Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. O. ir jos advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. O. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteista 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista 140,55 Eur turtinės žalos bei 3 000 Eur neturtinės žalos.

Iš kaltinamosios R. O. priteista valstybei teismo turėtų 43,49 Eur proceso išlaidų.

Iš kaltinamosios R. O. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. L. 130 Eur turėtų advokato atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. O. nuteista pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairuodama automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini) sav., A5 kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, R. O. neatsargiai vairuodama automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 106 punktų reikalavimus, t. y., prieš pradėdama važiuoti ir keisdama važiavimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, važiuojantiems iš paskos ta pačia eismo juosta, prieš pradėdama sukti sankryžoje į kairę, privalėjo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, tačiau to nepadarė dėl neatsargumo, dėl ko, iš kelkraščio staiga pajudėjusi į važiuojamąją kelio dalį, sustojusi prie sankryžos ir ruošdamasi sukti į kairę sankryžoje, staiga sukėlė kliūtį iš paskos važiavusiam A. B. vairuojamam automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. B., siekdamas išvengti susidūrimo su priekyje staiga iš kelkraščio išvažiavusiu ir sustojusiu prie ašinės linijos kaltinamosios vairuojamu automobiliu, ketinusiu sukti į kairę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kaltinamosios vairuojamo automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei J. L. dėl patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo kaltinamosios kaltę dėl ko ji ir nubausta. Apeliaciniame skunde R. O. ir advokatas Remigijus Uckus prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes R. O. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neskyrė autotechninės ekspertizės, rėmėsi tik kaltinimui palankiais ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais duomenimis, neatsižvelgdamas į teisinančias aplinkybes, nors nagrinėjant bylą teisme buvo nustatytos svarbios faktinės aplinkybės, reikšmingos atliekant naujai autotechninį tyrimą bei eismo įvykio kaltininko nustatymui. Nuosprendis grindžiamas liudytojo M. B., A. B. parodymais, kurie prieštaringi bei pačios kaltinamosios parodymais. Liudytojo M. B. parodymai duoti tik teisme, tačiau jie reikšmingi ir galintys daryti įtaką specialisto išvadoms, nes jų ikiteisminio tyrimo metu nebuvo, o specialistui buvo žinoma tik vieno eismo dalyvio A. B. parodymai, kuris yra suinteresuotas asmuo, jog jam nebūtų pareikštas kaltinimas. Liudytojas M. B. nurodė priešingai nei A. B., kad R. O. vairuojamas automobilis iš karto iš šalikelės suko į šalutinį kelią taip padarydamas kliūtį A. B. vairuojamam automobiliui. Jis patvirtino R. O. parodymus, jog jos vairuojamas automobilis iš šalikelės, rodydamas kairį posūkio signalą, pajudėjo į kelio važiuojamąją dalį, ja pavažiavo ne mažiau 15-20 metrų (R. O. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas apie 50 metrų atstumas), ir tik tada praleidusi jo vairuojamą automobilį, atvažiuojantį iš priekio priešpriešine eismo juosta, suko į šalutinį kelią ir priešpriešinėje eismo juostoje į ją atsitrenkė A. B. vairuojamas automobilis VW Passat. Šie liudytojo M. B. parodymai paneigia A. B. parodymus ir patvirtina svarbią aplinkybę, kad susidūrimas buvo priešpriešinėje eismo juostoje (tai patvirtinta ir specialisto tyrime), o tai reiškia, kad visa eismo juosta, kuria judėjo A. B. vairuojamas automobilis, susidūrimo metu buvo laisva, ir jis pilnai galėjo pravažiuoti, nekeisdamas savo judėjimo trajektorijos, nelenkdamas R. O. vairuojamo automobilio, o apvažiuodamas savo eismo juosta iš dešinės. Šios aplinkybės yra svarbios autotechniniam tyrimui ar ekspertizei atlikti.Skundo autorių nuomone, specialisto išvadose nurodyti A. B. pažeidimai (KET 117 punktas, Taisyklių 3 priedo 1 skyriaus 1.1. punktas, 125, 126, 127, 128, 132.2, 137, 140.1. punktas) lėmė eismo įvykio atsiradimą ir pasekmes. A. B. teisme duotus parodymus vertina kaip melagingus, nes juos lyginant su M. B. parodymais, matyti, kad prieš A. B. automobilį joks vilkikas nevažiavo. Be to, skunde analizuojama ar važiuodamas iš paskos A. B. neviršijo leistino greičio, ar laikėsi atstumo, tai, kad darė lenkimo manevrą per ištisinę kelio ženklinimo juostą dar ir sankryžoje, ar tai nebuvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis ir ar ne jo veika buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Tuo tarpu kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, taip kaip šioje byloje, svarbu nustatyti kurio eismo dalyvio veikos buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymui šioje byloje yra reikšmingi A. B. padaryti KET pažeidimai, o būtent lenkiant sankryžoje, kertant ištisinę kelio ženklinimo liniją ir išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, neapvažiuojant kliūties iš dešinės pusės, kai ta eismo juosta buvo laisva. Gynybos įsitikinimu, būtent VW Passat vairuotojas padarė visą eilę KET pažeidimų, nulėmusių šį eismo įvykį, o R. O. pažeidimai nėra pagrindiniai, kaip nurodyta kaltinime tik bendrojo pobūdžio, kokius, beje, padarė ir A. B.. Jei būtų A. B. nelenkęs sankryžoje ir artėdamas prie transporto priemonės, kuri rodė kairio posūkio signalą ir suko, sumažinęs važiavimo greitį, tai susidūrimo priešpriešinėje juostoje nebūtų įvykę bei nekilę padariniai. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje R. O. ir R. Uckus apeliacinio skundo argumentus palaikė, teismo prašė juos tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį. Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Marijampolės rajono apylinkės teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistosios veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.Apeliaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimas. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl apeliantei jos gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikoma, jog nėra įrodymų, patvirtinančių nuteistosios kaltę. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžio, procesinio sprendimo išvados yra pagrįstos patikimais įrodymais, įvertinant jų tarpusavio ryšį ir visumą.Apygardos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, apeliacinio skundo ir skundžiamo nuosprendžio argumentus ir motyvus, sprendžia, kad nuteistosios ir jos advokato skundo argumentai, kuriais jie grindžia nesutikimą su apylinkės teismo apkaltinamajame nuosprendyje padarytomis išvadomis, yra nepagrįsti.Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, autoįvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų.Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad R. O. 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, neatsargiai vairuodama automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 106 punktų reikalavimus, t. y. prieš pradėdama sukti sankryžoje į kairę, iš kelkraščio staiga pajudėjusi į važiuojamąją kelio dalį, sustojusi prie sankryžos ir ruošdamasi sukti į kairę sankryžoje, staiga sukėlė kliūtį iš paskos važiavusiam A. B. vairuojamam automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris siekdamas išvengti susidūrimo su priekyje kelkraštyje stovėjusiu ir staiga iš jo išvažiavusiu bei sustojusiu sankryžoje kaltinamosios vairuojamu automobiliu, ketinusiu sukti į kairę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kaltinamosios vairuojamo automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei J. L. dėl patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. R. O. nesutinka su teismo išvada, kad ji yra kalta dėl kilusio eismo įvykio ir jo metu padarytų padarinių nukentėjusiajai. Jos nuomone ji neužtvėrė kelio iš paskos jai važiavusiam A. B.. Analizuojant nuteistosios parodymus ir juos lyginant su nukentėjusiosios J. L., kuri iš esmės reikšmingų aplinkybių ginčo aspektu nenurodė ir liudytojų A. B. bei M. B. parodymais, iš nuteistosios paaiškinimų matyti, kad ji, važiuodama nuo Kalvarijos link Marijampolės, netoli sankryžos į Valavičius, sustojo savo eismo važiuojamosios dalies dešiniam kelkraštyje, nes praleidinėjo važiuojančias transporto priemones ir rodydama posūkio signalą, matydama, kad nėra iš paskos važiuojančių automobilių, pradėjo važiuoti link sankryžos ir pavažiavus apie 100, o gal 50 ar 20 metrų, pristabdė prie ašinės linijos praleisdama iš priekio važiavusį automobilį, suko į kairę ir pajuto į galinę dalį smūgį. A. B. teismui nurodė, kad važiavo automobiliu VW Passat nedidesniu nei 80 km/h greičiu nuo Kalvarijos link Marijampolės. Priekyje jo buvo ir kitų automobilių bei matė, kad priekyje kelkraštyje stovi automobilis, tačiau posūkio signalo nerodė, šią stovinčią transporto priemonę visi automobiliai lenkė, todėl lenkė ir jis, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Nuteistosios vairuojamas automobilis staiga pajudėjo iš vietos ir iš karto suko į kairę. Siekdamas išvengti susidūrimo suko dešiniau, tačiau vis tiek atsitrenkė į R. O. vairuojamo automobilio galą. Po įvykio nuteistoji jam sakė, kad ji kalta, nes nepastebėjo automobilio kai suko. Liudytojo A. B. teigimu, nuteistosios automobilis kelkraštyje stovėjo prie pat sankryžos, vos ne sankryžoje. Jis neturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Analizuojant liudytojo M. B. parodymus, jais nustatyta, kad liudytojas važiavo nuo Marijampolės link Lenkijos pusės ir važiuodamas matė kelkraštyje stovintį tamsios spalvos automobilį, kuris praleido iš paskos jam važiavusį automobilį. Liudytojas pamena, jog automobilis staiga išvažiavo į važiuojamą kelio dalį, pavažiavo kelis metrus, sustojo ir rodė kairį posūkį, ketindamas sukti. Pamena ir tai, kad jam iš paskos važiavo lengvasis automobilis ir kitos transporto priemonės, pagalvojo, jog susidarė pavojinga situacija, nes iš paskos važiuojantiems automobiliams bus sudėtinga sustabdyti arba jį apvažiuoti. Įvykusį eismo įvykį matė jau pravažiavęs per veidrodėlį, įvykis įvyko priešpriešinio eismo juostoje.Dar kartą aukštesniojo teismo išanalizuotų liudytojų parodymų turinys tik patvirtina apylinkės teismo teisines išvadas, jog šioje situacijoje neatsargiai pasielgė ne kaip teigiama apeliantų skunde A. B., o pati nuteistoji. R. O. veiksmai buvo sąlygoti eismo įvykio kilimui, nes ji neįsitikinusi dėl pakankamo atstumo, kurio metu būtų saugu įvažiavus į važiuojamą kelio dalį, stovėdama kelkraštyje pasuko į važiuojamą kelio dalį ir pavažiavusi, kaip ji pati nurodo, galimai 50 ar tai 20 metrų atstumą, ketino sukti į kairę, tačiau taip pasielgdama tik sudarė kliūtį iš paskos atvažiuojančiam A. B., kuris ją lenkė priešpriešine eismo juosta ir, nenorėdamas atsitrenkti į vairuotojo durelių pusę, pasuko dešiniau, todėl smūgis buvo į R. O. vairuoto automobilio VW Golf galinę dalį. Toks nuteistosios priimtas sprendimas yra pagrindas tvirtinti, jog ji padarė KET 101 ir 106 punktų reikalavimų pažeidimus. Sudarytos situacijos pavojingumas pagrįstas ne tik A. B. parodymais, kurie skiriasi nuo R. O. veiksmų vertinimo, tačiau ir objektyvius parodymus davusio liudytojo M. B.. Šio liudytojo (M. B.) parodymų turinio analizė formuoja tai, kad būtent nuteistoji užtvėrė A. B. kelią, kuris neturėdamas galimybės išvengti kontakto su nuteistosios vairuotu automobiliu, į jį atsitrenkė. Nuteistosios kaltę jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ne tik aukščiau aptartų liudytojų parodymų analizė, bet ir 2017 m. sausio 19 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2424 (16) užfiksuotos aplinkybės. Jų duomenimis pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo nuteistosios veiksmai, kuriais ji keisdama judėjimo kryptį ir pradėdama važiuoti bei sukti į kairę ne nuo eismo juostos kairio krašto, o iš dešiniojo kelkraščio ir judėdama kairiojo posūkio kreive sudarė kliūtį automobilio VW Passat judėjimui bei su šiuo automobiliu susidūrė. Automobilio VW Passat vairuotojas A. B., kuris vairavo automobilį 76 km/h greičiu, neturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Šios aplinkybės konstatuotos specialisto išvadoje, kuri laikytina objektyviu bylos įrodymu ir įvertinta kartu su kitais įrodymais visumoje. Apeliaciniame skunde pagrinde iš esmės nurodyti argumentai tik tuo aspektu, jog apklausus liudytoją M. B. paaiškėjo naujos reikšmingos aplinkybės, kurioms esant byloje naujai atlikus autoekspertizę, jos išvados galimai kistų, tačiau apylinkės teismas tokį prašymą vertino kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad iš esmės M. B. parodymai tik pagrindžia R. O. kaltę šioje byloje, nes šio liudytojo teigimu buvo sukelta pavojinga situacija kitiems eismo dalyviams, kurie važiavo paskui nuteistosios automobilį, kas ir baigėsi eismo įvykiu. Todėl visiškai pagrįstai teismas nesuabejojo specialisto išvadomis ir jomis vadovavosi motyvuodamas nuosprendį. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Tik teismas konkrečioje byloje turi nuspręsti, kiek byloje surinktų įrodymų yra būtina pagrįsti ar paneigti konkretaus asmens kaltę, juos išdėstyti nuosprendyje, aiškiai suformuluoti savo išvadas dėl konkrečių įrodymų priimtinumo, jų pagrįstumo bei ryšio su įrodinėjamomis aplinkybėmis. Todėl teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, taip pat nepalankaus jiems procesinio sprendimo priėmimas savaime BPK ar BK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Abejoti komentuojamoje specialisto išvadoje pateiktu analizuojamo eismo įvykio vertinimu, teisinio pagrindo nėra. Specialisto išvada yra tik vienas iš kaltinamo asmens kaltės įrodymų šaltinių, kurio patikimumas, objektyvumas bei pagrįstumas vertinamas BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų kontekste. Specialisto išvados patikimumo ir objektyvumo visiškai nemenkina ta aplinkybė, jog specialistas rėmėsi tik vieno eismo įvykio dalyvio A. B. parodymais, kurio atžvilgiu priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde nenustatyta suinteresuotumo byloje.Inkriminuotos veikos kvalifikavimo kontekste darytina išvada, jog eismo įvykio kilimui lemtingi buvo būtent nuteistosios R. O. veiksmai. Nagrinėjamu atveju įvykus eismo įvykiui jo metu buvo sužalota kartu su nuteistąja važiavusi nukentėjusioji J. L.. Vadovaujantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvados Nr. G 742/2016(09) duomenimis nukentėjusiajai konstatuoti kairės pusės II, III, IV, V, VI šonkaulių lūžiai ir kiti sužalojimai jai sukeliant nesunkų sveikatos sutrikdymą, kurie galėjo būti padaryti 2016 m. rugsėjo 11 d. Taigi, abejonių ir ginčo byloje dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo nėra. Kadangi BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai J. L.. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-38/2008).Pažymėtina ir tai, kad priežastinis ryšys yra vienas iš nusikalstamos veikos sudėties objektyvių požymių, kurį konstatuoja teismas ir jo įrodinėjimas yra teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-699/2016). Apibendrinant šiuo aspektu ir vertinant reikšmingus duomenis priežastinio ryšio nustatymo procese, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, jog teisiniu požiūriu pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastimi yra nuteistosios veiksmai, kurie ir sąlygojo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais, t. y. J. L. sužalojimu. Konstatavus, jog neatsargaus nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiai nustatyti teisingai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad R. O. veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, jog pažeisdama KET reikalavimus sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nusikalstamas nerūpestingumas detalizuotas nuosprendžio motyvais, pagrindas išvadai dėl nusikalstamo nerūpestingumo teisingai išdėstytas ir pagrįstas objektyviaisiais požymiais, todėl šioje nusikalstamos veikos kvalifikavimo dalyje kaltės klausimu pažeidimų nenustatyta. Apeliaciniame skunde kritikuoti liudytojo A. B. parodymai patikimumo aspektu nurodant, jog jo teiginiai, kad jam važiuojant priekyje važiavo kita transporto priemonė, melagingi, kur pasak skundo autorių juos lyginant su M. B. parodymais, prieš A. B. automobilį joks vilkikas nevažiavo. Teismo nuomone tokia kritika nepagrįsta, nes papildžius M. B. parodymus, pastarasis liudytojas nurodė, jog nepastebėjo ar automobilio, kuris atsitrenkė į nuteistosios automobilį, priekyje važiavo kitos mašinos ar krovininis automobilis. Apibendrinus visa kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistosios veiksmų neteisėtumas ir jų pagrindu atsiradusių padarinių nustatytas pirmosios instancijos teismo tinkamai motyvuotas ir pagrįstas byloje esančiais objektyviais įrodymais, veikos kvalifikacija teisinga, todėl visiškai pagrįstai R. O. nuteista pagal BK 281 straipsnio 1 dalį jai paskyrus bausmę. Esant aukščiau išdėstytiems, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendis teisėtas, teismas teisingai kvalifikavo nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, tinkamai sprendė civilinio ieškinio klausimą ir paskyrė bausmę, adekvačią padarytam nusikaltimui, todėl apeliantės ir advokato R. Uckaus apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistosios R. O. ir advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.