- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- 1A-278-888/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21320-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- M. V.
- Nukentėjusysis
- U. T.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė, Ramūnas Putinas
- Kategorijos
- 2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 50 MGL (t. y. 2500 Eur) dydžio bauda.
Iš M. V. priteista nukentėjusiosios U. T. atstovo pagal įstatymą naudai 2000 Eur išlaidų atstovo pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. V. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 2 d. apie 9 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link A1 kelio, 2-oje eismo juostoje už sankryžos su (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30, 31 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio arba nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostoje perėjoje įėjusį (-ią) pėsčiąjį (-ą), prieš pėsčiųjų perėją gretimoje 1-oje eismo juostoje sustojus transporto priemonei, nesustojo ir vėl nepradėjo važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo (-iosios), kuriam (-iai) jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, važiavo, partrenkė ir sužalojo iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį perėjoje važiuojamąją dalį kirtusią U. T., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nuteistojo M. V. gynėja advokatė Rasa Malinauskienė prašo skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendį panaikinti ir nuteistąjį M. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą Nr. 1-40-1127/2022 jo atžvilgiu nutraukti.
2.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas visiškai nepagrįstai netaikė nuteistojo M. V. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Neįvertino visų proceso metu surinktų įrodymų, kas lėmė netinkamą BK 40 straipsnio taikymą bei nepagrįstą teismo išvadą, kad M. V. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nenustatytą viena iš sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį nevertino tos aplinkybės, kad nuteistasis M. V. daugiau nei per pusantrų metų po įvykusio eismo įvykio nepadarė naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kas leidžia daryti išvadą, jog jis padarė tinkamas išvadas dėl savo ankstesnio netinkamo elgesio ir laikosi teisės aktais reguliuojamo elgesio reikalavimų bei laikysis jų ir ateityje.
2.2. Be to, skunde nurodoma, jog teismas vertindamas M. V. asmenybę visiškai neatsižvelgė į tai, kad darbdavio jis yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kad jis yra labai jauno amžiaus, kritiškai vertina savo elgesį, supranta jo pavojingumą, ir dėl to labai išgyvena, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų. Taip pat skunde nurodoma, jog M. V. laiduoja sutiko būti jo mama E. B., kuri yra verta teismo pasitikėjimo, dalyvaudama teismo posėdyje ji patvirtino jos ir sūnaus glaudų ryšį bei galimybę daryti realią įtaką savo sūnui. Taigi, skunde nurodoma, jog M. V. mama yra visiškai tinkama būti paskirta laiduotoja. Be to, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus tai, kad M. V. nors ir yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau dėl jų niekam nekilo neigiamų pasekmių, po eismo įvykio daugiau Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, todėl yra pagrindas vertinti, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose, kad atleisti nuteistąjį M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atiduodant jį mamos E. B. priežiūrai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo M. V. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinį skundą nukentėjusiosios U. T. atstovas advokatas Ramūnas Putinas prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš nuteistojo M. V. 700 Eur proceso išlaidas nukentėjusiajai.
3.1. Atsiliepime atstovas advokatas teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas nuoseklia ir išsamia įrodymų analize. Konkrečių ir pagrįstų apeliacinio skundo motyvų dėl laidavimo instituto taikymo gynėja advokatė nenurodė, ji tik apsiribojo deklaratyviais teiginiais.
3.2. Jo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, kadangi nagrinėjamu atveju nėra nustatytų laidavimo instituto taikymo sąlygų visumos, kadangi nuteistasis M. V. nors ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos pagrindo nėra, kadangi nuoširdaus prisipažinimo dėl kaltės nebuvo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.
3.3. Taip pat atsiliepime į apeliacinį skundą atstovas advokatas nurodo, jog laiduotojas turi turėti nepriekaištingą reputaciją, t. y. turi būti atsižvelgiama į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tačiau, nagrinėjamu atveju, toks asmuo nenustatytas, nes galima laiduotoja E. B. ir UAB „Broileta“ Alytaus apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinti kaltais, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje. Todėl, galima nuteistojo M. V. laiduotoja E. B. neatitinka BK 40 straipsnio 3 dalies nuostatos – teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad neva, M. V. daugiau nei per pusantrų metų po įvykusio eismo įvykio nepadarė naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kad leidžia daryti išvadą, jog jis padarė tinkamas išvadas dėl savo ankstesnio netinkamo elgesio ir laikosi teisės aktais reguliuojamo elgesio reikalavimų bei laikysis jų ir ateityje, tačiau nukentėjusiosios atstovo advokato įsitikinimu, toks apeliacinio skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo M. V. gynėja advokatė Rasa Malinauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Andrius Brasas ir nukentėjusiosios U. T. atstovas advokatas Ramūnas Putinas prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. V. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. V. gynėja advokatė Rasa Malinauskienė kelia atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, prašo atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), todėl, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis) bei remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
6. Teisėjų kolegija susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, priimto nuosprendžio ir apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad M. V. atžvilgiu gali būti taikomos BK 40 straipsnio nuostatos ir jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nenustatyta viena iš būtinų sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
7. Kolegija pažymi, kad pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).
8. Byloje nustatyta, kad M. V. nusikalto pirmą kartą, anksčiau nei karto nebuvo teistas (1 t., b. l. 133), padarė vieną neatsargų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šioje byloje pareiga atlyginti žalą kyla civiliniam atsakovui – draudimo bendrovei, todėl yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytos sąlygos, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, t. y. nėra pagrindo manyti, kad M. V. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Šiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
9. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012).
10. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo M. V. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ypatingai sureikšmino aplinkybes, susijusias su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn ir ši aplinkybė nėra pagrindas atsisakyti taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių ir jam taikytą administracinę atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-67-511/2017, 2K-329/2013), taigi apylinkės teismas pagrįstai vertino šią aplinkybę.
11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo M. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn duomenis, kurių pagrindu nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2020 m. administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo patrauktas 4 kartus, padaryti nusižengimai laikytini pakankamai šiurkščiais. Ši aplinkybė pagrįstai leidžia teigti, kad M. V. nepaiso nustatytų elgesio taisyklių, už administracinius nusižengimus jam skiriamos baudos ir net specialiosios teisės atėmimas nuo pakartotinių teisės pažeidimų darymo jo nesulaiko. Ši aplinkybė paneigia ir jo argumentą, kad jis yra darbdavio charakterizuojamas išimtinai tik teigiamai. Iš administracinių nusižengimo registro duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 25 d. surašytas administracinis nurodymas už tai, kad 2020 m. balandžio 17 d., vairuodamas transporto priemonę, viršijo leistiną greitį 38 km/val. 2019 m. taip pat du kartus baustas už leistino greičio viršijimą, atitinkamai 25 km/val. ir 29 km/val., taip pat nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. liepos 20 d., vairuodamas automobilį pagrindiniu keliu, lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108, o už šį nusižengimą paskirta ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Kaip teisingai ir pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, jog 2020 m. balandžio 25 d. M. V. buvo surašytas administracinis nurodymas dėl leistino greičio viršijimo, ir vos po dviejų mėnesių, M. V. dar kartą padarė grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. nelėtindamas greičio iki pėsčiųjų perėjos, nesustodamas prieš ją, nors gretimoje eismo juosta važiavusi transporto priemonė sustojo, nepastebėjo į pėsčiųjų perėją įžengusios nukentėjusiosios ir ją partrenkė, o dėl įvykio nepilnametei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šie pažeidimai taip pat susiję su eismo saugumu, ir nors kaip skunde nurodyta, kad M. V. pastaruosius pusantrų metų nuo atsitikusio įvykio nėra padaręs jokio nusižengimo, tačiau tai vis tiek leidžia abejoti nuteistojo noru ateityje stengtis ir nedaryti teisės pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas nuteistojo gynėjos advokatės skundą taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad paskutinis teisės pažeidimas dėl kurio jis (M. V.) patrauktas jau ne administracinėn, o baudžiamojon atsakomybėn leidžia teigti, kad M. V. daromi teisės pažeidimai sunkėja.
12. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados netaikyti M. V. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką yra motyvuotos ir pagrįstos byloje nustatytomis aplinkybėmis. Klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas tinkamai, kaip visumą, neatsietai vertinant nuteistojo asmenį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime motyvai išdėstyti aptarus kiekvieną iš teisinių kriterijų, reikšmingų taikant BK 40 straipsnio nuostatas, jie aiškūs ir įtikinantys, pagrįsti nuodugnia teisiškai reikšmingų aplinkybių analize, tinkamai vadovaujantis su šiuo klausimu susijusia kasacinės instancijos teismo praktika. Pažymėtina, jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą, neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Būtent tokių pagrįstų abejonių pirmosios instancijos teismui ir kilo.
13. Įvertinus duomenų visumą, darytina išvada, kad M. V. linkęs nesilaikyti įstatymų, tinkamų išvadų dėl savo anksčiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų. Atkreiptinas dėmesys, kad M. V. nusikalstamą veiką padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, formuodamas savo vidinį įsitikinimą ir siekdamas padaryti išvadą dėl to, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad M. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pagrįstai rėmėsi tyrimo metu surinktais duomenimis ir vertino turimą informaciją apie M. V. buvusius administracinius baustumus.
14. Dėl nurodytų priežasčių aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino nusikalstamą veiką padariusio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymo klausimus ir pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrįsto manymo, jog M. V. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
15. Teisėjų kolegija atmesdama nuteistojo gynėjos advokatės skundą taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ir nors apylinkės teismas nuosprendyje apie M. V. motinos, kaip laiduotojos, tinkamumą nepasisakė, tačiau aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad ji negali būti nustatyta kaip verta pasitikėjimo. Tokia išvada daroma dėl to, kad patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą (LITEKO) matyti, kad E. B. yra teista du kartus (Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2017 m. gruodžio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį). Be to, matyti, kad anksčiau ji yra bausta administracine tvarka. Taigi, nėra pagrindo pripažinti nuteistojo M. V. motinos E. B. kaip tinkama laiduotoja, nes neatitinka BK 40 straipsnio 3 dalies nuostatos – teismo pasitikėjimo vertas asmuo be to, abejotina, kad laiduotoja E. B. sugebėtų daryti teigiamą įtaką M. V., kadangi pati yra du kartus teista bei bausta administracine tvarka.
16. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas M. V. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.
17. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, kaip ir nėra pagrindo atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu ir nutraukti šią baudžiamąją bylą, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo M. V. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl proceso išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
18. Nukentėjusiosios U. T. atstovas advokatas Ramūnas Putinas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą (3 t., b. l. 15) bei atsiliepime prašė iš nuteistojo M. V. priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą matyti, kad advokatui Ramūnui Putinui buvo sumokėta 700 Eur.
19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).
20. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, pateikė tik nuteistojo gynėja advokatė. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat procesinių dokumentų – apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą – surašymas. Dėl to, nukentėjusiosios turėtos išlaidos dėl advokato dalyvavimo rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei dalyvaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, turi būti apmokėtos. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms. Nors advokatas parengė atsiliepimą į nuteistojo gynėjos advokatės apeliacinį skundą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jis nėra didelės apimties, be to, didžiąją jo dalį sudaro apylinkės teismo nuosprendyje nurodytų argumentų ir motyvų, teismų praktikos bei teorijos perrašymas. Taip pat, nustatant priteistinų proceso išlaidų dydį, turi būti įvertinta ir ta aplinkybė, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato pareigos nukentėjusiajam pateikti atsiliepimo į nuteistojo ar kitų proceso dalyvių pateiktus apeliacinius skundus. Advokatas taip pat dalyvavo tik viename apygardos teisme vykusiame teismo posėdyje, kuris truko vos 15 minučių. Pažymėtina ir tai, kad Ramūnas Putinas atstovavo nukentėjusiąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, jam nereikėjo laiko susipažinti su bylos medžiaga, kurią ir taip sudaro vos 3 tomai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamas tik klausimas dėl netaikyto laidavimo (BK 40 straipsnis), kurio apimtis taipogi nėra didelė, todėl laiko sąnaudos, susipažįstant su apeliacinių skundu, teisėjų kolegijos vertinimu, neturėjo viršyti 1 valandos. Dėl to, kas išdėstyta, iš nuteistojo M. V. priteistinos nukentėjusiosios U. T. turėtos išlaidos už advokato paslaugas yra mažintinos iki 350 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. V. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo M. V. nukentėjusiajai U. T. 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.