Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-07-01 nuosprendžio, kuriuo V. S. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 MGL (1500 eurų) dydžio bauda.

Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro E. B. priteista 308,14 Eur turtinei žalai ir 6000 (šeši tūkstančiai) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš V. S. V. 600 (šešių šimtų) Eur E. B. patirtos atstovavimo išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. S. V. nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2019-12-27, apie 11 val., Tauragės m., ties V. ir Bažnyčių g. sankryža, vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, t. y. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prie kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“ ir nedavė kelio per važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ėjusiai E. B. ir ją partrenkė. Šie V. S. V. padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su pėsčiajai E. B. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kairio šlaunikaulio ir kairio žastikaulio lūžimų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo kaltė dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo bei nuteistajam skirtos bausmės už minėtą nusikaltimą, yra nesutinkama tik su nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu bei tuo, kad nukentėjusioji nesikreipė į apeliantą, todėl apeliantas negali būti civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija analizuos baudžiamąją bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų ir pasisakys tik dėl nukentėjusiajai nepareiškus pretenzijos tiesiogiai apeliantui apelianto galėjimo būti civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje bei nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Dėl apelianto galėjimo būti civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje

8. Apeliaciniame skunde, kaip minėta, ginčijamas Draudikų biuro pripažinimas civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje, nes žalos atlyginimas teisme negalimas nepareiškus tiesioginės pretenzijos Draudikų biurui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais, jie prieštarauja BPK ir TPVCAPDĮ nuostatoms bei suformuotai kasacinei praktikai tapataus pobūdžio bylose šiuo klausimu.

9. BPK 109 straipsnis, be kita ko, numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 111 straipsnyje nurodoma, kad, be kita ko, civiliniu atsakovu gali būti įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurios pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, kaltininkas vairavo civiline atsakomybe neapdraustą automobilį, dėl to byloje ginčo nėra. Nukentėjusioji baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė civilinį ieškinį, kuriame kaip civilinius atsakovus nurodė avarijos kaltininką V. S. V., automobilio, kuriuo buvo padarytas eismo įvykis, savininką Z. A. V. ir Draudikų biurą. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-03-19 nutartimi Draudikų biuras įtrauktas į bylą civiliniu atsakovu. Pažymėtina, kad Draudikų biuras, gavęs ieškinio kopiją, teismui pateikė raštą bei prašė atsiųsti civilinio ieškinio priedus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo gautas Draudikų biuro raštas, kuriame išdėstyta pozicija dėl jo įtraukimo į bylą civiliniu atsakovu ir prašoma bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui, jis pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo pridėtas prie bylos. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, V. S. V. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas civilinį ieškinį teismas nusprendė, kad Draudikų biuro įtraukimas civiliniu atsakovu atitinka BPK ir TPVCAPDĮ nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas.

11. Kasacinėje praktikoje sprendžiant analogišką teisės taikymo problemą tapačiomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2011, 2K-166-139/2016, 2K-281-942/2017) išaiškinta, kad pagal TPVCAPDĮ nuostatas nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pareikšti vienam arba keliems iš išvardytų subjektų. Pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Draudikų biurui ar Draudikų biuro atstovui. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytą subjektą. Eiliškumo, iš ko pirmiausia nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, šioje normoje nenustatyta. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos „nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas)“ sąvoka „pretenzija“ aiškintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektą, kuris turi atlyginti žalą. Sąvoka „pretenzija“ teisine turinio prasme gali reikšti: kreditoriaus, pirkėjo, užsakovo, kliento ir kito asmens kreipimąsi sumokėti skolą, atlyginti žalą, pašalinti prekės ar darbų trūkumus ir kt. pareiškimą (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.162, 2,185, 6.321, 6.424 ir kt. straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 749 straipsnis); privalomą pretenzijų pareiškimą prieš kreipiantis į teismą (pvz., CK 6.821 straipsnis). TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kad pretenzijos pareiškimas dėl žalos atlyginimo yra kaip privalomas pretenzijos pareiškimas prieš kreipiantis į teismą. TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje sąvokos „pretenzija“ vartojimas negali būti aiškinamas kaip nukentėjusio asmens pareigos nustatymas dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudiką. Ši sąvoka taip pat negali būti aiškinama ir kaip nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme procedūra. Taigi TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nukentėjusiam asmeniui nustatyta teisė reikšti pretenziją dėl padarytos žalos pasirinktinai vienam iš joje nurodytų subjektų aiškintina ir kaip nukentėjusio asmens teisė teisme reikšti ieškinį eismo įvykio kaltininkui dėl žalos atlyginimo. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 punktą Draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai reiškia, jog Draudikų biuras tokiu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytą žalą. Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo TPVCAPDĮ 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipia į Draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškia civilinį ieškinį, nepanaikina Draudikų biuro pareigos atlyginti žalą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2011, 2K-503-511/2015 kt.). Atsižvelgiant į tokius išaiškinimus, įvertinus nustatytas nagrinėjamos bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Draudikų biuro pripažinimas civiliniu atsakovu ir sprendimas iš jo priteisti žalos atlyginimą atitinka BPK 109, 111 straipsnių ir TPVCAPDĮ 13, 17 straipsnių nuostatas.

12. Be to, remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga atkreiptinas dėmesys į praktikos išaiškinimus, kad Draudikų biuras yra savotiškas garantas, nes jis moka draudimo išmokas tais atvejais, kai, pavyzdžiui, kaltininkas vairuoja neapdraustą transporto priemonę, pabėga iš eismo įvykio vietos ir nenustatomas, ir kitais TPVCAPDĮ nustatytais atvejais. Tokiu teisiniu reguliavimu ginami ne transporto priemonės valdytojo, bet nukentėjusiojo interesai, kartu suteikiant teisę išmokėjusiam išmoką draudikui ar draudikų biurui atgręžtiniu reikalavimu susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (pvz., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-198/2009, 3K-3-255/2010).

13. Vadovaudamasi išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju apeliantą įtraukęs į bylą civiliniu atsakovu baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neužtikrino žalos administravimo procedūrų atlikimo TPVCAPDĮ nustatytai tvarkai.

Dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, skundžiamą nuosprendį, baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistojo V. S. V. veiksmus, nukentėjusiajai E. B. padarytą žalą sveikatai, jos patirtus išgyvenimus, nepatogumus, ir, atsižvelgęs į teismų praktikoje suformuluotas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo taisykles, tinkamai įvertino E. B. patirtą neturtinę žalą bei iš apelianto priteisė tinkamą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

15. Nagrinėjamu atveju 2019-12-27 įvyko eismo įvykis, kurio metu V. S. V. vairuojamu lengvuoju automobiliu nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje buvo partrenkta ir sužalota E. B.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, V. S. V., jo gynėjo bei nukentėjusiosios atstovo paaiškinimus, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydis yra 6 000 Eur, anot baudžiamąją bylą išnagrinėjusios apylinkės teismo, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Pastebėtina tai, jog būtent tokia suma, įvertinus nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, vyrauja ir teismų praktikoje, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad 6 000 Eur suma vertinant E. B. eismo įvykio metu padarytus sužalojimus yra pakankama ir adekvati E. B. patirtai neturtinei žalai dėl jos eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

16. Iš baudžiamojoje byloje esančio Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo 2019-12-27 pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. t. 1, b. l. 5) nustatyta, jog E. B. dėl 2019-12-27 įvykusio eismo įvykio, kurio metu ji buvo sužalota, nustatyti kairės rankos ir kojos lūžiai.

17. Iš baudžiamojoje byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2020-01-16 Specialisto išvados Nr. G 31/2020(10) (b. t. 1, b. l. 50) nustatyta, jog eismo įvykio metu E. B. nustatyti šie sužeidimai: kairio šlaunikaulio skeveldrinis, kairio žastikaulio lūžimai. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. Iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad dėl patirtų lūžių nukentėjusiajai buvo atliktos 8 intervencijos – 2019-12-27 nervų blokada, šlaunikaulio lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija, eritrocitų masės transfuzija, 2020-01-03 nervų blokada, sedacija, šlaunikaulio lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija, 2020-01-17 regioninė blokada, žastikaulio proksimalinės dalies lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija. 2019-12-27, 2020-01-03 ir 2020-01-17 nukentėjusiajai buvo atliekamos operacijos (b. t. 1, b. l. 162–164). Po nuo 2019-12-27 iki 2020-01-27 trukusio gydymo viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Tauragės ligoninėje, nukentėjusioji E. B. iki 2020-03-17 buvo slaugoma VšĮ Tauragės ligoninės slaugos skyriuje (b. t. 1, b. l. 166). 2020-02-11 nukentėjusiajai taikoma reabilitacija (b. t. 1, b. l. 167).

18. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Pagal CK 6.250 straipsnį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes, t. y. eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirti sužalojimai nors ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jai nustatyti eismo įvykio metu padaryti net trys kaulų lūžiai – kairio šlaunikaulio apatinio 1/3 skeveldrinis lūžis su fragmentų dislokacija, dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžis su fragmentų dislokacija, kairio žastikaulio proksimalinės dalies lūžis (b. t. 1, b. l. 163). Kaip minėta, dėl šių eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji 2019-12-27 buvo stacionarizuota VšĮ Tauragės ligoninės Reanimacijos skyriuje, nuo 2019-12-27 iki 2020-01-03 gydyta VšĮ Tauragės ligoninės Ortopedijos–traumatologijos skyriuje, 2020-01-17 – Reanimacijos skyriuje, 2020-01-17– 2020-01-27 – tęstas gydymas Ortopedijos-traumatologijos skyriuje. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai atliktos įvairios daugkartinės procedūros. Nuo 2020-01-27 dėl negalėjimo savarankiškai savimi pasirūpinti, nukentėjusioji perkelta į VšĮ Tauragės ligoninės Slaugos, palaikomojo gydymo ir paliatyviosios slaugos skyrių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad taip ir nepasveikusi nuo po 2019-12-27 eismo įvykio patirtų sužalojimų nukentėjusioji 2020-06-28 mirė. Įvertinusi išdėstytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija E. B. sužalojimus, ypač atsižvelgusi į jos amžių (eismo įvykio metu nukentėjusioji buvo 82 metų), vertina kaip itin stiprius. Kaip minėta, nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų turėjo ištverti net tris operacijas, taip pat daug įvairių kitų medicininių intervencijų.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas faktines aplinkybes, į nukentėjusiosios patirtus stiprius sužalojimus bei gydymosi laiką (nukentėjusioji net ir praėjus daugiau negu pusei metų po eismo įvykio patyrė didelius skausmus, dėl kilusių sveikatos sutrikdymo pasekmių negalėjo nevaržomai judėti fiziškai ir savimi tinkamai pasirūpinti), į tai, kad eismo įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje, kai nukentėjusioji yra pėsčioji, kurios nepraleido automobilis, į tai, kad nukentėjusiosios veiksmuose dėl eismo įvykio kilimo nei neteisėtų, nei neatsargių veiksmų nebuvo, daro išvadą, jog nukentėjusiajai atlygintas ir baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo priteistas 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra adekvatus, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijų bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškose bylose (2K-551/2013, 2K-141/2013 ir kt.), kai eismo įvykio metu yra sužalojami asmenys, kai nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, dar 2013 metais priteisdavo didesnes sumas neturtinei žalai atlyginti, negu apeliaciniame skunde apelianto nurodyta 3 500 Eur suma. Analizuojant naujesnę apygardos teismų praktiką matyti, kad analogiškose bylose apygardų teismų priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra didesnis (Šiaulių apygardos teismo 2020-06-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020, neturtinei žalai atlyginti priteista 7000 Eur, Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-07 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-462/2019, atsižvelgus į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti jau buvo išmokėjusi 3000 Eur, priteista 2000 Eur). Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, atsižvelgusi į nurodytą teismų praktiką bei neturtinei žalai atlyginti priteistas sumas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei apygardų teismų praktikos priteisiant neturtinės žalos atlyginimo dydį panašaus pobūdžio eismo įvykio bylose esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nusikaltimas neatsargus, nuteistasis įvykio metu buvo blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemones, automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tyčios sužaloti nukentėjusiąją nebuvo, tačiau visos šios išvardytos aplinkybės niekaip nesumažina nukentėjusiosios eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jos patirto skausmo bei liekamųjų sužalojimų reiškinių – ilgą laiką negalėjimo nevaržomai judėti fiziškai ir savimi tinkamai pasirūpinti. Dėl šių priežasčių iš esmės pablogėjo nukentėjusiosios gyvenimo kokybė.

21. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodoma tai, kad eismo įvykį vairuotojų privalomos civilinės atsakomybės draudimu neapdraustu automobiliu sukėlęs ir nukentėjusiąją sužalojęs V. S. V. gauna mažas pajamas. Dėl šios priežasties apeliantas taip pat prašė mažinti nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra pateiktų duomenų apie V. S. V. gaunamas pajamas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jo gaunamos pajamos yra mažos. Kita vertus, pats V. S. V. yra nurodęs, kad jis taip pat turi ir nekilnojamojo turto, į kurį, Draudikų biurui nepavykus atgręžtinio reikalavimo išsiieškoti iš V. S. V. gaunamų piniginių lėšų, gali būti nukreiptas išieškojimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu eismo įvykį sukėlusio ir dėl to nuteisto V. S. V., į kurį Draudikų biuras gali nukreipti atgręžtinį reikalavimą, gynėja nesutiko su apeliaciniu skundu prašomu sumažinti neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Papildomai pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas eismo įvykis, savininkas buvo Z. A. V.. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, kol kas nepaneigta ir galimybė Draudikų biurui atgręžtinį reikalavimą taip pat pareikšti ir minėtam asmeniui.

22. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-07-01 nuosprendžio dalis, kuria iš apelianto nukentėjusiajai priteistas 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti šią nuosprendžio dalį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

23. Nukentėjusiosios įpėdinio pagal įstatymą ir teisių perėmėjo atstovas advokatas P. Orlovas pateikė 2020-08-10 pinigų priėmimo kvitą (b. t. 2, b. l. 92), iš kurio matyti, kad nukentėjusiosios įpėdinis sumokėjo advokatui 125 Eur.

24. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Atsižvelgiant į tai, kad civilinio atsakovo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiosios (jos įpėdinio pagal įstatymą) interesus byloje, ši buvo priversta kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą. Civilinio atsakovo paduotas apeliacinis skundas atmetamas, todėl laikytina, kad nukentėjusioji turi teisę į minėtų išlaidų (ar jų dalies) atlyginimą.

25. Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenustatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Proceso išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamoje apeliacinėje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017).

26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nukentėjusiosios įpėdinio pagal įstatymą ir teisių perėmėjo ir civilinio ieškovo R. B. turėtos išlaidos už advokato teisines paslaugas surašant atsiliepimą turi būti išieškotos ne iš nuteistojo V. S. V., bet iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą atmesti.

Iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisti E. B. įpėdiniui pagal įstatymą ir teisių perėmėjui R. B. 125 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.