- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-10
- Bylos Nr.
- 2K-89/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00095-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Dalia Bajerčiūtė (pran.), Gintaras Goda
- Civilinis ieškovas
- S. K.
- Nukentėjusysis
- S. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Gintaro Godos ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios – civilinės ieškovės S. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendis: nukentėjusiajai S. K. priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš „If P&C Insurance AS“ sumažintas iki 1 340, 80 Lt.
Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda. Nukentėjusiajai S. K. priteistas neturtinės žalos atlyginimas: iš UAB „BTA draudimas“ – 5179 (penki tūkstančiai vienas šimtas septyniasdešimt devyni) Lt, 20 ct.; iš „If P&C Insurance AS“ – 25 000 (dvidešimt penki tūkstančiai) Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. nuteista pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. sausio 29 d., apie 15.00 val., Kaune, Savanorių pr., vairuodama troleibusą „Solaris Trolino 12 AC“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir važiuodama nuo Laisvės alėjos Žemaičių gatvės link, Savanorių prospekte ties 12 namu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 132 punkto reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, pajudėdama iš sustojimo vietos neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir neužtikrino saugaus tarpo tarp troleibuso šono ir ant šaligatvio stovinčios pėsčiosios, dėl to galine troleibuso dalimi užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė bei sužalojo šaligatvyje stovėjusią pėsčiąją S. K., padarydama šiai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiai S. K. buvo padaryta 10 000 Lt (dešimties tūkstančių Lt) neturtinė žala, o civiliniam atsakovui UAB „BTA draudimas“ atlyginus jos dalį – 8 659,20 Lt, likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis sudaro 1 340,80 Lt ir ji priteistina iš „If P & C Insurance AS“. Dėl to civilinio ieškinio išsprendimo dalyje apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo nukentėjusiosios S. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo iš dalies tenkintas; konstatavus, kad UAB „BTA draudimas“ yra atlyginęs dalį – 5227,31 Lt žalos, iš civilinių atsakovų priteista: iš UAB „BTA draudimas“ – 5179 Lt, iš „If P & C Insurance AS“ 25 000 Lt.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nukentėjusioji S. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendį.
Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 4 dalies ir 332 straipsnio 7 dalies nuostatas ir netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vertino tik sveikatos sutrikdymo sunkumą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas šį klausimą, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Nurodyti kriterijai savo svarba yra lygiaverčiai, t. y. neišskiriama, kuris iš jų yra pagrindinis, o kurie antraeiliai. Lietuvos Aukčiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) kasacinėje nutartyje Nr. 2K-68/2008 pažymėjo, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė. Nukentėjusioji nurodo, kad dėl dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžių ji apie šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, dėl to didelius nepatogumus patyrė ne tik ji pati, bet ir ją slaugyti priversti artimieji.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, savo nutartyje sureikšmino nusikalstama veika sukeltas pasekmes, t. y. sveikatos sutrikdymo sunkumą išskyrė kaip pagrindinį kriterijų ir nepagrįstai neatsižvelgė į kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui svarbias aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistosios padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas rodo itin didelį jos neatsargumą, dėl to tik atsitiktinumo dėka nebuvo sukeltos sunkesnės pasekmės. Taigi apeliacinės instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis – 10 000 Lt – neatitinka ne tik padaryto pažeidimo šiurkštumo, bet ir jį padariusios R. J. kaltės laipsnio. Kasatorė taip pat nesutinka su teismo argumentais, kad pagal teismų praktiką nukentėjusiesiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, faktiškai neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt. Nukentėjusioji teigia, kad teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio panašios kategorijos bylose nėra vienoda, ir nurodo pavyzdžių, kuomet nukentėjusiesiems buvo priteista nuo 13 000 Lt iki 40 000 Lt (kasacinės nutartys Nr. 2K-386/2009, 2K-320/2009, Nr. 2K-68/2008, Nr.2K-337/2008). Pasak kasatorės, pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir priteisęs 30 179 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nukentėjusiosios S. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė prašo šį skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pagal civilinio atsakovo „IF P & C Insurance AS“ filialo apeliacinį skundą patikrino bylą, nutartyje išsamiai ir argumentuotai aptarė, kuo grindžia savo sprendimą. Konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydžio nenustatinėjo ir nuosprendyje motyvuotai nepagrindė, kodėl priteisė 30 179 Lt. Priteisdamas neturtinei žalai atlyginti daugiau nei 10 000 Lt, teismas nenurodė jokių faktinių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos. Prokurorės manymu, apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas akivaizdžiai neatitinka teismų praktikos (pagal kurią nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 2000 iki 10 000 Lt), taip pat neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, yra teisingos. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sumažino nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl šio teismo priimtą nutartį nėra pagrindo naikinti.
Atsiliepimu į nukentėjusiosios S. K. skundą civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ filialo atstovė N. M., prašo šį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad iš draudimo bendrovės priteista 1340,80 Lt suma nukentėjusiajai S. K. atlyginta 2011 m. gegužės 30 d.
Atsiliepime pažymima, kad teismų formuojama praktika rodo, jog faktiškai nukentėjusiesiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 2000 iki 10000 Lt. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kasatorės nurodytose bylose, kuriomis ji grindžia savo poziciją dėl didesnių priteistinų sumų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neturtinės žalos dydžio klausimo išvis neanalizavo (kasacinės nutartys Nr. 2K-386/2009 ir 2K-337/2008), arba nurodytose bylose skiriasi (nuo nagrinėjamo atvejo) faktinės aplinkybės bei sveikatos sužalojimo pasekmės (pvz., neturtinę žalą patyrę asmenys buvo kartą ar kelis operuoti, jų sveikata sutrikdyta ilgam laikui (kasacinės nutartys Nr. 2K-320/2009 ir 2K-68-2008)). Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje yra aiškiai nurodęs, jog absoliučių vertybių (pvz., tokių kaip sveikata) gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Civilinio atsakovo atstovė nesutinka su nukentėjusiosios nuomone, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį, vertino tik sveikatos sutrikdymo sunkumą ir nepagrįstai neatsižvelgė į kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui svarbias aplinkybes, nes iš tiesų teismas jas įvertino, t. y. atsižvelgė į nuteistosios ir nukentėjusiosios veiksmus, nukentėjusiosios patirtą skausmą, išgyvenimus bei nepatogumus ir tuo remdamasis nustatė 10 000 Lt dydžio neturtinę žalą. S. K. kasaciniame skunde nenurodo sveikatos sutrikdymo padarinių ateičiai ir neginčija tos skundžiamos nutarties dalies, kurioje konstatuota, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad padaryto sužalojimo pasekmes nukentėjusioji jaučia iki šiol, o jos nurodytų ligų nėra pagrindo sieti su eismo įvykio metu padarytais sužalojimais. Tai patvirtinančių duomenų byloje nėra ir atitinkamai nėra dėl ko abejoti, jog nukentėjusioji visiškai pasveiks. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji neginčija įvykio aplinkybių, t. y. to, kad, norėdama persėsti iš vieno troleibuso į kitą (vienu metu stotelėje buvo sustoję du troleibusai), ji skubėjo priešais stovinčio troleibuso link. Troleibuso durys buvo uždarytos prieš nukentėjusiajai įlipant, todėl, pasak jos, supykusi (įsižeidusi) ji bandė belsti į galines troleibuso duris. Darytina išvada, kad šioje situacijoje pačios nuketėjusiosios itin neatsargūs ir emocingi veiksmai lėmė arba padidino žalos atsiradimą. Civilinio atsakovo atstovė atsiliepime nurodo, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad keleiviams leidžiama įlipti (išlipti) tik tuomet, kai transporto priemonė visiškai sustoja. Tas pats reikalavimas nustatytas KET 57 punkte. Todėl darytina išvada, kad nukentėjusiosios S. K. veiksmai buvo priešingi teisei, nes kiekvienam protingam ir objektyviai suvokiančiam aplinkybes asmeniui turėtų būti suprantama, kad bandyti stabdyti troleibusą, pradedantį judėti iš sustojimo vietos, beldžiant į uždarytas galines jo duris, yra akivaizdžiai nesaugu ir pavojinga. Atsiliepime pažymima, kad CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į jo kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-53/2010).
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad nukentėjusiosios S. K. kasacinis skundas nepagrįstas.
Kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jai padarytos neturtinės žalos dydį, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas to nepadarė ir nepagrįstai šią žalą sumažino, dėl to pažeidė BPK 328 straipsnio 4 dalies, 332 straipsnio 7 dalies nuostatas bei netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį. Be to, kasaciniame skunde pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai, kai panašaus pobūdžio bylose priteista neturtinė žala yra didesnė.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, jog šis teismas atlygintinos neturtinės žalos dydžio konkrečia pinigų suma neįvardijo, tačiau iš rezoliucinės nuosprendžio dalies aišku, jog nukentėjusiajai S. K. iš atsakovų UAB „BTA draudimas“ ir „If P & C Insurance AS“ iš viso buvo priteista 30 179 Lt (aprašomojoje dalyje nurodžius, kad UAB „BTA draudimas“ yra atlyginęs 5227,31 Lt). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal civilinio atsakovo „If P & C Insurance AS“ apeliacinį skundą, priėmė nutartį, kurioje nustatė, kad dėl R. J. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji S. K. patyrė 10 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Nustatęs, kad vienas iš atsakovų UAB „BTA draudimas“ yra atlyginęs 8 659,20 Lt neturtinės žalos, likusią neturtinės žalos dalį – 1 340,80 Lt teismas priteisė iš atsakovo „If P & C Insurance AS“, t. y. sumažino iš šio atsakovo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistą 25 000 Lt žalos dydį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigia kasatorė nukentėjusioji S. K., apeliacinės instancijos teismas, vertindamas jos patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į turinčias reikšmę šio klausimo išsprendimui aplinkybes, nenukrypdamas nuo CK 6.250 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių neturtinės žalos nustatymo kriterijus, taip pat vadovavosi CK 6.282 straipsnio nuostatomis bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Apeliacinės instancijos teismo išvados yra grindžiamos realiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tuo, kokius sveikatos sužalojimo padarinius patyrė nukentėjusioji, o tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Šiuo atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji iki šiol jaučianti jai padaryto sužalojimo pasekmes ar kad šie sužalojimai trukdys jai gyventi visavertį gyvenimą. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje taip pat nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai didelę neturtinės žalos piniginę kompensaciją. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo paneigti apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl neturtinės žalos dydžio ir vertinti jas kitaip. Šio teismo nustatyta neturtinė žala, padarant nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą neatsargia nusikalstama veika, neprieštarauja ir teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (Nr. 2K-461/2010 – 10 000 Lt, Nr. 2K-215/2010 – 5000 Lt, Nr. 2K-200/2010 – 10 000 Lt, Nr. 2K-401,/2009 – 2000 Lt, Nr. 2K-64/2009 – 10 000 Lt). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš tiesų teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Taigi šiuo konkrečiu atveju 10 000 Lt piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistosios turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį.
Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia kasatorė, iš tiesų pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, savo išvadų negrindė bylos faktinėmis aplinkybėmis, kurios lemia atitinkamo sprendimo priėmimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje pagal BPK 332 straipsnio 7 dalies reikalavimus išdėstęs motyvuotas išvadas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje minėtas klausimas išspręstas netinkamai (BPK 328 straipsnio 4 punktas), šią nuosprendžio dalį pakeitė (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčijamą klausimą, nepadarė BPK normų esminių pažeidimų (apie kuriuos nurodoma kasaciniame skunde). Pastebėtina, kad skundžiamoje teismo nutartyje padaryta formali klaida nurodant BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą, tačiau tai nelaikytina pažeidimu, sukliudžiusiu teismui priimti teisingą sprendimą. BPK 326 straipsnyje nurodytos apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimtų išnagrinėjus bylą, rūšys, o BPK 328 straipsnyje – pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo apeliacinės instancijos teisme pagrindai. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad skundžiamo sprendimo rūšis (nutartis) bei jame nurodyti pagrindai neprieštarauja priimto sprendimo esmei ir atitinka procesinę formą.
Nenustačiusi BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nukentėjusiosios – civilinės ieškovės S. K. kasacinį skundą