Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.25.4.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3

2018 m. gruodžio 3 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Dovilų sen., Klaipėdos r. sav., vedęs, vidurinio išsilavinimo, neįgalus (darbingumo lygis 55 proc.), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. kaltinamas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2018-01-25 apie 11.39 val., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Klaipėdos mieste, S. prospekte, keturių eismo juostų kelyje, su žaliąja skiriamąja juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties S. prospekto 14 namu, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ tuo metu, kai antroje eismo juostoje jau buvo sustojusi kita transporto priemonė ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš kairės ėjusią pėsčiąją O. P.. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų O. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais neatsargiais veiksmais K. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-11-02 nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 31 punkto (Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

I. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamasis K. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, labai gailisi. Nurodė, kad teismas vadovautųsi jo anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu, duotais parodymais. Paaiškino, kad norėjo susitikti su nukentėjusiąja, jos atsiprašyti, tačiau nukentėjusioji tiesiogiai su juo bendrauti atsisakė. Supranta, jog nukentėjusioji dėl jo veiksmų patyrė nepatogumus. Gauna netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, dar kažkiek darbo užmokesčio, kuris mokamas su uždelsimais. Jo žmona yra po penkių operacijų, yra išėjusi į priešlaikinę pensiją. Todėl neturėtų lėšų atlyginti nukentėjusiajai reikalaujamą neturtinę žalą. Gyvena privačiame name, jam priklauso puse namo, turi 24 arus žemės, ant kurios stovi gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Atsiprašė nukentėjusiosios.

K. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis, nurodė, kad savo kaltę pilnai pripažįsta, įtarimo esmė aiški ir suprantama. 2018-01-25 jis dukters R. M. vardu registruotu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo pas ją pačią Klaipėdoje, į S. g. 26 namą. Šiuo automobiliu naudojasi ir jį prižiūri jis, jis tėra tik registruotas dukters vardu. Važiavo Klaipėdoje, S. prospektu, kryptimi nuo Šilutės plento link Taikos prospekto pirma eismo juosta. Buvo šviesus paros metas, apsiniaukę, dulksnojo, asfaltas buvo šlapias. Važiuojant netoli vienos perėjos, pamatė, kad antroje eismo juostoje važiavęs minivenas, koks tiksliai pasakyti negali, ir už jo važiavęs sunkvežimis stoja. Jis pradėjo stabdyti tik tuo metu, kai jau jo automobilio priekinė dalis buvo ties miniveno viduriu. Stabdė staigiai todėl, kad pamatė, kad pėsčiųjų perėja iš už miniveno išeina moteris. Prieš tai jis nestabdė. Nors pamatęs moterį stabdė staigiai, dėl šlapio asfalto automobilis iš kart nesustojo ir moterį kliudė savo automobilio priekine dalimi- kairiuoju priekiniu žibintu. Žibintas sudužo. Moteris nukrito ant važiuojamosios dalies. Jis išlipęs norėjo skambinti pagalbos tarnyboms, tačiau šalia buvusi moteris paaiškino, kad pagalba jau iškviesta. Kadangi oras buvo labai prastas, jis partrenktai pėsčiąją padėjo atsistoti ir pasodino į savo automobilį. Ji nieko nesakė, iš vis nekalbėjo. Atvažiavę medikai moterį išvežė į ligoninę. Atvykę policijos pareigūnai užpildė reikiamus dokumentus. Jis dėl eismo įvykio prisipažįsta, labai gailisi, kad taip atsitiko. Išsprendus žalos klausimą su nukentėjusia moterimi norėtų susitaikyti. (1 t., b. l. 109-112)

Teismas, siekdamas pašalinti iškilusias abejones dėl draudimo išmokos dydžio nukentėjusiajai, savo iniciatyva nutaria apklausti draudimo kompanijos atstovą.

Civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. T. paaiškino, kad nukentėjusiajai, pagal sveikatos sutrikdymo mastą nustatytas taisykles, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau sužalojimai ženklūs, todėl jie buvo priskirti prie sunkesnių sužalojimų. Atsižvelgiant į patirtų sužalojimų sunkumą ir nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, nukentėjusiajai buvo išmokėta maksimali – 3000 eurų draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju išmokos dydis nukentėjusiajai, nežiūrint į tai, kiek nukentėjusioji patyrė lūžių, nesikeičia, nes sužalojimai priskiriami prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Kai liekamieji reiškiniai reikalauja papildomo medikamentinio gydymo, reabilitacinio gydymo, tai tokiu atveju žmogus patiria turtinę žalą, kurią draudimo bendrovė apmoka neginčo tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam, jo gynėjui, prokurorei, nukentėjusiajai ir jos atstovui pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji O. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2018-01-25 apie 11.30 val. ji ėjo iš dukters į savo namus S. pr. 8, Klaipėda. Kad pareiti namo, jai reikėjo pereiti S. prospektą. Vieną jo dalį pėsčiųjų perėja praėjo, po to yra žalia skiriamoji juosta. Priėjusi kitą S. prospekto dalį ji sustojo, nes nuo Šilutės plento pusės važiavo automobiliai. Jai sustojus pamatė, kad link pėsčiųjų perėjos, per kurią ketino eiti, važiavęs baltos spalvos automobilis sustoja. Įsitikinusi, kad eiti saugu ji pradėjo eiti per kelią. Ar kita eismo juosta link perėjos važiavo automobiliai ji nematė, nes vaizdą užstojo sustojęs automobilis. Jau praėjus šį automobilį jai staiga viskas dingo. Gali būti, kad neteko sąmonės, tačiau tuo metu kas įvyko nesuprato. Atsipeikėjusi suprato, kad guli, tačiau kur, nelabai suprato. Bandė stotis, tačiau niekaip nėjo. Tuomet ją kažkas pakėlė. Dėl tuo metu patirto šoko ne viską tiksliai prisimena, tačiau jau atvažiavus medikams, policijai, suprato, kad ją partrenkė automobilis. Patirtus sužalojimus – peties ir kojos lūžius gydosi iki šiol. Pradžioje gydėsi Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, vėliau reabilitacija Palangoje. Dėl sužalojimų dar kartą reikės vykti reabilitacijai. Dėl įvykio padaryta didelė žala, kadangi dėl lūžių jai buvo reikalinga nuolatinė pagalba. Taip pat padaryta turtinė ir moralinė žala. Jai paaiškinta žalos atlyginimo ir civilinio ieškinio pateikimo tvarka. (1 t., b. l. 50-51)

Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018-01-25 apie 11.40 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, S. prospekte ties namu Nr. 14, K. M., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją O. P., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vairuotojas K. M. įvykio metu buvo blaivus (alkotesterio parodymai - 0.00 prom.). (1 t., b. l. 15)

2018-02-19 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. P. buvo nustatytas galvos ir kaklo sumušimas (kaklo raiščių patempimas), dešinio žastikaulio skeveldrinis lūžimas su poslinkiu, dešinio šeivikaulio galvos lūžis. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų O. P. sveikata sutrikdyta ilgalaikiai, jos sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. P. 2018-01-25 eismo įvykio metu buvo padaryti šie sužalojimai: galvos ir kaklo sumušimas (kaklo raiščių patempimas), dešinio žastikaulio skeveldrinis galvos lūžimas su poslinkiu, dešinio šeivikaulio galvos lūžimas, kairio raktikaulio petinio galo lūžimas. O. P. patirta trauma – nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (1 t., b. l. 36-37, 46-47)

AB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-05-30 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. P., atsižvelgiant į patirtų sužalojimų sunkumą ir nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, išmokėta 3000 eurų draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 87).

Liudytoja R. D., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2018-01-25 prieš 12.00 val., tiksliai laiko neprisimena, ji važiavo savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietijos Federacinės Respublikos), Klaipėdoje, S. prospektu, kryptimi nuo Šilutės plento link Taikos prospekto. Važiavo antra eismo juosta. Kiek pamena diena buvo saulėta, nelijo, nesnigo, važiavimo sąlygos ir matomumas buvo geri. Ties kavine „(duomenys neskelbtini)“ yra pėsčiųjų perėja. Matė, kad ties ja, jai iš kairės stovi moteris. Jai nebuvo visiškai aišku ar ji ketina eiti per kelią, todėl pradžioj ji nelėtino ir tik po kelių akimirkų pamatė, kad ji ruošiasi eiti per kelią, todėl stabdė automobilį ir sustojo, kad ją praleisti. Tuo metu pirma eismo juosta buvo tuščia, ten važiuojančių ir prie perėjos stojančių automobilių nebuvo. Tuo metu kaip moteris jau praėjo jos važiavimo juostą ji pastebėjo, kad pirma eismo juosta link perėjos atvažiuoja automobilis, kuris po kelių akimirkų savo priekinių kairiu kampu kliudė moterį, tai yra ją partrenkė. Moteris tik buvo įžengusi į pirmą eismo juostą. Mano, kad moterį partrenkusio automobilio vairuotojas, stabdė tik tuomet, kai jau partrenkė moterį. Moteris po smūgio buvo nublokšta apie 4-5 metrus į priekį į antrą eismo juostą. Ji nedelsiant apie įvykį pranešė į bendrąjį pagalbos centrą, atvyko policija ir medikai. Moterį išsivežė medikai, policijos pareigūnams parašė paaiškinimą apie tai, kad matė eismo įvykį ir visas jo aplinkybes. Mano, kad dėl eismo įvykio kaltas tik automobilio vairuotojas, kadangi jis turėjo matyti, kad ji stovi prieš pėsčiųjų perėją, kiek pamena už jos antroje eismo juostoje buvo dar važiuojančių automobilių. Jai susidarė įspūdis, kad jis tiesiog norėjo greičiau pravažiuoti pirma eismo juosta pro keletą antra eismo juosta judančių automobilių. (1 t., b. l. 80-83)

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad eismo įvykio vieta yra Klaipėdoje, ties S. pr. 14 namu pėsčiųjų perėjoje, tiesiame kelio ruože. Apžiūra atlikta šviesiu paros metu, esant natūraliam apšvietimui. Kelio danga- asfaltas, kuris šlapias. Važiuojamosios kelio dalies plotis 8,4 m, eismo juostų plotis – dešinės - 4,4 m, kairės - 4 m., ženklai galiojimo zonoje - „Pėsčiųjų perėja“. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas stovintis pirmoje eismo juostoje, nuo galinio dešiniojo rato iki dešinio bortelio 1,3 m atstumas, nuo dešinio rato iki dešinio bortelio 1,4 m atstumas. Susidūrimo vieta nustatyta pagal vairuotojo paaiškinimą – jis įvyko automobilio „(duomenys neskelbtini)“ važiavimo krypties eismo juostoje esančioje pėsčiųjų perėjoje. (1 t., b. l. 16-21)

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairysis žibintas. Padangos žieminės, atitinka KET reikalavimus. Rankinis stabdis įjungtas, pavarų svirtis laisva. Sukant vairo ratą jis išsisuka į abi kraštines padėtis be strigimo požymių. Spaudžiant stabdžių pedalą jaučiamas palaipsniui didėjantis pasipriešinimas, pedalas nesiremia į grindis. Transporto priemonė palikta savininkui. (1 t., b. l. 22-26)

Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad K. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kaltinime nurodytus kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamojo K. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma: jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

II. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną neatsargų baigtą nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma, dėl to nesunkiai sutrikdyta vieno žmogaus sveikata. K. M. yra senyvo amžiaus, neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą – už leistino greičio viršijimą, paskirta bauda sumokėta, yra neįgalus (darbingumo lygis 55 proc.), dirba, vedęs, atsiprašė nukentėjusiosios.

Įvertinus visa tai, taip pat kaltinamojo gaunamas nedideles pajamas, teismas sprendžia, kad kaltinamajam K. M. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, skirtina griežčiausia BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis (BK 50 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis). Šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamojo K. M. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus gali būti pasiekti atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Atsižvelgiant į tai, kad yra sąlygos, numatytos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, įskaitant tai, kad jis nėra teistas, taip pat nėra baustas už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant ir eismo įvykių sukėlimą, nėra sistemingas šių taisyklių pažeidėjas, bylos duomenimis, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš viso baustas vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjęs, šiuo metu galiojančių nuobaudų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų neturi, eismo įvykio metu buvo blaivus, nuo pat pradžių pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, norėjo su ja susitikti, nutaria, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir tikslo kartu su paskirta bausme kaltinamajam taikyti draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta, jis sulaikytas nebuvo.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji O. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant šią sumą solidariai iš kaltinamojo K. M. ir civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 77-80).

Bylos duomenimis, civilinė atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai yra atlyginusi 3000 Eur neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį; teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl eismo įvykio metu nukentėjusiajai O. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – jai nustatyti: galvos ir kaklo sumušimas (kaklo raiščių patempimas), dešinio žastikaulio skeveldrinis galvos lūžimas su poslinkiu, dešinio šeivikaulio galvos lūžimas, kairio raktikaulio petinio galo lūžimas. Iš nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio bei prie civilinio ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad po eismo įvykio nukentėjusioji buvo gydyta stacionare 5 dienas; vėliau jai buvo atlikta dešinio peties operacija, stacionare prabuvo 8 dienas; 7 dienas vyko reabilitacijos gydymas. Nukentėjusiosios teigimu, ji nuolat kenčia skausmus, dėl ko iki šiol priversta naudoti skausmą malšinančius vaistus, sistemingai lankytis pas gydytojus, jai yra sutrikęs miegas. Taip pat nukentėjusioji nebegali tinkamai judėti, apsitarnauti save, dešine ranka kelti svorio. Savijauta, būklė nebėra tokia kokia buvo iki eismo įvykio, kas kelia didelius emocinius ir psichologinius išgyvenimus.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad dėl įvykusio eismo įvykio nukentėjusioji O. P. neabejotinai patyrė ir iki šiol bepatiria skausmą, stresą, nepatogumus, turėjo pakeisti savo gyvenimo būdą, ji iki šiol negali gyventi įprasto savo gyvenimo, jai nuolat reikia lankytis gydymo įstaigose, iki šiol jaučia įvykusio eismo įvykio padarinius. Kita vertus, byloje nustatyta, kad reabilitacijos metu stebima teigiama dinamika – pagerėjo bendra savijauta, judėjimo, apsitarnavimo funkcijos, padidėjo aktyvumas, pagerėjo bendra fizinė būklė, padidėjo fizinio krūvio tolerancija, tai reiškia, jog reabilitacijos metu nukentėjusiosios būklė gerėjo.

Pastebėtina, jog teismų praktika nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra labai įvairi, tačiau atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį priteisiama nuo 580 Eur iki 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K372-942/2015, 2K-35-895/2017, 2K-99-222/2017 ir kt.). Šiose ribose paprastai priteisiama neturtinė žala ir dėl nukentėjusiajai O. P. nustatytų sužalojimų (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-223-354/2018, Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-147-360/2018, 1A-3-557/2018, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-113-397/2018). Svarbu ir tai, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme faktiškai neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Dėl nurodyto paminėti teismų praktikos pavyzdžiai yra orientaciniai, teismui priimant sprendimą dėl konkrečioje byloje priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą (nusikaltimas neatsargus, kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemones, automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; tyčios sužaloti nukentėjusiąją nebuvimą), pakankamai sudėtingą kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams eismo įvykio metu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro 3000 Eur. Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus. Dėl nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų bei jos nurodytų aplinkybių teismų praktikoje priteisiama didesnė neturtinė žala, tačiau tik tyčinių nusikaltimų atveju, o šiuo atveju eismo įvykis buvo sukeltas dėl kaltinamojo neatsargumo.

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiajai yra atlyginta pakankamo dydžio neturtinė žala, todėl jos civilinis ieškinys dėl papildomos 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl išlaidų už advokato pagalbą

Nukentėjusiosios atstovas teismo posėdžio metu prašė iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiajai 800 Eur dydžio išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, pateikė sąskaitos ir mokėjimo nurodymo kopijas (1 t., b. l. 168, 169). Įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiosios atstovo patirtas laiko sąnaudas, atstovaujant nukentėjusiąją baudžiamojoje byloje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys buvo atmestas, prašymas yra tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai 400 Eur išlaidų už advokato paslaugas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl daiktinių įrodymų

Skaitmeninę laikmeną (CD, 1 vnt.), pateiktą teismui kartu su baudžiamąja byla (esanti 1-ojo tomo gale), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir K. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, K. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Atmesti nukentėjusiosios O. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Iš dalies tenkinti O. P. atstovo prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo ir priteisti iš K. M. O. P. naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Skaitmeninę laikmeną palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.