Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui M. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. K. 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 22.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 124 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,06 promilės alkoholio, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės, ties pastatu Nr. 17, kelio vingyje į kairę nesuvaldė vairuojamo automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio ir, užvažiavęs ant šaligatvio, partrenkė bei sužalojo juo ėjusias pėsčiąsias S. P., G. V. ir B. D., kurioms dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais A. J. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. J. K. teismo posėdyje kaltinime nurodytas aplinkybes ir savo kaltę pripažino bei parodė, kad 2018-09-28 apie 19 val. jis nuėjo pas draugą V. G., kartu išgėrė apie 2 litrus alaus. Prieš tai jis (A. J. K.) buvo gėręs alaus dieną apie 15 val. Maždaug apie 21 val. išėjo iš V. G. namo, įsėdo į automobilį "Toyota Avensis", kuris priklauso lizingo bendrovei, bet naudojasi jo tėvas, ir pradėjo važiuoti. (duomenys neskelbtini) gatvėje posūkyje į kairę nesuvaldė automobilio, slydo šonu ir įvyko eismo įvykis. Kelio danga buvo šlapia, buvo tamsus paros metas. Tiksliai neatsimena ar įvykio vieta buvo apšviesta. Po eismo įvykio jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, norėjo iškviesti 112, tačiau žmonės jau buvo iškvietę policiją. Automobilio rakteliai buvo namuose, o automobilis stovėjo netoli namų, buvo ilgą laiką nenaudojamas, neapdraustas, nes tėvas turi kitą transporto priemonę. Jis neklausė tėvo ar gali paimti automobilio raktelius. Juos paėmė eidamas pas V. G.. Neatsimena, ar tėvai tuo metu buvo namuose, jie nežinojo, kad jis vartojo alkoholį. Jeigu tėvai būtų matę, būtų neleidę jam paimti raktelių. Automobiliu važiavo trise, vairuotojo teisių jis neturi. Vairavo automobilį išgėręs, spontaniškai sugalvojo vairuoti, nemanė, kad yra tiek apsvaigęs, kad negalės vairuoti. Suvokė, kad sėdo už vairo girtas, bet tuo metu to neįvertino. Neatsimena kokiu greičiu važiavo - apie 50 ar 60 km/h. Važiuodamas pėsčiųjų nematė, tik po įvykio pamatė. Jautė vieną didelį smūgį į stulpą ir bordiūrą. Kai partrenkė, nematė pėsčiųjų. Neatsimena ar po įvykio buvo išlipęs iš automobilio, kaip per miglą atsimena įvykį. Paskui važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvėje atsitrenkė į medį. Pirmojo įvykio neatsimena dėl šoko, kuris pasireiškė trumpalaikiu atminties praradimu. Po pirmojo įvykio draugai su juo toliau nevažiavo. Jie išlipo po pirmo atsitrenkimo. Nepamena ar draugai jam ką nors sakė. Policijos komisariate jis sužinojo įvykio detales. Neturi priklausomybės nuo alkoholio. Po įvykio buvo susirašęs su nukentėjusiąja, bet ji neatsakė. Jam davė tik vieną telefono numerį. Jis bandė važiuoti į Lazdynų ligoninę norėdamas gauti informacijos apie nukentėjusios sveikatą. Padarytų sužalojimų neginčija, nukentėjusiųjų atsiprašė. Per motinos sąskaitą jis sumokėjo žalas, nes jo sąskaita areštuota. Savo nekilnojamojo turto neturi. Mano, kad civilinio ieškinio suma per didelė. Šiuo metu savarankiškai ieškosi darbo, užimtumo tarnyboje neregistruotas, išlaikytinių neturi. Gailisi dėl savo veiksmų. Prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti, nes jau buvo nubaustas, arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Anksčiau nėra baustas už girtuokliavimą, neturi administracinių nuobaudų.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. J. K. davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir teisme, tik detaliau nurodė įvykių aplinkybes. Taip pat nurodė, kad vairuodamas automobilį nematė, jog partrenkė pėsčiąsias, buvusias ant šaligatvio, tik jautė, kad automobilis į kažką atsitrenkė priekiu ir dešiniuoju šonu. Ar buvo išlipęs iš automobilio neprisimena, ar buvo sužalotų žmonių tuo metu nežinojo. Atsimena, kad drebėdamas sėdėjo įvykio vietoje už automobilio "Toyota" vairo ir girdėjo žmonių šauksmus, tačiau ką būtent šaukė jis nesuprato, nes tuo metu paspaudė akseleratoriaus pedalą ir išvažiavo iš įvykio vietos. Kodėl išvažiavo nežino, paaiškinti negali, jam buvo šokas, buvo pasimetęs. Vėliau, po antrojo įvykio - atsitrenkimo į medį, atvykę pareigūnai jam pasakė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo sužalotos trys merginos, kurios išvežtos į ligoninę. Kitą dieną po įvykio bei 2018-10-07 jis buvo ligoninėje, norėjo sužinoti nukentėjusių vardus, jas aplankyti, atsiprašyti ir atlyginti žalą, tačiau ligoninės darbuotojai jam nesuteikė informacijos, nes nėra jų giminaitis (1 t., b.l. 153-154, 161, 168).

Nukentėjusioji S. P. teismo posėdyje parodė, kad ji ir kitos nukentėjusios ėjo šaligatviu, vedžiojo šuniuką, kai pamatė iš priekio dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, kurio vairuotojas posūkyje į kairę jo nesuvaldė ir atsitrenkė į jas bei nugriovė stulpą. Jokio stabdymo nebuvo. Pirmas smūgis buvo į ją (nes ėjo priekyje kitų nukentėjusiųjų), po to į stulpą ir tada į jos drauges. Po atsitrenkimo vairuotojas užvedė automobilį ir išvažiavo. Jos šaukėsi pagalbos, atvažiavo greitoji pagalba ir jas išvežė į ligoninę. Automobilis važiavo su įjungtais žibintais, tuo metu nelijo. Mano, kad automobilis važiavo apie 80 km/h, tikrai ne 40 km/h, nes jos būtų sureagavusios, spėjusios pabėgti. Ji pati vairuoja automobilį trejus metus, turi vairuotojo teises. Nematė, kad vairuotojas būtų išlipęs, negalėjo matyti, nes buvo nutrenkta į griovį, atsigavo krūmuose. Nežino kiek laiko buvo be sąmonės. Ji girdėjo kitų merginų pagalbos šauksmus, jos visos šaukėsi pagalbos. Eismo įvykio metu gatvė buvo apšviesta, kitų automobilių nebuvo. Savo civilinį ieškinį palaiko, nes buvo stipriai sužalota, sulaužytas šlaunikaulis, nubrozdintas veidas, sužaloti lytiniai organai, buvo atliktos trys operacijos ir dar laukia papildomos, negalėjo savimi pasirūpinti, turėjo būti slaugoma, du mėnesius buvo gydyta stacionare (išleista iš ligoninės 2018-11-30), po to buvo reabilitacijoje sanatorijoje. Dėl sužalojimų turėjo stabdyti mokslus universitete, buvo arti depresijos, dar neaišku ar dėl patirtų sužalojimų galės gimdyti. Neįgalumo neturi. Šiuo metu dirba puse etato restorane, uždirba apie 200 Eur, savo turto neturi, jai pragyventi padeda tėvai. Norėtų toliau studijuoti. Kaltinamasis jos iki šiol neatsiprašė. Tyrėja buvo minėjusi, kad kaltinamasis norėjo su ja susisiekti, bet ji tuo metu buvo ligoninėje. Savo mamos iniciatyva ji buvo apdrausta sveikatos draudimu bendrovėje "Compensa", galės pateikti duomenis, kokią draudimo išmoką gavo iš šios bendrovės.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. P. davė iš esmės tokius pačius parodymus, kaip ir teisme, tik detaliau nurodė įvykio aplinkybes. Parodė, kad ji ir kitos automobilio nutrenktos draugės labai garsiai šaukė pagalbos, todėl vairuotojas tikrai turėjo girdėti jų pagalbos šauksmą, nes išgirdę žmonės iš greta esančių namų atbėgo joms padėti (1 t., b. l. 78-79).

Nukentėjusioji G. V. teismo posėdyje parodė, kad 2018-09-28 vakare ji pasiūlė kitoms nukentėjusioms pavedžioti šunį. Joms einant šaligatviu (duomenys neskelbtini) gatve pamatė dideliu greičiu (mano, kad virš 70-80 km/h) atvažiuojantį automobilį, kuris greitai padarė posūkį link jų ir užvažiavęs ant šaligatvio į jas atsitrenkė. Ji su S. P. po smūgio nuskrido 4-5 metrus į krūmus. Automobilis ją kliudė priekine dalimi. Jos pradėjo šauktis pagalbos, jokių žmonių nematė. Po kelių minučių pribėgo žmonės, o automobilio vairuotojas gal po 10-15 sekundžių, užvedęs variklį, nuvažiavo. Įvykio vietoje žmonės rado automobilio valstybinį numerį. Paskui atvažiavo greitoji pagalba. Pamena, kad prieš automobiliui į jas atsitrenkiant stabdymo nebuvo, slydimo garso negirdėjo. Ji nematė, kad vairuotojas būtų išlipęs iš automobilio. Gatvė buvo apšviesta, nelijo, nes nebūtų ėję į lauką vedžioti šuns. Ji pati vairuoja automobilį dvejus metus, todėl mano, kad jeigu automobilis būtų važiavęs leistinu greičiu, ji nebūtų garsiai pasakiusi: "oho, kaip greitai važiuoja!". Be to, po smūgio jos nuskrido nemažą atstumą. Automobilio greitį sumažino šaligatvio bordiūras. Ji nematė, kaip automobilis atsitrenkė į stulpą ir nematė nugriuvusio stulpo, tačiau stulpas turėjo būti šalia. Smūgis buvo vienas. Gali spėti, kad vairuotojas nemokėjo suvaldyti automobilio arba norėjo išvengti kliūties. Civilinio ieškinio nereikš. Turtinę ir neturtinę žalą jai atlygino draudimas. S. P. pažįsta virš 10 metų, žino, kad po eismo įvykio ji gulėjo ligoninėje, buvo atliktos operacijos, ne kartą lankė S. ligoninėje. Matė, kad S. labai blogai jautėsi, būklė buvo tragiška, ja rūpinosi tėvai, jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, negalėjo pati apsitarnauti, judėti.

Nukentėjusioji B. D. teismo posėdyje parodė, kad ji su draugėmis vedžiojo šunį, kai pamatė iš priekio dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, kurio vairuotojas, bandydamas išvengti kliūties ir neatsitrenkti į kitas mašinas (jo pusėje buvo pastatyti keli automobiliai), pasuko į kairę pusę, užšoko ant bordiūro ir jas nutrenkė. Pirma nutrenkė S., G., o po to ją. Negali tiksliai pasakyti kokia dalimi automobilis jas partrenkė, mano, kad šonu kliudė. Ar pirmiausia atsitrenkė į stulpą nežino. Automobilio greitis buvo didesnis nei leistinas, nes ji pati vairuoja daugiau nei 6 metus ir žino, kokiu greičiu toje vietoje galima važiuoti. Automobilio greitį įvertino pagal savo vairavimo praktiką, greičio skaičiavimų nedarė. Jeigu būtų leistinas greitis, jos būtų spėjusios sureaguoti. Po eismo įvykio atėjo žmonės, atvažiavo greitoji ir išvežė jas į ligoninę. Įvykio metu gatvė buvo apšviesta, kelio danga - sausas asfaltas. Ji nematė, kiek žmonių buvo automobilyje, negali pasakyti ar asmenys išlipo iš automobilio. Viską prisimena miglotai, buvo praradusi sąmonę. Tačiau pamena, kad automobilis neįprastai greitai važiavo, gatvėje nebuvo intensyvaus eismo. Civilinio ieškinio nereikš. Draudimo bendrovė jai atlygino žalą. Tris mėnesius ji buvo nedarbinga, ligoninėje negulėjo, gydėsi poliklinikoje. Iki įvykio S. P. pažinojo apie du mėnesius, kartu gyveno. S. lankė ligoninėje, jos būklė buvo tragiška, negalėjo pajudėti, nueiti į tualetą, gydytojai nežinojo ką daryti. S. ligoninėje žiūrėjo mama.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu B. D. davė iš esmės tokius pačius parodymus, kaip ir teisme tik detaliau nurodė įvykio aplinkybes. Nurodė, kad partrenkta automobilio ji pradėjo šauktis pagalbos ir išgirdo, kad ir kitos nukentėjusios šaukė pagalbos. Pradėjo rinktis žmonės. Automobilio vairuotojo ji nematė (1 t., b. l. 92-93).

Liudytojas Č. R. teismo posėdyje parodė, kad jis yra nukentėjusios S. P. patėvis, kartu su nukentėjusios motina lankė ir slaugė S. ligoninėje. Po eismo įvykio nukentėjusiajai S. P. buvo atliekamos operacijos, ji jautėsi labai blogai, negalėjo normaliai sėdėti, stovėti, negalėjo pati apsiprausti, svaigo galva, alpdavo, reikėjo ja pasirūpinti, konsultuotis su gydytojais. Dėl dukters labai išgyveno mama. Po savaitės S. P. galėjo pasėdėti lovoje, o po dviejų savaičių ji pradėjo po truputį vaikščioti su vaikštyne, žengti pirmuosius žingsnius. Jie slaugė S. ligoninėje du mėnesius, 12 kartų važiavo iš Klaipėdos į Vilnių. Savo automobiliu "Volvo" važiuodavo. Kitą 6 metų dukrą turėdavo palikti pas gimines. Žino, kad dalį kelionės išlaidų draudimas apmokėjo, o kodėl tik dalį atlygino - nežino. Tos išlaidos yra S. P., kadangi ja rūpinosi. Nukentėjusioji iki eismo įvykio sėkmingai mokėsi, studijavo teisę, o po įvykio negalėjo mokytis, turėjo gydytis, buvo "išėjusi" iš savęs. Jai buvo atliktos trys operacijos ir dar planuojamos kitos operacijos, reikės šalinti metalą iš kojos, neaišku kokios gali būti pasekmės.

Liudytoja R. B. R. teismo posėdyje parodė, kad apie 22.30 val. pamatė (duomenys neskelbtini) gatve dideliu greičiu praskriejantį automobilį link (duomenys neskelbtini) parko ir po minutės išgirdo didelį triukšmą. Paskui, gal po minutės, pastebėjo (duomenys neskelbtini) gatve pravažiuojančią mašiną, kuri buvo sudaužyta. Ji išėjo iš buto ir paskambino į policiją. Vėliau pamatė krūmuose gulinčias merginas, kurios dejavo. Toliausiai nublokšta mergina nejudėjo. Netrukus atvažiavo greitoji, gaisrinė ir policija. Įvykio vietoje buvo daugiau žmonių. Ji ėjo į įvykio vietą su draugu K. S.. Ten, kur buvo eismo įvykis, gatvė yra siaura, stovėjo kitos mašinos. Vieta, kur buvo stulpas turėjo būti apšviesta. Posūkyje galima matyti einančius žmones šaligatviu. Ji negirdėjo automobilio stabdymo, girdėjo tik smūgį. Kitų važiuojančių automobilių nebuvo. Kokios buvo meteorologinės sąlygos neprisimena, gal truputį lynojo.

Liudytojas K. S. teismo posėdyje nedalyvavo dėl objektyvių priežasčių (išvykęs į užsienį), todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdyje buvo pagarsinti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. S. parodė, kad 2018-09-18 apie 22.28 val. jis su drauge R. B. R. buvo namuose (duomenys neskelbtini), stovėjo balkone ir pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatve labai dideliu greičiu link (duomenys neskelbtini) gatvės pralėkė automobilis pro jų namą. Po kelių sekundžių išgirdo stiprų smūgio garsą ir iškart išėjo į lauką pasižiūrėti, kas atsitiko. Jam išėjus iš namų ir stovint prie vartelių, pastebėjo tą patį automobilį, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo "Toyota" markės automobilis, kuris dideliu greičiu grįžo atgal, t. y. pralėkė pro juos einančius šaligatviu (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) ir nusuko į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Matė, kad buvo apgadinta automobilio priekinė dalis ir visas dešinės pusės šonas. Kas vairavo automobilį, nematė, nes pastebėjęs link jo greitai artėjantį automobilį, jis pasitraukė į šalikelę. Suprato, kad greičiausiai netoli įvyko kažkoks eismo įvykis. Eidamas paskambino bendruoju pagalbos telefonu, buvo 22.31 val. Tuo metu jis dar buvo prie savo namų (duomenys neskelbtini). Eidamas prie (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio pamatė daug šukių, nuverstą stulpą, sužalotą medį ir tris sužalotas merginas. Dvi merginos gulėjo krūmuose, o viena buvo ant šaligatvio. Jos visos buvo sužalotos. Įvykio vietoje jau buvo kiti žmonės, kurie pasakė, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino automobilis "Toyota". Jie rado valstybinį numerį (duomenys neskelbtini). Kažkas iškvietė greitąją. Nuo jo namų iki įvykio vietos yra apie 200 metrų. Netrukus atvyko greitoji pagalba, policija ir gaisrinė. Vėliau žmonės įvykio vietoje kalbėjo, kad pasišalinęs vairuotojas yra sulaikytas (1 t., b. l. 119-121; 2 t., b. l. 204).

Liudytojas H. N. teismo posėdyje parodė, kad būdamas savo namuose, išgirdo smūgį ir garsą, todėl išėjo į lauką pasižiūrėti, kas atsitiko. Išėjo ir kiti kaimynai. Pamatė, kad mašina atsitrenkė į medį ir rūksta dūmai. Mašinoje nieko nebuvo, galinis valstybinio numerio ženklas buvo užlenktas, todėl pabandė atlenkti. Jis paskambino telefonu 112 ir laukė, kol atvažiuos pagalba. Po to atėjo vaikinas, atvažiavo gaisrinė ir policija. Jis matė, kaip vaikiną įsodino į policijos mašiną. Vaikinas atėjo susijaudinęs ir kartojo "ką aš padariau", neneigė, kad vairavo automobilį, sakė, kad yra išgėręs. Ar vaikinas buvo šoke negali pasakyti. Prie to vaikino jis nebuvo arti priėjęs, todėl nejautė alkoholio kvapo. Jo akivaizdoje vaikinas alkoholio nevartojo, kažką minėjo, kad tėvo mašiną paėmė. Pats vaikinas nesakė, kad partrenkė žmones. Gaisrininkas pasakė, kad buvo kita avarija. Vairuotojas pasirodė lyg tai neblaivus, tačiau nelabai atkreipė dėmesį, nes greitai atvažiavo gaisrinė ir policija. Automobilis po posūkio važiavo tiesiai į medį. Nežino koks leistinas greitis toje vietoje, tačiau yra ženklas, kuriame pavaizduota vaikai, nes (duomenys neskelbtini) gatvėje yra vaikų darželis. Jis (H. N.) nematė nutrenktų merginų. Avarijos priežastis galėjo būti techninė automobilio būklė arba didelis automobilio greitis. Jis pats vairuoja automobilį jau daug metų.

Liudytojas M. V. teismo posėdyje parodė, kad stovėdamas kiemelyje išgirdo trenksmą. Išbėgęs į lauką pamatė, kad automobilis "Toyota Avensis" trenkėsi į stulpą ir jį nulaužė. Stabdymo garso negirdėjo. Iš po automobilio variklio dangčio rūko dūmai. Kai atėjo, automobilis jau pradėjo šalintis iš įvykio vietos. Jie dar bandė sustabdyti automobilį, bet nepavyko, automobilis nuvažiavo. Matėsi, kad mašina sudaužyta, pažeista pakaba, iš automobilio priekio rūko dūmai, todėl nebuvo prasmės vytis. Kas vairavo automobilį ir kiek žmonių buvo jame nematė, bet mano, kad vairuotojas važiavo vienas. Šalia krūmuose girdėjosi merginų riksmai, todėl nubėgo joms padėti. Matė tris nukentėjusias, jos buvo sąmoningos, bandė palaikyti pokalbį, paskambino gelbėtojams. Greitai atvažiavo gaisrinė ir greitoji. Kai jis atėjo į įvykio vietą, jau buvo kitų žmonių. Kitas žmogus matė, kaip vaikinas išlipo iš mašinos. Įvykio vieta nėra visiškai tamsi, apšviesta nuo kitų namų, yra šviesos žibintai. Važiuojamoji kelio dalis buvo drėgna. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl didelio greičio, nes toks smūgis nebūna važiuojant 40 km/h greičiu. Taip sprendžia, nes pats vairuoja automobilį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu metu liudytojas M. V. davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir teisme bei nurodė, kad vienas iš įvykio vietoje buvusių žmonių pasakė, kad "Toyota" vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio ir pamatęs sužalotas merginas sėdo už vairo ir staigiai išvažiavo. To žmogaus jis nepažįsta (1 t., b. l. 115-117).

Liudytojas A. U. teismo posėdyje parodė, kad penktadienio vakare jis susitiko su V. G. ir nutarė išgerti. Paskambino A. J. K., paklausė ką jie veikia ir atėjo pas V., visi vartojo alkoholį - trise išgėrė 2 litrus alaus. Nežino ar prieš tai A. buvo gėręs. Paskui visi nusprendė pasivažinėti automobiliu. Kieno buvo iniciatyva, neatsimena. Automobilį vairavo A., nes buvo jo mašina. Lygtai A. jau turėjo raktelius su savimi, kai atėjo pas V.. Nežinojo, kad A. neturi vairavimo teisės. Tuo metu nepagalvojo dėl neblaivumo ir vairavimo išgėrus, nors pats turi vairuotojo pažymėjimą ir žino kelių eismo taisykles. V. G. atsisėdo šalia vairuotojo, o jis (A. U.) - ant galinės sėdynės už vairuotojo. Kelio danga buvo šlapia, lijo. Važiuojant automobilį posūkyje sumėtė ir įvyko smūgis, jie atsitrenkė į stulpą, kuris nugriuvo. Prieš tai dar buvo kelio bortas. Negali tiksliai pasakyti ar į merginas pirma ar į stulpą atsitrenkė. Nežino, kaip paslydo automobilis, kitų automobilių tuo metu nebuvo, gatvė buvo tuščia. Po smūgio jis su V. G. išlipo iš mašinos, pamatė partrenktas tris merginas, iškvietė greitąją. A. išvažiavo iš įvykio vietos. Netrukus atvažiavo policija, greitoji, atėjo daugiau žmonių. Jie buvo šoke, todėl išėjo. Kokiu greičiu važiavo A. neatsimena, nežino ar buvo leistinas greitis. Taip pat neprisimena ar A. stabdė automobilį. Prieš pat susidūrimą jis matė ant šaligatvio žmones, ta kelio atkarpa buvo apšviesta, tačiau tik išlipęs iš mašinos suprato, kad nutrenkė merginas, išgirdo jų šauksmą. Jos buvo nukritusios nuo šlaito, tikslios padėties, kur buvo nublokštos nepamena. Merginos garsiai šaukėsi pagalbos, šį šauksmą A. galėjo girdėti. Neatsimena, ar A. buvo išlipęs iš automobilio. Nežino, kodėl A. išvažiavo. Jam A. nesiūlė važiuoti iš įvykio vietos, bet jeigu ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad A. siūlė (1 t., b.l. 108), vadinasi taip galėjo būti, nes ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinybes ir jo parodymai buvo nuodugnesni. Iš įvykio vietos jie ėjo link V. G. namų, praėjo tą vietą, kur A. atsitrenkė į medį. A. juos pamatęs paklausė, kas atsitiko, apie merginas teiravosi, tačiau ko konkrečiai neatsimena. A. buvo sutrikęs ir išsigandęs.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. U. davė iš esmės panašius parodymus, kaip ir teisme, bei nurodė, kad po smūgio V. G. bandė atidaryti priekines keleivio duris, tačiau jos neatsidarė. A. atidarė vairuotojo pusės priekines duris, išlipo į (duomenys neskelbtini) gatvę. V. išlipo pro vairuotojo duris, o jis išlipo pro kairės pusės galines duris. Išlipęs apėjo automobilį ir pamatė, kad visur mėtėsi šukės, buvo nuverstas stulpas, pamatė, kad ant šaligatvio ir šalia griovyje guli sužalotos merginos. Jos šaukė pagalbos, prašė iškviesti greitąją pagalbą. Pašalinių žmonių prie įvykio vietos nematė, jam atrodė nieko tuo metu ir nebuvo. Jautėsi sutrikęs. A. tuo metu vaikščiojo prie automobilio ir sakė "važiuojam iš čia". A. tikrai galėjo matyti sužalotas merginas, jos garsiai šaukė. V. pasakė A., kad jie niekur nevažiuoja ir telefonu skambino kvietė greitąją. Tuomet A. atsisėdo už "Toyota" automobilio vairo ir greitai, (duomenys neskelbtini) gatve išvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jis nieko nespėjo jam pasakyti. V. kalbėjo telefonu su BPC, o jis buvo prie sužalotų merginų. Pradėjo rinktis žmonės, jie puolė padėti nukentėjusiosioms. Pirma atvyko greitoji, vėliau gaisrinė. Įsitikinę, kad pagalba merginoms buvo suteikta, jie su V. išėjo nesulaukę policijos pareigūnų. Nei jis, nei V. G. eismo įvykio metu nenukentėjo. A. jis neskambino ir su juo susisiekti po įvykio nebandė. Jie buvo išsigandę ir ėjo namo pas V.. Einant (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje pamatė A. automobilį, kuris buvo atsitrenkęs į medį. Kuri tuo metu buvo valanda nežino. Prie "Toyota" automobilio stovėjo A.. Prie jo buvo ir pašalinių nepažįstamų žmonių. Jokių tarnybų, policijos tuo metu įvykio vietoje nebuvo. Išgirdo, kad A. jį pašaukė, jis atsisuko ir A. palaukė, o V. nuėjo. A. pribėgo prie jo ir paklausė "kokia situacija". Jam atsakė, kad visos merginos gyvos ir A. nuėjo atgal prie automobilio. A. buvo sutrikęs ir susijaudinęs (1 t., b.l. 108-109).

Liudytojas V. G. teismo posėdyje parodė, kad jis namuose buvo su A. U., išgėrinėjo, paskui susitiko su A. J. K.. Neprisimena ar A. su jais gėrė. Paskui nusprendė kažkur važiuoti. Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Važiavo (duomenys neskelbtini), buvo tamsu, šlapia, bet nelijo. Viename posūkyje mašiną sumėtė, ji apsisuko ir sustojo prie kelkraščio. Jis nematė, kaip įvyko susidūrimas su merginomis ir stulpu, tik jautė smūgį. Koks buvo automobilio greitis negali pasakyti. Automobiliui sustojus, jis išlipo pro vairuotojo pusę. Vairuotojas jau buvo išlipęs, apžiūrėjo ar viskas gerai ir išvažiavo. Kuriuo metu ir kodėl A. išvažiavo negali pasakyti, gal išsigandęs buvo. Jis (V. G.) išlipęs iš mašinos išgirdo pagalbos šauksmus, pamatė žmones ir iškvietė greitąją pagalbą. Sulaukęs greitosios ir įsitikinęs, kad viskas gerai, išėjo namo. Prieš atsitrenkiant, merginų nematė. Po smūgio nuvirto stulpas. Automobilį vairavo A., o jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Neklausė A. ar jis turi vairuotojo pažymėjimą. Kam priklauso automobilis nežino. Tuo metu A. buvo normalus, neatrodė, kad būtų išgėręs. Nežino, ar A. girdėjo merginų šauksmus, nes kiekvienas girdi kitaip, po smūgio gali spengti ausyse. Grįždamas namo pamatė A., kur jis buvo sustojęs. Su A. jis nekalbėjo, tikriausiai A. U. su A. bendravo. Visų įvykio aplinkybių neprisimena. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykį, tie parodymai yra teisingi ir juos tvirtina (1 t., b. l. 111-113).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. G. parodė, kad 2018-09-28, apie 19.00 val. jis buvo su draugu A. U. savo namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir gėrė alų. Apie 22.00 val. pas jį į namus atėjo A. draugas A. J. K.. Jis su savimi atsinešė alaus. A. gėrė alų, tačiau kiek tiksliai ir kokį alų gėrė, nurodyti negali. Neilgai pabuvę namuose, išėjo į lauką ir A. pasiūlė važiuoti jo automobiliu. Jis nuvedė į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur stovėjo automobilis "Toyota". A. sėdo už vairo, jis atsisėdo šalia, o A. sėdo į galinę sėdynę. Ar A. turėjo teisę vairuoti, jis nežino, bet jis atrodė blaivus. Pats taip pat jautėsi blaivus. Važiavo jie (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kur važiavo, nežino. A. pasakė, kad tiesiog pasivažinės. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, buvo tamsus paros metas, gatvės žibintai įjungti, važiuojamoji dalis buvo šlapias asfaltas. Kairėje pusėje buvo šaligatvis. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) namo Nr. 17, A. pradėjo didinti greitį, kelio vingyje į kairę nesuvaldė automobilio, jį apsuko prieš laikrodžio rodyklę ir automobilis kažkur atsitrenkė dešiniuoju šonu. Automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje, prie kairiojo šaligatvio krašto, jo priekinė dalis buvo nukreipta link (duomenys neskelbtini) pusės. Išsiskleidė visos dešinės pusės oro pagalvės. Jis suprato, kad įvyko eismo įvykis, smūgis buvo stiprus. A. pradėjo važiuoti į priekį ir pavažiavo kelis metrus, norėjo išvažiuoti. Jam tai pasirodė labai keista ir nesuprantama, todėl pareikalavo A. sustabdyti automobilį. A. sustabdė automobilį. Jis bandė atidaryti priekines keleivio duris, tačiau jos neatsidarė. Norėjo išlipti, todėl A. atidarė vairuotojo pusės priekines duris, išlipo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis išlipo pro vairuotojo duris, o A. išlipo pro kairės pusės galines duris. Išlipęs apėjo automobilį ir pamatė, kad visur mėtėsi šukės, buvo nuverstas stulpas, ant šaligatvio ir šalia griovyje guli sužalotos merginos. Jos šaukė pagalbos, prašė iškviesti greitąją pagalbą. Pašalinių žmonių prie įvykio vietos tuo metu nematė, atrodė nieko tuo metu ir nebuvo. A. tuo metu vaikščiojo prie automobilio galinės dalies, prie pat šaligatvio, kur gulėjo viena iš nukentėjusių merginų. Jis tikrai galėjo matyti sužalotas merginas. Ką jis darė, jis nestebėjo. Į automobilį tuo metu nežiūrėjo, nes buvo prie sužalotų merginų, paskambino bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė greitąją. Ką tuo metu darė A. nematė, nes visas jo dėmesys buvo sukoncentruotas į sužeistas merginas, turėjo pasakyti BPC jų amžių, būklę. Prieš tai matė, kad A. stovėjo prie pat šaligatvio, nuo "Toyota" automobilio galinės dalies, apie 5-10 m, o kai pokalbio metu BPC darbuotoja paklausė, koks automobilis, jis atsisuko ir pamatė, kad automobilio įvykio vietoje nėra. Nei A., nei "Toyota" automobilio įvykio vietoje jau nebuvo. Suprato, kad jis pasišalino, tačiau nematė kuria kryptimi. A. tuo metu buvo įvykio vietoje. Pradėjo rinktis žmonės, jie puolė padėti nukentėjusiosioms. Pirma atvyko greitoji, vėliau gaisrinė. Įsitikinęs, kad pagalba merginoms buvo suteikta, jis su A. išėjo nesulaukęs policijos pareigūnų. Nei jis, nei A. eismo įvykio metu nenukentėjo. A. jis neskambino ir su juo susisiekti po įvykio nebandė. Jie buvo išsigandę ir ėjo namo. Einant (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje pamatė A. automobilį, kuris buvo atsitrenkęs į medį. Prie "Toyota" automobilio atidarytų durų stovėjo A.. Prie jo buvo ir pašalinių nepažįstamų žmonių. Jokių tarnybų tuo metu įvykio vietoje nebuvo. Jis su A. praėjo ir nuėjo namo. Prie A. priėję nebuvo. Policijai ir BPC daugiau neskambino. Bendraudamas su BPC pasakė, kad vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino, tačiau tuo metu nežinojo, neprisiminė "Toyota" valstybinio numerio. Kad pats buvo pasišalinusio "Toyota" automobilio keleivis BPC nesakė (1 t., b.1.111-113).

Civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas M. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra susipažinęs su civiliniu ieškiniu ir draudikų biuras sutinka atlyginti pirmos ir antros kelionės išlaidas, o dėl kitų kelionių apmokėjimo trūksta duomenų. Dalį žalos S. P. atlygino AB "Lietuvos draudimas". Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nesikreipė į draudikų biurą. Prašo nagrinėti bylą kituose posėdžiuose civilinio atsakovo atstovui nedalyvaujant, pateiks rašytinius paaiškinimus ir duomenis apie nukentėjusioms išmokėtas draudimo išmokas.

Įvykio registracijos kortelių duomenys patvirtina, kad 2018-09-28 22.31 val. buvo gautas K. S. pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje nuvažiavo automobilis dideliu greičiu ir kažkur atsitrenkė. 2018-09-28 22.35 val. gautas kito privataus asmens pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. vyras važiavo automobiliu "Toyota" ir atsitrenkė į medį, pabėgo vietoje palikęs automobilį, iš kurio rūksta dūmai, gali užsidegti (1 t., b. l. 46-50).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius 2018-11-19 pateikė pranešimų apie eismo įvykį garso įrašus CD laikmenoje, kuri buvo apžiūrėta, garso įrašai perklausyti, ką patvirtina 2018-11-28 apžiūros protokolas (1 t., b.l. 52, 53-54).

Vilniaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio V. N. 2018-09-28 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-09-28 apie 22.35 val. buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, prispausta moteris. Atvykę į vietą pareigūnai pastebėjo nuverstą gatvės apšvietimo stulpą ir šalia ant šaligatvio gulėjusį automobilio valstybinį numerį (duomenys neskelbtini). Buvo atvykusi GMP 0803, kuri suteikinėjo pirmąją medicinos pagalbą. Nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjo G. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. P., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5).

Vilniaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio J. V. 2018-09-28 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-09-28 apie 22.40 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje automobilis "Toyota", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į medį. Automobilio vairuotojas iš įvykio vietos, palikęs automobilį, pabėgo. Atvykus į vietą, pastebėjo automobilį, atsitrenkusį į medį. Šalia automobilio stovėjo vakinas, kaip vėliau paaiškėjo, A. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad vairavo minėtą automobilį. Iš vairuotojo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Patikrinus vairuotoją alkoholio matuokliu, buvo nustatytas 1,22 promilių neblaivumas, vairuotojas perduotas V1841. Taip pat paaiškėjo, kad šis vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6).

Vilniaus apskrities VPK vyriausios patrulės K. S. 2018-09-28 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliuodami apie 22.34 val. gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje įvyko eismo įvykis, prispausta moteris, aplinkybės neaiškios. Nuvykus į vietą, jau buvo patrulis V9042 ir GMP brigados 0803, 0873, 0851, kurios teikė pirmąją pagalbą nukentėjusioms B. D., G. V. ir S. P.. B. D. gulėjo ant šaligatvio, G. V. buvo GMP 0851 automobilyje, o S. P. gulėjo griovyje prie krūmų. Visas tris nukentėjusias GMP brigados išvežė į Lazdynų ligoninę. Kiek spėjo paaiškinti B. D., ji su draugėmis vedžiojo šunį, ėjo (duomenys neskelbtini) gatve apšviestu šaligatviu link (duomenys neskelbtini) gatvės. Liudytojai K. S. ir R. B. R. paaiškino, kad jie būdami savo buto balkone matė nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. dideliu greičiu lekiantį automobilį, kuris užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė juo ėjusias merginas. Vėliau tas automobilis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) g. pusės. Eismo įvykio vietoje buvo rastas automobilio valsybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip vėliau paiškėjo, priklausantis automobiliui "Toyota Avensis", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo nulaužtas kelio apšvietimo stulpas ir medis (1 t., b. l. 7).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2018-09-28 nuo 23.00 val. iki 2018-09-29 00.20 val. buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Oro sąlygos - apsiniaukę, įjungtas dirbtinis apšvietimas, kelio danga ir būklė - šlapias asfaltas. Važiuojamosios kelio dalies plotis - 10 m, pėsčiųjų tako, šaligatvio, kelkraščio plotis - 2,4 m. (dešinės pusės) ir 1,4 m (kairės pusės); kelio ženklai galiojimo zonoje - 332 (Sustoti draudžiama). Įvykio vietoje nulaužtas gatvės apšvietimo stulpas ant šaligatvio ties (duomenys neskelbtini). Pirmieji į įvykio vietą atvykę policijos patruliai įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) rado priekinį automobilio "Toyota Avensis" valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekinį žibintą. Minėtas automobilis iš įvykio vietos pasišalino ir buvo rastas atsitrenkęs į medį (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Prie apžiūros protokolo pridedama fotolentelė ir eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 8-15).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota automobilio "Toyota Avensis", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkimo į medį, esantį 3 m atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, situacija (1 t., b. l. 16).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, papildomi duomenys apie eismo įvykį bei priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas patvirtina, kad 2018-09-28 23.30 - 23.40 val. ir 2018-10-05 14.00 - 15.00 val. buvo apžiūrėtas automobilis "Toyota Avensis", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo apgadinimai. Nustatyta, kad pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi automobilio priekinėje ir dešinės pusės priekinėje dalyse, išsiskleidusios oro pagalvės, sulenktas ir nuleistas dešinės pusės priekinis ratas (atsarginis), nėra priekinio bamperio ir priekinio valstybinio numerio, o galinis valstybinis numeris sulenktas. Taip pat nustatyta, kad automobilio savininkas UAB (duomenys neskelbtini), automobilis neapdraustas privalomuoju valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Automobilis išvežtas į saugomą aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje (1 t., b.l. 11, 17-18, 31-35).

VĮ "Regitra" duomenimis automobilio "Toyota Avensis", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2008-01-10, savininkas- valdytojas yra UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21).

Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai patvirtina, kad 2018-09-28 23.03 val. A. J. K. nustatytas 1,22 promilių girtumas (paklaida ± 1,7 proc.) (1 t., b. l. 38-39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9747/2018(01) nurodyta, kad A. J. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,06 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados patvirtina, kad G. V., B. D. ir S. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 40, 41, 42).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistė J. M.-Č., susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis ir pateiktais G. V. medicininiais dokumentais iš VšĮ RVUL ir UAB "Mano šeimos gydytojas", 2018-11-22 pateikė išvadą, kad G. V. nustatyti daugybiniai odos nubrozdinimai pilve ir abejose šlaunyse, minkštųjų audinių kraujosruva su sukietėjimu kairėje šlaunyje (gydymosi pabaigoje išlieka 7 cm skersmens kraujosruva). Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl minkštųjų audinių kraujosruvos sukietėjimų gijimas užtruko ilgiau nei dešimt dienų (1 t., b. 1. 61).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistė J. M.-Č., susipažinusi su pateiktais S. P. gydymo medicininiais dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis, 2018-12-13 pateikė išvadą, kad S. P. nustatyta minkštųjų audinių patinimas su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai nugaros apatinėje dalyje, kairio šlaunikaulio kūno skeveldrinis lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. 1. 80).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3592/2018 (01) nurodyta, kad B. D. nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešiniame klube bei dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje; kairės pėdos I-II-III padikaulių ir IV piršto artimojo pirštakaulio lūžiai. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Kairės pėdos kaulų lūžiai, pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktą, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. 1. 95-98).

A. J. K. 2018-09-29 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2018-09-28, maždaug 22 val. jis vairavo automobilį "Toyota Avensis", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausnatį jo tėvui. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) parko. Lyjan ir jam esant neblaiviam transporto priemonę sumėtė, ko pasekoje atsitrenkė į šaligatvį, stulpą ir šalia ėjusius žmones. Šoko būsenoje pasišalino iš įvykio vietos ir atsitrenkė į medį, esantį šalia (duomenys neskelbtini) tvoros. Iš automobilio išlipęs apėjo ratą, įlipo į prūdą atsivėsinti ir grįžo į įvykio vietą, sulaukė policijos pareigūnų ir ugniagesių. Jis išgėrė 1 litrą "Pasvalio krašto stipriojo" alaus maždaug 30 minučių prieš eismo įvykį. Su juo važiavęs A. U. liko pirmame eismo įvykyje. Taip pat su juo važiavo V. G. (1 t., b. l. 145).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. J. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2018-09-28 apie 22.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,06 promilės alkoholio), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, važiuodamas ties (duomenys neskelbtini) kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir, užvažiavęs ant šaligatvio, partrenkė bei sužalojo juo ėjusias pėsčiąsias S. P., G. V. ir B. D., kurioms dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo A. J. K. kaltę patvirtina jo paties duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, rašytinis paaiškinimas, nukentėjusiųjų S. P., B. D., G. V., liudytojų V. G., A. U., M. V., H. N., R. B. R. ir K. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, eismo įvykio registracijos duomenys, pranešimų iš BPC garso įrašai, apžiūros protokolai, specialistų išvados, tarnybiniai pranešimai bei kita bylos medžiaga. Ginčo dėl kaltės ir kaltinime nurodytų aplinkybių nėra, todėl plačiau nusikalstamos veikos požymių teismas neanalizuoja. Kaltinamojo A. J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, nes jis būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamojo motina A. Č. pateikė prašymą perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą (2 t., b.l. 84-85).

Apklausta teismo posėdyje galima laiduotoja A. Č. parodė, kad jie kartu gyvena, sūnus tariasi su ja įvairiais gyvenimo klausimais, todėl mano, kad yra sūnui autoritetas ir gali daryti jam teigiamą įtaką. A. elgesį dėl padarytos nusikalstamos veikos vertina neigiamai. Dėl girtumo ir neatsakingumo jis padarė avariją, jo veiksmų nepateisina. Apie pradėtą A. naują ikiteisminį tyrimą ji nežinojo, sūnus jai nieko nepasakojo. Šiuo metu A. mokosi verslo kolegijoje ir dirba, turėtų uždirbti apie 275 eurų į rankas. Nukentėjusiajai S. P. ji sumokėjo 1500 eurų, nes A. negali sumokėti tokių pinigų. Tokį sprendimą ji priėmė, sumokėjo, kiek galėjo. Visos sumos buvo jos sumokėtos, tačiau iniciatorius buvo A.. Jis sakė, kad tai jo pareiga mokėti žalas, ir pasakė, kad atiduos jai sumokėtus pinigus. Sūnus yra darbingas, išsilaiko iš savo pajamų. Jis supranta įvykį ir pasekmes. Prašo perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą.

Gynėjas palaikė kaltinamojo ir jo mamos prašymą. Nurodė, kad laidavimui yra visos įstatyme nustatytos sąlygos, kaltinamojo motina yra tinkama laiduotoja. Kaltinamasis davė išsamius ir nuoseklius parodymus, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl buvusio poelgio, paaiškino, kad iš eismo įvykio pasišalino tik dėl įvykio metu ištikto šoko, kuris pasireškė tinkamu padėties nesuvokimu ir trumpalaikiu atminties praradimu. Po įvykio siekė susisiekti su nukentėjusiomis ir jų atsiprašyti. Gavęs civilinės ieškovės S. P. sąskaitą savo motinos pagalba atlygino jai dalį neturtinės žalos bei dalį žalos kitiems civiliniams ieškovams. Visa tai teigiamai chrakterizuoja kaltinamąjį bei sąlygoja išvadą, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti jos net nepaskyrus.

Prokuroras prašė atmesti prašymą dėl laidavimo, nes nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų. Pagrįstai abejotina, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Po įvykio A. J. K. buvo du kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančias dvi administracines nuobaudas. Be to jam pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų vartojimo, o tai duoda pagrindo manyti, kad jis linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį ir tai suvokdamas, vietoj to, kad padėtų nukentėjusioms, pabėgo iš eismo įvykio vietos bei sukėlė dar vieną eismo įvykį. Teisminio proceso metu teisiamasis savo kaltę pripažino selektyviai, stengdamasis pateisinti savo elgesį šoko būsena. Tačiau nuoširdžių parodymų jis nedavė, vengė atsakyti į klausimus dėl savo elgesio po eismo įvykio. Vertinant tokius jo parodymus negalima daryti išvados, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, bei išreiškia negatyvų požiūrį į padarytą nuskalstamą veiką. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad A. J. K. atlygins padarytą žalą, tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo nėra sutarimo dėl žalos atlyginimo. Nors teisiamasis dalį žalos atlygino, bet teismo posėdžio metu pareiškė, kad nesutinka su civiliniu ieškiniu. Kaltinamojo pajamos mažos, todėl pagrįstai manyta, kad jis neatlygins žalos. Galima laiduotoja A. Č. parodė, kad ji nežino apie sūnaus gyvenimą, nežino, kad jis yra baustas administracine tvarka, kad jam pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Tai duoda pagrindo manyti, kad realiai ji negali daryti sūnui teigiamos įtakos, tokios jos galimybės yra ribotos, todėl laidavimas negalimas.

Nukentėjusios S. P. atstovas pritarė prokuroro pozicijai ir su laidavimu nesutiko, nes kaltinamasis A. J. K. neparodė nuoširdaus gailėjimosi, nebuvo atviras duodamas parodymus, nukentėjusiųjų net neatsiprašė, nors tokią galimybę turėjo. J. A. K. tvirtina, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tai daro tik formaliai, greičiau siekdamas teisinės situacijos, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. J. K. įvykdė BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, tačiau nuoširdaus gailėjimosi neparodė.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad teisės požiūriu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-140/2015, 2K-132-699/2017).

Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis A. J. K. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. pripažino, kad įvykio dieną neblaivus vairavo tėvo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį paėmė neatsiklausęs, ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve Vilniuje, nesuvaldė vairuojamo automobilio bei atsitrenkė į šaligatviu ėjusias pėsčiąsias ir jas sužalojo. Taip pat nurodė, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos gerai nesuvokdamas kas įvyko, būdamas šoko būsenoje, kas pasireiškė trumpalaikiu atminties praradimu. Teigia, kad važiavo automobiliu leistinu greičiu (50-60 km/h), tiksliai neatsimena ar įvykio vieta buvo apšviesta, šaligatviu einančių pėsčiųjų ir kai jas partrenkė nematė, tik po įvykio pamatė, pajuto tik atsitrenkimo smūgį, neatsimena ar po įvykio buvo išlipęs iš automobilio, nepamena ar draugai jam ką nors sakė, nukentėjusiųjų atsiprašė, per savo motinos sąskaitą sumokėjo žalas, gailisi dėl savo veiksmų, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po smūgio drebėdamas sėdėjo įvykio vietoje už automobilio "Toyota" vairo ir girdėjo žmonių šauksmus, tačiau ką būtent šaukė jis nesuprato, nes tuo metu paspaudė akseleratoriaus pedalą ir išvažiavo iš įvykio vietos. Šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai ir mano, kad jie nėra nuoseklūs ir nuoširdūs, nes duoti selektyviai, siekiant sušvelninti savo padėtį, o ne padėti atskleisti nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nurodė esmines veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, kurių neigimas dėl kitų byloje surinktų jo kaltumą patvirtinančių akivaizdžių įrodymų būtų buvęs beprasmis, tačiau tai nepatvirtina jo nuoširdaus gailėjimosi. Priešingai, teismas mano, kad teisminio proceso metu išryškėjo kaltinamojo ne savikritiškas požiūris į savo elgesį, išgyvenimas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos neigiamas vertinimas, o labiau abejingumas padarytos veikos pasekmėms. Tokią teismo nuomonę suponuoja visų pirma tai, kad kaltinamasis nukentėjusiųjų net neatsiprašė, ką jos patvirtino teisme, nors tokią galimybę turėjo. Teismo posėdžiuose taip pat nebuvo pareikštas kaltinamojo atsiprašymas, todėl jo teiginiai, kad jis atsiprašė, neatitinka tikrovės.

Antra, teismas kritiškai vertina A. J. K. parodymus, kad jis važiavo leistinu 50-60 km/h greičiu, nes visos nukentėjusios ir liudytojai (R. B. R., K. S., M. V.), kurie patys vairuoja automobilius bei žino KET taisykles, nurodė, kad automobilis važiavo akivaizdžiai didesniu nei leistinu greičiu. Nukentėjusios ir liudytojas M. V. nurodė, kad stabdymo garso negirdėjo. Jeigu automobilis būtų važiavęs leistinu greičiu, nukentėjusiųjų teigimu, jos būtų spėjusios sureaguoti ir pasitraukti. Automobilio atsitrenkimas į gatvės apšvietimo stulpą, o prieš tai atsitrenkimas į šaligatvio bordiūrą, kas sumažino automobilio greitį, rodo, jog dėl didelio greičio automobilio smūgis buvo itin stiprus, nes buvo nulaužtas stulpas ir už 4-5 metrų nublokštos pėsčiosios. Todėl teismas daro išvadą, kad A. J. K. važiavo ženkliai didesniu nei 50 km/h greičiu, kuris leidžiamas gyvenvietėse (KET 127, 129 punktai).

Trečia, teismas netiki, kad A. J. K. vairuodamas automobilį nematė šaligatviu einančių pėsčiųjų, nors gatvė toje vietoje buvo apšviesta, ką patvirtino nukentėjusios ir liudytojai (R. B. R., M. V., A. U.). Liudytojas A. U. nurodė, kad važiuodamas kartu su A. J. K. tame pačiame automobulyje matė šaligatviu ėjusias pėsčiąsias, todėl galima pagrįstai manyti, kad vairuotojas A. J. K. matė ar turėjo matyti šaligatviu ėjusias nukentėjusias. Taip pat teismas kritiškai vertina A. J. K. parodymus, kad jis neatsimena ar po pirmojo eismo įvykio buvo išlipęs iš automobilio ir, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos gerai nesuvokdamas, kas įvyko, nesuprasdamas, kad partrenkė žmones, būdamas šoko būsenoje, nors ikiteisminio tyrimo metu pats nurodė, jog po smūgio girdėjo žmonių šauksmus. Liudytojas V. G. patvirtino, kad A. J. K. buvo išlipęs iš automobilio, nes jis (liudytojas) išlipo per vairuotojo dureles, kadangi dešinės pusės keleivio durelės po eismo įvykio neatsidarė. Liudytojai M. V. ir A. U. taip pat parodė, kad "Toyota" vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio ir pavaikščiojęs prie automobilio sėdo už vairo ir staigiai išvažiavo. Visos nukentėjusios ir liudytojai nurodė, kad automobilio partrenktos pėsčiosios garsiai šaukėsi pagalbos, atbėgo joms padėti kiti žmonės, todėl akivaizdu, kad A. J. K. suprato, kad eismo įvykio metu sužalojo žmones, tačiau nesuteikė jiems pagalbos, bet staigiai pabėgo iš įvykio vietos, prieš tai dar pasiūlydamas savo bendrakeleiviui A. U. važiuoti kartu. Tai, kad A. J. K. žinojo, jog partrenkė pėsčiasias, įrodo ir ta aplinkybė, kad tą patį vakarą einančio į namus liudytojo A. U. kaltinamsis teiravosi apie nukentėjusias. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog kaltinamasis duodamas parodymus apie padarytą eismo įvykį nebuvo atviras ir nuoširdus, nesakė visos tiesos apie įvykį, stengdamasis pateisinti savo elgesį šoko būsena ir trumpalaikiu atminties praradimu, o tai leidžia manyti, kad jo deklaruotas gailėjimasis yra tik formalus, paremtas noru būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Žalos atlyginimas taip pat gali rodyti gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau jis baudžiamajame įstatyme išskirtas kaip savarankiška laidavimo instituto taikymo sąlyga (kasacinė nutartis Nr. 2K-137/2015).

Teismas mano, kad byloje nėra ir kitų BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatytų laidavimo sąlygų. Į bylą pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad dalį žalos tiek nukentėjusiajai S. P., tiek kitiems civiliniams ieškovams atlygino kaltinamojo A. J. K. mama A. Č.. Teismo posėdyje ji nurodė, kad sprendimą atlyginti S. P. dalį žalos ji priėmė pati, nes A. negali sumokėti tokių pinigų, tačiau vėliau paaiškino, kad visų žalų atlyginimo inciatorius buvo A. J. K., kad jis supranta pareigą atlyginti žalas, pažadėjo jai grąžinti sumokėtus pinigus. Tai, kad kaltinamojo iniciatyva buvo atlyginta dalis žalos nukentėjusiajai S. P. teismas neturi pagrindo tikėti, nes jis nuo eismo įvykio padarymo dienos iki bylos išnagrinėjimo teisme, t. y. daugiau nei per metus laiko savo pastangomis neatlygino nė mažos dalies žalos, nors iki jam taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo 2019-05-13 galėjo laisvai disponuoti visu savo turtu, o pritaikius laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2019-05-15 galėjo kiekvieną mėnesį laisvai disponuoti 300 Eur piniginių lėšų suma (2 t., b.l. 46-50, 101-104). Bylos nagrinėjimo metu jis įsidarbino, kaip nurodė A. Č., dirba puse etato, gauna apie 275 eurų atyginimą, save išsilaiko, tačiau nesistengė savarankiškai, be motinos pagalbos atlyginti nors mažos dalies žalos. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra pilnametis, jauno ir darbingo amžiaus, nurodė, kad yra nevedęs, išlaikytinių ir kreditorinių įsiskolinimų neturi, gyvena su tėvais, todėl būdamas savarankiškas civilinių santykių subjektas turi pats vykdyti savo turtines prievoles. Byloje nėra jokių įrodymų (pvz., rašytinės sutarties ir pan.), kad A. J. K. paskolino motinai pinigines lėšas ir įgaliojo jas pervesti civiliniams ieškovams. Taip pat nėra sutarties, kad A. Č. ar kredito įstaiga būtų paskolinusi ar paskolins A. J. K. lėšų civiliniams ieškiniams dengti ir, kad jis įsipareigoja šias lėšas grąžinti. Taipogi nėra kaltininko susitarimo su nukentėjusiaja S. P., kad jis įsipareigoja atlyginti jai padarytą žalą. Kaltinamasis pareiškė, kad jis nesutinka su S. P. civiliniu ieškiniu ir mano, kad prašoma priteisti suma yra per didelė. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltininkas savo noru ar iniciatyva nė dalies žalos neatlygino ir neįsipareigojo ją atlyginti, taip pat nėra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tai, kad žalą dėl eismo įvykio turi atlyginti transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė ar Transporto priemonių draudikų biuras neeliminuoja jo paties pareigos bent iš dalies pašalinti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo.

Pažymėtina ir tai, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog A. J. K. buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) dėl 2019-04-15 nusikalstamos veikos padarymo, 2019-04-16 jis pripažintas įtariamuoju (3 t., b. l. 87-88), o pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą matyti, kad A. J. K. po 2018-09-28 nusikaltimo padarymo buvo du kartus baustas administracine tvarka 2019-07-23 nutarimais pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį (vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo) ir ANK 488 straipsnio 1 dalį (triukšmavo, garsiai klausėsi muzikos), baudas sumokėjo, nuobaudos galioja (3 t., b. l. 89-95), dėl to negalima manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytų laidavimo sąlygų, todėl A. J. K. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kadangi nėra įstatyme nustatytų sąlygų taikyti laidavimo institutą, A. Č. tinkamumo būti laiduotoja teismas nevertina (BK 40 str. 1 dalis).

Dėl draudimo antrą kartą bausti už tą pačią veiką principo (non bis in idem) taikymo

Gynėjas prašo baudžiamąją bylą jo ginamojo atžvilgiu nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes A. J. K. jau buvo nubaustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-27 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1505-1058/2019 dėl to paties poelgio ir tų pačių aplinkybių. Nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas (arba persekiojamas) už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (EŽTT sprendimas S. Z. v Rusija, no. 14939/03, G. C. judgement of 10 February 2009, § 82).

Iš 2019-02-07 administracinio nusižengimo protokolo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-27 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1505-1058/2019 matyti, kad A. J. K. buvo nubaustas administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį subendrinta 1 560 Eur bauda (baudos mokėjimas išdėstytas 2 metams) bei taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metų laikotarpiui be transporto priemonės konfiskavimo už tai, kad jis 2018-09-28 apie 22.34 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, važiuodamas (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 17, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir užvažiavęs ant šaligatvio nulaužė gatvės apšvietimo stulpą, padarydamas UAB „Vilniaus apšvietimas“ 1 752,08 Eur turtinę žalą (su PVM). A. J. K. eismo įvykio vietoje nepasiliko, nesustojo, policijai apie įvykį nepranešė bei iš įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 124, 127, 219 ir 226 punktų reikalavimus (1 t., b. l. 175; 2 t., b. l. 40-45). Nutarimo A. J. K. ir jo atstovas neskundė. Nutarimas įsiteisėjo 2019-04-19.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Taigi šioje teisės normoje yra įtvirtintas dvigubo baudimo draudimo principas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad nei tarptautiniai teisės aktai, nei Lietuvos įstatymai nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžia dvigubą baudimą. Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360-976/2018, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-648/2018). Tiek Lietuvos teismų, tiek ir tarptautinėje praktikoje išaiškinta, jog administraciniai nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu tarpusavyje susijusių faktų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-696/2015, 2K-360-976/2018, nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-37-648/2018, 2AT-11-628/2019).

Iš minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-27 nutarimo matyti, kad A. J. K. nebuvo baustas už automobilio vairavimą esant neblaiviam ir kitų žmonių sužalojimą. Nors administraciniai nusižengimai, už kuriuos A. J. K. nubaustas subendrinta administracine nuobauda ir nusikalstama veika, už kurią jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, yra susijusios, tačiau kaltininko veiksmai, už kuriuos jis nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir ANK 426 straipsnio 2 dalį, nėra tapatūs, kad būtų pripažinti ta pačia veika, todėl turi būti vertinami skirtingi padariniai. Administracinio nusižengimo byloje A. J. K. nebuvo inkriminuoti jo veiksmai ir padariniai dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam ir nesunkaus kito žmogaus (-ių) sveikatos sutrikdymo, todėl negalima teigti, jog asmuo yra baudžiamas antrą kartą už tą pačią veiką. Dėl to teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje, kurioje A. J. K. kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principas nepažeistas ir gynėjo prašymas nutraukti baudžiamąją bylą nepagrįstas. Vis dėl to, atsižvelgiant į tai, kad A. J. K. administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį už gatvės apšvietimo stulpo sugadinimą ir pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, vairuojant automobilį neturint tam teisės, todėl, siekiant pašalinti bet kokias galimas abejones dėl non bis in idem principo pažeidimo, teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad A. J. K. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kaip perteklinę. Šios aplinkybės pašalinimas veikos kvalifikavimo nekeičia, nes transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti nėra BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos privalomasis sudėties požymis. Tokia nusikalstama veika taip pat gali būti padaroma ir asmens, kuris turi teisę vairuoti transporto priemones. Aplinkybė, kad kaltininkas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės gali būti svarbi tik charakterizuojant kaltininko asmenybę ir skiriant bausmę.

Dėl bausmės skyrimo ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, daiktinių įrodymų

Kaltinamojo A. J. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis nurodė, kad pripažįsta kaltę ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau teismas mano, kad tai yra deklaratyvus pareiškimas ir jo nepripažįsta atsakomybę švelninančia aplinkybe.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tik tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, bet ir kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą, rodo pastangas atlyginti žalą ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kai kaltininkas keičia parodymus, duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų, toks prisipažinimas nėra savanoriškas (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-464/2005, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-21-942/2016, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-261-489/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo daryti išvadą, kad A. J. K. nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesiu nuoširdaus gailėjimosi jis neparodė, o vien formaliai išsakytas jo gailėjimasis negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl kaltinamojo gailėjimosi teismas plačiau analizavo spręsdmas dėl laidavimo instituto taikymo, todėl daugiau nesikartoja.

Taip pat teismas nepripažįsta atsakomybe lengvinančia aplinkybe, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys Nr. 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys Nr. 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-345/2013, 2K-21-942/2016). Nagrinėjamu atveju kaltininko motina atlygino nukentėjusiajai S. P. dalį neturtinės žalos - 1500 eurų, tačiau nenustatyta, kad ši suma buvo sumokėta kaltininko A. J. K. iniciatyva, o atlyginta žalos dalis, palyginus su reikalaujamu žalos dydžiu, nėra didelė. Taip pat nėra prielaidų nukentėjusiajai tikėtis iš kaltininko neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, kadangi jis mokosi, dirba puse etato, pajamos nedidelės, todėl nėra BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Skiriant bausmę A. J. K. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir pasekmes (padarė nesunkų nusikaltimą, būdamas neblaivus vairavo automobilį, partrenkė tris pėsčiąsiais ir jas sužalojo, pabėgo iš eismo įvykio vietos, turėdamas pareigą nukentėjusioms padėti, joms nepadėjo, nors girdėjo pagalbos šauksmus, sugadino kito asmens automobilį, žalos neatlygino), į kaltinamojo asmenybę (teigia, kad mokosi, 2019-09-23 įsidarbino, anksčiau neteistas, nusikaltimą padarė pirmą kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nusikalstamos veikos padarymo metu nuobaudų neturėjo), į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, savo kaltę pripažino, bet nuoširdaus gailėjimosi neparodė, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurio terminas mažesnis už tokios bausmės vidurkį (BK 50 str. 2 d.). Skirti švelnesnes bausmes – baudą ar areštą netikslinga, nes kaltinamsis mokosi ir dirba, bet jo pajamos nedidelės (apie 275 Eur/mėn.), nėra atlyginęs žalos, kurią turės atlyginti, taip pat jam paskirta piniginė bauda (1 560 Eur) administracinio nusižengimo byloje, kurios mokėjimas išdėstytas 2 metų laikotarpiui, todėl manytina, kad jis neturi galimybių sumokėti baudą. Paskyrus areštą, ši bausmė turi būti realiai atlikta, jos vykdymas negali būti atidėtas, o tai trukdytųsi mokslui ir darbui. Todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, vadovaujantis BK 75 straipsniu, teismas sprendžia, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam gali būti atidėtas, nes yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Prokuroras prašė kartu su bausme skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams ir įpareigojimą per 1 metus atlyginti priteistą žalą (BK 68, 69 straipsniai). Bylos duomenimis A. J. K. neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, padedančios įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2012, 2K-7-49-788/2016).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-27 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad teismas skyrė A. J. K. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metų laikotarpiui už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje padarymą. Paskirta administracinio poveikio priemonė taikoma nuo 2019-04-16 (2 t., b. l. 40-45; 3 t., b. l. 89-95). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad A. J. K. padarė BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį ir sužalojo žmones, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam kartu su bausme turi būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, tačiau trumpesniam nei prokuroras prašo laikotarpiui - 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 69 straipsnį gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė dėl turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, tačiau nei BK 69 straipsnis, nei BK 67 straipsnis, kuriame išvardintas baigtinis baudžiamųjų poveikio priemonių sąrašas, nenumato, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė gali būti paskirta dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusios S. P. prašymu teismas priteisia iš kaltininko tik neturtinę žalą, todėl įpareigojimas kaltinamajam atlyginti neturtinę žalą negali būti taikomas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. K. 2018-10-03 buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t, b. l. 138-139) - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.

Kita ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumento (LR piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-22 nutartimi panaikinta ir šis dokumentas grąžintas A. J. K. (2 t., b. l. 118-119).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - BPC pateikta CD laikmena su garso įrašais prie 2018-11-28 apžiūros protokolo, prisegta prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje, o automobilio "Toyota Avenis", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktas, saugomas byloje prie pirmojo tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas šio automobilio savininkui – valdytojui UAB (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018-11-26 rašte nurodyta, kad suderinus su prokuroru A. S., automobilį "Toyota Avenis", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), leista grąžinti savininkui arba jo įgaliotam atstovui (1 t., b.l. 22).

Dėl civilinių ieškinių, procesinių išlaidų ir laikino nuosavybės teisės apribojimo

Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017).

Šioje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 4951,56 Eur civilinį ieškinį dėl eismo įvykio metu nukentėjusių S. P., G. V. ir B. D. gydymo. Prašo nurodytą sumą priteisti iš kalto asmens, nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant (1 t., b. l. 177-183; 2 t., b. l. 27).

A. Č. 2019-04-10 sumokėjo Valstybinei ligonių kasai už A. J. K. dalinį žalos atlyginimą - 250 Eur (2 t., b.l. 93).

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 2589,07 Eur civilinį ieškinį A. J. K. dėl nukentėjusiajai B. D. išmokėtos ligos išmokos laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2019-01-04. Nurodo, kad civilinį ieškinį teikia A. J. K., o ne draudimo bendrovei, nes eismo įvykio metu jo vairuota transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Prašo nagrinėti bylą civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (2 t., b.l. 12-18, 30).

A. Č. 2019-04-10 sumokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už A. J. K. dalinį žalos atlyginimą - 250 Eur (2 t., b. l. 94).

UAB "Vilniaus apšvietimas" dėl eismo įvykio metu sugadinto gatvės apšvietimo stulpo patyrė 1752,08 Eur turtinę žalą, tačiau civilinio ieškinio nereiškė, nes šią žalą 2019-02-15 atlygino J. A. K. motina A. Č. (1 t., b. l. 198; 2 t., b. l. 36, 95).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. P. 2019-05-13 pareiškė civilinį ieškinį dėl 340,35 Eur turtinės žalos atlyginimo iš AB "Lietuvos draudimas" ir 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš A. J. K.. Taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo patirtas proceso išlaidas, susijusias su advokato pagalba teisme. Ieškinyje nurodė, kad dėl A. J. K. sukelto eismo įvykio ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Automobilis, kuriuo buvo padarytas eismo įvykis, nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, o jai padarytą žalą administravo AB „Lietuvos draudimas“, kuris atlygino 1600 Eur neturtinės ir 260,26 Eur turtinės žalos (65,84 Eur išlaidų sužalojimų gydymui ir 194,42 Eur kuro išlaidoms padengti), tačiau visa žala nebuvo atlyginta. Liko neatlyginta 340,35 Eur išlaidų, susijusių su sveikatos atstatymu ir kelionės išlaidoms, kurios buvo paskaičiuotos, remiantis eksperto išvada. Reikalauja priteisti iš kaltininko A. J. K. 40 000 Eur neturtinės žalos, neskaitant to, kad draudimo bendrovė jai atlygino 1600 Eur neturtinės žalos, nes draudiko galimybės teisingai atlyginti neturtinę žalą yra ribotos. Nurodo, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmai jai buvo sukeltos labai sunkios, galimai neatitaisomos pasekmės. Dėl eismo įvykio jai buvo nustatytas šlaunikaulio skeveldrinis lūžis, atsirado komplikacijos - tarpvietės minkštųjų audinių nekrozė, buvo pažeisti lytiniai organai, turėjo dvi operacijas (2019 m. birželio 6-10 d. operuota trečią kartą), į kairįjį šlaunikaulį įstatyta metalinė vinis, pašalintos lytinės lūpos, dar laukia papildomos chirurginės operacijos, gydymas truks neapibrėžtą laiką. Dėl sužalojimų ji patyrė skausmingų operacijų ir procedūrų, kurį laiką negalėjo visiškai vaikščioti, apie 1,5 mėnesio negalėjo nei atsistoti, nei atsisėsti. Faktiškai jai teko valgyti ten, kur miegojo ir miegoti ten, kur atliko gamtinius reikalus. Vartojamų vaistų kiekis suerzino skrandį. Ji patyrė fizinį skausmą, stiprią emocinę depresiją, išgyvenimus, praranda pasitikėjimą savimi, sumažėjo bendravimo galimybės ypač su vyriškos lyties atstovais, pradeda kompleksuoti dėl savo kūno išvaizdos, negali vilkėti apatinio trikotažo, kokio norėtų, dėl psichologinės būsenos lankėsi pas psichoterapeutę. Iki šiol jaučia baimę važiuojant automobiliu ar einant šaligatviu. Jos gydymas sutrukdė mokslams, dėl ko reikėjo juos atidėti. Ji yra jauno amžiaus, o patirti sužalojimai atsilieps jos tolimesnei gyvenimo kokybei, liks neigiami liekamieji reiškiniai, gali likti raiša, neaišku ar galės turėti lytinių santykių, gimdyti. Šiuo metu net gydytojai objektyviai negali atsakyti, kokios bus pasekmės ateityje. Iki 2018-09-28 ji nesiskundė savo sveikata, buvo aktyvi, sportiška, tačiau po eismo įvykio jos gyvenimo kokybė ypatingai tapo nepakeliama ir bloga. Dėl šių aplinkybių mano, kad patyrė didelę neturtinę žalą, kurią vertina 40 000 Eur, neskaitant to, ką išmokėjo draudikas. Pažymi, kad eismo įvykio kaltininkas su ja susisiekęs nebuvo, jokių žalų neatlygino, net neparodė nuoširdumo atsiprašyti, užjausti (2 t., b. l. 53-77; 3 t., b. l. 1-11).

Nukentėjusioji S. P. 2019-10-02 pateikė paskaičiavimus nurodydama, kad 2019-08-29 draudimas jai pervedė 802,66 Eur sumą, kurią sudarė: 92,45 Eur vaistų/gydymo/kitos išlaidos, 330,74 Eur kuro išlaidos, pagrįstos medicininiais dokumentais, 379,47 Eur negautos pajamos. Draudimo išmoka išmokėta už laikotarpį nuo 2019-01-10 iki 2019-08-12, tačiau už laikotarpį nuo 2018-09-28 iki 2019-01-10 patirtos kuro išlaidos, t. y. 388,87 Eur, neatlygintos (3 t., b.l. 101-105).

Teismo posėdyje civilinė ieškovė S. P. savo civilinį ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad draudimas apmokėjio tik tris tėvų atvažiavimus į ligoninę per du mėnesius, nors jie važiuodavo jos lankyti kiekvieną savaitgalį. AB "Lietuvos draudimas" jai atlygino 1600 Eur neturtinės žalos, o iš kaltinamojo motinos yra gavusi 1500 Eur. AB "Lietuvos draudimas" nepripažino kuro išlaidų, todėl prašo priteisti iš Transporto priemonių draudikų biuro.

Civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas M. B. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka atlyginti pirmos ir antros kelionės išlaidas, o dėl kitų kelionių apmokėjimo trūksta duomenų. Dalį žalos S. P. atlygino AB "Lietuvos draudimas", pateiks duomenis apie nukentėjusioms išmokėtas draudimo išmokas.

Prokuroras prašė tenkinti civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlygini visa apimtimi, o nukentėjusios S. P. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimą tenkinti atsižvelgiant į teismų praktiką.

Gynėjas prašė Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir VSDFV Vilniaus skyriaus civilinius ieškinius tenkinti iš dalies – iš reikalaujamų sumų atimti jau atlygintos žalos dydžius bei likusias sumas priteisti iš LR Transporto priemonių draudikų biuro, o civilinės ieškovės S. P. civilinį ieškinį dalyje, kuri viršija jai išmokėtas neturtinės žalos atlyginimo sumas, atmesti.

Banko „Luminor“ mokėjimo dokumentas patvirtina, kad A. Č. 2019-05-16 sumokėjo nukentėjusiajai S. P. už A. J. K. dalį žalos -1500 eurų (2 t., b. l. 162).

Akcinė draudimo bendrovė "Compensa Vienna Insurance Group" sutiko atlyginti S. P. 660 Eur dėl 2018-09-28 nelaimingo atstikimo pagal gyvybės draudimo sutartį (3 t., b.l. 1).

AB "Lietuvos draudimas" 2019-05-17 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jis atliko žalos administravimo veiksmus dėl 2019-09-28 eismo įvykio pagal pateiktus nukentėjusių asmenų reikalavimus ir, suderinęs su Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuru, atlygino S. P. 65,84 Eur už slaugos priemones ir medikamentus, kurie skirti gydytojo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui, 194,42 Eur už kelionės išlaidas ir 1600 Eur neturtinei žalai atlyginti. AB "Lietuvos draudimas" negali būti civiliniu atsakovu šioje byloje, nes jis materialiai nėra atsakingas už kaltinamojo veiksmus, kadangi transporto priemonė, sukėlusi eismo įvykį, nebuvo apdrausta privalomuoju valsdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Civiliniu atsakovu šioje byloje gali būti LR Transporto priemonių draudikų biuras (2 t., b. l. 112-113).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-21 nutartimi civilinis atsakovas AB "Lietuvos draudimas" pakeistas civiliniu atsakovu - Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuru (toliau – Biuras) (2 t., b. l. 143-144).

LR Transporto priemonių draudikų biuras pateikė 2019-09-12 ir 2019-09-25 informaciją apie 2018-09-28 eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas draudimo išmokas vykdomas regreso bylas, iš kurios matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ Biuro vardu 2019-02-22 išmokėjo nukentėjusiajai S. P. 1860,26 Eur žalos atlyginmą: 1600 Eur už neturtinę žalą ir 260,26 Eur už patirtas išlaidas (65,84 Eur už vaistus ir 194,42 Eur už kelionės išlaidas į gydymo įstaigas). Be to 2019-08-29 išmokėjo S. P. 802,66 Eur žalos atlyginimą: 92,45 Eur už vaistus, gydymo išlaidas, 330,74 Eur už kuro išlaidas dėl kelionių į gydymo įstaigas ir 379,47 Eur negautų pajamų. Taip pat nurodė, kad draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ Biuro vardu išmokėjo nukentėjusiajai B. D. 3386,43 Eur žalos atlyginimą, įskaitant 2000 Eur už neturtinę žalą, o kitai nukentėjusiajai G. V. išmokėjo 1316,49 Eur žalos atlyginimo, įskaitant 800 Eur už neturtinę žalą. Iš pridėtos 2019-08-27 eksperto išvados matyti, kad 330,74 Eur kelionės išlaidos į gydymo įstaigas paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2019-02-04 iki 2019-08-12 (3 t., b. l. 50-69, 96).

A. Č. atlygino Draudikų biurui regreso tvarką už A. J. K. 3776,75 Eur žalą (2 t., b. l. 161; 3 t., b. l. 96-100).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ; akto redakcija, galiojusi 2018-09-28 eismo įvykio metu) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Pagal šio įstatymo 19 straipsnio 6 dalį draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Remiantis minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Biuras nemoka išmokos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, jeigu žalą atlygina kaltininkas ar kitas asmuo arba dėl padarytos žalos išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėjo atsakingas draudikas (TPVCAPDĮ 21 straipsnio 3 dalis). Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 iki 2018-10-31 yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000 000 eurų dėl žalos turtui.

Byloje nustatyta, kad 2018-09-28 eismo įvykio metu A. J. K. vairuota transporto priemonė „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl pareigą išmokėti žalos atlyginimą tretiesiems asmenims turi Biuras, kuris vėliau regreso tvarka gali reikalauti išmokėtų sumų grąžinimo iš atsakingo už eismo įvykį asmens (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, iš Biuro turi būti priteistos civiliniams ieškovams visos turtinės žalos ir neturtinė žala, neviršijanti 5000 Eur ribos. Neturinė žala, viršijanti 5000 Eur sumą turi būti priteista iš atsakingo už eismo įvykį asmens - A. J. K..

Pateikti Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir VSDFV Vilniaus skyriaus civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo A. J. K. veiksmų ir nėra visiškai atlyginti (atlyginta po 250 Eur), kaltinamasis ir jo gynėjas šių ieškinių neginčijo, prašė priteisti prašomas sumas iš Biuro, todėl civiliniai ieškiniai tenkinami ta dalimi, kuria nėra atlyginti ir priteisiama iš Biuro civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 4701,56 eurų turtinės žalos atlyginimo, o civiliniam ieškovui VSDFV Vilniaus skyriui – 2339,07 turtinės žalos atlyginimo (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263, 6.280, 6.283, 6.290 straipsniai, TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitoje dalyje šių civilinių ieškovų ieškiniai netenkinami.

Taip pat teismas tenkina nukentėjusios ir civilinės ieškovės S. P. civilinio ieškinio patikslintą reikalavimą dėl 388,87 Eur kuro išlaidų už laikotarpį nuo 2018-09-29 iki 2019-01-10 priteisimo (3 t., b.l. 101-105), nes byloje esantys įrodymai (kuro pirkimo kvitai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikti duomenys apie S. P. gydymą, liudytojų G. V., B. D., Č. R. bei pačios nukentėjusios S. P. parodymai) patvirtina, kad S. P. po 2018-09-28 eismo įvykio buvo hospitalizuota VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir gydėsi stacionare iki 2018-11-30. S. P. ir liudytojai patvirtino, kad ja rūpinosi mama, kuri važinėjo į Vilnių iš Klaipėdos rajono. Ligoninėje S. P. sveikatos būklė buvo sudėtinga, ji pati ilgą laiką negalėjo savimi pasirūpinti, todėl ja rūpinosi tėvai, važinėdavo į ligoninę 3-4 kartus per mėnesį. Tai, kad į bylą nepateiktas 2018-09-29 kuro pirkimo kvitas nesudaro pagrindo manyti, jog po dukters nuvežimo į ligoninę po eismo įvykio tėvai nevyko jos aplankyti į ligoninę. Suprantama, kad tokioje netikėtoje ir stresinėje situacijoje kuro pirkimo kvitas galėjo būti neišsaugotas. 2019-01-10 medicinos dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina, kad S. P. buvo konsultuota VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninėje traumatologo ir fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų (2 t., b.l. 60, 62), todėl teismas daro išvadą, kad kelionių išlaidos už laikotarpį nuo 2018-09-29 iki 2019-01-10 nukentėjusiajai S. P. turi būti pilnai atlygintos. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ apmokėjo tik 3 kelionių išlaidas (194,42 Eur), kitų 6 kelionių išlaidos, t. y. 388,87 Eur S. P. nebuvo kompensuotos, šios išlaidos paskaičiuotos remiantis 2019-02-05 gydytojo eksperto išvada (3 t., b.l. 56-57), todėl reikalavimas dėl 388,87 Eur kelionės išlaidų priteisimo iš Biuro yra tenkintinas (BPK 44 straipsnio 10 dalis, CK 6.249, 6.251, 6.283 straipsniai, TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Civilinė ieškovė S. P. taip pat prašė priteisti iš kaltinamojo A. J. K. 38 500 Eur neturtinę žalą, nes 1500 Eur neturtinės žalos atlygino kaltininko motina A. Č..

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl ją įvertinti turi teismas, atsižvelgiant į visus konkrečioje byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus ir ginamos vertybės specifiką, taip pat nukentėjusiojo ir pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 str.). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008). Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-03 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Kadangi priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinės nutartys Nr. 2K-551/2010, 2K-397/2012).

AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiajai S. P. 1600 Eur neturtinę žalą, o kaltinamojo A. J. K. motina A. Č. atlygino 1500 Eur neturtinę žalą. Taigi S. P. iš viso atlyginta 3100 Eur neturtinė žala.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų rekomendacijų „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo“ 4.2 punkte nustatyta, kad orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kai sveikatos sutrikdymo laikotarpis nuo 1 iki 3 mėnesių, yra iki 5 MMA (minimalios mėnesinės algos), kai sveikatos sutrikdymo laikotarpis nuo 3 iki 6 mėnesių – iki 6 MMA, o kai sveikatos sutrikdymo laikotarpis virš 6 mėnesių, - iki 8 MMA. Pagal šių Rekomendacijų 5 punktą orientacinis neturtinės žalos dydis gali būti papildomai didinamas nuo 25 iki 100 procentų dėl nukentėjusio asmens netekto darbingumo, nustatyto neįgalumo ar specialiųjų poreikių lygio. Nuo 2019-01-01 Lietuvoje minimali mėnesinė alga yra 555 eurai neatskaičius mokesčių, todėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju, kai sutrikdymo laikotarpis yra nuo 1 iki 3 mėnesių, nenustačius nukentėjusiam neįgalumo ar specialiųjų poreikių lygio, neturtinė žala sudarytų iki 2775 Eur (5 x 555). Teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 eurų (kasacinė nutartis Nr. 2K-143-696/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-11-08 nutartis Nr. 1A-557-654/2017).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji S. P. dėl 2018-09-28 eismo įvykio buvo nustatytas kairio šlaunikaulio skeveldrinis lūžis, odos nubrozdinimai nugaros apatinėje dalyje, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, gydymo eigoje atsirado tarpvietės minkštųjų audinių, lytinių organų srityje komplikacijos, gydėsi stacionare du mėnesius, buvo du kartus operuota (2019 m. birželio mėnesį operuota trečią kartą), negalėjo pati apsitarnauti, judėti, apie 1,5 mėnesio negalėjo nei atsistoti, nei atsisėsti, turėjo būti slaugoma, vėliau pradėjo vaikščioti su vaikštyne, dėl operacijų ir procedūrų juto fizinį skausmą, turėjo vartoti vaistus, sumažėjo jos bendravimo galimybės, pablogėjo psichologinė būsena, atsirado depresija, lankėsi pas psichoterapeutę, dėl gydymosi turėjo atidėti studijas universitete, patyrė kitų nepatogumų. Nukentėjusioji S. P. yra jauno amžiaus (22 metų), o patirti sužalojimai atsilieps tolimesnei jos gyvenimo kokybei. Teismo posėdyje S. P. nurodė, kad neįgalumo neturi. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo A. J. K. veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo, judėjimo, mokymosi galimybių sumažėjimą bei kitus nepatogumus, todėl atsiradusios pasekmės jos fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų sunkumą ir pasekmes, į kaltinamojo amžių (21 metai), jo darbingumą, turtinę ir šeimyninę padėtį (turi darbą, nevedęs, gyvena su tėvais, išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų neturi ), teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas mano, kad nukentėjusios S. P. prašoma 38 500 Eur neturtinė žala yra ženkliai per didelė, todėl mažina iki 6000 Eur. Civilinei ieškovei S. P. yra atlyginta 3100 Eur neturtinė, žala, dėl to neatlyginta neturtinė žala sudaro 2900 Eur.

TPVCAPDĮ ir CK įtvirtina subsidiariąją draudiko (jo nesant – Biuro) ir transporto priemonės valdytojo prievolę prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį, todėl nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas (kasacinės nutartys Nr. 2K-418-222/2016, Nr. 2K-226-942/2016). Todėl civilinis atsakovas – Biuras privalo atlyginti kaltinamojo A. J. K. veiksmais nukentėjusiajai S. P. padarytą neturtinę žalą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto 5000 Eur dydžio. Kadangi Biuro vardu draudimo bendrovės yra atlyginusios nukentėjusioms 4400 Eur neturinės žalos (1600 Eur S. P., 2000 Eur B. D. ir 800 Eur G. V.), o S. P. yra priteisiama 2900 Eur neturtinė žala, todėl 600 Eur neturtinė žala turi būti priteista iš Biuro, o likusi 2300 Eur dalis priteisiama iš kaltinamojo A. J. K. (CK 6.254 str. 2 d.).

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis Nr. 2K-605/2011).

Pagal 2019-04-12 teisinių paslaugų sutartį S. P. sumokėjo advokatui R. Lupeikai 300 Eur už ieškinio parengimą (2 t., b.l. 78-79), 650 Eur už atstovavimą teisme ir dokumentų surašymą (2 t., b.l. 163-165; 3 t., b.l. 106), 400 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, teisines konsultacijas įskaitant keliones (3 t., b. l. 107-109), iš viso 1350 eurų, kurias prašo priteisti iš kaltinamojo. Šis reikalavimas yra pagrįstas, išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusioji buvo priversta siekti savo teisių gynybos teisme, todėl atsižvelgiant į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę (8 mėn.), suteiktas teisines paslaugas (advokatas dalyvavo 5 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 7 valandos 53 min., parengė civilinį ieškinį (7 lapai), prašymą dėl civilinio atsakovo pakeitimo (2 lapai), pasiruošė baigiamąją kalbą (7 lapai), taip pat įvertinus tai, kad advokatas vykdavo į teismo posėdžius iš Kretingos miesto, nėra pagrindo mažinti atstovavimo išlaidų dydį, todėl jos turi būti pilnai priteistos iš kaltinamojo A. J. K..

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyris pateikė informaciją, kad dėl transporto priemonės „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlikto nuvežimo ir saugojimo iki 2018-11-26 UAB „Sauda“ aikštelėje patirtos išlaidos sudaro 1,59 Eur su PVM (1 t., b. l. 24-29). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamojo A. J. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-13 nutartimi bei patikslinta 2019-05-15 nutartimi A. J. K. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas kredito įstaigų sąskaitose ir kitas turtines teises 40 000 Eur sumai nuo 2019-05-13 iki 2019-11-13 (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 46-47, 49, 101-103, 109-110). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-11 nutartimi buvo patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-15 nutartis, nurodant kad A. J. K. nustatomas dalinis nuosavybės teisių apribojimas kilnojamam ir nekilnojamam turtui, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, tačiau leidžiant jį valdyti ir naudotis, bei nustatomas visiškas nuosavybės teisių apribojimas turtinėms teisėms ir piniginėms lėšoms kredito įstaigų sąskaitose, uždraudžiant turtinėmis teisėmis ir piniginėmis lėšomis disponuoti, valdyti ir naudotis, tačiau paliekant teisę įmokėti lėšas į kredito įstaigose esančias sąskaitas bei leidžiant A. J. K. kiekvieną mėnesį disponuoti 300 Eur dydžio piniginių lėšų suma, esančia AB SEB banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad iš A. J. K. teismas priteisia S. P. 2300 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1350 Eur advokato išlaidų, iš viso 3650 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas nuo 40000 Eur mažintinas iki 3650 Eur ir nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki S. P. priteistos sumos visiško sumokėjimo arba iki kol priverstiniame išieškojimo vykdymo procese turto areštą A. J. K. turtui pritaikys antstolis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 109, 115, 297-298 straipsniais, 304-307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. J. Kudaruskui bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje arba mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti A. J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinės ieškovės S. P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti:

- iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro S. P. 388,87 Eur turtinės ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 988,87 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 87 ct),

- iš civilinio atsakovo A. J. K. 2300 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1350 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 3650 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų). Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Vilniaus teritorinei ligonių kasai 4701,56 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus vieną eurą 56 ct) turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro VSDFV Vilniaus skyriui 2339,07 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt devynis eurus 07 ct) turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. J. K. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 1,59 Eur (vieną eurą 59 ct) proceso išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (įstaigos kodas 191688326) atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, nurodant mokėjimo paskirtį - išlaidos už automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-13 nutartimi, kuri patikslinta 2019-05-15 ir 2019-11-11 nutartimis, A. J. K. taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą sumažinti nuo 40000 eurų iki 3650 eurų ir palikti laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki S. P. bus visiškai atlyginta priteista suma arba iki kol priverstiniame išieškojimo vykdymo procese turto areštą A. J. K. turtui pritaikys antstolis (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmeną su garso įrašais prie 2018-11-28 apžiūros protokolo palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Automobilio "Toyota Avensis", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktą, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti šio automobilio savininkui – valdytojui UAB (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registrui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.