Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. V. Č., V. Č., J. Č., G. Č. ir nuteistosios S. B. gynėjo advokato Arūno Justeikos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. B., pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams, įpareigojant S. B. per pirmus šešis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius pradėti dirbti ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausta vairuoti kelių transporto priemones trejus metus.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. Č. ir J. Č. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti ir iš civilinio atsakovo AAS „B. B. I. Company“, G. Č. priteista 290,11 Eur turtinei žalai atlyginti, o J. Č. priteista 120 Eur turtinei žalai atlyginti

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. Č., V. Č., J. Č. ir J. V. Č. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir iš S. B. G. Č. priteista 1 300 Eur, V. Č. priteista 1 300 Eur, J. Č. priteista 800 Eur, J. V. Č. priteista 400 Eur neturinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

S. B. nuteista už tai, kad ji 2016 m. liepos 2 d. apie 17.17 val. kelyje (duomenys neskelbtini) 41,755 kilometre (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, vairuodama automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, 9 p., 136.3 p., 325 p. reikalavimus, t. y. nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, vykdė lenkimo manevrą draudžiamojo kelio ženklo „lenkti draudžiama“ – 325 p., veikimo atkarpoje, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, neįsitikinusi, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, dėl ko susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu J. V. Č., ko pasekoje eismo įvykio metu J. V. Č. dėl dešinės girnelės lūžio, dešinės pusės III, IV, V šonkaulių lūžių, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, G. Č. dėl kaklo žaizdos, nosies kaulų lūžio, žandikaulių ančių sienelių lūžių, I bei II juosmeninių slankstelių lūžių, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, V. Č. dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruvos po kairės akies obuolio jungine, muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke, kakle pilvo ir nugaros sumušimų, žandinių ančių visų sienelių abipus ir nosies kaulų lūžių, kairio skruostikaulio lanko lūžio, lengvo galvos smegenų sukrėtimo, viršutinių kairių ir dešinių pirmų ir antrų dantų panirimo, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, J. Č. dėl odos nubrozdinimų kūne, kairėje kojoje, viršutinėje lūpoje, nosyje, poodinių kraujosruvų akių vokuose, kairėje krūtinėje, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apygardos teismo posėdyje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai J. Č. ir G. Č. bei jų atstovė advokatė prašė nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistosios S. B. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji S. B. ir jos gynėjas advokatas prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinius skundus atmesti, prokurorė prašė visus apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. B. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį yra įrodyta. Pripažindamas S. B. kalta, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu S. B. veika pagal BK 281straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl S. B. kaltės.Nuteistojo S. B. gynėjo advokato apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl uždraudimo jo ginamajai S. B. vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams bei dėl priteistos neturtinės žalos nukentėjusiesiems J. V. Č., V. Č., J. Č. ir G. Č.. Tuo tarpu šių nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad nuteistajai S. B., atsižvelgiant į tai, kad pastaroji, jų nuomone, savo kaltės visiškai nepripažino, teismas skyrė per švelnią bausmę, taip pat nurodoma, kad jiems (nukentėjusiesiems) buvo priteistos per mažos sumos neturtinių žalų atlyginimui.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

Dėl S. B. paskirtos bausmės

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Kaip jau buvo minėta, apeliaciniuose skunduose nukentėjusieji J. V. Č., V. Č., J. Č. ir G. Č. tvirtina, kad nuteistajai buvo paskirta per švelni bausmė, tuo tarpu nuteistosios gynėjas advokatas tvirtina, kad teismas nepagrįstai S. B. uždraudė vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam trejų metų terminui, nes neatsižvelgė į tai, kad, pasak advokato, nuteistosios veiksmus ir pasekmes galėjo įtakoti chuliganiškas lenkiamo automobilio vairuotojo elgesys (trukdė lenkti), kad nebuvo paneigti nuteistosios parodymai, jog ji lenkimo manevrą pradėjo vietoje, kurioje buvo leidžiama lenkti, kad įvykio metu nuteistoji buvo blaivi, taip pat neatsižvelgė į administracinių nuobaudų kiekį, vairavimo stažą, šeiminę padėtį (augina mažametį vaiką, vyksta santuokos nutraukimo procesas), į tai, kad S. B. ieškosi darbo. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).BK 281 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą S. B. skyrė savo rūšimi griežčiausią ir dydžiu sankcijos vidurkiui artimą laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, atidėjo vienerių metų laikotarpiui, paskirdamas įpareigojimą – per pirmus šešis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius pradėti dirbti. Teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, į tai, jog jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino ir tai, jog byloje yra S. B. charakterizuojanti medžiaga, iš kurios matyti, kad ji teisiama pirmą kartą, anksčiau yra bausta administracine tvarka (2 t., 21–22 b. l). Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nors nuteistoji savo kaltę pripažino tik iš dalies, tvirtindama, jog jai kitas automobilis trukdė baigti lenkimo manevrą didindamas savo greitį, o ji įsuko į kelkraštį siekdama duoti kelią nukentėjusiųjų automobilio vairuotojui, tačiau šis taip pat pasuko į kelkraštį, nors galėjo važiuoti savo eismo juosta, ir sprendė, jog būtent S. B. veiksmai – lenkimas kelio ruože, kuriame lenkti draudžiama, išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą prieš priešpriešais atvažiuojantį nukentėjusiųjų automobilį ir kliūties jam sudarymas ir sukėlė eismo įvykį, ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad dėl to, jog S. B. padarė neatsargų nusikaltimą, yra jauno amžiaus, augina mažametį vaiką, ji turėtų būti baudžiama laisvės atėmimu, atidedant jo vykdymą, kadangi yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, apylinkės teismas, paskyręs S. B. bausmę – laisvės atėmimą – kurios vykdymą atidėjo, įpareigodamas ją per pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius pradėti dirbti, taip pat skyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, su tuo nuteistosios gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi, jo teigimu, teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes.Pažymėtina, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį (kasacinė nutartis Nr. 2K-25-489/2017). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones), būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015-07-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentais, kad skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, apylinkės teismas netinkamai įvertino S. B. veiksmus dėl autoįvykio kilimo priežasčių, ją charakterizuojančius duomenis bei šeimines aplinkybes. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra susijęs su bausmės skyrimu, todėl sprendžiant tokios priemonės skyrimo ar neskyrimo pagrįstumą, taikytinos tos pačios nuostatos, kaip ir skiriant bausmę. S. B. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tai yra sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta trijų asmenų sveikata nesunkiai ir vieno asmens sveikata – nežymiai. Šį nusikaltimą ji padarė turėdama vieną galiojančią administracinę nuobaudą, o 2017 m. sausio 31 d. buvo bausta už automobilio pastatymą draudžiamojoje zonoje (2 t., 21–22 b. l.). Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, kaip minėta anksčiau, būtina atsižvelgti ir į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistosios kaltę, padarytus konkrečius KET pažeidimus. Nors baudžiamojon atsakomybėn patraukta S. B. neneigė, kad atliko lenkimo manevrą draudžiamojo kelio ženklo ,,Lenkti draudžiama“ veikimo atkarpoje, t. y. pažeidė KET reikalavimus, tačiau teigė, kad lenkimo manevrą ji pradėjo anksčiau, kol nebuvo draudžiamo ženklo, o šalia važiuojantis automobilis galimai jai trukdė jį aplenkti didindamas greitį. Taip pat, kaip galima suprasti iš nuteistosios parodymų, ji, nors ir išvažiavo į priešingą eismo juostą, kur buvo draudžiama tai daryti, dėl įvykusio eismo įvykio iš dalies kaltino ir automobilio, kuriuo važiavo nukentėjusieji, vairuotoją, kad šis, jai pasukus į kelkraštį, taip pat suko į kelkraštį, nors ,,galėjo važiuoti savo juosta“, kur ir įvyko jų susidūrimas (2 t., 216–217 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokius S. B. paaiškinimus apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės arba siekį ją sušvelninti ir nelaikė pagrindžiančiais jos nekaltumą. Iš byloje esančio Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nagrinėjamas eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) kaimo riboje, kelio (duomenys neskelbtini) 41,755 km, tiesiame kelio ruože, kuriame yra kelio ženklo ,,Draudžiama lenkti“ galiojimo zona (1 t., 7–8 b. l.). Nuteistoji lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, išvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą, lenkimo manevro nebaigė ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu, dėl to ji pagrįstai pripažinta kalta dėl įvykusio eismo įvykio ir jo metu kilusių pasekmių. Nagrinėjamu atveju, atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į nuteistosios nuoseklius parodymus, kad ji lenkimo manevrą pradėjo anksčiau, tai yra prieš kelio ženklą ,,Draudžiama lenkti“, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad tuomet kaltinamoji kelio ženklą ,,Draudžiama lenkti“ privalėjo matyti ir įvertinti, jog šis ženklas draudžia lenkti, įvertinti leidžiamą greitį tame kelio ruože, lenkiamo automobilio važiavimo greitį, atvažiuojančio priešais automobilio greitį, taip pat tai, ar spės saugiai ir nepažeidžiant KET reikalavimų atlikti lenkimo manevrą, ir, nebūdama tikra, jog lenkimo manevro spės pabaigti, privalėjo grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, o ne sukti į priešingą kelkraštį, tačiau to nepadarė, todėl jos argumentai dėl lenkimo pradžios jos atsakomybės nešvelnina. Pažymėtina, kad eismo įvykio metu S. B. padarytas KET pažeidimas yra šiurkštus ir rodo didelį jos neatsargumą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia skundo argumentus, kad S. B., darydama lenkimo manevrą, negalėjo suvokti atliekamo veiksmo pavojingumo. Iš S. B. parodymų apylinkės teisme matyti, kad ji suvokė, jog gali nesuspėti baigti lenkimo manevro, kadangi, jos teigimu, šalia važiuojantis automobilis galimai važiavo chuliganiškai – didindamas greitį neleido jo aplenkti, tačiau ryžosi padidinti greitį, o vėliau suko į priešingos eismo juostos kelkraštį (2 t., 216–217 b. l.). Tai patvirtino ir „Volvo V70“ vairuotojas V. Č. (2 t., 218 b. l.) ir su juo kartu vykę G. Č. (2 t., 219 b. l.) bei J. Č. (2 t., 221 b. l.). Nagrinėjamu atveju dėl S. B. padarytų KET pažeidimų buvo sužaloti 4 asmenys, sugadinti 2 automobiliai ir tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengta skaudesnių KET pažeidimo pasekmių. Teisėjų kolegija pažymi, kad S. B. parodymai apie faktines įvykio aplinkybes – galimą lenkiamo automobilio greičio didinimą siekiant jai sutrukdyti baigti lenkimo manevrą, nukentėjusiojo vairuojamo automobilio galima kaltė pasukant į kelkraštį siekiant išvengti susidūrimo, rodo kaltininkės S. B. siekį dalį atsakomybės perkelti nenustatyto jos lenkto automobilio ir automobilio, kuriuo važiavo nukentėjusieji, vairuotojams, kas, savo ruožtu, atskleidžia vidinį psichinį kaltininkės santykį su jos padaryta nusikalstama veika ir rodo, kad ji iš esmės kritiškai nevertina savo veiksmų pavojingumo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti S. B. paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme nustatytam terminui. Nuteistosios gynėjo advokato apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad S. B. teigiamai charakterizuojama, augina mažametį vaiką, buvo pagrindas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai ir padarė pirmosios instancijos teismas, bet jie nepaneigia būtinumo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę maksimaliam terminui. Tas pats pasisakytina ir apie advokato skundo argumentus dėl skirto teismo įsipareigojimo įsidarbinti, nes, pasak advokato, susisiekimas su darboviete auginant vaiką yra svarbi aplinkybė. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal bylos duomenis, nuteistoji gyvena Kauno mieste, kur yra viešasis transportas, todėl nuteistajai kilę nepatogumai dėl padaryto nusikaltimo neeliminuoja jos atsakomybės ir nėra pagrindas švelninti paskirtą bausmę. Įvertinus visa tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai S. B. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamosios asmenybe, ir paskyrė teisingą bei proporcingą bausmę, ją švelninti S. B. advokato skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog nėra pagrindo ir S. B. paskirtą bausmę griežtinti, kaip to prašoma nukentėjusiųjų J. V. Č., V. Č., J. Č. ir G. Č. apeliaciniuose skunduose. Apygardos teismas pažymi, kad dėl S. B. paskirtos bausmės yra pasisakyta atsakant į jos advokato skundo argumentus, todėl pakartotinai bausmės, kurią skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija pripažįsta teisinga ir pagrįsta, skyrimo pagrįstumas nebevertinamas. Papildomai dėl nukentėjusiųjų skunduose nurodytų argumentų teismas pažymi, kad nors skundžiamame nuosprendyje teismas ir nurodė, jog kaltinamoji savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau tai nelaikė jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. S. B. nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. nuteistoji pervertino savo gebėjimus, neįvertino susidariusios situacijos kelyje, nors turėjo ir galėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybę, turėjo realią galimybę pastebėti pavojų keliančias aplinkybes. Kolegija sprendžia, kad skiriant bausmę nei baudžiamasis įstatymas, nei BPK nuostatos nebuvo pažeistos. Paskirta bausmė, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, nėra nei aiškiai per griežta, nei per švelni, o yra pagrįsta siekiu užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį, todėl jos keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos

Nuteistosios gynėjo advokato apeliaciniame tvirtinama, kad teismas, priteisdamas iš S. B. neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, netinkamai vadovavosi teismų praktika, taip pat neįvertino pačių nukentėjusiųjų neteisėto elgesio, tai, pasak advokato, įtakojo jų sužalojimų dydį ir teisines pasekmes. Tuo tarpu nukentėjusiųjų J. V. Č., V. Č., J. Č. ir G. Č. apeliaciniuose skunduose teigiama, jog skundžiamu nuosprendžiu teismas nepagrįstai sumažino jų civilinių ieškinių sumas dėl neturtinės žalos dydžio, kadangi jų patirtas skausmas, nepatogumai ir išgyvenimai neatitinka jiems draudimo bendrovės atlygintų ir apylinkės teismo priteistų piniginių sumų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012).Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje vertindamas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus atsižvelgė į nuteistosios S. B. nusikalstama veika sukeltas pasekmes, nukentėjusiųjų J. V. Č., V. Č., J. Č. ir G. Č. patirtą skausmą ir nepatogumus, sužalojimų pobūdį, G. ir V. Č. ilgą gydymosi ir reabilitacijos laikotarpį, sužalojimų įtaką gyvenimo kokybei. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį G. Č., atsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis G. Č. patyrė fizinius skausmus, emocinius ir dvasinius išgyvenimus dėl patirtų sužalojimų (kaklo žaizdos, nosies kaulų lūžių, žandikaulių ančių sienelių lūžių, I bei II juosmeninių slankstelių lūžių) jis negalėjo laisvai judėti, privalėjo gulėti, tai sudarė ypatingus nepatogumus, negalėjo pasirūpinti šeima, dirbti ar padėti buityje, kaip nurodo, dar iki šiol jaučia pasekmės, kadangi juosmens srityje skausmai atsinaujina. Vertindamas V. Č. patirtą neturtinę žalą dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruvos po kairės akies obuolio jungine, muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke, kakle pilvo ir nugaros sumušimų, žandinių ančių visų sienelių abipus ir nosies kaulų lūžių, kairio skruostikaulio lanko lūžio, lengvo galvos smegenų sukrėtimo, viršutinių kairių ir dešinių pirmų ir antrų dantų panirimo) teismas atsižvelgė į tai, kad V. Č. buvo atliekamos skausmingos odontologinės procedūros siekiant atstatyti burnos ertmės gyvybingumą, jautrumą, jis buvo gydytas stacionare, jam buvo atlikta operacija, buvo būtina reabilitacija, jam buvo sunku kalbėti, valgyti, išgyvenimai po traumų jam sukėlė psichologines problemas, nepilnavertiškumo kompleksą, kadangi sumažėjo jo bendravimo galimybės su bendraamžiais, jis negalėjo sportuoti pilnu krūviu. Atsižvelgdamas į G. ir V. Č. sužalojimų pobūdį, ilgesnį sužalojimų gydymą, būtiną reabilitacija, apylinkės teismas sprendė, kad protinga ir teisinga neturtinės žalos atlyginimo suma šiems asmenims laikytina 2 900 Eur dydžio, kurią pagal susiformavusią teismų praktiką, nustato teismai už panašaus pobūdžio sveikatos sutrikdymą. Dėl J. V. Č. padarytais sužalojimas (dešinės girnelės lūžio, dešinės pusės III, IV, V šonkaulių lūžių) kilusios neturtinės žalos dydžio apylinkės teismas sprendė atsižvelgdamas į tai, kad jam (J. V. Č.) buvo atliekama operacija, teko kęsti pooperacinį laikotarpį, buvo šalinami siūlai, o papildomos operacijos metu buvo išimami metaliniai įtvarai, kas neginčijami rodo, kad nukentėjusysis kentė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kadangi buvo reikalinga slauga, buvo sumažėjusios bendravimo galimybės. Atsižvelgdamas į šiuos nukentėjusiojo J. V. Č. išgyvenimus ir nepatogumus teismas padarė išvadą, kad jam nustatytinas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Nustatydamas J. Č. nežymiu sveikatos sutrikdymu padarytą neturtinę žalą teismas vertino tai, kad dėl patirtų sužalojimų (odos nubrozdinimų kūne, kairėje kojoje, viršutinėje lūpoje, nosyje, poodinių kraujosruvų akių vokuose, kairėje krūtinėje) ji patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, dėl sužalojimų veido srityje jai buvo apribotas bendravimas. Be to, teismas vertino ir tai, kad eismo įvykio metu buvo sunkiau sužaloti jos šeimos nariai – Germantas ir V. Č., kurių sveikata ir slauga ji rūpinosi, išgyveno dėl jų sveikatos, gydymo eigos, tolimesnės jų gyvenimo kokybės. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, jog J. Č. padaryta neturtinė žala vertinama 1000 Eur. Nors nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino jiems nusikalstama veika sukeltas pasekmes, gydymosi trukmę, liekamuosius reiškinius, sukeltus dvasinius išgyvenimus, kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė ir pakankamai išsamiai įvertino tiek nukentėjusiųjų J. V. Č., V. Č., J. Č. ir G. Č. civiliniuose ieškiniuose, jų patikslinimuose, tiek nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose nurodytas neturtinės žalos dydžiui pagrįsti svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų J. V. Č. ir J. Č. skunduose nurodytos aplinkybės nėra naujos, išskirtinės ar iš esmės keičiančios teismo nustatytą neturtinės žalos dydį. Iš G. Č. apeliacinio skundo ir prie jo pridėtų medicininių dokumentų matyti, kad juose didžia dalimi fiksuoti eismo įvykio metu G. Č. patirti sužalojimai ir jų gydymo eiga, taip pat juose nurodyta, kad iki autoįvykio ir po jo G. Č. gydėsi dėl padidinto kraujospūdžio ligos (3 t., 83–85, 88–103 b. l.), tai leidžia daryti išvadą, jog ir G. Č. apeliaciniame skunde nėra nurodytos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme sprendžiant klausimą dėl G. Č. patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Iš prie nukentėjusiojo V. Č. apeliacinio skundo pridėtos informacijos iš UAB ,,I.“ matyti, kad V. Č. ateityje planuojamas dantų tiesinimas ortodontiškai, planuojama implantuoti 42 dantį, šalinti ir implantuoti 11, 21 dantis su kaulo priauginimu ir dantenų plastika, ir šis gydymas kainuos 5260 Eur (3 t., 71–72 b. l.). Atsižvelgdamas į tai apeliantas V. Č. skunde nurodo, kad teismo nustatytas neturtinės žalos dydis jo patirtų ir būsimų išgyvenimų ir išlaidų neatlygina. Atsakydama į šiuos V. Č. apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad būsimos gydymo išlaidos yra turtinė žala, kurios piniginė išraiška – nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), o nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu prašoma priteisti tik didesnę neturtinę žalą, taip pat atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad nurodytos gydymo išlaidos dar nėra patirtos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pažymėtina, kad nagrinėjant apeliacinius skundus aukštesnės instancijos teismas dėl jų neturi pagrindo spręsti, todėl nepasisako. Atkreipiamas dėmesys, kad būsimų gydymo išlaidų atlyginimo klausimas galės būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Tuo pačiu sprendžiant dėl V. Č. patirtos neturtinės žalos teisėjų kolegija pažymi, kad eismo įvykio sukeltos pasekmės, gydymosi trukmė bei liekamieji reiškiniai V. Č. buvo vertinami kartu su kitomis svarbiomis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pakankamas ir adekvatus nagrinėjamos bylos kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems G. ir V. Č. 2900 Eur neturtinės žalos dydį kiekvienam, J. V. Č. – 2000 Eur, o J. Č. – 1000 Eur neturtinės žalos dydžius, tinkamai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos priteisimo dydis svyruoja maždaug nuo 579,24 Eur iki 2896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-459/2015, Nr. 2K-89/2012, 2K-461/2010, Nr. 2K-215/2010, 2K-280/2010 ir kt.), todėl skundžiamu nuosprendžiu nustatyti neturtinių žalų dydžiai nukentėjusiesiems, priešingai nei teigiama apeliaciniuose nukentėjusiųjų skunduose, nelaikytini aiškiai per mažais, neadekvačiais ar neproporcingais sukeltoms pasekmėms, jų pobūdžiui. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nustatytos neturtinės žalos atlyginimo sumos užtikrina protingą balansą tarp realios kompensacijos už nukentėjusiųjų patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Pažymėtina, kad nukrypimai nuo susiformavusios teismų praktikos yra galimi ir pateisinami, kai didesnės žalos priteisimas proporcingas konkrečioms išskirtinėms aplinkybėms. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu priteisiamos neturtinės žalos dydis turėtų būti didesnis nei teismų praktikoje įprastai priteisiamas. Dėl nuteistosios advokato skundo argumento, jog bylos tyrimo metu buvo nustatyta, kad visi nukentėjusieji, išskyrus vairuotoją, nesegėjo saugos diržų, kas rodo pačių nukentėjusiųjų netinkamą ir draudžiamą įstatymu elgesį, ir į tai turėjo būti atsižvelgta sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste akivaizdu, kad eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad nukentėjusieji asmenys nebuvo prisisegę saugos diržų, o dėl S. B. veiksmų, kuriais buvo pažeisti KET reikalavimai. Taigi, ne keleivių naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimai, o būtent nuteistosios S. B. prieštaraujantis KET neatsargus elgesys – nesaugus, netinkamas automobilio valdymas, buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo ir kitų žmonių sužalojimo priežastis. Eismo įvykis, susijęs su keturių žmonių sužalojimu, nebūtų įvykęs, jei S. B. automobilis būtų valdomas nepažeidus KET. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, jog aukščiau nurodytas nuteistosios advokato skundo argumentas nėra pagrindas mažinti priteistos neturtinės žalos dydžius nukentėjusiesiems, juolab, kad, kaip nustatyta bylos tyrimo metu, saugos diržais buvo neprisegę tik automobilio galinėje sėdinėje sėdėję nukentėjusieji – V. Č. ir J. Č., kuri patyrė netgi mažesnės apimties kūno sužalojimus, negu su saugos diržais buvę nukentėjusieji G. Č. ir J. V. Č.. Šios aplinkybės rodo, kad ne saugos diržų nenaudojimas lėmė patirtų traumų sunkumą, o konkrečios nuteistosios vairuojamo automobilio susidūrimo su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu aplinkybės. Taigi, kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pačių nukentėjusiųjų įstatymu draudžiamas elgesys įtakojo įvykio pasekmes ir, atsižvelgus į tai, mažinti neturtinės žalos dydžius nukentėjusiesiems. Nors nukentėjusieji prašo padidinti priteistus neturtinės žalos dydžius, o nuteistosios advokatas prašo sumažinti priteistus neturtinės žalos dydžius, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismai tinkamai įvertino CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus, sąlygojančius neturtinės žalos atlyginimą, ir tinkamai pritaikė įstatymą, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl nėra pagrindo keisti šią apylinkės teismo nuosprendžio dalį.

Dėl proceso išlaidų

Atsikirtimais į nuteistosios S. B. gynėjo advokato skundą nukentėjusieji J. V. Č., V. Č., J. Č. ir G. Č. prašo priteisti iš S. B. išlaidas, turėtas advokatui apmokėti už atsikirtimų į apeliacinį skundą paruošimą – po 100 Eur už kiekvieno nukentėjusiojo atsikirtimą, iš viso 400 Eur. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiuosius atstovavusi advokatė D. Č. pateikė prašymą apmokėti 1200 Eur už nukentėjusiųjų apeliacinių skundų paruošimą (800 Eur) ir už nukentėjusiųjų atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (400 Eur). Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2018 m. gegužės 30 d. nukentėjusieji J. V. Č., V. Č., J. Č. ir G. Č. už atsikirtimų į nuteistosios apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatei D. Č. kiekvienas po 100 Eur. Iš apeliacinės instancijos teisme pateikto pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. Č. D. Činčiuvienei už 4 apeliacinių skundų paruošimą teismui sumokėjo po 200 Eur, iš viso 800 Eur, ir už atstovavimą Šiaulių apygardos teisme sumokėjo 400 Eur, tai yra, iš viso buvo sumokėta 1200 Eur. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.Kolegija pažymi, kad, priteisiant iš nuteistosios nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokato darbui apmokėti, atsižvelgtina į tai, pagal kieno apeliacinius skundus buvo nagrinėta byla ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas, taip pat atsižvelgtina ir į tai, su kokiomis skundžiamo nuosprendžio nustatytomis aplinkybėmis apeliaciniais skundais nesutinkama, kokias nuosprendžio dalis prašoma naikinti ar keisti, kokio sudėtingumo byla, kiek užtruko pateiktų apeliacinių skundų paruošimas, jų nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenys liudija, kad apeliacinius skundus pateikė ne tik nuteistosios S. B. gynėjas advokatas, tačiau ir visi nukentėjusieji – J. V. Č., V. Č., J. Č. ir G. Č., tai yra apeliacinį procesą iniciavo ir nuteistoji, ir nukentėjusieji. Nuteistosios advokato ir nukentėjusiųjų apeliaciniais skundais keliami neturtinės žalos dydžių nustatymo nukentėjusiesiems pagrįstumo ir nuteistajai skirtos bausmės individualizavimo klausimai, iš esmės neginčijant nuteistosios veiksmų kvalifikavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių. Išnagrinėjęs visus apeliacinius skundus Šiaulių apygardos teismas sprendžia, kad jie nepagrįsti, todėl nutaria visus atmesti. Esant tokioms aplinkybės bei įvertinus tai, kad visų nukentėjusiųjų pateikti atsikirtimai į nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą esminėse aplinkybėse yra identiški, jų apimtis yra nedidelė – po 3 lapus, iš kurių nemažą dalį užima nuosprendžio ir nuteistosios apeliacinio skundo citavimas, bei atsižvelgus į nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde keliamus klausimus (uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones ir neturtinės žalos dydžių nukentusiesiems nustatymo pagrįstumas), bylos sudėtingumą ir apimtį (viena nusikalstama veika, vienas nuteistasis, bylą sudaro 3 tomai), ir vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiųjų prašoma priteisti suma už advokato paslaugas surašant atsikirtimus į nuteistosios advokato skundą mažintina iki 50 Eur kiekvienam iš jų. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiųjų atstovė advokatė D. Č., kurios atstovavimo pagrindą patvirtina teisinių paslaugų 2018 m. balandžio 30 d. sutartis Nr. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad advokatė paruošė nukentėjusiųjų J. V. Č., V. Č., J. Č. ir G. Č. apeliacinius skundus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomos priteisti už nukentėjusiųjų 4 apeliacinių skundų paruošimą iš viso 800 Eur suma, yra pagrįsta ir reali, todėl priteistina iš nuteistosios, tačiau atsižvelgusi į teiktų teisinių paslaugų apeliacinės instancijos teisme apimtį (vyko vienas teismo posėdis, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, teismo posėdis trūko apie vieną valandą), teisėjų kolegija sprendžia, jog už nukentėjusiųjų atstovavimą Šiaulių apygardos teisme prašoma priteisti 400 Eur suma yra aiškiai per didelė, nėra proporcinga apeliacinio proceso sudėtingumui, todėl ši suma mažintina iki 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nustatytos nukentėjusiųjų turėtos išlaidos advokatės paslaugoms apmokėti laikomos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistosios S. B..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

nuteistosios S. B. gynėjo advokato A. J. bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. V. Č., V. Č., J. Č., G. Č. apeliacinius skundus atmesti.

Iš nuteistosios S. B. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. V. Č., V. Č. ir G. Č. priteisti po 50 (penkiasdešimt) Eur jų apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš nuteistosios S. B. nukentėjusiajai J. Č. priteisti 1050 (vieną tūkstantį penkiasdešimt) Eur jos apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.