Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-183-366/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-26
Bylos Nr.
1A-183-366/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-61214-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Valdas Meidus, Algirdas Gaputis
Nukentėjusysis
O. R. M.
Civilinis atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Rolandas Vaitekūnas, Lidija Blinkevičienė

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-183-366/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61214-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,

teisėjų Algirdo Gapučio ir Valdo Meidaus,sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,nukentėjusiajai O. R. M.,nukentėjusios atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovo E. T. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-05-11 nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 75 MGL (2824,50 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. B. paskirta 50 MGL (1883 eurų) bauda.

Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista 2000 eurų nukentėjusiajai O. R. M. neturtinei žalai atlyginti ir 20.97 eurų turtinei žalai atlyginti.

Iš E. B. priteista 530 eurų nukentėjusiajai O. R. M. advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. B. nuteistas už tai, kad 2017 metų lapkričio 15 dieną, apie 17.07 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus: sukdamas sankryžoje į dešinę iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę ir privalėdamas duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas, to nepadarė, dėl ko partrenkė jam iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją O. R. M., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios O. R. M. sveikata - jai nustatyta muštinė žaizda kairėje veido pusėje, kryžkaulio kairės pusės išorinių masių viršutinės priekinės dalies lūžis, kairės pusės gaktikaulio abiejų šakų bei kūno fragmentiniai lūžiai. Nuteistojo E. B. civilinė atsakomybė buvo drausta, todėl teismas skundžiamu nuosprendžiu iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisė 2000 eurų O. R. M. neturtinei žalai atlyginti ir 20.97 eurų turtinei žalai atlyginti

2. Su teismo sprendimu dalyje, kuria išspręstas civilinio ieškinio klausimas, AB „Lietuvos draudimas“ atstovas E. T. P. nesutiko ir prašė šią nuosprendžio dalį panaikinti, civilinį ieškinį atmesti.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas, nes neatitinka BPK 305 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reikalavimo pateikti motyvus, pagrindžiančius sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2018-04-30 pateikė teismui atsiliepimą į nukentėjusiosios civilinį ieškinį kuriame nurodė kokios draudimo išmokos yra apskaičiuotos, kokiais faktiniais bei teisiniais pagrindais priimtas sprendimas, tačiau teismas atsiliepimo argumentų nevertino, nesivadovavo teismų praktikos pavyzdžiais ir visiškai nemotyvuotai priteisė nukentėjusiajai 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti (3000 eurų draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau buvo išmokėjusi) ir 20, 97 eurus turtinei žalai atlyginti.

2.2. Apeliantas pažymi, kad draudimo apsauga nėra absoliuti, ji turi ribas. Žalos atlyginimas iš AB „Lietuvos draudimas“ turėjo būti sprendžiamas pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPD) ir Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles (toliau - Taisyklės). Pagal civilinės teisės doktriną šie teisės aktai lex specialis ir turi viršenybę prieš bendrąsias teisės normas (lex specialis derogat legi generali). Sudaryta draudimo sutartimi yra teikiama ne absoliuti apsauga. Paminėti teisės aktai numato taisykles, kokie nuostoliai ir kokioms sąlygoms esant yra atlyginami. TVPCAPD 19 straipsnio 6 dalis numato, kad draudikas ar Biuras atlygina nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui tik įrodymais pagrįstą eismo įvykio metu padarytą žalą ir turi teisę atmesti nepagristus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. TPVCAPD 15 straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta, kad asmeniui padarytos žalos dydį nustato Draudikas, vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydi, ir medicininės apžiūros pažymomis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės; 2) jos yra būtinos; 3) jos yra protingos (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002).

2.3. Skunde pažymima, kad neturtinė žala nėra preziumuojama, jos prašantis asmuo turi įrodyti ne tik faktą, bet ir dydį (CK 6.250 straipsnis). Taisyklių 12.3 punkte numatyta, kad maksimali 5000 Eur išmoka yra mokama tik mirties atveju, tuo tarpu nukentėjusiajai yra nustatytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kitais atvejais neturtinės žalos išmoka yra proporcingai mažinama, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laipsnį. Taisyklių 12.4 punkte nurodyta, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis sprendžiamas atsižvelgus į patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes, žalą padariusio asmens kaltę ir t. t. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisdamas maksimalią neturtinės žalos išmoką, nevertino ir sprendime nepasisakė dėl individualių asmens kančių. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių išskirtinai dideles fizines kančias, patirtus psichologinius išgyvenimus (pvz., gydančio gydytojo, psichologo pažymos, vartojamų medikamentų receptai ir t. t.). Tai rodo, kad teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normos ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

2.4. Be to pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose, nepateikdamas jokių argumentų. Atsiliepime į ieškinį buvo pateikti konkretūs teismų praktikos pavyzdžiai, kuriuose asmenys sužaloti nesunkiai ir kuriems priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 600 iki 2000 eurų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad vienu pagrindiniu faktorių tokiais atvejais yra sužalojimo pobūdis, nes tai yra objektyviausias kriterijus tokiais atvejais. Šiuo atveju Draudikas, įvertinęs nukentėjusiosios sutrikdymą, galimą gijimo eigą, liekamuosius padarinius dėl amžiaus, geranoriškai išmokėjo dar didesnę, t. y. 3000 eurų išmoką.

2.5. Nustatydamas žalos dydį, teismas turėjo įvertinti tai, kad nusikaltimas, kurio metu sužalotas žmogus, yra neatsargus, kaltininkas prisipažino ir gailisi – minėtos aplinkybės tiek pagal Taisykles, tiek pagal teismų praktiką, tai yra aplinkybė, lemianti priteisiamos neturtinės žalos dydį, nepaisant to, kad šią žalą atlygina materialiai už kaltinamąjį atsakingas Draudikas.

2.6. Civilinio atsakovo atstovas nesutinka ir su priteistu turtinės žalos dydžiu. Mano, kad nepagrįstai iš draudimo bendrovės priteista 16,48 eurų už medikamentus „Betahistin“ ir „Ginkomed“, nes šie medikamentai, skirti galvos smegenų ir periferinės kraujotakos sutrikimams gydyti ir yra nesusiję su eismo įvykio padarinių šalinimu. Be to Draudikui nebuvo pateikti ir šių vaistų gydančio gydytojo paskyrimai. Tuo tarpu bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Negana to, Draudikui nesuprantama, o pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodoma, kodėl priteista būtent 20,97 eurų, nors civiliniame ieškinyje civilinė ieškovė prašė 16,48 eurų, nes ši suma buvo neatlyginta Draudiko žalos administravimo metu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nedetalizavo nei kodėl šios išlaidos yra priteisiamos, nei kas sudaro šią sumą, nei kodėl priteisiama didesnė suma, nei buvo prašyta civiliniame ieškinyje.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė civilinio atsakovo atstovo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji ir jos atstovas bei prokurorė prašė skundo netenkinti.

4. Apeliacinis skundas netenkinamas.

4.1. Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-05-11 nuosprendžio dalimi, kurioje išspręstas nukentėjusiosios civilinis ieškinys. Draudimo įmonės atstovo manymu, teismas, priteisdamas iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai 2000 eurų neturtinės žalos, savo sprendimo nemotyvavo, nesivadovavo tai reglamentuojančiais teisės aktais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika analogiškose bylose. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip turtinę žalą pripažino ir priteisė išlaidas, nesusijusias su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundo argumentui, kad skundžiamame nuosprendyje teismas tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį, nepateikdamas jokių motyvų nei dėl ieškinio pagrįstumo, nei dėl jo dydžio. Be abejo, toks teismo sprendimas neatitinka įstatymu keliamus reikalavimus nuosprendžiui (BPK 305 straipsnio 5 dalis), tačiau negalima teigti, kad priteista neturtinė žala yra nepagrįstai per didelė.

4.3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014).

4.5. Byloje nukentėjusioji O. R. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš atsakovo – draudimo įmonės ir kaltininko prašė priteisti 3000 eurų neturtinei žalai. Ieškinyje nurodoma, kad dėl eismo įvykio nustatyti kryžkaulio kairės pusės lūžis, gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, kiti sužalojimai. Neturtinę žalą sudaro ilgai trunkančio fizinio skausmo kentėjimas, stiprus šokas, dvasinis sukrėtimas, patirti nepatogumai esant ribotiems judesiams. Teko ilgai gydytis gulint (8 savaites), po to vaikščioti su ramentais, vartoti daug medikamentų, nuo kurių sutriko skrandžio veikla. Gydytojai prognozuoja, kad skausmas sužalojimų vietose gali išlikti visą gyvenimą, ypač po fizinio krūvio, ligos metu ar keičiantis orams. Iki šiol jaučia baimę, sutriko miegas, tapo pažeidžiama. Reikėjo psichologo pagalbos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų iki šiol skauda nugarą, negali stovėti. Kadangi jos darbas stovimas (dirba operacinėje slaugytoja), tapo sunku dirbti. Iki įvykio buvo aktyvi: važinėdavo dviračiu, mėgdavo vaikščioti – dabar jau to daryti negali. Nukentėjusioji teigia, kad jaučia nerimą ir šią aplinkybę patvirtino apeliacinės instancijos teismui pateiktais medicininiais dokumentais. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji vertina 6000 eurų, iš kurių draudimo bendrovė jai 3000 eurų išmokėjo iki bylos atidavimo teismui (b.l. 39), todėl teismo prašė priteisti dar 3000 eurų. Pirmosios instancijos teismas 3000 eurų ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajai 2000 eurų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes: nukentėjusiosios patirtą skausmą, emocinius ir dvasinius išgyvenimus dėl patirtų sužalojimų bei nepatogumus, sužalojimų pobūdį (sužaloti stambūs kaulai), ilgą gydymosi ir reabilitacijos laikotarpį, liekamuosius reiškinius sveikatai, jų įtaką gyvenimo kokybei, daro išvadą, kad 5000 eurų neturtinė žala negali būti laikomas per didele. Be to ši suma neviršija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos ribos neturtinei žalai atlyginti.

4.6. Netinkamas neturtinės žalos dydžio nustatymas skunde grindžiamas kasacinės instancijos teismo precedentais. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje sukurtas precedentas. Skunde nurodytais atvejais bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje esančių aplinkybių, ypač dėl sužalojimo pobūdžio. Kaip žinia, nesunkus sveikatos sutrikdymas kyla dėl įvairių sužalojimų, sukeliančių įvairias pasekmes ir gydymo metu keliančius nepatogumus. Akivaizdu, kad dėl rankos ar kojos lūžimo žmogus pajaustų mažesnius nepatogumus, nei šiuo atveju kai nukentėjusiajai lūžo stambūs kaulai - kryžkaulis ir gaktikaulis. Gydant minėtas traumas, teko ilgai – net aštuonias savaites gulėti „varlytės“ pozoje. Ilgai trunkantis gydymas gulimoje pozoje iššaukė sausgyslių sutrumpėjimą ir raumenų sustingimą, todėl buvo reikalingos labai skausmingos procedūros jų ištampymui ir gražinimui į normalią būseną. Kaip jau buvo paminėta, autoįvykio metu patirti nukentėjusiosios sužalojimai labai neigiamai paveikė tiek jos gyvenimo kokybę, tiek emocinę būklę bei pagrįstą abejonę dėl liekamųjų reiškinių. Apeliacinės instancijos teismo manymu priteista neturtinė žala nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės yra teisinga ir protinga moralinė satisfakcija už patirtą neturtinę žalą, mažinti jos nėra pagrindo.

4.7. Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai O. R. M. priteista 20.97 eurų turtinei žalai atlyginti. Pagal ieškinį ir pirmosios instancijos teisme pateiktus duomenis minėtą sumą sudaro 16,48 eurų už vaistus „Betahistin“ ir „Ginkomed“, 4,49 eurai už arbatą „Neuro-2“ ir B grupės vitaminus. Šią nuosprendžio dalį draudimo bendrovė taip pat ginčija, teigdama, jog šie medikamentai nesusiję su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, todėl prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti.

4.8. Civilinio atsakovo prašymas panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista nukentėjusiajai turtinė žala, taip pat atmetamas. Pagal teismui pateiktus medicininius dokumentus O. R. M. dėl sutrikusio miego, nerimo, dirglumo buvo konsultuota neurologo. Be to, kaip teisiamojo posėdžio metu paaiškino nukentėjusioji, nuo ilgo gulėjimo jai buvo sutrikusi kraujotaka, svaigo galva. Visa tai patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai ir išrašyti receptai dėl visų paminėtų vaistų (b.l. 38, 130-133). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad minėti medikamentai gerinantys kraujotaką ir stiprinantys nervinę sistemą, yra tiesiogiai susiję su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, todėl pagrįstai priteisti iš civilinio atsakovo.

4. 9. Skunde civilinio atsakovo atstovas kelia klausimą kodėl pirmosios instancijos teismas priteisė būtent 20,97 eurų, nors civiliniame ieškinyje civilinė ieškovė prašė tik 16,48 eurų. Kaip jau minėta, iš tikrųjų civilinis ieškinys buvo pareikštas tik dėl 16,48 eurų už vaistus „Betahistin“ ir „Ginkomed, o dėl 4,49 eurų už arbatą „Neuro-2“ ir B grupės vitaminus ieškinys buvo padidintas nukentėjusiosios prašymu teisiamojo posėdžio metu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas nedraudžia pradėjus nagrinėti bylą iš esmės, patikslinti ieškinį, jeigu toks būtinumas iškilo vėliau. Šiuo atveju ieškinys pateiktas 2018-02-22, o arbata ir B grupės vitaminai pirkti 2018-03-12. Kadangi arbata ir vitaminai tiesiogiai susiję su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiajai priteisė šias išlaidas iš draudimo įmonės.

4.10. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas advokatas R. Vaitiekūnas pateikė pinigų priėmimo kvitą ir paprašė 200 eurų pripažinti proceso išlaidomis advokato pagalbai apmokėti bei priteisti jas nukentėjusiajai įstatymų nustatyta tvarka. Advokato prašymas negali būti tenkinamas. Advokato darbo apmokėjimą reglamentuoja 106 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju nuteistasis A. B. apeliacine tvarka civilinio ieškinio neginčijo, o tai reiškia, kad apeliacinis procesas vyko ne jo iniciatyva. Su priteistomis sumomis turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nesutiko civilinis atsakovas – draudimo bendrovė. Tačiau nagrinėjant ieškinį baudžiamojoje byloje, įstatymas nenumato galimybės išieškoti proceso išlaidas iš civilinio atsakovo, kuris nėra nuteistasis, o tik atsakingas už kaltininko veiksmais padarytą žalą. Todėl advokato prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo nukentėjusiajai atmetamas.

4.11. Įvertinus minėtas aplinkybes civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ skundas jame nurodytais argumentais negali būti tenkinamas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-05-11 nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Algirdas GaputisValdas Meidus