Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. P. (toliau – ir nukentėjusioji), nuteistojo A. J. K. gynėjo Augustino Vaičiūno (toliau – ir gynėjas), civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Teisės departamento direktoriaus pavaduotojo D. Z. (toliau – ir Draudikų biuras) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. J. K. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje arba mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. J. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Civilinės ieškovės S. P. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista: iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro S. P. 388,87 Eur turtinės ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 988,87 Eur (devyni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 87 ct), iš civilinio atsakovo A. J. K. 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 350 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 3 650 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų). Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Ligonių kasa) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Vilniaus teritorinei ligonių kasai 4 701,56 Eur (keturi tūkstančiai septyni šimtai vienas euras 56 ct) turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro VSDFV Vilniaus skyriui 2 339,07 Eur (du tūkstančiai trys šimtai trisdešimt devyni eurai 07 ct) turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Priteista iš A. J. K. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 1,59 Eur (vienas euras 59 ct) proceso išlaidų, už automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugojimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi, kuri patikslinta 2019 m. gegužės 15 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimis, A. J. K. taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kurio mastas sumažintas nuo 40 000 Eur iki 3 650 Eur, paliktas iki S. P. bus visiškai atlyginta priteista suma arba iki kol priverstiniame išieškojimo vykdymo procese turto areštą A. J. K. turtui pritaikys antstolis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo A. J. K. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas, civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinius skundus padavė nuteistojo gynėjas, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. P. ir civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Nuteistojo A. J. K. gynėjas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti BPK 327 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kadangi buvo pažeistas non bis in idem principas, arba nutraukti bylą atleidžiant A. J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BPK 327 straipsnio 2 punktas). Be to, nesutinka su nustatyta baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – taikymo termino pradžia, prašo panaikinti A. J. K. taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Kiti apeliantai nuteistojo kaltės, veikos kvalifikavimo klausimo nekelia, paskirtos bausmės pagrįstumo neginčija. Visi apeliacinius skundus padavusieji, nors ir teikdami skirtingus prašymus, kelia netinkamai išspręstą civilinio ieškinio klausimą. Nuteistasis A. J. K. prašo sumažinti civilinei ieškovei S. P. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. P. prašo pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai, civilinis atsakovas Draudikų biuras prašo Vilniaus teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinius ieškinius atmesti. Nuteistojo gynėjo ir nukentėjusiosios apeliacinius skundų dalį dėl civilinio ieškinio teisėjų kolegija vertins bendrai, atskirai pasisakys dėl nuteistojo skunde pateiktų prašymų bei civilinio atsakovo Draudikų biuro apeliaciniame skunde keliamo klausimo.

Dėl nuteistojo A. J. K. gynėjo apeliacinio skundo

1) Dėl draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (non bis in idem)

15. Administracine tvarka A. J. K. nubaustas už vairavimą automobilio, neapdrausto privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, už vairavimą neturint šios teisės, už tai, kad vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir užvažiavęs ant šaligatvio nulaužė gatvės apšvietimo stulpą, padaręs eismo įvykį, iš jo vietos pasišalino. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nei dėl vieno iš išvardintų veiksmų jis nuteistas nebuvo, todėl konstatuoti pakartotinio baudimo pagrindo nėra. Pažymėtina, non bis in idem klausimas buvo keliamas tiek administracinio nusižengimo bylos teisenoje, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, dėl to teismų sprendimuose buvo išsamiai pasisakyta. Naujų argumentų gynėjas nenurodė, teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio išvadoms šiuo klausimu neturi pagrindo nepritarti.

17. KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę tiek neturintiems šios teisės asmenims, tiek neblaiviems, kaip minėta, administracine tvarka A. J. K. nubaustas už vairavimą neturint šios teisės. KET 124 punkte numatytas draudimas motorinių transporto priemonių vairuotojams važiuoti šaligatviu – nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios buvo sužalotos nuteistajam užvažiavus ant šaligatvio, administracinio nusižengimo bylos aplinkybėmis, apšvietimo stulpas buvo nulaužtas taip pat užvažiavus ant šaligatvio. KET 127 punkte numatyta pareiga vairuotojams važiuoti neviršijant leistino greičio, A. J. K. šio reikalavimo nesilaikė tiek padarydamas nusikalstamą veiką, tiek administracinį nusižengimą. Kaip jau buvo minėta, A. J. K. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta trijų nukentėjusiųjų sveikata. Akivaizdu, kad nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje ir šioje baudžiamojoje byloje teisiškai reikšmingi veiksmai (taip pat ir pasekmės) nėra tapatūs, skiriasi. Pagrindo nutraukti baudžiamąją bylą A. J. K. teisėjų kolegija nenustato. Šios išvados nekeičia apeliaciniame skunde pateikta nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį Nr. 2AT-54-303/2017, kadangi priešingai, nei teigiama skunde, bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios.

19. Pažymėtina, už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pirmą kartą teisiamam A. J. K. skyrė griežčiausią straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir bausmės vykdymą atidėjo. Kaip minėta, apeliaciniame skunde neprašoma nuteistajam A. J. K. skirti švelnesnę bausmę, nuteistojo gynėjas formuluoja konkretų reikalavimą – nutraukti bylą atleidžiant A. J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BPK 327 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį peržiūri neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

22. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas ne tik prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, bet kartu nustatoma ir bent viena iš šių aplinkybių: jis nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pirmosios instancijos teismas A. J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nuteistojo A. J. K. prisipažinimas bei gailėjimasis dėl buvusio savo poelgio yra nuoširdus, tačiau pripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės neprašo. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 21 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021, sisteminė baudžiamųjų įstatymų normų analizė neleidžia įžvelgti principinių skirtumų tarp BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl teisėjų kolegija pasisakys ir dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir minėtos lengvinančios aplinkybės buvimo (nebuvimo).

23. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad A. J. K., nors pripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nurodė tik esmines veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, kurių neigimas dėl kitų byloje surinktų jo kaltumą patvirtinančių įrodymų būtų buvęs beprasmis, darė išvadą, kad tai nepatvirtina jo nuoširdaus gailėjimosi. Nuteistojo gynėjas su tokiu vertinimu nesutiko, ginčijo teismo išvadas dėl nuteistojo parodymų tikslumo ir išsamumo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.), šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos – nuoširdaus gailėjimosi, taip pat nenustato.

25. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nenustačius ir dar vienos laidavimo instituto taikymui būtinos sąlygos, susijusios su žalos atlyginimu. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei bent iš dalies atlyginto ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, ir, pagal 4 punktą, yra pagrindo manyti, kad jis padarytą žalą visiškai atlygins ar pašalins. Pagal minėtas įstatymo nuostatas, sprendimo dėl galimo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimo metu teismui turi būti pateikti įrodymai apie visišką ar dalinį žalos atlyginimą ar įsipareigojimą ją atlyginti. Apylinkės teismas pažymėjo, jog dalį žalos tiek nukentėjusiajai S. P. (1 500 Eur), tiek kitiems civiliniams ieškovams atlygino A. J. K. mama, jis pats, savo pastangomis, nuo eismo įvykio padarymo dienos iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (daugiau nei per metus laiko) neatlygino nė mažos dalies žalos. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ir po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuteistasis nukentėjusiajai S. P. priteistos neturtinės žalos neatlygino, tiesa, apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo sumažinti šiai civilinei ieškovei priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tuo būdu, byloje nėra duomenų apie nuteistojo savanorišką neturtinės žalos atlyginimą S. P. ar įsipareigojimą ją atlyginti. Nukentėjusiajai S. P. 1 860,26 Eur ir 802,66 Eur (iš viso – 2 662,92 Eur) žalos atlyginimą, nukentėjusiajai B. D. 3 386,43 Eur žalos atlyginimą, nukentėjusiajai G. V. 1 316,49 Eur žalos atlyginimą Draudikų biuro vardu išmokėjo draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (t. 3, b. l. 50, 51, 55), bylos duomenys patvirtina, kad Draudikų biurui mokėjimus atliko A. Č. (2019 m. liepos 18 d. – 1000 Eur, 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 1000 Eur, 2019 m. rugsėjo 2 d. – 776,75 Eur, 2019 m. spalio 2 d. – 1000 Eur (t. 3, b. l. 97-100)). Dėl žalos Ligonių kasai ir VSDFV teisėjų kolegija pasisakys atskirai. Tokios aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išties neturėjo pagrindo spręsti apie tai, kad nuteistasis atlygino pakankamai žymią žalos dalį, ją atlygins visiškai. Duomenų apie atlygintą žalą nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui.

26. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti, kitaip pažeisti įstatymus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog A. J. K. buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) dėl 2019 m. balandžio 15 d. nusikalstamos veikos padarymo, 2019 m. balandžio 16 d. jis pripažintas įtariamuoju (t. 3, b. l. 87–88). Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad dėl 2019 m. balandžio 15 d. nusikalstamos veikos A. J. K. yra nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 21 d. (LITEKO duomenys). Be to, po nagrinėjamo įvykio nuteistasis baustas administracine tvarka (vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo, trikdė viešąją rimtį). Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog minėti nubaudimai su transporto priemonių vairavimu nesusiję, tačiau pats faktas, jog nuteistasis darė teisės pažeidimus, paneigia pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju nėra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos laidavimo sąlygos.

27. Nesant BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, A. J. K. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. K. atžvilgiu laidavimo institutas netaikytas pagrįstai.

3) Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo termino pradžios

28. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – taikymo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, baudžiamojo poveikio priemonės terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tokios pačios administracinio poveikio priemonės taikymo dienos, kaip teigiama, nuo 2019 m. balandžio 16 d. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka ir konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžią.

29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarimu, kuris įsiteisėjo 2019 m. balandžio 19 d., A. J. K. administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams buvo paskirta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Administracinio poveikio priemonės įskaitymo į baudžiamojo poveikio priemonės terminą įstatymai nenumato. Pagal teismų praktiką, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Būtent tai konstatuota ir nuteistojo gynėjo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-895/2018. Baudžiamosios bylos duomenimis, nuteistasis A. J. K. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas jam paskirta nebuvo, todėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės skaičiavimo termino pradžia pagrįstai nustatyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

30. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti A. J. K. laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą iki S. P. bus visiškai atlyginta priteista suma arba iki kol priverstiniame išieškojimo vykdymo procese turto areštą A. J. K. turtui pritaikys antstolis. Prašymas netenkinamas.

31. Apeliaciniu skundu nesutinkama su sprendimu pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą motyvuojant tuo, kad, pagal gynėją, laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti neapibrėžtą laiko tarpą ir trukti ilgiau nei 12 mėnesių.

32. Iš bylos matyti, kad A. J. K. laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi (t. 2, b. l. 46–47), patikslinta 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi (t. 2, b. l. 101–103) ir 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi (t. 3, b. l. 134–135). Skundžiamas nuosprendis, kuriuo išspręstas ir laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimas, priimtas 2019 m. lapkričio 12 d., t. y. iki šio sprendimo priėmimo laikinas nuosavybės teisės apribojimas truko trumpiau nei šešis mėnesius. Skundu, kaip minėta, neginčijamas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas, nesutinkama su neapibrėžta trukme, ilgesne nei 12 mėnesių. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai, nei teigiama skunde, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pabaiga skundžiamame sprendime nėra neapibrėžta, ji siejama su visiško žalos atlyginimo momentu ar arešto turtui pritaikymu priverstinio išieškojimo vykdymo procese, o jos taikymo termino apibrėžimą lemia ir tikslas – užtikrinti priteistos žalos atlyginimo įvykdymą, kuris sunkiai gali būti apibrėžiamas konkrečia data. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 18 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018, galimybę taikyti tokią procesinės prievartos priemonę iki teismui byloje priėmus galutinį sprendimą ar po tokio sprendimo priėmimo nulemia šios procesinės prievartos priemonės esmė, t. y. būtinybė užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, turto konfiskavimą arba priteistų civilinių ieškinių įvykdymą, konfiskuoto turto išieškojimą. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme duomenų apie visišką žalos atlyginimą negauta, apeliacinio skundo argumentai dėl procesinės prievartos taikymo termino nėra pagrįsti, prieštarauja suformuotai teismų praktikai, pagrindo tenkinti pareikštą prašymą nėra.

Dėl neturtinės žalos dydžio

33. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios S. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Nuteistojo A. J. K. gynėjo apeliaciniame skunde prašoma sumažinti civilinei ieškovei S. P. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija patikrina skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą ir dėl išspręsto neturtinės žalos dydžio.

34. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021).

35. Šioje byloje nukentėjusioji S. P. 2019 m. gegužės 13 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 340,35 Eur turtinės žalos atlyginimo iš AB „Lietuvos draudimas“ ir 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei patirtų proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalba pirmosios instancijos teisme – iš A. J. K.. Civiliniame ieškinyje, be kita ko, nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų ir komplikacijų S. P. kasdien vis labiau praranda pasitikėjimą savimi, jai sunku žiūrėti į veidrodį, negali vilkėti tokio apatinio trikotažo, kokio norėtų, matomas vaizdas tarpvietės srityje siaubingai gąsdina. Kiekvieną kartą konsultuojantis pas gydytoją, jai reikia nusirengti ir būti apžiūrimai ne vieno asmens. Patirti sužalojimai pakirto pasitikėjimą savimi, iki 2018 m. rugsėjo 28 d. nesiskundė sveikata, buvo aktyvi, sportiška, po eismo įvykio gyvenimo kokybė tapo nepakeliama ir bloga (t. 2, b. l. 53–59).

36. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies: iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro S. P. priteisė 388,84 Eur turtinės ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš civilinio atsakovo A. J. K. 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 350 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Kitą civilinio ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, jog nuteistojo motina A. Č. nukentėjusiajai atlygino 1 500 Eur neturtinės žalos, AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 1 600 Eur neturtinės žalos, iš viso atlyginta 3 100 Eur neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nukentėjusiosios prašoma 38 500 Eur (įskaičius atlygintą sumą – 1 500 Eur) neturtinė žala yra per didelė, todėl sumažino iki 6 000 Eur, kadangi 3 100 Eur buvo atlyginta, sprendė, jog neatlygintą neturtinę žalą sudaro 2 900 Eur. Nuteistojo A. J. K. gynėjo ir nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose ginčas kyla tik dėl neturtinės žalos dydžio, nukentėjusioji prašo priteisti visą civiliniame ieškinyje pareikštą sumą, nuteistasis prašo sumažinti civilinei ieškovei S. P. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes iš nuteistojo priteistas neturtinės žalos atlyginimas – 2 300 Eur, yra teisingas.

37. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai S. P., pripažino, kad dėl neteisėtų A. J. K. veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo, judėjimo, mokymosi galimybių sumažėjimą bei kitus nepatogumus, todėl yra atsiradusios pasekmės jos fizinei ir dvasinei sveikatai. Atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų sunkumą ir pasekmes, į kaltinamojo (nuteistojo) amžių – 21 metai, jo darbingumą, turtinę ir šeimyninę padėtį (turi darbą, nevedęs, gyvena su tėvais, išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų neturi), į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais sprendė, kad prašoma 38 500 Eur neturtinė žala yra ženkliai per didelė, o neatlyginta neturtinė žala sudaro 2 900 Eur (iš nuteistojo – 2 300 Eur).

38. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiajai S. P. priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio pagrįstumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, konkrečiai, nepakankamai įvertino padaryto sužalojimo pobūdžio, gydymo trukmės, liekamųjų reiškinių, įtakos tolesnio nukentėjusiosios gyvenimo kokybei.

39. Bylos duomenimis, eismo įvykio metu S. P. dėl patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai bei sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatyti specialisto 2018 m. gruodžio 13 d. išvada kitų objektų apžiūros protokole, susipažinus su pateiktais medicininiais dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis (t. 1, b. l. 80). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nustačius, jog specialisto išvada nėra pakankamai konkreti, taip pat įvertinus, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikti papildomi medicininių dokumentų išrašai, 2020 m. liepos 9 d. nutartimi nukentėjusiajai S. P. paskirta teismo medicinos ekspertizė (t. 4, b. l. 87–90). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. sausio 14 d. – rugsėjo 30 d. ekspertizės akto Nr. PEKG 9(57)/2021 (01) (toliau – ir ekspertizės išvada) duomenimis, S. P. po 2018 m. rugsėjo 28 d. eismo įvykio nustatyta minkštųjų audinių patinimas su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai nugaros apatinėje dalyje ir kairio šlaunikaulio kūno skeveldrinis lūžis. Tai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl patirtų sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Traumos pasekmių gydymo eigoje pooperaciniu laikotarpiu išryškėjo lytinių lupų edema (patinimas) su audinių nekroze, vyraujanti kairės pusės lytinėse lūpose, ir pooperacinių randų susiformavimu bei lytinių lūpų deformacija. Šios pasekmės priežastiniu ryšiu susijusios su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Po patirtų komplikacijų lytinių organų srityje ir šių komplikacijų gydymo išliko matoma lytinių lūpų deformacija ir asimetrija. S. P. konstatuoti lytinių organų pakitimai gali būti koreguojami plastinės operacijos metu. Objektyvių medicininių duomenų, kad po sužalojimų kairiajame šlaunikaulyje ir operacijų lytinių organų srityje būtų atsiradę liekamųjų funkcinių reiškinių, išskyrus vizualinius pokyčius, šiuo metu nėra (t. 4, b. l. 119–123).

41. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji parodė, kad jaučia įvykio pasekmes: lūžis, trauma, kairėje kojoje buvo metalinė vinis, lytinių lūpų tinimas, reikėjo nupjauti, nes tino, du mėnesius turėjo gulėti, negalėjo atsisėsti, pastovėti, lytinių organų vaizdas ne toks, koks buvo anksčiau, yra arti depresijos, kurios nenori pripažinti (t. 2, b. l. 176). Nukentėjusioji S. P. apeliaciniame skunde nurodė, jog šlaunikaulio lūžis nėra vienintelė avarijos pasekmė, gydymo eigoje teko atlikti ir lytinių lūpų amputaciją, dėl ko šios neigiamos pasekmės nėra pataisomos. Pašalinus dalį lytinių lūpų, didelę ploto dalį apima randas, dėl jo yra visiška nejautra. Dėl sužalojimų ji patyrė ne tik didelius fizinius skausmus, bet ir dvasinius išgyvenimus. Pasak nukentėjusiosios, iki šiol jaučia skausmus kojoje, dėl įvykio patyrė psichologinę traumą, jaučia nuolatinę baimę vaikščioti pėsčiomis, važiuoti transporto priemonėmis, sapnuoja košmarus, susijusius su avarija, taip pat jaučia pastovų, vis didėjantį nepilnavertiškumo jausmą ir baimę dėl ateities, su vyriškosios lyties atstovais vengia kontakto. Pažymi, kad dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo jos gyvenimo kokybė pablogėjo, sumažėjo bendravimo galimybės, pakirstas pasitikėjimas savimi, teko sustabdyti studijas universitete ir visą laiką skirti gydymuisi. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios atstovas papildomai pažymėjo, kad S. P. psichologinė būsena yra bloga, nuo vasaros ji turi draugą, su kuriuo bendrauja, tačiau santykių bijo, neatskleidžia, kas su ja yra. Nurodė, jog nukentėjusioji turėjo atidėti mokslus universitete, imti akademines atostogas, atsiliko nuo savo grupės, draugų, kurie jau baigė mokslą, savarankiškai dirba.

42. Teisėjų kolegija, nukentėjusiosios ir nuteistojo gynėjo skundų dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kontekste iš naujo įvertinusi bylos duomenis bei atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog kad S. P. eismo įvykio metu padarytas sveikatos sutrikdymas, kvalifikuotas kaip nesunkus, sukėlė nukentėjusiajai itin sunkias ir ilgalaikes pasekmes, ženkliai pablogino jos gyvenimo kokybę. Nuteistojo A. J. K. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad reikšmingesni liekamieji reiškiniai nėra likę, tačiau priešingai, ekspertizės akto 5 punkto duomenimis, S. P. po sužalojimų kairiajame šlaunikaulyje ir operacijų lytinių organų vizualiniai pokyčiai yra (t. 4, b. l. 123), taip pat yra ir randas kojoje. Kaip buvo minėta, nukentėjusiajai gydymosi laikotarpiu buvo atliktos keturios operacijos, neatmestina tolimesnio gydymo (galimai operacinio, kadangi konstatuoti lytinių organų pakitimai gali būti koreguojami plastinės operacijos metu) tikimybė, nukentėjusioji dėl jai sukeltų sveikatos problemų negalėjo laiku pabaigti mokslo, įsidarbinti, nukentėjo jos bendravimas su vyriškos lyties asmenimis, kaip nurodė nukentėjusioji, ji patiria dėl to psichologinių problemų, jaučia nepilnavertiškumo jausmą. Visos šios aplinkybės vertintinos kaip reali neturtinė žala, pirmosios instancijos į jas atsižvelgė nepakankamai.

43. Kaip pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015, asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui.

45. Akcentuotina, kad teismų praktika nelaikytina vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Apylinkės teismo minimose Rekomendacijose reglamentuojamos tik neturtinės žalos, padarytos draudžiamojo eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, kai pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką, dydžio nustatymo gairės. Taip pat, nukentėjusiems dėl nusikaltimų, susijusių su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimais, priteisiamos neturtinei žalai atlyginti sumos skiriasi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016, apibendrindamas praktiką, nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 iki 83 989 Eur. Šie kasacinio teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai apima atvejus nuo lengvo sveikatos sutrikdymo iki sunkaus sužalojimo, taip pat atvejus, kai žala atsirado iš dalies ir dėl nukentėjusio asmens kaltės ar dalis jos buvo atlyginta draudimo kompanijų. Pažymėjo ir tai, kad nurodyti atvejai apima bylas nuo 2003 metų, todėl, juos analizuojant, taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius.

46. Teismų praktika dėl neturtinės žalos bylose pagal BK 281 straipsnio 2 dalį nėra gausi: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2018 (6 000 Eur), 2009 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111/2009 (po 7000 Lt (2 027 Eur)), Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-557-654/2017 (6 000 Eur), Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-732-383/2018 (2 000 Eur) ir kt.

47. Svarbu pažymėti, kad teismų praktikos formavimas yra ne vienkartinis aktas, bet laipsniškas ir nuoseklus procesas, taip pat ir nenutrūkstamas, nes neišnyksta būtinybė formuoti ją tokią, kuri sudarytų prielaidas priimti teisingą sprendimą byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021 pakartojo savo išaiškinimą, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis, todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas. Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos.

48. Neturtinė žala S. P. buvo padaryta nusikaltimu, A. J. K. transporto priemonę vairuojant neblaiviam, sukėlus eismo įvykį, lėmusį trijų nukentėjusiųjų sužalojimą. Pasekmės konkrečiai nukentėjusiajai itin skaudžios, analogiškų sveikatos komplikacijų dėl eismo įvykyje padaryto sužalojimo teismų praktikoje neaptikta. Teisėjų kolegija, vertindama priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į konkrečias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais daro išvadą, kad nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos dydžio yra nepagrįsti, nukentėjusiosios –pagrįsti iš dalies, iš nuteistojo priteistinos neturtinės žalos dydis didintinas iki 20 000 Eur. Darydama šią išvadą, be anksčiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į nuteistojo turtinę padėtį, ją vertinant ne tik iš dabarties pozicijų, bet ir iš ateities perspektyvų – nuteistasis yra jaunas, darbingo amžiaus, todėl yra pajėgus atlyginti žalą nukentėjusiajai. Kadangi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinio skundo

49. Civilinis atsakovas Draudikų biuras apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Draudikų biurui pareikštus civilinius ieškinius atmesti.

50. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 4 951,56 Eur civilinį ieškinį dėl eismo įvykio metu nukentėjusių S. P., G. V. ir B. D. gydymo. Prašė nurodytą sumą priteisti iš kalto asmens, bylą nagrinėti civilinei ieškovei nedalyvaujant teismo posėdžiuose, ieškinį palaikė (t. 1, b. l. 177–182; t. 2, b. l. 27). Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 2 589,07 Eur civilinį ieškinį A. J. K. dėl nukentėjusiajai B. D. išmokėtos ligos išmokos laikino nedarbingumo laikotarpiu. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad B. D., apdraustos valstybiniu socialiniu draudimu, sužalojimo ir nedarbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo lėšos, priežastis yra A. J. K. neteisėta veika, bei įvertinus tai, kad A. J. K. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, padarytą 2 589,07 Eur materialinę žalą turi atlyginti A. J. K. Prašė bylą nagrinėti civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant teismo posėdžiuose (t. 2, b. l. 12–18, 30).

51. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs, jog A. J. K. motina A. Č. minėtiems civiliniams ieškovams sumokėjo už nuteistąjį dalinį žalos atlyginimą – po 250 Eur, skundžiamu nuosprendžiu civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Vilniaus teritorinei ligonių kasai 4 701,56 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmetė. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro VSDFV Vilniaus skyriui 2 339,07 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmetė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, kadangi žala buvo priteista iš Draudikų biuro, kuris šioje byloje dėl Ligonių kasos ir VSDFV Vilniaus skyriaus pareikštų civilinių ieškinių civiliniu atsakovu neįtrauktas.

52. Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. J. K. eismo įvykį padarė vairuodamas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį. Civiliniai ieškovai Ligonių kasa ir VSDFV Vilniaus skyrius civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo pareiškė kaltininkui – A. J. K.. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. P. byloje pateikė civilinį ieškinį A. J. K. ir AB „Lietuvos draudimas“, kurie teismo 2019 m. gegužės 15 d. protokoline nutartimi pripažinti civiliniais atsakovais (t. 2, b. l. 97, 98). Pranešus AB „Lietuvos draudimui“ apie įtraukimą civiliniu atsakovu, teisme buvo gauti rašytiniai paaiškinimai, išdėstyta pozicija dėl įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo (t. 2, b. l. 112). AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, jog negali būti civiliniu atsakovu šioje byloje, kadangi nėra materialiai atsakingas už kaltinamojo veiksmus, pagal teisės aktų reikalavimus, tokius nuostolius atlygina Draudikų biuras, AB „Lietuvos draudimas“ tik atliko žalos administravimo veiksmus Draudikų biuro vardu, todėl būtent jis gali būti civiliniu atsakovu. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. P. atstovas prašė baudžiamojoje byloje dėl civilinio ieškinio pakeisti netinkamą civilinį atsakovą AB „Lietuvos draudimas“ į tinkamą civilinį atsakovą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, nurodė, kad S. P. sutinka, jog byloje šalys būtų pakeistos (t. 2, b. l. 134–135). Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgęs į prašymą, 2019 m. birželio 21 d. nutartimi pakeitė baudžiamojoje byloje civilinį atsakovą AB „Lietuvos draudimas“ civiliniu atsakovu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuru bei jam išsiuntė civilinės ieškovės S. P. civilinio ieškinio nuorašą ir šaukimą į teismo posėdį (t. 2, b. l. 143–144).

53. Nurodyti duomenys patvirtina, kad šioje baudžiamojoje byloje Draudikų biuras civiliniu atsakovu buvo įtrauktas tik dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. P. pareikšto civilinio ieškinio. Byloje civiliniai ieškovai Ligonių kasa ir VSDFV Vilniaus skyrius civiliniais ieškiniais kreipėsi į teismą, kad žalą atlygintų kaltininkas A. J. K., tuo tarpu Draudikų biuras dėl šių civilinių ieškinių civiliniu atsakovu šioje baudžiamojoje byloje neįtrauktas, jam nebuvo pateikti civiliniai ieškiniai, atitinkamai, pirmosios instancijos teisme savo pozicijos nepareiškė. Tuo tarpu, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujantiems kitiems teisės aktams, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas.

54. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nustatyti sprendimo panaikinimo pagrindai pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas. Pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis BPK 329 straipsnio 4 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį BPK pažeidimą, išskyrus pažeidimus, numatytus BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose. Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

55. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas žalą pagal Ligonių kasos ir VSDFV Vilniaus skyriaus pareikštus civilinius ieškinius priteisė iš Draudikų biuro, kuriam civiliniai ieškiniai nebuvo pareikšti ir kuris byloje civiliniu atsakovu nebuvo įtrauktas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tuo padarymas esminį pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas). Civilinis atsakovas Draudikų biuras prašo apeliacinės instancijos teismo Ligonių kasos ir VSDFV Vilniaus skyriaus civilinius ieškinius atmesti, tačiau civiliniai ieškiniai A. J. K. iš esmės yra neišnagrinėti, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, o civiliniai ieškovai Ligonių kasa ir VSDFV Vilniaus skyrius apeliacinių skundų nepateikė, pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgus į išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalis dėl iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisto 4 701,56 Eur turtinės žalos atlyginimo, civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 2 339,07 Eur turtinės žalos atlyginimo panaikinama ir byla dėl civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštų civilinių ieškinių perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (BPK 113 straipsnis, 329 straipsnio 4 punktas, CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant pinigų sumas, skirtas atlyginti išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

57. Nukentėjusioji prašo priteisti iš nuteistojo A. J. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Prašymas tenkinamas.

58. Nukentėjusiosios atstovas advokatas Romanas Lupeika apeliacinės instancijos teismui pateikė 2020 m. birželio 29 d. ir 2021 m. lapkričio 17 d. pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius S. P. išlaidas už advokato atstovavimą, dokumento surašymą – 300 Eur ir 200 Eur. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios, nuteistojo A. J. K. ir civilinio atsakovo Draudikų biuro apeliacinius skundus. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka nukentėjusiosios atstovas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, teikė prašymą dėl teismo medicinos ekspertizės paskyrimo. Atsižvelgus į bylos sudėtingumą, taip pat ir į apeliacinio skundo nagrinėjimo rezultatą, tai yra į tai, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestas, o nukentėjusiosios S. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, prašoma priteisti advokato atstovavimo išlaidų 500 Eur suma yra pagrįsta, todėl priteistina iš nuteistojo A. J. K..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 113 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Vilniaus teritorinei ligonių kasai 4 701,56 Eur (keturi tūkstančiai septyni šimtai vienas euras 56 ct) turtinės žalos atlyginimo, kita civilinio ieškinio dalis atmesta, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 2 339,07 Eur (du tūkstančiai trys šimtai trisdešimt devyni eurai 07 ct) turtinės žalos atlyginimo, kita civilinio ieškinio dalis atmesta, ir bylą dėl civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštų civilinių ieškinių perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinei ieškovei S. P. iš nuteistojo A. J. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo ir priteistą atlyginti neturtinę žalą padidinti iki 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo A. J. K. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. P. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidas advokato atstovavimui apeliacinės instancijos teisme.

Atmesti nuteistojo A. J. K. gynėjo Augustino Vaičiūno apeliacinį skundą.