Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-704-407/2026Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00016-2022-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.19 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Rūtos Latvelės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų C. E. (C. E.) ir Garrapata, LLC ieškinį atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :I. Bylos esmėIeškovai C. E. (C. E.) ir Garrapata, LLC (angl. Limited Liability Company, ribotos atsakomybės bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė priteisti jiems iš atsakovo G. B. 5 274 396,65 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mediatonas“ užsiėmė internetinės reklamos kūrimo veikla, tuo tikslu kūrė interneto svetaines ir jas talpino tinkle. Interneto tinklapiuose buvo talpinami melagingi straipsniai apie tariamą ieškovo C. E. CBD (kanabidiolio) produktų rėmimą ir propagavimą. Atsakovas, pasitelkdamas bendrovę, reklamai neteisėtai naudojo ieškovo C. E. vardą bei jo atvaizdą. Be to, minėtose interneto svetainėse buvo pateikiami neva ieškovo C. E. straipsniai, kuriuose jis pats tariamai patvirtino, kad naudoja CBD produktus, jie jam padeda ir jis juos rekomenduoja.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKlaipėdos apygardos teismas 2026 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovams 200 000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas nurodė, kad civilinėje byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, padaryto naudojant C. E. vardą bei atvaizdą. Ieškovai tuo tikslu 2021 m. vasario mėnesį kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) Kalifornijos valstijos centrinės apygardos teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Mediatonas“, prašydami priteisti iš bendrovės ne mažiau kaip 4 500 000 JAV dolerių (3 894 435 Eur) žalos atlyginimą, 93 632 JAV dolerių (81 031,94 Eur) bylinėjimosi išlaidas, 933,33 JAV dolerių (807,73 Eur) kitas išlaidas. Ieškovai reikalavimus grindė tuo, kad UAB „Mediatonas“, vykdydama internetinę prekybą kanabidiolio produktais, reklamuodama platinamus produktus, neteisėtai naudojosi ieškovo C. E. vardu, atvaizdu, taip pat naudojo metažymas, siekdama manipuliuoti paieškos rezultatais internete, sukurdama įspūdį, jog C. E. ir bendrovės platinami produktai yra susiję.JAV teismas 2021 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovų reikalavimus ir iš UAB „Mediatonas“ priteisė iš viso 6 094 565,33 JAV dolerių (5 274 396,65 Eur) žalos atlyginimą (įskaitant bylinėjimosi ir kitas išlaidas), taip pat palūkanas, skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas nebuvo apskųstas, yra įsiteisėjęs.Ieškovai Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. sausio 13 d. pateikė pareiškimą dėl JAV teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-22-881/2022 atsisakė priimti ieškovų pareiškimą. Teismas konstatavo, kad subjektas (UAB „Mediatonas“), iš kurio prašomu pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimu ieškovams priteistos piniginės lėšos, pasibaigė ir nebeturi civilinio procesinio teisnumo bei veiksnumo.Ieškovai 2022 m. sausio 21 d. kreipėsi su ieškiniu į Lietuvos Respublikos teismą, prašydami iš atsakovo, kuris buvo UAB „Mediatonas“ vadovas, vienintelis akcininkas ir likvidatorius, priteisti 50 000 Eur žalos atlyginimą. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 9 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovai neįrodė esminės ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės – buvimo bendrovės kreditoriais, nes JAV teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimas Lietuvoje nėra pripažintas, taigi neegzistavo likviduotos UAB „Mediatonas“ prievolė ieškovams; ieškovai neįrodė atsakovo veiksmų bendrovės likvidavimo proceso metu neteisėtumo, todėl nusprendė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo 50 000 Eur žalos atlyginimą yra nepagrįstas. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-94-910/2024 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Ieškovai patikslino ieškinį, kuriuo prašė priteisti ieškovams C. E. ir Garrapata LLC iš atsakovo G. B. 5 274 396,65 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylą iš naujo išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad ieškovai įrodė UAB „Mediatonas“, taip pat atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir priteisė ieškovams iš atsakovo 250 000 Eur žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 250 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, priteisė ieškovams iš atsakovo 15 461 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-214-854/2025 Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 14 d. ir 2025 m. birželio 5 d. nutartimis, nurodė, kad, spręsdamas šį ginčą, yra įpareigotas laikytis teisinės taisyklės (suformuoto precedento) ankstesnėje byloje. Aukštesniojo teismo sprendimai yra privalomi žemesniųjų instancijų teismams. Teismas, pasisakydamas dėl UAB „Mediatonas“ deliktinės civilinės atsakomybės, nurodė, kad, pirmiausia, vertina tai, ar ieškovai įrodė UAB „Mediatonas“ deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, nes tik tokiu atveju ieškovai galėtų būti laikomi bendrovės kreditoriais, turinčiais teisę reikšti reikalavimą atsakovui. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų publikacijų kopijų bei jose užfiksuotų interneto svetainių adresų matyti, kad interneto svetainėje www.usmagazinetrending-news.com buvo paskelbta 2020 m. liepos 6 d. publikacija, interneto svetainėje www.ushealthynews.com – 2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. gegužės 14 d. ir 2020 m. liepos 9 d. publikacijos. Šiose publikacijose buvo pateikiama informacija apie tai, kad ieškovas C. E. remia ir reklamuoja CBD produktus – kanabidiolio gaminius, platinamus aliejaus, kapsulių, kremų, gėrimų, kavos, šokolado, guminukų ir kitomis formomis. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad bendrovė ir atsakovas turėjo ieškovo C. E. ar jo atstovo sutikimą interneto tinklalapiuose talpinti straipsnius apie ieškovo CBD produktų rėmimą ir propagavimą.Teismas pažymėjo, kad, nors atsakovas teigia, jog minėtos interneto svetainės neįrodo, kad tinklapiai priklausė bendrovei ar atsakovui, tačiau kartu su patikslintu ieškiniu ieškovai pateikė išrašus iš minėtų interneto svetainių registravimo platformos Namecheap Inc., kurioje šios svetainės buvo talpinamos. Kaip matyti iš Namecheap Inc. duomenų, abi svetainės buvo sukurtos bendrovės vardu. Be to, už abiejų interneto svetainių talpinimą sumokėjo pats atsakovas, kadangi būtent jo duomenys įvesti minėtoje platformoje.Byloje nustatyta, kad UAB „Mediatonas“ vykdė internetinės reklamos kūrimo veiklą – kūrė interneto svetaines ir jose talpino reklaminį turinį. Bendrovė bendradarbiavo su JAV bendrove „Express Revenue, Inc.“, kuri teikė internetinės reklamos paslaugas, o ši veikė kartu su CBD produktų platintoja „The Sera Labs, Inc.“. Į bylą buvo pateikti domenų registracijos ir administravimo duomenys, susiję su interneto svetainėmis ushealthnews.com ir usmagazine-trending-news.com. Byloje yra pateiktas „Namecheap Inc.“ duomenų nuorašas bei kita informacija apie domenų administravimą, kuria ieškovai siekė pagrįsti, kad domenai buvo susiję su atsakovo organizuota ar kontroliuota veikla.Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad UAB „Mediatonas“ tik techniškai sukūrė interneto svetaines, kuriose galėjo būti patalpintos anksčiau kitame interneto puslapyje ketogenic-news.com paskelbtos publikacijos, todėl bendrovei nekyla civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.22 straipsnį ir Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – RĮ) nuostatas. Nustatyta, kad UAB „Mediatonas“ vykdė internetinės reklamos kūrimo veiklą, kūrė interneto svetaines ir jas talpino tinkle, o vykdydama šią veiklą sukūrė interneto svetaines ushealthnews.com ir usmagazine-trending-news.com, kuriose buvo publikuojama informacija apie tariamą ieškovo C. E. CBD produktų rėmimą ir propagavimą. Šios aplinkybės paneigia atsakovo poziciją, kad bendrovė veikė tik kaip neutralus techninių paslaugų teikėjas. Atsakovas turėjo procesinę teisę ir pareigą pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovų nurodomas aplinkybes dėl publikacijų paskelbimo datos, jų autentiškumo, autorystės, domenų priklausomybės ar faktinio turinio paskelbimo, tačiau tokių įrodymų nepateikė ir apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kokie straipsniai, kokiuose domenuose, kieno vardu ir kiek laiko buvo publikuojami.Ieškovai pateikė banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti mokėjimų judėjimas, susijęs su reklaminės kampanijos vykdymu bei pajamų gavimu iš reklaminės veiklos: išrašai iš banko sąskaitų; duomenys apie atliktus mokėjimus, finansiniai ryšiai tarp reklaminėje veikloje dalyvavusių subjektų. Banko išrašai patvirtina, kad UAB „Mediatonas“ gavo mokėjimus iš JAV bendrovės „Express Revenue, Inc.“ reklaminės veiklos vykdymo laikotarpiu. 2021 m. kovo 4 d. „Express Revenue, Inc.“ atliko mokėjimą UAB „Mediatonas“. Byloje yra pateiktas 2021 m. birželio 7 d. J. K. pareiškimas su apostile, kuriame nurodomos aplinkybės dėl reklaminės kampanijos organizavimo. J. K. deklaracijoje, pateiktoje JAV byloje, nurodoma, kad UAB „Mediatonas“ bendravo su „Express Revenue, Inc.“ per elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini).com bei naudojantis „Skype“ paskyra „(duomenys neskelbtini)“. Deklaracijoje taip pat nurodyta, kad būtent šiais kontaktais buvo komunikuojama dėl internetinių svetainių ir reklaminės kampanijos.Ieškovai taip pat pateikė FNTT atsakymą, kuris įrodo, jog buvo tiriamos finansinių operacijų ir atsakovo veiklos sąsajos. Visų šių duomenų visuma – domenų registracijos informacija, bankiniai duomenys, reklaminės publikacijos, mokėjimų išrašai ir pateikti paaiškinimai patvirtina atsakovo ryšį su vykdyta reklamine kampanija bei neteisėtu C. E. vardo ir atvaizdo naudojimu komerciniais tikslais. Į bylą buvo pateikti JAV teismo procesiniai dokumentai, JAV teismo sprendimo kopijos, duomenys apie domenų registraciją, banko sąskaitų išrašai, publikacijų kopijos bei jų vertimai į lietuvių kalbą. Šių duomenų pagrindu bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad, vykdant reklaminę kampaniją, buvo sukurtos interneto svetainės, pasiekiamos domenais ushealthnews.com ir usmagazine-trending-news.com, kuriose buvo publikuojami straipsniai apie tariamą C. E. CBD produktų naudojimą ir reklamavimą. Šiuose straipsniuose buvo naudojamas ieškovo C. E. vardas, atvaizdas bei jam priskiriami pasisakymai, kurių jis pats nebuvo sakęs, buvo sudaromas įspūdis, kad ieškovas pats rekomenduoja CBD produktus ir patvirtina jų veiksmingumą. Teismas akcentavo, kad UAB „Mediatonas“, būdama šių interneto svetainių valdytoja, turėjo galimybę ir pareigą kontroliuoti jose skelbiamą turinį. Todėl bendrovė atsako už jos valdomose interneto svetainėse paskelbtą informaciją, įskaitant ieškovo vardo, atvaizdo ir jam priskirtų teiginių naudojimą reklamos tikslais. Teismas laiko įrodytu, kad UAB „Mediatonas“ vertėsi internetinės reklamos kūrimo ir sklaidos veikla.Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad bendrovei netaikytina atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Byloje nenustatyta, kad ginčo publikacijos buvo teisėtai perpublikuotos iš kitos visuomenės informavimo priemonės, tinkamai nurodant pirminį informacijos šaltinį. Priešingai, byloje nustatyta, kad ankstyviausia publikacija buvo paskelbta būtent su UAB „Mediatonas“ siejamoje interneto svetainėje, o vėlesnės publikacijos iš esmės atkartojo tą patį turinį.Atsakovo argumentai, kad UAB „Mediatonas“ neteisėti veiksmai neįrodyti, o apeliacinės instancijos teismas neva suklydo vertindamas publikacijų paskelbimo laiką ir šaltinį, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad UAB „Mediatonas“ negali būti siejama su ginčo publikacijomis. Byloje esantys domenų registravimo, publikacijų talpinimo, reklamos organizavimo ir kiti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad dalis publikacijų buvo susijusios su UAB „Mediatonas“ veikla. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta ne pavienė atsitiktinė publikacija, bet nuosekli CBD produktų reklamos kampanija, kurios metu buvo naudojamas ieškovo vardas, atvaizdas ir žinomumas komerciniais tikslais. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje UAB „Mediatonas“ neteisėti veiksmai pasireiškė dviem savarankiškais aspektais: pirma, ieškovo C. E. atvaizdo ir vardo naudojimu reklamos tikslais be jo sutikimo; antra, tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovą paskelbimu. Šie pagrindai nėra tapatūs ir vienas kito neeliminuoja. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad ieškovai įrodė UAB „Mediatonas“ neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš bendrovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų.Pažymėtina, kad atsakovo argumentai dėl tariamai netinkamai nustatyto publikacijų šaltinio paneigiami ir JAV teismo 2021 m. vasario 19 d. procesine nutartimi, kurioje konstatuota, jog, atlikus papildomą tyrimą, buvo nustatyta, kad už neteisėtus veiksmus atsakinga būtent UAB „Mediatonas“. JAV teismas nurodė, kad iš pradžių ieškinys buvo pareikštas kitiems subjektams, tačiau vėliau, atlikus pagreitintą procedūrą ir surinkus papildomus duomenis, ieškovai patikslino ieškinį, įtraukdami atsakove būtent UAB „Mediatonas“ bendrovę ir pašalindami kitus atsakovus. Taigi jau JAV procese buvo nustatyta, kad neteisėta reklaminė kampanija siejama ne su atsakovo dabar minimais antriniais portalais, o būtent su UAB „Mediatonas“. Ši aplinkybė sutampa ir su Lietuvos apeliacinio teismo padarytomis išvadomis dėl domenų priklausomybės, publikacijų talpinimo ir atsakovo ryšio su ginčo svetainėmis.Pažymėtina, kad JAV teismo 2021 m. vasario 19 d. procesinėje nutartyje aprašyta pati neteisėtos veiklos schema ir jos ryšys su UAB „Mediatonas“. Nutartyje nurodyta, kad „Mediatonas“ internete vykdė melagingą veiklą, kurios metu buvo naudojami tikrovės neatitinkantys naujienų straipsniai apie C. E., o tokiu būdu reklamuojami ir parduodami CBD produktai. JAV teismas pažymėjo, kad publikacijose buvo pateikiamos tariamos C. E. nuotraukos bei citatos, kuriose jis esą teigia pasitraukęs iš viešumos tam, kad galėtų daugiau dėmesio skirti savo gerovės verslui, nors C. E. tokių pareiškimų niekada nebuvo daręs ir nebuvo suteikęs leidimo UAB „Mediatonui“ naudoti jo vardą, panašumą ar atvaizdą verslo tikslais. Taigi jau JAV proceso pradžioje buvo nustatyta UAB „Mediatonas“ vykdyta reklaminė veikla, susijusi su melagingų straipsnių apie C. E. publikavimu. JAV teismas sprendime konstatavo, kad žala atsirado dėl Bendrovės neteisėtų veiksmų, nes be ieškovo C. E. sutikimo buvo talpinama reklama, Bendrovė neteisėtai naudojo C. E. atvaizdą, kurio teisės priklauso Garrapata, LLC. Atsakovas taip pat kelia argumentus dėl procesinių dokumentų įteikimo JAV procese bei Hagos konvencijos reikalavimų laikymosi. Teismas pažymėjo, kad, kaip yra išaiškinęs Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas JAV teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo klausimas, todėl JAV proceso teisėtumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl šios priežasties atsakovo argumentai šiuo aspektu vertintini tiek, kiek jie susiję su byloje pateiktų rašytinių įrodymų įrodomąja galia, tačiau ne kaip savarankiškas pagrindas spręsti dėl JAV teismo proceso teisėtumo.Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp bendrovės veiksmų ir ieškovams kilusios žalos. Vertinant faktinio priežastinio ryšio buvimą, akivaizdu, kad, jeigu informacija nebūtų paskelbta, nebūtų kilusios žalos. Sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo, teismo vertinimu, ieškovams padaryta žala yra pasekmė bendrovės netinkamai vykdytų pareigų pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą (toliau – ABĮ), Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK), Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą (toliau – RĮ) ir kitus teisės aktus. Bendrovė, jos vadovas buvo atsakingi už tai, kad reklaminė kampanija būtų vykdoma tinkamai, nepažeidžiant teisės aktuose, tarptautiniuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo ieškovų prašomos atlyginti žalos rūšį, neatskyrė turtinės ir neturtinės žalos bei iš esmės neišnagrinėjo ieškovų reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo. Dėl šios priežasties bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo pateiktus išaiškinimus, iš naujo vertina ieškovų nurodytą žalos pobūdį, jos dydį bei kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.Patikslintame ieškinyje ieškovai aiškiai nurodė reiškiantys reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti 5 274 396,65 Eur dydžio žalą, kuri, jų teigimu, atitinka JAV teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimu iš UAB „Mediatonas“ priteistą sumą. Ieškovai nurodė, kad ši žala siejama su negautu atlygiu už C. E. vardo, atvaizdo ir žinomumo panaudojimą reklaminėje kampanijoje, ji susieta su pinigais, kuriuos ieškovas C. E. galėtų gauti už reklamą, kurioje yra naudojamas jo vardas ir atvaizdas. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovai pateikė ir Pietų Kalifornijos universiteto Marshall verslo mokyklos rinkodaros profesoriaus J. C. N. parengtą išvadą, kurioje vertinama, kokio dydžio atlyginimo ieškovas galėjo tikėtis už dalyvavimą bendrovės organizuotoje CBD produktų reklamoje.Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovai nėra pareiškę savarankiško reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl šioje byloje teismas sprendžia tik dėl turtinės žalos atlyginimo pagrindo ir dydžio, nevertindamas neturtinės žalos atlyginimo klausimo.Teismas pažymėjo, kad ieškovų nurodomos aplinkybės dėl reputacijos pažeidimo, klaidinančių publikacijų pobūdžio, neigiamų pasekmių ieškovo įvaizdžiui ar galimo reputacinio poveikio šioje byloje nėra vertinamos kaip savarankiškas neturtinės žalos reikalavimas CK 6.250 straipsnio prasme. Šios aplinkybės vertinamos tik tiek, kiek jos yra reikšmingos nustatant neteisėto komercinio ieškovo vardo ir atvaizdo naudojimo pobūdį, mastą, reklamos sklaidos apimtį bei tokio panaudojimo komercinę vertę.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju abu ieškovai reiškia reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau jų teisinis suinteresuotumas ir pažeistų teisių pobūdis nėra visiškai tapatūs. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas C. E. savo reikalavimą grindžia tuo, jog be jo sutikimo komerciniais tikslais buvo naudojamas jo vardas, atvaizdas, žinomumas bei jam priskiriami tikrovės neatitinkantys pasisakymai apie CBD produktus. Ieškovai byloje pateiktais įrodymais žalą sieja su negautu atlygiu už neteisėtą ieškovo vardo ir atvaizdo komercinį panaudojimą reklamoje bei su tokių veiksmų komercine verte. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju turtinės žalos atlyginimo reikalavimą reiškia abu ieškovai, tačiau jų teisė į žalos atlyginimą siejama su skirtingais pažeistų interesų aspektais – fizinio asmens teisės į jo vardą, atvaizdą ir komercinę jų vertę pažeidimu bei juridinio asmens administruojamų komercinių teisių pažeidimu. Ieškovas Garrapata, LLC savo reikalavimą grindžia tuo, kad administruoja teises, susijusias su ieškovo C. E. vardu, įvaizdžiu ir komerciniu jų naudojimu, dalyvauja valdant ir licencijuojant su ieškovo viešu įvaizdžiu susijusias komercines teises bei veikė kartu su ieškovu JAV procese. Byloje pateiktuose Garrapata, LLC direktoriaus paaiškinimuose nurodoma, kad bendrovė administruoja komercinį ieškovo vardo ir atvaizdo naudojimą bei kad dėl tokio naudojimo nebuvo duotas sutikimas ir nebuvo sumokėtas atlygis.Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad ši byla teismuose nagrinėjama jau trečią kartą. Byloje jau buvo pateikti apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai bei pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai, kuriuose ieškovams buvo nurodyti įrodinėjimo trūkumai, susiję tiek su pačios žalos dydžio pagrindimu, tiek su žalos apskaičiavimo metodika ir ją pagrindžiančiais įrodymais. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo proceso etapu byla turi būti išspręsta pagal byloje esančią medžiagą, nes teismas negali neribotai kompensuoti šalies įrodinėjimo pareigos.Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovai apskritai neįrodinėja turtinės žalos. Byloje pateikti duomenys apie neteisėtą ieškovo vardo ir atvaizdo komercinį naudojimą, JAV byloje pateikti paaiškinimai bei specialisto išvada sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovai sieja žalą su negautu atlygiu už komercinį ieškovo vardo ir žinomumo panaudojimą reklamoje.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad JAV teismo sprendimas buvo grindžiamas platesniu faktiniu ir teisiniu pagrindu nei nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas – JAV byloje buvo vertinami ne tik neteisėto atvaizdo panaudojimo komercinėje veikloje aspektai, bet ir klaidinančios reklamos, privataus gyvenimo pažeidimo, reputacijos pažeidimo, neteisėto identiteto naudojimo bei kiti pagal JAV teisę savarankišką reikšmę turintys pažeidimai. JAV teismo sprendime taip pat nėra atribota, kokia konkreti priteistos sumos dalis sietina su kiekvienu iš nurodytų pažeidimų. Todėl JAV teismo sprendimu priteista suma negali būti automatiškai perkeliama į šią bylą kaip vien turtinės žalos dydis.Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra pateikta pakankamai objektyvių duomenų apie faktiškai negautas pajamas, konkrečius sudarytus ar planuotus sandorius, kurie dėl atsakovo veiksmų neįvyko, ar kitus realius ieškovų turtinius praradimus. Nors ieškovai remiasi Pietų Kalifornijos universiteto profesoriaus J. C. N. išvada dėl galimo reklaminio atlygio dydžio, ši išvada iš esmės grindžiama teoriniu reklaminės vertės vertinimu ir prielaida, kokio dydžio atlyginimo ieškovas galėtų reikalauti rinkoje. Vien aplinkybė, kad ieškovo vardas ir atvaizdas buvo panaudoti be jo sutikimo, nepatvirtina, kad ieškovai realiai patyrė būtent 5 274 396,65 Eur dydžio turtinius praradimus. Teismas profesoriaus J. C. N. pareiškimu rėmėsi kaip rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu, kad C. E. vardas, atvaizdas ir reputacija reklamos rinkoje turi itin didelę savarankišką komercinę vertę.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad reklaminė kampanija buvo vykdoma interneto svetainėse, todėl potencialiai galėjo pasiekti plačią ir neapibrėžtą auditoriją. Internetinė reklama pasižymi greitu sklaidos mastu, nekontroliuojamu pasiekiamumu bei ilgalaikiu reputaciniu poveikiu. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kurie paneigtų ieškovų nurodytas aplinkybes dėl reklaminės kampanijos masto, domenų priklausomybės ar UAB „Mediatonas“ ryšio su ginčo reklamine veikla.Teismas, nustatydamas žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad ieškovas C. E. yra pasaulinio žinomumo asmuo, kurio vardas ir atvaizdas turi savarankišką komercinę vertę. Jo vardo ir atvaizdo panaudojimas reklamoje, ypač siejant jį su CBD produktais ir tariamu jų rekomendavimu, objektyviai reiškia galimybės gauti atlygį už tokio pobūdžio komercinį naudojimą praradimą. Todėl, net ir nesant galimybės matematiškai tiksliai apskaičiuoti ieškovų negautų pajamų, žala turi būti nustatoma pagal bylos aplinkybių visumą, tai yra ieškovo žinomumą, reklamos komercinį tikslą, neteisėto naudojimo mastą, auditorijos potencialą, klaidinantį reklamos pobūdį ir atsakovo nepateiktus priešingus objektyvius įrodymus.Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovų nurodomas žalos dydis vertintinas remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktikoje priteisiamomis sumomis ar Lietuvos aktorių reklamos rinkos vidurkiais. Nagrinėjamu atveju ginčas susijęs ne su Lietuvos reklamos rinkoje veikiančio atlikėjo ar aktoriaus atvaizdo panaudojimu, o su pasauliniu mastu plačiai žinomo aktoriaus ir režisieriaus C. E. vardo bei atvaizdo komerciniu panaudojimu internetinėje reklamoje.Teismas sprendė, kad ieškovai įrodė turtinės žalos faktą, nes atsakovas be ieškovų sutikimo komerciniais tikslais naudojo ieškovo C. E. vardą, atvaizdą, žinomumą bei tariamą jo nuomonę reklamuojant CBD produktus. Toks žinomo asmens vardo, reputacijos ir atvaizdo naudojimas reklamos tikslais objektyviai turi ekonominę vertę ir įprastai yra atlyginamas, todėl ieškovų patirta turtinė žala nagrinėjamu atveju vertintina kaip negautas atlygis už neteisėtą komercinį ieškovo vardo, atvaizdo ir žinomumo panaudojimą. Aplinkybė, kad tikslus tokios žalos dydis negali būti nustatytas matematiniu tikslumu, savaime nepaneigia žalos egzistavimo. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas. Todėl teismas, nustatydamas žalos dydį, vertino byloje esančių įrodymų visumą: reklamos pobūdį, mastą, trukmę, naudotą ieškovo žinomumą, reklamos komercinį tikslą, publikacijų turinį, byloje pateiktus ieškovų paaiškinimus, profesoriaus J. C. N. išvadą apie galimą tokio pobūdžio reklaminio panaudojimo rinkos vertę, taip pat JAV teismo sprendimą kaip vieną iš rašytinių įrodymų. Teismas, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad ankstesniu Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovams buvo priteista 250 000 Eur suma, kuri pirmosios instancijos teismo buvo vertinama kaip apimanti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos elementus. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas šį sprendimą, iš esmės nurodė ne netinkamą pačios sumos dydį, bet būtinybę atriboti turtinę ir neturtinę žalą bei neperžengti ieškinio ribų. Ieškovai minėto sprendimo dalies dėl 250 000 Eur dydžio neskundė, todėl darytina išvada, kad tokio dydžio bendrą kompensaciją patys ieškovai laikė priimtina ir proporcinga jų teisių pažeidimo padariniams kompensuoti. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovai reiškia reikalavimą išimtinai dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl akivaizdu, kad anksčiau priteista 250 000 Eur suma, apėmusi ir neturtinės žalos elementus, negali būti perkelta kaip vien turtinės žalos dydis šioje byloje.Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo organizuota CBD (kanabidiolio) produktų reklamos kampanija neapsiribojo paviene publikacija ar vienkartiniu ieškovo atvaizdo panaudojimu. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tikrovės neatitinkanti informacija apie tariamą ieškovo pritarimą CBD (kanabidiolis) produktams buvo sistemingai publikuojama skirtingose interneto svetainėse, pasiekiamose domenais ushealthnews.com ir usmagazine-trending-news.com, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės iki 2021 m. liepos mėnesio. Publikacijos buvo naudojamos komercinėje reklamos kampanijoje, vykdytoje bendradarbiaujant su JAV bendrovėmis Express Revenue, Inc. ir The Sera Labs, Inc., platinusiomis CBD produktus JAV rinkoje. Šios aplinkybės patvirtina reklamos kampanijos tęstinumą, sistemiškumą bei orientaciją į ekonominės naudos gavimą.Vertindamas byloje nustatytų neteisėtų veiksmų pobūdį ir tęstinumą, reklaminės kampanijos mastą ir komercinį tikslą, ieškovo C. E. žinomumą, bendrovės finansinę padėtį likvidavimo metu, ieškovų prarastą realią galimybę nukreipti savo reikalavimus į bendrovės turtą, taip pat aplinkybę, kad būtent dėl atsakovo veiksmų tapo objektyviai neįmanoma tiksliai nustatyti galimo kreditorinio reikalavimo patenkinimo masto, teismas sprendžia, jog teisinga, protinga ir nagrinėjamos bylos aplinkybes atitinkanti kompensacija ieškovams yra 200 000 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas.Nors ieškovų teisinis suinteresuotumas nėra visiškai tapatus, nagrinėjamu atveju ieškovai reiškia vieną bendrą turtinės žalos atlyginimo reikalavimą, kylantį iš to paties neteisėtų veiksmų komplekso – neteisėto ieškovo C. E. vardo, atvaizdo ir žinomumo komercinio panaudojimo reklamoje bei vėlesnių veiksmų, eliminavusių galimybę reikalavimus nukreipti į UAB „Mediatonas“. Byloje nėra pateikta objektyvių kriterijų ar įrodymų, leidžiančių tiksliai atriboti, kokia konkreti žalos dalis tenka kiekvienam ieškovui atskirai, todėl teismas sprendė, kad žalos atlyginimas priteistinas abiem ieškovams bendrai. JAV bendrovei Garrapata, LLC priklauso prekių ženklas, t. y. ieškovo vardas ir pavardė. Be to, ieškovai pateikė teismui ir JAV patentų ir prekės ženklų registro išrašą – iš jo turinio matyti, kad prekės ženklas „C. E.“, registracijos Nr. 3265483, priklauso JAV bendrovei Garrapata, LLC. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad teisę ginti teises į minėtą prekės ženklą turi tiek C. E., tiek ir JAV bendrovė Garrapata, LLC.Teismas pažymėjo, jog ieškovai, reikalaudami atsakovo civilinės atsakomybės, visų pirma turi pagrįsti, jog jie yra (buvo) UAB „Mediatonas“ kreditoriai. Kreditoriaus statusui konstatuoti nėra būtina, jog reikalavimas jau būtų patvirtintas įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos teismo sprendimu. Pakanka nustatyti, kad egzistavo realus ir teisiškai pagrįstas reikalavimas bendrovei. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad dar iki bendrovės likvidavimo atsakovui buvo žinoma apie JAV pradėtą procesą, ieškovų reiškiamus reikalavimus bei jų pagrindą. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas domėjosi JAV byla, vertėsi jos medžiagą bei sekė proceso eigą. Aplinkybė, kad JAV teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje neturi prejudicinės ar res judicata galios, nepaneigia paties kreditorinio reikalavimo egzistavimo fakto.Ieškovų kreditoriaus statusas atsirado ne nuo JAV teismo sprendimo priėmimo ar jo pripažinimo Lietuvos Respublikoje momento, bet nuo pačių neteisėtų veiksmų atlikimo ir žalos ieškovams padarymo momento. Byloje nustatyta, kad publikacijos, kuriose be ieškovo C. E. sutikimo buvo naudojamas jo vardas, atvaizdas bei skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie tariamą CBD produktų naudojimą ir rekomendavimą, buvo paskelbtos 2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. liepos 6 d., 2020 m. liepos 9 d., 2020 m. liepos 12 d., 2020 m. gruodžio 28 d. bei 2021 m. rugpjūčio 6 d. su UAB „Mediatonas“ siejamose interneto svetainėse. Būtent nuo šių neteisėtų veiksmų atlikimo momento ieškovams atsirado teisė reikalauti žalos atlyginimo, todėl nuo to momento jie laikytini potencialiais bendrovės kreditoriais. JAV teismo sprendimas šiuo atveju vertintinas kaip vienas iš įrodymų, patvirtinančių ieškovų reikalavimo egzistavimą bei jo aplinkybes, tačiau ne kaip aplinkybė, sukurianti patį kreditoriaus statusą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad egzistavo pakankamas pagrindas ieškovus laikyti UAB „Mediatonas“ kreditoriais, o atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, vieninteliu akcininku ir likvidatoriumi, turėjo pareigą įvertinti šių reikalavimų egzistavimą bei elgtis taip, kad nebūtų nepagrįstai eliminuota ieškovų galimybė realizuoti savo teises į bendrovės turtą.Teismas atskirai vertino atsakovo atsakomybės pagrindus pagal tris jo teisinio veikimo aspektus, kaip bendrovės vadovo, kaip vienintelio akcininko ir kaip likvidatoriaus. Vadovo atsakomybė siejama su pareiga veikti rūpestingai, sąžiningai ir užtikrinti teisėtą bendrovės veiklą; akcininko atsakomybė – su CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu draudimu piktnaudžiauti ribota juridinio asmens atsakomybe; likvidatoriaus atsakomybė – su pareiga tinkamai atlikti likvidavimo procedūrą, atsiskaityti su kreditoriais ir, paaiškėjus nemokumo aplinkybėms, inicijuoti nemokumo procesą.Teismas, tirdamas faktinę aplinkybę, ar atsakovui buvo žinoma apie JAV inicijuotą bylą bendrovės atžvilgiu, atkreipė dėmesį į byloje nustatytus įvykius chronologine tvarka. Bendrovei 2021 m. vasario 22 d. naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas pateikiamas skundas, atsakovas tai neigia; 2021 m. kovo 3 d. priimamas sprendimas dėl bendrovės likvidavimo, bendrovės likvidatoriumi paskiriamas atsakovas; 2021 m. spalio 12 d. priimamas JAV Teismo Sprendimas, kuriuo ieškovams iš bendrovės priteista 6 094 565,33 USD suma; 2021 m. kovo – gruodžio mėnesį likęs nepanaudotas turtas – piniginės lėšos banko sąskaitoje ir reikalavimo teisės, susijusios su bendrovės skolininkais – paskolos gavėjais, perleidžiamos bendrovės vieninteliam akcininkui, t. y. atsakovui; 2021 m. gruodžio 14 d. priimamas likvidavimo aktas bei pateikiamas valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui kartu su prašymu išregistruoti iš Juridinių asmenų registro; 2021 m. gruodžio 15 d. bendrovė išregistruojama iš Juridinių asmenų registro.Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, ištyręs bei įvertinęs bylos duomenis konstatavo, kad atsakovas apie JAV bylą žinojo tiek iki sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo, tiek ir viso likvidavimo procedūros atlikimo metu. Tai patvirtina ne tik duomenys apie atsakovui siųstus procesinius dokumentus elektroniniu paštu ir „Skype“ priemonėmis, bet ir paties atsakovo atstovės teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, jog atsakovas buvo girdėjęs apie prieš bendrovę pradėtą bylą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu iš atsakovo gyvenamojoje vietoje paimtų laikmenų nustatyta, kad jau 2021 m. vasario 26 d. buvo atliekami konkretūs veiksmai, susiję su JAV bylos medžiagos vertimu ir analize, o vėliau ilgą laiką sistemingai domėtasi šios bylos eiga bei joje priimamais procesiniais sprendimais. Tokios aplinkybės objektyviai paneigia atsakovo poziciją, kad jis apie procesą nežinojo, ir patvirtina, jog atsakovas suvokė bendrovės atžvilgiu vykstantį teisminį procesą bei jo galimas pasekmes.Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, turėjo pareigą veikti rūpestingai, sąžiningai ir kvalifikuotai, užtikrinti, kad bendrovės veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus, bei imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovą ir jo vadovaujamą bendrovę sieja fiduciariniai santykiai, todėl vadovas privalo veikti lojaliai juridinio asmens ir jo kreditorių atžvilgiu. Būdamas bendrovės vadovu atsakovas atsako ne tik už bendrovės likvidavimo metu atliktus veiksmus, bet ir už pačios reklaminės kampanijos organizavimą bei joje atliktą neteisėtą ieškovo C. E. vardo, atvaizdo ir tikrovės neatitinkančių duomenų naudojimą komerciniais tikslais.Apibendrindamas teismas pažymėjo, jog faktas, kad atsakovas žinojo apie JAV bylą, yra įrodytas. Atsakovas (bendrovės vadovas, akcininkas), žinodamas apie ieškovų inicijuotą bylą JAV teisme, inicijavo bendrovės likvidavimo procedūrą, atsakovas (bendrovės vadovas, akcininkas, likvidatorius) 2021 m. kovo 2 d. vienintelio akcininko sprendimu išsimokėjo 117 647,06 Eur dividendų iš bendrovės 2020 m. nepaskirstyto pelno, atsakovas (bendrovės dalyvis) likvidavimo metu perleido asmeniškai sau bendrovės 140 000 Eur dydžio (neįskaitant palūkanų) reikalavimo teises į skolininkus 2021 m. liepos 19 d. sutartimis, po JAV teismo sprendimo priėmimo užbaigė bendrovės likvidavimą. Visais šiais veiksmais atsakovas nesąžiningai tikėjosi, kad išvengs atsakomybės dėl akivaizdžiai neteisėtų savo veiksmų.Teismas taip pat sprendė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovų negalėjimo patenkinti savo reikalavimo iš bendrovės turto. Jeigu bendrovė nebūtų buvusi likviduota, ieškovai būtų turėję realią galimybę savo reikalavimus reikšti pačiai bendrovei bei siekti jų patenkinimo iš bendrovės turto. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti atsakovui subsidiarią civilinę atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį kaip juridinio asmens dalyviui ir vadovui, nesąžiningai veikusiam juridinio asmens vardu, tiek ir kaip bendrovės likvidatoriui, neteisėtais veiksmais pažeidusiam bendrovės kreditorių interesus.Teismas laikė, kad atsakovo civilinė atsakomybė yra įrodyta visais trimis ieškovų nurodytais aspektais – kaip bendrovės vadovo, kaip vienintelio akcininko bei kaip bendrovės likvidatoriaus. Atsakovo, kaip bendrovės vadovo, civilinė atsakomybė kyla iš neteisėtų veiksmų organizuojant ir vykdant CBD produktų reklamos kampaniją, kurios metu be ieškovo sutikimo buvo naudojamas jo vardas, atvaizdas, žinomumas bei skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie tariamą CBD produktų naudojimą ir rekomendavimą. Tokiais veiksmais buvo pažeistos CK 2.22 straipsnio nuostatos, draudžiančios naudoti fizinio asmens atvaizdą be jo sutikimo, RĮ 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas, draudžiantis reklamoje be asmens sutikimo naudoti jo vardą, nuomonę ir atvaizdą, taip pat CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir teisėtai. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas pažeidė juridinio asmens valdymo organams taikomą rūpestingumo ir lojalumo pareigą, kurią kasacinis teismas sieja su CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta deliktine civiline atsakomybe. Atsakovo, kaip vienintelio bendrovės akcininko, atsakomybė kyla CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes byloje nustatyta, kad atsakovas nesąžiningai naudojosi ribotos civilinės atsakomybės institutu. Byloje nustatyta, kad atsakovas, žinodamas apie ieškovų reiškiamus reikalavimus bei JAV teisme vykstantį procesą, inicijavo bendrovės likvidavimą, nors bendrovė turėjo didelės apimties potencialių įsipareigojimų ieškovams. Tokiais veiksmais atsakovas siekė eliminuoti ieškovų galimybes realizuoti savo, kaip kreditorių, reikalavimus bendrovės atžvilgiu ir išvengti prievolių vykdymo. Atsakovo, kaip bendrovės likvidatoriaus, atsakomybė grindžiama imperatyvių teisės normų pažeidimu vykdant likvidavimo procedūrą. Be to, atsakovas pažeidė ABĮ 74 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktų nuostatas, nes neįtraukė ieškovų į bendrovės kreditorių sąrašą, nesustabdė mokėjimų, likusį bendrovės turtą paskirstė sau kaip vieninteliam akcininkui bei likvidavimo akte pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės kreditorių nebuvimą. Tokiais veiksmais buvo galutinai eliminuota ieškovų galimybė patenkinti savo reikalavimus iš bendrovės turto.Šie atsakovo veiksmai vertintini kaip vientisa nesąžiningo elgesio seka. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip nesąžiningi ir prieštaraujantys juridinio asmens veiklą bei kreditorių interesų apsaugą reglamentuojančioms imperatyvioms teisės normoms, todėl ieškovų patirta 200 000 Eur žala priteistina iš atsakovo asmeniškai.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovas G. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Sprendimu pažeistas pamatinis teisės principas „iš neteisės teisė nekyla“. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Mediatonas“ nebuvo informuota Hagos konvencijoje nustatyta tvarka, taigi nebuvo sudarytos galimybės į teisminę gynybą; ieškovų teisės, įgytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, negali būti nei saugomos, nei ginamos.Teismas iš esmės pažeidė įrodinėjimo ir rungimosi taisykles bei bylą nagrinėjusių apeliacinės instancijos teismų išaiškinimus, kad byloje esančių įrodymų nepakanka ieškovų reikalavimams tenkinti – dėl to byla pirmoje instancijoje nagrinėta trečią kartą, tačiau ieškovai nepateikė nė vieno papildomo įrodymo, o tai savaime sudaro pagrindą ieškinį atmesti. Ieškovai savo reikalavimus turėjo įrodinėti pirminiais įrodymais, o ne neteisėtu procesu JAV.Visą bylos nagrinėjimą ieškovai tai tariamą G. B. atsakomybę kildino iš jo, kaip vadovo, tai kaip akcininko, tai kaip likvidatoriaus pareigų tariamo pažeidimo, tai prašė priteisti hipotetinę 50 000 Eur žalą, tai 5,3 mln. Eur žalą, grindžiamą vien tik nepripažintu JAV teismo sprendimu. Tai žalą įvardijo kaip turtinę, tai kaip neturtinę ar išvis akumuliuotą. Toks ieškovų pozicijos nenuoseklumas tik patvirtina jos nepagrįstumą. Ieškovams tinkamai nesuformulavus reikalavimų, buvo apsunkinta atsakovo teisė į teisminę gynybą.Byloje esantys įrodymai – JAV teismo sprendimas, į bylą pateiktas liudijimas, pačių ieškovų pateikti paaiškinimai, vienos iš Kalifornijos mokyklų dėstytojo J. C. N. deklaratyvus ir šališkas pareiškimas dėl siūlymo priimti sprendimą už akių atsakovės UAB „Mediatonas“ atžvilgiu, nenustatyto asmens J. S. JAV teismui teiktas patvirtinimas išsiuntus dokumentus el. paštu ir Skype – neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus, nes tai nėra liudytojų paaiškinimai, tai yra suinteresuotų arba nenustatytų asmenų pateikti dokumentai. FNTT atlikus patikrinimą, Skype paskyroje nebuvo rasta jokių duomenų apie susirašinėjimą su J. S., kuris teigė siuntęs dokumentus G. B. per Skype programą. Kad šie įrodymai neįrodo ieškovų ieškinio reikalavimų, jau iš esmės pasisakė anksčiau bylą nagrinėję apeliacinės instancijos teismai, grąžindami bylą nagrinėti iš naujo.UAB „Mediatonas“ yra likviduota teisės aktų nustatyta tvarka, likvidavus UAB „Mediatonas“, G. B. nedisponuoja jokiais UAB „Mediatonas“ dokumentais ir neatstovauja UAB „Mediatonas“. Todėl G. B. objektyviai negalėjo pateikti ir negalėjo būti įpareigotas pateikti jokių papildomų UAB „Mediatonas“ atsakomybę paneigiančių dokumentų ir dėl to negali patirti jokių neigiamų pasekmių. Taigi nagrinėjamu atveju contra spoliatorem taisyklė negalėjo būti taikoma; nors teismas dėl to tiesiogiai nepasisakė, tačiau iš teismo sprendimo motyvų tai yra akivaizdu.Konstatuodamas, kad UAB „Mediatonas“ yra atsakingas už publikacijų paskelbimą, teismas padarė ne tik teisės, bet ir fakto klaidas. Pirmoji iš ieškovų nurodomų publikacijų buvo skelbta ne UAB „Mediatonas“ priklausančiame domene, todėl, net jei būtų taikoma UAB „Mediatonas“ atsakomybė, turėtų būti taikoma VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta išimtis.UAB „Mediatonas“ priklausė tik 2 iš 6 ieškovų nurodomų domenų – https://usmagazine-trending-news.com ir http://ushealthynews.com įrodymus. Taigi 4 iš 6 ieškovų nurodomų domenų, UAB „Mediatonas“ niekada jokia forma nepriklausė ir apskritai jokio ryšio su jais UAB „Mediatonas“ neturi, todėl juose UAB „Mediatonas“ apskritai net teoriškai neturėjo jokios galimybės paskelbti jokios informacijos.Pirmoji ieškovų pateikiama 2020 m. balandžio 13 d. A. P. publikacija yra ne UAB „Mediatonas“ priklausančiame domene https://ketogenic-news.com/; tik antroji 2020 m. gegužės 12 d. A. P. publikacija http://ushealthynews.com, ieškovų išsaugota 2020 m. gegužės 12 d., buvo skelbta UAB „Mediatonas“ priklausančiame domene. Kadangi teismas netinkamai nustatė šias faktines aplinkybes, nepagrįstai netaikė VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos išimties. Ši fakto klaida jau buvo įsivėlusi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartyje.Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Mediatonas“ vykdė interneto svetainių ar reklamos veiklą. Namecheap Inc. platformos išrašai patvirtina tik tai, kad domenai https://usmagazine-trending-news.com ir http://ushealthynews.com priklausė UAB „Mediatonas“, tačiau domeno nuosavybė nereiškia ir negali reikšti nei interneto svetainės administravimo, nei reklaminės veiklos. Internetinio tinklapio domeno nuosavybė patvirtina tik tai, jog UAB „Mediatonas“ turėjo teisę į minėtų tinklapių pavadinimą, bet ne tai, kad sukūrė ir patalpino per šiuos domenus pasiekiamą turinį.J. K. pareiškime, palaikančiu ieškovų prašymą priimti sprendimą už akių UAB „Mediatonas“ atžvilgiu“, aiškiai nurodoma, kad ne UAB „Mediatonas“, bet būtent Express Revenue, Inc. vykdė reklamos veiklą. Kita vertus, J. K. pareiškimas nėra ir negali būti tinkamu įrodymu byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio pagrindu, kadangi J. K. yra reklamos paslaugas teikusios „Express Revenue“ vadovas, t. y. nėra nešališkas liudytojas, savo paaiškinimais gynė savo įmonės „Express Revenue Inc.“, vykdžiusios būtent interneto reklamos veiklą, atsakomybę ir prašė priimti sprendimą už akių UAB „Mediatonas“ atžvilgiu.Bendrovė nebuvo nei reklamos davėja, nei reklamos paslaugų teikėja. Net jei bendrovė būtų laikoma reklamos paslaugų teikėja RĮ prasme, ieškovams yra aiškiai žinomas (nustatytas) reklamos davėjas (reklamos gamintojas) – patys ieškovai yra pateikę duomenis, kad ginčo atveju reklamos paslaugas teikė JAV Bendrovė Express Revenue Inc.CBD produktai (kanabidioliai) yra teisėti (legalūs) ne tik Lietuvoje (CBD produktus Lietuvoje galima nusipirkti vaistinėse), bet ir Kalifornijoje. Todėl ginčo publikacijos, kuriose naudojamos viešoje erdvėje esančios viešų renginių nuotraukos bei niekaip nėra pažeidžiama Ieškovo garbė ar orumas, niekaip nepažeidžia ir CK 2.22 straipsnio.Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi tais įrodymais, dėl kurių apeliacinės instancijos teismai net 2 kartus yra pasisakę, kad jie yra nepakankami tariamiems ieškovų reikalavimams pagrįsti; ieškovų procesiniai dokumentai nebuvo papildyti, daugiau įrodymų nepateikta, todėl ieškinys patenkintas nepagrįstai.Žalos dydį privalo įrodyti ieškovas. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi civilinė byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo taip pat ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo ieškovų prašomos atlyginti žalos rūšį, neatskyrė turtinės ir neturtinės žalos bei iš esmės neišnagrinėjo ieškovų reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo. Nors ieškinys formaliai buvo patikslintas, tačiau žalos dydis liko neįrodytas. Nepaisant netgi paties teismo pripažinimo, kad byloje nėra pateikta pakankamai objektyvių duomenų apie faktiškai negautas pajamas, konkrečius sudarytus ar planuotus sandorius, kurie dėl atsakovo veiksmų neįvyko, ar kitus realius ieškovų turtinius praradimus, visgi teismas sprendimu priteisė netgi 200 000 Eur žalos atlyginimą. Jokiais objektyviais duomenimis, dokumentais ar kitais įrodymais nėra įrodinėjama konkrečiai ieškovų tariamai patirta žala.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai būtų buvę UAB „Mediatonas“ kreditoriais. Nors teismo nurodyta aplinkybė, kad atsakovui tariamai buvo žinoma apie neteisėtą teismo procesą JAV, nėra ir negali būti pagrindu konstatuoti UAB „Mediatonas“ civilinės atsakomybės sąlygas. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartyje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo aiškiai konstatuota, kad „nepakanka duomenų, jog būtų galima teigti, G. B. [B.] apie JAV iškeltą byla žinojo dar iki sprendimo likviduoti įmonę“.Teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos. Ieškovai yra šiurkščiai pažeidę Hagos Konvenciją, o iš neteisės teisė nekyla. Net hipotetiniu atveju, apie kurį būtent ir kalba ieškovai, JAV teismo sprendimas Lietuvoje niekada nebūtų buvęs pripažintas.Teismo pateikta išvada, kad „atsakovo civilinė atsakomybė yra įrodyta visais trimis ieškovų nurodytais aspektais – kaip bendrovės vadovo, kaip vienintelio akcininko bei kaip bendrovės likvidatoriaus“ yra nepagrįsta ir neteisėta – byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų tariamą G. B. civilinė atsakomybę nei kaip UAB „Mediatonas“ direktoriaus ar akcininko, nei kaip likvidatoriaus.Ieškovai C. E. ir Garrapata LLC atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atskirtimais:Atsakovas savo apeliaciniame skunde ydingai interpretuoja Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuriomis civilinė byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas JAV sprendimą vertino kaip paprastą rašytinį įrodymą – taip, kaip išaiškino Lietuvos apeliacinis teismas. Nei pirmosios instancijos teismas sprendime, nei ieškovai bylos nagrinėjimo metu nesirėmė JAV sprendimo res judicata galia.Nei bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas nepadarė jokios teisės ar fakto klaidos. Atsakovas klaidingai teigia, kad pirmoji publikacija, kurioje buvo neteisėtai panaudotas ieškovo atvaizdas bei pateikta melaginga informacija apie tai, kad jis naudoja CBD produkciją, buvo paskelbta ne 2020 m. gegužės 12 d. bendrovei priklausiusioje interneto svetainėje www.ushealthynews.com, o bendrovei nepriklausiusiame interneto portale www.ketogenic news.com 2020 m. balandžio 13 d. Ieškovai su tokia atsakovo išvada visiškai nesutinka, kadangi realiai ši publikacija buvo patalpinta vėliau, t. y. 2025 m. gegužės 14 d.Publikacijų kiekis nelaikytinas reikšmingu kriterijumi vertinant bendrovės veiksmų neteisėtumą. Civilinės atsakomybės kontekste pakanka nustatyti, kad bent viena publikacija, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises, buvo paskelbta bendrovei priklausančioje interneto svetainėje. Bylos duomenys patvirtina, kad keturios ginčo publikacijos buvo paskelbtos būtent bendrovei priklausančiose interneto svetainėse www.usmagazinetrending-news.com ir www.ushealthynews.com.Atsakovas žinojo apie JAV bylą. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados patvirtina, kad el. paštas (duomenys neskelbtini).com iš tiesų egzistavo, visgi jokių šioje pašto dėžutėje buvusių laiškų specialistui rasti nepavyko. Specialisto išvadoje nebuvo tirtas įteikimas per skype paskyrą g.bucinskas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2021 m. vasario 26 d. užfiksuoti trys apsilankymai Google translate servise ir buvo verčiamas tekstas „žr. pridedamą ex parte prašymą išduoti laikino apribojimo įsakymą ir susijusią lengvatą byloje E. v Mediatonas“. Teismas sprendime vėlgi įvertino tinkamai ir pagrįstai nurodė, kad atsakovo domėjimasis JAV byla buvo ne vienkartinis, o nuoseklus ir sistemingas. Atsakovas apie JAV bylą žinojo dar iki 2021 m. kovo 3 d. priimto sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo, o po šio sprendimo priėmimo aktyviai sekė JAV bylos eigą.Teismas pagrįstai pripažino ieškovus bendrovės kreditoriais. Atsakovas dirbtinai susiaurina pirmosios instancijos teismo argumentaciją iki dviejų aplinkybių – atsakovo žinojimo apie JAV vykusį procesą ir JAV teismo sprendimo egzistavimo. Visgi, iš sprendimo 226–234 punktų akivaizdžiai matyti, kad teismas savo išvadą dėl ieškovų, kaip kreditorių, teisinio statuso grindė kur kas platesne byloje nustatytų faktinių aplinkybių, rašytinių ir elektroninių įrodymų bei materialinės teisės normų visuma.Teismas konstatavo, kad bendrovė vykdė reklaminę veiklą, kurios metu interneto svetainėse buvo skelbiami straipsniai ir reklaminiai pranešimai, naudojant ieškovo vardą, atvaizdą bei jam priskiriamus pasisakymus apie CBD produktus. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo sutikimą naudoti jo vardą, atvaizdą ar reputaciją komerciniais tikslais. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šias aplinkybes teismas grindė ne vien JAV teismo sprendimu, bet ir byloje esančiais elektroniniais duomenimis apie ginčo publikacijas, domenų administravimą ir bendrovės vykdytą reklaminę veiklą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad be asmens sutikimo komerciniais tikslais naudojant jo vardą, atvaizdą ar reputaciją ir dėl to padarius žalą, atsiranda deliktiniai prievoliniai santykiai.Ikiteisminio tyrimo metu buvo sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės ir jai taikytino įrodinėjimo standarto klausimas. Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų baudžiamajai atsakomybei pagrįsti, savaime nepaneigia civilinėje byloje nustatomų aplinkybių, kurioms taikomas kitoks įrodinėjimo dalykas ir įrodymų pakankamumo standartas. Atsakovo cituojamoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad nepakako duomenų teigti, jog atsakovas apie JAV bylą žinojo dar iki sprendimo likviduoti bendrovę. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šioje byloje vertino, ar atsakovui apie reikalavimą buvo žinoma iki bendrovės likvidavimo užbaigimo. Sprendimo priėmimas likviduoti juridinį asmenį ir likvidavimo užbaigimas nėra tas pats laiko momentas. Dėl to atsakovo nurodomos išvados nepaneigia sprendime nustatytos aplinkybės ir jai neprieštarauja.Ieškovai, remdamiesi CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis, byloje buvo pareiškę patikslintą ieškinį tiesiogiai atsakovui, kaip bendrovės vieninteliam akcininkui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies normos tikslas – kreditorių interesų apsauga, užkertant kelią juridinio asmens dalyviams piktnaudžiauti ribotos juridinio asmens turtinės atsakomybės taisykle ir išvengti asmeninės turtinės atsakomybės tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui. Atsakovas savo neteisėtus veiksmus, susijusius su ieškovo vardo, atvaizdo, tariamos nuomonės bei žinomumo naudojimu buvo nukreipęs išimtinai į ieškovų interesus. Būtent minėti veiksmai ir sukėlė ieškovams sprendime pagrįstai konstatuotą žalą. Atsakovas taip pat pažeidė ir valdymo organams nustatytą rūpestingumo pareigą.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosDėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmėsBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021, 28 punktas).Pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nagrinėjant tiek fakto, tiek ir teisės klausimus. Kai tai įeina į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apeliacinės instancijos teismas privalo iš naujo įvertinti įrodymus, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir rėmėsi aplinkybėmis, kurios buvo įrodytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 48 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020, 39 punktas).CPK 320 straipsnyje įtvirtintas visuotinai pripažintas civilinio proceso teisės principas tantum devolutum quantum appellatum (vertinama tai, dėl ko kreiptasi, dėl ko pateikta apeliacija), kuris, inter alia (be kita ko), reiškia tai, jog apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti bei vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka; be to, apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame skunde nėra nurodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-415/2016, 21 punktas; 2022 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-403/2022, 29 punktas).Apeliacijos objektas yra Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 22 d. sprendimo dalis, kuriuo ieškinys dėl žalos atlyginimo yra patenkintas iš dalies. Teisėjų kolegija dėl ginčijamo Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 22 d. sprendimo pasisako apeliacinio skundo argumentų ribose.Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl atsakovo G. B., kaip buvusio UAB „Mediatonas“ vadovo, akcininko ir likvidatoriaus, asmeninės civilinės atsakomybės už ieškovams padarytą žalą, siejamą su UAB „Mediatonas“ vykdyta reklamine veikla, kurios metu be C. E. sutikimo komerciniais tikslais buvo naudojamas jo atvaizdas ir žinomumas reklamos tikslais, pažeidžiant CK 2.22 straipsnyje įtvirtintas asmens teises ir RĮ 4 straipsnio 2 dalies 7 punktą, draudžiantį reklamą be asmens sutikimo dėl informacijos bei atvaizdo naudojimo.Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-94-910/2024 ir 2025 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-214-854/2025 perduodamas civilinę bylą pagal ieškovų ieškinį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nuosekliai išaiškino, kaip turi būti kvalifikuojami teisiniai santykiai ir kokios faktinės bei teisinės aplinkybės turi būti nustatomos, siekiant tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla iš esmės nėra išspręsta ir ji grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prejudicinės galios neturi ir pirmosios instancijos teismas nėra saistomas apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų: iš naujo nagrinėdamas bylą ir šalims pateikus naujų įrodymų bei jų pagrindu nustačius kitokias, nei pirmiau buvo nustatytos, reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą dėl byloje pareikštų bei įsiteisėjusiu sprendimu neišspręstų reikalavimų, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei taikydamas bylai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021 57 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstyti išaiškinimai nėra besąlygiškai privalomi, nes, bylą nagrinėjant iš naujo, gali būti nustatytos kitos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015, 10 punktas).Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra keliamas teisinių santykių kvalifikavimo klausimas, taip pat nenustatyta, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paaiškėjo naujos aplinkybės ar buvo nustatyti nauji faktai, dėl kurių keistųsi teisinė ginčo kvalifikacija ir įrodinėtinos aplinkybės.Dėl UAB „Mediatonas“ civilinės atsakomybės sąlygųRemiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 14 d. ir 2025 m. birželio 5 d. nutartimis, pirmosios instancijos teismas, visų pirma, turėjo nustatyti, ar ieškovai turi galiojančią reikalavimo teisę į UAB „Mediatonas“, t. y. ar egzistuoja šios bendrovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovai UAB „Mediatonas“ neteisėtus veiksmus ieškovai grindė tuo, kad bendrovė savo sukurtose interneto svetainėse, pasiekiamose domenais ushealthnews.com ir usmagazine-trending-news.com, reklamuodama CBD produktus, neteisėtai (be ieškovų sutikimo) naudojo ieškovo C. E. vardą ir atvaizdą, taip pat šiose interneto svetainėse pateikė melagingas (tikrovės neatitinkančias) publikacijas, kuriose ieškovas C. E. neva patvirtino, kad pats naudoja CBD produktus, jie jam padeda ir jis juos rekomenduoja, t. y. ieškovui priskyrė teiginius, kurių jis niekada neišsakė.Asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 straipsnis), platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta CK 2.22 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. CK 2.22 straipsnio 2 dalis numato, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje; tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Vadovaujantis CK 2.22 straipsnio 3 dalimi, fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-403/2020, 17 punktas; 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024, 118 punktas).Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad asmuo, sutikdamas naudoti savo atvaizdą reklamai ir būdamas informuotas apie komercines panaudojimo aplinkybes, savo valia nusprendžia dėl jam priklausančių teisių įgyvendinimo. Prieš išreikšdamas savo valią, jis turi apsispręsti, ar jam tinka dalyvauti komercinėje veikloje, ar jam priimtina reklamuoti konkretų asmenį, prekę ar paslaugą, taip pat svarstyti kitas jam aktualias aplinkybes, taip pat dalyvavimo tokioje veikloje sąlygas. Taigi sprendimo atsisakyti dalies privatumo dėl komercinių sumetimų teisė priklauso tos teisės turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023, 31 punktas).RĮ 4 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, jog reklama yra draudžiama, jeigu joje be fizinio asmens sutikimo minimas jo vardas, pavardė, pateikiama jo nuomonė, informacija apie jo privatų ar visuomeninį gyvenimą, turtą, naudojamas fizinio asmens atvaizdas. Asmenys, kurių teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeidžiami naudojant šio įstatymo draudžiamą reklamą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo (RĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 punktas).CK 2.24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal CK 2.24 straipsnio 5 dalį visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Mediatonas“ atliko neteisėtus veiksmus, pažeisdama CK 2.22 straipsnio nuostatas ir RĮ 4 straipsnio 2 dalies 7 punktą, draudžiantį reklamą be asmens sutikimo dėl informacijos bei atvaizdo naudojimo, taip pat paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą. Teismas nurodė, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, jog būtent UAB „Mediatonas“ priklausančiose interneto svetainėse www.usmagazinetrending-news.com ir www.ushealthynews.com buvo paskelbtos keturios ginčo publikacijos. Šią savo išvadą, be kita ko, grindė tuo, kad apeliacinės instancijos teismas detaliai įvertino atsakovo argumentus dėl publikacijų kilmės ir jų paskelbimo datos bei juos atmetė (ginčijamo sprendimo 166 punktas).Atsakovas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija iš esmės teigdamas, kad tiek bylą anksčiau nagrinėję apeliacinės instancijos teismai, tiek pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kadangi pirmoji publikacija buvo paskelbta ne UAB „Mediatonas“ priklausančioje internetinėje svetainėje https://ketogenic-news.com/. Be to, apelianto teigimu, domenų registracija UAB „Mediatonas“ vardu savaime neįrodo, kad bendrovė administravo interneto svetaines, kūrė jų turinį ar skelbė ginčo publikacijas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad interneto svetainėje www.usmagazine-trending-news.com publikacijos apie tariamą ieškovo C. E. CBD produktų rėmimą buvo paskelbtos 2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. liepos 6 d., 2020 m. liepos 12 d. ir 2021 m. rugpjūčio 6 d., o interneto svetainėje www.ushealthynews.com – 2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. liepos 9 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. Šis faktas nustatytinas įvertinus tiek pačiame straipsnyje nurodytą jo paskelbimo datą, tiek datas, iš kurių matyti, kada ginčo publikacijos buvo išsaugotos kaip pdf failas. Taigi atsakovas iš esmės teisingai pažymi, kad pirmoji publikacija su C. E. atvaizdu buvo paskelbta 2020 m. balandžio 13 d. internetiniame puslapyje https://ketogenic-news.com/, o ne UAB „Mediatonas“ priklausančiose interneto svetainėse. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančios ieškovų 2020 m. gegužės 14 d. išsaugotos straipsnio kopijos (patikslinto 2024 m. balandžio 29 d. ieškinio 1 priedas, 2020 m. gegužės 14 d. publikacijos nuorašas) matyti, kad ginčo straipsnis yra publikuotas 2020 m. balandžio 13 d. – tai matyti iš paties straipsnio teksto, o 2020 m. gegužės 14 d. – tai straipsnio išsaugojimo data, kuri atsispindi dokumento apatinėje paraštėje. Visgi šios aplinkybės neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo kontekste.VIĮ 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo: 1) pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose; 2) viešai pasakyta per atvirus posėdžius, pasitarimus, spaudos konferencijas, mitingus ir kitus renginius, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims; 3) anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones; 4) paskelbta tiesioginių programų, interneto konferencijų dalyvių, interaktyviosios televizijos žiūrovų ar informacinės visuomenės informavimo priemonės naudotojų, nesusijusių su viešosios informacijos rengėju; 5) paskelbta specialioje rinkimų programoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos rengėjas; 6) paskelbta neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose; 7) pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją (VIĮ 54 straipsnio 2 dalis).Iš į bylą pateiktų ginčo publikacijų, kurios buvo paskelbtos UAB „Mediatonas“ priklausančiose interneto svetainėse, nenustatyta, kad jose būtų aiškiai nurodytas pirminis informacijos šaltinis, taigi nėra teisinio pagrindo spręsti dėl redakcinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo žalos atlyginimo pagal VIĮ 54 straipsnį. Dėl VIĮ 54 straipsnio taikymo jau išsamiai buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartyje, o atsakovas su apeliaciniu skundu nepateikė naujų įrodymų ar argumentų, kurie sudarytų pagrindą faktines bylos aplinkybes traktuoti kitaip, nei jos jau yra įvertintos Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartyje. Be to, VIĮ 54 straipsnyje įtvirtinta išimtis nepanaikina atsakomybės už neteisėtą atvaizdo naudojimą reklamoje.Išrašai iš interneto svetainių www.ushealthynews.com ir www.usmagazinetrending-news.com registravimo platformos Namecheap Inc. patvirtina, jog ginčo interneto svetainės buvo sukurtos UAB „Mediatonas“ vardu, atsakovas G. B. yra nurodytas kaip kontaktinis asmuo, administracinis, techninis ir atsiskaitymų kontaktinis asmuo. Šie duomenys nėra paneigti. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad interneto svetainių administravimas buvo perduotas kitiems asmenims ar kad informaciją rengė ir talpino ne UAB „Mediatonas“.Apeliaciniame skunde atsakovas įrodinėja, kad ne UAB „Mediatonas“, o „Express Revenue Inc.“ teikė reklamos paslaugas; šiuos savo argumentus iš esmės grindžia patikslintame ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde patikslinto ieškinio turinys perteiktas netiksliai, o būtent, patikslintame ieškinyje nurodyta, kad CBD produktų platintojas siekė, kad partneris („Express Revenue Inc.“), pasitelkdamas kitus subjektus, sukurtų CBD produktų platinimo kampaniją. Tuo tikslu partneris ir pradėjo bendradarbiauti su UAB „Mediatonas“, kuri ir kūrė minėtą kampaniją (patikslinto 2025 m. liepos 15 d. ieškinio 9 punktas). Taigi ieškovai neteigė, kad reklamą kūrė ir internetinėse svetainėse talpino „Express Revenue Inc.“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas neginčija, jog teisiniai santykiai tarp „Express Revenue Inc.“ ir UAB „Mediatonas“ buvo susiklostę; priešingai, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad „Express Revenue Inc.“ atliko mokėjimus UAB „Mediatonas“. Tačiau atsakovas, kaip buvęs UAB „Mediatonas“ vadovas ir likvidatorius, jokių tiesioginių įrodymų ir duomenų (pavyzdžiui, sutarčių, susirašinėjimo ar pan.), kurie galėtų patvirtinti atsakovo nurodomas aplinkybes, kad ne UAB „Mediatonas“ yra atsakinga už ginčo publikacijų paskelbimą, nepateikė.Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad domeno registravimas, interneto svetainės administravimas ir konkretaus turinio paskelbimas yra skirtingi techniniai veiksmai, kuriuos gali atlikti skirtingi asmenys. Nors atsakovas teigia, kad ginčo publikacijas galėjo paskelbti kiti subjektai, jis nepateikė konkrečių duomenų, pagrindžiančių tokią faktinių aplinkybių versiją, pavyzdžiui, susitarimų dėl svetainių administravimo ar turinio skelbimo perdavimo kitam subjektui, atitinkamo susirašinėjimo arba kitų įrodymų apie savarankišką trečiųjų asmenų vykdytą šių svetainių administravimą. Atsakovas, būdamas UAB „Mediatonas“ vadovu, vieninteliu akcininku ir vėliau likvidatoriumi, turėjo galimybę paaiškinti bendrovės vykdytos reklamos veiklos organizavimą, jos sutartinių santykių su kitais reklamos rinkos dalyviais pobūdį ir pateikti turimus tai patvirtinančius įrodymus arba prašyti teismo juos išreikalauti.Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo pareiga dėl bendrovei priskiriamų neteisėtų veiksmų tenka ieškovams, tačiau tai nereiškia, jog bendrovės dalyvavimas turi būti įrodytas tik tiesioginiais techniniais duomenimis, identifikuojančiais konkretų publikaciją įkėlusį asmenį, jo naudotą įrenginį ar IP adresą. Įvertinusi domenų registracijos duomenis, atsakovo ryšį su svetainių infrastruktūra, bendrovės vykdytos veiklos pobūdį, komercinius santykius su „Express Revenue Inc.“ ir kitus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad įrodymų visuma yra pakankama priskirti ginčo publikacijų paskelbimą UAB „Mediatonas“. Atsakovo nurodyta abstrakti galimybė, kad svetaines galėjo administruoti ir publikacijas paskelbti kiti asmenys, nesant ją pagrindžiančių konkrečių duomenų, šios išvados nepaneigia.Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo argumentus, dėl kurių jau išsamiai pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartyje: pavyzdžiui, aplinkybė, kad UAB „Mediatonas“ gali būti siejama tik su dviem iš šešių domenų, nėra teisiškai reikšminga, kadangi pakanka nustatyti, jog bent viena publikacija, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises, buvo paskelbta bendrovei priklausančioje interneto svetainėje (apeliacinio skundo 54–61 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties 88 punktas); atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė naujų argumentų, kurie sudarytų pagrindą faktines bylos aplinkybes vertinti kitaip, nei jos jau yra įvertintos Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartyje.Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad egzistuoja visos UAB „Mediatonas“ deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Byloje nustatyta, kad bendrovės interneto svetainėse buvo skelbiama tikrovės neatitinkanti informacija apie tariamą ieškovo C. E. pritarimą CBD produktams, be jo sutikimo komerciniais tikslais naudojami jo vardas, atvaizdas ir žinomumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šių neteisėtų veiksmų ir ieškovams kilusios turtinės žalos egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis): nesant neteisėto ieškovo vardo ir atvaizdo panaudojimo komercinėje reklamoje, nebūtų atsiradęs ir pagrindas reikalauti atlyginti dėl tokio panaudojimo patirtus turtinius praradimus. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, juos tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl visų UAB „Mediatonas“ deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia UAB „Mediatonas“ neteisėtų veiksmų, padarytos žalos fakto, priežastinio ryšio ir kaltės.CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Taigi, žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu; jokių šios normos išimčių įstatyme nenustatyta. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda tik nuo jos konstatavimo teismo sprendimu momento. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020, 27 punktas, 2024 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024 29 punktas).Taigi, priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovai tapo UAB „Mediatonas“ kreditoriais ne nuo teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo, o nuo neteisėtų veiksmų atlikimo momento, kadangi, paskelbus ginčo publikacijas, ieškovams iš karto buvo padaryta žala; nuo neteisėtų veiksmų atlikimo momento ieškovams atsirado reikalavimo teisė reikalauti iš bendrovės atlyginti žalą. Konstatavus, kad ieškovai tapo UAB „Mediatonas“ kreditoriais nuo neteisėtų veiksmų atlikimo momento, spręstina dėl atsakovo G. B. civilinės atsakomybės sąlygų.Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygųAtsakovo civilinė atsakomybė kildinama iš jo, kaip buvusio UAB „Mediatonas“ vadovo, akcininko ir likvidatoriaus veiksmų (neveikimo). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, veikdamas kaip bendrovės vadovas, vienintelis akcininkas ir likvidatorius, atliko nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus, pažeidusius ieškovų teises bei eliminavusius jų galimybę patenkinti reikalavimus iš bendrovės turto. Kaip bendrovės vadovas atsakovas atsako už neteisėtą bendrovės veiklą, įskaitant neteisėtą ieškovo vardo ir atvaizdo naudojimą reklamoje, reklamos kampanijos organizavimą bei rūpestingumo ir lojalumo pareigų pažeidimą. Kaip vienintelis akcininkas atsakovas nesąžiningai naudojosi ribotos civilinės atsakomybės institutu, inicijuodamas ir vykdydamas bendrovės likvidavimą, siekdamas išvengti kreditorių reikalavimų vykdymo. Kaip bendrovės likvidatorius atsakovas pažeidė imperatyvias teisės aktuose nustatytas pareigas, nes neįtraukė ieškovų į kreditorių sąrašą, neinicijavo nemokumo proceso, nesustabdė mokėjimų ir likusį bendrovės turtą paskirstė sau kaip vieninteliam akcininkui.Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija savo, kaip akcininko, subsidiarią atsakomybę, teigdamas, kad atsakovas nėra visuomenės informavimo priemonė ar reklamos paslaugų teikėjas, jam nepriklauso ginčo domenai (apeliacinio skundo 164 punktas); ieškovai nėra UAB „Mediatonas“ kreditoriai, o nepripažintas JAV teismo sprendimas nesukuria teisinių pasekmių (apeliacinio skundo 165 punktas); atsakovas nežinojo ir neturėjo žinoti apie JAV bylą (apeliacinio skundo 166 punktas). Toliau teisėjų kolegija pasisako šiais apeliacinio skundo aspektais.Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad JAV teismo sprendimas Lietuvoje niekada nebūtų buvęs pripažintas, todėl tariama žala iš UAB „Mediatonas“ niekada nebūtų buvusi išieškota, nepriklausomai nuo priimto sprendimo likviduoti. Atitinkamai, negali kilti ir atsakovo asmeninė civilinė atsakomybė. Neįrodžius, kad ieškovai buvo UAB „Mediatonas“ kreditoriais, subsidiari atsakovo atsakomybė negalima. Atsakovas nepažeidė rūpestingumo pareigos, nes nežinojo ir neturėjo žinoti apie JAV bylą, o UAB „Mediatonas“ yra teisėtai ir pagrįstai likviduotas ir išregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti ir dėl jų pasisako toliau.Primintina, kad ieškovai Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. sausio 13 d. pateikė pareiškimą dėl JAV teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-22-881/2022 atsisakė priimti ieškovų pareiškimą tuo pagrindu, kad subjektas (UAB „Mediatonas“), iš kurio prašomu pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimu ieškovams priteistos piniginės lėšos, pasibaigė ir nebeturi civilinio procesinio teisnumo bei veiksnumo. Kasacinis skundas, be kita ko, buvo grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai taikė CPK 810 straipsnio nuostatas ir neteisingai nurodė, kad, suinteresuotam asmeniui netekus savo procesinio teisnumo ir veiksnumo, užsienio teismo sprendimas apskritai negali būti pripažįstamas Lietuvoje, kadangi negalima įvykdyti sprendimo prieš pasibaigusį juridinį asmenį. Tačiau, kasatorių teigimu, užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo procedūros tikslas – res judicata galios teismo sprendimui suteikimas. Kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties buvo atsisakyta priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2022 m. gegužės 2 d. nutartis Nr. eCIK-368/2022).Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio skundo argumentas, kad JAV teismo sprendimas Lietuvoje niekada nebūtų buvęs pripažintas, yra hipotetinis ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Klausimas dėl JAV teismo sprendimo pripažinimo yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, todėl dar kartą negali būti keliamas. JAV teismo sprendimo nepripažinimo Lietuvoje aplinkybė ir jos faktinė bei teisinė reikšmė nagrinėjamai bylai jau buvo išsamiai įvertintos Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-94-910/2024 – teismas atmetė analogiškus apelianto argumentus ir pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo poziciją, kad, nesant Lietuvoje pripažinto JAV teismo sprendimo, neegzistavo likviduotos bendrovės prievolė ieškovams. Teismas konstatavo, kad tam, jog ieškovai galėtų būti laikomi bendrovės kreditoriais dėl aplinkybių, kurios nurodytos JAV teismo sprendime, jie Lietuvos teisme turi įrodyti savo reikalavimų bendrovei pagrįstumą. Kitaip tariant, nagrinėjamoje byloje ieškovai turėjo pagrįsti UAB „Mediatonas“ civilinės atsakomybės sąlygas. Kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-94-910/2024 atsisakyta priimti.Dėl UAB „Mediatonas“ deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų jau buvo išsamiai pasisakyta anksčiau, todėl teisėjų kolegija šių argumentų nebekartoja. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas nėra visuomenės informavimo priemonė ar reklamos paslaugų teikėjas, jam nepriklauso ginčo domenai, o nepripažintas JAV teismo sprendimas nesukuria teisinių pasekmių, – yra reikšmingi sprendžiant dėl UAB „Mediatonas“ civilinės deliktinės atsakomybės, tuo tarpu atsakovo, kaip akcininko, atsakomybė, kyla kitais teisiniais ir faktiniais pagrindais.Pagal bendrąją taisyklę akcininko atsakomybė yra ribota. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies normos tikslas – kreditorių interesų apsauga, užkertant kelią juridinio asmens dalyviams piktnaudžiauti ribotos juridinio asmens turtinės atsakomybės taisykle ir išvengti asmeninės turtinės atsakomybės tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012; kt.). Taigi juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsiradimo pagrindas – dalyvio piktnaudžiavimas ribotos atsakomybės apsauga, atliekant nesąžiningus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-684/2021, 39 punktas).Atsakovo, kaip juridinio asmens dalyvio, nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad jis, žinodamas apie JAV vykstantį teismo procesą, sąmoningai priėmė sprendimą likviduoti UAB „Mediatonas“, kad išvengtų prievolių ieškovams įvykdymo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje visiškai įrodyta, jog atsakovas žinojo apie JAV vykstantį procesą. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai nesirėmė ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kad nepakanka duomenų, jog būtų galima teigti, G. B. apie JAV iškeltą bylą žinojo dar iki sprendimo likviduoti įmonę.Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010; 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017, 28 punktas).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad baudžiamojoje teisėje asmens išteisinimas ipso facto (savaime) neleidžia daryti išvados, jog asmuo nėra atsakingas deliktinės atsakomybės pagrindu, ir nurodė, kad vadovo civilinė atsakomybė gali kilti ir tuo atveju, kai jis nepadaro baudžiamosios veikos, tačiau atlieka veiksmus, kurie pažeidžia valdymo organų nariams įstatymuose įtvirtintas specialiąsias pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019, 27 punktas). Todėl vien faktas, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, savaime nelemia išvados, kad atsakovo deliktinė atsakomybė negalima. Pirmosios instancijos teismas iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatė, kad iš kratos metu G. B. paimto kompiuterio JAV bylos medžiaga buvo peržiūrėta daugiau nei 60 kartų; JAV bylos duomenys buvo tikrinami beveik 7 kartus per kiekvieną likvidavimo mėnesį (ginčijamo sprendimo 244 punktas); buvo nustatyta, kad bylos medžiaga buvo verčiama naudojant automatinio vertinimo programas. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovas apie JAV bylą žinojo tiek iki sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo, tiek ir viso likvidavimo procedūros atlikimo metu. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsakovas šių aplinkybių neginčija, kad 2021 m. kovo 2 d. vienintelio akcininko sprendimu atsakovas išsimokėjo sau 117 647,06 Eur dividendų iš bendrovės 2020 m. nepaskirstyto pelno ir perleido sau 140 000 Eur dydžio (neįskaitant palūkanų) reikalavimo teises į skolininkus (ginčijamo sprendimo 255 punktas). Atsakovas neteikė jokių paaiškinimų, kodėl buvo reikalinga likviduoti mokią, veikiančią ir pelną generuojančią bendrovę, todėl visų bylos aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bendrovės likvidavimas buvo inicijuotas siekiant visiškai išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, o akcininkas, perimdamas įmonės turtą, siekė nesąžiningų tikslų.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui, kaip bendrovės likvidatoriui, dar iki bendrovės likvidavimo pabaigos buvo žinoma apie JAV teisme nagrinėjamą bylą, ieškovų reikalavimų pobūdį ir jų dydį, todėl jis privalėjo imtis veiksmų užtikrinant kreditorių interesus. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šios aplinkybės nėra ginčijamos, kad 2021 m. gruodžio 14 d. likvidavimo akte nebuvo duomenų apie JAV teisme nagrinėjamos bylos ir galimų jos padarinių bendrovei vertinimą, o visas turtas likvidavimo metu perduotas vieninteliam akcininkui – atsakovui. Atsakovas savo, kaip likvidatoriaus, deliktinę atsakomybę neigia teigdamas, kad neįrodyta, jog likvidatorius žinojo ar turėjo žinoti apie JAV bylą, o bendrovė buvo likviduota teisėtai, taip pat, jog ieškovai nebuvo UAB „Mediatonas“ kreditoriais. Dėl visų šių argumentų jau yra pasisakyta anksčiau, todėl teisėjų kolegija papildomai jų nekartoja ir dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovas, veikdamas kaip bendrovės likvidatorius ir vienintelis akcininkas, turėjo pareigą itin rūpestingai ir sąžiningai įvertinti galimų bendrovės prievolių egzistavimą bei galimų kreditorių interesus. Vien ta aplinkybė, kad ieškovų reikalavimai dar nebuvo patvirtinti įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos teismo sprendimu ar nebuvo įtraukti į oficialų kreditorių sąrašą, savaime nesudarė pagrindo jų ignoruoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolės gali būti vykdomos ne tik priverstine, bet ir savanoriška tvarka. Kaip jau buvo minėta anksčiau, prievolė ieškovams susiformavo ne JAV teismo sprendimo priėmimo metu, o žalos padarymo metu – 2020 m. paskelbus ginčo publikacijas, todėl ieškovai UAB „Mediatonas“ kreditoriais faktiškai tapo anksčiau nei buvo inicijuotos likvidavimo procedūros ir pradėtas likvidavimo procesas.Likvidavimo proceso metu bendrovės banko sąskaitos buvo uždarytos, o likęs bendrovės turtas, piniginės lėšos bei reikalavimo teisės perduotos vieninteliam akcininkui. Tokiu būdu po bendrovės išregistravimo nebeliko jokio turto, iš kurio ieškovai galėtų siekti savo reikalavimo patenkinimo. Suvokdamas ieškovams padarytą žalą, žinodamas apie vykstančią bylą JAV, tačiau vis tiek inicijuodamas ir vykdydamas likvidavimo procedūras atsakovas piktnaudžiavo ribota juridinio asmens atsakomybe, nesąžiningai siekdamas išvengti prievolių kreditoriams įvykdymo, o likvidatoriaus pareigas vykdė nerūpestingai ir aplaidžiai, neužtikrindamas kreditorių interesų. Jeigu atsakovas nebūtų inicijavęs likvidavimo proceso, ieškovai būtų galėję nukreipti savo reikalavimų patenkinimą į UAB „Mediatonas“ turtą ir tokiu būdu bent iš dalies patenkinti savo reikalavimą, taigi dėl neteisėtų atsakovo veiksmų kreditoriai patyrė žalą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kreditorių patirtos žalos egzistuoja faktinis bei teisinis priežastinis ryšys.Dėl priteistinos žalos dydžioIeškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti 5 274 396,65 Eur dydžio žalą, kuri atitinka JAV teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimu iš UAB „Mediatonas“ priteistą sumą; patirtą žalą ieškovai siejo su negautu atlygiu už C. E. vardo, atvaizdo ir žinomumo panaudojimą reklaminėje kampanijoje, ieškovai žalą siejo su atlygiu, kurį ieškovas C. E. būtų galėjęs gauti už reklamą, kurioje yra naudojamas jo vardas ir atvaizdas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, iš esmės rėmėsi ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, leidžiančią teismui nustatyti nuostolių dydį, kai jo neįmanoma tiksliai įrodyti. Atsakovas apeliacinio skundo 119–146 punktuose išdėsto argumentus dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovams priteistos 200 000 Eur dydžio turtinės žalos. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl esminių apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.249 straipsnio 1 dalį. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-1120/2024, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad šis išaiškinimas nereiškia, jog teismo pareiga nustatyti nuostolių dydį atsiranda ir tais atvejais, kai konkretus nuostolių dydis nėra įrodytas tik dėl to, jog jų atlyginimo prašanti šalis netinkamai vykdo jai tenkančią pareigą pateikti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus. Tik tuo atveju, kai kreditorius įrodo žalos faktą ir aplinkybę, kad žalos dydžio negalima tiksliai įrodyti, teismas gali nustatyti žalos dydį remdamasis objektyviais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-1120/2024, 42 punktas).Taigi CK 6.249 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip perkelianti įrodinėjimo naštą bylą nagrinėjančiam teismui – teismo pareiga nustatyti nuostolių dydį pagal šią teisės normą atsiranda tik tada, jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti dėl objektyvių priežasčių. Tai atitinka bendrąją taisyklę, apibrėžiančią įrodinėjimo naštos ribas, – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-127-823/2024, 52, 53 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovai žalos dydį įrodinėjo iš esmės remdamiesi JAV teismo sprendimu bei Pietų Kalifornijos universiteto profesoriaus J. C. N. išvada dėl galimo reklaminio atlygio dydžio. Šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino kaip paprastus rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad JAV teismo sprendimas buvo grindžiamas platesniu faktiniu ir teisiniu pagrindu nei nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas (ginčijamo sprendimo 201 punktas), todėl JAV teismo priteista suma negali būti tiesiogiai tapatinama su šioje byloje reikalaujama atlyginti turtine žala.Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad profesoriaus J. C. N. išvadoje, be kita ko, nurodyta, jog ieškovas C. E. per savo karjerą sudalyvavo tik vienoje ne kino žanro reklamoje, todėl bet koks jo dalyvavimas reklamoje yra labai retas ir pelningas; iš esmės yra duomenys tik apie tai, kokią sumą C. E. gavo už 2012 m. televizijoje transliuotą reklamą „Halftime in America“ ir ši suma nėra tiksli dėl to, kad ši reklama buvo skirta ne pardavinėti automobilius, o parodyti automobilių pramonės atgimimą ir įkvėpti tautą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad žalos dydžio negalima tiksliai įrodyti dėl objektyvių priežasčių, kadangi panašaus pobūdžio sandorių ieškovas tiesiog nesudarinėjo. Tačiau tai savaime ne paneigia atsiradusią žalą, o šiuo konkrečiu atveju tik didina priteistinos žalos sumą.Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog C. E. Lietuvoje yra žinomesnis nei bet kuris kitas Lietuvos aktorius; teisėjų kolegija akcentuoja, kad C. E. žinomumas pasauliniu mastu yra nekvestionuotinas, o šios aplinkybės nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Ginčo publikacijos buvo nukreiptos ne į Lietuvos, o į pasaulio rinką, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovų nurodomas žalos dydis negali būti įvertintas remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktikoje priteisiamomis sumomis ar Lietuvos aktorių reklamos rinkos vidurkiais.Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams (apeliacinio skundo 134–145 punktai), kad J. C. N. nėra prisiekęs CPK nustatyta tvarka (tačiau išvadoje pateikti duomenys nėra vertinami kaip liudytojo ar eksperto parodymai), į bylą nėra pateikti duomenys apie jo kvalifikaciją ir galimybę pateikti tokio pobūdžio išvadas, o abejones dėl šio asmens šališkumo kelia tai, kad jis į JAV bylą yra pateikęs siūlymą dėl sprendimo už akių priėmimo. Visgi tai nepaneigia fakto, kad J. C. N. išvada gali būti vertinama kaip paprastas rašytinis įrodymas kitų įrodymų kontekste. J. C. N. yra realus asmuo (duomenys neskelbtini, CPK 179 straipsnio 3 dalis), o jo išvadoje pateikta informacija gali būti patikrinama viešai, pavyzdžiui, informacija, kad 2016 m. Selena Gomez pasirašė 10 milijonų JAV dolerių vertės reklamos sandorį su „Coach“ gali būti randama viešai internete (https://fashionista.com/2016/12/selena-gomez-coach-collaboration, CPK 179 straipsnio 3 dalis), taip pat gali būti randama ir tai, kad 2015 m. Jennifer Aniston gavo 5 milijonus JAV dolerių iš „Emirates Airline“ (https://pagesix.com/2015/08/07/jennifer-aniston-lands-5m-deal-with-emirates-airline/, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi J. C. N. išvadoje nurodyti duomenys gali būti patikrinti – patvirtinti arba paneigti. Atsakovas nepagrįstai neigė J. C. N. išvadą kaip įrodymą apskritai, taip pat nepasinaudojo galimybe šią išvadą paneigti kitais lygiaverčiais įrodymais, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, visapusiškai išnagrinėjo civilinės bylos medžiagą ir pagrįstai iš atsakovo priteisė 200 000 Eur dydžio žalos atlyginimą, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo priteistą žalos dydį mažinti ar ieškinį šiuo pagrindu atmesti.Visgi teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, jog 200 000 Eur dydžio žalos atlyginimą priteisia ieškovams C. E. ir Garrapata, LLC; lygiai taip pat reikalavimas yra suformuluotas ir patikslintame ieškinyje. Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis faktiškai yra neįvykdoma ir gali sukelti naujų ginčų dėl sprendimo vykdymo, kadangi konkrečiai neidentifikuoja, kokiomis dalimis ieškovams žala yra priteisiama.Teismas, spręsdamas dėl žalos priteisimo, teisingai pažymėjo, kad abu ieškovai reiškia reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau jų teisinis suinteresuotumas ir pažeistų teisių pobūdis nėra visiškai tapatūs. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas C. E. savo reikalavimą grindžia tuo, jog be jo sutikimo komerciniais tikslais buvo naudojamas jo vardas, atvaizdas, žinomumas bei jam priskiriami tikrovės neatitinkantys pasisakymai apie CBD produktus. Ieškovai byloje pateiktais įrodymais žalą sieja su negautu atlygiu už neteisėtą ieškovo vardo ir atvaizdo komercinį panaudojimą reklamoje bei su tokių veiksmų komercine verte. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju turtinės žalos atlyginimo reikalavimą reiškia abu ieškovai, tačiau jų teisė į žalos atlyginimą siejama su skirtingais pažeistų interesų aspektais – fizinio asmens teisės į jo vardą, atvaizdą ir komercinę jų vertę pažeidimu bei juridinio asmens administruojamų komercinių teisių pažeidimu.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovai apeliacinio skundo nepateikė ir ginčo nei dėl pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies, nei dėl teismo motyvų nekėlė, sprendžia, kad abiejų ieškovų turtinis interesas civilinėje byloje yra vienodas, todėl yra pagrindas priteisti 200 000 Eur dydžio žalos atlyginimą ieškovams lygiomis dalimis – 100 000 Eur ieškovui C. E. ir 100 000 Eur ieškovui Garrapata, LLC.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentųApeliacinis skundas yra grindžiamas tuo, kad buvo pažeistas pamatinis iš neteisės nekyla teisė principas, kadangi ieškovai teises įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus ir piktnaudžiaudami teise, jų reikalavimas iš esmės yra kildinamas iš JAV vykusio teisminio proceso (apeliacinio skundo 2.1, 2.4 poskyriai). Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti. Apeliantas netinkamai interpretuoja skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, o su užsienio teismo sprendimo pripažinimu ir vykdymu susiję klausimai (įskaitant procesinių dokumentų įteikimą pagal Hagos konvenciją) nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovų reikalavimo teisė buvo kildinama ne iš JAV teismo sprendimo, o iš UAB „Mediatonas“ neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovo C. E. vardo ir atvaizdo naudojimu komerciniais tikslais be jo sutikimo. Būtent šie veiksmai sudaro ieškovų reikalavimo teisės faktinį pagrindą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovo civilinė atsakomybė buvo nustatinėjama savarankiškai, tiriant ir vertinant byloje esančius įrodymus, o JAV teismo sprendimas civilinėje byloje buvo vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas kitų įrodymų kontekste.Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde (apeliacinio skundo 2.2, 2.4 poskyriai), anksčiau bylą nagrinėję teismai nekonstatavo, kad civilinėje byloje trūksta įrodymų ieškiniui pagrįsti: Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-94-910/2024 grąžindamas civilinę bylą nagrinėti iš naujo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neidentifikavo ir teisiškai nekvalifikavo nagrinėjamos bylos šalių teisinių santykių, nenustatė, neištyrė, neįvertino faktinių aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sprendžiant dėl ieškovų, kaip likviduotos bendrovės kreditorių, teisinio statuso, iš kurio kildinamas ieškovų reikalavimas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, taip pat neišsiaiškino ieškovų reikalaujamos taikyti atsakovui deliktinės atsakomybės pobūdžio ir nenustatė konkrečias būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas patvirtinančių arba paneigiančių aplinkybių. Dėl to pirmosios instancijos teisme liko neatskleista bylos esmė; Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-214-854/2025 grąžindamas civilinę bylą nagrinėti iš naujo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovų pareikšto reikalavimo turinį ir klaidingai nusprendęs, kad ieškinyje prašoma atlyginti subendrintą turtinę ir neturtinę žalą, teismas iš esmės nenagrinėjo ir nevertino kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos, kiek tai susiję su reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo. Taigi bylą nagrinėję teismai konstatavo ne įrodymų trūkumą, o pirmosios instancijos teismo klaidas kvalifikuojant teisinius santykius ir vertinant įrodymus. Todėl aplinkybė, kad ieškovai bylą nagrinėjant trečią kartą pirmosios instancijos teisme nepateikė nė vieno naujo įrodymo savaime ieškinio pagrįstumo nepaneigia.Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui. Visų pirma, pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintas rungimosi bei įrodinėjimo taisykles, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Taigi atsakovas, siekdamas paneigti ieškovų nurodomas aplinkybes, privalėjo pateikti savo argumentus pagrindžiančius įrodymus. Antra, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas buvo UAB „Mediatonas“ vadovas, akcininkas ir likvidatorius ginčui aktualiu metu. ABĮ 74 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad likvidatorius turi bendrovės valdybos ir vadovo teises bei pareigas, o šio straipsnio 2 dalies 4 punkte jam tiesiogiai pavesta perduoti likviduotos bendrovės dokumentus saugoti Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Taigi bendrovės likvidavimas savaime nereiškia, kad nebėra procesinių galimybių nustatyti jų saugojimo vietos ir pateikti į bylą. Priešingai, įstatyme nustatytas dokumentų perdavimo mechanizmas skirtas užtikrinti dokumentų išsaugojimą ir po juridinio asmens pasibaigimo. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė, kokie reikšmingi UAB „Mediatonas“ dokumentai galėjo paneigti civilinės atsakomybės sąlygas ir ieškinio pagrindą, nors jis, kaip buvęs UAB „Mediatonas“ vadovas, akcininkas ir likvidatorius galėjo ir turėjo apie tokius dokumentus žinoti. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad 2021 m. gruodžio 13 d. buvo išduota teritorinio archyvo pažyma apie dokumentų atidavimą saugoti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taigi dokumentų perdavimo pareigą atsakovas, kaip bendrovės likvidatorius, buvo įvykdęs. Trečia, apeliantas cituoja pirmosios instancijos teismo sprendimo ištraukas, kuriose aiškiai pažymėta, kad atsakovas, gindamasis nuo pareikšto ieškinio, nepateikė duomenų savo argumentams pagrįsti; šių pirmosios instancijos teismo motyvų ir CPK 185 straipsnyje įtvirtintos įrodymų vertinimo pareigos nėra pagrindo sutapatinti su contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpcijos taikymu, t. y. teismas nenurodė ir savo sprendimo nemotyvavo tuo, kad atsakovas slėpė, sunaikino ar atsisakė pateikti įrodymą, todėl laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs; neigiamos contra spoliatorem principo pasekmės siejamos su situacija, kai bylos nagrinėjimo metu šaliai aiškiai buvo nustatyta pareiga pateikti atitinkamus įrodymus, tačiau ji sąmoningai to nedarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-1249/2026, 45, 46 punktai). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įprasto įrodymų vertinimo ir rungimosi principų taikymo, o savo motyvus grindė savarankiškai ištirta įrodymų visuma.Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymoApeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą nustatyta CPK 331 straipsnio 1, 4 dalyse. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą reiškia jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas). Teisėjų kolegija pasisakė dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė civilinės atsakomybės teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp šalių, vertino įrodymus nepažeisdamas CPK teisės normų ir pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies, todėl sprendimas dėl ginčo esmės paliekamas nepakeistas. Tačiau pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis yra tikslintina atsižvelgiant į tai, kad rezoliucinė dalis turi būti realiai įvykdoma; pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas 200 000 Eur dydžio žalos atlyginimas, priteisiamas lygiomis dalimis ieškovams – po 100 000 Eur ieškovui C. E. ir ieškovui Garrapata, LLC.Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pirmosios instancijos teisme teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies (patenkino tik 3,79 proc. ieškovų reikalavimo, o 96,21 proc. reikalavimų atmetė), tačiau deklaratyviai nurodė, jog ieškovai yra bylą laimėjusi šalis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti.Civilinio proceso įstatyme įtvirtinta taisyklė „pralaimėjęs moka“ gali būti vertinama kaip ribojimas, varžantis teisę kreiptis į teismą (angl. a restriction hindering the right of access to court), kuriuo siekiama atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių ar perdėtų reikalavimų teikimo teismams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, par. 81 ir 84; 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Cindrič ir Bešlič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 72152/13, par. 95–96, 119 ir 121; 2022 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Derbuc ir kiti prieš Kroatiją, peticijos Nr. 53977/14 41902/15, par. 32).Vertinant teisės kreiptis į teismą ribojimo proporcingumo klausimą, analizuotinos įvairios aplinkybės: pareiškėjo elgesys (pavyzdžiui, ar buvo pareikšti aiškiai nepagrįsti reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo; šiame kontekste gali būti svarbu ir tai, ar egzistavo išplėtota ir prieinama teismų praktika, gairės dėl „orientacinių“ kompensacijos dydžių ir pan.), bylos pobūdis, jos reikšmė pareiškėjui (ar byloje sprendžiamas civilinis ginčas tarp privačių asmenų, ar byla susijusi su valstybės pareiga atlyginti už jos institucijų, pareigūnų padarytą žalą arba dėl privataus asmens padarytos žalos asmens sveikatai atlyginimo ir pan.), klausimas, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto perdėto reikalavimo, atsakovo elgesys, t. y. ar ginčytas ieškinio pagrindas ar tik žalos dydis, galutinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatas ir jo poveikis priteistam atlyginimui bei kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023, 31 punktas).Nagrinėjamu atveju ieškovai reikalavo priteisti tokio dydžio žalą, kurią buvo priteisęs JAV teismas ieškovams iš UAB „Mediatonas“, todėl ieškinyje pareikštas reikalavimas negali būti vertinamas kaip neproporcingas atsakovo neteisėtiems veiksmams. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo piktnaudžiaujama teise, nebuvo pareikštas aiškiai nepagrįstas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Lietuvos teismų praktikoje nebuvo sprendžiama dėl žalos atlyginimo už pasauliniu mastu žinomo aktoriaus ir režisieriaus, kuris iš esmės neužsiima reklamine veikla, neteisėtą atvaizdo panaudojimą reklaminiais tikslais be šio subjekto sutikimo, todėl praktika šioje srityje nėra suformuota. Ieškovas turėjo realų pagrindą pareikšti 5 274 396,65 Eur dydžio ieškinį atsakovui, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą sumažino iki 200 000 Eur, todėl iš esmės visų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 44 477,60 Eur – priteisimas atsakovui (įvertinus nepatenkintą ieškinio reikalavimo dalį) prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui, iš dalies paneigtų teisę į teisminę gynybą. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal procentinį patenkintų reikalavimų santykį neatitiktų teisingumo principo (ginčijamo sprendimo 293 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme neperskirsto.Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Ieškovai prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,n u t a r i a:apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 22 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 22 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:„Ieškovų C. E. (C. E., gim. (duomenys neskelbtini)) ir Garrapata, LLC (asmens kodas 201106010084) ieškinį atsakovui G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.Priteisti ieškovams C. E. ir Garrapata, LLC lygiomis dalimis iš atsakovo G. B. 200 000 Eur (du šimtus tūkstančių eurų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (200 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis iš atsakovo priteisti 11 475 Eur (vienuolika tūkstančių keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“Teisėjai Dalia KačinskienėRūta LatvelėVigintas Višinskis