Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo P. S. atstovo advokato apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 281 straipsnio 2 dalį 150 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 150 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinta vienu trečdaliu ir V. J. paskirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 24 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, automobilis ,,VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuotas.

Nukentėjusiojo P. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo AB ,,(duomenys neskelbtini)“ priteista 2160 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. J. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. birželio 23 d., apie 16.02 val., Vilniuje, Šilo gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore 2022 m. birželio 23 d. 16.17 val. yra 2,37 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 2022 m. birželio 23 d., 16.35 val. yra 2,40 promilės etilo alkoholio koncentracija. Važiuodamas Šilo gatve, nuo Viršupio g. link Grybo g., buvo neatidus ir neatsargus, pažeidė KET 99 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, bei pažeidė KET 3 priedo 1.1. punktą. Kirtęs ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo pusę ir susidūrė su ten važiavusiu motociklu „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo sužalotas motociklo vairuotojas P. S., kuris patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kairiajame kelyje, pjautine žaizda kairėje šlaunyje, kairio šlaunikaulio tarpgūbrio lūžiu, kairio šlaunikaulio kūno lūžiu, kairio alkūnkaulio skeveldriniu lūžiu ir kairio stipinkaulio lūžiu. Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendį ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį civilinis atsakovas nustatė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis bei Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis, kuriose yra nustatyta, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į teismo medicinos specialisto nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui neturtinės žalos dydis, kai sveikata sutrikdyta virš šešių mėnesių, yra iki 8 minimalios mėnesinės algos dydžių. Remiantis paminėtais teisės aktais, buvo nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė 5840 Eur dydžio neturtinę žalą. Civilinio atsakovo atstovės nuomone, neturtinės žalos dydis, kuris buvo nustatytas ir išmokėtas remiantis Rekomendacijų nuostatomis, neturėtų būti laikomas netinkamu tokios žalos apskaičiavimu, pagrindu pripažinti draudiko sprendimą neteisėtu.

4. Civilinio atsakovo atstovė pažymi, kad Rekomendacijų nuostatos, kuriomis remiantis buvo nustatytas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydis, buvo patvirtintos atsižvelgus ir į teismų praktiką, sprendžiant panašaus pobūdžio klausimus, ekonominių pokyčių dinamiką bei kitas reikšmingas aplinkybes. Rekomendacijose nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai yra tinkami individualizuoti ir kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus įvairaus pobūdžio nepatogumus.

5. Skunde pripažįstama, kad galutinį neturtinės žalos dydį nustatyto teismas, kuris, nukrypdamas nuo Rekomendacijose nurodytų sumų, turėtų tokią savo poziciją pagrįsti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, t. y. komplikacijų, būsimų operacijų, negrįžtamų pasekmių, ir neturėjo pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nurodomų ir teismų praktikoje priteisiamų sumų.

6. Civilinio atsakovo atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nukentėjusysis neįrodinėjo, kad dėl nedarbingumo bei padarytų sužalojimų gydymo sumažėjo jo galimybės, jis negalėjo siekti būti geriau įvertintu darbe. Vis tik pirmosios instancijos teismas paminėta neįrodyta aplinkybe rėmėsi konstatuodamas, jog tai nukentėjusiajam sukėlė neigiamų išgyvenimų ir sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą.

7. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022, nes bylos, kurioje ši nutartis buvo priimta, aplinkybės nėra tokios pačios, kaip šios baudžiamosios bylos, kurioje nėra nustatyta, jog nukentėjusysis prarado dalį darbingumo.

8. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos, priteisinat neturtinės žalos dydį, analogiškose bylose. Baudžiamosiose bylose, kuriose asmuo padaro nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3500 Eur. Taip pat egzistuoja ir pozicija, kad eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 2900 Eur. Teismų praktikoje yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 4400 Eur iki 5000 Eur. Vis tik nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose.

9. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas advokatas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendį pakeisti ir nukentėjusiajam priteisti 24160 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti, iš nuteistojo V. J. priteisti 1200 Eur advokato išlaidoms apmokėti, taip pat iš nuteistojo priteisti nukentėjusiojo naudai 500 Eur advokato išlaidoms apmokėti apeliaciniame procese.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje nepakankamai atsižvelgta į tai, jog nukentėjusysis turėjo ištverti dvi sudėtingas operacijas, turi ant kūno likusių pooperacinių randų, taip pat į tai, kad jis iki šiol negali pilnavertiškai judėti dėl eismo įvykio metu patirto dilbio ir šlaunikaulio lūžio. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų medicininių dokumentų yra matyti, kad nukentėjusysis vaikšto su vienu ramentu. Taigi neigiamas pasekmes ir išgyvenimus dėl eismo įvykio sukeltų lūžių nukentėjusysis jaučia jau labai ilgą laikotarpį ir jaus ateityje.

11. Nukentėjusiojo atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis nuolat jaučia kairės kojos skausmą, skausmas stiprėja vaikštant, dėl skausmo yra sutrikusi eisena ir judėjimas, nukentėjusysis vaikšto su vienu alkūniniu ramentu, todėl yra visiškai sutrikęs savęs aptarnavimas įprastinėje kasdieninėje veikloje. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes bei jų nevertino.

12. Skunde aiškinama, kad nukentėjusiam yra skirta individuali kineziterapija, tačiau ji yra neveiksminga ir neatmetama galimybė, jog nukentėjusiam ateityje prireiks papildomų gydymo procedūrų, taip pat operacijų ar intervencijų į kūną dėl pasekmių šalinimo. Nukentėjusysis išgyveno ir iki šiol išgyvena visišką nežinią dėl savo sveikatos, jis nėra įsitikinęs, kad jo judėjimo funkcija bus kada nors pilnai atkurta, dėl eismo įvykio iš esmės pasikeitė ne tik jo, bet ir visos jo šeimos gyvenimas, nukentėjusysis taip pat neteko karjeros galimybių savo darbe. Dėl patirtų sužalojimų silpnėjo nukentėjusiojo ryšiai su artimiausiais aplinkos žmonėmis, bendradarbiais, šeima ir vaikais, su kuriais nukentėjusysis neturi galimybės aktyviai leisti laisvalaikio, kaip buvo įprasta iki eismo įvykio. Nukentėjusiojo šeima yra priversta nukentėjusiajam kasdien padėti buityje, o nukentėjusysis dėl šios užkrautos naštos šeimai jaučiasi sužlugdytas, labai stipriai išgyvena ir jaučia neigiamas emocijas.

13. Apeliantas nurodo, kad nuteistasis sveikatos sutrikdymą nukentėjusiam padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais, būdamas neblaivus. Jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė itin sunkias pasekmes. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusiam atlikta ne viena sudėtinga operacija. Įvykio pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol, nes jaučia stiprius tiek rankos, tiek kojos skausmus. Dėl patirtų sužalojimų ieškovui deformavosi koja (atsirado raumenų atrofija), dėl ko suprastėjo jo judėjimo ir bendravimo galimybės, jis kompleksuoja dėl savo sveikatos būklės, sumažėjo pasitikėjimas savimi. Patirti sužalojimai sukėlė didelius nepatogumus, susijusius su kasdieniniu savęs apsitarnavimu, nes buvo sužalota tiek kairė ranka, tiek kairė koja. Be to, nukentėjusiajam po patirtų sužalojimų ir patirtų operacijų kūne liko dideli randai, kurie visuomet primins apie eismo įvykį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad priteista neturtinė žala yra neproporcingai maža nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams dėl eismo įvykio metu sukeltų sužalojimų.

14. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad nukentėjusysis yra dar pakankamai jauno amžiaus ir judėjimo galimybė yra svarbi tiek jo šeimos santykiams, tiek bendravimui su kitais asmenimis. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad iki įvykio nukentėjusysis būtų skundęsis kažkokiais sveikatos sutrikimais. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis ilgai gydėsi ligoninėje, ne kartą buvo operuotas, ir jam vis dar reikalingas gydymas dėl avarijos pasekmių. Be to, nukentėjusysis jautė ir jaučia skausmus rankoje ir kojoje, o kojos funkcija yra sutrikusi jau labai ilgą laiką, ką patvirtina nukentėjusiojo medicininių išrašų duomenys. Nukentėjusysis ilgą laiką buvo nedarbingas.

15. Advokato įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo principais bei teismų praktika panašiose bylose, todėl visiškai nepagrįstai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.

16. Skunde aiškinama, kad prieš nukentėjusįjį buvo padaryta nusikalstama veika, pastarasis turėjo teisę tinkamai ginti savo procesines teises, turėti atstovą. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam P. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas, kuriam už suteiktas teisines paslaugas nukentėjusysis sumokėjo 1200 Eur. Nukentėjusiojo atstovas pirmosios instancijos teismui 2023 m. kovo 13 d. pateikė rašytinį prašymą su visais nukentėjusiojo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiais dokumentais, kuriuo prašė iš V. J. nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) naudai priteisti 1200 Eur sumą advokato išlaidoms apmokėti. Vis tik pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį šį prašymą ignoravo ir, remdamasis vien tik formaliais pagrindais, patirtų proceso išlaidų nukentėjusiajam nepriteisė.

17. Teismo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė civilinio atsakovo atstovės apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė civilinio atsakovo atstovės apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Civilinio atsakovo atstovės apeliacinis skundas atmestinas, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo advokato apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamą nuosprendį tik tiek, kiek to prašoma civilinio atsakovo atstovės bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo advokato apeliaciniuose skunduose.

19. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje kyla ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nukentėjusiojo P. S. dėl V. J. nusikalstamų veiksmų patirtos neturtinės žalos dydį (piniginę šios žalos išraišką), t. y. civilinio atsakovo atstovė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė per didelę nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos piniginę išraišką, o nukentėjusiojo atstovas advokatas yra įsitikinęs, kad nukentėjusiajam buvo priteista per maža pinigų suma jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nukentėjusiojo P. S. patirtos neturtinės žalos piniginę išraišką.

20. Rekomendacijų 1 punkte yra nustatyta, kad jose yra reglamentuojamos neturtinės žalos, padarytos draudžiamojo eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, kai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kyla pareiga mokėti draudimo išmoką, dydžio nustatymo gairės. Rekomendacijų 3 punkte yra nustatyta, kad neturtinės žalos dydis nustatomas pagal jose nurodytus orientacinius dydžius. Taigi aptartos nuostatos, vertinant jas kartu su paties teisės akto pavadinimu (rekomendacijos), leidžia daryti išvadą, jog šiame teisės akte yra nurodomas pageidaujamas, tačiau tuo pačiu laisvai pasirenkamas (neprivalomas) elgesio modelis, kurį lemia konkrečios situacijos faktinės aplinkybės. Be to, Rekomendacijų 1 punkto turinys leidžia daryti išvadą, jog šio teisės akto nuostatos visų pirma yra skirtos konkretiems subjektams, vykdantiems specifines funkcijas, t. y. draudikams ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Pastebėtina, jog civilinio atsakovo atstovės apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijama tai, kad, atsižvelgus į reikšmingų aplinkybių visumą, eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginama ir didesnė neturtinė žala, nei Rekomendacijose nurodyti didžiausi orientaciniai dydžiai. Faktą, jog eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginama didesnė neturtinė žala, nei Rekomendacijose nurodyti orientaciniai dydžiai, patvirtina ir TPVCAPDĮ bei Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatos, kurios leidžia teigti, jog neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Rekomendacijomis, tačiau dėl apskaičiuotos neturtinės žalos dydžio galima ginčytis ir šios galimybės neriboja Rekomendacijose nurodyti maksimalūs orientaciniai neturtinės žalos dydžiai, t. y. nėra įtvirtinta taisyklė, kad apskaičiuotos neturtinės žalos dydis gali būti ginčijamas tik tais atvejais, kai jis neviršija rekomendacijose konkrečiais atvejais nurodomų maksimalių dydžių neturtinei žalai atlyginti.

21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, o priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-628/2019, 2K-146-895/2018, 2K-86-699/2017 ir kt.). Teisės aktuose yra tik nurodomos aplinkybės (sąrašas nėra baigtinis), kurios vertinamos nustatant konkretaus asmens konkrečioje situacijoje patirtos neturtinės žalos dydį. Taigi, kilus ginčui dėl asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio, būtent teismams kyla pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

22. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad dėl neatsargių nusikalstamų V. J. veiksmų nukentėjusiajam P. S., kuris visiškai nėra kaltas dėl eismo įvykio kilimo, buvo padaryti sužalojimai (pastebėtina, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodoma, kad sužalojimai buvo padaryti tyčiniais nusikalstamais veiksmais), kurių visuma yra vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų buvo padaryti šie sužalojimai: 1) odos nubrozdinimai kairiame kelyje; 2) pjautinė žaizda kairėje šlaunyje; 3) kairio šlaunikaulio tarpgūbrinis lūžis; 4) kairio šlaunikaulio kūno lūžis; 5) kairio alkūnkaulio skeveldrinis lūžis; 6) kairio stipinkaulio lūžis. Čia pažymėtina, kad net keturi iš šešių nukentėjusiajam eismo įvykio metu padarytų sužalojimų, t. y. kairio šlaunikaulio tarpgūbrinis lūžis, kairio šlaunikaulio kūno lūžis, kairio alkūnkaulio skeveldrinis lūžis ir kairio stipinkaulio kūno lūžis, net vertinant juos atskirai, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, o du likę sužalojimai yra vertinami kaip atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

23. Iš 2022 m. liepos 4 d. stacionaro epikrizės kopijoje užfiksuotų duomenų matyti, kad P. S. po įvykio stacionariai buvo gydomas nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. liepos 4 d., jam buvo atliktos dvi operacijos, t. y. 2022 m. birželio 24 d. (kairio šlaunikaulio) ir 2022 m. birželio 29 d. (kairio dilbio kaulų) (t. 1, b. l. 87-89). Iš 2022 m. rugsėjo 9 d. stacionaro epikrizės kopijoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nukentėjusiajam 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo atlikta operacija (kairio šlaunikaulio), nes šlaunikaulio lūžis po ankstesnės operacijos negijo, jis stacionariai buvo gydomas nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 10 d. (t. 1, b. l. 90-91). Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų patyrė skausmą, tiek iš karto po įvykio, tiek ir šių sužalojimų gydymo metu. Akivaizdu, kad vieno iš padarytų sužalojimų gydymas nevyko sklandžiai, kas, be jokių abejonių, kėlė papildomą stresą bei nerimą nukentėjusiajam. Pastebėtina, kad faktą, jog po įvykio nukentėjusysis patyrė šoką bei didelį skausmą patvirtina nuteistojo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, iš kurių matyti, jog nukentėjusysis po įvykio „rėkė ne savo balsu“, „rėkė iš skausmo“ (t. 2, b. l. 25).

24. Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, kad dėl P. S. padarytų sužalojimų bei būtinybės šalinti nusikalstamais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes jo sveikatai, buvo apribotos nukentėjusiojo judėjimo galimybės. Nukentėjusysis ne tik negalėjo ilgą laiką laisvai vaikščioti (iš 2023 m. vasario 14 d. ambulatorinio apsilankymo išrašo matyti, kad P. S. net ir praėjus beveik aštuoniems mėnesiams po sužalojimų padarymo vaikščiojo su vienu ramentu (t. 2, b. l. 64)), bet ir laisvai valdyti kairės rankos (šešias savaites po operacijos ranka privalėjo būti parišta skara (t. 1, b. l. 88)), kas taip pat sukėlė nepatogumų kasdieniniame nukentėjusiojo gyvenime, jo veiklose. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusysis negalėjo laisvai užsiimti būtinomis ir (ar) pageidaujamomis kasdieninėmis, taip pat mėgstamomis laisvalaikio veiklomis, jam buvo pasunkintos galimybės pasirūpinti pačiu savimi, sumažėjo galimybės bendrauti su kitais asmenimis, taip pat ir šeimos nariais, jis privalėjo dalyvauti pakankamai ilgai trukusiame reabilitacijos procese. Teigtina, kad P. S. dėl eismo įvykio sukeltų pasekmių patyrė išgąstį, stresą, jautė nerimą bei susirūpinimą savo sveikatos perspektyvomis. Dėl nusikalstama veika sukeltų pasekmių buvo apribotos nukentėjusiojo galimybės gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, susijusius su tuo, kad jo artimiesiems iškilo būtinybė rūpintis juo taip, kaip įprastai tokio amžiaus asmeniu nėra būtinybės rūpintis. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad patirtų sužalojimų pasekmės nukentėjusiojo bus jaučiamos ir ateityje.

25. Anksčiau aptartų aplinkybių visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala yra vertintina 8000 Eur, t. y. pinigų suma, kuri reikšmingai neviršija Rekomendacijose nurodytos orientacinės maksimalios pinigų sumos, kuri išmokama asmeniui patyrusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, kai sveikatos sutrikdymo laikotarpis viršija šešis mėnesius, patirtai neturinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos piniginės išraiškos nėra jokio pagrindo vertinti kaip neatitinkančios teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimų, ši pinigų suma iš esmės neprieštarauja ir teismų praktikai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217-697/2022, 2K-168-511/2018, Vilniaus apygardos teismo bei Kauno apygardos teismo procesiniai sprendimai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-230-988/2023, 1A-74-312/2023, 1A-278-888/2022 ir kt.). Priteista pinigų suma, patirtai neturtinei žalai atlyginti, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra nustatyta tinkamai atsižvelgus į neturtinės žalos nustatymui reikšmingus kriterijus, kurie yra nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje bei Rekomendacijų 3 punkte, t. y. neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių pobūdį, šių pasekmių atsiradimo aplinkybes, individualius nukentėjusiojo gyvenimo kokybės pokyčius bei kt., ir teisingiau kompensuos nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, nei civilinio atsakovo paskaičiuota pinigų suma, kurios dydis buvo nulemtas formaliu vadovavimusi Rekomendacijų 4.2.4. punkto nuostatomis (iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie žalos atlyginimą matyti, kad neturtinė (moralinė) žala buvo įvertinta atsižvelgus į nukentėjusiojo patirtus sužalojimus (nesunkus sveikatos sutrikdymas, remiantis teisėsaugos institucijų informacija (t. 1, b. l. 105)).

26. Civilinio atsakovo atstovės apeliaciniame skunde pateikiami teismų procesinių sprendimų pavyzdžiai, kuriuose nurodoma, kad teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje (pastebėtina, jog šioje byloje nuteistasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje), padarymo nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 2900 Eur ar nuo 580 Eur iki 3500 Eur. Civilinio atsakovo atstovės nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo paminėtuose teismų procesiniuose sprendimuose nurodytos praktikos. Vis tik apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad galima surasti ir teismų sprendimų, kuriose nurodoma, jog priteistinas neturtinės žalos dydis už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu vidutiniškai svyruoja nuo 800 Eur iki 11584 Eur (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-510-873/2022), be to, teismų praktikoje galima surasti atvejų, kai priteisiamos sumos neturtinei žalai atlyginti dydis, patyrus nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra ženkliai didesnis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-873/2021 (nuteistojo gynėjo kasacinis skundas dėl šio nuosprendžio buvo atmestas)). Taigi akivaizdu, kad atskiruose teismų procesiniuose sprendimuose nurodomi priteisiamos neturtinės žalos dydžių svyravimai negali būti vertinami kaip išsamūs bei tikslūs egzistuojančios teismų praktikos apibendrinimai, leidžiantys spręsti, kad priteisiamos neturtinės žalos dydžiai neturėtų išeiti už nurodytų ribų, kurios leidžia tinkamai įvertinti kiekvienos individualios situacijos ypatybes. Priteistinos neturtinės žalos dydis, kaip jau buvo minėta, visų pirma turi būti nustatomas vertinant konkrečias aplinkybes, konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Tuo pačiu pastebėtina, kad net ir tokius pačius sužalojimus patyrusių asmenų padėtis, jų patirta neturtinė žala gali būti vertinama skirtingai, kai skiriasi asmenų individualios savybės, socialinės aplinkos, gyvenimo būdo ypatybės ir pan.

27. Civilinio atsakovo atstovės apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, rėmėsi aplinkybe, kuri nebuvo nustatyta ir kurios nukentėjusysis bei civilinis ieškovas apskritai neįrodinėjo. Skundžiamame nuosprendyje buvo pažymėta, kad nukentėjusysis neįrodinėjo finansinių galimybių sumažėjimo fakto, tokia aplinkybe pirmosios instancijos teismas ir negrindė savo sprendimo dėl neturtinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nukentėjusysis pergyveno, nes dėl patirtų sužalojimų ir nedarbingumo jis negalėjo veikti aktyviai ir labiau prisidėti prie savo artimųjų gerovės. Akivaizdu, kad, nedalyvaujant darbinėje veikloje, profesinio tobulėjimo galimybės yra ribotos, o siekti karjeros, kuri neretai yra susijusi ir su pajamų padidėjimu, apskritai yra neįmanoma.

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja ir tai, kad, atsižvelgus į tai, kas buvo aptarta anksčiau, į šio procesinio sprendimo 22-25 pastraipose aptartas aplinkybes, nėra pagrindo tvirtinti ir to, jog pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam P. S. priteisė pernelyg mažą pinigų sumą jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kurie nėra pagrindžiami objektyviais duomenimis, nėra pagrindas didinti priteistos pinigų sumos nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo P. S. atstovo advokato apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusiajam vis dar yra reikalingas tolesnis gydymas, jam galimai reikės atlikti papildomas operacijas. Vis tik duomenų, patvirtinančių tokius teiginius, nėra pateikta. Be to, iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajam yra rekomenduojama tęsti mankštas, fizinį krūvį didinti palaipsniui (t. 2, b. l. 64), kas rodo, jog reabilitacija iš esmės vyko sėkmingai. Konstatuotina, kad prašoma priteisti nukentėjusiajam pinigų suma neturtinei žalai atlyginti yra vertintina tik kaip subjektyvus, racionaliais argumentais nepagrįstas pageidavimas, kurio tenkinti nėra pagrindo.

29. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad civilinis ieškinys dalyje dėl proceso išlaidų atlyginimo buvo pareikštas netinkamam civiliniam atsakovui, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas. Vis tik iš baudžiamojoje byloje bei Lietuvos informacinėje teismų sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, kad P. S. atstovas advokatas 2023 m. kovo 13 d., t. y. iki teisiamojo posėdžio, kuris vyko 2023 m. kovo 15 d., pateikė prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus iš V. J. išieškoti 1200 Eur nukentėjusiojo turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti (t. 2, b. l. 56-62). Taigi akivaizdu, kad minėtas išlaidas pirmosios instancijos teismo buvo prašoma išieškoti ir iš tinkamo subjekto, tačiau teisiamojo posėdžio metu, kuris vyko 2023 m. kovo 15 d., pirmosios instancijos teismas neinformavo proceso dalyvių apie paminėto prašymo gavimą, skundžiamame nuosprendyje dėl pateikto prašymo visiškai nepasisakė.

30. Iš baudžiamojoje byloje esančių sąskaitų už teisines paslaugas ir banko sąskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusysis atstovui advokatui sumokėjo viso 1200 Eur, t. y. 450 Eur už civilinio ieškinio parengimą ir 750 Eur už dalyvavimą trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Tvirtinti, kad nukentėjusiojo sumokėta pinigų suma atstovui už jo suteiktas teisines paslaugas yra aiškiai per didelė, nėra pagrindo. Dėl šios priežasties nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui iš nuteistojo V. J. priteistina 1200 Eur jo patirtoms išlaidoms atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

31. Prašymas iš nuteistojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliaciniame procese, atsižvelgus į tai, kad atstovo apeliacinio skundo dalis dėl neturtinės žalos nėra tenkinama, apeliacinis skundas nėra didelės apimties ir jame iš esmės kelis kartus yra pakartojami tie patys teiginiai, taip pat jame pakartojami civiliniame ieškinyje bei patikslintame civiliniame ieškinyje išdėstyti argumentai, yra tenkintinas iš dalies. Prašoma priteisti išlaidų suma už suteiktas advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme mažintina iki 100 Eur. Pažymėtina, kad asmuo, reikšdamas reikalavimus kitam asmeniui, turi elgtis atsakingai ir sąžiningai, įvertinti savo veiksmų padarinius kito asmens interesams ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, jei jo reikalavimai bus nepagrįsti ar tik iš dalies pagrįsti, kartu suprasdamas, jog tokiu atveju jis gali negauti patirtų išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. atstovo advokato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendį pakeisti ir iš nuteistojo V. J. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. S. priteisti 1200 Eur jo patirtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo V. J. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. S. 100 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.