Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-225-354/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-03
Bylos Nr.
1A-225-354/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11991-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus, Virginija Žindulienė
Nukentėjusysis
I. D.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1A-225-354/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11991-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.15.3.1; 2.1.15.7; 2.4.6.4.4
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės K. Š. gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo atstovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro Teisės departamento direktoriaus pavaduotojo D. Z. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo K. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82, 83, 87 straipsniais K. Š. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas – išaiškinta, kad padarius naujų nusikalstamų veikų, gali būti skiriama bausmė; elgesio apribojimas, įpareigojant šešis mėnesius būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., mokytis, tęsti mokslą; uždrausta be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Nukentėjusiosios I. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš K. Š. priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš draudikų biuro priteista 5 000 Eur neturtinės ir 1922,50 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Š. teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1582,10 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir Valstybinei ligonių kasai iš draudikų biuro priteista 1582,10 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. Š. Telšių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atleistas BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu už tai, kad jis 2016 m. kovo 12 d., apie 14 val. 30 min, kelyje (duomenys neskelbtini), 21 km. 039 m vairuodamas motociklą (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m., gruodžio 11 d., nutarimu Nr. 1950: 9, 127, 136.2, 137, 140.1 ir 3 priedo 1.1 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui, viršydamas leistiną važiavimo greitį, ketindamas lenkti priekyje važiuojančias transporto priemones, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją skiriančią priešpriešinį eismą, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, neįsitikino, kad priekyje ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis nerodo kairiojo posūkio signalo, privalėdamas ją apvažiuoti iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą, dėl to atsitrenkė į ta pačia kryptimi priekyje važiavusį ir į kairę pusę sukusį automobilį „Audi 80“, v. n. (duomenys neskelbtini), vairuojamą R. U., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu kartu su motociklu važiavęs E. J. dėl patirtų sužalojimų, kurie sukėlė sunkų trauminį hemoraginį šoką ir gyvybei pavojingą būseną smegenų komą, K. universitetinėje ligoninėje 2016 m. kovo 13 d. mirė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo atstovas Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – ir Biuras) Teisės departamento direktoriaus pavaduotojas D. Z. prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui pareikštą ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

2.1. Skunde nurodoma, kad Biuras, atsikirsdamas į byloje pareikštą Š. teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Ligonių kasa) pareikštą civilinį ieškinį, pateikė išsamius teisinius argumentus, paremtus Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) ir aktualios teismų praktikos nuostatomis, pagrindžiančius faktą, kad Ligonių kasos neturi teisės reikalauti iš Biuro grąžinti išmokėtas sumas, tačiau nepaisant to, teismas, dėl nesuprantamų priežasčių, pažeisdamas TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalies nuostatas ir nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuotos praktikos, konstatavo, kad: „Š. teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1582,10 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 126-127) tenkintinas ir atsižvelgiant į tai, kad Ligonių kasa negali kreiptis į draudikų biurą, todėl ši suma priteistina iš draudikų biuro“. Primena, kad TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalies nuostatose yra įtvirtinta, jog asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį (šiuo atveju – Ligonių kasa), pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui (šiuo atveju – K. Š.). Tokios pozicijos laikosi ir LAT, nagrinėdamas analogiškas bylas: „Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 punktą, kai civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaryta, o draudžiamasis įvykis įvyko sutarties galiojimo metu, atsakovu trauktinas draudikas, o jo nesant, eismo įvykio kaltininkas. Tais atvejais, kai tokia sutartis nebuvo sudaryta arba nėra atsakingo draudiko (taip pat kai jis negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų), atsakovu trauktinas transporto priemonės valdytojas (CK 6.270 straipsnis). Pažymėtina, kad toks įstatyminis reglamentavimas reiškia tai, jog nagrinėjamoje byloje Valstybinė ligonių kasa, kaip socialinio draudimo institucija, neturi regreso teisės į Draudikų biurą, kuris ir nepripažintinas atsakovu dėl Ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009).

2.2. Papildomai pažymima, kad LAT praktika dėl socialinio draudimo įstaigų regresinio reikalavimo teisės neturėjimo į Biurą yra vienoda ir nuosekli tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose (LAT 2009 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009; LAT 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-633/2013; LAT 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016; LAT Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1).

3. Apygardos teismo posėdyje atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės K. Š. gynėjas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio, kuris įvyko dėl K. Š. kaltės, metu E. J. buvo padaryti kūno sužalojimai, dėl kurių E. J. mirė. E. J. buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje ir jo gydymo išlaidos sudarė 1582,10 Eur. Šias gydymo išlaidas gydymo įstaigai atlygino Š. teritorinė ligonių kasa iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kaip institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai) (1 t., b. l. 124). Išmokėjusi šią sumą Š. teritorinė ligonių kasa įgijo teisę pareikšti atgręžtinį reikalavimą turėtoms E. J. gydymo išlaidoms padengti (CK 6.290 straipsnis). Taip pat byloje nustatyta, kad eismo įvykio kaltininko transporto priemonė – motociklas „Kawasaki“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriuo kartu su K. Š. važiavo E. J., nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pažymėtina, kad teisė pareikšti atgręžtinį reikalavimą nepriklauso nuo to, ar kaltininkas savo transporto priemonę buvo apdraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ar neapdraudęs. Draudimo sutarties sudarymo faktas lemia tik tinkamo atsakovo nustatymą. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 punktą, kai civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaryta, o draudžiamasis įvykis įvyko sutarties galiojimo metu, atsakovu trauktinas draudikas, o jo nesant, eismo įvykio kaltininkas. Tais atvejais, kai tokia sutartis nebuvo sudaryta arba nėra atsakingo draudiko (taip pat kai jis negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų), atsakovu trauktinas transporto priemonės valdytojas (CK 6.270 straipsnis). Pažymėtina, kad toks įstatyminis reglamentavimas reiškia tai, jog nagrinėjamoje byloje Valstybinė ligonių kasa, kaip socialinio draudimo institucija, neturi regreso teisės į Draudikų biurą, kuris ir nepripažintinas atsakovu dėl Ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009).

6. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Š. teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį buvo pareiškusi ne Biurui, o tiesiogiai kaltininkui, t. y. K. Š. (1 t., b. l. 126), tačiau apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė dėl pareikšto Š. teritorinės ligonių kasos ieškinio civiliniu atsakovu patraukti Biurą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką ir įstatyminį reglamentavimą sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis bei neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, todėl nepagrįstai iš Biuro Valstybinei ligonių kasai priteisė 1582,10 Eur turtinės žalos. Pažymėtina, kad BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė tik civilinis atsakovas, todėl 2018 m. gegužės 3 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas), naikinama nuosprendžio dalis, kuria Valstybinei ligonių kasai iš draudikų biuro priteista 1582,10 Eur turtinės žalos atlyginimo, ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 1582,10 Eur žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Š. teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1582,10 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir Valstybinei ligonių kasai iš draudikų biuro priteista 1582,10 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Š. teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 1582,10 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Nijolė MatuzevičienėGražvydas PoškusVirginija Žindulienė