Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo C. A. R. atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, G. A. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo C. A. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš DUAB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir civilinis atsakovas) priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pripažinta civilinio ieškovo C. A. R. teisė į ieškinio dėl 297,17 Eur turtinės žalos dėl medicininių išlaidų atlyginimo patenkinimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 2 dalimi, klausimas dėl 297,17 Eur medicininių išlaidų atlyginimo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civiliniam ieškovui C. A. R. iš G. A. priteista 1 480 Eur dydžio procesinių (atstovavimo) išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo C. A. R. atstovas advokatas Aivaras Raišutis prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, ir C. A. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, t. y. iš civilinės atsakovės priteisti 3 470,41 Eur (3 173,24 Eur negautos pajamos iš individualios veiklos ir 297,17 Eur medicininės išlaidos) turtinei žalai atlyginti ir 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus konstatuojama, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė. Atsižvelgiant į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl turtinės žalos – medicininių išlaidų atlyginimo

6. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo atstovas advokatas Aivaras Raišutis prašo skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam pripažinta teisė į 297,17 Eur medicininių išlaidų atlyginimą, o ši civilinio ieškinio dalis perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka, pakeisti ir iš civilinio atsakovo nukentėjusiojo naudai priteisti 297,17 Eur medicininėms išlaidoms atlyginti.

Dėl turtinės žalos – negautų pajamų iš individualios veiklos

12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nukentėjusiojo atstovo, civilinio atsakovo pateikta negautų pajamų iš individualios veiklos apskaičiavimo metodika, sutinka su civilinio atsakovo pastebėjimu, jog nukentėjusiojo atstovo pateikti negautų pajamų iš individualios veiklos apskaičiavimai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Tiek civilinis atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės. Šių taisyklių 10 punkte nustatyta, kad asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo (VMI pateiktoje ir jos patvirtintoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas). Šios pajamos, atskaičius sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir nukentėjusio trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą, dalijamos iš 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti, skaičiaus. Jeigu asmuo individualia veikla vertėsi trumpiau negu 12 mėnesių, žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą individualios veiklos laikotarpį.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinio atsakovo pateiktas ir pirmosios instancijos teismo priimtas negautų pajamų apskaičiavimas nėra tikslus. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis buvo sužalotas – 2021 m. gruodžio 17 d. Vadovaujantis Taisyklių 10 punktu, nukentėjusiojo negautos pajamas iš individualios veiklos turėjo būti apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo (VMI ir jos patvirtintoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas). Kadangi byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo gautas pajamas iš individualios veikos per 12 paskutinių mėnesių iki sveikatos sutrikdymo, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d., todėl jo vidutinės pajamos iš individualios veiklos turi būti apskaičiuojamos pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo, t. y. pagal 2020 metais deklaruotas pajamas iš individualios veiklos. Iš duomenų pajamų mokesčio deklaracijai už 2020 m. matyti, kad nukentėjusysis deklaravo, kad individualios veiklos pajamas gavo iš: UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – 540 Eur; UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – 1 625,43 Eur; VšĮ (duomenys neskelbtini)– 2 515,40 Eur (3 t., b. l. 39) t. y. iš viso 4 680,83 Eur pajamų. Tuo metu iš duomenų pajamų mokesčio deklaracijai už 2021 m. matyti, kad nukentėjusysis deklaravo, kad individualios veiklos pajamas gavo iš: VšĮ (duomenys neskelbtini)– 5 987,76 Eur; UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – 954,76 Eur; MB Mokymo centras ,,(duomenys neskelbtini)“ – 1 976 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ – 214,34 Eur (3 t., b. l. 32-34), t. y. iš viso gavo 9 132,86 Eur pajamų. Aptarti duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis 2020 metais individualios veiklos pajamų gavo mažiau, tačiau pirmosios instancijos teismui (taip pat civiliniam atsakovui bei nukentėjusiajam) skaičiuojant jo negautas pajamas už dėl nusikalstamos veikos nedirbtą laikotarpį buvo naudojamos– 2021 metais gautos, t. y. didesnės pajamos. Nesant ginčo dėl to, kurių kalendorinių metų individualios veiklos C. A. R. gautos pajamos turi būti skaičiuojamos, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju negautoms pajamoms apskaičiuoti pagrįstai buvo panaudotas nukentėjusiajam palankesnis laikotarpis – 2021 metai, nes, viena vertus, C. A. R. beveik visus šiuos metus iki įvykio dirbo, kita vertus, šiais metais jis gavo daugiau pajamų nei 2020 metais.

15. Apskaičiuojant nukentėjusiojo negautas pajamas iš individualios veiklos, būtina nustatyti laikotarpį, kuriuo nukentėjusysis dėl sužalojimo negalėjo dirbti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. kovo 4 d. Civilinio atsakovo vertinimu, nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpis buvo nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. vasario 11 d., nes civilinis atsakovas atlygino nukentėjusiajam negautas pajamas už neįvykusius koncertus Meksikoje, įtraukiant kelionės laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. vasario 15 d. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpio pradžia – 2021 m. gruodžio 22 d. Byloje esanti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. kovo 7 d. pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas patvirtina, kad C. A. R. buvo nedarbingas nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. vasario 15 d. (2 t., b. l. 196). Be to, iš 2021 m. gruodžio 17 d. E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymo (1 t., b. l. 83) matyti, kad nukentėjusysis nedarbingumo atsisakė. Taigi aptarti duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad C. A. R. nedarbingumas turi būti skaičiuojamas ne nuo 2021 m. gruodžio 17 d., o nuo 2021 m. gruodžio 22 d.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su civilinio atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nukentėjusiojo atstovas nepagrįstai teigia, jog C. A. R. buvo nedarbingas iki 2022 m. kovo 4 d. Kaip jau minėta, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. kovo 7 d. pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas patvirtina, kad C. A. R. buvo nedarbingas nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. vasario 15 d. (2 t., b. l. 196). Tačiau atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis 2022 m. vasario 15 d. – 2022 m. kovo 4 d. turėjo koncertuoti Meksikoje. Jis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad šiuo laikotarpiu pajamų iš individualios veiklos Lietuvoje nebūtų gavęs. Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat, į tai, kad civilinis atsakovas atlygino nukentėjusiajam negautas pajamas už neįvykusius koncertus Meksikoje, įskaitant kelionę į Meksiką, kelionės į Meksiką trukmę (apie 22 val., t. y. viena para), apskaičiuojant jo negautas pajamas iš individualios veiklos, laikytina, kad jis negalėjo vykdyti individualios veiklos dėl patirto sužalojimo iki 2022 m. vasario 13 d. (imtinai). Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusysis negavo pajamų iš individualios veiklos laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. vasario 13 d., t. y. 54 dienas.

17. Duomenys pajamų mokesčio deklaracijai už 2021 m. patvirtina, kad C. A. R. 2021 metais gavo 10 806,80 Eur pajamų, įmokų bazei apskaičiuoti. Iš šios sumos atimamos veiklos sąnaudos (išlaidos) – 3 242,04 Eur (30 proc.), taip pat mokėtinas gyventojų pajamų mokestis 378,23 Eur (5 proc.) ir gaunama realiai C. A. R. gautų pajamų suma – 7 186,53 Eur. Nustatant per vieną kalendorinę dieną gautą grynųjų pajamų sumą, naudojamos 355 dienos ir gaunama 20,24 Eur vienos dienos gautų pajamų suma (7 186,53 Eur / 355 dienų). Negautų pajamų laikotarpis nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. vasario 13 d., buvo 54 dienos. Taigi negautos pajamos iš individualios veiklos (20,24 Eur x 54 kalendorinės nedarbo dienos) sudaro 1 092,96 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, jog civilinio atsakovo C. A. R. buvo atlyginta 1103,20 Eur negautų pajamų suma, kuri nepaisant to, kad buvo suskaičiuota ne pagal aukščiau teisėjų kolegijos pateiktą skaičiavimo metodiką, bet yra pakankama (net šiek tiek viršija) padengti nukentėjusiojo realiai negautų pajamų sumą, t. y. patirtą šią turtinės žalos dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog apeliacinio skundo reikalavimas priteisti nukentėjusiajam 3 173,24 Eur negautų pajamų iš individualios veiklos yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

18. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021).

19. Teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Taip pat pažymėtina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

20. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

21. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

22. Neabejotina, kad nukentėjusysis C. A. R. dėl nuteistojo G. A. veiksmų patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas dėl eismo įvykio metu atsiradusių sužalojimų, o būtent: kairio žastikaulio išnirimo ir žastikaulio didžiojo gumburo lūžio. Nukentėjusysis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, teigė, jog iki šiol jaučia įvykio pasekmes, tęsia gydymą, negalės griežti smuiku apie 1, 5 metų, iki sužalojimo per metus turėdavo 15-20 koncertų. Nukentėjusiojo patirti negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį.

23. Baudžiamosios bylos duomenimis, civilinis atsakovas nukentėjusiajam C. A. R. apskaičiavo ir išmokėjo 4 000 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti (1 t, b. l. 122), o pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš civilinio atsakovo priteisė dar 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vis dėlto, nukentėjusysis ir jo atstovas apeliaciniu skundu nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Nukentėjusiojo vertinimu, jam turėjo būti priteista ne 2 000 Eur, o 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (iš viso 10 000 Eur). Teisėjų kolegija su šia nukentėjusiojo ir jo atstovo pozicija nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog teisinga kompensacija šiuo atveju yra 6 000 Eur, todėl ją dar labiau didinti nėra teisinio pagrindo.

24. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio pirmosios instancijos teismas pripažino, kad C. A. R. patirtas sužalojimas turi reikšmingos įtakos jo profesinei muzikanto (smuikininko) karjerai, tačiau, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, įvertino tai, kad muzikavimas nėra vienintelis nukentėjusiojo užsiėmimas, iš kurio jis gauna pajamų pragyvenimui – nukentėjusysis verčiasi kalbų mokymu.

25. Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas Jonas Mindaugas Paliulis, išnagrinėjęs pateiktus C. A. R. medicininius dokumentus, įvertinęs eismo įvykio aplinkybes, padarė išvadą, kad C. A. R. 2021 m. gruodžio 17 d. VšĮ RVUL nustatytas kairio žastikaulio išnirimas ir žastikaulio didžiojo gumburo lūžis, kas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kairę ranką ir peties sąnarį paveikiant kietu buku daiktu. Tai galėjo būti padaryta aptariamojo eismo įvykio metu automobiliui parbloškiant pėsčiąją (1 t., b. l. 65, 66-69). VSDV Kauno skyriaus duomenimis C. A. R. dėl paskirtų sužalojimų buvo nedarbingas nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 202 m. vasario 15 d. (2 t., b. l. 96). Taip pat, bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo reikalinga reabilitacija, kurios metu jam buvo atliekami gydomieji masažai, kineziterapija, akupunktūra (2 t., b. l. 94, 96, 97, 100, 103, 106, 107, 109, 110, 111, 113, 35, 116, 117, 119, 121, 163, 3 t, b. l. 28, 29, 38, 77, 78, 83, 113, 115). Iš byloje esančio ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad nukentėjusysis 2022 m. balandžio 20 d. kreipėsi į gydymo įstaigą, skundėsi ribotais ir skausmingais kairio peties judesiais, skausmą vertina 5 balais, vargina naktiniai skausmai, kuriuos vertina iki 8 balų. Rekomenduota tęsti reabilitaciją 3-6 mėnesius, nes jis yra profesionalus smuikininkas, o rankos funkcija nėra pilnai atsistačiusi. Išlieka paties sąnario kontraktūra, riboti aktyvūs ir pasyvūs judesiai, taip pat ryškiai riboti aukštos amplitudės peties judesiai – negali atlikti veiklų pakėlęs rankos, sumažėjusi žasto ir dilbio raumenų jėga (2 t., b. l. 99). Iš 2022 m. rugsėjo 22 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad nukentėjusįjį konsultavo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja. Pastarasis skundėsi skausmu kairio pečio juostoje ir kairio žasto srityje. Objektyviai įvertinus nukentėjusiojo būklę nustatyta: nežymiai riboti ir skausmingi kairio peties judesiai, ribota mentės ekskursija, skausmas 5 balai, vargina naktiniai skausmai, atsigulus ant kairės rankos. Grojant ilgesnį laiką atsiranda intensyvus skausmas, kairio žasto raumenų įtampa ir raumenų silpnumas. Nustatyta lengva sąnario kontraktūra – negali atlikti pilnos amplitudės judesių, ypač rotacinių, sunkiau atlikti veiklas pakėlus rankas. Rekomenduota aktyvi reabilitacija: elektroterapija TENS, rankos, pečių juostos gydomasis masažas, individuali kineziterapija, akupunktūra. Tikslinga tęsti reabilitacinį gydymą iki 3-6 mėnesių, nes rankos funkcija nėra pilnai atsistačiusi, išlieka peties sąnario kontraktūra, riboti aktyvūs ir pasyvūs judesiai, ryškiai riboti aukštos amplitudės peties judesiai, negali atlikti veiklų pakėlęs ranką, sumažėjusi žasto ir dilbio raumenų jėga (2 t., b. l. 164). Tai pat iš 2022 m. gruodžio 13 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad nukentėjusysis kreipėsi į fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją. 2022 m. kovo mėnesį pradėta reabilitacija, iki šiol epizodiškai taiko įvairias reabilitacines priemones (kineziterapija, masažai, akupunktūra). Dinamika teigiama, tačiau nepakankama, išlieka riboti kairio peties judesiai, skausmas maksimalių amplitudžių metu, rankos silpnumas. Jau gali groti smuiku, tačiau pagrojęs apie valandą, jaučia peties skausmą, rankos nuovargį. Kasdien daro mankštas, padeda akupunktūros, masažai. Siekiant atkurti biopsichosocialines funkcijas, rankos mobilumą, jėgą ir rankos funkcionalumą, reikalingą profesionaliam muzikantui, skiriamos reabilitacinės priemonės: kineziterapija derinama su radio bangų dažnio terapija, pečių juostos, nugaros masažas, tikslingas izokinetinės kairės rankos jėgos vertinimas ir darbas su izokinetiniu aparatu, kaip papildoma priemonė tikslingi pavieniai akupunktūros seansai (3 t., b. l. 118-120). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš aptarto seka, kad nukentėjusiojo kairės rankos funkcija, reikalinga griežiant smuiku, nėra pilnai atkurta, dėl ko C. A. R. patiria neigiamus išgyvenimus, sąlygojamus ne tik fizinio skausmo, bet ir nežinojimo, ar galės tęsti profesionalaus smuikininko karjerą. Iš 2021 m. gruodžio 17 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad nukentėjusiajam intraveninėje nejautroje buvo atlikta žastikaulio repozicija, imobilizacija įtvaru (1 t., b. l. 83). C. A. R. nustatyta kairio žastikaulio trauma nelaikytina itin sudėtinga, duomenų, kad jam dėl patirtų sužalojimų būtų atlikta operacija ar ji būtų reikalinga ateityje, nenustatyta. Nukentėjusiajam atliekama įprastinė fizinė reabilitacija, kurios metu stebimi teigiami pokyčiai, duomenų apie neigiamus liekamuosius reiškinius negauta.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 6000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017). Didesnės sumos priteisiamos paprastai tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Pavyzdžiui, nukentėjusiems priteistos neturtinės žalos sumos: 2 896,20 Eur (10 000 Lt) dėl kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-507/2015); 2 896,20 Eur (10 000 Lt) dėl paviršinių odos nubrozdinimų veide, krūtinės ląstoje, kairiojo peties, abiejų riešų, klubų ir abiejų kelių srityse, kairio alkūnkaulio kūno lūžio, galvos smegenų sukrėtimo, kairio vidurinio sėdmens raumens plyšimo, riešo sąnario kontrakrūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018); 3 475 Eur (12 000 Lt) dėl galvos, abiejų kojų sužalojimų, vienos kojos kelio sutraiškymo, kai po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015); 6 800 Eur dėl kairio klubakaulio centrinio išnirimo, kairės gužo duobės lūžimo, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimo, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimo, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, nukentėjusysis buvo operuotas, ilgai gydytas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016); 7 000 Eur dėl muštinės galvos žaizdos, odos nubrozdinimų dešinėje pilvo sienoje, kaklinio VII, krūtininių I ir II slankstelių keterinių ataugų lūžių, krūtininių I ir II slankstelių lankų lūžių, krūtininio I slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžio, dešinės krūtininės ląstos pusės III-IX šonkaulių lūžių, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžių, dešinės blauzdos kaulų (blauzdikaulio ir šeivikaulio) lūžių (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020); 5 000 Eur dėl dešinio šlaunikaulio lūžio, kairės plaštakos I piršto lūžio, dešinės krūtinės ląstos IV, V šonkaulių lūžių, žaizdos kairės rankos I piršte, odos nubrozdinimų kairėje kojoje (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-325-744/2019).

27. Pažymėtina, kad teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos. Nustatant nukentėjusiojo patikros neturtinės žalos dydį ir vertinat teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos dydžius, būtina atsižvelgti į nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, gydymosi trukmę, liekamuosius reiškinius kitas neturtinei žalai nustatyti reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam nustatytas žastikaulio išnirimas ir žastikaulio didžiojo gumburo lūžis. Teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, tais atvejais, kai nukentėjusiajam nustatyti kaulų lūžiai, taip pat labai įvairi. Pavyzdžiui, 6 000 Eur dėl kairio šlaunikaulio skeveldrinio ir kairio žastikaulio lūžimų (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-417/2020); 3 500 Eur dėl nubrozdinimo išorinio kulkšnelio srityje, uždaro dešinio šokikaulio lūžio su šokikaulio išnirimu į viršų ir į šoną su dešinės čiurnos srities patinimu, deformacija (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 114-557/2019); 5 000 Eur dėl dešinio žastikaulio skeveldrinio galvos lūžimo su poslinkiu, dešinio šeivikaulio galvos lūžimo ir kairio raktikaulio petinio galo lūžimo, galvos ir kaklo sumušimo (kaklo raiščių patempimo) (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-462/2019).

28. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo teismų praktikoje esančių neturtinės žalos nustatymo kriterijų, pagrįstai atsižvelgė į teismų praktikoje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo ribas, taip pat į kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, be kita ko, į patirto sužalojimo pobūdį ir jo poveikį nukentėjusiojo profesinei veiklai. Šiuo atveju, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į nuteistojo kaltės formą (padarytas neatsargus nusikaltimas), jo turtinę padėtį, jį charakterizuojančius duomenis ir galimybes dirbti bei gauti pajamas, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į paminėtą kasacinio teismo praktiką ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra artimas maksimaliam pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose priteistiną žalos dydį. Įvertinus aprašytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nuspręsdamas, kad nukentėjusysis patyrė 6 000 Eur dydžio neturtinę žalą, iš esmės nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, o teisingai ir pagrįstai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijaus. Pažymima, kad priteista suma yra viena iš didžiausių nustatomų tokio pobūdžio bylose, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir dar labiau didinti priteistą sumą nustatant didesnę patirtą neturtinę žalą nėra teisinio pagrindo.

30. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

31. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš G. A. valstybės naudai prašoma išieškoti 130 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir G. A. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo G. A., į tai, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas, sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiojo C. A. R. atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš G. A. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.