- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-01
- Bylos Nr.
- 1-166-850/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55009-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockaitis
- Civilinis ieškovas
- E. B.
- Civilinis atsakovas
- Z A
- Kaltinamasis
- Lietuvos Respublikos
Tauragės apylinkės T. T. rūmų teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant prokurorui R. A., kaltinamojo gynėjui advokatui P. R., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. B. atstovei advokato padėjėjai M. L., civiliniam atsakovui Z A. V.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S. V. , a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsituokęs, senatvės pensininkas, neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. V.
pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2019 m. gruodžio 27 d. apie 11 valT. T. m. ties V. ir B.g. sankryža, vairuodamas automobilį R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, t. y. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prie kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“ bei nedavė kelio per važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ėjusiai E. B. ir ją partrenkė. Š. V. S. V. padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su pėsčiajai E. B. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kairio šlaunikaulio ir kairio žastikaulio lūžimų.
K. V. S. V. kaltu prisipažino iš dalies – neginčija, jog pradėdamas važiuoti užkliudė pėsčiąją bet teigia, kad eismo įvykis įvyko kitomis nei kaltinime nurodytomis sąlygomis – jis jokio greičio neviršijo, eismo (taisyklių) nepažeidė. Parodė, kad 2019 m. gruodžio 27 dieną apie 11 val. atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į „Humana“ parduotuvę. Išėjęs iš parduotuvės sėdo į mašiną ir ruošėsi važiuoti į valgyklą. Nuvažiavo prie pat perėjimo, sustojo ir laukė, nes buvo didelis automobilių judėjimas. Laukė kol pasidarys laisvos juostos. Kai juostos pasidarė laisvos, pradėjo palengva važiuoti link valgyklos Vytauto gatve į priekį. Kai pradėjo važiuoti, ta moteris dar buvo labai toli. Pravažiavus 7-8, o gal 10 metrų posūkio metu kliudė moterį automobilio šonu - nori, kad būtų parašyta, jog su automobilio šonu kliudė pėsčiąją. Ją truputį užgavo, ji krisdama susižalojo. Tyrėja A. L. parodė jam vaizdo įrašus - viskas taip ir yra kaip papasakojo. Taip išeitų, kad ta moteris į jį atsitrenkė. Per perėją einančios moters nematė, ji nuo gėlių parduotuvės įstrižai ėjo. Nevažiavo ištisai, kaip kaltinamajame akte parašyta ir netrenkė su priekiu. Teigia, kad tyrimas (kaltinimas) turi būti anuliuotas - jis išvažiavo iš aikštelės, o ne atvažiavo iš toli, yra didelis skirtumas. Teigia, kad didelė ir jo kaltė (dėl įvykio). Pripažįsta, kad nukentėjusiąją užkliudė važiuodamas ir darydamas kairį posūkį su dešine automobilio puse durelėmis, dar yra du skardos įlenkimai per mašinos vidurį ties durų „stoike“. Tai įvyko dėl to, kad iš priekio važiavo mašina ir staigiai stabdė. Tuo momentu stebėjo tą automobilį. Kita mašina pasivijus taip pat sustojo ir du vyrai iššokę kažką aiškinosi. Ten nukrypo jo dėmesys ir priėjo ta moteris. Buvo šviesus paros metas. Moteris buvo apsirengusi tamsiais rūbais - kai gulėjo, tada pamatė, kaip ji apsirengusi. Nematė kaip moteris nugriuvo. Transporto priemonė buvo tvarkinga. Stabdžiai gerai veikė. Važiavo su savo automobiliu, anksčiau jo savininkas buvo A. V.. Neturi pinigų, yra pensininkas, pensijos gauna 275 eurus. Daugiau jokių pajamų neturi. Gyvena sename močiutės paliktame namelyje. Ūkiškai nesiverčia.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė įrodyta šia bylos medžiaga:
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. B. parodė, kad 2019-12-27 apie 11 val. priėjusi pėsčiųjų perėją Vytauto gatvėje apsidairė, automobilių nebuvo ir ėjo per pėsčiųjų perėją Vytauto gatvėje link evangelikų bažnyčios, kai ties gatvės viduriu pamatė į ją važiuojantį automobilį, kuris nesustojo ir ją nubloškė, jai pradėjo labai skaudėti. Po eismo įvykio lūžo abi kojos, lūžo kairė ranka, yra visa skaudi. Gydytojai sakė, kad ligoninėje reikės ilgai gydytis. Jai padaryta fizinė, moralinė žala (t. 1, b.l. 32-33).
Iš 2019-12-27 tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 281 str. 1 d., dėl 2019-12-T. T. m., Vytauto g. įvykusio eismo įvykio (t. 1, b.l. 1-4).
Įvykio vieta užfiksuota ir apžiūrėta 2019-12-27 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b.l. 9-21).
Įvykio aplinkybės bei nukentėjusiosios ir transporto priemonės buvimo vieta po įvykio užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje (t. 1, b.l. 23).
2019-12-27 eismo įvykio vaizdo įrašas apžiūrėtas ir aprašytas 2020-01-02 kitų objektų apžiūros protokolu (t. 1, b.l. 23-25).
Iš 2020-01-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. G31/2020 (10), matyti, kad E. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairio šlaunikaulio skeveldrinio, kairio žąstikaulio kaklo lūžimo (t. 1, b.l. 50).
Aptartų įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamasis įvykio metu vairuodamas automobilį „R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties V. ir B. gatvių T. T. mieste, išvažiuodamas iš šalutinės į pagrindinę Vytauto gatvę, priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prie kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“ bei nedavė kelio per važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ėjusiai E. B. ir ją partrenkė. Šiais veiksmais V.S. V. pažeidė KET 30 punkto reikalavimus: „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“. Būtent šie KET reikalavimų pažeidimai buvo kilusių pasekmių priežastis. Jeigu V.S. V. būtų laikęsis KET reikalavimų, t.y. jis būtų sustojęs ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja ir įsitikinęs, kad per ją eina pėsčioji, jis būtų išvengęs susidūrimo su nukentėjusiąja E. B..
Dėl kaltinamojo padaryto KET 30 punkto pažeidimo įvykusio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V.S. V. veika kvalifikuotina pagal BK 281 str. 1 d. Kaltinamasis neatsargų nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.). Jis parodė, kad praleidęs pagrindine gatve važiuojančias transporto priemones iš lėto pajudėjo darydamas kairįjį posūkį ir pėsčiųjų perėja einančios nukentėjusiosios nematė. Šią aplinkybę patvirtina eismo įvykio vietos schema, taip pat kelių eismo įvykio apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis sustojo tik už 13.5 metro už pėsčiųjų perėjos, kas liudija, jog susidūrimas su pėsčiąja kaltinamajam buvo netikėtas ir jis akivaizdžiai pasimetė. Įvertinant aplinkybę, kad eismo įvykio metu kaltinamasis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, preziumuojama, kad kelių eismo taisykles jis išmanė, taigi, nors ir nenumatė, kad įvažiuojant į pėsčiųjų perėją gali būti partrenkta pėsčioji, pagal savo asmenines savybes jis galėjo ir turėjo numatyti, kad pėsčiųjų perėja gali eiti eismo dalyvis, taigi veikė nusikalstamai nerūpestingai.
Kaltinamojo itin akcentuota aplinkybė, kad nukentėjusiąja jo vairuojamas automobilis kliudė dešiniuoju šonu, veikos kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji, priėjusi prie Vytauto gatvės važiuojamosios dalies krašto pasižiūrėjo į kairę pusę, tai yra į tą pusę, iš kurios atvažiuoja automobiliai ir, įsitikinusi, jog nėra jokios artėjančios transporto priemonės, įžengė į pėsčiųjų perėja ties jos viduriu, o ne ateidama įstrižai nuo gėlių kiosko, kaip teigia kaltinamasis. Pėsčiajai einant pėsčiųjų perėjos viduriu ir beveik pasiekus pirmosios eismo juostos pabaigą, judėti pradėjo kaltinamojo vairuojamas automobilis. Nukentėjusiajai pasiekus pėsčiųjų perėjos vidurį, skiriantį eismo juostas ir jai toliau einant ta pačia kryptimi, į ją trenkėsi kaltinamojo vairuojamas automobilis. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra neginčijamų duomenų, kuria automobilio dalimi atsitrenkta į pėsčiąją, vaizdo kamera fiksavo tik kaltinamojo vairuojamo automobilio kairiąją pusę, vienok, įvertinant tai, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog nukentėjusioji kontakto su automobiliu metu nubloškiama į priekį, tą patvirtina ir eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad po eismo įvykio nukentėjusioji liko gulėti antrojoje eismo juostoje už penkių metrų nuo pėsčiųjų perėjos, darytina išvada, kad į nukentėjusiąją atsitrenka automobilio dešiniuoju kampu. Tai leidžia teigti ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole esančios fotolentelės - fotonuotraukoje Nr. 8 (t. 1, b.l. 17), kurioje užfiksuotas automobilio Renault valst Nr. (duomenys neskelbtini) priekio vaizdas matyti, kad dešinės pusės priekinis sparnas viršutinėje dalyje kiek išsigaubęs į išorinę pusę, kas leidžia teigti, kad smūgis buvo automobiliui kontaktuojant su nukentėjusiąja būtent jo dešiniuoju kampu. Fotonuotraukoje Nr. 9, kurioje užfiksuotas minimo automobilio dešinės pusės vaizdas, jokių apgadinimų, skirtingai nei teigia kaltinamasis, nesimato. Minėtame kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole taip pat užfiksuota, kad apžiūrint automobilį jokių apgadinimų nepastebėta. Jei tikėti kaltinamojo versija, jog automobilio kontaktas su nukentėjusiąja įvyko jai atsitrenkiant į automobilio dešinės pusės dureles, ji nebūtų nublokšta tokį atstumą automobilio važiavimo kryptimi, bet būtų atsidūrusi pirmojoje eismo juostoje ir likusi gulėti maždaug pėsčiųjų perėjoje ar ties jos riba. Esminę reikšmę kvalifikuojant kaltinamojo veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį turi aplinkybė, kad jis kliudė pėsčiųjų perėja einančia pėsčiąją. Pastaroji jos kliudymo metu jau buvo pasiekusi pėsčiųjų perėjos vidurį, taigi šiuo atveju kaltinamasis turėjo galimybę ją, einančią pėsčiųjų perėja, matyti, tačiau į pėsčiųjų perėją įvažiavo nesustojęs ir neįsitikinęs, kad ja eina nukentėjusioji, dėl ko ir įvyko eismo įvykis.
Kaltinamojo versija, kad prieš eismo įvykį jo dėmesį nukreipė iš priekio važiavusi mašina, kuri staigiai stabdė, o iš paskos važiavęs automobilis taip pat sustojo ir du iššokę vyrai kažką aiškinosi, nepagrįsta jokiais bylos duomenimis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V.S. V. šios aplinkybės nenurodė nė karto, o vaizdo įraše jokių staigiai stabdančių automobilių, juo labiau – santykius besiaiškinančių jų vairuotojų nesimato. Darytina išvada, kad šia versija kaltinamasis siekia sušvelninti gresiančią sankciją ar išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas sprendžia, kad kazuso situacijos šiuo atveju nebuvo.
V.S. V. kaltinamas ir tuo, kad nesulėtino (tikėtina – greičio, nors šis žodis kaltinime ir nenurodytas). Kaltinamasis su šiuo kaltinimu kategoriškai nesutinka, teigia kad jokio greičio nebuvo, jis tik keletą metrų „palengva važiuodamas“ buvo pajudėjęs iš šalutinės gatvės pagrindine Vytauto gatve. KET 30 punktas kaip pažeidimą įvardija dviejų alternatyvių veiksmų neatlikimą vairuotojui, artėjančiam prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos - vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“. Šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamasis nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir šie jo veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nes dėl šios priežasties jis nepraleido pėsčiųjų perėja einančios nukentėjusiosios, dėl ko buvo sutrikdyta jos sveikata. Iš byloje esančio įvykio vaizdo įrašo matyti, kad po to, kai pajudėjo iš šalutinės gatvės į pagrindinę Vytauto gatvę iki pat susidūrimo su pėsčiąja, V.S. V. vairuojamo automobilio greitis nebuvo didelis, jis susidūrimo su pėsčiąja metu galėjo važiuoti apie 5-8 km/val. greičiu, taigi bet kuriuo metu, iki pat susidūrimo su nukentėjusiąja turėjo galimybę sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nes įvertinant nuvažiuotą keleto metrų atstumą, bei situaciją prieš pat eismo įvykį, mažinti greičio jis tiesiog neturėjo galimybės, be to, šis veiksmas nebūtų padėjęs išvengti eismo įvykio – šiuo atveju tiesiog būtina buvo staigiai sustabdyti automobilį. Aptartų aplinkybių pagrindu žodis „nesulėtino“ iš kaltinimo šalinamas.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, jo veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas (t. 1, b.l. 100-102), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b.l. 103-104), todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, t.y. bauda (BK 55 str.). Kaltinamasis yra senatvės pensininkas, teigia, kad jo turtinė padėtis nėra gera, todėl jam skirtinas bausmės dydis, artimas sankcijoje nustatytam šios bausmės minimumui.
Nors nusikaltimą V.S. V. padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise, jam neskirtina, nes kaltinamasis eismo įvykį padarė blaivus, jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą (t. 1, b.l. 58-59), kuris suteikė teisę vairuoti tokios rūšies transporto priemonę.
Civilinė ieškovė E. B. civiliniu ieškiniu prašo iš civilinių atsakovų: kaltinamojo, transporto priemonės savininko Z A. V. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro solidariai priteisti 308,14 Eur turtinę žalą, 7000 Eur neturtinę žalą, taip pat bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas (t. 1, b.l. 159-161). Ieškinyje nurodė, kad dėl 2019 m. gruodžio 27 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu jai nustatytas kairio šlaunikaulio apatinio trečdalio skeveldrinis lūžis su fragmentų dislokacija, dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžis su fragmentų dislokacija bei kairio peties žastikaulio proksimalinės dalies lūžis, jai atliktos 8 intervencijos: 2019-12-27 nervų blokada, 2019-12-27 šlaunikaulio lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija, 2019-12-27 eritrocitų masės transfuzija, 2020-01-03 nervų blokada, 2020-01-03 sedacija, 2020-01-03 šlaunikaulio lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija, 2020-01-17 regioninė blokada, 2020-01-17 žastikaulio proksimalinės dalies lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija. E. B. laikotarpiu nuo 2019-12-27 iki 2020-01-27 praleido VšĮ „Tauragės ligoninė“, o išrašant iš ligoninės savarankiškai judėti negalėjo, dėl ko priimtas sprendimas jai teikti tolimesnes medicinines paslaugas šios ligoninės Slaugos, palaikomojo gydymo ir paliatyvios slaugos skyriuje. Nuo eismo įvykio iki ieškinio pateikimo teismui dienos nukentėjusioji negali vaikščioti, dėl ko jai būtina nuolatos naudoti sauskelnes, taip pat nuo 2020-02-19 iki 2020-02-25 E. B. buvo teikiamos mokamos fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūros, dėl ko ji patyrė 308,14 Eur turtinę žalą. Po eismo įvykio nukentėjusiosios gyvenimo būdas kardinaliai pasikeitė – ji nebegali vaikščioti, ieškinio pateikimo teismui metu nėra žinoma kiek laiko tęsis jos gydymas ir kokios tolimesnės judėjimo galimybės. Patirtą ir vis dar patiriamą skausmą, neigiamus išgyvenimus, negalėjimą judėti ir įprasto aktyvaus gyvenimo ritmo pasikeitimą bent minimaliai kompensuotų 7000 eurų suma, kurią, taip pat turtinės žalos sumą ir atstovavimo išlaidas prašo solidariai priteisti iš civilinių atsakovų.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pareikštame civiliniame ieškinyje civiliniais atsakovais traukė ne tik kaltinamąjį, bet ir tuo metu buvusį transporto priemonės savininką. Šio teismo posėdžio metu buvo teikti paaiškinimai, kad transporto priemonės savininkas jau buvo pasikeitęs, nurodomos naujos aplinkybės dėl gruodžio 10 d. sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio, kuris nebuvo įformintas. Ikiteisminio turimo metu įtariamasis buvo apklausiamas du kartus. Z. A. V. taip pat buvo apklaustas. Jis savo apklausoje nurodė, kad savo automobilį broliui pardavė 2020 m vasario mėn. Kaltinamasis nurodė, kad transporto priemone disponuoti pradėjo tik 2019-12 mėn., prieš pat Kalėdas ir žinojo, kad pasibaigęs automobilio draudimas. Tiek kaltinamasis, tiek Z. A. V. puikiai suvokė, kad negali disponuoti transporto priemone, kuri neatitinka keliamų reikalavimų, todėl turi prisiimti ir kilusią žalą. Civiliniu atsakovu taip pat traukiamas Transporto priemonių draudikų biuras, nes automobilis įvykio dieną nebuvo draustas. Turtinė žala susijusi su įsigytomis medicininėmis paslaugomis ir pirktomis sauskelnėmis, nes iki šios dienos nukentėjusioji vis dar nevaikšto. Po įvykio mėnesį laiko E. B. T. T. ligoninėje intensyvios priežiūros skyriuje. Ji buvo sugipsuota ir buvo draudžiama remtis abejomis kojomis. Praėjus mėnesio laikotarpiui medikai nurodė, kad ji judėti dar negali, todėl artimieji priėmė sprendimą, kad būtina E. B. perkelti T. T. ligoninės palaikomąjį skyrių, kur medikai ją prižiūri. Giminės ir artimieji deda visas pastangas, kad E. B. apskritai galėtų vaikščioti. Karantino laikotarpiu E. B. buvo atlikta papildoma kojų operacija dėl netinkamai sugijusio lūžio. E. B. yra 83 metai, tai medikai nesiryžta pasakyti ar E. B. apskritai galės judėti ateityje. Daugiau kaip 6 mėn. ji negali judėti ir savimi pasirūpinti. Nesutinka su kaltinamojo teigimu, kad nukentėjusioji simuliuoja – lūžių simuliuoti neina, yra medicininiai dokumentai, kur surašyti sužalojimai. Šiai dienai nė vienas iš civilinių atsakovų nukentėjusiajai nieko nėra sumokėjęs.
Kaltinamasis J.S. V. civilinio ieškinio nepripažįsta, nes nukentėjusiajai padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Paaiškino, kad iki gruodžio 17 d. draudimas veikė. Mašiną parsivarė (iš brolio) gruodžio 10 d. be pirkimo-pardavimo sutarties. Paskui jį paguldė į ligoninę. Turi vairuotojo pažymėjimą, žino, kad negalima važiuoti nedraustu automobiliu. Gruodžio 27 d. automobilis nebuvo draustas, tai jis žinojo - automobilį jis apdraudė gruodžio 30 d. Brolis nežinojo, kad draudimas pasibaigęs. Po eismo įvykio buvo pas nukentėjusiąją nuvažiavęs į ligoninę, atsiprašė. Atvažiavo jos sūnus ir sakė šnekėti tik su juo, ir tik per pinigus. Neprisidėjo prie nukentėjusiosios gydymo, kadangi jos sūnus jį išvarė. Gailisi, kad buvo moteris sužalota, pripažįsta kad ją užkliudė transporto priemone ir sužalojo.
Civilinis atstovas Z. A. V. nepripažįsta savęs civiliniu atsakovu, nes kai davė mašiną (kaltinamajam) antradienį (gruodžio 10 d.), ji buvo techniškai tvarkinga ir drausta. Po dienos jį perspėjo, kad automobilio draudimas baigiasi. Buvo sutarę, kad jis draudimą pratęs, kad sutvarkys viską ir dokumentus atsiųs paštu. Jis dirbo Klaipėdoje visa laiką. V. laišku jam atsiuntė iš registro tą popierių (pirkimo-pardavimo sutarties blanką), jis jį užpildė ir jam grąžino. Automobilio pirkimo-pardavimo sandoris įformintas 2020 vasario mėn., po to jį išregistravo Regitroje. V. pinigus atsiuntė per kelis kartus, šiemet. Iš pat pradžių V. dar nežinojo ar pirks mašiną. Automobilį (kaltinamajam) davė pavažinėti savaitę laikinai, paskui paskambino panašiai po savaitės ir pasakė, kad automobilį pirks. Nežinojo, kad avarija buvo.
Civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Draudikų biuras) atsiliepimu į civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 188-189) nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu ir prašo teismo atsisakyti pripažinti Draudikų biurą civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje; įpareigoti civilinę ieškovę Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nustatyta tvarka pateikti bet kuriam (pasirinktinai) Biuro nariui pretenziją ir ją pagrindžiančius dokumentus. Nurodo, kad civilinė ieškovė nesikreipė su pretenzija į Draudikų biurą ar Draudikų biuro atstovą todėl iki šiol nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti išmokos mokėjimo klausimą. Pagal TPVCAPDĮ nuostatas Draudikų biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Draudikų biuras papildomai pateikė Draudikų biuro Žalų administravimo departamento poziciją dėl civilinės ieškovės ieškinio nepagrįstumo (t. 1, b.l. 190-191), kuriuo, įvertinę aplinkybę, kad civilinei ieškovei eismo įvykio metu nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, taip pat aktualią teisminę praktiką, bei civilinės ieškovės pateiktus faktinius įrodymus, padarė išvadą, kad civilinei ieškovei atlygintina 3500 neturtinė ir 121,58 Eur turtinė žala. Bylinėjimosi išlaidos biuro vardu neatlygintinos, nes nesusijusios su civilinės ieškovės eismo įvykio metu patirta žala.
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad iki nuosprendžio paskelbimo dienos turtinės ir neturtinės žalos, visiškai ar iš dalies, nukentėjusiajai neatlygino nė vienas civilinis atsakovas.
Iš etapinės epikrizės (t. 1, b.l. 162-164) matyti, kad E. B. T. T. ligoninė Ortopedijos-traumatologijos ir Reanimacijos skyriuose gydyta laikotarpiu nuo 2019-12-27 iki 2020-01-27. Tiek minimas dokumentas, tiek specialisto išvada patvirtina, kad eismo įvykio metu E. B. patyrė kairio šlaunikaulio skeveldrinį lūžimą, taip pat kairio žąstikaulio kaklo lūžimą. Iš medicininio pažymėjimo (t. 1, b.l. 1656) matyti, kad nuo 2020-01-27 iki šiol (2020-03-17) E. B. slaugoma T. T. ligoninė Slaugos, palaikomojo gydymo ir paliatyviosios slaugos skyriuje. Nukentėjusiosios atstovė teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusioji iki šiol negali vaikščioti, nėra jokių garantijų, kad ji aplamai galės vaikščioti ateityje. Iš Fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūrų kortelės matyti, kad E. B. atliktas kojų masažas, už šią paslaugą ji sumokėjo 28,30 Eur (t. 1, b.l. 167-168). Iš J. B. firmos „Jūratės“ vaistinė pateikto čekio matyti, kad už 4 pakuotes sauskelnių 2020-03-17 sumokėta 93,28 Eur. Civilinės ieškovės atstovė teigia, kad tokio kiekio sauskelnių E. B. reikia vienam mėnesiui, sausio ir vasario mėnesių sauskelnių įsigijimo kvitų neišsaugota, tačiau ir šiais mėnesiais įsigytų sauskelnių sumą prašo priteisti, nes jie buvo reikalingi ir naudojami, nes nukentėjusioji negalėjo judėti.
Aptarti įrodymai patvirtina, kad E. B. autoįvykio metu patyrė sužalojimus, dėl kurių ilgam laikui neteko galimybės judėti, taigi ir savarankiškai tenkinti asmeninės higienos ir kitų fiziologinių poreikių. Akivaizdu, kad nuo 2020-01-27, kai ji buvo perkelta į T. T. ligoninė Slaugos, palaikomojo gydymo ir paliatyviosios slaugos skyrių, dėl šios priežasties jai būtina nuolatos naudoti sauskelnes, todėl, nežiūrint į tai, kad jų pirkimo kvitai nėra išsaugoti, yra pagrindas priteisti prašomą sumą, skirtą sauskelnių įsigijimui. Nukentėjusiajai netekus galimybės judėti, jai buvo būtina ir kojų masažo procedūra, dėl ko priteistina ir už šios procedūros atlikimą E. B. sumokėta suma. Tokiu būdu civilinei ieškovei priteistina jos prašoma 308,14 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
P. C. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.
Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje turi įvertinti teismas. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinė nutartis Nr. 2K-669/2006).
Nukentėjusiajai E. B. eismo įvykio metu lūžo kairės rankos ir kojos kaulai. Dėl patirtų sužalojimų ji mėnesį gydėsi T. T. ligoninė stacionare o po to perkelta į šios gydymo įstaigos Slaugos, palaikomojo gydymo ir paliatyviosios slaugos skyrių. Nukentėjusiosios atstovės teigimu, E. B. net šiuo metu neturi galimybės vaikščioti, abejojama ar, įvertinant jos garbų amžių, aplamai jos būklė pagerės iki tokio lygio, jog ji galės savarankiškai vaikščioti. Neabejotina, kad dėl staiga kardinaliai pasikeitusių gyvenimo ir buities sąlygų, nukentėjusioji patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, emocinę depresiją, nes jos gyvenimas tapo priklausomas nuo kitų žmonių, ji neteko galimybės judėti, ilgą laiką priversta naudoti sauskelnes, jos negalią mato kiti asmenys. Nukentėjusioji neteko galimybės bendrauti, susitikti su draugėmis, užsiimti mėgiama veikla. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji kentė didelį ir ilgalaikį skausmą. Iš medicininių dokumentų matyti, kad ji patyrė dvi operacijas, kurių metu 2019-12-30 ir 2020-01-06 dešinio šlaunikaulio lūžiai fiksuoti metaliniais sraigtais, nukentėjusiosios atstovė teigia, kad karantino laikotarpiu E. B. buvo atlikta papildoma kojų operacija dėl netinkamai sugijusio lūžio. E. B. atlikta daug kitų medicininių tyrimų ir intervencijų, netgi praėjus daugiau kaip pusei metų po eismo įvykio, jos fizinė būklė nėra atsistačiusi. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios kaltės dėl patirtų sužalojimų nėra, ji rūpestingai ir atidžiai, įsitikinusi, kad nėra jokios kliūties pradėjo judėjimą pėsčiųjų perėja, ir jau būnant jos viduryje buvo kliudyta kaltinamojo vairuojamo automobilio. Aptartų aplinkybių pagrindu E. B. priteistina 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Eismo įvykis, kurio metu 2019 m. gruodžio 27 d. buvo sužalota nukentėjusioji E. B. įvyko kaltinamajam vairuojant automobilį R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Regitra“ išduoto registracijos liudijimo matyti (t. 1, b.l. 61) kad minimas automobilis eismo įvykio dieną buvo registruotas V. Z. A vardu. Iš internetinio puslapio https://www.cab.lt eismo įvykio informacijos matyti, kad minimas automobilis 2019-12-27 galiojančio draudimo neturėjo. Eismo įvykio dieną transporto priemonė - automobilis R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo techniškai tvarkingas, jo techninė apžiūra galioja iki 2020-07-17 (t. 1, b.l. 60). Civilinis atsakovas Z A. V. teigia, kad jis minimą automobilį broliui Vytautui S. V. perdavė dar 2019 m. gruodžio 10 d., tuo metu automobilis buvo draustas, techniškai tvarkingas. Apklausimas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad perdavimo metu privalomasis civilinės atsakomybės draudimas dar galiojo 3-4 dienas. Sužinojęs, kad baigiasi jo draudimas, paskambino ir apie tai pranešė broliui. Apklausiamas teisme jis parodė, kad brolį apie tai informavo sekančią dieną po to, kai jis pasiėmė jo automobilį. Automobilio perdavimo metu dar nežinojo, kad brolis pirks jo automobilį, tačiau po savaitės, jį pabandęs, brolis pareiškė kad jį pirks. Dėl jo užimtumo darbe pirkimo pardavimo-dokumentus sutvarkė tik 2020 metų pradžioje, šių metų pradžioje per du kartus jam buvo sumokėta bankiniais pavedimais už automobilį. Kaltinamasis sutinka, kad eismo įvykio metu naudojosi brolio automobiliu žinodamas, kad jis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad brolis apie besibaigiantį draudimo poliso galiojimą jį buvo informavęs. 2020-06-16 kaltinamasis teismui pateikė rašytinį paaiškinimą dėl automobilio įsigijimo aplinkybių (t. 2, b.l. 37), iš kurio matyti, kad 2019-12-10 vakare atvyko pas brolį į Telšius su tikslu įsigyti automobilį R. L. išsimokėtinai. Kadangi jau buvo vėlus paros laikas, su broliu susitarė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartį sudarys per paštą vėliau, kas ir buvo padaryta. Jam tą dieną buvo perduoti visi tvarkingi dokumentai: techninis pasas, techninės apžiūros aktas, iki gruodžio 17 dienos galiojanti draudimo sutartis, todėl brolis Z.A. V. negali būti civiliniu atsakovu.
Aptartų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tiek kaltinamasis tiek civilinis atsakovas Z.A. V. kai kurias aplinkybes nurodė kiek skirtingai, iš esmės esmines aplinkybes nurodė nuosekliai, o būtent: automobilį R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamasis iš savo brolio pasiėmė dar 2019 m. gruodžio mėnesį, tikėtina, šio mėnesio 10 dieną, nes abu nurodo, kad ši mėnesio diena buvo gruodžio pradžioje, antradienis. Perdavimo metu automobilis buvo techniškas tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kaltinamajam civilinis atsakovas perdavė visus dokumentus, taip pat ir galiojantį draudimo polisą, o vėliau, pasitikslinęs, kad jo galiojimo laikas baigiasi, apie tai nedelsiant informavo kaltinamąjį. Visą laiką nuo automobilio perdavimo momento 2019 m. gruodžio 10 d. faktinis jo valdytojas buvo kaltinamasis, kuris vėliau, jau po eismo įvykio minimą automobilį apdraudė, o galiausiai įformino pirkimo-pardavimo sandorį bei sumokėjo už automobilį pinigus. Tokiu būdu civilinis atsakovas Zigmas A. V. iki pat faktinio automobilio perdavimo naujam jo naudotojui elgėsi kaip apdairus ir rūpestingas šeimininkas, netgi po jo perdavimo rūpinosi, kad kaltinamasis jį apdraustų. Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtina tenkinti 4 sąlygas: turi būti atlikti neteisėti veiksmai, dėl padarytų neteisėtų veiksmų kyla žala, tarp veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, žalą padaręs asmuo yra kaltas. Nagrinėjamu atveju Z A. V. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, jo kaltės dėl nukentėjusiajai padarytos žalos nėra, jis niekaip nesusijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, todėl teismas sprendžia, kad jo veiksmuose nėra jokių civilinės atsakomybės sąlygų, taigi jam nekyla pareigos atsakyti pagal nukentėjusiosios jam pareikštą ieškinį.
Pažymėtina, kad pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Minimo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Byloje nustačius kad faktinis transporto priemonės naudotojas nuo 2019 m. gruodžio 10 d. buvo kaltinamasis, ja teisėtai naudojęsis žodinės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, kuri vėliau sudaryta raštu, darytina išvada, kad pareigą sudaryti transporto priemonės draudimo sutartį turėjo kaltinamasis.
N. D. biuras teigia, kad šioje byloje jis negali būti atsakovu, nes civilinė ieškovė nesilaikė ikiteisminės pretenzijos nagrinėjimo stadijos, šiuos argumentus paneigia suformuota kasacinės instancijos teismo praktika. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2017, 2017 m. lapkričio 29 d. Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos priimtoje nutartyje, kurioje Draudikų biuras kasaciniu skundu kėlė analogišką klausimą esant tapačioms aplinkybėms, pasisakyta, kad BPK 109 straipsnis, be kita ko, numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 111 straipsnyje nurodoma, kad, be kita ko, civiliniu atsakovu gali būti įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurios pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi.
Minimoje LAT nutartyje taip pat konstatuota, kad kasacinėje praktikoje sprendžiant analogišką teisės taikymo problemą tapačiomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2011, 2K-166-139/2016) išaiškinta, kad pagal TPVCAPDĮ nuostatas nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pareikšti vienam arba keliems iš išvardytų subjektų. Pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai E. S. valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Draudikų biurui ar Draudikų biuro atstovui. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytą subjektą. Eiliškumo, iš ko pirmiausia nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, šioje normoje nenustatyta. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos „nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas)“ sąvoka „pretenzija“ aiškintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektą, kuris turi atlyginti žalą. Sąvoka „pretenzija“ teisine turinio prasme gali reikšti: kreditoriaus, pirkėjo, užsakovo, kliento ir kito asmens kreipimąsi sumokėti skolą, atlyginti žalą, pašalinti prekės ar darbų trūkumus ir kt. pareiškimą (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.162, 2,185, 6.321, 6.424 ir kt. straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 749 straipsnis); privalomą pretenzijų pareiškimą prieš kreipiantis į teismą (pvz., CK 6.821 straipsnis). TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kad pretenzijos pareiškimas dėl žalos atlyginimo yra kaip privalomas pretenzijos pareiškimas prieš kreipiantis į teismą. TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje sąvokos „pretenzija“ vartojimas negali būti aiškinamas kaip nukentėjusio asmens pareigos nustatymas dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudiką. Ši sąvoka taip pat negali būti aiškinama ir kaip nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme procedūra. Taigi, TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nukentėjusiam asmeniui nustatyta teisė reikšti pretenziją dėl padarytos žalos pasirinktinai vienam iš joje nurodytų subjektų aiškintina ir kaip nukentėjusio asmens teisė teisme reikšti ieškinį eismo įvykio kaltininkui dėl žalos atlyginimo. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 punktą Draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai reiškia, jog Draudikų biuras tokiu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytą žalą. Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo TPVCAPDĮ 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipia į Draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškia civilinį ieškinį, nepanaikina Draudikų biuro pareigos atlyginti žalą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2011, 2K-503-511/2015 ir kt.).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji Draudikų biurą nurodė kaip civilinį atsakovą, Draudikų biuras civiliniu atsakovu įtrauktas teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi, todėl, aptartos teismų praktikos kontekste, jam kyla pareiga atsakyti pagal pareikštą civilinį ieškinį. Kasacinės instancijos praktikoje taip pat išaiškinta, kad Draudikų biuras yra savotiškas garantas, nes jis moka draudimo išmokas tais atvejais, kai, pavyzdžiui, kaltininkas vairuoja neapdraustą transporto priemonę, pabėga iš eismo įvykio vietos ir nenustatomas, bei kitais TPVCAPDĮ nustatytais atvejais. Tokiu teisiniu reguliavimu ginami ne transporto priemonės valdytojo, bet nukentėjusiojo interesai, kartu suteikiant teisę išmokėjusiam išmoką draudikui ar draudikų biurui atgręžtiniu reikalavimu susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad automobilio R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis baigėsi 2019 m. gruodžio mėnesį, kaip nurodo kaltinamais, šio mėnesio 14 dieną, taigi akivaizdu, kad minima sutartis buvo sudaryta jau po 2018-11-01, todėl nustatant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumą dėl eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje 2019-12-27, privalu vadovautis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 punkto nuostatomis, pagal kurias nuo 2018 m. lapkričio 1 d. maksimali suma yra: 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Kaltinamasis teigia, kad jo turtinė padėtis bloga, jis pateikė dokumentus, kad 2020-02-13 sudarė vartojimo kredito sutartį (t. 2, b.l. 3-8), teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena iš gaunamos pensijos - 275 eurų. Daugiau jokių pajamų neturi. Gyvena sename močiutės paliktame namelyje, ūkiškai nesiverčia.
Aptartų aplinkybių pagrindu, siekiant maksimaliai užtikrinti nukentėjusiosios turtinius interesus, teismo aptarta nukentėjusiajai priteistinos turtinės ir neturtinės žalos suma priteistina iš Draudikų biuro.
Nukentėjusioji baudžiamojoje byloje buvo atstovaujama advokato P. O. ir advokato padėjėjos M. L. (t. 1, b.l. 165), kuriems už atstovavimo paslaugas E. B. sumokėjo 600 Eur (t. 2, b.l. 16-18). Šią sumą prašo priteisti iš civilinių atsakovų. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų neturėjo fizinės galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose, advokato padėjėja ją atstovavo dviejuose teismo posėdžiuose, o advokatas P. O. surašė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 2020-05-18 raštu išreiškė savo poziciją dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsiliepimo, ikiteisminio tyrimo metu teikė prašymus prokurorui. Įvertinant šias aplinkybes teismas sprendžia kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma nėra neprotingai didelė, todėl yra pagrindas šias išlaidas pripažinti pagrįstomis proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.). BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso išlaidomis pripažintos išlaidos turi būti išieškotos iš nuteistojo, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistina 600 EUR atstovavimo išlaidų.
Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo V.S. V. nekeistina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V S. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir paskirti jam 30 MGL (1500 eurų) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią B. F.Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801, mokėjimą patvirtinantį dokumentą T. T. rajono apylinkės teismo raštinei. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro E. B. naudai 308,14 Eur turtinei žalai ir 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš V S. V. 600 EUR (šešis šimtus eurų) E. B. naudai jos turėtų atstovavimo išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios V S. V. kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti - nekeisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu T. T. rajono apylinkės teismą.