Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. R., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir nustatyta sumažinta bausmė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, kuri turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu D. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovės - ADB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui priteista 550 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1730,53 Eur turtinei žalai atlyginti, iš nuteistojo D. R. ieškovui priteista 1200 Eur išlaidų už advokato paslaugas. Z. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovės - ADB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui priteista 2950 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2877,94 Eur turtinei žalai atlyginti. R. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovės - ADB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei priteista 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 14,15 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2017 m. balandžio 30 d., apie 15.04 valandą, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas šalutiniu keliu (duomenys neskelbtini), sankryžoje (duomenys neskelbtini) kilometre įvažiavo į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini), ir nepraleido tiesiai pagrindiniu keliu Kryžkalnio kryptimi važiavusio automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. Š.. Eismo įvykio metu buvo sužeista „Ford Galaxy“ automobilio keleivė R. J., kuriai nustatytas kairės pusės dvyliktojo šonkaulio lūžis, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, keleivis Z. J., kuriam nustatyti kaklinės srities sumušimas ir kairės čiurnos šoninės kulkšnies lūžis, kas atitinka nesunkų sveiktos sutrikdymą, vairuotojas D. Š., kuriam nustatyti veido - kaktos ir kairės ausies kaušelio odos nubrozdinimai, dešinio peties sąnario ir žasto sumušimai, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip D. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-11-02 nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus (sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms), ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš dalies patenkinti civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai dėl žalos priteisimo iš ADB “(duomenys neskelbtini)“ ir šioje dalyje priimti naują procesinį sprendimą, kuriuo civilinius ieškinius, pareikštus civiliniam atsakovui ADB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Nurodo, kad civiliniais ieškovais pripažinti D. Š., Z. J., R. J. kreipėsi tiesiogiai į draudiką dėl jiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. ADB „(duomenys neskelbtini)“ atliko žalos bylos administravimo procedūras ir apskaičiavo draudimo išmokas: D. Š. iš viso 2280,53 Eur, Z. J. – 5377,94 Eur ir R. J. – 1514,15 Eur. ADB „(duomenys neskelbtini)“ patenkino pagrįstus civilinių ieškovų reikalavimus, todėl prašė teismo netenkinti civilinių ieškovų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad civilinė atsakovė pagrįstai sumažino civilinių ieškovų reikalavimus turtinei žalai atlyginti, nesant pakankamai jų dydį pagrindžiančių įrodymų ir sutiko su draudiko paskaičiuota suma turtinei žalai atlyginti. Tačiau, priimdamas nuosprendį, teismas neatsižvelgė į tai, kad šie turtiniai reikalavimai jau buvo patenkinti ir nepagrįstai dar kartą priteisė iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ D. Š. 1730,53 Eur, Z. J. 2877,94 Eur, R. J. 14,15 Eur, nors apeliantė prašė netenkinti šių reikalavimų. Dėl kokių priežasčių teismas sprendė, kad šios sumos dar kartą turėtų būti priteistos nukentėjusiems asmenims, nepasisakė, todėl manytina, kad įvyko klaida, kurią reikia ištaisyti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas nurodė, kad be kita ko atsižvelgia į civilinės atsakovės draudimo bendrovės išmokėtą bendrą 4550 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, į tai, kad daugiausia sužalojimų patyrė Z. J. ir nutarė iš draudimo bendrovės Z. J. priteisti 450 Eur neturtinei žalai atlyginti, o rezoliucinėje dalyje nurodė, kad iš atsakovės draudimo bendrovės priteisiama ne tik 450 Eur Z. J., bet ir 4550 Eur, t. y. 550 Eur D. Š., 2950 Eur Z. J. ir 1500 Eur R. J. neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad 4550 Eur suma nukentėjusiesiems jau buvo išmokėta, ką konstatavo ir teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje, ši suma nukentėjusiems asmenims priteista nepagrįstai. Duomenys apie mokėjimus teismui nebuvo pateikti, nes civiliniai ieškovai neginčijo fakto, kad draudimo bendrovė atlygino patirtus nuostolius.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su papildomos 450 Eur neturtinės žalos priteisimu Z. J.. Jam eismo įvykio metu patirtas sužalojimas – kairės čiurnos šoninės kulkšnies lūžis, dėl to nesunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl patirtų sužalojimų jis gydėsi nepilnus 2 mėnesius, duomenų apie ilgalaikius, nepataisomus nukentėjusiojo sveikatos sužalojimus, ilgai trunkantį gydymą, numatomas ateityje atlikti medicinines procedūras, bylos medžiagoje nėra. Sužalojimai nesukėlė pavojaus gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, kas turi tiesioginės įtakos nustatant patirtos neturtinės žalos dydį. Apeliaciniame skunde remiamasi kasacinio teismo praktika, apžvelgiamos priteisiamos sumos. Atsižvelgdama į tai, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ Z. J. jau išmokėjo 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, teigia, kad ši suma visiškai atlygina dėl eismo įvykio Z. J. patirtą neturtinę žalą, net viršija praktikoje priteisiamas neturtinės žalos sumas, atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuluotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius, todėl nėra jokio pagrindo priteisti papildomą 450 Eur sumą.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo draudimo bendrovės apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti, nes yra pateikti įrodymai, jog yra išmokėtos draudimo išmokos iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju apeliaciniame skunde neginčijama nuteistojo D. R. kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su civilinių ieškinių išsprendimu priimtame nuosprendyje.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinius ieškinius: D. Š. prašė priteisti 931,04 Eur turtinės ir 10000 Eur neturtinės žalos (b. l. 108-123, t. 1), Z. J. prašė priteisti 5296,54 Eur turtinės ir 15000 Eur neturtinės žalos (b. l. 1-22, t. 2), R. J. prašė priteisti 23,77 Eur turtinės ir 10000 Eur neturtinės žalos (b. l. 45-52, t. 2) atlyginimo.

Civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje pateikė duomenis, apie nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams apskaičiuotas mokėtinas sumas, nurodydama: D. Š. 550 Eur neturtinei žalai atlyginti, 583,44 Eur negautų pajamų laikino nedarbingumo laikotarpiu 2017-05-04 – 2017-05-15, 8,14 Eur gydymo išlaidoms atlyginti, 96,95 Eur kelionių išlaidoms į gydymo įstaigas atlyginti, 962 Eur už sugadintą automobilį, 80 Eur už sugadintus rūbus, iš viso 2280,53 Eur; Z. J. 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2487 Eur negautų pajamų laikino nedarbingumo laikotarpiu 2017-05-02 – 2017-07-21, 228,25 Eur gydymo išlaidoms atlyginti, 162,69 Eur kelionių išlaidoms į gydymo įstaigas atlyginti, iš viso 5377,94 Eur; R. J. Eur neturtinei žalai atlyginti, 14,15 Eur gydymo išlaidoms atlyginti, iš viso 1514,15 Eur (b. l. 5-9, t. 3).

Pirmosios instancijos teismas nuosprenžio aprašomojoje dalyje sutiko su tuo, jog civilinis atsakovas pagrįstai sumažino nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo, nesant pakankamai jų dydį pagrindžiančių įrodymų. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvavo, kad atsižvelgia į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus kuriais grindžiami visų ieškovų reikalavimai priteisti jų prašomą neturtinės žalos dydį, į atsakovo draudimo bendrovės išmokėtą bendrą 4550 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, į tai, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu daugiausia sužalojimų patyrė Z. J., ir sprendė, kad vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo - draudimo bendrovės, Z. J. turi būti priteista 450 Eur neturtinei žalai atlyginti; vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalimi, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas likusioje dalyje visų ieškovų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė pripažindamas, kad atsakovo draudimo bendrovės pripažinta ir teismo nuspręsta priteisti neturtinė žala kiekvienam ieškovui yra pakankama ir adekvati patirtai neturtinei žalai. Taigi, sprendžiant iš šių skundžiamo nuosprendžio motyvų, pirmosios instancijos teismas vertino, jog be sumų, kurias kaip pagrįstas ir mokėtinas nurodė draudimo bendrovė nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Z. J. papildomai turėtų būti priteisiama 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteisiant turtinę bei neturtinę žalą buvo nurodytos sumos, atitinkančios draudimo bendrovės nurodytas mokėtinas sumas, o Z. J. priteisiama neturtinė žala, atsižvelgiant į minėtus motyvus, padidinta 450 Eur (nurodyta priteisti 2950 Eur).

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė mokėjimų nurodymus, iš kurių matyti, kad D. Š. 2017-06-16 pervesta 962 Eur, 2017-10-26 pervesta 1238,53 Eur, 2018-01-16 pervesta 80 Eur, Z. J. 2017-10-31 pervesta 5377,94 Eur, R. J. 2017-10-31 pervesta 1514,15 Eur. Taigi, kaip matyti, dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams išmokėjusi apskaičiuotą turtinę bei neturtinę žalas, kurių dydį pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu (dokumentai, kaip teigia apeliantė, teismui nebuvo pateikti, nes nebuvo ginčo dėl patirtų nuostolių atlyginimo), todėl dar kartą nuosprendžiu priteisti analogiškas sumas iš civilinio atsakovo nebėra pagrindo, kaip teisingai pažymėta ir apeliaciniame skunde, be to, būtų viršijamos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos draudimo bendrovių atlyginamos neturtinės žalos ribos.

Apeliantė nesutinka su papildomos 450 Eur neturtinės žalos priteisimu Z. J.. Atsižvelgiant į draudimo bendrovės išmokėtą 2500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti bei į papildomai pirmosios instancijos teismo nurodomą Z. J. priteistiną 450 Eur neturtinės žalos sumą, bendra neturtinės žalos suma nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Z. J. sudaro 2950 Eur. Kolegija sprendžia, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju ji vis dėlto nėra per didelė. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, neturtinės žalos nuo 3740 Lt iki 40000 Lt: kasacinės bylos 2K-44/2008 (10000 Lt - žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-68/2008 (40000 Lt - dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-382/2008 (10000 Lt – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (10000 Lt – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 2K-64/2009 (11726,40 Lt - sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas), 2K-179/2009 (9726,40 Lt - poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios būklės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-386/2009 (20000 Lt - muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje su kraujosruva dešinės pusės viršutiniame voke, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-401/2009 (3740 Lt - galvos sumušimas su potraumine tarpšonkauline neuralgija, dešinio peties sumušimas), 2K-168/2010 (8000 Lt - sumušta krūtinės ląsta, pasekmes dėl sužalojimo nukentėjusioji jautė beveik 2 mėnesius), 2K-200/2010 (10000 Lt - dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų), 2K-280/2010 (10000 Lt - skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas), 2K-288/2010 (11726 Lt - muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose), 2K-548/2012 (9165 Lt - šonkaulio ir delnakaulio lūžimai), 2K-372-942/2015 (7000 Lt – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), 2K-288-511/2015 (10 000 Lt - plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusėse).

Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Z. J. neatsargiais nuteistojo D. R. veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiojo Z. J. parodymai, kuriuose jis teigė, kad po smūgio jų automobilis atsidūrė griovyje, jis pats nebesugebėjo išlipti iš automobilio, nes labai skaudėjo koją, jį iškėlė greitosios pagalbos darbuotojai, nedarbingumas tuo metu buvo nustatytas iki 2017-07-13. Iš specialisto išvados matyti, kad dėl eismo įvykio Z. J. padarytas kaklo srities sumušimas ir kairės čiurnos šoninės kulkšnies lūžis, gydymo metu kairės kojos čiurna imobilizuota, išrašant rekomenduota kairės kojos neminti, judėti ramentų pagalba. Nekyla abejonių, jog Z. J. patirti sužalojimai buvo skausmingi, kurį laiką jis tiesiog negalėjo normaliai vaikščioti, taigi natūralu, jog patyrė sunkumų, nepatogumų, diskomforto buityje, gydymas truko ne vieną savaitę, todėl neabejotinai sutrikdė įprastą gyvenimo ritmą. Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kolegija mano, kad racionaliai vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius (jų nebuvimą), įvertinant visumą aplinkybių, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą Z. J. patirtos neturtinės žalos dydį – 2950 Eur. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog vienas iš nukentėjusiųjų, vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisykles ar kitokiu būdu buvo neatsargus (būtent kito eismo dalyvio didelis neatsargumas lėmė neturtinės žalos mažinimą apeliaciniame skunde minimoje vienoje iš naujesnių kasacinių nutarčių byloje Nr. 2K-95-222/2017), ir kad jo veiksmai lėmė įvykio ar jo padarinių kilimą, dėl to nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą ir mažinti nukentėjusiajam Z. J. priteistos neturtinės žalos dydį.

Kadangi, kaip minėta, apeliantė pateikė įrodymus dėl tam tikro dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, atitinkamai keičiamas ir skundžiamas nuosprendis panaikinant žalų priteisimą iš ADB „(duomenys neskelbtini)“, o dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Z. J. priteisiamos neturtinės žalos dydį sumažinant iki 450 Eur, t. y. tos sumos, kurią kaip papildomai priteistiną iš draudimo bendrovės nurodė pirmosios instancijos teismas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. vasario 2 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams D. Š. iš atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 550 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1730,53 Eur turtinei žalai atlyginti, R. J. iš atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 14,15 Eur turtinei žalai atlyginti ir šioje dalyje nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. Š. ir R. J. civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atmesti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Z. J. iš atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 2877,94 Eur turtinei žalai atlyginti.

Palikti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Z. J. iš atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą 450 Eur neturtinę žalą, likusioje dalyje nukentėjusiojo Z. J. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.