Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-115-891/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-25
Bylos Nr.: 1A-115-891/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-00282-2022-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
Nukentėjusysis: I. K.
Civilinis atsakovas: draudimo bendrovės „ERGO Insurance Se“
Advokatai: Renata Janušytė, Vilija Gražulytė, Vladislavas Latušinskis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-891/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00282-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,

asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, – A. J., jo gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskiui (Vladislav Latušinskij),

nukentėjusiajai I. K., jos įgaliotajai atstovei advokatei Renatai Janušytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. K. ir jos įgaliotosios atstovės advokatės Vilijos Gražulytės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. J., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos O. J. atsakomybėn 1 metams be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, A. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios I. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės „ERGO Insurance Se“, atstovaujamos jos Lietuvos filialo, priteista 2 700 Eur neturtinei žalai atlyginti (neįskaitant civilinės atsakovės jau sumokėtos 7 300 Eur sumos), o dėl likusios dalies civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2022 m. sausio 2 d., apie 17.30 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Tuskulėnų gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti žiedinės sankryžos su Šeimyniškių ir Žirmūnų gatvėmis, kryptimi, pirma eismo juosta iš dviejų, ir priartėjęs prie ties Tuskulėnų gatvės pastatu Nr. 24 įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, taip pat imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, tai yra tamsiuoju paros metu priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos jis nesiėmė būtinų atsargumo priemonių įsitikinti, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja per Tuskulėnų gatvės kelio važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją I. K., ir tęsdamas važiavimą vairuojamu automobiliu ją partrenkė, dėl ko I. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji I. K. ir jos įgaliotoji atstovė advokatė V. Gražulytė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1783-1078/2022 (nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio reikalavimų priteisti turtinę ir neturtinę žalą) ir priteisti I. K. iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės „ERGO Insurance Se“, atstovaujamos jos Lietuvos filialo, 17 700 Eur neturtinei žalai atlyginti (neįskaitant civilinės atsakovės jau sumokėtos 7 300 Eur sumos); po 623,99 Eur turtinės žalos atlyginimui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. sausio 2 d. imtinai iki nukentėjusioji I. K. pasveiks dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sužalojimo, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos į nukentėjusiosios I. K. nurodytą sąskaitą. Taip pat prašo priteisti iš A. J. nukentėjusiajai I. K. jos patirtas proceso išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka.

2.1. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai, neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino bylos medžiagą dėl A. J. nusikalstamais veiksmais sukeltų sunkių pasekmių ir nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo bei jos dabartinių sveikatos negalavimų, netinkamai aiškino ir vertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, atsisakė priimti ir prijungti prie bylos nukentėjusiosios teismui teiktus rašytinius įrodymus dėl jos sveikatos būklės, dėl ko skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad I. K. anksčiau iki eismo įvykio jau buvo nustatytas rankų, kojų silpnumas, galvos skausmai, tai yra tokie negalavimai, kurie akcentuojami ir šioje byloje pateiktame civiliniame ieškinyje, dėl ko priėmė nepagrįstą nuosprendį dėl civilinio ieškinio tenkinimo tik iš dalies.

2.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakydamas dėl nukentėjusiajai padarytų sveikatos sužalojimų, visiškai nenurodo apie šonkaulių lūžimus, nors bylos medžiaga nustatyta, kad Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nukentėjusiajai nustatė ne tik dešinio blauzdikaulio lūžį, dešinės pusės gaktikaulio lūžį, galvos žaizdą, bet ir šonkaulių lūžimus (1 t., b. l. 5–7). Taip pat, pasak apeliančių, teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino bylos medžiagą dėl nukentėjusiosios faktinės sveikatos po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, visiškai nesiaiškino ir nevertino svarbių faktinių aplinkybių, ar dabartiniai sveikatos negalavimai yra įtakoti eismo įvykio metu patirtų sveikatos sužalojimų ar iki eismo įvykio buvusios ligos, medicininių dokumentų duomenis interpretavo, todėl skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, jog dabartiniai nukentėjusiosios negalavimai yra nesusiję su eismo įvykio metu patirtomis traumomis ir sužalojimais, o sąlygoti iki eismo įvykio buvusios nukentėjusiosios ligos – (duomenys neskelbtini). Anot apeliančių, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, jog dabartiniai nukentėjusiosios negalavimai yra susiję su jos iki eismo įvykio jau turėta minėta liga. Sergant (duomenys neskelbtini) jokie galvos, kojų ir juo labiau čiurnų skausmai, kuriais nukentėjusioji iki eismo įvykio sveikatos įstaigos specialistams nesiskundė, nejuntami, todėl konstatuotina, kad teismas, nesant byloje jokių įrodymų, tiesiog interpretavo nukentėjusiosios sveikatos negalavimus ir be jokio pagrindo jos sveikatos negalavimus priskyrė iki eismo įvykio buvusiai ligai. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apygardos teismui kartu su skundu pateikiami išrašai iš nukentėjusiosios I. K. esveikata.lt interneto puslapio bei UAB „Palangos linas“ epikrizė iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad po patirtos traumos išlieka judėjimo funkcijos sutrikimas, apsunkinta eisena, galvos skausmas pakaušio srityje, dešinės kojos skausmas, riboti judesiai per dešinės čiurnos sąnarį, dėl skausmo vartoja medikamentus, galėjimas dirbti nepakito ir yra laikinai nedarbinga, patvirtina faktą, kad nukentėjusiosios dabartiniai negalavimai (išlikęs judėjimo funkcijos sutrikimas, apsunkinta eisena, riboti judesiai per dešinės čiurnos sąnarį, galvos skausmas pakaušio srityje) yra būtent dėl eismo įvykio metu patirtų traumų, o ne iki eismo įvykio buvusios nukentėjusiosios ligos.

2.3. Dėl neturtinės žalos atlyginimo apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje nustatyta, jog dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, iki šiol patiria negalavimus dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, privalo gydytis, negali dirbti ir gauti pajamų bei išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1299-930/2022 dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo nukentėjusiosios vien dėl to, jog ji nedirba ir negauna nuolatinių pajamų. Pasak apeliančių, nukentėjusioji iki šiol išgyvena didelius dvasinius išgyvenimus dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, tai turi įtakos nukentėjusiosios būtinybei gydytis ir negalėjimui dirbti bei gauti nuolatinių pajamų, taip išvengiant jos vienintelio nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo jos, todėl akivaizdu, kad nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimas priteisti 25 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimui yra pagrįstas ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje suformuotus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Dėl nurodytų priežasčių, apeliančių įsitikinimu, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, priteisiant iš civilinės atsakovės 17 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi 7 300 Eur suma jau yra sumokėta civilinės atsakovės.

2.4. Dėl turtinės žalos atlyginimo apeliaciniame skunde pažymima, kad iki eismo įvykio nukentėjusioji dirbo (duomenys neskelbtini) ir jos gaunamas darbo užmokestis kas mėnesį neatskaičius mokesčių vidutiniškai sudarė po 868,43 Eur, o atskaičius mokesčius vidutiniškai sudarė po 623,99 Eur. Nuo eismo įvykio (2022 m. sausio 2 d.) iki dabar nukentėjusioji dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo yra nedarbinga ir negali dirbti ir gauti nuolatinių pajamų, privalo ir toliau gydytis ir tęsti reabilitaciją, o tai galimai užtruks nežinomą laikotarpį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskreciją dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas (LAT 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015 ir kt.). Apeliančių teigimu, tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Pasak apeliančių, periodinių išmokų, kurių dydis lygus nukentėjusiosios negautų pajamų dydžiui, priteisimas iki visiško nukentėjusiosios pasveikimo dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, užtikrintų deliktinės civilinės atsakomybės kompensuojamąją funkciją bei atkurtų iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Dėl nurodytų priežasčiųiš civilinės atsakovės nukentėjusiosios naudai priteistina po 623,99 Eur turtinės žalos atlyginimui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. sausio 2 d. imtinai iki nukentėjusioji I. K. pasveiks dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sužalojimo, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos į nukentėjusiosios nurodytą sąskaitą. Nukentėjusiajai priteistinos neturtinės ir turtinės žalos dydis neviršija civilinės atsakovės – draudikės, įsipareigojimų ribų tretiesiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą (iki 5 000 000 Eur).

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinio atsakovo – draudimo bendrovės „ERGO Insurance Se“, veikiančios per Lietuvos filialą, atstovė B. P. prašo apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį. Civilinio atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą bei suformuotą teismų praktiką priteisdamas 2 500 Eur papildomą sumą neturtinės žalos atlyginimui. Pateiktu apeliaciniu skundu civilinė ieškovė jokių papildomų argumentų, dėl ko teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, nepateikė. Dėl turtinės žalos civilinio atsakovo atstovė pažymi, kad I. K. neįrodinėjo savo patirtos turtinės žalos dydžio, su ieškiniu nebuvo pateikusi jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad ieškovei buvo padaryta turtinė žala ir draudikas šios sumos neatlygino, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, priėmė teisingą sprendimą. Pasak civilinio atsakovo atstovės, nesant medicininių duomenų, jog būtent patirta trauma sukėlė tam tikrus liekamuosius reiškinius, dėl kurių ieškovė negali dirbti, nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo.

4. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. K. nurodė, kad būtent 2022 m. sausio 2 d. įvykio metu patirtas traumas jaučia iki šiol (jaučia skausmus, dėl kurių vartoja vaistus, nuo kurių jaučiasi apsvaigusi, negali išeiti iš namų ar dirbti rimtesnį darbą), neįsivaizduoja, kaip galėtų dirbti, po šios traumos jai reikalingos galvos bei kojos procedūros, reabilitacija, kuri jai reikalinga kasmet. Dėl traumuotos kojos bei galvos nemokama reabilitacija jai nepriklauso. Norėdama gauti kompensaciją reabilitacijai, ji sutiko, kad jai siuntimas būtų išrašytas dėl (duomenys neskelbtini), kuri jai diagnozuota nuo 2003 metų. Be to, 2023 m. sausio 25 d. jai buvo nustatytas 30 proc. darbingumas. Nukentėjusiosios atstovė advokatė R. Janušytė nurodė, kad visiškai sutinka su nukentėjusiosios teismo posėdžio metu bei apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kurie rodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsta ir neteisėta. Anot atstovės, pirmosios instancijos teismas neįvertino būtent dėl eismo įvykio sukeltų sunkių pasekmių nukentėjusiosios atžvilgiu, taip pat netinkamai aiškino bei taikė CK teisės normas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos priteisimą. Prokurorė, iš esmės palaikydama nukentėjusiosios apeliacinį skundą dėl turtinės žalos atlyginimo, siūlė jį tenkinti visiškai, o dėl neturtinės – iš dalies, tai yra priteisti nukentėjusiajai didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti nei priteisė pirmosios instancijos teismas, tačiau šiek tiek mažesnę nei prašo nukentėjusioji. A. J. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes priteista neturtinės žalos suma visiškai atitinka teismų praktiką, o dėl turtinės žalos – nukentėjusioji nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių, jog yra pilnai nedarbinga, be to, klausimas dėl periodinių išmokų mokėjimo galėtų būti išspręstas ir nesikreipiant į teismą, o pateikiant pagrindžiančius dokumentus draudimo bendrovei. Taip pat prašė netenkinti prašymo dėl patirtų procesinių išlaidų, nes žalos atlyginimo klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išspręstas būtent dėl nukentėjusiosios nerūpestingumo, arba tą sumą maksimaliai mažinti, atsižvelgiant į jo ginamojo amžių ir finansinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nukentėjusiosios ir jos įgaliotosios atstovės apeliaciniame skunde A. J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, kaltės klausimai nėra keliami, nėra ginčijamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau nesutinkama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas nukentėjusiosios I. K. byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimas, tai yra skundžiamas nuosprendis ginčijamas nukentėjusiajai priteistos neturtinės ir nepriteistos turtinės žalos atlyginimo aspektu. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma iš A. J. priteisti nukentėjusiosios patirtas proceso išlaidas. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neginčijamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

6. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji I. K. ir jos atstovė teigia, kad nukentėjusiajai nustatytas iš viso 10 000 Eur neturtinės žalos dydis yra per mažas, neproporcingas jos patirtiems išgyvenimams ir kitiems neigiamiems padariniams, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl turi būti padidintas iki 25 000 Eur (priteisiant iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės „ERGO Insurance Se“, atstovaujamos jos Lietuvos filialo, 17 700 Eur, nes 7 300 Eur civilinė atsakovė jau sumokėjo). Anot apeliančių, šis dydis yra pagrįstas ir atitinka formuojamą teismų praktiką.

7. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (LAT nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

8. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan.

9. LAT formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma sunkiai, yra labai įvairi. Pagal paskutiniu metu susiformavusią teismų praktiką tokiose bylose priteisiama nuo 5 000 Eur iki 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-276-458/2019, 2K-102-303/2019, 2K-219-628/2020, 2K-252-697/2020, 2K-70-458/2020, 2K-41-303/2020, 2K-20-689/2020). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

10. Byloje pareikštu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašė priteisti jos naudai iš kaltinamojo A. J. ir civilinės atsakovės draudimo bendrovės „ERGO Insurance Se“, atstovaujamos jos Lietuvos filialo, 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje, grindžiant prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodoma, kad dėl A. J. sukelto eismo įvykio I. K. liko suluošinta visam gyvenimui, negali vaikščioti ir miegoti be nuskausminamųjų vaistų, pasekmes jaus dar labai ilgai, dėl patirtos traumos prarado darbą ir tokio darbo susirasti galimai ji nebegalės, nes dėl eismo įvykio metu patirtos kojos ir galvos traumos, kurios buvo labai stiprios, šiuo metu ji yra nedarbinga. Dėl eismo įvykio nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, didžiulį skausmą, stresą, šiuo metu yra priversta dažnai gulėti, jeigu nori išeiti, turi vartoti vaistus, dėl ko kyla nepatogumai. Dėl eismo įvykio patirtų sveikatos sužalojimų pasekmės kardinaliai ir neigiamai pakeitė jos gyvenimą: ji prarado darbą; jos sūnus gyvena su seneliu už 86 km, nes ji ilgą laiką negalėjo susirasti darbo; kadangi dirbti ir šiuo metu taip pat negali, tai galimybė, kad jos sūnus vėl gyvens su ja, dar labiau sumažėjo. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji negalės gyventi pilnaverčio, fiziškai atsakingo gyvenimo.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiajai I. K. padaryto sveikatos sužalojimo pobūdį ir mastą, atliktų operacijų skaičių, taikytą gydymą ir jo rezultatus, tai, kad jai buvo atliekamos dešinės blauzdos operacijos, jos koja buvo imobilizuota tiek išoriniu fiksavimo aparatu, tiek ir longetėje, taip pat byloje esančius medicininius ir kt. dokumentus apie nukentėjusiosios sveikatos būklę tiek po aktualaus eismo įvykio, tiek ir iki jo (jai nustatytas lėtines ligas, darbingumo lygį ir pan.), taip pat tai, kad nukentėjusioji buvo sunkiai sužalota dėl neatsargių A. J. veiksmų, atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose bei per šiuos metus įvykusį ekonominį pokytį, pinigų vertę, infliaciją, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, nusprendė, jog nukentėjusiosios I. K. patirta neturtinė žala turi būti įvertinta iš viso 10 000 Eur suma. Kadangi nukentėjusiajai civilinė atsakovė draudimo bendrovė „ERGO Insurance Se“, atstovaujama jos Lietuvos filialo, buvo atlyginusi 7 300 Eur neturtinės žalos, papildomai skundžiamu nuosprendžiu iš minėtos civilinės atsakovės, kuri šiuo atveju atsako už nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą automobilio draudimo sutarties pagrindu, nukentėjusiajai priteista 2 700 Eur.

12. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados (1 t., b. l. 28–29), nukentėjusioji I. K. eismo įvykio metu patyrė spiralinį dešinio blauzdikaulio kūno vidurinės dalies atvirą lūžį ir dešinio šeivikaulio galvos lūžį, taip pat muštines galvos plaukuotosios dalies ir nosies žaizdas. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, gaktikaulio lūžis bei šonkaulių lūžimai byloje esančiais medicininiais dokumentais nėra pagrįsti, todėl apylinkės teismas pagrįstai šių BIRT ataskaitų žiūryklėje (1 t., b. l. 5–7) nurodytų sužalojimų, nustatydamas neturtinės žalos dydį, ir nevertino. Dėl atviro blauzdikaulio kūno lūžio I. K. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Po 2022 m. sausio 2 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų I. K. VĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos Centro Traumatologijos skyriuje gydyta nuo 2022 m. sausio 2 d. iki 2022 m. vasario 8 d., nukentėjusiajai atlikti kompiuterinės tomografijos ir kiti tyrimai, 2022 m. sausio 3 d. atlikta dešinės blauzdos operacija, po kurios taikyta išorinė kojos lūžgalių fiksacija (IFA) (2022 m. sausio 27 d., nuimtas IFA, koja imobilizuota longetėje), 2022 m. vasario 1 d. atlikta dar viena operacija – dešinio blauzdikaulio, po kurios taikyta vidinė osteosintezė metalo konstrukcijomis, taikytas gydymas analgetikais, antikoaguliantais, infuzoterapija, perrišimais, kineziterapija, eritrocitų masės transfuzija, rekomenduotas tolesnis gydymas, neminti operuota koja, vaikščioti su 2 ramentais/vaikštyne ir kt. Iš I. K. potrauminio gydymo aprašų matyti, kad po eismo įvykio praėjus 3 mėnesiams jos mobilumas liko apsunkintas – vaikščioja su vaikštyne, pagal galimybes atlieka reabilitacijos programą. Iš 2022 m. gegužės 13 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad I. K. 2022 m. gegužės 11 d. pakartotinai konsultuota traumatologo, po konsultacijos nurodyta, kad kontrolinėse rentgenogramose konstrukcijų ir lūžgalių padėtis gera, dalinės konsolidacijos požymiai, šiuo metu chirurginis gydymas neindikuotinas, tęsti paskirtą gydymą, minti pilnai koją, ramentas (ramentai) pagal poreikį, kontrolė po 2–2,5 mėnesio, planuojama pašalinti sraigtą, kuris dirgina, išlieka blauzdų skausmai, juda vaikštynės pagalba, vartoja NVNU, efektas nepakankamas, yra nedarbinga, planuojamas reabilitacinis gydymas sanatorijoje. Nedarbingumo pažymėjimas dėl nagrinėjamo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų baigiamas 2022 m. birželio 29 d. Iš vėlesnių I. K. ambulatorinio apsilankymo aprašymų (2022 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais) matyti, kad nukentėjusiajai išlieka blauzdų skausmai, juda vaikštynės pagalba, jaučia čiurnos sustingimą, nejudrumą, riboti, skausmingi judesiai, taip pat skundžiasi galvos skausmais (konsultuota neurologo, paskirta galvos KT), skundžiasi išliekančiais stipriais galvos, pakaušio skausmais, negali miegoti, rekomenduota palaikomoji reabilitacija. Iš 2022 m. rugpjūčio 4 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad 2022 m. liepos 29 d. I. K. pašalintas sraigtas vietinėje nejautroje, nurodyta, kad atvykus koją pilnai mina, vaikštynę naudoja nešant daiktus, pjūviai sugiję, kojos ašis gera, nepatinusi, jutimai, kraujotaka kojoje nesutrikę. I. K. nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 11 d. taikyta medicininė reabilitacija UAB „Palangos linas“. Iš UAB „Palangos linas“ epikrizės ir ligos istorijos išrašo (2 t., b. l. 103) matyti, kad reabilitacijos eigoje pagerėjo bendra I. K. savijauta, apsitarnavimo funkcija, padidėjo aktyvumas, pagerėjo bendra fizinė būklė, padidėjo fizinio krūvio tolerancija, kojų raumenų jėga 4b, išlieka galvos skausmas pakaušio srityje, dešinės kojos skausmas, riboti judesiai per dešinės čiurnos sąnarį, dėl skausmo vartoja medikamentus, juda savarankiškai be pagalbinių priemonių, eisena išlieka apsunkinta. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų 2022 m. lapkričio–gruodžio medicinos dokumentų išrašų matyti, kad nukentėjusioji vis dar skundžiasi blauzdos, čiurnos skausmais, tirpimu, tvinkčiojimu dėl buvusios traumos, operacinio gydymo, taip pat skundžiasi galvos, pakaušio skausmais, po patirtos traumos ženkliai sumažėjo pacientės darbingumas, apsitarnavimas, juda vaikštynės pagalba (t. 2, b. l. 104–107).

13. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad 2022 m. sausio 2 d. eismo įvykis bei dėl jo kilę sunkūs padariniai nukentėjusiosios I. K. sveikatai sukėlė neigiamus psichologinius išgyvenimus (stresą, šoką, nerimą dėl savo sveikatos tiek esamuoju laikotarpiu, tiek dėl būsimų pasekmių jos sveikatos būklei, gebėjimui gyventi savarankišką, aktyvų gyvenimą ateityje), jog dėl patirtų sužalojimų ir medicininių intervencijų nukentėjusioji jautė didelį fizinį skausmą. Sutiktina ir su tuo, kad negebėjimas pasirūpinti savimi savarankiškai iš karto po operacijos ir dar kurį laiką, kol nukentėjusiajai buvo rekomenduojama neminti operuotos kojos ir netgi šiuo metu (nukentėjusiosios mobilumas išliko ribotas), taip pat turėjo ir turi įtakos I. K. psichologinės būklės pablogėjimui bei nevisavertiškumo jausmo atsiradimui. Nukentėjusioji dėl eismo įvykio patyrė gyvenimo pokyčių, gyvenimo kokybės sumažėjimą, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, iki šiol jaučia tam tikrus fizinius skausmus (blauzdos, čiurnos, galvos). Taigi, nukentėjusiosios patirti fiziniai, emociniai ir dvasiniai išgyvenimai, jų dydis, įtaka gyvenimui yra pakankamai akivaizdūs. Visos šios aplinkybės, kaip ir padarytų sveikatos sužalojimų pobūdis ir sunkumas, turi būti įvertintos nustatant I. K. priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiosios patirtą žalą net 25 000 Eur suma. Be šių aplinkybių turi būti atsižvelgta ir į aplinkybes, kurias paminėjo, tačiau, priešingai nei teigia apeliantės, nesuteikė joms esminės reikšmės, ir apylinkės teismas. Šiame kontekste pastebėtina, kad teismų praktikoje pažymima, jog, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-252-697/2020).

14. Nagrinėjamu atveju žala nukentėjusiajai buvo padaryta dėl neatsargių A. J. veiksmų. Tuo pačiu pažymėtina, kad A. J. automobilį vairavo blaivus, po eismo įvykio pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, stengėsi sumažinti savo veiksmais padarytą žalą (rūpinosi nukentėjusiąja teikdamas jai visokeriopą pagalbą (lankė ligoninėje, vežė maistą, vaistus, išleidus iš ligoninės priėmė ją gyventi pas save, vežiojo į polikliniką, aprūpindavo maistu, po mėnesio išnuomojo butą ir kt.)), yra senyvo amžiaus (šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų), nedirbantis (pensininkas). Be to, kaip teisingai akcentavo ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, šio eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirti sveikatos sužalojimai vis tik kardinaliai nepakeitė jos gyvenimo, nepadarė papildomų ir esminių ilgalaikių pokyčių jos sveikatai ir gyvenimo kokybei, nepataisomų liekamųjų pasekmių. Tiek pačios nukentėjusiosios, tiek ir civilinės atsakovės (draudimo bendrovės) į bylą pateikti medicininiai duomenys patvirtina, jog dar iki šio eismo įvykio nukentėjusioji I. K. dėl įvairių sveikatos sutrikimų, nulemtų tiek lėtinių ligų (pvz. 2003 m. jai diagnozuota (duomenys neskelbtini) (tai nervų-raumenų liga, pasireiškianti periodiniu praeinančiu raumenų silpnumu ir patologiniu jų nuovargiu), vėliau – (duomenys neskelbtini) (kaklo ir pečių srities skausmas)), tiek ankstesnių eismo įvykių (pvz. po 2000 m. eismo įvykio nukentėjusiajai buvo diagnozuota galvos smegenų kontūzija, vidinis kraujavimas pilve, pašalintas dešinysis inkstas ir blužnis, po traumos liko galvos skausmai, nestabili eisena ir pan., po 2008 m. eismo įvykio nustatytas galvos smegenų ir galvos sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės VI šonkaulio lūžimas), nebuvo pilnai darbinga, nuolat buvo gydoma ir jai teikiamos įvairios sveikatos priežiūros paslaugos. Pažymėtina, kad 2016 metais iki senatvės pensijos I. K. buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis dėl minėtos nervų-raumenų ligos – (duomenys neskelbtini) bei intrakranijinio sužalojimo padarinių. 2016 m. kovo 3 d. Darbingumo lygio vertinimo akte (1 t., 174–177), be kita ko, nurodyta, kad I. K. vargina bendras silpnumas, rankų ir kojų silpnumas, galvos skausmai, kurie akcentuojami ir apeliaciniame skunde. Po aktualaus šioje byloje eismo įvykio I. K. nustatytas darbingumas nepakito. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. K. paminėjo, kad jai 2023 m. sausio 25 d. buvo nustatytas mažesnis darbingumas (vieną kartą nurodė, kad 35 proc., kitą – kad 30 proc.) dėl 2022 m. sausio 2 d. eismo įvykio, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikė.

15. Apeliaciniame skunde, siekiant pagrįsti neturtinės žalos dydį, taip pat akcentuojama, jog dėl iki šiol patiriamų negalavimų dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji negali dirbti ir gauti pajamų bei išlaikyti savo nepilnametį vaiką, dėl ko šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1299-930/2022 (šių metų bylos Nr. e2-309-930/2022) dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo nukentėjusiosios. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šiuo metu dėl 2022 m. sausio 2 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų I. K. visiškai negali dirbti (kaip minėta, jos darbingumas nepakito). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, dar žymiai anksčiau iki nagrinėjamo eismo įvykio, tai yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-167-1019/2019 (įsiteisėjo 2019 m. spalio 10 d.), I. K. ir G. Ž. buvo laikinai apribota tėvų valdžia sūnaus A. K. atžvilgiu, nustatyta nuolatinė globa ir vaiko globėju paskirtas V. K.. Apeliaciniame skunde minima civilinė byla Nr. e2-309-930/2022 teisme taip pat iškelta dar iki minimo eismo įvykio, be to, kaip matyti iš šioje byloje priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo atskirti nepilnametį A. K. nuo motinos – atsakovės I. K. (pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo metu dar neįsiteisėjęs), šioje byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareikšti ieškiniai (ieškinys ir patikslintas ieškinys) nėra grindžiami jokiomis aplinkybėmis, susijusiomis su 2022 m. sausio 2 d. eismo įvykiu ir dėl jo I. K. kilusiomis pasekmėmis (pvz. jos nedarbingumu). Todėl nėra jokio pagrindo sieti šiuo metu teismuose svarstomą vaiko atskyrimo nuo nukentėjusiosios klausimą su paskutinio eismo įvykio metu nukentėjusiajai kilusiomis pasekmėmis.

16. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, dar kartą atsižvelgdama į anksčiau aptartų neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (kuriuos sudaro ne vien konstatuotų sužalojimų pobūdis, mastas) vertinimo principus, įvertinusi visas anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat nurodytą teismų praktiką, iš kurios matyti, kad eismo įvykio bylose, kai asmens sveikata sutrikdoma sunkiai, priteisiama nuo 5 000 Eur iki 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o tai reiškia, jog nukentėjusiajai I. K. priteista žala patenka į šias ribas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 10 000 Eur žalos atlyginimas yra pakankamas kompensuoti minėtus nukentėjusiosios sveikatos bei gyvenimo praradimus ir išgyvenimus ir šis dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, atitinka kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neprieštarauja nurodytai teismų praktikai ir nepažeidžia nukentėjusiosios ir kaltininko interesų pusiausvyros. Nors prokurorė apeliacinės instancijos teisme siūlė didinti nukentėjusiajai nustatytą neturtinės žalos dydį (pirmosios instancijos teisme prokuroras siūlė priteisti nukentėjusiajai pusę prašomos sumos), tačiau pabrėžtina, jog prokuroro siūlomas priteisti neturtinės žalos dydis neįpareigoja teismo priteisti būtent prokuroro nurodomą sumą.

17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, nepažeidė materialiosios ar proceso teisės normų ir nustatė teisingą I. K. padarytos neturtinės žalos dydį, įvertintą pinigais. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes ir teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl šiuo aspektu pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

18. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.283 straipsnio 2 dalimi, privaloma nukentėjusiajam atlyginti turtinius nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl neteisėta veika sugadinto ar prarasto turto, sužalojimų, patirtų nusikaltimo metu, gydymosi, negautų pajamų. Turtinė žala atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kai patirtos turtinės žalos dydis yra nustatytas, pagrįstas rašytiniais įrodymais.

19. Nukentėjusioji I. K. byloje pateiktu civiliniu ieškiniu prašė jos naudai iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės „ERGO Insurance Se“ bei A. J. priteisti 15 000 Eur turtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje ji nedetalizavo, kas sudaro prašomą priteisti sumą, tokio turtinės žalos dydžio iš esmės niekaip nemotyvavo ir niekuo nepagrindė, nurodė tik tai, kad žalos dydis yra pagrįstas sužalojimų sunkumu padarytos nusikalstamos veikos metu, tai yra nukentėjusiosios I. K. patvirtintais sužeidimais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios atstovė prašė civilinį ieškinį tenkinti, tačiau kartu nurodė, jog nėra pateikta įrodymų dėl patirtos žalos ir, jos manymu, patyrus tokią žalą šiai dienai jos klientei nėra užkirstas kelias kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, jog draudimo bendrovė jai jau yra išmokėjusi: 762,36 Eur už negautas pajamas nuo 2022 m. sausio 2 d. iki 2022 m. kovo 17 d., 95,11 Eur už gydymo išlaidas, 26,20 Eur kelionių išlaidas, 2022 m. birželio 17 d. – 890,41 Eur (darbo užmokestis), 2022 m. liepos 28 d. – 1 187,19 Eur (darbo užmokestis), taip pat A. J. sumokėjo 1 000 Eur užstatą už butą, be to, per dvi savaites, kurias ji buvo slaugoma A. J. namuose, jai pirko reikiamus vaistus, gamino maistą, nupirko trūkstamų daiktų, tortą (iš viso už 500 Eur).

20. Nukentėjusiosios pareikštą reikalavimą dėl 15 000 Eur turtinės žalos atlyginimo apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu atmetė nurodydamas, kad toks reikalavimas pateiktame ieškinyje niekuo nemotyvuojamas, o kartu ir niekuo negrindžiamas. Nesutikdamos su tokiu teismo sprendimu nukentėjusioji I. K. ir jos įgaliotoji atstovė apeliaciniu skundu patikslino savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, tai yra pateiktu apeliaciniu skundu prašo priteisti iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės „ERGO Insurance Se“, atstovaujamos jos Lietuvos filialo, po 623,99 Eur turtinės žalos atlyginimui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2022 m. sausio 2 d. imtinai iki nukentėjusioji pasveiks dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sužalojimo, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, tokį savo prašymą motyvuodamos tuo, kad nuo eismo įvykio iki dabar nukentėjusioji dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo yra nedarbinga ir negali dirbti bei gauti nuolatinių pajamų, o privalo ir toliau gydytis bei tęsti reabilitaciją.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu visiškai pagrįstai atmetė nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimą priteisti 15 000 Eur turtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji I. K. neįrodė savo dėl nagrinėjamo eismo įvykio patirtos turtinės žalos dydžio, nes nei kartu su civiliniu ieškiniu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad jai buvo padaryta turtinė žala, kurios draudimo bendrovė (civilinė atsakovė „ERGO Insurance Se“, atstovaujama jos Lietuvos filialo) jai neatlygino.

22. Civilinė atsakovė draudimo bendrovė „ERGO Insurance Se“, atstovaujama jos Lietuvos filialo, kuri A. J. automobilio draudimo sutarties pagrindu atsako ir už nukentėjusiajai I. K. padarytą turtinę žalą, į bylą yra pateikusi duomenis (1 t., b. l. 85, 187–202), patvirtinančius, kad be Ligonių kasos (atlyginta 3 834,30 Eur žala už nukentėjusiosios gydymą), Sodros (atlyginta 971,04 Eur) yra atlyginusi nukentėjusiajai I. K. 3 617,83 Eur turtinės žalos, kurią sudaro žalos atlyginimas už vaistus ir kelionės išlaidas bei negautų pajamų atlyginimas (už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 2 d., kuomet įvyko eismo įvykis, iki 2022 m. birželio 29 d., kuomet buvo baigtas I. K. gydymas dėl šio eismo įvykio pasekmių). Taip pat iš byloje esančių duomenų (A. J., I. K. parodymai, rašytiniai bylos duomenys) matyti, kad po eismo įvykio pats A. J. yra sumokėjęs I. K. 1 000 Eur už buto nuomą (pervedimo paskirtis sąskaitos išraše – pinigų suma pervedama žalai padengti), taip pat yra pirkęs jai maistą, vaistus, telefoną, kitus reikalingus daiktus, tai yra išleidęs dar apie 500 Eur. Kaip matyti, nukentėjusioji šių aplinkybių neginčija, o apeliaciniame skunde teigia, jog jos patirta turtinė žala, kurią prašo priteisti iš draudimo bendrovės, yra negautos pajamos, nes dėl 2022 m. sausio 2 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji vis dar negali dirbti. Tokia nukentėjusiosios pozicija ir apeliacinio skundo prašymas priteisti iš civilinės atsakovės po 623,99 Eur kas mėnesį (nuo 2022 m. sausio 2 d. iki nukentėjusioji pasveiks dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sužalojimo) negautų pajamų yra nepagrįsti.

23. Pirmiausia pažymėtina, kad nukentėjusiajai I. K. jos negautos pajamos (darbo užmokestis) nuo 2022 m. sausio 2 d. iki 2022 m. birželio 29 d. yra visiškai atlygintos. Kaip jau minėta, negautas pajamas už šį laikotarpį, kuomet ji negalėjo dirbti dėl 2022 m. sausio 2 d. eismo įvykio sukeltų pasekmių, nukentėjusiajai yra atlyginusi civilinė atsakovė draudimo bendrovė „ERGO Insurance Se“, atstovaujama jos Lietuvos filialo, todėl nėra jokio pagrindo dar kartą prašyti jas priteisti. Antra, nukentėjusioji nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog po 2022 m. birželio 29 d., kuomet buvo baigtas jos gydymas dėl šio eismo įvykio pasekmių, iki šiol ji negali dirbti ar yra nedarbinga ir tokia jos būsena yra būtent dėl 2022 m. sausio 2 d. eismo įvykio sukeltų pasekmių, o byloje esantys duomenys to taip pat nepagrindžia, netgi priešingai – rodo, kad jos darbingumas po gydymo nepakito. Kaip jau buvo nurodyta, vertinant nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumą, nukentėjusioji I. K. dar iki 2022 m. sausio 2 d. eismo įvykio dėl įvairių sveikatos sutrikimų, nulemtų tiek turimų lėtinių ligų (nuo 2003 m. diagnozuota (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini)), tiek ankstesnių eismo įvykių, nebuvo pilnai darbinga, skundėsi įvairiais skausmais ir negalavimais, nuolat buvo gydoma ir jai teikiamos įvairios sveikatos priežiūros paslaugos. 2016 m. kovo 3 d. pakartotinio Darbingumo lygio vertinimo aktu I. K. buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis dėl (duomenys neskelbtini) bei intrakranijinio sužalojimo padarinių, kuris po nagrinėjamo eismo įvykio nepakito (nukentėjusioji, nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paminėjo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad dėl šio eismo įvykio jai buvo nustatytas mažesnis darbingumas). Be to, iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad 2022 m. liepos 29 d. pagal Teritorinės ligonių kasos sprendimą išimties tvarka I. K. skirta palaikomoji reabilitacija pagal nervų sistemos ligų profilį, 2022 m. rugpjūčio 4 d. ambulatorinio apsilankymo metu, pagal 2022 m. rugpjūčio 1 d. atliktą kompiuterinę tomografiją, I. K. nustatytos ilgalaikės lėtinės stuburo ligos, o iš UAB „Palangos linas“ epikrizės iš ligos istorijos išrašo (2 t., b. l. 103) matyti, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 11 d. UAB „Palangos linas“ I. K. atlikta medicininė reabilitacija esant diagnozei: (duomenys neskelbtini), blauzdikaulio kūno lūžis kartu su šeivikaulio lūžiu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad, nors I. K., kaip ir nurodo apeliaciniame skunde, iki nagrinėjamo eismo įvykio dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau iš byloje esančios darbo sutarties kopijos (1 t., b. l. 163–164) matyti, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. su ja buvo sudaryta terminuota darbo sutartis iki 2022 m. birželio 23 d. Nustačius tokias aplinkybes ir nesant medicininių ar kitų objektyvių duomenų, jog būtent 2022 m. sausio 2 d. eismo įvykio metu patirti sužalojimai, o ne turimos lėtinės ligos ir kiti negalavimai, sukėlė tam tikrus liekamuosius reiškinius, dėl kurių I. K., kaip teigia, iki šiol negali dirbti (ši aplinkybė taip pat kelia abejonių dėl pasibaigusio darbo sutarties termino), nėra pagrindo tenkinti ir apeliacinio skundo reikalavimo priteisti nukentėjusiajai jos negautas pajamas (po 623,99 Eur kas mėnesį) nuo 2022 m. birželio 29 d. iki kol ji pasveiks. Įvertinusi visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti ir skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir jos atstovė prašo priteisti iš A. J. nukentėjusiajai I. K. jos patirtas proceso išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti BPK nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. kovo 14 d. taip pat gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurių suma 86,67 Eur, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai I. K., priteisimo valstybės naudai.

25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir kaltinamojo, kuris atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu, be to, galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Taip pat pažymėtina, kad pagal LAT suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020 ir kt.).

26. Pažymėtina, kad nei nukentėjusioji, nei jos atstovė nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių patirtas proceso išlaidas patvirtinančių dokumentų, nėra aiškus ir patirtų proceso išlaidų dydis, todėl priteisti iš A. J. nukentėjusiajai I. K. jos patirtas išlaidas dėl apeliacinio proceso nėra jokio pagrindo. Be to, šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios I. K. ir jos įgaliotosios atstovės apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas nukentėjusiajai buvo nutrauktas dar iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje (paskirtas advokatas tik susipažino su baudžiamąja byla), nes nukentėjusioji išreiškė savo valią turėti kitą atstovą advokatą. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, taip pat į tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. yra pensininkas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai I. K. apeliacinės instancijos teisme, iš A. J. valstybės naudai neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios I. K. ir jos įgaliotosios atstovės advokatės Vilijos Gražulytės apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, – A. J. valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (86,67 Eur), susidariusių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai I. K. apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė