kokybę, galimybę laisvai ir be skausmo judėti, yra abejotinas sveikatos būklės atsistatymas, dėl patirtos traumos vystosi kelio sąnario gonatrozė, todėl bus reikalingas kairio kelio sąnario endoprotezavimas, tai patvirtina nukentėjusiosios pateikti medicininiai dokumentai (1 t., b. l. 53-54; 3 t., b. l. 2-5). Įvertinus nustatytas aplinkybes ir tai, jog nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų, jog dėl kaltinamojo V. V. netinkamų veiksmų, - savarankiško transportavimo į ligoninę, nukentėjusiajai padaryta didesnė žala, nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas ir pripažintina, jog nukentėjusiajai yra padaryta neturtinė žala 10 000 Eur, kurią privalo atlyginti civilinė atsakovė. Kadangi civilinė atsakovė yra sumokėjusi nukentėjusiajai 6000 Eur, todėl iš civilinės atsakovės priteistina nukentėjusiajai B. V. 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.254 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.987 straipsnis, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 11, 16 straipsniai).

Nukentėjusiosios patirtos atstovavimo išlaidos 1157,54 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje (3 t., b. l. 133-137) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. V. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojo R. V., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 30 MGL dydžio, t. y. 1500 Eur įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą V. V. privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT14 4040 0636 1000 0390, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, nurodant asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Nukentėjusiosios B. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, B. V. naudai 4000 Eur (keturis tūkstančius Eur) neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios B. V. patirtas 1154,54 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš V. V..

Išaiškinti kad V. V. antrinės teisinės pagalbos išlaidas 1157,54 Eur privalo sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.