Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto A. M. gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-04-21 nuosprendžio, kuriuo A. M., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo, perduotas D. M. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams be užstato ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Nuosprendžiu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam E. L. priteista 1530 Eur turtinės žalos ir 3716 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kita civilinio ieškinio dalis atmesta. E. L. iš A. M. priteista 2058 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Taip pat nuosprendžiu nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. B. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 1930 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. B. ir Ą. B. civiliniai ieškiniai atmesti, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2020-08-02, apie 12 val., kelyje (duomenys neskelbtini) gyvenviete, dviejų eismo juostų kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi A. M., vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį autobusą „Mercedes Benz Tourino“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, neatsižvelgė į vairuojamo autobuso greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusio E. L. vairuojamo automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris sustojo, kad suktų į kairę, galą. Nuo smūgio automobilis „Audi 80“ išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su ten važiavusiu S. S. vairuojamu automobiliu „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o autobusas „Mercedes Benz Tourino“ nuvažiavo į dešinės pusės griovį. Eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio „Audi 80“ vairuotojas E. L., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir keleivė J. B., kuriai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, autobuso „Mercedes Benz Tourino“ keleiviai: Z. B., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, B. V. ir D. Š., kuriems padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, K. Š. ir V. S., kurioms sukeltas fizinis skausmas, bei automobilio „Volvo“ keleiviai: A. P., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, Ą. B. ir A. B., kuriems sukeltas fizinis skausmas. Šiais neatsargiais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) ir 126 p. (Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma ...) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

4. Teismo posėdyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. L. atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė vertino, jog civilinis ieškinys turi būti tenkinamas iš dalies, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A. M. gynėjas advokatas M. Repšas paliko spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎

6. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. L. apeliaciniame skunde nesutinkama su civilinio ieškinio išsprendimu skundžiamame nuosprendyje, prašoma priteisti didesnę neturtinę žalą bei negautas pajamas.

8. Nuosprendyje visiškai teisingai pažymėta, kad sprendžiant dėl priteistinos sumos negautoms pajamoms atlyginti dydžio, būtina svarstyti netekto darbingumo procento įtaką, kartu atsižvelgiant į individualią situaciją: žymią netekto darbingumo dalį, amžių, realias galimybes įsidarbinti ir pasinaudoti likusia darbingumo dalimi bei kt. Teismų praktikoje pripažinta, kad negautų pajamų sąvoka suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpį (padauginus nukentėjusiojo vidutinį darbo užmokestį iš netekto darbingumo procentais ir iš gautos sumos atėmus gaunamas išmokas). Vertindamas apelianto negautas pajamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė teismų praktikoje pripažįstamą skaičiavimo metodiką, kurioje atsižvelgiama į asmens vidutines pajamas (kaip nustatyta, 1099,02 Eur), netekto darbingumo dalį (šiuo atveju 40 proc.) bei gaunamas išmokas (paties nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo į bylą pateiktais duomenimis 688,76 Eur), ir, nustatęs, jog gaunamos išmokos viršija pagal netekto darbingumo dalį apskaičiuotą negautų pajamų sumą, pagrįstai netenkino civilinio ieškinio dalies dėl negautų pajamų priteisimo iš draudimo bendrovės. Nors apeliaciniame skunde užsimenama apie vidutinio darbo užmokesčio kilimą šalyje, ribotas E. L. galimybes įsidarbinti dėl netekto darbingumo, 53 metų amžiaus, tačiau pastebėtina, jog didėjant šalyje darbo užmokesčiui, atitinkamai didėja ir valstybės mokamos išmokos, o neaiški apelianto įsidarbinimo perspektyva nereiškia, kad negautos E. L. pajamos turi būti skaičiuojamos taip, lyg jis būtų visiškai nedarbingas (apeliaciniame skunde nepagrįstai negautos pajamos skaičiuojamos lyg asmuo būtų visiškai nedarbingas, nors šiuo atveju pagal bylos duomenis, E. L. praradęs 40 proc. savo darbingumo).

9. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti apeliacinio skundo dalies dėl negautų pajamų priteisimo iš draudimo bendrovės periodinėmis išmokomis, nėra pagrindo.

11. Pirmosios instancijos teisme pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. L. pažymėjo, jog neturtinę žalą vertina 30 000 Eur, kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 7 284 Eur, prašė priteisti neturtinės žalos likutį – 22716 Eur (8 t., b. l. 73-82). Pirmosios instancijos teismas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino nustatęs bendrą 11 000 Eur jos dydį.

12. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

13. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalis vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylose dėl sukeltų eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

14. Pagal susiformavusią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki maždaug 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-102-303/2019, 2K-41-303/2020). Neturtinės žalos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Skundžiamu teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. L.nustatyta bendra 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės atitinka priteistinų piniginių sumų ribas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas E. L. priteistinos neturtinės žalos dydį, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsižvelgė ne tik į formuojamą teismų praktiką, bet ir į E. L. dvasinius išgyvenimus, į patirto sveikatos sužalojimo mastą, jo pobūdį, prarastą darbingumą, galimybes atsistatyti ir negrįžtamas pasekmes, gydimosi trukmę, patirtą skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, priverstinį gyvenimo būdo bei laisvalaikio praradimą, kaip matyti, vertino bylos duomenis apie nukentėjusiojo sveikatos būklę bei tai nuosprendyje aptarė. Taigi teismas atsižvelgė, kad dėl neatsargių nusikalstamų A. M. veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryta paviršinės žaizdos veido ir abiejų rankų srityse, galvos žaizda, galvos smegenų sukrėtimas, krūtinės ląstos sumušimas su kairės pusės I, VI, VII, VIII, IX, X, XI ir XII šonkaulių lūžiais, kairio plaučio ir širdies sumušimu, masyviu kairės pusės pneumohemotoraksu, daugybiniai dubens kaulų - gaktinės sąvaržos, abiejų gaktikaulių abiejų šakų ir abipus kryžkaulio - lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą. Padaryti sužalojimai vertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nekyla abejonių, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. L. dėl eismo įvykio patyrė didelių gyvenimo pokyčių, gyvenimo kokybės sumažėjimą dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, liekamųjų reiškinių. Taip pat, be abejonės, E. L.dėl eismo įvykio patyrė stresą, išgąstį, jautė nerimą bei susirūpinimą savo sveikata, o dėl nusikalstama veika sukeltų pasekmių jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumų. Taigi nukentėjusiojo patirti fiziniai, emociniai ir dvasiniai išgyvenimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui yra akivaizdūs, ir apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas neabejoja, kad patirtų sužalojimų pasekmės nukentėjusiojo bus jaučiamos ir ateityje. Tačiau apygardos teismas pritaria ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo prašoma neturtinės žalos suma mažintina. Kolegija, sutikdama su skundžiamo nuosprendžio argumentais, jog šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad A. M. Kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasi itin rizikingai, o jo darbas susijęs būtent su keleivių vežimu, papildomai pastebi, kad šiuo atveju nusikalstama veika padaryta nuteistajam veikiant neatsargiai, t. y. dėl neatsargaus nusikaltimo, būnant blaiviam, jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Iš pateiktų medicininių dokumentų matoma, kad nukentėjusiojo gydymas turėjo teigiamą dinamiką, jis po eismo įvykio buvo grįžęs į darbą, vėliau jam nustatytas dalinis darbingumas. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. L.patirtus fizinius sužalojimus, emocinius ir dvasinius išgyvenimus, tai, kad dėl patirtų sužalojimų sumažėjo gyvenimo kokybė, galimybė dirbti, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nukentėjusiajam nustatytas 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas kompensuoti minėtus nukentėjusiojo sveikatos bei gyvenimo praradimus ir išgyvenimus ir šis dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, atitinka kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neprieštarauja pirmiau aptartai teismų praktikai, yra racionalus ir nepažeidžia priešingų pusių interesų pusiausvyros. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, tačiau šie argumentai neduoda pagrindo neturtinės žalos dydžio klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nusikalstama veika padarytos atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė vadovaudamasis minėtomis neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis ir pagal šioje konkrečioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie netinkamai išspręstą atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą tokios išvados nepaneigia. Juolab, kad, kaip minėta, konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomas ir priteisiamas žalos atlyginimo dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams. Taigi, įvertinus neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių visumą, tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. L. apeliacinio skundo dėl neturtinės žalos padidinimo nėra pagrindo.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje nepagrįstai remtasi kasacine byla Nr. 2K-41-303/2020, kurios faktinės aplinkybės skiriasi. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš nuosprendžio, ši kasacinė byla paminėta ne dėl konkretaus toje byloje nustatyto žalos dydžio, o todėl, kad joje kasacinės instancijos teismas buvo nurodęs neturtinės žalos dydžių eismo įvykių bylose pagal BK 281 straipsnio 3 dalį apibendrinimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika.

16. Dėl išvardytų motyvų pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. L. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

17. Apeliaciniame skunde prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinė instancijos teisme, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. L. apeliacinį skundą atmesti.