Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo atstovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro Teisės departamento direktoriaus pavaduotojo D. Z. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir E. B. paskirta subendrinta bausmė – 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda.

E. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, be to, iš E. B. konfiskuota 1500 Eur valstybės nuosavybėn.

M. Z. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškovo M. Z. naudai priteista 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

T. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškovo T. Š. naudai priteista 206,31 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Š. teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas, iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Š. teritorinei ligonių kasai priteista 176,05 Eur žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. B. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 9 d., apie 22 val. 15 min, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. pagal 2017-12-13 specialisto išvadą Nr. T-A 12722/2017(01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,83 ‰ (promilės) etilo alkoholio, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžianti vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

2. Be to, E. B. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 9 d., apie 22 val. 15 min, (duomenys neskelbtini)gatvėje, ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį „BMW 320 D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, esant slidžiai kelio dangai neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir slysdamas automobiliu partrenkė ant šaligatvio stovėjusius M. Z., kuriam padaryta muštinė žaizda dešiniame antakyje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas, bei T. Š., kuriam padarytas dešinio blauzdikaulio šoninio krumplio lūžis, dešinio šeivikaulio proksimalinio galo lūžis, muštinės žaizdos dešinio kelio srityje ir dešiniame antakyje, nubrozdinimai kaktoje ir dešinėje blauzdoje, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo atstovas Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – ir Biuras) Teisės departamento direktoriaus pavaduotojas D. Z. prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį ir Š. teritorinės ligonių kasos Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui pareikštą ieškinį atmesti.

3.1. Skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu Biuras nebuvo informuotas apie Š. teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Ligonių kasa) Biurui pareikštą civilinį ieškinį (ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu Biurui buvo pateikti tik T. Š. ir M. Z. pareikšti civiliniai ieškiniai), dėl to neturėjo galimybės pateikti atsikirtimų į civilinį ieškinį. Pažymima, kad teismo siųstame lydraštyje buvo nurodyta, kad Ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra siunčiamas tik kaltinamajam E. B., kuriam, matyt, Ligonių kasa ir reiškė civilinį ieškinį (pridedama), be to, net ir tuo atveju, jei Ligonių kasa būtų reiškusi civilinį ieškinį Biurui ir toks ieškinys Biurui būtų atsiųstas, jis negalėjo būti tenkinamas, nes Ligonių kasa, kaip ir kitos socialinio draudimo įstaigos, neturi reikalavimo teisės į Biurą. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalies nuostatose yra įtvirtinta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį (šiuo atveju – Ligonių kasa), pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui (šiuo atveju – E. B.). Taigi, šiuo atveju Ligonių kasos regresinis reikalavimas galėjo būti pareikštas tik E. B., tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas (toliau – ir LAT), nagrinėdamas analogiškas bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009).

3.2. Papildomai apeliaciniame skunde pažymima, kad LAT praktika dėl socialinio draudimo įstaigų regresinio reikalavimo teisės neturėjimo į Biurą yra vienoda ir nuosekli tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose (LAT 2009 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009; LAT 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-633/2013; LAT 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016; LAT Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1).

4. Apygardos teismo posėdyje prokuroras ir nuteistojo E. B. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5.1. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio, kuris įvyko dėl E. B. kaltės, metu M. Z. buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą, o T. Š. buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusieji M. Z. ir T. Š. buvo gydomi sveikatos priežiūros įstaigoje ir gydymo išlaidos sudarė 176,05 Eur. Šias gydymo išlaidas gydymo įstaigai atlygino Š. teritorinė ligonių kasa iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kaip institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai) (2 t., b. l. 54, 57, 58). Išmokėjusi šią sumą Š. teritorinė ligonių kasa įgijo teisę pareikšti atgręžtinį reikalavimą turėtoms nukentėjusiųjų M. Z. ir T. Š. gydymo išlaidoms padengti (CK 6.290 straipsnis). Taip pat byloje nustatyta, kad nuteistojo E. B. automobilis, kuriuo buvo sužaloti nukentėjusieji, nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pažymėtina, kad teisė pareikšti atgręžtinį reikalavimą nepriklauso nuo to, ar kaltininkas savo transporto priemonę buvo apdraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ar neapdraudęs. Draudimo sutarties sudarymo faktas lemia tik tinkamo atsakovo nustatymą. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 punktą, kai civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaryta, o draudžiamasis įvykis įvyko sutarties galiojimo metu, atsakovu trauktinas draudikas, o jo nesant, eismo įvykio kaltininkas. Tais atvejais, kai tokia sutartis nebuvo sudaryta arba nėra atsakingo draudiko (taip pat kai jis negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų), atsakovu trauktinas transporto priemonės valdytojas (CK 6.270 straipsnis). Pažymėtina, kad toks įstatyminis reglamentavimas reiškia tai, jog nagrinėjamoje byloje Valstybinė ligonių kasa, kaip socialinio draudimo institucija, neturi regreso teisės į Draudikų biurą, kuris ir nepripažintinas atsakovu dėl Ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nukentėjusiųjų gydymo išlaidoms atlyginti. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009).

5.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Š. teritorinė kasa civilinį ieškinį buvo pareiškusi ne Biurui, o tiesiogiai kaltininkui, t. y. E. B. (2 t., b. l. 54), tačiau apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė dėl pareikšto Š. teritorinės ligonių kasos ieškinio civiliniu atsakovu pripažinti Biurą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką ir įstatyminį reglamentavimą sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis bei neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, todėl nepagrįstai iš Biuro Valstybinei ligonių kasai priteisė 176,05 Eur turtinės žalos. Pažymėtina, kad BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė tik civilinis atsakovas, todėl 2018 m. balandžio 25 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas), naikinama nuosprendžio dalis, kuria Š. teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Š. teritorinei ligonių kasai priteista 176,05 Eur žalai atlyginti, ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 176,05 Eur žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Š. teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Š. teritorinei ligonių kasai priteista 176,05 Eur žalos atlyginimui.

Š. teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 176,05 Eur žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.