- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-21
- Bylos Nr.
- 2K-43/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Vladislovas Ranonis (pirm.), Rimantas Baumilas, Jonas Prapiestis (pran.)
- Nuteistasis
- E. B., ir Š
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. gynėjo advokato Valerijaus Karpovo kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą 2008 m. birželio 13 d. įbauginant L. G. šešiems mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą 2008 m. birželio 21 d. sumušant R. V. vieneriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą išžaginti 2008 m. birželio 21 d. N. U. trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą seksualiai išprievartauti 2008 m. birželio 21 d. N. U. trejiems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą 2008 m. birželio 21 d. pasityčiojant iš N. U. vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė E. B. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, kuria E. B. apeliacinis skundas atmestas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti ir Š. K. bei E. A., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 21 d., apie 24.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su Š. K. bei E. A., neteisėtai įsibrovė į J. A. R. priklausančią namo (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje tuo metu gyveno R. V. su N. U., ir, N. U. užstojus mušamą R. V., sudavė jai vieną smūgį į galvą, ištempė į lauką, trenkė į geležinį stulpą, o šiai nugriuvus, ne mažiau kaip 23 kartus įspyrė jai bei sudavė smūgius rankomis, taip nesunkiai sutrikdydami jos sveikatą. E. B., kartu su bendrininkais atėmęs nukentėjusiajai N. U. galimybę priešintis, nusitempė ją už namo prie virtuvės lango, nurengė ir pasikėsino lytiškai santykiauti su šia prieš jos valią, mėgindamas įkišti savo lytinį organą į makštį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl fiziologinių priežasčių.
E. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad kartu su Š. K. bei E. A., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš karto po pasikėsinimo išžaginti, atėmęs iš nukentėjusios galimybę priešintis, pasikėsino seksualiai patenkinti savo lytinę aistrą su ja oraliniu būdu. Š. K. ir E. A. bandė kišti savo lytinius organus nukentėjusiajai į burną, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes ji tam pasipriešino.
E. B. taip pat nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir už viešosios tvarkos pažeidimą 2008 m. birželio 13 d. įbauginant L. G., viešosios tvarkos pažeidimą 2008 m. birželio 21 d. sumušant R. V. ir pasityčiojant iš N. U., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo E. B. gynėjas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jo ginamąjį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 2 dalį išteisinti bei, pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.
Kasatorius skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo ginamojo baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik išdėstė nukentėjusiosios N. U., jo ginamojo, pastarojo bendrininkų parodymus ir, nurodęs, kad šie parodymai vieni kitus papildo, nepašalino kaltinamųjų parodymų prieštaravimų. Kasatoriaus teigimu, kaltinamasis E. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad jo ginamasis visą laiką buvo kartu su juo, laikė N. U. rankas, numovė jai kelnes ir kišo į makštį pagalius, o Š. K. su E. B. patėviu V. L. nuėjo į kambarį. Tuo tarpu V. L. teigė, kad jis su vyriškiu ėjo į vidų, todėl, kas vyko lauke, kai išėjo N. U., nematė. Š. K. šalia nebuvo, į kambarį įeidavo tai vienas, tai kitas vaikinas ir jis nematė, kaip lauke buvo mušama N. U., o Š. K. parodė, kad jis pamatė nurengtą moterį, kai prie jos buvo E. A. su E. B., ir būtent šis jai liepė santykiauti oraliniu būdu. Jo ginamasis parodė, kad prie nurengtos moters jis matė Edgarą ir ją užgulusį Š. K.. Vadinasi, kasatoriaus nuomone, lieka nepatvirtinta, kad jo ginamasis laikė nukentėjusiąją už rankų. Be to, E. A. nurodė, kad jis pasiūlė Š. K. lytiškai santykiauti su N. U. ir padavė jam prezervatyvą, liepė nukentėjusiajai su E. A. santykiauti oraliniu būdu. Taigi, pasak kasatoriaus, neaišku, kokius veiksmus atliko ir ar iš viso atliko jo ginamasis nusikalstamos veikos padarymo metu. Kasatoriaus teigimu, Š. K. ir E. A. vieni kitiems prieštaraujantys parodymai vertintini kritiškai.
Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad nukentėjusioji N. U. 2008 m. birželio 21 d. parodė, jog ją išprievartavo du jaunuoliai, o apklausta 2008 m. birželio 29 d. ji jau teigė, kad prie jos buvo trys jaunuoliai, kurie vienas paskui kitą su ja lytiškai santykiavo. Kasatoriaus teigimu, nukentėjusioji neparodė, kad ją kas nors būtų laikęs už rankų. Pasak kasatoriaus, teismai nenurodė, kodėl nesivadovavo pirminiais nukentėjusiosios parodymais, taip pat, kiek nukentėjusiosios parodymai atitinka kitų asmenų parodymus. Kasatoriaus tvirtinimu, lyginant visų dalyvių parodymus, matyti, kad atlikti lytinį aktą pasikėsino ir N. U. ant galvos šlapinosi būtent E. A. bei Š. K., o E. B. kišo jai pagalius į makštį. Kasatoriaus nuomone, lieka neaišku, ar jo ginamasis laikė N. U. už rankų, ar mušė ją ir taip palaužė jos valią bei atėmė galimybę priešintis prievartai.
Be to, kasatorius skunde teigia, kad, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus tai, jog jo ginamasis E. B. teisiamas pirmą kartą, dėl savo padarytų nusikalstamų veikų prisipažino, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, taip pat kad nusikalstamos veikos padarytos per trumpą laiką, jam esant nepilnamečiui, kad po to nepadarė nusikaltimų, teisės pažeidimų, mokėsi, jam turi būti pritaikytos BK 92 straipsnio nuostatos ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo E. B. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl E. B. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrindė ištirtų įrodymų visetu. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų analizę kiekviename nusikalstamos veikos epizode ir nustatė, kad E. B., kaip ir E. A. bei Š. K., parodymų dalis, prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl vertintina kritiškai. Prokuroro tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina kasatorius, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų ir nukentėjusiųjų N. U. bei R. V. parodymams nesuteikė pranašumo prieš kitus byloje esančius įrodymus.
Prokuroras taip pat teigia, kad iš byloje ištirto įrodymų viseto matyti, jog nukentėjusiąją pasikėsino išžaginti E. A. su Š. K., kurie ir yra nusikaltimo vykdytojai. Kartu prokuroras pabrėžia, kad išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytojas yra ir tas asmuo, kuris su nukentėjusiuoju nors lytiškai ir nesantykiavo, netenkino lytinės aistros, tačiau naudojo fizinį smurtą prieš jį, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis. Dėl to, prokuroro nuomone, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai nuteistąjį E. B. pagrįstai pripažino išžaginimo ir seksualinio prievartavimo bendravykdytoju.
Prokuroras, nesutikdamas su kasatoriaus teiginiais dėl BK 92 straipsnio nuostatų taikymo jo ginamajam, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas E. B. bausmes už padarytas penkias nusikalstamas veikas, tinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas ir įvertino jo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą. Prokuroro tvirtinimu, BK 92 straipsnio nuostatų taikymas E. B. prieštarautų BK 80 straipsnyje numatytai nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirčiai padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą, elgesį, derinant baudimą už padarytas nusikalstamas veikas su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. B. gynėjo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų
Nuteistojo E. B. gynėjas kasaciniame skunde, kaip minėta, neigdamas savo ginamojo kaltę padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikaltimus, teigia, kad: kaltinamasis E. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tvirtino, jog jo ginamasis E. B. visą laiką buvo kartu su juo, laikė N. U. rankas, numovė jai kelnes ir kišo į makštį pagalius, o Š. K. su E. B. patėviu V. L. nuėjo į kambarį; V. L. parodė, jog jis su vyriškiu ėjo į vidų, todėl, kas vyko lauke, kai išėjo N. U., nematė, Š. K. šalia nebuvo, į kambarį įeidavo tai vienas, tai kitas vaikinas ir jis nematė, kaip lauke buvo mušama N. U., o Š. K. parodė, kad jis pamatė nurengtą moterį, kai prie jos buvo E. A. su E. B., ir būtent šis jai liepė santykiauti oraliniu būdu; jo ginamasis parodė, jog prie nurengtos moters jis matė Edgarą ir ją užgulusį Š. K.; nepatvirtinta, kad jo ginamasis laikė nukentėjusiąją už rankų; E. A. nurodė, kad jis pasiūlė Š. K. lytiškai santykiauti su N. U. ir padavė šiam prezervatyvą bei liepė nukentėjusiajai santykiauti su juo oraliniu būdu; Š. K. ir E. A. vieni kitiems prieštaraujantys parodymai vertintini kritiškai; nukentėjusioji N. U. 2008 m. birželio 21 d. parodė, jog ją išprievartavo du jaunuoliai, o apklausta 2008 m. birželio 29 d. ji jau teigė, kad prie jos buvo trys jaunuoliai, kurie vienas paskui kitą su ja lytiškai santykiavo; nukentėjusioji neparodė, kad ją kas nors būtų laikęs už rankų, ir pan. Taigi šiais ir kitais panašiais teiginiais kasatorius iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas šioje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes nuosprendyje tik išdėstė nukentėjusiosios N. U., jo ginamojo E. B., šio bendrininkų parodymus ir, nurodęs, kad šie parodymai vieni kitus papildo, nepašalino kaltinamųjų parodymų prieštaravimų teisme, be to, nenurodė, kodėl nesivadovavo pirminiais nukentėjusiosios parodymais ir kiek jos parodymai atitinka kitų asmenų parodymus. Pažymėtina, kad nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde tokie argumentai nenurodyti, todėl jie apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėti. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasaciniame skunde BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnis 1 dalies 2 punktas nurodomi tik formaliai, nes iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo. Dėl to šie nuteistojo E. B. gynėjo kasacinio skundo teiginiai turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, minėti nuteistojo E. B. gynėjo kasacinio skundo teiginiai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 92 straipsnio taikymo jo ginamajam
Kasatorius skunde teigia, kad, įvertinus tai, jog jo ginamasis teisiamas pirmą kartą, dėl savo padarytų nusikalstamų veikų prisipažino, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, taip pat kad nusikalstamos veikos padarytos per trumpą laiką, jam esant nepilnamečiui, kad po to nepadarė nusikaltimų, teisės pažeidimų, mokėsi, jam turi būti pritaikytos BK 92 straipsnio nuostatos ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.
Pagal baudžiamąjį įstatymą nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 92 straipsnio 1 dalis). Bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas tik esant įstatymo leidėjo nurodytų sąlygų visumai. Nesant bent vienos iš šių sąlygų bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui negalimas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti tiek nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek kaltininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką, jo asmenybę, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, darant nusikalstamą veiką, tiek jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada. Be to, teismas, atidėdamas bausmės vykdymą nepilnamečiui, turi apsvarstyti ir šios priemonės tikslingumą, ar bus užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės bylos Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. B. realią laisvės atėmimo bausmę, nurodė, kad: jis padarė dvi sunkias (BK 149 straipsnio 2 dalis, 150 straipsnio 2 dalis) ir tris nesunkias nusikalstamas veikas (BK 284 straipsnio 1 dalis); buvo aktyvus jam inkriminuotų nusikalstamų veikų dalyvis; jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad E. B. nusikalto neteistas, būdamas nepilnametis, nukentėjusiųjų atsiprašė. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo E. B. prašymą atidėti jam paskiros bausmės vykdymą ir nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei bei E. B. veiksmus, atkreipė dėmesį ir į tai, jog: E. B. nuteistas už keletą nusikalstamų veikų, padarytų tiesiogine tyčia; neteisėtai patekus į gyvenamąją patalpą pas visiškai nepažįstamus žmones prieš juos buvo naudotas fizinis smurtas; vienam nukentėjusiajam padarytas nežymus, kitam – nesunkus sveikatos sutrikdymai; nukentėjusiesiems padaryta žala neatlyginta. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nutartyje kartu pabrėžė ir cinišką, brutalų nuteistojo E. B. elgesį prieš moterį. Tai atskleidžia ir nuteistojo E. B. asmenybę. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistajam E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.
Taigi, kolegijos nuomone, nuteistojo E. B. bylą nagrinėję teismai, įvertinę padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, aktyvų jo kaip bendrininko vaidmenį, pagrįstai jam netaikė BK 92 straipsnio nuostatų ir bausmės vykdymo neatidėjo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. B. gynėjo advokato Valerijaus Karpovo kasacinį skundą atmesti.