Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta 1/3 dalimi (keturiais mėnesiais) ir L. R. skirta galutinė bausmė 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, 69 straipsniu paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir L. R. įpareigotas visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono (miesto) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jeigu tai nesusiję su darbu, visą bausmės atidėjimo laiką dirbti arba registruotis darbo biržoje, atlyginti nukentėjusiajai L. R. žalą 2 000 Eur per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant L. R. kiekvieną mėnesį po 200 Eur pagal civilinį ieškinį, išnagrinėtą toje pačioje byloje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta L. R. naudotis specialia teise - atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi nuspręsta išieškoti iš L. R. valstybės naudai 1 500 Eur dalį konfiskuotino turto vertės. Automobilį „BMV SERIE 7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui A. P..

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies priteisiant iš L. R. nukentėjusiajai L. R. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nustatyta, kad žala L. R. turi būti atlyginta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį sumokant po 200 Eur, tuo pakeičiant L. R. ir L. R. 2018 m. sausio 24 d. susitarimo 2 punkte nustatytą žalos atlyginimo tvarką.

Pripažinta, kad L. R. ir L. R. 2018 m. sausio 24 d. susitarimo 5 ir 6 punktai yra niekiniai ir negalioja.

Priteista iš L. R. valstybės naudai 427,08 Eur bylinėjimosi išlaidoms, teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajai, atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. R., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, 2017 m. birželio 23 d., apie 17 val. 49 min., kelyje (duomenys neskelbtini) seniūnijos ribose, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 127 p. reikalavimus, numatančius pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,93 promilių girtumas), vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „BMW SERIE 7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, dėl ko, įvykus eismo įvykiui, kartu važiavusiai keleivei L. R. buvo padarytas odos nubrozdinimas veide, dešinėje plaštakoje, dešinės rankos trečio piršto pamatinio pirštakaulio lūžimas, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

4. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad L. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra įrodyta jo paties kaltės pripažinimu, nukentėjusios parodymais bei kitais byloje surinktais duomenimis

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. R. prašė, pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžio dalį, kurioje L. R. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir paskirti jam piniginę baudą. Pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje nukentėjusiosios L. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir L. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu. Taip pat, pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje L. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paskirti L. R. baudžiamojo poveikio priemonę —uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5.1. Skunde nurodė, jog teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, netinkamai parinko bausmės rūšį ir taip pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Atkreipiamas dėmesys, jog BK 281 straipsnio 2 dalis, pagal kurį nuteistas L. R., numato net tris alternatyvias bausmės rūšis - baudą, areštą arba laisvės atėmimą. Apelianto įsitikinimu, teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė (nors ir buvo taikytas BK 75 str.) visiškai neatitinka BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio, taip pat visuomenės interesų, aiškiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Teismas, skirdamas minėtą bausmę taip pat nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, skiriant bausmės rūšį tokios kategorijos bylose. Apelianto įsitikinimu, jis nėra tiek pavojingas visuomenei, jog buvo būtina skirti laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju bausmės tikslai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei esančius duomenis, gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę bausmės rūšį ir tai neprieštarautų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimams.

5.2. Nuteistojo teigimu, skirdamas bausmę teismas neįvertino to, kad pagal jo ir nukentėjusiosios L. R. sudarytą susitarimą L. R. jam atleido, apeliantas atlygino dalį žalos (1000 Eur) ir įsipareigojo atlyginti likusią dalį (2000 Eur), pripažino visas faktines bylos aplinkybes, taip pat buvo visos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, todėl teismas turėjo teisę atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau dėl nukentėjusiosios nesąžiningo elgesio, nepagrįsto civilinio ieškinio pateikimo, kuris net negalėjo būti nagrinėjamas, ir kitų baudžiamojo įstatymo pažeidimų to nepadarė. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu prokuroras minėto susitarimo patvirtinti nespėjo, byla kartu su susitarimu buvo perduota į teismą. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį, kuriuo netikėtai pareikalavo teismo pakeisti sudaryto susitarimo sąlygas, t. y. nustatyti, kad likęs žalos atlyginimas turi būti sumokėtas dalimis, t. y. 1000 Eur iki 2018 m. birželio 1 d. ir 1000 Eur iki 2018 m. gruodžio 31, bei pripažinti negaliojančiais susitarimo 5 ir 6 punktus. Apelianto teigimu, šiuo atveju nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl susitarimo sąlygų pakeitimo ir panaikinimo nepagrįstai pripažintas ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kadangi pateiktame ieškinyje nėra formuluojamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, taip pat nėra pateikiami žalos atsiradimą ir jos dydį pagrindžiantys motyvai ir tai patvirtinantys įrodymai. Pabrėžiama, kad baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės pareikšti tokį ieškinį, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo jo nagrinėti ir tuo labiau tenkinti.

5.3. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog BK 27 straipsnio l dalyje yra nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o tokį nusikaltimą padaręs asmuo yra recidyvistas. Nuteistojo teigimu, nagrinėjamu atveju, jis buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, kuris pagal BK 281 straipsnio 8 dalį pripažįstamas neatsargiu nusikaltimu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo manymu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį recidyvistu, skyrė bausmę laikydamas jį recidyvistu bei taikydamas recidyvistams skirtas bausmių skyrimo taisykles.

5.4. Apelianto manymu, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad jam net vienerius metus buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šios kardomosios priemonės apeliantas nei karto nepažeidė, naujų nusižengimų ar nusikaltimų nebuvo padaręs. Be to, bylos nagrinėjimo metu apeliantas pateikė galimo darbdavio tarpininkavimo raštą, kuriuo informavo teismą, kad planuoja įsidarbinti užsienyje. Visos šios aplinkybės parodo, kad apelianto asmenybė yra teigiama, jis siekia pasitaisyti ir naujų nusikalstamų veikų ateityje nedaryti. Apelianto įsitikinimu, minėtos aplinkybės rodo mažą jo pavojingumą, todėl jam paskirtos bausmės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje padarymą, rūšis bei dydis yra aiškiai per griežta, prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties.

5.5. Apeliantas neginčija baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, jog, jog jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę, t. y. ypač šiurkščiai pažeidė KET, sutinka, jog jam turi būti atimta specialioji teisė (vairuoti transporto priemones), tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė per ilgą specialiosios teisės atėmimo terminą bei nemotyvavo parinkto 2 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, t. y. ne tik į nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, bet taip pat įjos padarymo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Apelianto teigimu, nors jis ir buvo ankščiau teistas, tačiau ne už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to, šios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, jo nusikalstama veika yra padaryta dėl neatsargumo, kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi nuo pat pirmos apklausos, savo iniciatyva atlygino dalį žalos nukentėjusiajai, taip pat įsipareigojo atlyginti likusią dalį žalos. Pažymima ir tai, kad L. R. nuo nusikalstamos veikos padarymo nedalyvavo jokiuose eismo įvykiuose bei kitų nusižengimų ar nusikaltimų nepadarė. Susirado darbą užsienyje ir į bylą pateikė darbdavio tarpininkavimo raštą. Nuteistojo įsitikinimu, visos šios aplinkybės parodo, kad jo asmenybė yra teigiama, jis siekia pasitaisyti ir nedaryti nusikalstamų veikų, todėl teismo sprendimas skirti baudžiamojo poveikio priemonę 2 metams nėra pagrįstas, šis terminas turėtų būti sumažintas iki 1 metų.

6. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

8. Nuteistojo L. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Nuteistasis L. R. apeliaciniu skundu prašė pakeisti skundžiamą nuosprendį, sušvelninti jam paskirtą bausmę, sumažinti baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą bei palikti nenagrinėtu nukentėjusiosios civilinį ieškinį, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

10. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

11. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas L. R. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad L. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri teismo vertinimu priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir aplinkybes (vairavo transporto priemonę neblaivus, jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, daugiau nei 1,5 promilės), į nusikalstamos veikos pasekmes (buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata). Teismas vertindamas L. R. asmenines savybes, atkreipė dėmesį į tai, kad jis teisiamas penktą kartą, anksčiau teismo jam skiriamos bausmės, baudos, bausmei keliamų reikalavimų nepasiekė ir neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. L. R. įvykdytą nusikaltimą teismas vertino kaip neatsargų dėl kaltinamojo veiksmais atsiradusių pasekmių atžvilgiu, tačiau tai, kad L. R. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio vertino ir kaip tyčinę veiką. Tai, kad L. R. kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, atlygino nukentėjusiai dalį padarytos žalos, pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tačiau tai, kad nusikalstamą veiką, už kurią yra teisiamas, L. R. padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti jį recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai laikė L. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šios nurodytos aplinkybės suponavo pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti ir sulaikyti L. R. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, turi būti skirtas 1 metų laisvės atėmimas. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam bausmę sumažino 1/3 dalimi ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams (BK 75 straipsnio 1 dalis), taip pat paskyrė įpareigojimus, kurie tarpusavyje yra suderinti ir turėtų padėti užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.

12. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog teismas neteisėtai pritaikė nuteistajam baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pritaikydamas ir pripažindamas BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - tai, kad veiką padarė recidyvistas.

12.1. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam L. R. bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė aukščiau nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą. Apylinkės teismo vertinimu L. R. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstamą veiką, už kurią yra teisiamas, L. R. padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti jį recidyvistu ir tai laikė L. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, priskirdamas BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą nesunkių nusikaltimų kategorijai, neatsižvelgė į tai, kad šis nusikaltimas gali būti padarytas tik dėl neatsargumo (BK 281 straipsnio 8 dalis), ir šis nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Remiantis BK 11 straipsnio 2 dalimi, tik tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius. Neatsargūs nusikaltimai pagal sunkumo laipsnį neklasifikuojami, todėl BK 11 straipsnio 3 dalyje nustatyti nesunkaus nusikaltimo kriterijai negali būti taikomi neatsargiems nusikaltimams. Vadinasi, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad L. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Apylinkės teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą.

12.2. BK 27 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Atsižvelgiant į tai, kad L. R. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, kuris kaip minėta yra priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, ir tuo pačių klaidą, jog yra pagrindas pripažinti L. R. recidyvistu. Esant šioms aplinkybėmis, nebuvo ir sąlygų pripažinti, jog yra BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta L. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į išdėstytą, ši aplinkybė iš skundžiamo nuosprendžio šalintina, pakeičiant skundžiamą nuosprendį BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu.

12.3. Apylinkės teismas, parinkdamas L. R. bausmės rūšį ir nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės terminą, betarpiškai susiejo su nusikaltimų recidyvu ir sunkinančia aplinkybe, kad padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas. Apeliacinės instancijos teismas aukščiau konstatavo, kad apylinkės teismas paminėtas juridines aplinkybes nepagrįstai taikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau paminėtas aplinkybes vertinant kartu su tuo, kad nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą, nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, gailisi, atlygino nukentėjusiajai dalį padarytos žalos ir įsipareigojo atlyginti likusią dalį, kas yra pripažinta jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, su nukentėjusiąja susitaikė, jis jos atsiprašė, susirado darbą ir dirba pagal verslo liudijimą (t. 3 b. l. 18), sumokėjo pagal paskutinį nuosprendį jam paskirtą baudą (t. 3 b. l. 19), laikytina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti L. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę pakeičiant švelnesne bausmės rūšimi t.y. paskiriant bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Taip pat, atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes yra pagrindas sutrumpinti ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones terminą iki 1 metų. Todėl šioje dalyje skundžiamas teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu.

13. Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jo pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį dėl susitarimo sąlygų pakeitimo ir panaikinimo nepagrįstai pripažino ieškiniu dėl žalos atlyginimo ir jį priteisė, kadangi pateiktame ieškinyje nėra formuluojamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, taip pat nėra pateikiami žalos atsiradimą ir jos dydį pagrindžiantys motyvai ir tai patvirtinantys įrodymai.

13.1. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka ir pažymi, jog Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

13.2. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu, priteisdamas iš nuteistojo L. R. nukentėjusiajai L. R. neturtinės žalos atlyginimą 2 000 eurų, atsižvelgė į byloje pateiktą nuteistojo ir nukentėjusiosios 2018 m. sausio 24 d. susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei į 2018 m. balandžio 5 d. teisme byloje pateiktą nukentėjusiosios civilinį ieškinį iš kurių matyti, jog L. R. ir nukentėjusioji nesusitarė dėl žalos atlyginimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas laikė, kad galutinio susitarimo tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios dėl žalos atlyginimo tvarkos, nėra. Kadangi ieškiniu nukentėjusioji L. R. prašė likusios neatlygintos dalies žalos 2000 eurų išmokėjimą išdėstyti taip, kad vienas tūkstantis eurų būtų sumokėtas iki 2018 m. birželio 1 d., o antras tūkstantis eurų – iki 2018 m. gruodžio 31 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai laikė reikalavimu priteisti neturtinės žalos atlyginimą 2 000 eurų. Teismas atsižvelgęs į nusikaltimo objektyviuosius požymius, aplinkybes kuriomis įvyko eismo įvykis, abiejų šalių elgesį prieš ir po eismo įvykio, į nukentėjusiosios patirtą stresą, sužalojimus, sprendė, jog civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo turi būti tenkintas. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio patyrė stresą, emocinį šoką, dvasinius išgyvenimus, kaip ir nurodyta ieškinyje, po eismo įvykio jos sveikatos būklė nuolat blogėjo, dėl to, kad reikėjo prižiūrėti mažametę dukrą, neturėjo galimybės pakankamai nuosekliai ir tinkamai rūpintis savo sveikata. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas dėl L. R. patirto nesunkaus sveikatos sužalojimo, įvertinęs aukščiau minėtas aplinkybes bei tai, kad byloje iš esmės L. R. savo paaiškinimais sutiko su trijų tūkstančių eurų, iš kurių tūkstantį jau yra sumokėjęs, suma, nukentėjusiosios pareikštą 2000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai tenkino ir jį priteisė iš nuteistojo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 eurų, todėl laikytina, kad skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktikoje numatytus vidutinius neturtinės žalos dydžius, Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose ir nėra pagrindo keisti šią teismo sprendimo dalį.

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, nuteistojo L. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pakeisti:

už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje padarymą L. R. skirti bausmę - 90 MGL (3389,40 eurų) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtąją bausmę mažinti 1/3 dalimi ir skirti L. R. galutinę bausmę – 60 MGL (2259,60 eurų) baudą.

L. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teisė vairuoti transporto priemones terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų.

Pašalinti iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies L. R. pripažinimą recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - tai, jog nusikalstamą veiką L. R. įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.