Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios O. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-03 nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas K. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, K. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nukentėjusiosios O. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Iš dalies tenkintas O. P. atstovo prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo ir iš K. M. O. P. priteista 400 (keturi šimtai) Eur išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. M. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. jis 2018-01-25, apie 11.39 val., vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Klaipėdos mieste, Statybininkų prospekte, keturių eismo juostų kelyje su žaliąja skiriamąja juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Statybininkų prospekto 14 namu, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ tuo metu, kai antroje eismo juostoje jau buvo sustojusi kita transporto priemonė, ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš kairės ėjusią pėsčiąją O. P.. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų O. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais K. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-11-02 nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 31 punkto (Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji O. P. (toliau – ir apeliantė) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-03 nuosprendžio dalimi, kuria nukentėjusiosios O. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, prašo skundžiamo nuosprendžio dalį pakeisti ir priteisti iš civilinės atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ir nuteistojo K. M. O. P. prašomą neturtinės žalos dydį bei patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Apeliantės manymu, teismo sprendimo dalis dėl civilinio ieškinio atmetimo neturtinei žalai priteisti, patyrus nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu, yra nepagrįsta, neatitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog po patirtų eismo įvykio metu kūno sužalojimų apeliantė O. P. dėl dešinio žastikaulio skeveldrinio galvos lūžimo su poslinkiu, dešinio šeivikaulio galvos lūžimo, turėjo dešinio peties operaciją, taip pat dėl kairio raktikaulio petinio galo lūžimo turi būti operuojama, tai yra ateityje turės patirti pooperacinį gydymą vykti į reabilitaciją, kęsti didesnius skausmus, kuriuos šiuo metu patiria dėl dešinio žastikaulio skeveldrinio galvos lūžimo su poslinkiu, dėl to buvo operuota ir iki šio kenčia didelius skausmus, negali laisvai judinti rankos. Dėl sunkiai kenčiamų skausmų nukentėjusioji turi naudoti skausmą malšinančius vaistus, nuolat lankytis pas gydytojus dėl sutrikusio miego, negali ramiai miegoti. Nukentėjusioji dėl patirto dešinio žastikaulio skeveldrinio galvos lūžimo su poslinkiu, dešinio šeivikaulio galvos lūžimo nebegali tinkamai judėti, dėl dešinės rankos judesių ribotumo negali apsitarnauti, dešine ranka kelti svorio. Savijauta, sveikatos būklė nebėra tokia, kokia buvo iki eismo įvykio, tai kelia didelius emocinius, psichologinius, dvasinius išgyvenimus. Skunde pažymima, kad fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą. Pirmosios instancijos teismas vertino tik nukentėjusiosios sveikatos sužalojimo mastą, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji yra netekusi dalies bendro darbingumo. Dėl patirto dešinio žastikaulio skeveldrinio galvos lūžimo su poslinkiu, dėl to nukentėjusioji buvo operuota, nukentėjusiajai kilo ilgalaikės pasekmės, susijusios su dešinės rankos ryškiu judesių apribojimu, tai yra dešinės rankos judesys į priekį (sulenkimas) yra mažesnis kaip 75°; rankos judesys atgal (ištiesimas) – mažesnis kaip 30°; rankos judesys į šoną – mažesnis kaip 75° (taisyklių priedo 56.3. punktas). Tokie nukentėjusiosios dešinės rankos judesių ribojimai pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles atitinka 50 procentų bendro darbingumo netekimo ir prilyginamas sunkaus sveikatos sutrikdymo mastui (taisyklių III dalies, 6.11. punktas). Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nors specialistų išvadose nukentėjusiosios patirti kūno sužalojimai buvo priskirti nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastui pagal patirtus kūno sužalojimus eismo įvykio metu, tačiau nebuvo vertinamos kilusios ilgalaikės pasekmės po sveikatos sužalojimo, tai yra dešinės rankos atsiradęs ryškus judesių apribojimas ir kairės rankos judesių apribojimas dėl raktikaulio petinio galo patirto lūžimo, rankai, kaip nurodyta specialisto išvadoje, reikalinga operacija. Sveikata dėl nukentėjusiosios garbaus amžiaus sutrikdyta negrįžtamai, mažai tikėtina, kad O. P. ateityje dėl patirtų kūno sužalojimų galės nevaržomai judėti fiziškai ir savimi tinkamai pasirūpinti. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nukentėjusioji O. P. K. M. vairuojamo automobilio partrenka nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, kai antroje eismo juostoje buvo sustojusi kita transporto priemonė ir jam iš kairės ėjo pėsčioji. O. P. veiksmuose dėl eismo įvykio kilimo nei neteisėtų, nei neatsargių veiksmų nebuvo, kaip senyvo amžiaus asmuo elgėsi apdairiai ir rūpestingai, tačiau dėl K. M. neatsargių veiksmų, patyrus kūno sužalojimus ir kilusių sveikatos sutrikdymo pasekmių, nebegalės tinkamai savimi pasirūpinti, dėl to turės gyventi nuolatos patiriant fizinius nepatogumus, diskomfortą, emocinius, dvasinius išgyvenimus.

3. Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, žalą priteisti iš draudimo įmonės.

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo kaltė dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo bei nuteistajam skirtos bausmės už minėtą nusikaltimą, yra nesutinkama tik su nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžiu, todėl teisėjų kolegija analizuos baudžiamąją bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų ir pasisakys tik dėl nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

6. Nagrinėjamu atveju 2018-01-25 įvyko eismo įvykis, kurio metu K. M. vairuojamu lengvuoju automobiliu nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje buvo partrenkta ir sužalota O. P.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, K. M. ir O. P. bei jų atstovų advokatų paaiškinimus, padarė išvadą, jog AB „Lietuvos draudimas“, kurios privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas K. M. vairuotas automobilis, išmokėta O. P. 3 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Pastebėtina tai, jog kasacinio teismo nutartys, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja išvados, jog 3 000 Eur suma vertinant O. P. eismo įvykio metu padarytus sužalojimus yra pakankama ir adekvati O. P. patirtiems sužalojimams.

7. Iš baudžiamojoje byloje esančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo 2018-01-25 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. t. 1, b. l. 1) nustatyta, jog iš Klaipėdos Respublikinės ligoninės gautas pranešimas, kad iš eismo įvykio vietos atvežtai nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai: politrauma, dešiniojo žastikaulio galvos skeveldrinis lūžimas, dešiniojo šeivikaulio lūžis, paguldyta į Ortopedijos-traumatologijos skyrių.

8. Iš baudžiamojoje byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-02-19 Specialisto išvados Nr. G 317/2018(03) (b. t. 1, b. l. 36–37) nustatyta, jog eismo įvykio metu O. P. nustatyti šie sužeidimai: galvos ir kaklo sumušimas (kaklo raiščių patempimas), dešinio žastikaulio skeveldrinis galvos lūžimas su poslinkiu, dešinio šeivikaulio galvos lūžimas. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų O. P. sveikata sutrikdyta ilgą laiką, jos sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Iš 2018-06-27 Papildomos specialisto išvados Nr. pG 1110/2018(03) (b. t. 1, b. l. 46–47) nustatyta, jog, be 2018-02-19 Specialisto išvadoje Nr. G 317/2018(03) nurodytų O. P. sužalojimų, jai taip pat padarytas kairio raktikaulio petinio galo lūžimas, tačiau sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas tas pats – nesunkus.

9. Iš Lietuvos draudimo 2018-05-30 rašto Nr. 1965124/1036377 „Pranešimas apie žalos atlyginimą“ (b. t. 1, b. l. 87) nustatyta, jog O. P., atsižvelgus į jai padarytų sužalojimų sunkumą ir nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, išmokėtina 3 000 Eur draudimo išmoka neturtinei (moralinei) žalai atlyginti.

10. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Pagal CK 6.250 straipsnį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes, t. y. eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirti sužalojimai nors ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jai nustatyti eismo įvykio metu padaryti net trys kaulų lūžiai – dešinio žastikaulio skeveldrinis galvos lūžimas su poslinkiu, dešinio šeivikaulio galvos lūžimas ir kairio raktikaulio petinio galo lūžimas, taip pat galvos ir kaklo sumušimas (kaklo raiščių patempimas). Dėl dešinio žastikaulio skeveldrinio galvos lūžimo su poslinkiu, dešinio šeivikaulio galvos lūžimo bei galvos ir kaklo sumušimo nukentėjusioji nuo 2018-01-25 iki 2018-01-29 buvo stacionarizuota į ortopedijos-traumatologijos skyrių. Nukentėjusioji stacionare taip pat gydyta nuo 2018-02-05 iki 2018-02-12 (b. t. 1, b. l. 64), jai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų atlikta dešinio peties akromioplastikos operacija. Dėl kairio raktikaulio petinio galo lūžimo taip pat tikslingas operacinis gydymas (b. t. 1, b. l. 46–47). Nuo 2018-03-26 iki 2018-04-07 nukentėjusiajai taikytas reabilitacinis gydymas (b. t. 1, b. l. 65). Apibendrindama išdėstytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nukentėjusioji eismo įvykio metu buvo labai stipriai sužalota, dėl patirtų sužalojimų jai atlikta operacija, taikytas ilgalaikis tiek stacionarinis, tiek ambulatorinis gydymas. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nukentėjusioji tiek eismo įvykio metu, tiek gydymo laikotarpiu, tiek po gydymo patyrė bei patiria didelius skausmus. Šią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-02-19 Specialisto išvada Nr. G 317/2018(03) (b. t. 1, b. l. 36–37), tos pačios įstaigos 2018-06-27 Papildoma specialisto išvada Nr. pG 1110/2018(03) (b. t. 1, b. l. 46–47), 2018-03-19 Liudytojo apklausos protokolas (b. t. 1, b. l. 50–51), VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės 2019-01-31 Epikrizė (b. t. 1, b. l. 63), tos pačios įstaigos 2018-02-10 Išrašas iš medicininių dokumentų (epikrizė) / siuntimas (b. t.1, b. l. 64), UAB „Palangos linas“ Epikrizė (b. t. 1, b. l. 65), VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės 2019-01-07 Gydytojo įrašas (b. t. 2, b. l. 17).

12. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiajai draudimo bendrovės išmokėtos neturtinės žalos dydis – 3 000 Eur – buvo apskaičiuotas įvertinus tik dešinio žastikaulio skeveldrinį galvos lūžimą su poslinkiu, dešinio šeivikaulio galvos lūžimą, galvos ir kaklo sumušimą (kaklo raiščių patempimą), tačiau apskaičiuojant mokėtiną draudimo sumą nebuvo įvertintas kairio raktikaulio petinio galo lūžimas (b. t. 1, b. l. 155).

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas faktines aplinkybes, į nukentėjusiosios patirtus stiprius sužalojimus bei gydymosi laiką, į tai, kad nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų yra atlikta dešinio peties akromioplastikos operacija, dėl kairio raktikaulio petinio galo lūžimo tikslingas operacinis gydymas, t. y. nukentėjusioji net ir praėjus daugiau negu metams laiko po eismo įvykio patiria ir ateityje dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų neabejotinai patirs didelius skausmus, dėl kilusių sveikatos sutrikdymo pasekmių (dešinės rankos judesių apribojimo) negali nevaržomai judėti fiziškai ir savimi tinkamai pasirūpinti, į tai, kad eismo įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje, kai nukentėjusioji yra pėsčioji, kurios nepraleido automobilis, į tai, kad nukentėjusiosios veiksmuose dėl eismo įvykio kilimo nei neteisėtų, nei neatsargių veiksmų nebuvo, daro išvadą, jog nukentėjusiajai atlygintas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per mažas, neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų bei prieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (2K-551/2013, 2K-141/2013 ir kt.), todėl konstatuoja, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atlygintinos neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju sudaro 3 000 Eur, nukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio eismo įvykio bylose esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neįvertino visų žalos atlyginimo kriterijų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nusikaltimas neatsargus, nuteistasis įvykio metu buvo blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemones, automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tyčios sužaloti nukentėjusiąją nebuvo, tačiau visos šios išvardytos aplinkybės niekaip nesumažina nukentėjusiosios eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jos patirto ir iki šiol patiriamo skausmo bei liekamųjų sužalojimų reiškinių – negalėjimo nevaržomai judėti fiziškai ir savimi tinkamai pasirūpinti, kairio raktikaulio petinio galo lūžimo operacinio gydymo ateityje. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto neturtinės žalos dydžio nustatymo, naikintina nuosprendžio dalis, kuria atmestas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas) ir nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis padidintinas iki 5 000 Eur, iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimo“ nukentėjusiajai priteistini 2 000 (du tūkstančiai) Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Nukentėjusiosios atstovas advokatas I. Balčiūnas baudžiamąją bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui pateikė 2018-04-16 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. IB 0016 (b. t. 1, b. l. 168) ir mokėjimo nurodymą (b. t. 1, b. l. 169), iš kurių matyti, kad nukentėjusioji advokatui 2018-04-16 sumokėjo 800 Eur, apeliacinės instancijos teismui pateikė 2018-12-10 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. IB 0063 (b. t. 2, b. l. 15) ir mokėjimo nurodymą (b. t. 2, b. l. 16), iš kurio matyti, kad nukentėjusioji advokatui 2018-12-11 sumokėjo 400 Eur.

16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, sumažino nukentėjusiosios atstovo prašomas priteisti iš nuteistojo bylinėjimosi išlaidas ir priteisė 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas padidinant nukentėjusiajai priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, proporcingai padidintinos ir nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš K. M. priteistina 533 Eur (patenkintas trečdalis ieškinio).

17. Nuostatos dėl nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš kaltinamojo galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

18. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios O. P. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, t. y. kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, nukentėjusiosios išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Apeliaciniu skundu buvo prašoma padidinti neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 9 000 Eur, t. y. priteisti papildomai 6 000 Eur. Teisėjų kolegija nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį padidino iki 5 000 Eur, t. y. nukentėjusiajai atlygintiną neturtinę žalą padidino 2 000 Eur, t. y. patenkino 30 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, todėl iš nuteistojo nukentėjusiajai priteistinos turėtos išlaidos advokato paslaugoms, suteiktoms atstovaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apmokėti – 133 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

O. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-03 nuosprendžio dalį.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-03 nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiosios O. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiosios O. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti nukentėjusiajai O. P. iš AB „Lietuvos draudimas“ 2 000 (du tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Padidinti O. P. iš K. M. priteistų 400 Eur išlaidų advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti dydį iki 533,00 Eur.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-03 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti O. P. iš K. M. 133,00 Eur advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.