Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-159-875/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-02
Bylos Nr.: 1A-159-875/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Nutartis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais.

Teisėjai: Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis
Civilinis atsakovas: AB „(duomenys neskelbtini)“
Nukentėjusysis: R. S., R. S. Automobilis, „Fiat Ducato“, valstybiniai Nr
Atsakovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Vigintas Strička, Vida Povilaitienė

Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-875/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26957-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.7; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 1.2.25.4.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.4.6.4.4; 2.4.7; 2.4.9; 3.12 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus, Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, Rasai Jančauskienei,dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,asmeniui, kurio atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla V. Č.,jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. T.,nukentėjusiosios R. S. atstovui advokatui Vigintui Stričkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieniems metams, laiduotoju paskiriant E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 (dešimties) MGL (500 – penkių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios R. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 7 000 (septyni tūkstančiai) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atmestas.

Nukentėjusiosios R. S. turėtos advokato paslaugų išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir nukentėjusiajai iš V. Č. priteista 500 (penki šimtai) eurų.

Netenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš nukentėjusiosios R. S.

Automobilis „Fiat Ducato“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas V. Č., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas teisėtam savininkui neribotam naudojimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. Č. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad jis 2019 m. birželio 27 d., apie 06.12 val., (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Fiat Ducato“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. artėdamas prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų eismo dalyvių ir jų turto saugumui ir aplinkai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją R. S. ir dėl to ją kliudė, t. y. įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai R. S. padaryti kūno sužalojimai: muštinė galvos žaizda, odos nubrozdinimas dešinėje pilvo sienoje, kaklinio VII, krūtininių I ir II slankstelių keterinių ataugų lūžiai, krūtininių I ir II slankstelių lankų lūžiai, krūtininio I slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis, dešinės krūtininės ląstos pusės III-IX šonkaulių lūžiai, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, dešinės blauzdos kaulų (blauzdikaulio ir šeivikaulio) lūžiai, R. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl jai nustatytų kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. S. ir šią dalį išdėstyti naujai: nukentėjusiosios R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 1 665 (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt penkis) eurus neturtinės žalos atlyginimo, civilinį ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atmesti.

2.1. Civilinis atsakovas nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas nukrypus nuo materialinės teisės normų ir teismų praktikos, todėl keistinas.

2.2. Teigia, kad V. Č. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčijo, todėl AB „(duomenys neskelbtini)“ nelaukdamas teisminio proceso išmokėjo nukentėjusiajai (civilinei ieškovei) draudimo išmoką dėl turtinės žalos (191,32 – vieno šimto devyniasdešimt vieno euro ir trisdešimt dviejų euro centų) gydymo išlaidų ir (32 – trisdešimt dviejų eurų) kelionės išlaidų bei neturtinės žalos (2 775 – dviejų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) arba 5 (penkių) minimalius mėnesio atlyginimų dydžio (toliau – MMA). Dėl šio fakto ginčo nėra.

2.3. Apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ gavo naują informaciją apie nukentėjusiosios gydymo ilgesnę trukmę, todėl priėmė sprendimą dėl papildomos išmokos išmokėjimo, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai papildomai išmokėjo 1 665 (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt penkis) eurus. Šiuo metu AB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso nukentėjusiajai neturtinės žalos yra atlyginęs 4 440 (keturis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt) eurų (arba 8 (aštuonis) MMA). Atsižvelgiant į tai AB „(duomenys neskelbtini)“ skundžia nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio neturtinės žalos išsprendimo dalyje, kuri viršija 4 440 (keturių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimties) eurų priteisimą.

3. Dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio civilinis atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai yra padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos baudžiamojoje byloje pateikta specialisto išvada bei specialistės duoti parodymai, ją apklausus apylinkės teisme). Nukentėjusiosios gydymas truko ilgiau nei 6 (šešis) mėn. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakyme Nr. 1K-367 patvirtintą teisės aktą „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos“ rekomendacijų 4.2.4. punktą, buvo priimtas sprendimas nukentėjusiajai išmokėti bendrą 4 440 (keturių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimties) eurų (8 (aštuonių) MMA) išmoką dėl neturtinės žalos, t. y. maksimalią minėtose rekomendacijose numatytą išmoką dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodo, kad „pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą paprastai priteisiama nuo 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų iki 7 000 (septynių tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo“ ir kaip tokį teiginį pagrindžiančią teismų praktiką nurodė konkrečius kasacinio teismo priimtus procesinius sprendimus. Peržiūrėjus pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytas LAT nutartis matyti, kad didžiausia baudžiamosios bylose priteista suma dėl neturtinės žalos esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui yra 3 000 (trys tūkstančiai) eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Kitose skundžiamame nuosprendyje paminėtose kasacinės instancijos teismo nutartyse nurodytos priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos yra mažesnės nei 3 000 (trys tūkstančiai) eurų.

3.2. Pažymi, kad papildoma nukentėjusiajai išmokėta neturtinės žalos, t. y. 1 665 (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt penkių) eurų išmoka yra išmokėta jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, todėl iš civilinio atsakovo ši papildomai išmokėta suma turėtų būti priteistina, kuri nukentėjusiajai faktiškai jau yra išmokėta (patvirtina prie apeliacinio skundo pateiktas draudimo bendrovės raštas).

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą nukentėjusiosios R. S. atstovas advokatas Vigintas Strička prašo civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti bei iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai priteisti patirtas bylinėjimosi (proceso) išlaidas.

1.1. Atsiliepime nukentėjusiosios atstovas nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 16 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį keisti civilinio atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Pažymi, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teigia, kad nukentėjusiąją R. S. šis incidentas labai stipriai paveikė tiek fiziškai, tiek emocionaliai. Nurodo, kad nukentėjusioji patyrė didelį skausmą, stresą bei išgąstį, išgyvena didelį dvasinį sukrėtimą. Po šio įvykio ji buvo operuojama (duomenys neskelbtini) kartus. Šiuo metu nukentėjusioji negali savarankiškai vaikščioti, ją kankina skausmai. AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde pagrįstai pripažino, kad nukentėjusiajai R. S. patirtų traumų visuma yra išskirtinio pobūdžio. Atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimu, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, t. y. asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju, fizinės pasekmės asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę sveikatos būklę, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir vertinami kaip darantys neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdyje civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti pilna apimtimi, prokurorė prašė civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti, asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. Č., jo atstovas prašė civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiosios atstovas advokatas prašė civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 16 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, susijusių su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 4 punktas).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

6. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, V. Č. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau ginčija civiliniam atsakovui nukentėjusiajai R. S. civiliniu ieškiniu priteistą neturtinės žalos dydį, prašo nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir vietoj apylinkės teismo nuosprendyje nukentėjusiajai priteisto 7 000 (septynių tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisti nukentėjusiajai papildomai po apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo išmokėta papildomą išmoką, t. y. 1 665 (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt penkis) eurus. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl nukentėjusiajai R. S. priteistos neturtinės žalos dydžio.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

8. Draudiko pareiga atlyginti žalą, kyla iš draudimo sutarties ir tokiu atveju draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, nagrinėjamu atveju – pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ) ir draudimo sutartį. Baudžiamojoje byloje esančiame pridėtame (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytame įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) apdraudžiama transporto priemonė – (duomenys neskelbtini)automobilis „Fiat Ducato“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82; 2 t., b. l. 97).

Žemesnės instancijos teismas

9. Nagrinėjamo klausimo kontekste aukštesnės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog Pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau – ir Biuras) ar Biuro atstovui. Atsakingas draudikas arba Biuras moka draudimo išmoką, neviršydamas Įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 (penki milijonai) eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 (vienas milijonas) eurų dėl žalos turtui (minėto įstatymo 4 punktas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d.). Likusį neatlygintiną žalos dydį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2–3 dalys). Įstatymas draudiko ar Biuro neįpareigoja laukti, kol baudžiamojoje byloje bus priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, jis neturtinės žalos atlyginimą gali išmokėti ir anksčiau.

10. 2019 m. liepos 18 d. nukentėjusiąją R. S. ikiteisminiame tyrime apklausus kaip liudytoją ji parodė, kad „[...] jai diagnozuota 10 lūžusių šonkaulių, lūžusi dešinė koja, dubens kaulai, taip pat lūžę du kaklo slanksteliai, pradurtas plautis. Ligoninėje gydysis dar apie (duomenys neskelbtini) mėn., tiksliai nežino, priklauso nuo sužalojimų gijimo. Dėl civilinio ieškinio dabar nieko negali pasakyti. Šiuo metu gydosi, kada pasveiks, nežino. Vairuotojas, kuris ją sužalojo lankėsi du kartus. Jai yra išaiškinta, kad dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į draudimo bendrovę“ (1 t., b. l. 93). 2019 m. spalio 31 d. nukentėjusioji apklausta papildomai pažymėjo, kad „[...] draudimo bendrovė jai atlygino 191,32 (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą ir trisdešimt du euro centus) eurus turtinės žalos bei kelionės išlaidas – 32 (trisdešimt du) eurus. Už sutrikdytą jos sveikatą draudimas jai sumokėjo 2 775 (dviejų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt penkių) eurų neturtinę žalą. Gauta draudimo išmoka ją tenkina, todėl byloje ji nereiškia civilinio ieškinio, turtinė ir neturtinė žala jai yra atlyginta. [...] ji kreipsis į draudimo bendrovę, kad jai atlygintų su jos gydymu susijusią turtinę žalą“ (1 t., b. l. 103-104). 2019 m. spalio 31 d. pareiškime nukentėjusioji nurodė, kad jai padarytą turtinę ir neturtinę žalas atlygino draudimo bendrovė, todėl ji nereiškia civilinio ieškinio (1 t., b. l. 105).

11. 2020 m. sausio 29 d. nukentėjusioji R. S. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje įtraukti civiliniu atsakovu ir iš jo nukentėjusiosios naudai priteisti 20 000 (dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusioji savo civilinį ieškinį grindė tuo, kad iš baudžiamojoje byloje esančio, registracijos liudijimo mikroautobusas „Fiat Ducato“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią transporto priemonę vairavęs kaltinamasis V. Č. eismo įvykio metu buvo šios transporto priemonės valdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdomas darbuotojas (vairuotojas). Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), R. S. buvo konstatuoti padaryti sužalojimai: muštinė galvos žaizda, odos nubrozdinimai dešinėje pilvo sienoje, kaklinio VII, krūtininių I ir II slankstelių geterinių ataugų lūžiai, krūtininių I ir II slankstelių lankų lūžiai; krūtininio I slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis; dešinės krūtininės ląstos pusės III-IX šonkaulių lūžiai; kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai; dešinės blauzdos kaulų (blauzdikaulio ir šeivikaulio) lūžiai. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visgi, visi pirmiau nurodyti medicinos specialistų konstatuoti sužalojimai, jų gydymo eiga bei komplikacijos visgi neatspindi tikrųjų nukentėjusiosios R. S. dvasinių išgyvenimų bei fizinio skausmo, kuriuos jai teko patirti nuo pat pirmų eismų įvykio akimirkų ir kurie tęsiasi iki šiol bei liks visam gyvenimui. Pažymėjo, kad ligoninėje nukentėjusiajai teko patirti operaciją ir iš jos atsiradusias pasekmes, aprašytas pirmiau aptartuose medicininiuose dokumentuose. Nurodė, kad nukentėjusiosios R. S. ir visos jos šeimos gyvenimas iš esmės pasikeitė į blogąją pusę. Buvęs energingas gyvenimas pavirto į padidintą jautrumą, nežinomybę. Be aplinkinių pagalbos nukentėjusioji negali atlikti elementariausių dalykų – nusiprausti, apsirengti, apsipirkti, gaminti valgio, tvarkytis namų ir t. t. Nukentėjusiąją iki šiol kankina košmariški prisiminimai ir nežinomybė dėl savo ir šeimos ateities. Fizinės būklės pagerėjimas yra labai nežymus. Atliekamos procedūros yra be galo skausmingos ir numatytos keleriems metams į priekį. Teigia, kad ji, kaip (duomenys neskelbtini) amžiaus žmogus, dėl atsiradusios tam tikros negalios, bei suprasdama, kad ateityje jos laukia dar ir chirurginė intervencija, ilgas ir skausmingas reabilitacijos periodas, kuris negarantuoja, kad nukentėjusiosios sveikata bus atstatyta į pradinę būklę, kuri buvo iki eismo įvykio, nukentėjusioji jai padarytą neturtinę žalą vertina 20 000 (dvidešimties tūkstančių) eurų suma, kurią prašo priteisti iš atsakovo (2 t., b. l. 84-85).

Žemesnės instancijos teismas

12. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

13. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su civilinio AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentu dėl per didelio nukentėjusiajai R. S. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Neabejotina, kad nukentėjusioji dėl neatsargių V. Č. veiksmų vairuojant automobilį patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas dėl eismo įvykio metu atsiradusių sužalojimų: muštinės galvos žaizdos, odos nubrozdinimo dešinėje pilvo sienoje, kaklinio VII, krūtininių I ir II slankstelių keterinių ataugų lūžių, krūtininių I ir II slankstelių lankų lūžių, krūtininio I slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžio, dešinės krūtinės ląstos pusės III – IX šonkaulių lūžių, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžių, dešinės blauzdos kaulų (blauzdikaulio ir šeivikaulio) lūžių. Nukentėjusioji teigė, kad įvykio negatyvios pasekmės tęsėsi ir tęsiasi toliau, t. y. juntamas skausmas, gyvenimo kokybė negrįžo į įprastą. Nukentėjusiosios įvardyti patirti negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį.

14. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

15. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

16. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

17. Byloje esantys nukentėjusiosios sužalojimus patvirtinantys medicininiai dokumentai: iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. S. nustatyti sužalojimai: muštinė galvos žaizda, odos nubrozdinimas dešinėje pilvo sienoje, kaklinio VII, krūtininių I ir II slankstelių keterinių ataugų lūžiai, krūtininių I ir II slankstelių lankų lūžiai, krūtininio I slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis, dešinės krūtinės ląstos pusės III – IX šonkaulių lūžiai, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, dešinės blauzdos kaulų (blauzdikaulio ir šeivikaulio) lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiumi. R. S. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę 2019 m. birželio 27 d., galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Tikėtina, kad R. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu. R. S. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jai nustatytų kaulų lūžių, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 (dešimties) dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 118-119).

18. Minėtoje specialisto išvadoje buvo įvertinti šie medicininiai duomenys: VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusioji buvo gydoma (duomenys neskelbtini) skyriuje ir (duomenys neskelbtini) skyriuje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Galutinė diagnozė, politrauma: krūtinės III – IX šonkaulių lūžimai; pneumotoraksas; stuburo kaklinės dalies C7, Thl, Th2 slankstelių keterinių ataugų lūžimai; kairės pusės gaktikaulių viršutinės, apatinės šakos lūžimai; dešinio blauzdikaulio, šeivikaulio skeveldrinis daugybinis lūžimas; galvos, skruosto mušta žaizda. Atvykusi skundėsi dešinės kojos, krūtinės skausmu. Trauma buityje. (duomenys neskelbtini) einant per perėją 2019 m. birželio 27 d., apie 07.10 val., buvo partrenkta automobilio; skubos tvarka atvežta GMP į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių. Būklė atvykus: stabili, (duomenys neskelbtini). Stuburo kaklinės dalies KT Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išvada: C7, Thl, Th2 slankstelių keterinių ataugų lūžimas su dislokacija; slankstelių kūnų kompresinių lūžimų nestebiu; dešinėje šonkaulių lūžimai. Skubaus stuburo kaklinės dalies KT Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išvada: (duomenys neskelbtini). Klubų rentgenograma Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini). Krūtinės ląstos rentgenograma Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini). Dešinio žastikaulio rentgenograma Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pilvo organų ir inkstų ultragarsinio tyrimo (duomenys neskelbtini) išvada: (duomenys neskelbtini). Krūtines ląstos rentgenograma Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini). Dešinės blauzdos kaulų rentgenograma Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini). Klubų rentgenograma Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Galvos smegenų KT (duomenys neskelbtini) išvada: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) drenuota dešinė pleura dėl pneumotorakso. Rentgenogramos (duomenys neskelbtini) išvada: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atlikta dešinės blauzdos lūžgalių fiksacija IFA aparatu. (duomenys neskelbtini) konsultuota neurologo: išvada – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) koreguotas IFA aparatas. Stacionarizavimo metu taikytas medikamentinis gydymas, infuzoterapija, oksigenoterapija, pirmas reabilitacijos etapas. Būklė išrašant stabili. Rekomendacijos: tęsti gulimą tausojanti režimą apie 2 (du) mėnesius (galima atsisėsti); strypinio IFA aparato perrišimai su „(duomenys neskelbtini)“ kas 3 (trečią) dieną, medikamentinis gydymas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“; neminti kaire koja; traumatologo konsultacija po (duomenys neskelbtini) mėnesių.

19. Iš (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės nukentėjusiosios R. S. epikrizės matyti, specialisto išvadoje visi įvertinti medicininiai duomenys, susiję su nukentėjusiajai taikytu gydymu. Nukentėjusiajai nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad minėtoje epikrizėje, priešingai nei apylinkės teisme nurodė nukentėjusiosios atstovas, nukentėjusiajai atliktos (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) operacijos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – Anesteziologijos – Operacijų skyrius, nukentėjusioji operuojama (atlikta blauzdos kaulų lūžgalių fiksacija IFA aparatu) bei (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – Anesteziologijos – Operacijų skyrius (koreguotas IFA aparatas) (1 t., b. l. 152-156).

20. Iš (duomenys neskelbtini) Gydytojo eksperto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajai kompensuojama – vaistai, gydymas: „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) eurų; (duomenys neskelbtini) servetėlės (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) eurų; Sauskelnės (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) eurų; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) eurų; „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) eurų; „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) eurų; „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) eurų; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) eurų; „(duomenys neskelbtini)“ (data?) – (duomenys neskelbtini) eurų; „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) eurų; „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) eurų; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) eurų; „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) eurų; „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) eurų; „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) eurų; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) eurų. Viso: 191,32 (vienas šimtas devyniasdešimt vienas euras ir trisdešimt du euro centai) eurų. Kelionės išlaidos: Sąskaita faktūra (VšĮ (duomenys neskelbtini) med. pagalbos centras) (duomenys neskelbtini) – 32,00 (trisdešimt du) eurai. Iš viso kompensuojama: (191,32 + 32,00) – 223,32 (du šimtai dvidešimt trys eurai ir trisdešimt du euro centai) eurų. Kompensuojama neturtinė (moralinė) žala – 2 775 (du tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt penki) eurai (5 MMA). Taip pat nurodomi vaistai, kurie yra nekompensuojami. Gydytojas ekspertas nukentėjusiajai siūlo iš viso sumokėti 2 998,32 (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir trisdešimt du euro centus) eurus (2 t., b. l. 103-104).

21. Šiuo metu apie nukentėjusiosios sveikatos būklės įvertinimą duomenų pateikta nėra, tik iš pačios nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji dar nepasveiko visiškai ir, kad tikimybės, kad ji visiškai pasveiks (nejus liekamųjų reiškinių), nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios patirti potrauminiai liekamieji reiškiniai yra patvirtinti byloje aptartais medicininiais dokumentais. Nukentėjusiosios R. S. įvardinti patirti negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajai R. S. sukeltas pasekmes, sužalojimo mąstą, patirtus išgyvenimus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas 7 000 (septynių tūkstančių) eurų neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai R. S. yra pakankamas, tačiau iš civilinio atsakovo priteistinos neturtinės žalos dydis iš dalies neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijaus ir yra per didelis, juolab, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau yra atlyginusi 4 440 (keturis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt) eurų.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nors ir atsižvelgdamas į draudimo bendrovės nukentėjusiajai atlygintą 2 775 (dviejų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt penkių) eurų neturtinės žalos dydį (2019 m. spalio 28 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135; 2 t., b. l. 101), tačiau be išsamių motyvų, jo galutiniame sprendime dėl žalos dydžio nustatymo nesumažino (neminusavo), t. y. iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 7 000 (septynių tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimą, todėl nukentėjusiosios R. S. interesų pusiausvyrą užtikrinančios, jos dvasinius išgyvenimus kompensuojančios 7 000 (septynių tūkstančių) eurų dydžio neturtinės žalos sumą, yra pagrindas sumažinti. Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“, po priimto neįsiteisėjusio apylinkės teismo nuosprendžio papildomai nukentėjusiajai R. S. atlygino dar 1 665 (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt penkis) eurus (patvirtino nukentėjusiosios atstovas, civilinis atsakovas, tiek prie apeliacinio skundo pridėtas AB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 27 d. pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso nukentėjusiajai šiuo metu neturtinės žalos yra atlyginta 4 440 (keturių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimties) eurų sumai (2 t., b. l. 131, 142). Neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, išlikusią baimę ir pan., laikydamas nuoseklios teismų praktikos dėl asmens neturtinės žalos priteisimo analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose. Šiuo atveju nukentėjusiajai R. S. priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka vieningai šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose.

23. Pažymėtina, jog nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018).

24. Pritartina civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinio skundo argumentui, kad apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje cituojamos kasacinės instancijos teismo nutartys neatitinka maksimalios priteistinos – 7 000 (septynių tūkstančių) eurų sumos (vienoje iš jų neatitinka įvykio aplinkybės – dviejų transporto priemonių susidūrimas). Priteistinos neturtinės žalos dydis neviršija 3 000 (trijų tūkstančių) eurų.

25. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 396 (trijų šimtų devyniasdešimt šešių) eurų iki 4 000 (keturių tūkstančių) eurų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2010 (šviesaforo reguliuojamoje sankryžoje sukant į dešinę per perėja partrenkta pėsčioji, iš nuteistojo nukentėjusiajai priteista sumažinta 10 000 Lt (2 896,20 eurų) neturtinės žalos; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 6 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277/2010 (per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją partrenkti ėję du pėstieji (vaikas ir tėvas), iš nuteistojo nukentėjusiesiems priteista sumažinta 3 000 Lt (868,86 eurų) neturtinė žala; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2010 (per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją partrenktas ėjęs pėstysis, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai: skeveldriniu dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas, iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės nukentėjusiajam priteista 3 452,80 Lt (1 000 eurų) neturtinės žalos, o iš nuteistojo nukentėjusiajam priteista 6 547,20 Lt (1 896,20 eurų) neturtinės žalos; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17/2011 (degant raudonam šviesoforo signalui, bet ties šviesoforu esant pritvirtintai į dešinę nukreiptai žaliai rodyklei, asmuo nedavė kelio į perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, įžengusiam pėsčiajam) iš civilinio atsakovo nukentėjusiajam priteista 3 452,80 Lt (1 000 eurų) neturtinės žalos, o iš nuteistojo nukentėjusiajam priteista 6 547,20 Lt (1 896,20 eurų) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-644/2012 (pėsčioji ėjo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir buvo parblokšta, nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai: kairio šeivikaulio galvutės ir kairiojo blauzdikaulio išorinio krumplio lūžiai bei kairės plaštakos nykščio išnirimas. Nukentėjusioji buvo operuota – sujungti blauzdos kaulai, įdėta metalinė plokštelė, koja susiūta dešimčia siūlių, ji buvo įtverta gipso langete ir atstatytas nykščio išnirimas, įmobilizuojant jį be galimybes pajudinti bet kuria kryptimi, iš nuteistosios nukentėjusiajai priteista 1 368 Lt (396,20 eurų, draudimo bendrovė nukentėjusiajai buvo atlyginusi 8 632 Lt (2 500 eurų); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2013 (sankryžoje nuteistoji suko į kairę ir nepraleido į jos važiavimo krypties antrąją eismo juostą pėsčiųjų perėjoje įėjusios pėsčiosios, iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės nukentėjusiajai priteista 6 500 Lt (1 882,53 eurų) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje (nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkta pėsčioji, nukentėjusiajai buvo stipriai sužalotas gyvybiškai svarbus organizmo centras – padarytas pakauškaulio lūžimas (atviras kaukolės lūžis), iš nuteistosios nukentėjusiajai priteista sumažinta 17 000 Lt (4 923,54 eurų) neturtinės žalos) ir kt.).

26. Atsižvelgtina ir į apygardų teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose: Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 5 d. apeliacinis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-535-245/2016 (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, išteisintasis (vėliau nuteistasis) nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš dešinės pusės, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį ir nepraleido perėjoje ėjusio pėsčiojo, nukentėjusysis patyrė sumušimus kaktos kairėje pusėje, viršugalvyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, krūtinės sumušimą su kairės pusės VI šonkaulio lūžiu, odos nubrozdinimus abiejų blauzdų srityse, abiejų blauzdikaulių krumplių intrasąnarinius ir abiejų šeivikaulių lūžius, iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės nukentėjusiajam priteista 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo); Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 14 d. apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-474-487/2016 (išvažiuodamas iš sankryžos į gatvę ir atsiradus kliūčiai, kurią jis galėjo pastebėti, t. y. į gatvės važiuojamąją dalį jo atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, degant raudonam šviesoforo signalui, nepastebėjo įžengusios ir link kitos gatvės pusės einančios pėsčiosios, nukentėjusiajai nustatyti stuburo krūtinės 12-o ir juosmens 1-o slankstelių lūžiai su tarpketerinio raiščio (tarp Th12 ir L1) plyšimu, kairės kojos šeivikaulio apatinio trečdalio (skeveldrinis), ir kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžiai su kairės pėdos panirimu ir kiti sužalojimai, nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ir nuteistojo subsidiariai priteista 2 000 eurų neturtinės žalos); Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 5 d. apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-843/2017 (įvažinėdamas į gatvės eismo pusės, skirtos važiuoti gatvės kryptimi, antrąją eismo juostą nepraleido ir partrenkė ties gatvių važiuojamųjų dalių sankirta esančia pėsčiųjų perėja degant žaliam šviesoforo signalui jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę per gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją, po autoįvykio nukentėjusioji 6 mėnesius buvo gydoma ambulatoriškai, jai metams nustatytas netektas 10 procentų darbingumas, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji dėl kūno sužalojimų patyrė didesnį nei įprastinis profesinių galimybių praradimą, juto didesnį nerimą ir pergyvenimus dėl savo kaip šokėjos choreografės profesinės ateities, pajamų negavimo. Šios aplinkybės įvertintinos kaip kompensaciją didinantis kriterijus, nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės priteista 2 100 eurų (900 eurų buvo atlyginta) neturtinės žalos); Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 20 d. apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-97-491/2018 (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nesulėtino greičio, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai: kairės kūno pusės sumušimas, pasireiškęs kairio raktikaulio ir kairio klubakaulio skiauterės lūžiais, odos nubrozdinimais kairio peties, kairės alkūnės, kairio klubo srityse, poodinėmis kraujosruvomis kairio peties, juosmens kairės pusės, kairio klubo, kairės šlaunies srityse, nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės priteista 4 000 eurų neturtinės žalos) ir kt.).

27. Taigi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos dydžio suma – 7 000 (septyni tūkstančiai) eurų, kartu su draudimo bendrovės civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ jai atlyginta neturtine žala – 2 775 (du tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt penki) eurai + po priimto neįsiteisėjusio apylinkės teismo nuosprendžio papildomai atlyginta 1 665 (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt penkių) eurų = 4 440 (keturi tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt) eurų, atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtus sužalojimus ir nepatogumus, yra kur kas didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje (eismo įvykiai, įvykę pėsčiųjų perėjoje) yra priteisiama. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

28. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl nustatytino neturtinės žalos dydžio, konstatuotina, kad nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės dėl patirtų sužalojimų masto, buvo išsamiai įvertintos apylinkės teismo, tačiau priteistas neturtinės žalos dydis, aukštesniojo teismo vertinimu viršija neatsargiai įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. Č. asmenybės (eismo įvykio kaltininkas nuo pat baudžiamojo proceso pradžios pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, lankė nukentėjusiąją gydymosi laikotarpiu) ir nukentėjusiosios patirtų sužalojimų (nesunkus sveikatos sutrikdymas, su liekamųjų reiškinių pasireiškimu) balansą ir teismų praktiką panašiose bylose.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad neabejotina, jog kiekvienas asmuo į patirtą stresą, psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, kurių pasekmės ir yra pagrindinis elementas, vertinamas sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydį, reaguoja skirtingai, tačiau būtent teismas turi būti objektyvus, vertindamas žalos dydį ir išlaikydamas pusiausvyrą priteisiant atlygintinų žalų dydžius. Tai, jog vienam asmeniui už nusikalstamos veikos metu jo patirtus sužalojimus – pvz. kaulų lūžius, yra priteisiama didesnė neturtinė žala nei asmeniui, kuriam nusikaltimu padaryti sužalojimai buvo kiek lengvesni, nors vis tiek sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą, negalima sutapatinti priteistinos neturtinės žalos dydžio. Tiek pateikdama civilinį ieškinį, tiek ir apklausiama pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji išsamiai ir detaliai išdėstė vertinamo eismo įvykio metu jai padarytų sužalojimų pasekmes, nurodydama savo baimes ir išgyvenimus, tačiau įvertinus tai, kad nukentėjusiajai R. S. priteistos neturtinės žalos dydis už jai nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą yra žymiai didesnis už tokį sveikatos sutrikdymo mastą priteisiamo neturtinės žalos dydžiui, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vieningai šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

30. Teisėjų kolegija, siekdama išlaikyti tinkamą teisingumo ir proporcingumo principų taikymą, teismų praktika panašaus pobūdžio ir sužalojimų bylose mano, kad nukentėjusiosios patirtus sužalojimus ir išgyvenimus, atitinka didesnis – 7 000 (septynių tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimas (nukentėjusiajai ateityje gali pasireikšti eismo įvykio metu padarytų traumų liekamieji reiškiniai, ji ilgai gulėjo stacionare, gydėsi, gydimas dar šiuo metu nėra baigtas). Atkreiptinas dėmesys, kad civilinis atsakovas draudimo bendrovė AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai (iki priimto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir po jo) jau yra atlyginusi 4 440 (keturis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt) eurų, todėl nukentėjusiajai likusi neatlyginta neturtinė žala yra 2 560 (du tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt) eurų, kuri priteistina iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios didintų atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. Č. ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Be to, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydi atsižvelgtina į tai, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. Č. savo kaltę padarius nusikalstamą veiką pripažino iš pat pradžių, vairavo blaivus, eismo įvykis įvyko išimtinėje vietoje – pėsčiųjų perėjoje, anksti ryte, tekant saulei, esant sausai kelio dangai ir geram matomumui, kurioje nukentėjusioji turėjo jaustis saugi, nukentėjusioji savo veiksmais neįtakojo eismo įvykio.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atlygintinos neturtinės žalos pagrįstumo ir dydžio klausimai nukentėjusiajai R. S. apylinkės teismo nuosprendžiu išspręsti netinkamai, ši nuosprendžio dalis yra nepagrįsta, todėl civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 16 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl proceso išlaidų.

32. Atsiliepime į civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą nukentėjusiosios R. S. atstovas advokatas Vigintas Strička pateikė prašymą priteisti iš civilinio atsakovo bylinėjimosi išlaidas, (sistemiškai aiškinant pateiktą atsiliepimo prašymą, kuriame nėra nurodyta nei vieno motyvo dėl bylinėjimosi išlaidų) patirtas apeliacinės instancijos teisme, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu, ir nukentėjusiosios atstovavimu. Nukentėjusiosios atstovas apylinkės teismui 2020 m. balandžio 17 d. pateikdamas atsiliepimą (2 t., b. l. 151) į civilinio atsakovo apeliacinį skundą kartu pateikė 2020 m. balandžio 10 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. balandžio 17 d. advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 152-153) iš kurių matyti, jog nukentėjusioji R. S. advokatui Vigintui Stričkai už suteiktas teisines paslaugas (atstovavimą ir dokumento – atsiliepimo surašymą) sumokėjo 200 (du šimtus) eurų.

33. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės atsakovės apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiosios interesus byloje, ji kreipėsi į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą. Civilinės atsakovės paduotas apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, todėl laikytina, kad nukentėjusioji turi teisę į minėtų išlaidų dalies atlyginimą.

34. Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenustatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Proceso išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamoje apeliacinėje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113-628/2020).

35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. S. turėtos išlaidos už advokato teisines paslaugas (atstovavimą ir dokumento – atsiliepimo surašymą) turi būti išieškotos iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“, kurios apeliacinis skundas patenkintinas tik iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai 50 procentų išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 16 d. nuosprendį pakeisti:

Iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. S. priteistą 7 000 (septynių tūkstančių) eurų neturtinės žalos dydį sumažinti iki 2 560 (dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimties) eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. S. 100 Eur turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Nerijus MasiulisGražvydas PoškusLaisvydas Zederštremas