Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Vitalijos Norkūnaitės,

nuteistojo juridinio asmens politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. P. ir gynėjui advokatui Juozui Gaudučiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka (mišriu būdu – daliai proceso dalyvių bylos nagrinėjime dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu per Zoom platformą, daliai – tiesiogiai teismo posėdžių salėje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (toliau – Generalinės prokuratūros ONKT departamentas) prokuroro Rolando Stankevičiaus, nuteistojo V. B. gynėjo advokato Zigmo Pečiulio, nuteistųjų V. B., R. A. R., G. R., P. K., nuteistojo J. G. gynėjo advokato Arvydo Pociaus, juridinio asmens politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. P. ir gynėjo advokato Juozo Gaudučio apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš P. K. ir G. R.) laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausme;

- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausme;

- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir R. A. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), R. A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. A. R. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš R. S.), BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinis asmuo politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš P. K. ir G. R.) 2 000 MGL (75 320 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį 2 000 MGL (75 320 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 2 000 MGL (75 320 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ paskirta subendrinta bausmė – 3 000 MGL (112 980 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3, 5 dalimis, 72 straipsnio 2 dalimi, iš politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ konfiskuota 279 156,04 Eur.

Politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI1472 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš R. S.), BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

- pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 1 000 MGL (37 660 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausme;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 550 MGL (20 713 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir P. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 (pastaba – nenurodyta 2 dalis) dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), P. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

- pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 800 MGL (30 128 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausme;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 550 MGL (20 713 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir G. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), G. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausme;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 550 MGL (20 713 Eur)dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir V. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausme;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 550 MGL (20 713 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir J. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), J. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. S. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio davimo politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ per R. A. R.), BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio davimo politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ per A. J.) išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale, paskirtas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Rolando Stankevičiaus 2017 m. lapkričio 7 d., 2018 m. spalio 12 d. nutarimais bei Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi, iš viso 358 936,84 Eur sumai pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta šią procesinę prievartos priemonę panaikinti ir paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale, - 279 156,04 Eur, uždraudžiant šią pinigų sumą valdyti, ja naudotis ir disponuoti, iki bus įvykdytas nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo iš politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. A. R. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), o juridinis asmuo politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš P. K. ir G. R.) pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad politinė partija „(duomenys neskelbtini)“, veikdama per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusį R. A. R., ir R. A. R., veikdamas politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai, pasinaudodamas savo visuomenine - politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakingojo sekretoriaus, pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario padėtimi ir įgaliojimais, pažintimis su nenustatytais Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos (toliau - (duomenys neskelbtini) ministerija) darbuotojais, kita tikėtina įtaka valstybės institucijai - (duomenys neskelbtini) ministerijai ir jos valstybės tarnautojams, tiesiogiai ir netiesiogiai pats pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, už tai pažadėjęs paveikti valstybės instituciją - (duomenys neskelbtini) ministeriją, jos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus:

politinė partija „(duomenys neskelbtini)“, veikdama per savo atstovą – R. A. R., ir R. A. R., veikdamas politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai, e(duomenys neskelbtini) vadovaujančias pareigas viešajame juridiniame asmenyje, siekdamas neteisėto politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ finansavimo, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, 2013 metais, tiksliau nenustatytu laiku, Lietuvos Respublikoje, tiksliau nenustatytoje vietoje, pažadėjo ir susitarė su P. K. ir per pastarąjį su G. R. priimti iš pastarųjų kyšį, už tai pažadėjęs paveikti (duomenys neskelbtini) ministeriją ir jos valstybės tarnautojus, kad jie Turto valdymo ir ūkio departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose P. K. ir G. R. priimtų naudingus sprendimus, pašalintų kliūtis, trukdančias atlikti viešuosius pirkimus, ir tokiu būdu P. K. atstovaujamai įmonei padėtų laimėti „(duomenys neskelbtini) skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos techninio aptarnavimo paslaugų“ pirkimą, o G. R. atstovaujamoms įmonėms padėtų laimėti „(duomenys neskelbtini) pirkimą“ ir „(duomenys neskelbtini) pirkimą“.

Tęsdami savo veiksmus politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ per R. A. R., o R. A. R. – veikdamas politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai, už poveikį valstybės institucijai ir jos valstybės tarnautojams priėmė iš G. R. per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėtas 54 450 Lt (15 769,81 Eur) vertės viešinimo paslaugas ir iš P. K. per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėtas 256 520 Lt (74 293,33 Eur) vertės viešinimo paslaugas kaip kyšį šiomis aplinkybėmis:

- G. R. sprendimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2013 m. liepos 3 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pervedus J. G., į jo vadovaujamų įmonių – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o iš jos (2013 m. liepos 15 d. - 24 200 Lt (7 008,80 Eur)) ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas 2013 m. liepos 5 d. - 24 200 Lt (7 008,80 Eur) ir 2013 m. liepos 29 d. - 30 250 Lt (8 761,01 Eur), iš viso 54 450 Lt (15 769,81 Eur), tai yra užmaskuotą kyšį R. A. R., kaip tariamą atlygį už bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį suteiktą reklamą, ir J. G. nurodymu, pagal susitarimą su R. A. R., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos apmokėjus politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugas, R. A. R. partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais iš G. R. gavo ir tokiu būdu priėmė 54 450 Lt (15 769,81 Eur) vertės partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugas;

- P. K. nurodymu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2013 m. liepos 15 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pervedus J. G., į jo vadovaujamų įmonių – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o iš jos (2013 m. liepos 9 d. - 54 000 Lt (15 639,48 Eur)) ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas 2013 m. liepos 4 d. - 54 450 Lt (15 769,81 Eur), tai yra užmaskuotą kyšį R. A. R., kaip tariamą atlygį už bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį suteiktą reklamą, ir J. G. nurodymu, pagal susitarimą su R. A. R., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos apmokėjus partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugas, R. A. R. partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais iš P. K. gavo ir tokiu būdu priėmė 54 450 Lt (15 769,81 Eur) vertės partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugas;

- P. K. nurodymu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus J. G., į jo vadovaujamą įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, 2013 m. spalio 11 d. - 60 000 Lt (17 377,20 Eur), 2013 m. lapkričio 8 d. - 30 750 Lt (8 905,82 Eur), 2013 m. lapkričio 25 d. - 111 320 Lt (32 240,50 Eur), iš viso 256 520 Lt (74 293,33 Eur), tai yra užmaskuotą kyšį R. A. R., kaip tariamą atlygį už bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį suteiktą reklamą, ir J. G. nurodymu, pagal susitarimą su R. A. R., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos apmokėjus partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugas, R. A. R. partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais iš P. K. gavo ir tokiu būdu priėmė 256 520 Lt (74 293,33 Eur) vertės partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugas.

Tokiu būdu juridinis asmuo – politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ per R. A. R., o R. A. R. veikdamas partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai laikotarpyje nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. iš P. K. ir G. R. politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai priėmė iš viso 310 970 Lt (90 063,14 Eur) vertės kyšį.

2. P. K. ir G. R. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupe, siekdami, kad R. A. R., pasinaudodamas savo visuomenine - politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakingojo sekretoriaus, pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario padėtimi ir įgaliojimais, pažintimis su nenustatytais (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojais, kita tikėtina įtaka valstybės institucijai - (duomenys neskelbtini) ministerijai ir jos valstybės tarnautojams, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, P. K. tiesiogiai pats, o G. R. netiesiogiai, per P. K., pažadėjo ir susitarė su R. A. R., trečiajam asmeniui - politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai, duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir, taip susitarę su R. A. R., netiesiogiai trečiajam asmeniui - politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, per tarpininką davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį:

P. K. ir G. R. veikdami bendrininkų grupe ir siekdami, kad R. A. R., pasinaudodamas savo visuomenine - politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakingojo sekretoriaus, pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario padėtimi ir įgaliojimais, pažintimis su nenustatytais (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojais, kita tikėtina įtaka valstybės institucijai – (duomenys neskelbtini) ministerijai ir jos valstybės tarnautojams, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – paveiktų (duomenys neskelbtini) ministeriją ir jos valstybės tarnautojus, kad jie Turto valdymo ir ūkio departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose P. K. ir G. R. priimtų naudingus sprendimus, pašalintų kliūtis, trukdančias atlikti viešuosius pirkimus, ir tokiu būdu P. K. atstovaujamai įmonei padėtų laimėti „(duomenys neskelbtini) skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos techninio aptarnavimo paslaugų“ pirkimą, o G. R. atstovaujamoms įmonėms padėtų laimėti „(duomenys neskelbtini) pirkimą“ ir „(duomenys neskelbtini) pirkimą“, 2013 metais, tiksliau nenustatytu laiku, Lietuvos Respublikoje, tiksliau nenustatytoje vietoje, tiesiogiai P. K., o per pastarąjį ir G. R. pažadėjo ir susitarė su R. A. R., trečiajam asmeniui – politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai, duoti kyšį.

Tęsdami savo veiksmus P. K. ir G. R., veikdami bendrininkų grupe, už poveikį valstybės institucijai ir jos valstybės tarnautojams politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais davė iš G. R. per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėtas 54 450 Lt (15 769,81 Eur) vertės viešinimo paslaugas ir iš P. K. per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėtas 256 520 Lt (74 293,33 Eur) vertės viešinimo paslaugas, kaip kyšį, šiomis aplinkybėmis:

- G. R. sprendimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2013 m. liepos 3 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pervedus J. G., į jo vadovaujamų įmonių – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o iš jos (2013 m. liepos 15 d. - 24 200 Lt (7 008,80 Eur)) ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas 2013 m. liepos 5 d. - 24 200 Lt (7 008,80 Eur) ir 2013 m. liepos 29 d. - 30 250 Lt (8 761,01 Eur), iš viso 54 450 Lt (15 769,81 Eur), tai yra užmaskuotą kyšį R. A. R., kaip tariamą atlygį už bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį suteiktą reklamą, ir J. G. nurodymu, pagal susitarimą su R. A. R., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos apmokėjus politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugas, R. A. R. politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais iš G. R. gavo ir tokiu būdu priėmė 54 450 Lt (15 769,81 Eur) vertės politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugas;

- P. K. nurodymu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2013 m. liepos 15 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pervedus J. G., į jo vadovaujamų įmonių – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o iš jos (2013 m. liepos 9 d. - 54 000 Lt (15 639,48 Eur)) ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas 2013 m. liepos 4 d. - 54 450 Lt (15 769,81 Eur), tai yra užmaskuotą kyšį R. A. R., kaip tariamą atlygį už bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį suteiktą reklamą, ir J. G. nurodymu, pagal susitarimą su R. A. R., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos apmokėjus politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugas, R. A. R. politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais iš P. K. gavo ir tokiu būdu priėmė 54 450 Lt (15 769,81 Eur) vertės politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugas;

- P. K. nurodymu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus J. G., į jo vadovaujamą įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, 2013 m. spalio 11 d. - 60 000 Lt (17 377,20 Eur), 2013 m. lapkričio 8 d. - 30 750 Lt (8 905,82 Eur), 2013 m. lapkričio 25 d. - 111 320 Lt (32 240,50 Eur), iš viso 256 520 Lt (74 293,33 Eur), tai yra užmaskuotą kyšį R. A. R., kaip tariamą atlygį už bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį suteiktą reklamą, ir J. G. nurodymu, pagal susitarimą su R. A. R., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos apmokėjus politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugas, R. A. R. politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais iš P. K. gavo ir tokiu būdu priėmė 256 520 Lt (74 293,33 Eur) vertės politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugas.

Tokiu būdu P. K. ir G. R., veikdami bendrininkų grupe, laikotarpyje nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d., susitarę su R. A. R., trečiajam asmeniui – politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, davė iš viso 310 970 Lt (90 063,14 Eur) vertės kyšį.

3. R. A. R. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, V. B. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad politinė partija „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusį R. A. R., ir R. A. R., veikdamas politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai, siekdamas neteisėto politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ finansavimo, sukurstė V. B. pervesti lėšas į J. G. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tikslu apmokėti už politinei partijai suteiktas viešinimo paslaugas, panaudojant žinomai netikrus dokumentus, ir taip, padedant J. G., iššvaistyti V. B. žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ svetimą turtą, o V. B., sukurstytas R. A. R., o per jį ir juridinio asmens – politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“, iššvaistė jo žinioje buvusį, jam svetimą, didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent:

politinė partija „(duomenys neskelbtini)“, veikdama per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusį R. A. R., ir R. A. R., veikdamas politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai, siekdamas neteisėto politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ finansavimo, 2014 metais, tiksliau nenustatytu laiku ir būdu, sukurstė V. B., kuris nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 11 d. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir einamų pareigų pagrindu turėjo teisę valdyti ir disponuoti jo žinioje buvusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu – piniginėmis lėšomis, pervesti lėšas į J. G. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tikslu apmokėti už partijai suteiktas viešinimo paslaugas.

V. B., R. A. R. sukurstytas, veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013 – 2014 metais, direktoriaus pareigas ėjusiu J. G., žinodamas, kad J. G. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. sausio 30 d. reklamos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu nesuteiks 484 000 Lt (140 176,08 Eur) vertės paslaugų, t. y. reklamos paslaugų darbų, siekdamas melagingai pagrįsti tariamai teisėtą tokios sumos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų panaudojimą, veikdamas per nusikalstamų ketinimų nesuvokusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoją V. Z. ir direktoriaus pavaduotoją finansams R. V., 2014 m. vasario 3 d. – 2014 m. balandžio 4 d. laikotarpiu nurodė nusikalstamų ketinimų nesuvokusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkei Ž. B. įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas, jam žinomai suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio mokėjimo sąskaitas (duomenys neskelbtini) 2013-017 (2014 m. vasario 3 d.) ir (duomenys neskelbtini) 2013/2017 (2014 m. kovo 4 d.) bei PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (2014 m. balandžio 4 d.), kuriose nusikalstamų ketinimų nesuvokusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė D. P., J. G. pavedimu, įrašė žinomai netikrus duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo reklamos paslaugų iš viso už 484 000 Lt (140 176,08 Eur) bei pagal jas išmokėti pinigus. Ž. B., vykdydama šį nurodymą, nežinodama, kad jai pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio mokėjimo sąskaitos yra suklastotos, kaip atsiskaitymą už pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 484 000 Lt (140 176,08 Eur).

Taip V. B., sukurstytas politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakingojo sekretoriaus R. A. R., veikusio politinės partijos naudai, pervesdamas lėšas į J. G. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tikslu apmokėti už partijai suteiktas viešinimo paslaugas, bei, padedant J. G., pasinaudodamas žinomai netikromis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitomis faktūromis, melagingai pagrindė tariamai teisėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto – piniginių lėšų, panaudojimą ir iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės, iš viso 484 000 Lt (140 176,08 Eur) vertės turtą.

4. P. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, turėdamas sumanymą per R. A. R. duoti politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, apmokant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigais partijai teikiamas viešinimo paslaugas, panaudojo žinomai netikrus dokumentus ir, padedant J. G., iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

P. K., 2013 – 2014 metais e(duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezidento pareigas, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti ir disponuoti jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, veikdamas kartu su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 – 2014 metais direktoriaus pareigas ėjusiu J. G., žinodamas, kad J. G. vadovaujamos įmonės: VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos 5 d. reklamos sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu nesuteiks 365 420 Lt (105 832,95 Eur) vertės paslaugų, t. y. reklamos paslaugų darbų, turėdamas sumanymą duoti politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, siekdamas melagingai pagrįsti tariamai teisėtą šių UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų panaudojimą, 2013 m. liepos 4 d. – 2014 m. liepos 21 d. laikotarpiu, iš J. G. gavo: žinomai suklastotą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio mokėjimo sąskaitą serija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nusikalstamų ketinimų nesuvokusi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė D. P., J. G. pavedimu, įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo reklamos paslaugų iš viso už 54 450 Lt (15 769,81 Eur), ir žinomai suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio mokėjimo sąskaitas Serija (duomenys neskelbtini) ir Serija (duomenys neskelbtini) bei žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kuriose nusikalstamų ketinimų nesuvokusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė D. P., J. G. pavedimu, įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo reklamos paslaugų iš viso už 310 970 Lt (90 063,14 Eur), po to P. K., perdavęs šiuos žinomai netikrus dokumentus – suklastotas išankstinio mokėjimo sąskaitas ir PVM sąskaitą faktūrą nusikalstamų ketinimų nesuvokusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkei L. K., nurodė jas įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei pagal jas išmokėti pinigus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. L. K., vykdydama P. K. nurodymą, nežinodama, kad jai pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio mokėjimo sąskaitos ir PVM sąskaita faktūra yra suklastotos, kaip atsiskaitymą už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, pervedė 54 450 Lt (15 769,81 Eur) ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) filiale, ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 310 970 Lt (90 063,14 Eur). Taip P. K., padedant J. G., pasinaudodamas žinomai netikromis – pateiktomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio mokėjimo sąskaitomis faktūromis ir PVM sąskaita faktūra, jomis melagingai pagrįsdamas tariamai teisėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto – piniginių lėšų panaudojimą, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 4 d. – 2014 m. liepos 21 d. neteisėtai, už realiai negautas paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedęs J. G. vadovaujamoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – 365 420 Lt (105 832,95 Eur).

5. G. R. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, turėdamas sumanymą per R. A. R. duoti politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, apmokant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigais partijai teikiamas viešinimo paslaugas, būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, veikdamas per nusikalstamų ketinimų nesuvokusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ formalų direktorių M. P. ir vyr. finansininkes J. S. ir O. K., panaudojo žinomai netikrus dokumentus ir, padedant J. G., iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

G. R., 2013 – 2014 metais būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų įgaliotu atstovu ir faktiniu bendrovės vadovu, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisę, per UAB „(duomenys neskelbtini)“ formalų direktorių M. P., valdyti ir disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu – piniginėmis lėšomis, veikdamas kartu su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, 2013 – 2014 metais, direktoriaus pareigas ėjusiu J. G., žinodamas, kad J. G. vadovaujama įmonė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos 3 d. reklamos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. gegužės 27 d. reklamos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu nesuteiks 114 450 Lt (33 147,01 Eur) vertės paslaugų, t. y. reklamos paslaugų darbų, turėdamas sumanymą duoti partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, siekdamas melagingai pagrįsti tariamai teisėtą šių UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų panaudojimą, 2013 m. liepos 4 d. – 2014 m. rugpjūčio 12 d. laikotarpiu iš J. G. gavo žinomai suklastotas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio mokėjimo sąskaitą serija Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitą faktūrą serija MED Nr. 056, kuriose nusikalstamų ketinimų nesuvokusi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė D. P., J. G. pavedimu, įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo reklamos paslaugų iš viso už 114 450 Lt (33 147,01 Eur), po to G. R., veikdamas per nusikalstamų ketinimų nesuvokusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių M. P., perdavė šiuos žinomai netikrus dokumentus – suklastotas išankstinio mokėjimo sąskaitą ir PVM sąskaitas faktūras nusikalstamų ketinimų nesuvokusioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkėms J. S. ir O. K., joms nurodė šias sąskaitas įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei išmokėti pinigus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. J. S. ir O. K., per UAB „(duomenys neskelbtini)“ formalų direktorių M. P., vykdydamos G. R. nurodymą, nežinodamos, kad joms pateiktos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio mokėjimo sąskaita ir PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, kaip atsiskaitymą už VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 114 450 Lt (33 147,01 Eur). Taip G. R., padedant J. G., pasinaudodamas žinomai netikromis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio mokėjimo sąskaitomis faktūromis ir PVM sąskaita faktūra melagingai pagrindė tariamai teisėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto – piniginių lėšų panaudojimą, ir laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. neteisėtai, už realiai negautas paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedęs J. G. vadovaujamai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – 114 450 Lt (33 147,01 Eur).

6. J. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, žinodamas apie P. K., G. R. ir V. B. sumanymą politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais pervesti lėšas į jo vadovaujamų bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas tikslu apmokėti už politinei partijai suteiktas viešinimo paslaugas, panaudojo žinomai netikrus dokumentus ir padėjo iššvaistyti P. K. žinioje buvusį didelės vertės jam svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, G. R. žinioje buvusį didelės vertės jam svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir V. B. žinioje buvusį didelės vertės jam svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

J. G., 2013 – 2014 metais e(duomenys neskelbtini) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, kartu su P. K., 2013 – 2014 metais ėjusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezidento pareigas, turėjusiu teisę valdyti ir disponuoti jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, žinodamas, kad jo vadovaujamos įmonės: VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos 5 d. reklamos sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu nesuteiks 365 420 Lt (105 832,95 Eur) vertės paslaugų, t. y. reklamos paslaugų darbų, siekdamas melagingai pagrįsti tariamai teisėtą šių UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų panaudojimą, 2013 m. liepos 4 d. – 2014 m. liepos 21 d. laikotarpiu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė: jam žinomai suklastotą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio mokėjimo sąskaitą serija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nusikalstamų ketinimų nesuvokusi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė D. P., jo pavedimu, įrašė žinomai netikrus duomenis, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo reklamos paslaugų iš viso už 54 450 Lt (15 769,81 Eur), jam žinomai suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio mokėjimo sąskaitas Serija (duomenys neskelbtini) ir Serija (duomenys neskelbtini) bei žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nusikalstamų ketinimų nesuvokusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė D. P., jo pavedimu, įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo reklamos paslaugų iš viso už 310 970 Lt (90 063,14 Eur), po ko P. K., šiuos žinomai netikrus dokumentus – suklastotas išankstinio mokėjimo sąskaitas ir PVM sąskaitą faktūrą nusikalstamų ketinimų nesuvokusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkei L. K. nurodė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir pagal jas išmokėti pinigus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. L. K., vykdydama P. K. nurodymą, nežinodama, kad jai pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio mokėjimo sąskaitos ir PVM sąskaita faktūra yra suklastotos, kaip atsiskaitymą už pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atliktas paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 54 450 Lt (15 769,81 Eur) ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) filiale, ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 310 970 Lt (90 063,14 Eur).

J. G., veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų įgaliotu atstovu ir faktiniu bendrovės vadovu G. R., 2013 – 2014 metais turėjusiu teisę valdyti ir disponuoti per UAB „(duomenys neskelbtini)“ formalų direktorių M. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos 3 d. reklamos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. gegužės 27 d. reklamos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu nesuteiks 114 450 Lt (33 147,01 Eur) vertės paslaugų, siekdamas melagingai pagrįsti tariamai teisėtą šių UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų panaudojimą, 2013 m. liepos 4 d. – 2014 m. liepos 21 d. laikotarpiu, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinomai suklastotas: VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio mokėjimo sąskaitą serija Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nusikalstamų ketinimų nesuvokusi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė D. P., jo pavedimu, įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo reklamos paslaugų iš viso už 114 450 Lt (33 147,01 Eur), po ko G. R., veikdamas per nusikalstamų ketinimų nesuvokusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių M. P., perdavė šiuos žinomai netikrus dokumentus – suklastotas išankstinio mokėjimo sąskaitą ir PVM sąskaitas faktūras nusikalstamų ketinimų nesuvokusioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkėms J. S. ir O. K., bei nurodė įtraukti jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir išmokėti pinigus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. J. S. ir O. K., per UAB „(duomenys neskelbtini)“ formalų direktorių M. P., vykdydamos G. R. nurodymą, nežinodamos, kad joms pateiktos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio mokėjimo sąskaita ir PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, kaip atsiskaitymą už pateiktas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atliktas paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 114 450 Lt (33 147,01 Eur).

J. G., veikdamas kartu su V. B., nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 11 d. ėjusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. sausio 30 d. reklamos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu nesuteiks 484 000 Lt (140 176,08 Eur) vertės reklamos paslaugų darbų, siekdamas melagingai pagrįsti tariamai teisėtą šių UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų panaudojimą, 2014 m. vasario 3 d. – 2014 m. balandžio 4 d. laikotarpiu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė jam žinomai suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio mokėjimo sąskaitas (duomenys neskelbtini) (2014 m. vasario 3 d.) ir (duomenys neskelbtini) (2014 m. kovo 4 d.) bei PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) (2014 m. balandžio 4 d.), kuriose nusikalstamų ketinimų nesuvokusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė D. P., jo pavedimu, įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo reklamos paslaugų iš viso už 484 000 Lt (140 176,08 Eur), po ko V. B., veikdamas per nusikalstamų ketinimų nesuvokusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoją V. Z. ir direktoriaus pavaduotoją finansams R. V., perdavė šiuos žinomai netikrus dokumentus – suklastotas išankstinio mokėjimo sąskaitas nusikalstamų ketinimų nesuvokusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkei Ž. B., nurodė jas įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei išmokėti pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ž. B., vykdydama nurodymą, nežinodama, kad jai pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio mokėjimo sąskaitos yra suklastotos, kaip atsiskaitymą už pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 484 000 Lt (140 176,08 Eur).

Tokiu būdu J. G. padėjo, pasinaudojant žinomai netikromis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio mokėjimo sąskaitomis faktūromis ir PVM sąskaitomis faktūromis melagingai pagrįsti tariamai teisėtą lėšų panaudojimą, iššvaistyti didelės vertės turtą: P. K. žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 365 420 Lt (105 832,95 Eur), G. R. žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 114 450 Lt (33 147,01 Eur), ir V. B. žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 484 000 Lt (140 176,08 Eur), viso padėjo iššvaistyti 963 870 Lt (279 156,04 Eur) vertės svetimą turtą.

7. P. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2013 – 2014 metais e(duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezidento pareigas, būdamas atsakingas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį už juridinio asmens apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį už savalaikį teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, tyčia nuo 2013 m. liepos 3 d. iki 2014 m. liepos 21 d. organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2013 m. spalio 11 d., 2013 m. lapkričio 8 d., 2013 m. lapkričio 25 d., 2014 m. gegužės 16 d., 2014 m. liepos 21 d. sąskaitas faktūras ir 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai apmokėjo iš viso 310 970 Lt (90 063,14 Eur), kaip tariamą atlygį už reklamą, taip pat į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2013 m. liepos 5 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip tariamą atlygį už reklamą, ir pagal 2013 m. liepos 4 d. sąskaitą faktūrą nepagrįstai apmokėjo 54 450 Lt (15 769,81 Eur), kaip tariamą atlygį už reklamą. Tokiu būdu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas (paslaugų pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 257 000 Lt ir 53 970 Lt PVM, iš viso 310 970 Lt (90 063,14 Eur) ir paslaugų pirkimą iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 45 000 Lt ir 9 450 Lt PVM, iš viso 54 450 Lt (15 769,81 Eur)), tuo pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatą – „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalies nuostatą – „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais“, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 - 2014 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

8. G. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2013 – 2014 metais būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų įgaliotu atstovu ir faktiniu direktoriumi, veikęs per nusikalstamų ketinimų nesuvokusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ formalų direktorių M. P. ir vyr. finansininkes J. S. ir O. K., būdamas atsakingas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį už juridinio asmens apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį už savalaikį teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, siekdamas iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tyčia nuo 2013 m. liepos 3 d. iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: iš faktiškai vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2013 m. rugsėjo 11 d. ir 2014 m. rugpjūčio 12 d. sąskaitas faktūras ir 2013 m. liepos 3 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. gegužės 27 d. reklamos sutartį (duomenys neskelbtini) tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai apmokėjo iš viso 114 450 Lt (33 147,01 Eur), kaip tariamą atlygį už reklamą, dėl ko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas (paslaugų pirkimą iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 114 450 Lt (33 147,01 Eur), tuo pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatą – „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalies nuostatą – „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais“, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 - 2014 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

9. V. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 11 d. e(duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, būdamas atsakingas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį už juridinio asmens apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį už savalaikį teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, veikdamas juridinio asmens politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesams, siekdamas iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tyčia nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. balandžio 4 d. organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai, iš jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pagal pagamintus ir panaudotus jam žinomai netikrus dokumentus – 2014 m. vasario 3 d., 2014 m. kovo 4 d., 2014 m. balandžio 4 d. sąskaitas faktūras ir 2014 m. sausio 30 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai apmokėjo 484 000 Lt (140 176,08 Eur), kaip tariamą atlygį už reklamą. Tokiu būdu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas (paslaugų pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 484 000 Lt (140 176,08 Eur), tuo pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatą – „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalies nuostatą – „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais“, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

10. J. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2013 – 2014 metais e(duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį už juridinio asmens apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį už savalaikį teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, nuo 2013 m. liepos 3 d. iki 2014 m. liepos 21 d. tyčia organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje gavus:

- iš P. K. vadovaujamos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2013 m. spalio 11 d. (pastaba - nuosprendyje nurodyta sausio), 2013 m. lapkričio 8 d., 2013 m. lapkričio 25 d., 2014 m. gegužės 16 d., 2014 m. liepos 21 d. sąskaitas faktūras ir 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 310 970 Lt (90 063,14 Eur), kaip tariamą atlygį už reklamą,

- iš V. B. vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2014 m. vasario 3 d., 2014 m. kovo 4 d., 2014 m. balandžio 4 d. sąskaitas faktūras ir 2014 m. sausio 30 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 484 000 Lt (140 176,08 Eur), kaip tariamą atlygį už reklamą,

- iš P. K. vadovaujamos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2013 m. liepos 5 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip tariamą atlygį už reklamą, ir pagal 2013 m. liepos 4 d. sąskaitą faktūrą 54 450 Lt (15 769,81 Eur), kaip tariamą atlygį už reklamą,

- iš G. R. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. liepos 29 d., 2014 m. rugpjūčio 13 d. sąskaitas faktūras ir 2013 m. liepos 3 d., 2014 m. gegužės 27 d. reklamos sutartis tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 114 450 Lt (33 147,01 Eur), kaip tariamą atlygį už reklamą,

tokiu būdu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų pardavimas už 794 970 Lt (230 239,22 Eur) ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų pardavimas už 168 900 Lt (15 769,81 Eur), o šiais pinigais faktiškai buvo apmokėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013 m. gegužės 3 d. suteiktos viešinimo paslaugos, tuo buvo pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostata - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 13 straipsnio 3 dalies nuostata – „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalies nuostata – „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais“, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013 - 2014 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

11. R. A. R. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), juridinis asmuo – politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) buvo kaltinami tuo, kad R. A. R., veikdamas partijos naudai ir interesais, o politinė partija „(duomenys neskelbtini)“, veikdama per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusį R. A. R., kuris pasinaudodamas savo visuomenine - politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakingojo sekretoriaus, pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario padėtimi ir įgaliojimais, pažintimis su Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro patarėju, partijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu E. R. ir Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos viceministru, partijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu A. P., kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms - (duomenys neskelbtini) ministerijai ir Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijai (toliau - (duomenys neskelbtini) ministerija) ir jų valstybės tarnautojams, partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, tiesiogiai pats R. S. pažadėjo, susitarė priimti ir iš R. S. priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra paramos koncertą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame viešinama politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę, už tai pažadėjęs paveikti valstybės institucijas - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ministerijas, jų valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. kad R. A. R., veikdamas juridinio asmens partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, bei juridinis asmuo – politinė partija „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas per savo atstovą – R. A. R., kuris, siekdamas neteisėto politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ finansavimo, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, 2013 m., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikoje, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir 2013 m. rugsėjo 5 d. nuo 9 val. 28 min. iki 9 val. 50 min. vykusio pokalbio metu partijos „(duomenys neskelbtini)“ būstinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), R. A. R. darbo vietoje pažadėjo ir susitarė su R. S. priimti iš jo 147 000 Lt (42 574,14 Eur) vertės kyšį - paramos koncertą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame bus viešinama politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ ir jos lyderiai, už tai pažadėjęs paveikti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ministerijas ir jų valstybės tarnautojus, kad jie R. S. pateiktų (duomenys neskelbtini) ministerijos planuojamų viešųjų pirkimų viešųjų ryšių srityje techninių specifikacijų (pirkimų užduočių) projektus, paruoštų už R. S. įmones visą medžiagą, reikalingą dalyvavimui konkursuose, pakeistų viešųjų pirkimų užduočių sąlygas ir sumažintų laikraščių dienraščiuose leidžiamas maksimalias paslaugų apimtis (centimetrais), informuotų R. S., ar pagal pirkimų užduotis paslaugos gali būti teikiamos per televiziją, ir tokiu būdu sudarytų privilegijas ir išskirtines sąlygas bei padėtų laimėti R. S. nurodytoms įmonėms - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ministerijoje organizuojamus du viešuosius pirkimus, tai yra „(duomenys neskelbtini) ministerijos administruojamos (duomenys neskelbtini) pirkimą“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „(duomenys neskelbtini) pirkimą“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) bei duomenys neskelbtini) pirkimą (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Tęsdamas savo veiksmus, R. S., pagal susitarimą su R. A. R., (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 4 d. suorganizavus ir televizijoje (duomenys neskelbtini) tiesiogiai parodžius renginį, R. A. R. 2013 m. spalio 4 d. partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais gavo ir tokiu būdu iš R. S. priėmė 235 499,15 Lt (68 205,27 Eur) vertės paramos koncertą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo viešinama politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę.

12. R. S. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad jis, siekdamas, kad R. A. R., pasinaudodamas savo visuomenine - politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakingojo sekretoriaus, pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario padėtimi ir įgaliojimais, pažintimis su Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro patarėju, partijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu E. R. ir (duomenys neskelbtini) ministerijos viceministru, partijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu A. P., kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms - (duomenys neskelbtini) ministerijai ir (duomenys neskelbtini) ministerijai ir jų valstybės tarnautojams, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tiesiogiai pats pažadėjo ir susitarė su R. A. R., trečiajam asmeniui - partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra paramos koncertą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame viešinama politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę, ir pats susitaręs su R. A. R. netiesiogiai, trečiajam asmeniui - partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, t. y. R. S. siekdamas, kad R. A. R., pasinaudodamas savo visuomenine – politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakingojo sekretoriaus, pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario padėtimi ir įgaliojimais, pažintimis su Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro patarėju, partijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu E. R. ir (duomenys neskelbtini) ministerijos viceministru, partijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu A. P., kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms - (duomenys neskelbtini) ministerijai ir (duomenys neskelbtini) ministerijai ir jų valstybės tarnautojams, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam pateiktų (duomenys neskelbtini) ministerijos planuojamų viešųjų pirkimų viešųjų ryšių srityje techninių specifikacijų (pirkimų užduočių) projektus, paruoštų už R. S. atstovaujamas įmones visą medžiagą, reikalingą dalyvavimui konkursuose, pakeistų viešųjų pirkimų užduočių sąlygas ir sumažintų laikraščių dienraščiuose leidžiamas maksimalias paslaugų apimtis (centimetrais), informuotų R. S., ar pagal pirkimų užduotis paslaugos gali būti teikiamos per televiziją, ir tokiu būdu sudarytų privilegijas ir išskirtines sąlygas bei padėtų laimėti R. S. nurodytoms įmonėms – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ministerijoje organizuojamus du viešuosius pirkimus, tai yra „(duomenys neskelbtini) ministerijos administruojamos (duomenys neskelbtini)pirkimą“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „(duomenys neskelbtini) pirkimą“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) ministerijos organizuojamą viešąjį „(duomenys neskelbtini) pirkimą (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)), 2013 m., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikoje, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir 2013 m. rugsėjo 5 d. nuo 9 val. 28 min. iki 9 val. 50 min. vykusio pokalbio metu partijos „(duomenys neskelbtini)“ būstinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), R. A. R. darbo vietoje, pažadėjo ir susitarė su R. A. R., trečiajam asmeniui - partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, duoti 147 000 Lt (42 574,14 Eur) vertės kyšį - paramos koncertą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame bus viešinama politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ ir jos lyderiai.

Tęsdamas savo veiksmus, R. S., pagal susitarimą su R. A. R., (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 4 d. suorganizavus ir televizijoje (duomenys neskelbtini) tiesiogiai parodžius renginį, R. S. 2013 m. spalio 4 d. partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais davė, o R. A. R. iš R. S. priėmė 235 499,15 Lt (68 205,27 Eur) vertės paramos koncertą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo viešinama politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę.

13. Be to, R. S. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad jis, siekdamas, kad A. J. (kuriam ikiteisminis tyrimą 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tai yra A. J. mirus), pasinaudodamas savo visuomenine - Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos viceministro padėtimi ir įgaliojimais, kita tikėtina įtaka valstybės institucijai – (duomenys neskelbtini) ministerijai ir jos valstybės tarnautojams, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, netiesiogiai per R. A. R. ir tiesiogiai pats pažadėjo ir susitarė su A. J., trečiajam asmeniui - partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra paramos koncertą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame viešinama politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę, ir susitaręs netiesiogiai, trečiajam asmeniui - partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, t. y. R. S. siekdamas, kad A. J., pasinaudodamas savo visuomenine – Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos viceministro padėtimi ir įgaliojimais, kita tikėtina įtaka valstybės institucijai –(duomenys neskelbtini) ministerijai ir jos valstybės tarnautojams, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, priderintų viešojo pirkimo užduoties sąlygas, kad jį laimėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu sudarytų privilegijas ir išskirtines sąlygas bei padėtų laimėti R. S. nurodytai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ministerijoje organizuojamą viešąjį pirkimą, tai yra „(duomenys neskelbtini) pirkimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)), 2013 m., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos Respublikoje, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir 2013 m. spalio 2 d. nuo 16 val. 06 min. iki 16 val. 09 min. vykusio pokalbio metu partijos „(duomenys neskelbtini)“ būstinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), R. A. R. darbo vietoje, netiesiogiai per R. A. R. ir tiesiogiai pats pažadėjo ir susitarė su A. J., trečiajam asmeniui - partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, duoti 147 000 Lt (42 574,14 Eur) vertės kyšį - paramos koncertą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame bus viešinama politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ ir jos lyderiai.

Tęsdamas savo veiksmus, R. S., pagal netiesioginį per R. A. R. susitarimą su A. J., (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 4 d. suorganizavus ir televizijoje (duomenys neskelbtini) tiesiogiai parodžius renginį, R. S. 2013 m. spalio 4 d. partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais davė, o A. J. iš R. S. priėmė 235 499,15 Lt (68 205,27 Eur) vertės paramos koncertą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo viešinama politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę.

14. R. A. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o per jį ir juridinis asmuo politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, kad R. A. R., e(duomenys neskelbtini) vadovaujančias pareigas viešajame juridiniame asmenyje, laikotarpyje nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. birželio 25 d. būdamas politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakinguoju sekretoriumi, siekdamas neteisėto politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ finansavimo bei norėdamas išvengti veiksmingos politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ bei su ja susijusių politinių kampanijų finansavimo kontrolės, būdamas atsakingas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį už juridinio asmens apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį už savalaikį teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, veikdamas juridinio asmens partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesams, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, tikslu dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksuoti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme bei Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatyme numatytuose apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose, tyčia nuo 2013 m. (tiksliau tyrimo metu nenustatytos datos), bet ne vėliau kaip nuo 2013 m. liepos 3 d. iki 2014 m. birželio 25 d. organizavo apgaulingą juridinio asmens – politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, tai yra suorganizavęs viešinimo paslaugų suteikimą partijai „(duomenys neskelbtini)“ ir suteiktų paslaugų apmokėjimą iš kitų juridinių asmenų sąskaitų, šios informacijos apie įvykius ir ūkines operacijas nepateikė vyriausiajam buhalteriui ir tokiu būdu neįtraukė į partijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą su turto, įsipareigojimų dydžiu ir struktūros pasikeitimu susijusių gautų piniginių lėšų, dėl to iš dalies negalima nustatyti politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ 2013 - 2014 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

R. A. R. 2013 m., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikoje, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir 2013 m. rugsėjo 5 d. nuo 9 val. 28 min. iki 9 val. 50 min. vykusio pokalbio metu partijos „(duomenys neskelbtini)“ būstinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), R. A. R. darbo vietoje pažadėjo ir susitarė su R. S. partijos naudai ir interesais priimti iš jo 147 000 Lt (42 574,14 Eur) vertės paramos koncertą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame bus viešinama politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ ir jos lyderiai, už tai pažadėjęs paveikti valstybės institucijas ir jų valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. R. S., pagal susitarimą su A. R., suorganizavus paramos projektą „(duomenys neskelbtini)“, tai yra: - susitarus su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad jos įgyvendintų projektą „(duomenys neskelbtini)“, - projekto įgyvendinimui įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje gavus 63 818,86 Lt (18 483,22 Eur) (2013 m. spalio 2 d. gavus 49 000 Lt (14 191,38 Eur) paramą iš AB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2013 m. spalio 10 d. gavus 14 818,86 Lt (4 291,84 Eur) už paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“), bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje gavus 111 320 Lt (32 240,50 Eur) (2013 m. rugsėjo 19 d. ir 2013 m. spalio 15 d. iš viso gavus 96 800 Lt (28 035,22 Eur) iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir 2013 m. spalio 23 d. gavus 14 520 Lt (4 205,28 Eur) iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“), tai yra iš viso 175 138,86 Lt (50 723,72 Eur), - 2013 m. rusėjo – 2013 m. gruodžio mėn. iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų projekto „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimui įsigijus iš įmonių ir fizinių asmenų pagal PVM sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, kitus mokėjimo dokumentus paslaugų (prekių) už 206 241,26 Lt (59 731,60 Eur) ir 29 257,89 Lt (8 473,67 Eur) PVM, tai yra iš viso 235 499,15 Lt (68 205,27 Eur) ir (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 4 d. suorganizavus ir televizijoje TV 3 tiesiogiai parodžius renginį, R. A. R. 2013 m. spalio 4 d. partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais gavo iš R. S. 235 499,15 Lt (68 205,27 Eur) vertės paramos koncertą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo viešinama politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ ir jos lyderiai, ir, žinodamas apie partijos gautas viešinimo paslaugas, šios informacijos apie įvykius ir ūkines operacijas nepateikė partijos vyriausiajam buhalteriui, neorganizavo iš R. S. projekto „(duomenys neskelbtini)“ vykdymui gautų piniginių lėšų, iš viso 235 499,15 Lt (68 205,27 Eur) įregistravimo apskaitos registruose, įtraukimo į partijos buhalterinę apskaitą. Tęsdamas savo veiksmus apie 2013 m. gegužės 3 d. R. A. R. pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugų sutartį, pagal kurią partija „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už partijai suteiktas viešinimo paslaugas sumokėti 1 100 000 Lt (318 582,02 Eur) plius PVM. R. A. R., žinodamas, kad pagal šią sutartį partija laikotarpyje nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2013 m. rugsėjo 3 d. pagal PVM sąskaitas faktūras apmokėjo tik dalį paslaugų, iš viso su PVM 354 931,72 Lt (102 795,33 Eur), 2013 m., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. gegužės 21 d. 14 val. 39 min. Lietuvos Respublikoje, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pažadėjo ir susitarė su P. K. ir per pastarąjį su G. R. priimti iš pastarųjų nuo jų nurodytų viešųjų pirkimų darbų/paslaugų kainos 5 procentų dydžio kyšį, už tai pažadėjęs paveikti valstybės instituciją ir jos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. 2013 m., tiksliau tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 3 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, R. A. R. susitarė su P. K. ir per pastarąjį su G. R., kad jie jam pažadėtas pinigines lėšas pervestų į J. G. vadovaujamų įmonių (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) sąskaitas, taip pat susitarė su J. G., kad pastarasis už partijai suteiktas viešinimo paslaugas apmokėtų iš P. K. ir G. R. pervestų lėšų. Laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. sausio 30 d. (tiksliau tyrimo nenustatytu metu), Vilniuje, tiksliau tyrimo nenustatytoje vietoje, R. A. R. susitarė su V. B., kad pastarasis partijos naudai pervestų lėšas į J. G. vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, taip pat susitarė su J. G., kad pastarasis už partijai suteiktas viešinimo paslaugas apmokėtų iš V. B. pervestų lėšų. 2013 m., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 17 d. (tiksliau tyrimo nenustatytu metu), Vilniuje, tiksliau tyrimo nenustatytoje vietoje, R. A. R. susitarė su P. K., kad jis dalį jam pažadėtų piniginių lėšų pervestų į UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą tikslu apmokėti partijos „(duomenys neskelbtini)“ XII kongreso maitinimo išlaidas. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje partijos naudai gavus: - iš P. K. vadovaujamos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2013 m. spalio 11 d., 2013 m. lapkričio 8 d., 2013 m. lapkričio 25 d., 2014 m. gegužės 16 d., 2014 m. liepos 21 d. sąskaitas faktūras ir 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 310 970 Lt (90 063,14 Eur), kaip tariamą atlygį už reklamą, - iš V. B. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2014 m. vasario 3 d., 2014 m. kovo 4 d., 2014 m. balandžio 4 d. sąskaitas faktūras ir 2014 m. sausio 30 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 484 000 Lt (140 176,08 Eur), kaip tariamą atlygį už reklamą, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje partijos naudai gavus: - iš P. K. vadovaujamos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2013 m. liepos 5 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip tariamą atlygį už reklamą, ir pagal 2013 m. liepos 4 d. sąskaitą faktūrą 54 450 Lt (15 769,81 Eur), kaip tariamą atlygį už reklamą, - iš G. R. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. liepos 29 d., 2014 m. rugpjūčio 13 d. sąskaitas faktūras ir 2013 m. liepos 3 d., 2014 m. gegužės 27 d. reklamos sutartis tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 114 450 Lt (33 147,01 Eur), kaip tariamą atlygį už reklamą, UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje partijos naudai gavus: - P. K. prašymu, panaudojus apgaulę, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus – dvi 2014 m. vasario 18 d. išankstinio mokėjimo sąskaitas už renginio organizavimą ir aptarnavimą 39 968 Lt (11 575,53 Eur) vertės salių nuomos ir partijos „(duomenys neskelbtini)“ kongreso dalyvių maitinimo paslaugas, tai yra bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) centro „(duomenys neskelbtini)“ gavus iš viso 1 003 838 Lt (290 731,57 Eur) ir J. G., pagal susitarimą su R. A. R., iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos laikotarpyje nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2014 m. spalio 17 d. apmokėjus už partijos viešinimo paslaugas, R. A. R., žinodamas, kad J. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų lėšų sumokėjo už partijai suteiktas viešinimo paslaugas, taip pat P. K. pagal susitarimą su R. A. R. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų į UAB (duomenys neskelbtini) centro „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, apmokėjus bendrovei (duomenys neskelbtini) centras „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 39 968 Lt (11 575,53 Eur) vertės partijos „(duomenys neskelbtini)“ renginio organizavimo ir aptarnavimo išlaidas, šios informacijos apie įvykius ir ūkines operacijas nepateikė partijos vyriausiajam buhalteriui, nepavedė vyriausiajam buhalteriui apmokėti už suteiktas paslaugas ir neorganizavo partijos viešinimui ir renginio organizavimui ir aptarnavimui gautų piniginių lėšų, iš viso 1 003 838 Lt (290 731,57 Eur) įregistravimo apskaitos registruose, įtraukimo į partijos buhalterinę apskaitą (jų gavimą ir panaudojimą atvaizduojant UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) centro „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje). Tokiu būdu į juridinio asmens - partijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukus su turto, įsipareigojimų dydžiu ir struktūros pasikeitimu susijusių gautų piniginių lėšų - 235 499,15 Lt (68 205,27 Eur), gautų iš R. S. projekto „(duomenys neskelbtini)“ vykdymui ir 1 003 838 Lt (290 731,57 Eur), gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ partijos viešinimui ir partijos renginio organizavimui ir aptarnavimui, R. A. R., pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 16 straipsnio 1 dalį (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose), 2004 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 1 straipsnio 1 dalį (reikalavimą užtikrinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo teisėtumą bei viešumą, sukurti veiksmingą ir skaidrią politinių partijų ir 8 politinių kampanijų finansavimo kontrolę) ir 19 straipsnio 1 dalį (keliamą reikalavimą politinės partijos buhalterinę apskaitą tvarkyti šio ir Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka), taip pat 10 straipsnio 6 ir 7 dalis (reikalavimą privalomai aukas registruoti aukų lapuose ir finansavimo apskaitos žiniaraštyje, nurodyti jų sumas, aukotojus, jų kodą, ar registracijos kodą, adresą ar buveinės adresą kai aukotojas yra juridinis asmuo), 11 straipsnio 1 dalį (reikalavimą, draudžiantį naudoti politinėms partijoms ar politinėms kampanijoms gautas aukas, kurios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, o tokias aukas gavus, jei aukotojas yra žinomas, per 5 darbo dienas nuo tokios aukos gavimo dienos jam raštu pasiūlyti atsiimti auką, nurodant atsisakymo priimti auką priežastis, jeigu aukotojas yra nežinomas arba žinomas aukotojas per 3 darbo dienas nuo rašytinio pranešimo apie pasiūlymą atsiimti auką grąžinamos aukos nepriima, per 5 darbo dienas privalomai tokią auką perduoti turinčiam teisę teikti labdarą juridiniam asmeniui), 12 straipsnio 3 dalį (reikalavimą politinės kampanijos finansavimo sutartis, patvirtinančias politinės kampanijos dalyvio (aukos gavėjo) ir aukotojo turtinius ir neturtinius (politinius) įsipareigojimus, sudaryti raštu, jas pasirašant politinės kampanijos dalyviui (aukos gavėjui), politinės kampanijos iždininkui ir aukotojui, šias sutartis skelbiant viešai, tuo pačiu draudžiant sudaryti slaptus įsipareigojimus), apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ 2013 - 2014 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

15. Nuteistojo V. B. gynėjas advokatas Zigmas Pečiulis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, ir dėl šių nusikalstamų veikų V. B. išteisinti.

15.1. Apeliantas teigia, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria V. B. pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, neteisėta ir nepagrįsta, prieštarauja materialinės bei proceso teisės normoms bei teismų praktikai.

15.2. Cituodamas BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismų praktiką, susijusią su apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai, įrodymų analizei bei vertinimui keliamais reikalavimais, akcentuodamas tai, kad išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje keliamus reikalavimus; nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais; teismas turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-24/2014, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-67-746/2015, Nr. 2K-418-699/2015, Nr. 2K-627-303/2015, Nr. 2K-224-942/2016, Nr. 2K-268-697/2018, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barbera, Messegue and Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10588/83, 10589/83 ir 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96), nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas išdėstė įrodymus, sutrumpintai perrašė teisiamojo posėdžio protokolą, tačiau V. B. kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų iš esmės neanalizavo.

15.3. Taip pat teigia, kad šioje byloje kyla abejonių dėl teismo nešališkumo. Teismo išvados dėl byloje esančių/nesančių įrodymų yra tendencingos. Užuot išnagrinėjęs V. B. pateiktus rašytinius parodymus ir nurodęs įrodymus, kuriems tie parodymai prieštarauja, teismas apsiribojo išvadomis, jog viena ar kita aplinkybė yra teismui akivaizdi, V. B., kitų asmenų parodymai yra tik jų gynybinė pozicija, palankias V. B. aplinkybes (pavyzdžiui, tai, kad sprendimą dėl Reklamos sutarties sudarymo priėmė ne V. B., o akcininkai) atmetė kaip visiškai nereikšmingas, objektyviai nevertino aplinkybių, susijusių su subjektyvine veikos puse (motyvų nebuvimas)

15.4. Kritikuodamas apygardos teismo išvadas dėl liudytojais apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, darbuotojų parodymų, 2014 m. sausio 30 d. reklamos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Reklamos sutartis) ir tuo pačiu V. B. parodymų vertinimo, apeliantas pažymi, kad jo ginamasis jau seniai nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ar darbuotojas, šią įmonę kontroliuoja A. G. įmonė, jokių verslo ar asmeninių santykių, išskyrus pažintį, tarp V. B. ir A. G. nėra. V. Z., R. A., Ž. B., R. V., R. B., V. G., L. G. ir kiti nėra kaip nors pavaldūs V. B.. Teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių minėti asmenys neva siekė padėti V. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės, jų apie šias aplinkybes net nepaklausė. Byloje jokių įrodymų ar bent jau duomenų, patvirtinančių, jog paminėti asmenys siekia ar yra suinteresuoti padėti V. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nėra, todėl teismas nepagrįstai atmetė šių liudytojų parodymus.

15.5. Nurodo, kad teisme nebuvo apklaustas nei vienas asmuo, kuris išmanytų verslo logiką ir galėtų paaiškinti, kokia ta logika yra. Verslo logika nėra teisės dalykas, apie kurią teismas, apelianto manymu, galėtų spręsti kompetentingai. Verslo logika, reklamos įtaka verslui yra labai sudėtingas dalykas, reikalaujantis specialių žinių ir patirties. Tiek V. B., tiek A. G., tiek kitų pirmiau minėtų liudytojų, kurie yra verslininkai, šioje srityje dirbantys daug metų, parodymai patvirtina, kad prekės ženklo žinomumas - šiuo atveju – „(duomenys neskelbtini)“ logotipo viešinimas turi didelės reikšmės verslo sėkmei. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl paminėtos reklamos sutarties prieštaravimo verslo logikai, kaip ir „apskritai logikai“, yra nepagrįstos, deklaratyvios, neparemtos byloje ištirtais įrodymais, specialiomis žiniomis, teismų praktika, grindžiamos tik teismo nuomone, ko, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, daryti negalima.

15.6. Apeliantas, nesutikdamas su apygardos teismo teiginiais, kad susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pirkėju „(duomenys neskelbtini)“ dėl galutinės sandorio kainos buvo pasiektas 2014 m. sausio 23 d. derybų Estijoje metu, Reklamos sutartis įmonei nebuvo nei reikalinga, nei naudinga, nurodo, kad žodinis susitarimas tokiuose sandoriuose turi nebent moralinę reikšmę. Liudytojas J. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 140, b. l. 49), tiek teisme parodė, kad kaina buvo suderėta 2014 m. kovo 31 d. susitikime Taline (jau po paminėtos Reklamos sutarties sudarymo), o ne 2014 m. sausio 23 d. Stokholme, „apie 61,6 mln. Eur“, ir tik 2014 m. gegužės mėn. (po Reklamos sutarties įvykdymo) buvo suderėtos visos sandorio sąlygos. Kartu apeliantas pažymi, kad paminėti liudytojo J. N. parodymai nuosprendyje yra aprašyti visiškai kitaip.

15.7. 2013 m. spalio 10 d. derybų susitarime (tikslus pavadinimas - pirminės sąlygos) (t. 140, b. 1. 78-83, 90-91), kuriuo remiasi teismas, nustatydamas susitarimo dėl pardavimo kainos datą, nurodyta, kad 100 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų kaina yra 61 mln. Eur, t. y. 600 000 Eur (2 071 680 Lt) mažesnė nei 2014 m. kovo 31 d. susitarime. Pirminių sąlygų 3.2. punkte nurodyta, kad turto pirkimo kaina yra pagrįsta pardavėjų pateikta informacija, apskaičiuojant grynąsias veiklos pajamas ir nuomos sąrašu. Rašytinis susitarimas buvo sudarytas 2014 m. kovo 31 d., t. y. po 2014 m. sausio 30 d. reklamos sutarties sudarymo. Kaina, lyginant su 2013 m. spalio 10 d. susitarimu, padidėjo ir tai įvyko dėl padidėjusių nuomos pajamų. Kokią įtaką padarė (ar jos nepadarė) pajamų padidėjimui Reklamos sutarties vykdymas, nėra nustatyta ir paremta įrodymais. Byloje liudytojais apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai ir darbuotojai A. G., V. Z. ir R. A. parodė, jog po Reklamos sutarties vykdymo pradžios UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotų patalpų plotas ir nuomos pajamos padidėjo. J. N. parodė (t. 140, b. l. 49), kad 2014 m. kovo 31 d. vykusių derybų metu V. B. pareiškė, jog pastato užimtumas padidėjo vienu procentu, dėl šios priežasties šalys susitarė pirkimo-pardavimo kainą padidinti 600.000 Eurų. Teismas nuosprendyje šių aplinkybių neanalizavo, nevertino, o tik apsiribojo samprotavimais apie logiką.

15.8. Apeliantas nurodo ir tai, kad reklamos paslaugos pagal Reklamos sutartį tikrovėje bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ kainavo ne 484 000 Lt, o 400 000 Lt, nes bendrovė 84 000 Lt (PVM suma) teisėtai sumažino į biudžetą mokamą PVM sumą.

15.9. 2014 m. kovo 31 d. rašytiniame susitarime (kuris nėra teisiškai įpareigojantis, atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą, prievarta jo įvykdyti negalima) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pirkimo kaina yra paremta pardavėjų pateiktų grynųjų veiklos pajamų ir nuomos sąrašu. Šiame susitarime UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimo kainos padidėjimas, lyginant su 2013 m. spalio 10 d. pirminėse sąlygose numatyta kaina, yra daugiau nei penkis kartus didesnis nei pagal Reklamos sutartį sumokėta suma, o atsižvelgiant į sandorio sumą, kaip parodė A. G., Reklamos sutarties kaina buvo nereikšminga.

15.10. Kartu nurodytų aplinkybių kontekste, gynėjas pažymi, kad teisiškai įpareigojanti yra tik notaro patvirtinta nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartis, po kurios jau tikrai nebegalima derėtis dėl kainos. Ši sutartis šiuo atveju buvo sudaryta tik 2014 m. gegužės mėn.

15.11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimo esmę, gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad sandorio kainos jokie nuomininkų skaičiaus ar nuomojamo ploto dydžio (t. y. pajamų, kurias generuoja nupirktas turtas) pasikeitimai Reklamos sutarties sudarymo metu negalėjo įtakoti, aiškiai prieštarauja verslo logikai.

15.12. Nei V. B., nei A. G., nei V. Z. ar R. A. nėra reklamos poveikio ar jos kainos žinovai. Dėl to dėl reklamos buvo kreiptasi į rekomenduotą ir Lietuvoje gerai žinomą šios srities specialistą. J. N. parodė, kad po UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto nupirkimo jie į televiziją dėl reklamos nesikreipė, nes reklama televizijoje yra brangiausia (t. 140, b. l. 50). Atlikus išsamų tyrimą, dabar galima palyginti, kiek už reklamą mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek už analogišką reklamą mokėjo kiti. 2014 m. pradžioje nei vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų ar vadovų tokių žinių neturėjo, derybos dėl turto pardavimo ėjo į pabaigą, todėl, siekiant padidinti bendrovės pajamas ir išnuomotą plotą, reikėjo skubiai imtis veiksmų. Šias aplinkybes patvirtino vienas iš didžiausių tuometinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų A. G., kurio parodymai sutampa ir su V. B. parodymais.

15.13. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo R. A. parodymų matyti, jog Reklamos sutarties projektą jam atvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, nurodė, kad siūlo viešinimo paslaugas. R. A. perdavė projektą atsakingiems už tokias sutartis asmenims. Sprendžiant iš liudytojo V. Z. parodymų, Reklamos sutartį jis pasirašė akcininkų sprendimu. Sutarties projektą V. Z. perdavė R. A.. Iš liudytojo A. G. parodymų matyti, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, pritarė sandoriui dėl reklamos su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bankai darė spaudimą, todėl tam, kad nebankrutuotų, ieškojo kelių išreklamuoti projektą ir parduoti. Reklama jiems buvo labai reikalinga. Reklamos sutartis buvo pasirašyta likus gal pusei metų iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl Reklamos sutarties niekam neturi pretenzijų. Kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ar akcininkai - V. G., L. G., Ž. B., R. V., R. B. davė iš esmės analogiškus parodymus.

15.14. Taigi, apygardos teismo išvados, kad reklama UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo naudinga, po Reklamos sutarties pasirašymo atlikti mokėjimai buvo ekonomiškai visiškai nepagrįsti, akivaizdžiai nesutampantys su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ interesais ir iš esmės trukdantys pelningai įmonės veiklai, neparemtos ištirtais ir išanalizuotais įrodymais, todėl laikytinos prielaidomis. Šie mokėjimai nesumažino turto pardavimo kainos, galimai ją padidino. Didžiausios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos ir pelnas buvo iš „(duomenys neskelbtini) pastatų“ pardavimo.

15.15. Skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta apie tai, ar V. B. žinojo, ar nežinojo apie R. A. R. susitarimus (jeigu jie yra įrodyti) su kitais asmenimis, kaip bus užskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už reklamą sumokėti pinigai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. B. turto iššvaistymą padarė ne bendrininkų grupėje. Kriminalinės žvalgybos duomenų teismas nevertino, jų neanalizavo. Konkretūs įrodymai, kuriais būtų patvirtinta, kad V. B. žinojo apie pinigų užskaitymą, nuosprendyje neaptarti, nes jų byloje nėra.

15.16. Nei skundžiamame nuosprendyje, nei byloje nėra įrodymų apie tai, kaip R. A. R. sukurstė V. B. iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Pagal byloje esančius įrodymus, pasak gynėjo, galima daryti tik vieną išvadą - R. A. R. rekomendavo V. B. R. S., kaip gerą reklamos, viešinimo ir verslo žinomumo specialistą. Šią aplinkybę V. B. pripažįsta. R. A. R., o tuo labiau V. B. tokiuose veiksmuose įžvelgti nusikaltimo požymių neįmanoma. Prokuroras tvirtina, kad Reklamos sutartyje numatyta suma priklausė ne nuo paslaugų realios kainos, o nuo to, kaip R. A. R. ir V. B. susitarė dėl to, kiek pinigų V. B. skirs partijai. Byloje taip ir liko nenustatyta, kodėl V. B. turėjo ar norėjo mokėti partijai pinigus. Juk tokie V. B. veiksmai aiškiai prieštarauja verslo logikai, apie kurią rašė teismas. V. B. niekada nebuvo partijos narys ar rėmėjas, niekada iš partijos nieko negavo.

15.17. Nuosprendyje teismas nustatė, kad V. B. nusikaltimus darė veikdamas per nusikalstamų ketinimų nesuvokusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoją V. Z. ir direktoriaus pavaduotoją finansams R. V.. Tačiau nuosprendyje nėra atskleistas V. B. tokio veikimo turinys, jo atlikti veiksmai (juos įkalbinėjo, spaudė, grasino ar kt.), taip pat neaptarti ir įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, nustatydamas tokį V. B. veikimo būdą, nes tokių įrodymų byloje nėra.

15.18. Gynėjas nurodo ir tai, kad V. B. iki pirmojo teismo posėdžio J. G. nebuvo matęs. Nepaisant to, teismas laikė įrodyta, kad V. B. veikė sukurstytas R. A. R. ir padedant J. G.. Teismas iš kaltinimų V. B. ir J. G. pašalino aplinkybę, kad jie veikė bendrininkų grupe, todėl bendrininkavimo nuostatų taikymas, apelianto manymu, yra neteisingas.

15.19. Nors apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti dėl kaltinime nurodyto V. B. elgesio motyvo, tačiau nurodė, kad motyvo nebuvimas turto iššvaistymo veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi, nes motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo sudėties elementas. Kodėl neturi - neaišku, nuosprendyje tokia teismo išvada nei įstatymu, nei teismų praktika nepagrįsta. Apelianto manymu, kaltinimas privalėjo pateikti įrodymus bent jau dėl iššvaistymo motyvo, t. y. dėl V. B. suinteresuotumo mokėti partijai pinigus. Aprašant V. B. veikas, dėl kaltės formos nuosprendžio pradžioje teismas nepasisakė, tuo tarpu bausmių skyrimo motyvuose nurodė, kad visi kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Esant nurodytai aplinkybei, teismas nepagrįstai konstatavo, kad motyvas nėra reikšmingas.

15.20. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2014 metais. 2017 m. gegužės 9 d. V. B. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad jis, susitaręs su R. A. R., politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ davė 140 176,09 Eur (484.000 Lt) kyšį už tai, kad R. A. R., pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) ir jai pavaldžiai VĮ „(duomenys neskelbtini)“, paveiktų (duomenys neskelbtini) bei VĮ „(duomenys neskelbtini)“, kad šios padėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėti viešajame pirkime „VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo administracinio pastato su patikros postu, parkavimo ir egzaminavimo aikštelėmis bei garažu statybos darbai“. Tokiame įtarimo tekste buvo galima įžvelgti V. B. motyvą. Tačiau tiriant bylą paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtą viešąjį pirkimą laimėjo su mažiausia kaina, objektas yra pilnai pastatytas, priimtas ir jau eksploatuojamas. Jokių nusiskundimų dėl šio objekto iš nieko nebuvo gauta. Prokuroras 2018 m. balandžio 12 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą V. B. atžvilgiu dalyje dėl prekybos poveikiu, nesant V. B. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 3 dalyje, požymių, nutraukė (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiame nutarime nurodoma, kad išnaudojus visas galimybes, atlikus visus įmanomus procesinius veiksmus, nepavyko nustatyti, kad V. B. pasiūlė, pažadėjo, susitarė ar per bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ partijos naudai davė 484 000 Lt, siekdamas, jog A. R. ar kiti asmenys baudžiamajame įstatyme nustatytu būdu paveiktų atitinkamas institucijas, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie VĮ „(duomenys neskelbtini)“ organizuotame konkurse ar kitais tikslais atitinkamai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus. Nepaisant to, prokuroras teisme kvietė liudyti Š. Ž., nors Š. Ž. apie teismo nagrinėjamus kaltinimus nieko nežinojo, galėjo paliudyti tik apie VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo viešąjį pirkimą (t. 140, b. l. 8-10). Tokiu būdu, gynėjo manymu, prokuroras siekė teismui sudaryti įspūdį, kad pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vis tik mokėjo už viešojo konkurso laimėjimą, nors pats pripažino, jog įrodyti to nepavyko.

15.21. Apeliantas nesutinka ir su apygardos teismo išvada dėl V. B. iniciatyvos iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. V. B. patyręs verslininkas ir aiškiai suvokia savo įmonės tikslus - gauti pelną, o paskirsčius pelną (sumokėjus dividendus) - gauti iš įmonės pinigų sau. Nenustačius iššvaistymo motyvo, lieka nesuvokiama, kodėl jis veikė prieš save ir savo tikslus.

15.22. Aptardamas teismų praktikos išaiškinimus, susijusius su tyčinės kaltės (tiesioginės ir netiesioginės tyčios), iššvaistant turtą, konstatavimui reikšmingų aplinkybių nustatymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-451/2014), apeliantas nurodo, kad nuosprendyje išdėstyti įrodymai neleidžia padaryti išvados, jog turto iššvaistymas buvo padarytas V. B. iniciatyva. V. B., J. G., R. A. R., R. A., V. Z. parodymais nustatyta, kad R. A. R., iš V. B. sužinojęs, jog reikia didinti „(duomenys neskelbtini)“ žinomumą, rekomendavo R. S.. R. S. pakalbėjo su V. B., jie susitarė, kad V. B. duos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo telefoną, kuris suderins su R. S. valdomos įmonės direktoriumi reklamos sutarties sąlygas. Jokių kalbų apie kainas ir reklamos paslaugų pobūdį nebuvo. Po to J. G. bendravo su R. A. ir V. Z.. Pastarųjų pareiga buvo susitarti su J. G. dėl reklamos sutarties sąlygų. Byloje nėra ir nuosprendyje neaptarti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog V. B. davė R. A. ir V. Z. kokius nors nurodymus ar darė kokią nors įtaką dėl sutarties sąlygų. Nors teismas nurodė, kad kitų asmenų dalyvavimas, atlikti veiksmai, pasirašant Reklamos sutartį, mokant pagal ją pinigus, šiuo atveju neturi jokios reikšmės, tačiau tokios savo išvados nemotyvavo. Taip pat neaišku, kuo pasireiškė V. B. iniciatyva sudaryti Reklamos sutartį, t. y. kokie konkretūs V. B. veiksmai tą iniciatyvą patvirtina, išskyrus tai, jog V. B. davė R. S. bendrovės darbuotojo telefono numerį.

15.23. Gynėjo teigimu, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų 2014 m. sausio 17 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas (t. 141, b. l. 18-20), negali neturėjo visiškai jokios reikšmės. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, akcininkų sutartį, bendrovėje susiklosčiusią tvarką dėl tokios sutarties, kokia buvo Reklamos sutartis, sudarymo sprendė ne direktorius V. B. ar pagal įgaliojimą V. Z., o akcininkų susirinkimas, kuris pagal bendrovės įstatus buvo aukščiausias bendrovės organas (įstatų 5.1. punktas - t. 142, b. l. 130-137). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas V. Z. 2013 m. gegužės 8 d. gavo bendrovės direktoriaus V. B. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 6 punkte nurodyta, kad V. Z. turi teisę pasirašyti visas sutartis ir susitarimus dėl paslaugų ar prekių pirkimo (išskyrus konkursinę medžiagą), reikalingus organizuoti bei užtikrinti kasdienę bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą (t. 142, b. l. 85).

15.24. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pinigai, kurie buvo sumokėti pagal Reklamos sutartį, buvo patikėti ne V. B. ar V. Z., o išimtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų visuotiniam susirinkimui. Priešingu atveju, nebūtų prasmės spręsti Reklamos sutarties sudarymo klausimą bendrovės akcininkų visuotiniame susirinkime. Šiuo atveju, jeigu nors vienas akcininkas būtų balsavęs prieš Reklamos sutarties pasirašymą, V. Z. nebūtų galėjęs pasirašyti šios sutarties.

15.25. Taigi, akivaizdu, kad sprendimą dėl Reklamos sutarties sudarymo priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai 2014 m. sausio 17 d. susirinkime. V. B. vaidmuo šio sprendimo priėmimo procese niekuo nesiskyrė nuo kitų bendrovės akcininkų vaidmens. Duomenų apie tai, jog sprendimą sudaryti šią sutartį priėmė V. B., nėra. Byloje yra kriminalinės žvalgybos duomenys, jog V. B. kažkokiu būdu yra susijęs su Reklamos sutartimi: V. B. yra minimas R. A. R. pokalbiuose su R. S. apie partijos mokėtinas R. S. įmonėms sumas, R. A. R. skambino V. B., siūlė susitikti ir t. t., tačiau apygardos teismas nevertino kriminalinės žvalgybos duomenų ir nepasisakė dėl jų reikšmės, nustatant V. B. kaltę. Net jeigu tikėti prokuroro teiginiais, jog V. B. pažadėjo sumokėti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, jis vienas savo valia tokio pažado įvykdyti negalėjo, nes pinigai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų visuotinio susirinkimo žinioje ir tie pinigai nebuvo patikėti asmeniškai V. B.. Tačiau įrodymų apie tai, jog V. B. kažką R. A. R. ar kitiems asmenims pažadėjo, nėra. V. B. elgesys rodo, jog jis nesikišo į sutarties sudarymo procesą: jis davė R. S. R. A. telefono numerį ir šis sprendė, kaip pasielgti su sutartimi. V. B., sprendžiant iš bendrovės darbuotojų ir akcininkų parodymų, visiškai nesikišo į Reklamos sutarties sudarymo procesą. Turto iššvaistymu galima apkaltinti tik tokį asmenį, kuris priėmė sprendimą dėl turto iššvaistymo ir jį įvykdė.

15.26. Gynėjas, be kita ko, pažymi ir tai, kad Reklamos sutartį pasirašė V. Z. akcininkų susirinkimo nutarimo ir įgaliojimo pagrindu. Vykdant sutartį, V. B. nematė ir neprisilietė nei prie vieno dokumento: išankstinės sąskaitos V. B. nebuvo pateiktos, sąskaitų apmokėjimą vizavo V. Z., pinigus mokėjo Ž. B.. Nei vienas iš apklaustų asmenų neparodė, jog V. B. būtų skyręs kokį nors dėmesį Reklamos sutarties vykdymui ar prašęs, daręs spaudimą Reklamos sutartį vykdyti.

15.27. Nepagrįstai, gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai pritarė Reklamos sutarties pasirašymui. Apeliantas pritaria, kad bendrovės turtas akcininkams yra svetimas. Tačiau tai nereiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų visuotinis susirinkimas neturi kompetencijos priimti nutarimų dėl disponavimo bendrovės turtu. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) 20 straipsnis numatė, kad akcininkų visuotinis susirinkimas turi išimtinę teisę, be kita ko, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas (5 punktas), priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo (10 punktas), priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo (11 punktas), priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo (13 punktas), priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų (18 punktas). Vadinasi, akcininkų visuotinis susirinkimas turi teisę priimti sprendimus dėl disponavimo bendrovės turtu. Be to, akcininkų susirinkimas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus buvo aukščiausias bendrovės organas (įstatų 5.1. punktas - t. 142. b. l. 130-137). Dėl šių priežasčių akcininkų visuotinio susirinkimo nutarimą laikyti visiškai neturinčiu jokios reikšmės negalima.

15.28. V. B. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą iššvaistė, veikdamas juridinio asmens partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesams. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu būtų pagrindo tikėti, kad mokėjimais pagal Reklamos sutartį buvo užmaskuotas neteisėtas partijos „(duomenys neskelbtini)“ finansavimas, tokiu atveju reikėtų svartyti V. B. inkriminuotos veikos atitiktį BK 175¹ straipsnio 1 dalies dispozicijai, tačiau tokia veika buvo kriminalizuota tik nuo 2020 m. sausio 1 d. (2019 m. lapkričio 28 d. įstatymas Nr. XIII-2563).

15.29. 2013-2014 metais buvo numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą politinių kampanijų finansavimą. Tuo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 14 d.). Šis įstatymas reglamentavo tik politinių kampanijų finansavimą. V. B. inkriminuojamų veikų padarymo metu jokia politinė kampanija nevyko, todėl aukščiau nurodytas įstatymas šiuo atveju netaikytinas.

15.30. Taigi 2013-2014 metais nei administracinės, nei baudžiamosios atsakomybės už politinės partijos neteisėtą finansavimą nebuvo.

15.31. Be kita ko, apeliantas pažymi, kad apygardos teismas, nuosprendyje aprašydamas V. B. nusikalstamas veikas, nenurodė, kam ir kokia žala buvo padaryta, iššvaistant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Tuo tarpu teismų praktikoje nurodyta, kad būtinasis turto iššvaistymo, kaip ir kitų nusikaltimų nuosavybei, požymis - turtinės žalos padarymas. Dėl to kvalifikuojant turto ar turtinės teisės iššvaistymą reikia konstatuoti, ar, neteisėtai disponuojant šiuo turtu, buvo padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2012).

15.32. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas. Nepatenkintų kreditorių reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi. Sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Jeigu sutartimi buvo pažeistas viešasis interesas, prokuroras privalėjo tą viešąjį interesą ginti teisme ir reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia. Atitinkamai, jeigu buvo pažeisti privataus asmens interesai, tas asmuo turi teisę juos ginti teisme.

15.33. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. A. ir vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. R. 2018 m. liepos 23 d. raštu prokurorą informavo, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekam neturi pretenzijų dėl Reklamos sutarties sudarymo, ir nei viena bendrovė neketina reikšti civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme. Kitaip tariant, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelaiko, jog mokėjimais pagal Reklamos sutartį jai (bendrovei) buvo padaryta žala.

15.34. Be to, apeliantas akcentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) poziciją, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio). Nurodo, jog sprendžiant baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymo įmonės vadovui pagrįstumo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, ar priešingas teisei elgesys esmingai pasunkino galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-297-222/2016, Nr. 2K-458-942/2016), ar bendrovė buvo moki, ar ji turėjo skolų, kitų įsipareigojimų, kurių būtent dėl kaltininko veiksmų nepajėgė įvykdyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2014). Patikėto ar žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, Nr. 2K-210/2012). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas, neperspektyvus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285/2013, Nr. 2K- 93/2013).

15.35. Pirmiau aprašyta Konstitucinio Teismo ir kasacinio teismo praktika, apelianto įsitikinimu, patvirtina, kad šioje byloje galėtų būti tik civilinis ginčas (žinoma, jeigu V. B. būtų padaręs jam inkriminuojamus veiksmus). Kita vertus, gynėjo vertinimu, V. B. yra patrauktas atsakomybėn ne dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų iššvaistymo, jį siekiama bausti už neteisėtą politinės partijos finansavimą, už kurį 2013-2014 metais nei baudžiamosios, nei administracinės atsakomybės nebuvo. Tuo metu, jeigu politinės partijos finansavimas būtų buvęs pripažintas neteisėtu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti taikoma tik mokestinė atsakomybė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad mokesčių administratorius tikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitomybę ir nėra žinoma (bent jau byloje tokių duomenų nėra), ar bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta pinigų suma UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažino savo pelno mokesčio bazę, t. y. įtraukė 400 000 Lt į sąnaudas, taip pat nėra duomenų, ar PVM sumą (84 000 Lt) įtraukė į PVM atskaitą ir taip sumažino į biudžetą mokėtiną PVM. Šiuo metu jau suėjęs senaties terminas (3 ar 5 metai), iki kurio mokesčių administratorius galėjo tikrinti bendrovę ir priskaičiuoti papildomus mokesčius. Todėl nėra pagrindo ir tvirtinti, kad dėl pinigų sumokėjimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta žala valstybės biudžetui. Nepatenkintų kreditorių reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi.

15.36. Taigi galimais asmenimis, kuriems padaryta žala, belieka tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, kuriems galėjo būti nesumokėta tam tikra dividendų suma. Tačiau akcininkai Reklamos sutartimi yra patenkinti. Apklausiami šioje byloje liudytojais bendrovės akcininkai paaiškino, jog Reklamos sutartis atitiko jų lūkesčius, padidino bendrovės žinomumą tuo metu, kai bendrovė pardavinėjo savo turtą - biurų pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kitaip žinomą kaip „(duomenys neskelbtini)“, investicija į reklamą visiškai pasiteisino, nes sudarė galimybę „(duomenys neskelbtini)“ parduoti brangiau. Nei dabartiniai akcininkai ar dabartinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ galutinis beneficiaras A. G., nei bendrovės direktorius nelaiko, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo iššvaistytas.

15.37. Reklamos sutarčiai yra taikomas privatinės teisės principas - leidžiama, kas neuždrausta. Prokuroras tvirtina, jog Reklamos sutartis yra apsimestinė, t. y. šia sutartimi yra pridengiamas neteisėtas partijos finansavimas. Tačiau apsimestinė sutartis yra nuginčijamoji (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnis) ir ją pripažinti negaliojančia būtinas teismo sprendimas (CK 1.87 straipsnio 2 dalis). Teismas negali nuginčijamojo sandorio negaliojimą konstatuoti ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Beje, pirmosios instancijos teismas Reklamos sandorio ex officio nepripažino negaliojančiu.

15.38. Kartu aptartų aplinkybių kontekste apeliantas nurodo, kad su apeliaciniu skundu pateikti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, jog V. B. nuosavybėje turi teisiškai neapsunkinto turto, kurio vertė didesnė nei 1,3 mln., t. y. daug kartų viršija pagal Reklamos sutartį sumokėtą sumą. Apeliacinės instancijos teismui pateikiami duomenys apie 8 nekilnojamuosius daiktus; iš viso Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti 36 teisiškai neapsunkinti V. B. ir jo sutuoktinei priklausantys daiktai. Taigi bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų jokių kliūčių išsiieškoti pastarąją sumą, t. y. apginti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Dėl BK 222 straipsnio nuostatų taikymo

15.39. Apeliantas nesutinka ir su BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatų jo ginamajam taikymu. Nurodo, kad pagal teismų praktiką apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-414-693/2016, Nr. 2K-245-303/2017, Nr. 2K-33-303/2017, Nr. 2K-139-628/2019). Tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017). Taigi galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, Nr. 2K-322-1073/2019, Nr. 2K-189-689/2020).

15.40. Tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-498/2011, Nr. 2K-355-696/2017). Vienos sąskaitos buvimas nelaikomas pagrindu konstatuoti padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-159/2014). Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-290-699/2016). <...> teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017).

15.41. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014; Nr. 2K-277-696/2017). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, Nr. 2K-526/2011, Nr. 2K-170/2012, Nr. 2K-590/2014, Nr. 2K-437-303/2015, Nr. 2K-138-139/2016, Nr. 2K-7-304- 976/2016).

15.42. Kartu apeliantas atkreipia dėmesį ir į BK 222 straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies normų konkurencijos kontekste formuojamą teismų praktiką, pagal kurią tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246/2011).

Dėl BK 300 straipsnio nuostatų taikymo

15.43. Apeliantas, ginčydamas BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatų V. B. taikymą, cituoja šios teisės normos dispoziciją ir kartu atkreipia dėmesį į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, jog šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas įrodyti, patvirtinti juridinę reikšmę turinčius faktus. Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-4-689/2019). Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas - tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-775/2007, Nr. 2K-328/2014, Nr. 2K-32-696/2015, Nr. 2K-385-942/2017, Nr. 2K-117-697/2017).

Dėl specialisčių išvados

15.44. Apeliantas, ginčydamas specialisto išvados Nr. 4/144 leistinumą BPK 20 straipsnio prasme, atkreipia dėmesį į tai, kad išvada buvo pateikta pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūno D. L. 2014 m. gruodžio 1 d. užduotį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. liepos 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) gautą Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno J. S. patikslintą užduotį. Surašant specialistėms užduotis, pareigūnai nurodė tokias aplinkybes, kurios byloje nebuvo patikimai nustatytos – t. y. tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pajamos, kurios buvo išleistos viešinimui susidėjo ir partijos „(duomenys neskelbtini)“ 354 932 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 365 420 Lt., UAB „(duomenys neskelbtini)“ 127 050 Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 484 000 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestos 484 000 Lt lėšos buvo grindžiamos apsimestine 2014 m. sausio 30 d. sutartimi. Kitaip tariant, specialistės, duodamos išvadas, jau privalėjo vadovautis nuostata, jog Reklamos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra apsimestinė, t. y. šia sutartimi yra siekiama pridengti kitą sutartį (CK 1.87 straipsnis). Kokį kitą sandorį yra siekiama pridengti Reklamos sutartimi, nėra aišku, bet galima numanyti, kad siekiama pridengti neteisėtą (beje, įstatymo neuždraustą) politinės partijos finansavimą. Būtent dėl nurodytų aplinkybių, apelianto teigimu, specialistės ir pateikė išvadą, kad Reklamos sutartyje su „(duomenys neskelbtini)“ ir pastarosios įmonės pateiktose sąskaitose buvo užfiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos 484 000 Lt sumai. Šią išvadą patvirtina ir išvadą surašiusios specialistės J. L. teisme duoti paaiškinai, kad jeigu užduotyje nebūtų sąlygos, jog sutartis yra apsimestinė, tokios išvados, kokią ji davė (sąskaitose buvo užfiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos) ji nebūtų davusi, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai atitiko visus įstatymo reikalavimus.

15.45. Visi kiti specialisčių specialisto išvadoje pateikti atsakymai buvo paremti taip pat ta pačia aplinkybe - Reklamos sutartis ir jos pagrindu išrašytos sąskaitos neatitiko įstatymo reikalavimų, nes buvo paremtos apsimestine sutartimi, t. y. buvo iš anksto užprogramuoti tyrėjų. Kartu apeliantas primena, kad tyrėjų užduotys buvo suformuluotos 2014 ir 2015 metais, o išvada pasirašyta 2016 m. balandžio 29 d., t. y. tuo metu, kai tyrėjai ir prokuroras dar laikė, kad V. B. davė kyšį partijai.

15.46. Nepaisant nurodytų aplinkybių, gynėjo teigimu, V. B. gynybos požiūriu specialisčių atsakymai reikšmės neturi, nes jis nei pasirašė Reklamos sutarties, nei aptarinėjo jos sąlygas, nei kam nors sutartį perdavinėjo, nei prisilietė prie apmokėjimo dokumentų, nei davė kam nors nurodymus, susijusius su sutartimi.

Dėl bausmės

15.47. Apeliantas, akcentuodamas teisingumo principo įgyvendinimą, kaip vieną iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų, teismo pareigą skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgti į jos tikslus, kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-374-699/2018), nurodo, kad V. B. įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neatitinka teisingumo principo, nėra pagrįstas, teismas neatsižvelgė į bausmės tikslus, kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes, tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo nemotyvavo.

15.48. V. B. užsiima verslu, yra didelės statybos darbus atliekančios įmonės direktorius. „(duomenys neskelbtini)“ statomi objektai yra įvairiose Lietuvos vietose. V. B. kelis kartus per savaitę tenka išvykti į statomus objektus. Įpareigojus V. B. kiekvieną kartą gauti leidimą išvykimui už Telšių rajono ribų, sutriks bendrovės veikla, nes kiekvieno leidimo gavimui tektų sugaišti laiko, ne kiekvieną kartą būtų galima gauti leidimą, pavyzdžiui, dėl nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos darbuotojo ligos, komandiruotės ar kitų priežasčių. Apelianto teigimu, šis įpareigojimas neatlieka jokios auklėjamosios funkcijos, tik skatina nusivylimą teisingumu, beprasmiškai kliudo įmonės, kurioje dirba iki 300 darbuotojų, veiklai.

16. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. jam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti jam naują išteisinamąjį nuosprendį.

16.1. Apelianto teigimu, priimant jam skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nesilaikyta nuosprendžio surašymo bei įrodymų vertinimo taisyklių, padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai vieni kitų nepapildo, priešingai, yra prieštaringi, kyla pagrįstų abejonių dėl jo kaltės. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei reikalaujama teismų praktikoje, byloje esačių abejonių neaiškino jo naudai, o aiškino jo nenaudai.

16.2. Teismo vidinis įsitikinimas šiuo atveju nepagrįstas atskirų faktų analize, teismas nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, nenustatė įrodymų sąsajumo, netaikė viseto principo, didele dalimi motyvai dėl jo padarytų veikų buvimo, jų kvalifikavimo subjektyvūs, be išsamaus pagrindimo, teismo nuomonė labiau panaši ne į kaltumo grindimą faktais ir įrodymais, bet į duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta arba kad kaltinamasis dalyvavo ją padarant, subjektyvų pateikimą.

Dėl galimybės veiksmus vertinti pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 184 straipsnio 2 dalį

16.3. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, jog neteisėtais būdais, korupciniais metodais buvo siekiama gauti lėšų finansuoti politinę partiją „(duomenys neskelbtini)“ (padengti jos įsiskolinimus). Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu. Tačiau tokiems įtarimams nepasitvirtinus, nesant jokių duomenų apie jo dalyvavimą korupcinėje schemoje, t. y. už atlygį gavus galimybes, laimėti viešuosiuose pirkimuose, jam ikiteisminis tyrimas buvo pagrįstai nutrauktas.

16.4. Nepaisant to, dėl tų pačių veiksmų, nesant tam įstatymo nustatytų pagrindų (nukentėjusiojo skundo, prokuroro reikalavimo), vėliau jam buvo pareikštas naujas įtarimas, dėl to, kad jis, sukurstytas R. A. R., partijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakingojo sekretoriaus, iššvaistė jo žinioje buvusį bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtą - pinigines lėšas 484 000 Lt (140 176,08 Eur) (apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad prokuratūra ne perkvalifikavo tariamai nusikalstamus veiksmus, tačiau tyrimą nutraukė, o po kelių dienų atnaujino, pareiškė įtarimus dėl visai kito nusikaltimo, kas kelia pagrįstų abejonių dėl sąžiningo proceso), tam panaudojo suklastotus dokumentus, o po to dar ir organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

16.5. Apelianto teigimu, pateiktas jo veiksmų teisinis vertinimas neteisingas, prokuroras pasinaudojo įstatymų normomis, nors tam nebuvo pagrindo, ir išėjo taip, kad nustatyta korupcija, nesant korupcijos, o kurstymas, padėjimas – nesant bendrininkavimo.

16.6. Apeliantas nurodo ir tai, kad jam neinkriminuotas bendrininkavimas. Apygardos teismo vertinimu, jis buvo nusikaltimo vykdytojas – pavienis asmuo. Nepaisant to, jo veiksmai įvertinti kaip turto iššvaistymas sukursčius R. A. R. ir per jį politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“. Be to, pirmosios instancijos teismas iš kaltinimų pašalino aplinkybę, kad P. K., G. R., V. B. (apeliantas) ir J. G. veikė bendrininkų grupe, nes kiekvienas atskirai iššvaistė jų žinioje buvusį svetimą turtą, J. G. atliko atskirą vaidmenį - buvo padėjėjas, bet ne vykdytojas (nuosprendžio 181 psl. 2 pastraipa).

16.7. Tačiau „kurstymo iššvaistyti turtą nusikaltimo“ ir „padėjimo iššvaistyti turtą nusikaltimo“ baudžiamajame įstatyme nėra. BK 24 straipsnio 5, 6 dalys nenumato nei „sukurstymo nusikaltimo“, nei „padėjimo nusikaltimo“, numato kurstytoją ir padėjėją, kaip bendrininkų rūšis. Šios bendrininkų rūšys negali egzistuoti savaime, jeigu nėra vykdytojo, nes visų bendrininkų veiksmai priklauso nuo vykdytojo veikos, o BK 24 straipsnio 5, 6 dalys aiškinamos tik sistemiškai su BK 24 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir su BK 26 straipsnio 1 ir 4 dalimis. Norint pritaikyti BK 24 straipsnio 5, 6 dalis R. A. R. ir J. G., kaip tai padaryta kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje, kad jis būtų sukurstytas ir jam padedama iššvaistyti turtą, turi būti įrodytas jų bendrininkavimas - bendras, tyčinis veikimas, susitarus iššvaistyti turtą partijos naudai, panaudojant suklastotus dokumentas. Turi būti nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai, be kita ko, bendras veikimas, susitarimas veikti bendrai ir vieninga tyčia. Visų šių aplinkybių nei kaitinimas, nei teismas nenustatė, tačiau pasitelkė bendrininkavimo normas palankia nuteisimui prasme, susiejant jį (apeliantą) su nelegaliu partijos finansavimu, apie kurį jis nei žinojo, nei buvo tuo suinteresuotas. Maža to, jis J. G. nei matė, nei pažinojo, jį pirmą kartą pamatė teismo salėje (tai patvirtino ir J. G.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad su tokiu padėjėju jis bendrininkauti negalėjo, nes nepažinojo ir nesitarė. O tokia praktika, kai teisinėmis gudrybėmis bandoma sukurti nusikaltimą, kurio nėra, tolygi „tyliajai provokacijai“, asmens sukurstymui padaryti nusikaltimą, kontroliuojant teisėsaugai. Teismas pagrįstai atmetė neteisėtus kriminalinės žvalgybos duomenis, tačiau net jie neparodo nei jo susitarimo, nei bendro veikimo (kaip ir kiti teismo išnagrinėti duomenys). Kartu apeliantas nurodo, kad jei jis būtų susitaręs iššvaistyti pinigus partijos naudai ir būtų juos pervedęs kitai bendrovei už partijos viešinimą, turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už kyšio davimą partijai, siekiant kokio nors palankumo. Tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos.

16.8. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. A. R. veiksmai, įgyjant lėšų partijai, vienu atveju vertinami kaip prekyba poveikiu pagal BK 226 straipsnio 4 dalį. o kitais atvejais - pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pasitelkiant BK 25 straipsnio 5 dalį vien dėl to, kad prekybos poveikiu jo atžvilgiu įrodyti nepavyko (nors būtent ši norma turi būti taikoma tokiems atvejams). Tai reiškia, kad iš kaltinimo eliminuota tai, kas neparanku ir palikta tai, kas paranku nuteisimui, nors to daryti neleidžia BK 1, 2 straipsnių, BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatos.

16.9. Be kita ko, pagal skundžiamu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, susidaro keista situacija - R. A. R. nuteistas už tai, kad sukurstė jį iššvaistyti lėšas partijos naudai, o jis neturėjo jokio motyvo jas iššvaistyti (nors kad iššvaisto partijos naudai žinojo). Teismas pripažino, kad motyvo jis tikrai neturėjo, nepaisant to, nurodė, kad „motyvas nėra iššvaistymo sudėties elementas“. Tokiu atveju kyla retoriniai klausimai: ar gali vykdytojas padaryti pavojingą veiką tiesiog šiaip, nežinodamas kurstytojo sumanymo, veiksmų esmės, nežinodamas padėjėjo veiksmų ir jo iš viso nepažinodamas? Tokie klausimai negali likti be atsakymo, nes baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma atsakingai, kaip paskutinė priemonė.

16.10. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįrodinėjo ir jo kaltės nei dėl vienos jam inkriminuotos veikos, tinkamai nepasisakė, neatskleidė kaltės turinio, nemotyvavo savo įsitikinimo. Visiškai nepasisakyta dėl kitų bendrininkų (kurstytojo, padėjėjo) tyčios turėtos jo, kaip vykdytojo, atžvilgiu, neatskleistas jos turinys, neatskleistas ir neįrodytas susitarimas veikti bendrai, kuris reikalingas norint taikyti BK 24 straipsnio 5, 6 dalių nuostatas. Kaltės nustatymas ir pagrindimas yra esminė baudžiamosios atsakomybės sąlyga (BK 2 straipsnio 3 dalis), kurios negalima įrodyti nei prielaidomis, nei nutylėjimu, nei hipotetiniais motyvais apie logikos buvimą ar nebuvimą. Negali būti taikoma ydinga subjektyviųjų požymių įrodinėjimo praktika, juos tiesiog „numanant“, „išmąstant“, bet ne aprašant, jo kaltę „numanant“, bet ne aiškiai konstatuojant.

Dėl turto iššvaistymo

16.11. Apeliantas nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už tai, kad be jokio motyvo iššvaistė UAB „Nekilojamojo turto gama“ turtą. Taigi nagrinėjamu atveju turtas priklausė privačiam juridiniam asmeniui, ne valstybei, ne viešajai įstaigai. Tokio turto, pažeistų turtinių interesų gynimo iniciatyva nėra valstybės kompetencijos dalykas, viešųjų interesų gynimo dalykas. Tokiu atveju tyrimas pradedamas tik tada, kai egzistuoja pažeistos teisės faktas - dėl turto iššvaistymo, praradimo kreipiasi to turto savininkai, bankroto administratorius, perėmęs bankrutuojančią bendrovę ar nauji jos vadovai, pasigedę bendrovės turto (BK 184 straipsnio 5 dalis).

16.12. Išvaistymas galimas tik padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose Nr. 2K-526/2010, Nr. 2K-210/2012, Nr. 2K-168/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-369-303/2017). Ši veika gali būti inkriminuota tik tuo atveju, jei nustatyta, kad dėl kaltininko veikos, neteisėtai perleidžiant jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą, žalos patiria ne bet koks asmuo, o būtent šio turto savininkas ar teisėtas valdytojas, todėl šios aplinkybės tinkamas nustatymas turi esminę reikšmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-56-511/2020). Patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

16.13. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ žalos, turtinių nuostolių nepatyrė. Bendrovė ikiteisminio tyrimo metu informavo prokurorą (direktoriaus R. A. ir vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. R. raštas), kad bendrovės niekam neturi pretenzijų dėl 2014 m. sausio 30 d. reklamos sutarties (toliau – Reklamos sutartis) sudarymo ir nei viena bendrovė nereikš civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Tokiu būdu, nesant pažeistos įstatymo saugomos vertybės, kaltinimas nusprendė, o teismas patvirtino, kad iššvaistytas privataus juridinio asmens turtas. Toks nuosprendis, apelianto manymu, aiškiai stokoja pagrindimo ir neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų.

16.14. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, jo veiksmuose, sudarant Reklamos sutartį, nebuvo jokios logikos, šios sutarties sudarymą pagrindžiančių asmenų parodymai įvertinti kaip siekis padėti jam (apeliantui) išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas nurodė, kad nėra jokio loginio pagrindo manyti, jog tokia reklama apskritai būtų galima pasiekti jo (apelianto) nurodytus tikslus, logiškai nepaaiškinama, kaip asmuo, norintis išsinuomoti patalpas ir tokių patalpų ieškantis, serialo titruose pamatęs logotipą, galėtų suprasti, kad „(duomenys neskelbtini)“ apskritai tokias patalpas nuomoja ir kad potencialus patalpų nuomininkas galėtų šios paslaugos ieškoti. Tokios teismo išvados, pasak apelianto, yra subjektyvūs samprotavimai, nepagrįsti faktais, įrodymais, specialiomis verslo (reklamos) žiniomis, jų sugretinimu. Jas darydamas teismas iškraipė jo parodymus, esą „V. B. parodė, kad reklamos įmonę, su kuria buvo sudaryta sutartis jam pasiūlė būtent R. A. R. ko pastarasis taip pat neneigia“ (nuosprendžio 176 psl. 4 pastraipa), nors jo parodymai nuoseklūs ir kitokie - R. A. R. jam rekomendavo R. S., kaip užsiimantį viešinimo veikla (nuosprendžio 30 psl. 3 pastraipa, 31 psl. 2 pastraipa), o jis, kaip vadovas, davė atsakingų asmenų kontaktus. Tokiu būdu šios esminės jo parodymų aplinkybės „pritempiamos“ prie kaltinimo versijos ir išdėstytos įvykių sekos.

16.15. Apygardos teismas neanalizavo „Vilniaus (duomenys neskelbtini)“ pardavimo aplinkybių, nuneigė bet kokią sandorių naudą, nuvertino kolegialaus akcininkų organo sprendimą, nepaneigė jo pažinties nebuvimo, nebendravimo su J. G. ir jo parodymų apie tai, net nepasisakė, nepaneigė šio asmens parodymų, kad partija liko skolinga, kitų liudytojų parodymų, kad partija liko skolinga, o jo (apelianto) susirašinėjimų, susitikimų, interesų derinimo su kitais asmenimis nebuvimo neįvertino jam palankia linkme, kaip jo nekaltumo patvirtinimo. Nevertino to, kad „(duomenys neskelbtini)“, kaip itin pelningas objektas, buvo reklamuojamas iš tikrųjų, matytas žiūrovų; teismas nenustatė jo kaltės dėl kiekvienos inkriminuotos veikos, tačiau nustatė jo veikimą, nesant bendrininkavimo, kai jį sukurstęs ir jam padėjęs asmuo negalėjo nebendrininkauti, t. y. sukūrė teisinio prieštaringumo situaciją.

16.16. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl Reklamos sutarties sudarymo buvo priimtas ne vienasmenis vadovo sprendimas, buvo gautas pritarimas iš visų akcininkų. Būtiną be išimties visų (t. y. 100 procentų) akcininkų pritarimas numatė tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, tiek šios bendrovės akcininkų sutartis (ko negalima ignoruoti). Kaltinimas inkriminavo, kad jis apgavo akcininkus, nenurodydamas tikrosios Reklamos sutarties esmės, tačiau pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo tokią aplinkybę pašalino, nurodydamas, kad „visiškai jokios reikšmės neturi aplinkybės, kad ir kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai pritarė Reklamos sutarties pasirašymui, ir kodėl jie tai padarė, t. y., koks buvo kitų akcininkų motyvas, dėl ko jie pritarė sutarties pasirašymui, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įmonės turtas akcininkams yra svetimas, o tai reiškia, kad šiuo atveju kiti akcininkai, spręsdami Reklamos sutarties pasirašymo, o tuo pačiu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto panaudojimo (pinigų mokėjimo pagal šią sutartį) klausimą, iš esmės sprendė jiems svetimo turto, kuris buvo tik šios įmonės vadovo V. B. žinioje, ir tik V. B. yra atsakingas už šio turto naudojimą išimtinai įmonės interesais, panaudojimo klausimą“.

16.17. Apelianto įsitikinimu, teismas negali vienašališkai, supaprastintai, šabloniškai vertinti fakto, kad akcininkams turtas svetimas, dėl to jie jokios reikšmės neturi. Jis (apeliantas) kaip vadovas, taip pat buvo akcininkas ir nebuvo abejingas bendrovės veiklai. Akcininkai, kaip sudėtiniai bendrovės kapitalo turėtojai priima gyvybiškai svarbius bendrovės gyvavimui sprendimus dėl jos steigimo, likvidavimo, taip ir dėl veiklos bei investicijų. Akcininkai, nors ir nevaldo turto tiesiogiai, bet yra nuosavybės teisės turėtojai ir bendrovės turtinių teisių turėtojai. Jei akcininkų nuosavybės teisė nepažeista, nepažeistos turtinės teisės, nėra pažeista ir vertybė, kurią saugo BK straipsnis. Kaip šių vertybių turėtojų akcininkų veiksmai nėra bereikšmiai. Todėl konstatavimas, kad tik vadovas yra atsakingas, o akcininkams turtas svetimas yra situacijos supaprastinimas. Net jei turtas svetimas ir akcininkams, ir vadovui, jų priimti sprendimai negali būti pasirinktinai nuvertinami, pripažįstant, kad vadovo sprendimas blogas, neteisėtas, o akcininkų sprendimas - bereikšmis. Šiuo atveju tai padaryta, neanalizuojant akcininkų parodymų, kurie nuoseklūs, logiški, aiškūs, šiuos parodymus atmetant, nors jie neprieštarauja jo (apelianto), kaip vadovo pozicijai, ir visi šie asmenys su juo nėra susiję.

16.18. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju turto iššvaistymo nebuvo, nebuvo tyčios jį iššvaistyti, kaip ir nebuvo bendrininkavimo - iššvaistyti sukursčius, padedant, partijos naudai. Nepaneigti byloje esantys duomenys, kad jo požiūris į vadovaujamus juridinius asmenis nėra atmestinas, aplaidus, paviršutiniškas ir piktybiškas (teismų praktikoje iššvaistymo atvejais akcentuojamas būtent piktavališkumas turto, bendrovės interesų atžvilgiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-7-262/2013, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-518/2014, Nr. 2K-26-788/2017, Nr. 2K-44-788/2019). Priešingai nei nurodo apygardos teismas, jo veiksmai neprieštaravo bendrovės interesams ir pelno siekimui, jo požiūris buvo - imtis tokių priemonių ir lėšas investuoti taip, kad verslo žinomumas didėtų, didėtų nuomininkų kiekis ir derybose dėl planuojamo verslo pardavimo nenuleisti kainos, kiek įmanoma labiau siekiant maksimalaus pelno. Bylos duomenys tai patvirtina. Liudytojo J. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t 140, b. l. 148-150) ir teisme, parodo tikruosius jo (apelianto) ketinimus: vien derybų dėl verslo pardavimo metu, jie išleido apie 1 000 000 Lt. Už nurodytą sumą jie atliko įmonės auditą, samdė teisininkus, vertino pastato būklę. Dalyvavo V. B., sutarė galutinę objekto pardavimo kainą 61 600 000 Eur. Derybų metu V. B. minėjo, kad pastato užimtumas yra padidėjęs vienu procentu, kad kompanija dirba gerai, įmonės sąskaitoje yra 5 000 000 Lt“. Siūlymas reklamuoti verslą populiaraus televizijos serialo metu, kai prekės ženklas pasiekia daugiatūkstantinę auditoriją, nors siūlymas ir brangus, buvo vertas rizikos ir investicijos. Kaip nustatyta bylos duomenimis, verslas parduotas už labai didelę sumą - virš šešiasdešimt vieno milijono eurų. Todėl teismo išvados apie jo veiksmus, kaip „nesutampančius su įmonės interesais ir iš esmės trukdančius pelningai įmonės veiklai“, verslo logikos nebuvimą, elementarios logikos nebuvimą paneigiamos finansinės logikos. Kiekvienas verslo subjektas renkasi jam finansiškai palankiausius verslo ir ekonominius sprendimus. Reklama, kaip „verslo variklis“, visada reikšminga ir efektyvi; ji buvo reikalinga iki pat tol, kol buvo pasirašyta galutinė „Vilniaus (duomenys neskelbtini)“ pardavimo sutartis 2014 m. gegužės mėn.; jos buvimas skatino domėjimąsi objektu ir jo konkurencingumą; o jos įkainiai, apelianto manymu, buvo pritaikyti jų verslui individualiai. Šios aplinkybės paneigia jo nuostatas bendrovės turo atžvilgiu veikti iracionaliai, be motyvo - švaistyti, išmėtyti, perleisti jį kitiems asmenims; perleisti, siekiant politinės partijos finansavimo; lengvai pasiduoti kurstymui iššvaistyti turtą. Akcininkų kontrolės buvimas ir pritarimas sutarčiai, kaip veiksnys, taip pat paneigia teismo motyvus. Išvardyti argumentai, apelianto įsitikinimu, patvirtina, kad nebuvo pažeista privati nuosavybė ir privačios turtinės teisės, kaip įstatymo saugomos vertybės, nebuvo jokios tyčios - nei tiesioginės, nei netiesioginės, iššvaistyti turtą. Atmestina ir neatsargios kaltės galimybė: jei jau kažkas jį sukurstė, jam padėjo, ar galėjo išvaistyti kažko nenumatydamas ar rizikuodamas. Atsakymas neigiamas, nes pati kaltinimo ir teismo nuosprendžio logika ydinga, susijusi ne su teisingumo nustatymu, o dirbtiniu teisinių nuostatų pritaikymu.

Dėl suklastotų dokumentų panaudojimo

16.19. Kaip sutaptis ir būtinasis turto iššvaistymo būdas jam inkriminuotas žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas. Apeliantas nurodo, kad norint pagrįsti suklastotų dokumentų panaudojimą, būtina pagrįsti tyčią - kad jis suvokė, jog jam pateikti mokėjimo dokumentai yra suklastoti, netikri ir jis juos norėjo panaudoti. Iš jau aptartų aplinkybių matyti, kad jis neturėjo jokio sumanymo veikti tyčia, ką pagrindžia ir bylos duomenys. Jis nenaudojo suklastotų dokumentų.

16.20. Kartu apeliantas atkreipia dėmesį, kad kasacinėje praktikoje išaiškinta, jog net ir tuo atveju, jei nustatoma, kad dokumente įtvirtintas apsimestinis sandoris, vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo tokią veiką pripažinti dokumento suklastojimu, nurodytu BK 300 straipsnyje. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikaitimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje, taigi ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Baudžiamąją atsakomybę užtraukianti veika turi būti pavojinga, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-19-942/2017, Nr. 2K-7-648/2019).

Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos

16.21. Apeliantas nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad jis apgaulingos buhalterinės apskaitos nevedė ir jos neorganizavo. Jam ši nusikalstama veika inkriminuota nepagrįstai, nes nėra nustatyti įstatyme numatyti padariniai.

16.22. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl specialisto išvados patikimumo. Byloje esančia specialisto išvada, pasak apelianto, nenustatyti objektyvūs duomenys - ar apskaita, kaip tęstinis procesas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vedamas blogai, pažeidžiant nustatytą tvarką, o jis, kaip bendrovės vadovas, teikė neteisingus duomenis. Specialisto išvadoje nevertinti faktai, objektyvūs duomenys, netaikytos specialios finansų srities žinios, o tik patvirtinta išankstinė prokuroro ir tyrėjo nuomonė, tyrėjo užduotyje nurodytos aplinkybės, kad sandoris apsimestinis, o jo pagrindu pateiktos sąskaitos suklastotos.

16.23. Kartu apeliantas pažymi, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių nustatymas yra ne specialisto, o teismo kompetencija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-374-677/2016). Teismas, vertindamas specialisto išvadą, kaip vieną iš įrodymų, privalo pasisakyti dėl tokio įrodymo tinkamumo, leistinumo, vertės. Ji neturi išskirtinės įrodomosios galios, teismas ją turi vertinti remdamasis bendraisiais įrodymų kriterijais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2008, Nr. 2K-646/2012, Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-189-648/2016). Galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-303/2015, Nr. 2K-189-648/2016); išvadą teismas gali daryti tik įvertinus visas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-976/2019). Teismų praktikoje nurodoma, kad vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialiųjų žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan.“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas to nepadarė.

16.24. Maža to, esant visiškam apskaitos skaidrumui ir atsekamumui, skaidriam, atsekamam dideliam ir pelningam verslui, duodančiam daug naudos valstybei darbo vietų ir mokesčių pavidalu, vedančiam apskaitą be jokių trūkumų (specialistės paaiškinimai teisme parodo, kad jeigu užduotyje nebūtų sąlygos, jog sutartis yra apsimestinė, tokios išvados, kokią ji davė - sąskaitose buvo užfiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos - ji nebūtų davusi, nes buhalterinės apskaitos dokumentai atitiko visus įstatymo reikalavimus), taikomas formalus ir niekaip neapibrėžtas kriterijus, esą „iš dalies negalima nustatyti įmonių 2013-2014 metų turto, įsipareigojimu dydžio ir struktūros.“. Teismas nenurodo nei konkrečių finansinių metų, nedetalizuoja atskirai kiekvienos įmonės, nenurodo, kurių apskaitos duomenų negalima nustatyti, nenurodo konkretaus iš alternatyvių padarinių - ko negalima nustatyti: veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio, struktūros. Atitinkamai, niekaip neįrodinėjama jo, kaip kaltininko, kaltė - tyčia, noras vesti apgaulingą apskaitą, noras sukelti įstatyme numatytus padarinius, noras ir siekimas suklaidinti valstybės finansų organus, kontroliuojančius teisingą mokesčių mokėjimą ir finansines prievoles, noras suklaidinti verslo partnerius dėl iškreiptų įmonės rodiklių.

16.25. Apygardos teismas ignoravo BPK reikalavimus dėl nuosprendžio surašymo, BK reikalavimus dėl aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymių būtinojo nustatymo, kaip privalomos baudžiamosios atsakomybės sąlygos, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad viena sąskaita, vienas ūkinis įvykis nėra pakankamas pagrindas konstatuoti apgaulingą apskaitą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-498/2011, Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-159/2014, Nr. 2K-355-696/2017). Tam, kad būtų konstatuota apgaulinga apskaita, turi būti nustatyta konkreti tyčios rūšis, turinys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, Nr. 2K-526/2011, Nr. 2K-170/2012, Nr. 2K-590/2014, Nr. 2K-437-303/2015, Nr. 2K-138-139/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016), nustatant, ar įmonės vadovas veikė tyčia, atsižvelgiama ir į tai, ar jo veiksmai nebuvo vienkartiniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-561/2010, Nr. 2K-408/2011). Turi būti nustatyti aiškūs, neabstraktūs, ne pavyzdiniai padariniai, nustatytas konkretus subjektas, kuris atsakingas, ir jo veiksmo pobūdis; teismas turi įsitikinti, ar buhalterinė apskaita buvo esmingai sutrikdyta, ar užfiksuoti visi mokėjimai, finansiniai įsipareigojimai, jų dydis, turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-976/2020). Kad būtų nustatyta apgaulinga apskaita, turi būti nustatytas piktybiškumas, tvarkoma atskira neoficialių piniginių lėšų apskaita, „dviguba buhalterija“, „juodoji kasa“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016), tai daroma tęstinai, ilgą laiką, su aiškia asocialia nuostata klaidinti valstybę ir kontrolės įstaigas. Dėl išdėstytų aplinkybių, apelianto įsitikinimu, BK 222 straipsnio 1 dalies jam inkriminavimas ir nuteisimas už šios veikos padarymą yra nepagrįstas, neteisingas, neatitinka įstatymo reikalavimų.

17. Nuteistasis G. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti jam naują nuosprendį – jį išteisinti, jam nepadarius šių nusikalstamų veikų.

17.1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neteisėtai byloje gautų duomenų nepripažino įrodymais, iš kaltinimo pašalino dalį epizodų. Nepaisant to, teismas nebuvo nuoseklus ir priėmė jam prielaidomis ir prieštaringais duomenimis pagrįstą nuosprendį. Teismas analogiškose situacijose įrodymus vertino skirtingai bei prieštaringai, dalį išvadų grindė neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis, prieštaraujančiomis teismo nustatytiems faktams. Dėl nurodytų aplinkybių jam priimtas apkaltinamasis nuosprendis prieštarauja materialinės teisės ir baudžiamojo proceso normoms, teismų praktikai. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio nuostatas, išėjo už kaltinimo ribų (BPK 255 straipsnis) ir priėmė jam neteisėtą nuosprendį.

Dėl BK 226 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

17.2. Pasak apelianto, atsižvelgiant į teismų praktiką ir išaiškinimus, tam, kad jis būtų pripažintas kaltu pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, byloje turėjo būti įrodytas bent vienas iš alternatyvių veiksmų: kyšio pasiūlymas, pažadėjimas jį duoti, susitarimas duoti kyšį ar jo davimas už siekiamą tam tikro asmens poveikį atitinkamai institucijai, įstaigai ar organizacijai, valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų. Kadangi jis kaltinamas „aktyvia“ prekybos poveikiu forma, tai buvo būtina įrodyti, kad toks kyšis siejamas su norimu poveikiu BK 226 straipsnyje nurodytiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-976/2018).

17.3. Išnagrinėjus bylą teisme, nebuvo jokiais duomenimis nustatytas ar užfiksuotas joks susitarimas, pasiūlymas ar pažadas duoti kyšį tarp R. A. R., P. K. ir jo (G. R.) (aktyvios prekybos poveikiu būtinasis požymis). Taip pat nėra jokiais duomenimis užfiksuotas joks R. A. R. pažadas paveikti šiuos asmenis ir kad šis pažadas buvo suprantamas ir aiškus P. K. (ir G. R.) (pasyvios prekybos poveikiu būtinasis požymis).

17.4. Nors pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad byloje nėra jokių įrodymų nei kada P. K., G. R., R. A. R. susitarė dėl kyšio davimo/priėmimo, nei dėl kyšio dydžio nuo viešųjų pirkimų kainos (šias aplinkybes baigiamojoje kalboje pripažino ir prokuroras), iš kaltinimų pašalino aplinkybes, kad „P. K. ir G. R., veikdami bendrininkų grupėje, ne vėliau kaip iki 2013 m. gegužės 21 d. 14 val. 39 min. pažadėjo ir susitarė duoti R. A. R., o R A. R. susitarė iš P. K. ir G. R. priimti 5 % nuo viešųjų pirkimų kainos dydžio kyšį“ (nuosprendžio 173 psl.), nepaisant to, nesilaikė paminėtos teismų praktikos ir, nenustatęs jokiais įrodymais pasiūlymo, pažado ar susitarimo duoti kyšį, nusprendė pripažinti jį (G. R.) kaltu, padarius BK 226 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, susijusią su „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) ir „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) viešaisiais pirkimais (veikiant kartu su P. K.).

17.5. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo kaltė dėl paminėtos veikos įrodyta „įrodymų visetu“. Nurodo, kad teismo išvados prieštarauja byloje nustatytiems faktams, teismas vadovavosi prielaidomis ir neteisingomis interpretacijomis, neįsigilino į tikrąją įvykių esmę. Teismas pažeidė nuosprendžio surašymo taisykles, neatskleidė įrodymų tarpusavio ryšio, nepateikė įrodymų analizės, nesilaikė reikalavimo, kad išvados turi būti pagrįstos nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, atitinkančiais Baudžiamojo proceso kodekso keliamus reikalavimus (BPK 20 straipsnis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-746/2015).

17.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis (G. R.) nepažinojo R. A. R. ir niekuomet su juo nebendravo kaltinime nurodytu laikotarpiu. Nepaisant to, teismas neteisingai nusprendė, kad R. A. R. domėjosi (duomenys neskelbtini) ministerijos vykdomais pirkimais ir, neva, veikė jo (G. R.) interesais, o jis (G. R.) (veikdamas per P. K.) sprendė per jį (R. A. R.) visas su pirkimais kilusias problemas. Tokias savo išvadas teismas grindė, tame tarpe, K. K., R. J., V. Ž. parodymais.

17.7. Apeliantas pažymi, kad visi nurodyti asmenys kaltinime nurodytu laikotarpiu užėmė atsakingas pareigas - R. A. R. buvo atsakingasis partijos „(duomenys neskelbtini)“ sekretorius (nuo 2012 m. iki 2014 m. birželio 26 d.); D. B. partijos „(duomenys neskelbtini)“ deleguotas ministras, (duomenys neskelbtini) ministerijai vadovavo nuo 2012 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. spalio 30 d.; K. K. nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2013 m. spalio 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ministerijos vyriausiojo patarėjo pareigose, buvo paskirtas specialiai (duomenys neskelbtini) projekto koncepcijos kūrimas ir sistemos vystymui; R. J. nuo 2011 m. užėmė (duomenys neskelbtini) Elektroninės valdžios politikos skyriaus vedėjo pareigas; V. Ž. buvo (duomenys neskelbtini) Turto valdymo ir ūkio departamento (toliau -TVŪD) direktorius. Apygardos teismas nurodytų asmenų parodymus vertino selektyviai, neanalizavo jų visumoje ir santykyje su kitais bylos įrodymais, realia situacija (duomenys neskelbtini) ministerijoje.

17.8. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) projektas buvo probleminis pačiai (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Korupcijos ir prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2015 m. birželio 11 d. išvada „Dėl projekto „(duomenys neskelbtini) sistemos (toliau - (duomenys neskelbtini)) sukūrimas ir diegimas (duomenys neskelbtini) ministerijoje““ vykdymo (toliau - (duomenys neskelbtini) išvada) (t. 126, b. 1. 99-115), detaliai atskleidžia visas su šiuo projektu susijusias (duomenys neskelbtini) problemas, kurios esminės yra šios:

- (duomenys neskelbtini) konkurso ir jos diegimo paslaugoms pirkti sąlygas (duomenys neskelbtini) parengė ir paskelbė 2008 metais. 2009 m. vasario 4 d. – 2009 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini) pirkimą atviro konkurso būdu vykdė TVŪD Viešo pirkimo komisija. Konkurso laimėtoju 2009 m. lapkričio 10 d. pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria 2009 m. lapkričio 27 d. buvo pasirašyta 5 541 802 Lt sutartis (t. 123, b. 1. 94-95; t. 122, b. l. 1-13).

- 2010 m. kovo 9 d. buvo vykdytas dar vienas konkursas - (duomenys neskelbtini) diegimo konsultacinių paslaugų pirkimas. Jį laimėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 124, b. 1. 1-11).

- 2010 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini) ir Europos socialinio fondo agentūra (toliau - ESFA) pasirašė projekto „(duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) sukūrimą ir diegimas“ finansavimo ir administravimo sutartį (sutarties suma 7 724 576,88 Lt (ES lėšos 6 565 890,34 Lt; sutarties terminas - iki 2013 m. birželio 4 d.). 2013 m. sausio 7 d. papildomu susitarimu finansavimo suma padidinta iki 10 523 911,38 Lt, sutarties terminas pratęstas iki 2015 m. rugsėjo 1 d. (t. 126, b. 1. 101-102).

- Paminėtų sutarčių vykdymui (duomenys neskelbtini) išleido daugiau nei 4 milijonus litų (t. 126, b. 1. 109). Tačiau dėl tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų nevykdymo 2012 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) nutraukė sutartį (sutarties vykdymui išleista 3 047 990,59 Lt), 2012 m. rugpjūčio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo (t. 126, b. 1. 109). Sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta 2012 m. rugpjūčio 27 d., sutarties vykdymui išleista 1 127 335 Lt. (t. 126, b. 1. 109).

17.9. Esant nurodytoms aplinkybėms, byloje neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo pradėta diegti, viešąjį pirkimą iš pradžių laimėjo įmonė, kuri pradėjusi darbus, sutarties neįvykdė, o vėliau bankrutavo (UAB „(duomenys neskelbtini)“). Nežiūrint to, kad (duomenys neskelbtini) vystymui buvo išleista daugiau nei 4 milijonai litų, 2012 m. projektas sustojo ir būtent todėl į (duomenys neskelbtini) buvo pakviestas aukštos kvalifikacijos specialistas K. K. kurti ir pabaigti šios sistemos diegimą bei pirkimą (duomenys neskelbtini), tačiau pradėjus ikiteisminius tyrimus, (duomenys neskelbtini) liko nepaskelbtas ir, nežiūrint prarastų lėšų, liko neįgyvendintas.

17.10. Byloje nėra ginčo, kad jis (G. R.) ir jo įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) nei dalyvavo, nei laimėjo (duomenys neskelbtini) viešąjį pirkimą. Tai patvirtina byloje esantys su (duomenys neskelbtini) pirkimu susiję dokumentai (125-135 bylos tomai).

17.11. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pirkimas kaltinime aptariamu laiku buvo jau pasibaigęs, laimėtojas paskelbtas dar 2012 m. (TVŪD Pirkimo komisija, susidedanti iš A. G., A. T., K. K., G. N., I. K., 2012 m. lapkričio 13 d. šio konkurso laimėtoja pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 134, b. 1. 23-25). Pripažinus (duomenys neskelbtini) pirkime laimėtoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitas konkurso dalyvis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. lapkričio 22 d. pateikė ieškinį teismui, prašydamas panaikinti viešojo pirkimo komisijos sprendimą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant perkančiąją organizaciją nesudaryti sutarties su laimėtoju (t. 134, b. 1. 30-46). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gruodžio 3 d. pateikė atsiliepimą į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (t. 135, b. 1. 8-12). Nepaisant to, laikinosios apsaugos priemonės vis dėlto buvo taikytos, o byla pasibaigė tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. gegužės 7 d. palikus galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą atmesti ieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Panaikinus teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, VRM IRD ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. birželio 6 d. pasirašė sutartį (t. 135, b. 1. 14-20). Taigi, perkančioji organizacija ((duomenys neskelbtini)) neturėjo jokio kito pasirinkimo ir, pasibaigus teisminiams ginčams dėl viešojo pirkimo, privalėjo pasirašyti sutartį su laimėjusia UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis 2012 m. lapkričio 13 d. Viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolu (t. 135, b. 1. 14).

17.12. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paminėtų įrodymų, patvirtinančių nurodytas su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimais susijusias aplinkybes, nevertino visumoje ir sąryšyje vienas su kitu, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas.

17.13. Dėl pirmiau nurodytų su (duomenys neskelbtini) projektu (duomenys neskelbtini) buvusių problemų teismo išvada, kad K. K. su R A. R. buvo supažindintas tikslingai, teikti šiam informaciją būtent apie finansų valdymo sistemos, „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) projektus ir K. K. tai sistemingai darė, kad R. A. R. neakcentuotai, bet taip pat domėjosi(duomenys neskelbtini) diegimu, yra teisinga tik tiek, kad K. K. dirbo (duomenys neskelbtini) specialiai su (duomenys neskelbtini) projektu. K. K. buvo supažindintas su R. A. R. ir teikė jam apibendrintą informaciją apie (duomenys neskelbtini) vykdomą (duomenys neskelbtini) projektą, kuris realiai buvo įstrigęs, lėšos išleistos ir kėlė rūpestį (duomenys neskelbtini). Tačiau visiškai nelogiška ir jokiais įrodymais nepagrįsta teismo išvada, kad K. K. teikė informaciją R. A. R. apie (duomenys neskelbtini) projektą dėl G. R. ar P. K. interesų. Atvirkščiai, visa bylos medžiaga patvirtina, kad ne tik R. A. R., bet ir kiti atsakingi asmenys rūpinosi, domėjosi ir siekė, kad (duomenys neskelbtini) sistema, kuriai jau buvo išleista daugiau nei 4 milijonai litų pagaliau būtų įdiegta ir paleista.

17.14. Tokią išvadą patvirtina ir liudytojo R. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu - „<...> (duomenys neskelbtini) sistema buvo vykdoma ilgą laiką su įmone „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2012 m. bankrutavo ir projektą paliko nebaigtą. Tuo metu dar vyko sprendimai, kaip pabaigti šį projektą. Šiuo atveju R. A. R. domėjimasis buvo susijęs su bloga viešąja nuomone, jeigu projektas bus nesėkmingas, bus grąžinti Europos Sąjungos pinigai. <...>“(t. 77, b. 1. 35); bei teisme - „<...> Mano nuomone, kadangi ministerijai vadovauja politinė partija, ministerijos darbai, ypač projektai, kurie yra nepavykę ir yra labai dideli pinigai, tai jie daro įtaką politinės partijos vardui, įvaizdžiui, tai mano nuomone, būtent tokio pobūdžio domėjimasis buvo. <...>“. Liudytojo V. Ž. parodymai - „<...> R. A. R. jį buvo pakvietęs susitikti ir susitikimo metu paprašė nestabdyti (duomenys neskelbtini) konkurso ir padėti, kad šis pirkimas kaip galima greičiau įvyktų <...>“. Liudytojo K. K. parodymai - „<...> R. A. R. per mane perpatikrindavo kitą jo turimą informaciją, kadangi, manau, jis turėjo daugiau informacijos iš kitų, man nežinomų šaltinių, bet tai yra tik mano spėjimas. Aš nesuprasdavau iki galo visų šių įvykusių susitikimų tikslo su R. A. R., nes jokių konkrečių nurodymų kažko imtis aš negaudavau. <...> (t. 76, b. 1. 154).

17.15. Iš šių ir kitų bylos duomenų, vertinant juos objektyviai ir nešališkai, darytina išvada, kad R. A. R. domėjosi (duomenys neskelbtini) vykstančiais procesais apibendrintai, (duomenys neskelbtini) veiklos kontekste, nekonkretizuojant nei užduočių, nei išreiškiant kokių nors prašymų. R. A. R. domėjimasis (duomenys neskelbtini) vykdomais projektais (pirkimais) buvo dėl partinių, politinių sumetimų, siekiant kontroliuoti ir/ar tikrinti savo deleguotų pareigūnų darbą partinės kontrolės prasme. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) vadovavo partijos „(duomenys neskelbtini)“ deleguotas ministras, R. A. R., kaip atsakingo partijos sekretoriaus ir artimo partijos pirmininkui žmogaus domėjimasis ministerijoje vykstančiais procesais, problemomis yra visiškai logiškas ir pagrįstas. Todėl teismo išvada, „kad R. A. R. savo užimamų pareigų pagrindu, t. y. vykdydamas savo, kaip partijos atsakingojo sekretoriaus, pareigas būtų turėjęs pareigą, motyvą ar interesą šiais pirkimais domėtis, išskyrus motyvą padėti P. K., o per šį ir G. R. pasiekti jų tikslus aptariamuose pirkimuose, nenustatyta“ (nuosprendžio 163 psl.), yra neobjektyvi ir padaryta neįvertinus įrodymų visumoje.

17.16. Dar viena aplinkybė, patvirtinanti teismo išvadų neteisingumą ir prieštaringumą yra tai, kad nei vienas (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojas (tame tarpe K. K. ir R. J.) neparodė, kad R. A. R. būtų kažko prašęs konkrečiai padaryti/nedaryti P. K. ir jo (G. R.) įmonių interesais. Priešingu atveju, šie asmenys, kaip valstybės tarnautojai, taip pat būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Kadangi tiek K. K., tiek R. J. šioje byloje įtarimai buvo pareikšti, o vėliau ikiteisminiai tyrimai šių asmenų atžvilgiu buvo nutraukti (t. 76, b. 1. 182-184; t. 77, b. 1. 84-91), todėl vadovaujantis baudžiamosios teisės principu - kas neįrodyta - to nėra, darytina išvada, kad P. K. ir G. R. jokių problemų dėl pirkimų per R. A. R. (o tuo pačiu per K. K. ir R. J.) nesprendė.

17.17. Tai, kad jam (apeliantui G. R.) nebuvo poreikio spręsti konkrečių problemų per R. A. R., papildomai patvirtina ir K. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai „<...> G. R. pažįstu, susipažinome kai aš dirbau kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“, o jis dirbo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje ir kai mūsų įmonė organizuodavo klientų renginius, mes ten ir susipažinome, šiuo metu nebendrauju su juo. Su G. R. bendravau tuo metu kai dirbau (duomenys neskelbtini), tiksliai nežinau, bet berods jis dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, žinojau, kad jis užsiima informacinėmis technologijomis. Jis domėjosi (duomenys neskelbtini) projektais, kuriuos kuravau - (duomenys neskelbtini) sistemą. Jis domėjosi, ar (duomenys neskelbtini) ruošia techninę užduotį, techniniais aspektais. <...>“; „<...> Kaip jau esu minėjęs su P. K. mane supažindino G. R., tuo metu, kai buvo pasikvietęs mane pasakoti apie (duomenys neskelbtini) diegimo projektą. Vėlesniuose susitikimuose P. K. mane kalbino dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). P. K. domėjosi projektų eiga. <...>“ (t. 76, b. 1. 142, 191). Nurodytų aplinkybių pagrindu byloje neginčijamai nustatyta, kad jis (G. R.) betarpiškai galėjo bendrauti su K. K. ir galėjo betarpiškai spręsti kylančias problemas, susijusias su (duomenys neskelbtini), jei to būtų reikėję. Juolab, kad K. K. buvo savo srities specialistas ir realiai dirbo (duomenys neskelbtini). Net jei ir daryti prielaidas apie kyšio davimą už naudingus sprendimus, esant nurodytoms aplinkybėms, P. K. ir jam (G. R.) būtų efektyviau ir „pigiau“ veikti per K. K., o ne per nieko neįtakojantį R. A. R..

17.18. Teismo išvada, kad G. R. norėjo kad būtų (duomenys neskelbtini) pirkimas paskelbtas, yra teisinga tik tiek, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo laukė absoliučiai visi IT rinkoje dalyvaujantys subjektai. Tačiau vien noras, kad pirkimas būtų paskelbtas, nesuponuoja jokių konkrečių spręstinų klausimų, kuriuos, neva, R. A. R. turėjo spręsti G. R. interesais. Be to, viešojo pirkimo paskelbimas pats savaime negarantuoja ir nereiškia, kad jis (G. R.) galėjo ar turėjo garantuotai jį laimėti. Juolab, kad jis (apeliantas G. R.) teisme pagrindė ir įrodė, kad jo įmonės neturėjo nei resursų, nei kvalifikacijos dalyvauti tokios apimties pirkime. Akivaizdu ir tai, kad jo (G. R.) domėjimasis (duomenys neskelbtini) projektu ir galimas realus uždarbis ar nauda yra labai toli nutolę vienas nuo kito ir nesisieja priežastiniu ryšiu - jeigu būtų paskelbtas (duomenys neskelbtini) projektas, jeigu jame būtų dalyvavusios įmonės, su kuriomis bendradarbiauja jo (G. R.) įmonės, jeigu ta įmonė (ar įmonių grupė) būtų laimėjusi konkursą, jeigu būtų sutarusi ir būtų davusi jo (G. R.) įmonėms subrangos darbų, - tai tik tokiu atveju galėtų būti daroma prielaida apie jo (G. R.) interesą veikti, kad (duomenys neskelbtini) pirkimas būtų paskelbtas. Tai neabejotinai paneigia spėjimais grįstą teismo išvadą, kad už tai, jog (duomenys neskelbtini) pirkimas būtų paskelbtas jis (G. R.) susitarė duoti R. A. R. kyšį. Tuo tarpu prielaidomis grįsti nuosprendį negalima (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17.19. Ginčydamas apygardos teismo nustatytas aplinkybes, kad „<...> Iš aptartų įrodymų akivaizdu, jog būtent G. R., o per šį ir P. K., buvo svarbu, kad būtų pasirašyta (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartis su pripažintu šio pirkimo laimėtoju, ir, siekdamas šio tikslo, G. R., kuriam tiesiogiai priklausančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įmonių grupėje, laimėjusioje šį pirkimą, veikė (atstovavo) būtent šios įmonių grupės, visos ar atskirų grupės įmonių ar konkrečios įmonės interesais <...>“, apeliantas nurodo, jog jis (G. R.) nebuvo kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartis būtų pasirašyta. Kaltinimas buvo formuluojamas taip, kad G. R. davė per P. K. kyšį partijai, kad R. A. R. padėtų laimėti (duomenys neskelbtini) konkursą, bet ne kad būtų pasirašyta sutartis su jau laimėjusia bendrove. Šios aplinkybės patvirtina, kad apygardos teismas pakeitė kaltinimą iš esmės skirtingomis aplinkybėmis (BPK 256 straipsnis), apie tai nepranešdamas kaltinamiesiems. Akivaizdu, kad gynyba nuo kaltinimo „kad padėtų laimėti (duomenys neskelbtini) pirkimą“, skiriasi nuo gynybos nuo kaltinimo „kad būtų pasirašyta sutartis su jau laimėjusia konkursą bendrove“. Taigi, pirmosios instancijos teismas nuteisė jį (G. R.) dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, t. y. išėjo už kaltinimo ribų ir tuo pažeidė taip pat BPK 255 straipsnio nuostatas.

17.20. Minėta, kad (duomenys neskelbtini) konkurse sutarties pasirašymas su laimėtoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Todėl nei R. A. R., nei kas kitas negalėjo nei įtakoti, nei spęsti kokių nors klausimų dėl (duomenys neskelbtini) pirkimo, ir, juo labiau, kažkaip ką nors paveikti, kad sutartis būtų pasirašyta. Pasibaigus teismams dėl vykdomo pirkimo, sutarties pasirašymas su konkurso laimėtoju yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) (2012 m. spalio 1 d. redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 30 d.) 18 straipsnio 1, 9 dalyse, kur nurodyta, kad perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu ir pirkimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas (aptariamu atveju buvo nustatytas 15 dienų atidėjimo terminas, t. 134, b. 1. 27). Dėl nurodytų aplinkybių paminima teismo išvada yra elementariai neteisinga ir prieštarauja tiek BPK 20 straipsnio, tiek paminėtoms Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms.

17.21. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliantas nurodo ir tai, kad neteisingai teismas interpretavo ir liudytojo A. Š. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius) parodymus, kad, neva, „matyti, kad iki sutarties (duomenys neskelbtini) projekte pasirašymo buvo abejonių ar dėl valstybės tarnautojų veiksmų ir dėl neišspręstų finansavimo problemų šis pirkimas apskirtai įvyks.“. Liudytojas A. Š., pasak apelianto, pasakojo apie (duomenys neskelbtini) pirkimą visumoje, retrospektyviai apibūdindamas, kad iki pat šio pirkimo paskelbimo nebuvo aišku, ar jis įvyks. Tačiau kaltinime nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) pirkimas ne tik buvo įvykęs, bet ir laimėtojas nustatytas, o sutarties pasirašymas su laimėtoju, kaip minėta, užtruko išimtinai dėl teisinių ginčių. Šių aplinkybių teismas, apklausdamas A. Š., nesiaiškino, apsiribojo tik neteisinga ir iškreipta įvykių interpretacija neva „<...> laimėtojas (duomenys neskelbtini) pirkime buvo nustatytas, (duomenys neskelbtini) vadovaujant kitos partijos atstovui, kad nuo pirkimo laimėtojo nustatymo iki pirkimo sutarties pasirašymo praėjo daugiau kaip pusmetis, akivaizdu, jog G. R., atstovaudamas šio pirkimo laimėtojui, priešingai nei jis nurodė savo parodymuose, turėjo labai aiškų motyvą imtis atitinkamų veiksmų, kad ši pirkimo sutartis būtų pasirašyta. <...>“. Tiek A. Š., tiek T. P. (UAB „Leksinova“, kitos (duomenys neskelbtini) pirkimą laimėjusios įmonių grupės atstovas) nurodė, kad G. R. įmonės nedalyvavo (duomenys neskelbtini) projekto darbų atlikime. Liudytojai nurodė, kad G. R. norėjo, turėjo ketinimų gauti darbų, tačiau jų negavo (t. 83, b. l. 49, 58, 64). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis (apeliantas) ketino ir/ar davė kyšį partijai už kitų įmonių laimėtą konkursą.

17.22. Aptarti įrodymai, vertinant juos visumoje ir sąryšyje su kitais įrodymais, apelianto teigimu, patvirtina, kad jokios įtakos (duomenys neskelbtini) pirkimui, kuriame laimėtojas paskelbtas dar 2012 m. lapkričio 13 d., o vėliau ginčai perėjo į teismus, R. A. R. neturėjo ir negalėjo turėti. O jis (G. R.) negalėjo turėti ir neturėjo jokio pagrindo tartis ir/ar duoti kyšį už (duomenys neskelbtini) pirkimą. Visos interpretacijos apie pokalbius, vykusius 2013 m. gegužės mėn., susirašinėjimus, kurie neva turėtų liudyti apie jo (G. R.) siekimą laimėti (duomenys neskelbtini) (arba kaip nurodoma nuosprendyje - kad būtų pasirašyta sutartis su laimėtoju), yra akivaizdžiai neteisingos.

17.23. Nesant būtino BK 226 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėčiai įrodyti požymio - kyšio ryšio su norimu poveikiu, nesant duomenų apie susitarimą, pažadą ar siūlymą, darytina išvada, kad šie nusikaltimo sudėties požymiai nebuvo įrodyti. Tai leidžia teigti, kad skundžiamu nuosprendžiu jis (G. R.) pripažintas kaltu padaręs BK 226 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką tik dėl to, kad sudarė reklamos sutartis su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir šių sutarčių pagrindu atliko mokėjimus, kas teismo buvo pripažinta (iš dalies) kyšiu partijai „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau ir šios teismo išvados yra nepagrįstos ir neteisingos.

17.24. Byloje nustatyta, kad J. G., kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasirašė 2013 m. liepos 3 d. ir 2014 m. gegužės 27 d. reklamos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. P. dėl reklamos paslaugų renginiuose „(duomenys neskelbtini)“. Pagal 2013 m. liepos 3 d. reklamos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“: 2013 m. liepos 5 d. - 24 200 Lt ir 2013 m. liepos 29 d. – 30 250 Lt (viso 54 450 Lt). Pagal 2014 m. gegužės 27 d. reklamos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti 60 000 Lt, pridedant PVM. Pagal šią sutartį buvo surašytas 2014 m. rugpjūčio 12 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas ir išrašyta 2014 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), iš viso 60 000 Lt sumai (49 586,78 Lt ir 10 413,22 Lt PVM), kurią visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo 2014 m. rugpjūčio 13 d. Pagal šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo išrašyta ir 2014 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), iš viso 12 600 Lt sumai (10 413,22 Lt ir 2 186,78 Lt PVM) (t. 44, b. 1. 77), tačiau ši sąskaita nebuvo apmokėta.

17.25. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad paminėtose sąskaitose nurodyta tikrovės neatitinkanti, melaginga informacija, t. y. šios sąskaitos suklastotos, mokėjimai pagal reklamos sutartis buvo su R. A. R. sutartas kyšis partijai, o P. K. ir jis (G. R.) neturėjo tikslo, nesiekė, jog jų įmonėms pagal su J. G. įmone sudarytas sutartis būtų realiai suteiktos reklamos paslaugos, teismo abejonės dėl suteiktų reklamos paslaugų efektyvumo ir apimties, teismo išvados dėl jo (G. R.) (ir P. K.) parodymų nenuoseklumo ir prieštaringumo, yra neteisingos ir paneigtos bylos įrodymais.

17.26. Apeliantas nurodo, kad jis (G. R.) nuo pirmo įtarimo pareiškimo visuomet davė reikšmingus tyrimui paaiškinimus. Kaltinamojo paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, netikslumai ar tikslinimas proceso metu negali būti priežastimi kaltinti asmenį. Be to, įtariamo asmens nesaisto priesaika, todėl natūralus įtariamo asmens siekimas sušvelninti savo padėtį negali būti kaltės įrodymu. Priešingu atveju būtų pažeista Konstitucijos 31 straipsnio nuostata, kad niekas negali būti verčiamas duoti parodymų prieš save ir savo artimus asmenis. Be to, vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Jo (G. R.) parodymai teisme buvo išsamūs ir iš esmės neprieštaravo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, todėl paminėta teismo išvada nepagrįsta ir neteisinga.

17.27. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis teisme detaliai paaiškino ir pagrindė reklamos paslaugų poreikį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vystomi projektai susiję su elektroniniu dienynu. Šio projekto pagrindu kuriami kiti arba integruojama su kitomis sistemomis. (duomenys neskelbtini) naudoja daugiau kaip 700 švietimo įstaigų Lietuvoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) projektus pradėjo diegti 2013 metais. Todėl šį produktą reikėjo viešinti ir reklamuoti, siekiant padidinti produkto žinomumą ir tuo pačiu pritraukti daugiau vartotojų. Įrodymų, paneigiančių šiuos jo (apelianto) paaiškinimus, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrįsta ir logiška, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nes pastaroji planavo didelį renginį „(duomenys neskelbtini)“. Renginio „(duomenys neskelbtini)“ reklaminę reikšmę teisme labai detaliai ir išsamiai paaiškino liudytojas L. L.. Šio liudytojo parodymai patvirtina, kad 2013 m. liepos 3 d. reklamos sutartis buvo sudaryta teisėtai, pagrįstai ir vadovaujantis rinkos bei ekonomine logika, nes renginys „(duomenys neskelbtini)“ buvo tinkamas pagal tikslinę vartotojų grupę reklamuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vystomą produktą (duomenys neskelbtini).

17.28. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. P. realiai ir betarpiškai derėjosi su J. G. dėl sutarties kainų ir darbų apimties. Todėl nepagrįstos teismo išvados, kad direktorius M. P., buhalterės J. S. bei O. K. atliko veiksmus, kurių jie nesuprato. Byloje nustatyta (prokuroro 2019 m. kovo 15 d. teisiamojo posėdžio metu pateiktas į bylą susirašinėjimas), kad 2013 m. liepos 4 d. elektroniniais laiškais J. G. su M. P. aptarė reklamos sutartyje esančius VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus. M. P. patvirtinus susitarimą ir sąlygas – „Mums tinka“, J. G. atsiuntė išankstinę sąskaitą apmokėjimui bei aptarė sutarties pasirašymo sąlygas. Paminėti įrodymai (direktoriaus derybos, susirašinėjimas su J. G.) pagrindžia, kad įmonės atsakingi asmenys dirbo savo darbą ir priėminėjo sprendimus savo kompetencijos ribose.

17.29. Pagal 2013 m. liepos 3 d. sutartį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo talpinti logotipą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) reklaminius skydelius internetinėse svetainėse su nuoroda į paramos teikėjo internetinę svetainę; talpinti logotipą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) reklaminius skydelius festivalio portaluose, rodyti (duomenys neskelbtini) portale, padovanoti pakvietimus į renginį. Byloje nustatyta, kad viską, kas numatyta sutartyje, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė (t. 72, b. 1. 219-230). Ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) logotipai realiai buvo talpinami sutartyje numatytu būdu.

17.30. Dėl išdėstytų aplinkybių, apelianto teigimu, neteisinga, paremta spėjimais ir prieštaraujanti paminėtiems bylos įrodymams teismo išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, kad be to, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikti logotipai buvo publikuojami, kaip renginio rėmėjų, daugiau jokia informacija (reklama) nei apie P. K. ir G. R. įmones, nei apie jų produktus šiuose renginiuose nebuvo publikuota.

17.31. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2013 m. liepos 5 d. pavedimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas anksčiau nei pasirašyta sutartis, todėl mokėjimas buvo atliktas į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ realiai neegzistuojančios sutarties pagrindu, pasak apelianto, prasilenkia tiek su gyvenimo realijomis, tiek su teisės normomis, reglamentuojančiomis civilinius santykius sutarčių sudarymo ir vykdymo srityje.

17.32. CK 1.71 straipsnis nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais; sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudalyti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Pagal CK 6.716 straipsnio nuostatas dėl paslaugų sutarties sampratos įstatymas nenustato privalomos rašytinės atlygintinių paslaugų teikimo sutarties formos, todėl tokie sandoriai gali būti sudaromi žodžiu. Kasacinio teismo praktikoje, išaiškinta, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai (kasacinės nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-281-686/2016, Nr. 3K-3-55-421/2017).

17.33. Iš M. P. ir J. G. susirašinėjimų (2013 m. liepos 3 ir 4 d.) matyti, kad M. P. iš J. G. atstovaujamos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo pasiūlymą dėl paslaugų suteikimo ir, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokį pasiūlymą priėmė, t. y. išreiškė valią sudaryti sutartį. Todėl fizinis sutarties pasirašymas (apsikeitimas parašais ant rašytinės sutarties) nekeičia dviejų verslo subjektų susitarimo esmės ir turinio.

17.34. Kartu apeliantas nurodo, kad teisme jis parodė, jog bendradarbiavimas su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. buvo pakankamai sėkmingas, nes 2013-2014 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartis dėl (duomenys neskelbtini) projektų Vilniaus, Klaipėdos, vėliau ir Tauragės savivaldybėse beveik 3 000 000 Lt sumai. Šios aplinkybės nėra paneigtos. Todėl analogiškos sutarties sudarymas su ta pačia VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl reklamos 2014 metų renginyje „(duomenys neskelbtini) 2014“ yra teisėtas ir logiškai paaiškinamas. Ši sutartis taip pat buvo realiai įvykdyta, reklamos paslaugas įmonė realiai gavo ir sudarė priėmimo-perdavimo aktą (t. 29, b. 1. 124).

17.35. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jas vertinant visumoje su jau išdėstytais faktais apie pirkimus, akivaizdu, kad skundžiamame nuosprendyje teismo dėstomos išvados, kad jo (G. R.) įmonei reklamos paslaugų nereikėjo, kad mokėjimai į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo kyšis partijai už norą, kad būtų pasirašyta (duomenys neskelbtini) sutartis su konkurso laimėtoju, yra neteisingos ir nelogiškos.

17.36. Nesuprantama ir nepagrįsta įrodymais, pasak apelianto, ir teismo išvada, kad šias sumas – 2014 m. gegužės 16 d. - 60 500 Lt, 2014 m. liepos 21 d. - 48 400 Lt, 2014 m. rugpjūčio 13 d. - 60 000 Lt, iš viso 168 900 Lt sumokėdami J. G. įmonėms, kaltinamieji nedavė per R. A. R. partijai kyšio už šio padėjimą laimėti kaltinime nurodytus (duomenys neskelbtini) pirkimus, tačiau akivaizdu, kad ir šias sumas J. G. įmonėms sumokėjo įtakojami R. A. R., partijos naudai, t. y. ir jomis faktiškai apmokėdami partijos viešinimo paslaugas (nuosprendžio 173 psl.). Byloje nustatytas faktas, kad R. A. R. su juo (G. R.) nebuvo pažįstami, kad jie niekuomet nebendravo. Nuosprendyje teismas taip pat pripažino, kad nėra visiškai jokių įrodymų nei kada šie asmenys susitarė dėl kyšio davimo/priėmimo, nei dėl kyšio dydžio nuo viešųjų pirkimų kainos (nuosprendžio 173 psl.). Todėl minėta teismo išvada apie R A. R. įtaką nepagrįsta ir neįrodyta bylos įrodymais ir pripažintina prielaida, spėjimu, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais, prielaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-746/2015, Nr. 2K-224- 942/2016, Nr. 2K-268-697/2018). Net jei būtų pripažinta, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d. - 60 000 litų jis (G. R.) pervedė kaip paramą partijai, tai tokia veika nėra nusikalstama ir įstatymo nėra uždrausta. Partijų finansavimas buvo kriminalizuotas tik 2019 m. lapkričio 28 d. įstatymu Nr. XIII-2563 (įsigaliojusiu nuo 2020 m. sausio 1 d.).

17.37. Be kita ko, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino jį kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), už tai, kad jis davė kyšį per tarpininką - P. K.. Tačiau toks nusikalstamos veikos požymis kriminalizuotas tik nuo 2016 m. lapkričio 17 d. (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija). Tokio požymio nebuvo numatyta šio straipsnio 2011 m. birželio 21 d. redakcijoje, todėl teismas nesivadovavo bendra taisykle, kad baudžiamasis įstatymas, sunkinantis kaltinamojo padėtį, atgal negalioja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-201/2013). Atsižvelgiant ir į tai, teismas nepagrįstai jį (G. R.) pripažino kaltu pagal BK 226 straipsnį.

Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies, BK 300 straipsnio 1 dalies, BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

17.38. Apeliantas nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jo veikos kvalifikuotos, kaip padarytos, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai (nuosprendžio 189 psl.). Pagal pareikštą kaltinimą visus padarinius - turto iššvaistymą, dokumento suklastojimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą, sukelia vienas veiksmas - kyšio davimas. Taigi, kaltinimai jam (G. R.) dėl turto iššvaistymo, turėtų pagrindą tik tada, jei mokėjimai iš įmonės, apie kuriuos aprašoma kaltinamajame akte, būtų pripažinti kyšiu, jeigu pasitvirtintų, kad buvo susitarimas. duoti kyšį ir jeigu kyšis buvo realiai duotas. Savo ruožtu duoti kyšį, iššvaistant įmonės turtą, galima tik jei būtų suklastoti dokumentai, kartu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą.

17.39. Pirmiau aptartos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad jis (G. R.) nesusitarė, nežadėjo ir nedavė partijai „(duomenys neskelbtini)“ kyšio per R. A. R., todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl turto išvaistymo yra neteisingos ir niekinės.

17.40. Kartu apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo M. P.. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą būtent direktoriaus žinioje yra įmonės turtas ir jis už šį turtą atsakingas. Taigi M. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, buvo suteikti įgaliojimai atstovauti įmonei, atliekant visas procedūras, susijusias su įmonės valdymu, taip pat pasirašyti visus finansinius dokumentus ir sutartis. Jam (G. R.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas nebuvo patikėtas ir nebuvo jo žinioje. Todėl pagrįsta ne įrodymais, o spėjimais, prielaidomis teismo išvada, kad jis (apeliantas) buvo faktinis įmonių vadovas ir sprendė visus pagrindinius klausimus, susijusius su įmonių veikla, taip pat jų lėšų panaudojimu, jis yra subjektas ir nusikalstamų veikų, už kurias atsako tik ūkio subjektų vadovai.

17.41. „Faktinis vadovas“ sampratos Akcinių bendrovių įstatymas nenumato. Tokia teismo interpretacija turėtų reikšti, kad tikrasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius neveikė savarankiškai, kad įmonei vadovavo ir visus sprendimus priėmė būtent jis (G. R.). Tačiau bylos duomenys pagrindžia, kad M. P. realiai vykdė savo, kaip įmonės direktoriaus, funkcijas. Tai patvirtina tiek liudytojo M. P. teisme duoti parodymai, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų liudytojų O. K., V. L. teisme duoti parodymai (t. 83, b. 1. 186, 190), tiek ir rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys, kad visas esmines veiklos užduotis sprendė ir vykdė betarpiškai įmonės direktorius M. P.. Faktas, kad veiklos klausimus derino ir apie veiklą informavo įmonės akcininką, atitinka Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas ir gyvenimo realijas.

17.42. Apeliantas nurodo, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016), cituoja teismų praktikos išaiškinimus, susijusius su apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo būtinojo požymio – padarinių, nustatymu, kad jų konstatavimui turi būti nustatyta, jog buvo padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-498/2011, Nr. 2K- 426/2013, Nr. 2K-159/2014, Nr. 2K-355-696/2017); išaiškinimus dėl BK 222 straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies normų konkurencijos bei šių normų taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246/2011), bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas šių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų nesilaikė. Net pripažinus, kad 2013 m. rugsėjo 11 d. ir 2014 m. rugpjūčio 12 d. sąskaitos faktūros ir 2013 m. liepos 3 d. reklamos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. gegužės 27 d. reklamos sutartis (duomenys neskelbtini) tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suklastota, tai šių dviejų ūkinių operacijų netinkamas atvaizdavimas buhalterinėje apskaitoje nelemtų būtino požymio - negalėjimo nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atsižvelgiant į tai, jis (G. R.) pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas neteisėtai ir nepagrįstai.

Dėl paskirtos bausmės

17.43. Apeliantas pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo nuteistas už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, nepaisant to, pasisako ir dėl nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuodamas paskyrė jam griežtesnę subendrintą bausmę, nei savo baigiamojoje kalboje prašė prokuroras. Jam paskirta bausmė yra neteisinga, ją skiriant neatsižvelgta į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

17.44. Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, be kita ko, įpareigojo jį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (dvejus metus) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Toks įpareigojimas neatitinka teisingumo principo, nėra pagrįstas, teismas neatsižvelgė į bausmės tikslus, kaltininko asmenybę. Vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Jis (G. R.) užsiima tarptautiniu verslu, jam dažnai tenka išvykti į kitas šalis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis nuolat prašė prokuroro ir teismo leidimo išvykti (dėl paskirto rašytinio pasižadėjimo neišvykti). Todėl nuosprendžiu paskirto jam įpareigojimo - kiekvieną kartą gauti leidimą išvykimui, pasekmės bus kur kas sunkesnės nei paskirta bausme siekiama tikslų.

18. Nuteistasis P. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti jam naują nuosprendį – jį išteisinti, jam nepadarius šių nusikalstamų veikų.

18.1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neteisėtai byloje gautų duomenų nepripažino įrodymais, iš kaltinimo pašalino dalį epizodų. Nepaisant to, teismas nebuvo nuoseklus ir priėmė jam prielaidomis ir prieštaringais duomenimis pagrįstą nuosprendį. Teismas analogiškose situacijose įrodymus vertino skirtingai bei prieštaringai, dalį išvadų grindė neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis, prieštaraujančiomis teismo nustatytiems faktams. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio nuostatas, išėjo už kaltinimo ribų (BPK 255 straipsnis) ir priėmė jam neteisingą bei neteisėtą nuosprendį.

18.2. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visos jam inkriminuotos veikos kvalifikuotinos kaip padarytos, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai. Nurodo, kad pagrindinis kaltinimas yra dėl prekybos poveikiu, nes visos kitos trys veikos yra išvestinės, todėl neįrodžius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 226 straipsnio 3 dalyje, darytina išvada, jog ir kitų veikų jis (P. K.) nepadarė.

Dėl BK 226 straipsnio 3 dalies taikymo

18.3. Pasak apelianto, tam, kad jis (P. K.) būtų pripažintas kaltu pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, byloje turėjo būti įrodytas bent vienas iš alternatyvių veiksmų: kyšio pasiūlymas, pažadėjimas jį duoti, susitarimas duoti kyšį ar jo davimas už siekiamą tam tikro asmens poveikį atitinkamai institucijai, įstaigai ar organizacijai, valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų. Be to, kadangi jis kaltinamas „aktyvia“ prekybos poveikiu forma, tai buvo būtina įrodyti, kad toks kyšis siejamas su norimu poveikiu BK 226 straipsnyje nurodytiems asmenims. Tuo pačiu, kadangi R. A. R. kaltinamas „pasyvia“ prekyba poveikiu, bet nusikalstama veika neatsiejamai susijusi su kaltinimais jam (P. K.) ir G. R., tai buvo būtina įrodyti ir R. A. R. pažadą paveikti šiuos asmenis ir kad šis pažadas turėjo būti suprantamas ir aiškus.

18.4. Nagrinėjamoje byloje nėra jokiais duomenimis nustatytas ar užfiksuotas joks susitarimas, pasiūlymas ar pažadas duoti kyšį tarp R. A. R. ir P. K. bei G. R. (aktyvios prekybos poveikiu būtinasis požymis). Taip pat nėra jokiais duomenimis užfiksuotas R. A. R. pažadas paveikti šiuos asmenis ir kad šis pažadas buvo suprantamas ir aiškus P. K. (pasyvios prekybos poveikiu būtinasis požymis). Tai pripažino tiek prokuroras savo baigiamojoje kalboje, tiek teismas, pašalindamas iš kaltinimų aplinkybes, kad „P. K. ir G. R., veikdami bendrininkų grupėje, ne vėliau kaip iki 2013 m. gegužės 21 d. 14 val. 39 min. pažadėjo ir susitarė duoti R. A. R., o R. A. R. susitarė iš P. K. ir G. R. priimti 5 % nuo viešųjų pirkimų kainos dydžio kyšį.“ (nuosprendžio 173 psl.). Nepaisant to, apygardos teismas nebuvo nuoseklus ir nusprendė jį (P. K.) pripažinti kaltu pagal BK 226 straipsnio 3 dalį dėl „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini) paslaugų“ (toliau - (duomenys neskelbtini)) ir „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) pirkimų (veikiant kartu su G. R.), nepagrįstai nurodė, kad šioje dalyje jo kaltė įrodyta „įrodymų visetu“. Apelianto teigimu, šioje dalyje teismas jo kaltę grindė prielaidomis, neteisingas išvadas padarė išimtinai iš išvestinių, netiesioginių duomenų, neteisingai ir neobjektyviai, o kartais ir prieštaringai įvertinęs faktines aplinkybes, ignoruodamas objektyvius faktus. Apygardos teismas duomenis ir įrodymus apie R. A. R., K. K., R. J., V. Ž., jo (R. K.) ir G. R. bendravimą vertino ir interpretavo neobjektyviai, neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini) vykusių projektų ir pirkimų esmę, į asmenų pareigas, sprendžiamų problemų kontekstą.

18.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, nevertino dalyvaujančių asmenų statuso. R. A. R. kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo atsakingasis partijos „(duomenys neskelbtini)“ sekretorius (nuo 2012 m. iki 2014 m. birželio 26 d.). D. B. partijos „(duomenys neskelbtini)“ deleguotas ministras, paskirtas vadovauti (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. spalio 30 d. D. B. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Prokuroro nutarimu šis statusas D. B. panaikintas 2017 m. lapkričio 16 d. (t. 55, b. 1. 39-44). K. K. kaltinime nurodytu laikotarpiu (nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2013 m. spalio 31 d.) buvo (duomenys neskelbtini) vyriausio patarėjo pareigose, paskirtas specialiai (duomenys neskelbtini) projekto koncepcijos kūrimas ir sistemos vystymui. R. J. nuo 2011 m. užėmė (duomenys neskelbtini) Elektroninės valdžios politikos skyriaus vedėjo pareigas, o V. Ž. buvo (duomenys neskelbtini) Turto valdymo ir ūkio departamento (toliau – TVŪD) direktorius.

18.6. Taigi byloje nustatyta, kad visi nurodyti asmenys kaltinime nurodytu laikotarpiu užėmė atsakingas pareigas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad ministerijai vadovavo partijos „(duomenys neskelbtini)“ deleguotas ministras, todėl R. A. R., kaip atsakingo partijos sekretoriaus ir artimo partijos pirmininkui žmogaus, domėjimasis ministerijoje vykstančiais procesais, problemomis yra visiškai logiškas ir pagrįstas. Byloje įrodyta, kad R A. R. apie ministerijoje vykusius procesus bendravo ne tik su šiais asmenimis, bet ir su kitais tarnautojais (viceministru A. J., E. R. ir kitais), apie tai tarpusavyje bendravo ir kiti asmenys.

18.7. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) projektas buvo probleminis pačiai (duomenys neskelbtini), atsakingiems pareigūnams, keliantis rūpesčių ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, kitiems politikams. (duomenys neskelbtini) Korupcijos ir prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2015 m. birželio 11 d. išvada „Dėl projekto „(duomenys neskelbtini) (toliau - (duomenys neskelbtini)) sukūrimas ir diegimas (duomenys neskelbtini) ministerijoje““ vykdymo (toliau - (duomenys neskelbtini) išvada) (t. 126, b. 1. 99-115), detaliai atskleidžia visas su šiuo projektu susijusias (duomenys neskelbtini) problemas, kurios esminės yra šios:

- (duomenys neskelbtini) konkurso ir jos diegimo paslaugoms pirkti sąlygas (duomenys neskelbtini) parengė ir paskelbė 2008 metais. 2009 m. vasario 4 d. – 2009 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini) pirkimą atviro konkurso būdu vykdė TVŪD Viešo pirkimo komisija. Konkurso laimėtoju 2009 m. lapkričio 10 d. pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria 2009 m. lapkričio 27 d. buvo pasirašyta 5 541 802 Lt sutartis (t. 123, b. 1. 94-95; t. 122, b. l. 1-13). Vėliau sutartis daug kartų buvo keičiama, sutarties kaina augo (t. 123).

- 2010 m. kovo 9 d. buvo vykdytas dar vienas konkursas - (duomenys neskelbtini) diegimo konsultacinių paslaugų pirkimas. Jį laimėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 124, b. 1. 1-11).

- 2010 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini) ir Europos socialinio fondo agentūra (toliau - ESFA) pasirašė projekto „(duomenys neskelbtini)“ sukūrimas ir diegimas“ finansavimo ir administravimo sutartį (sutarties suma 7 724 576,88 Lt (ES lėšos 6 565 890,34 Lt; sutarties terminas - iki 2013 m. birželio 4 d.). 2013 m. sausio 7 d. papildomu susitarimu finansavimo suma padidinta iki 10 523 911,38 Lt, sutarties terminas pratęstas iki 2015 m. rugsėjo 1 d. (t. 126, b. 1. 101-102).

- Paminėtų sutarčių vykdymui (duomenys neskelbtini) išleido daugiau nei 4 milijonus litų (t. 126, b. 1. 109). Tačiau dėl tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų nevykdymo 2012 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) nutraukė sutartį (sutarties vykdymui išleista 3 047 990,59 Lt), 2012 m. rugpjūčio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo (t. 126, b. 1. 109). Sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta 2012 m. rugpjūčio 27 d., sutarties vykdymui išleista 1 127 335 Lt. (t. 126, b. 1. 109).

18.8. Šie rašytiniai įrodymai kartu su (duomenys neskelbtini) išvadoje išdėstytais duomenimis (t. 126, b. l. 111) patvirtina, kad kalinime nurodytu laikotarpiu, praktiškai visus 2013 metus, iki K. K. išėjimo iš darbo (2013 m. spalio 31 d.), vyko (užsitęsė) „paveldėto“ probleminio (dėl išleistų lėšų, dėl bankrutavusio tiekėjo ir kt.) projekto paruošiamieji darbai. 2013 m. rugsėjo 12 d. net nebuvo paruošta „techninė specifikacija“, todėl (duomenys neskelbtini) pirkimas net teoriškai negalėjo būti skelbiamas visus 2013 metus. Esant nurodytoms aplinkybėms, R. A. R. jokių klausimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) projektu P. K. ir G. R. interesais apskritai negalėjo spręsti, išskyrus išimtinai partinį interesą, kad partijos paskirtas ministras ir kuruojama ministerija įgyvendintų didelės svarbos ir apimties projektą.

18.9. Teismo išvada, kad K. K. su R A. R. buvo supažindintas tikslingai, teikti šiam informaciją būtent apie (duomenys neskelbtini) sistemos, „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) projektus ir K. K. tai sistemingai darė, kad R. A. R. neakcentuotai, bet taip pat domėjosi (duomenys neskelbtini) diegimu, yra teisinga tik tiek, kad K. K. buvo supažindintas su R. A. R. ir teikė jam apibendrintą informaciją apie (duomenys neskelbtini) vykdomą (duomenys neskelbtini) projektą, kuris realiai buvo įstrigęs, lėšos išleistos ir kėlė rūpestį (duomenys neskelbtini). Priešingai nei nurodo teismas, R. A. R. galėjo turėti ir turėjo aiškų politinį partinį interesą domėtis (duomenys neskelbtini) vykstančiais procesais (konkrečiai (duomenys neskelbtini) projektu), nes už šio projekto įgyvendinimą atsakomybė gulė ant ministro, o tuo pačiu ir ant partijos pečių, o ne motyvą padėti jam (P. K.), o per šį ir G. R. pasiekti jų tikslus paminėtuose viešuosiuose pirkimuose. Minėta, kad (duomenys neskelbtini) projekte iki 2013 m. spalio mėn. iš viso vyko tik „paruošiamieji darbai“, pats pirkimas niekada nebuvo nei paskelbtas, nei pasirašytas, o 2015 m. buvo apskritai nutrauktas.

18.10. Teismo išvada, kad jis (P. K.) ir G. R. norėjo, kad (duomenys neskelbtini) pirkimas būtų paskelbtas, yra neteisinga, nes jis (P. K.) niekuomet nesidomėjo ir neketino dalyvauti (duomenys neskelbtini) pirkime, jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokio tipo sprendimais ir technologijomis neužsiima. G. R. atžvilgiu minėta teismo išvada yra teisinga tik tiek, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo laukė absoliučiai visi IT rinkoje dalyvaujantys subjektai. Tačiau vien noras, kad pirkimas būtų paskelbtas, nesuponuoja jokių konkrečių spręstinų klausimų, kuriuos neva R. A. R. turėjo spęsti jo (P. K.) ir G. R. interesais. Kartu apeliantas pažymi, kad pirkimo paskelbimas per se, negarantuoja ir nereiškia, kad jis (P. K.) arba G. R. galėjo ar turėjo garantuotai jį laimėti. Juolab, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad jis (P. K.) neketino dalyvauti ir nepretendavo į dalyvavimą (duomenys neskelbtini) pirkime, o G. R. teisme pagrindė ir įrodė, kad jo įmonės taip pat neturėjo nei resursų, nei kvalifikacijos dalyvauti tokios apimties pirkime. G. R. domėjimasis (duomenys neskelbtini) projektu ir galimas realus uždarbis ar nauda yra labai toli nutolę vienas nuo kito ir nesisieja priežastiniu ryšiu - jeigu būtų paskelbtas (duomenys neskelbtini) projektas, jeigu jame būtų dalyvavusios įmonės, su kuriomis bendradarbiauja G. R. įmonės, jeigu ta įmonė (ar įmonių grupė) būtų laimėjusi konkursą, jeigu būtų sutarusi ir būtų davusi G. R. įmonėms subrangos darbų, - tai tik tokiu atveju galėtų būti daroma prielaida apie G. R. interesą veikti, kad (duomenys neskelbtini) pirkimas būtų paskelbtas. Tai neabejotinai paneigia spėjimais grįstą teismo išvadą, kad už tai, jog (duomenys neskelbtini) pirkimas būtų paskelbtas G. R. susitarė duoti R. A. R. kyšį. Tuo tarpu prielaidomis grįsti nuosprendį negalima (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18.11. Tai, kad jam (P. K.) ir G. R. nebuvo poreikio spręsti konkrečias problemas per R. A. R., papildomai patvirtina ir kiti įrodymai. Apeliantas cituoja K. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 76, b. l. 142, 154, 191) ir nurodo, kad iš K. K. parodymų galima daryti nedviprasmišką išvadą, jog R. A. R. domėjosi, kas vyksta (duomenys neskelbtini) apibendrintai, (duomenys neskelbtini) veiklos kontekste, nekonkretizuojant nei užduočių, nei išreiškiant kokių nors prašymų. Todėl visiškai pagrįstai galima teigti, kad R. A. R. domėjimasis buvo dėl partinių politinių sumetimų, siekiant kontroliuoti ir/ar tikrinti savo deleguotų pareigūnų darbą partinės kontrolė prasme. Kartu apeliantas akcentuodamas BPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį grindė išimtinai K. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nepaisant to, ir iš K. K. teisme duotų parodymų matyti, kad jeigu R. A. R. ir klausinėjo kažko K. K., tai tik domėdamasis, kas apskritai vyksta (duomenys neskelbtini), nes būtent partijos deleguotas ministras jai vadovavo. Tokią išvadą, pasak apelianto, patvirtina ir liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu (t. 77, b. l. 35) ir 2019 m. rugsėjo 5 d. teisiamajame posėdyje duoti parodymai.

18.12. Teismo išvadų neteisingumą ir prieštaringumą patvirtina ir tai, kad nei vienas (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojas (tame tarpe K. K. ir R. J.) niekuomet nei tvirtino, nei teigė, kad R. A. R. būtų kažko prašęs konkrečiai padaryti/nedaryti P. K. ir G. R. įmonių interesais. Priešingu atveju, šie asmenys, kaip valstybės tarnautojai, taip pat būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Kadangi tiek K. K., tiek R. J. šioje byloje įtarimai buvo pareikšti, o vėliau ikiteisminiai tyrimai šių asmenų atžvilgiu buvo nutraukti (t. 76, b. 1. 182-184; t. 77, b. 1. 84-91), todėl vadovaujantis baudžiamosios teisės principu - kas neįrodyta - to nėra, darytina išvada, kad jis (P. K.) ir G. R. jokių problemų dėl pirkimų per R. A. R. (o tuo pačiu per K. K. ir R. J.) nesprendė.

18.13. Be nurodytų aplinkybių, apeliantas atkreipia dėmesį ir į K. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jis buvo pažįstamas su G. R., kai šis dar dirbo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, o jis kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“, su G. R. bendravo ir tuo metu, kai dirbo (duomenys neskelbtini), apie tai, kad su P. K. jį supažindino G. R., P. K. domėjimąsi projektais (t. 76, b. l.141, 191), taip pat nuosprendyje (164 psl.) minimus susirašinėjimus tarp K. K. ir jo (P. K.), kurie patvirtina, kad tuo pačiu metu betarpiškai jis (P. K.) bendravo tiek su K. K., tiek su R. A. R.; tiek jis (P. K.), tiek G. R. betarpiškai galėjo bendrauti su K. K. ir galėjo betarpiškai spręsti kylančias problemas, jei to būtų reikėję. Juolab, kad K. K. buvo savo srities specialistas ir realiai dirbo (duomenys neskelbtini).

18.14. Dėl nurodytų aplinkybių teismo išvados apie R. A. R. tariamą dalyvavimą konkrečių jo (P. K.) ir G. R. problemų sprendime aiškiai nelogiškos ir neobjektyvios. Net jei ir daryti prielaidas apie kyšio davimą už naudingus sprendimus, tokiu atveju, jam (apeliantui P. K.) ir G. R. būtų efektyviau ir „pigiau“ veikti per K. K., o ne per nieko neįtakojantį R. A. R.. Todėl K. K. bendravimas ir R. A. R. „domėjimasis“ (duomenys neskelbtini) ir kitais projektais, jei ir buvo, tai akivaizdžiai vyko dėl partinių politinių R. A. R. sumetimų.

18.15. Liudytojas V. Ž. teisme parodė, kad „R. asmeniškai nepažįstu, žinau iš televizijos jį. Asmeniškai su juo bendrauti neteko.“. Ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. minėjo apie susitikimą su R. A. R. kavinėje, apie R. A. R. interesą, kad projektai (duomenys neskelbtini) vyktų sklandžiai ir be trukdžių. Tokie liudytojo parodymai papildomai patvirtina liudytojo R. J. teisme duotus parodymus, kad R. A. R. domėjimasis (duomenys neskelbtini) projektais buvo sąlygotas to, kad „labai dideli pinigai, tai jie daro įtaką politinės partijos vardui, įvaizdžiui, tai mano nuomone, būtent tokio pobūdžio domėjimasis buvo.“.

18.16. Byloje nėra nustatyta (įskaitant ir teismo pašalintus įrodymus - slapta darytus įrašus) nei vieno duomens, kad R. A. R. kada nors, kam nors būtų davęs kokį nors apibrėžtą nurodymą, prašymą ar pavedimą. Be bendrų frazių apie projektus, apie siekimą, kad (duomenys neskelbtini) ministro ir ministerijos (kaip partijos kuruojamos) veikla nesukeltų neigiamų atsiliepimų žiniasklaidoje ir visuomenėje, R. A. R. visuose pokalbiuose kalba apskritai, neperžengiant bendros informacijos rinkimo ir aptarimo. Kai kurie pokalbiai atskleidžia, kad R. A. R. apskritai nesigaudo nei vykdomų projektų pavadinimuose, nei jų detalėse.

18.17. Apeliantas nurodo ir tai, kad apklausiamas teisme jis parodė, jog jo ir G. R. susirašinėjimuose žodžiu „mažas“ galėjo būti įvardijamas bet kas, nepaisant to, teismas nusprendė, kad taip buvo vadinamas R. A. R.. Kita vertus, nesant susitarimo su R. A. R. dėl kyšio davimo, objektyviai nesant poreikio jo duoti, nedavus kyšio, nėra reikšminga analizuoti kaip privačiuose pokalbiuose du privatūs subjektai įvardija pažįstamus (ir nepažįstamus) politikos veikėjus ir kitus asmenis. Dėl jau išvardintų įrodymų visumos, šios aplinkybės nėra reikšmingos kaltei/ nekaltumui pagrįsti. Tačiau apeliantas pažymi, kad apygardos teismas neteisingai interpretavo ir įvertino jo (P. K.) ir G. R. susirašinėjimų turinį, ignoravo tai, kad jie yra verslo partneriai, vystantys bendrus projektus ir siekiantys dalyvauti rinkoje kartu, laimėti skelbiamus konkursus ir uždirbti savo įmonėms pelną. Būtent šis esminis faktas turi būti pagrindas, vertinat susirašinėjimų ar pokalbių fragmentus ir nuotrupas, kurie pateikti ne visumoje, fragmentiški, praėjus laikui, neinformatyvūs ir sunkiai paaiškinami. Dviejų verslo žmonių pokalbiai (susirašinėjimas), išreiškiant savo emocinį požiūrį į (duomenys neskelbtini) vykstančius biurokratinius nesusipratimus, apie valdininkų nesugebėjimą suprasti elementarių dalykų, apie daromą žalą valstybei ir verslui, negali būti inkriminuojami kaip nusikalstami.

18.18. Apeliantas sutinka su apygardos teismo išvadomis dėl kaltinimo dalies, susijusios su (duomenys neskelbtini) viešuoju pirkimu, tuo pačiu su šios kaltinimo dalies pašalinimu, tačiau nurodo, kad teismas buvo nenuoseklus ir neobjektyvus, nes analogiškas aplinkybes (duomenys neskelbtini) pirkimo atveju jau vertino priešingai. Šioje dalyje, pasak apelianto, teismo išvados padarytos tiek byloje surinktus įrodymus, tiek bendrą realią situaciją vertinant vienpusiškai ir tendencingai.

18.19. Kaip ir (duomenys neskelbtini) pirkimo atveju, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo atvejais taip pat „byloje nėra jokių įrodymų, kad P. K. ir G. R. buvo susitarę su R A. R. duoti / priimti kyšį už pirkimo (duomenys neskelbtini) projekte laimėjimą“.

18.20. Byloje nėra ginčo, ką teisingai nustatė ir teismas, kad (duomenys neskelbtini) įdiegimas Lietuvoje buvo pradėtas 2006 m. ir baigtas 2008 m. Įrangos tiekėjas M. G., įdiegusi šią sistemą, sumontavo ir įdiegė eilę konstrukcinių dalių bei elementų, kurie sudaro komercinę paslaptį, o dalis saugomi intelektinės nuosavybės teisių. Todėl susidarė situacija, kad aptarnauti (duomenys neskelbtini) gali tik arba pati (duomenys neskelbtini), arba įmonės, kurios turi sertifikuotą partnerio statusą ir leidimą dirbti su minėtais slaptais mazgais (tai patvirtina rašytiniai bylos įrodymai, liudytojo R. B. (buvęs VĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius) teisme duoti parodymai).

18.21. (duomenys neskelbtini) priklausanti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. gale sudarė dvi atskiras tiesiogines sutartis skirtingiems darbams (duomenys neskelbtini) techninei priežiūrai ir funkcionalumui užtikrinti 2011-2013 metų laikotarpiui. Sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 2010 m. gruodžio 30 d. (t. 111, b. 1. 197-237), o su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2010 m. gruodžio 23 d. (t. 111, b. 1. 4-9). Sutarčių galiojimo terminas - nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. Bendra paminėtų sutarčių (techninės priežiūros ir funkcionalumo užtikrinimo paslaugų) suma trims metams – apie 21 000 000 Lt. Paslaugų kaina tiekėjams pasiskirstė taip - (duomenys neskelbtini) paslaugos apie 17 756 024 Lt su PVM, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų suma – 2 900 484 Lt plius PVM, viso 3 509 585,64 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos sudarė tik apie 966 828 Lt (su PVM 1 169 000 Lt) per metus. (t. 111, b. 1. 13). Taigi, pagrindinė pajamų iš techninės priežiūros paslaugų dalis teko ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o būtent (duomenys neskelbtini).

18.22. Nors pirmosios instancijos teismas, esant nurodytoms aplinkybėms, padarė teisingą išvadą, kad „byloje nėra ginčo, jog (duomenys neskelbtini) pirkimo dokumentuose buvo įrašytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui, kad jis turi būti arba (duomenys neskelbtini) gamintojas (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)), arba turintis sutartį su gamintoju, ir jokiais įrodymais nepaneigia, kad tokią sutartį su (duomenys neskelbtini) Lietuvoje turi vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, kad ši įmonė turėjo ir vykdė sutartis (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros ir funkcionalumo užtikrinimo darbų atlikimui nuo 2010 metų ir sutartis galiojo iki 2013 metą pabaigos“, tačiau neteisingai suprato (duomenys neskelbtini) problematikos turinį, neobjektyviai ir neteisingai įvertino bylos duomenis ir padarė neteisingas išvadas.

18.23. 2012 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atliko auditą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šio audito išvadas, (duomenys neskelbtini) ministras A. M. 2012 m. rugpjūčio 3 d. išleido įsakymą „Dėl valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo“. Viena iš rekomendacijų plano dalių buvo - užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) priežiūros paslaugos būtų tiesiogiai įsigytos iš paslaugų tiekėjų, nutraukti (duomenys neskelbtini) priežiūros sutartį tarp Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM (toliau – IRD) ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (t. 105, b. 1. 4-9). Vėliau tą patį planą tvirtino, pakeisdamas įgyvendinimo terminus ir ministras D. A. B. 2013 m. sausio 15 d., 2013 m. balandžio 15 d., 2013 m. spalio 31 d. (t. 105, b. 1. 11-14). (duomenys neskelbtini) pagrindiniu (duomenys neskelbtini) tvarkytoju buvo paskirta jau ne VĮ „(duomenys neskelbtini)“, o IRD. Toks struktūrinis pertvarkymas atliktas būtent (duomenys neskelbtini) ir vykdant paminėtą Valstybės kontrolės pavedimą. Pasikeitus struktūrai, pasikeitė ir (duomenys neskelbtini) tinklo aptarnavimo finansavimas (iš kitų lėšų nei tinklo diegimas). Liudytojas R. B. teisme parodė, kad „tai buvo pagrindinė problema, kurią sprendė visi (duomenys neskelbtini) ministrai“.

18.24. Paminėtas 2012 m. (duomenys neskelbtini) sprendimas paslaugas pirkti tiesiogiai iš paslaugos tiekėjo kaip tik ir atitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) interesus, nes, tokiu atveju (duomenys neskelbtini) pirktų paslaugas iš (duomenys neskelbtini) arba iš partnerio statusą turinčios įmonės tiesiogiai. Tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių menamų kliūčių dėl (duomenys neskelbtini) konkurso nebuvo ir nebuvo jokio poreikio bei siekimo kažką paveikti ar įtakoti, nereikėjo nei pagalbos, nei susitarimų su R. A. R.. Ši objektyvi aplinkybė paneigia kaltinimo ir teismo teiginius apie susitarimo su R. A. R. buvimą, apie poreikį šalinti kažkokias kliūtis (duomenys neskelbtini) pirkime.

18.25. Vykdant paminėtą VRM ministro įsakymą, 2013 m. kovo 26 d. buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros ir funkcionalumo užtikrinimo paslaugų pirkimo atviras konkursas, tačiau ir šiame pirkime nustatytas būtinas reikalavimas: tiekėjas yra arba (duomenys neskelbtini) gamintojas arba turi turėti sutartį su gamintoju M. G. dėl intelektinės nuosavybės priklausančios Motorolai (t. 103, b. 1. 186). 2013 m. gegužės 30 d. paskelbtas konkursas neįvyko, nes pagal tokias pirkimo sąlygas pasiūlymo nepateikė nei vienas tiekėjas (t. 104, b. 1. 193). VĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. B. teisme nurodė, kad konkurse nedalyvavo „dėl mūsų įmonei nepalankių pirkimo sąlygų, nes, jei būtume dalyvavę, įmonė būtų bankrutavusi“. Neįvykus pirkimui, (duomenys neskelbtini) funkcionalumui iškilo grėsmė. Visa svarba ir problemos aktualumas atskleisti IRD 2013 m. rugpjūčio 16 d. rašte „Dėl pirkimo sąlygų derinimo“ (t. 115, b. 1. 112-113) -(duomenys neskelbtini), kaip valstybei ypatingos svarbos sistemos, darbo sutrikimas kuomet, priklausomai nuo sutrikimo mąsto gali nutrūkti (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimas atskiriems arba visiems tiesioginiams (duomenys neskelbtini) vartotojams - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM (pasienio kontrolės punktai, pasienio rinktinės) ir Policijos departamento prie VRM padaliniams, tame tarpe ir galimai vykdantiems išorinių ES sienų kontrolę bei Specialiosios tranzito schemos įgyvendinimą, ir gali būti sutrikdytas nuo 20 iki virš 10 000 pareigūnų darbas, naudojant (duomenys neskelbtini) radijo ryšiu vykdomą operatyvų apsikeitimą informacija.

18.26. TVŪD Viešųjų pirkimų komisija 2013 m. spalio 15 d. nutarė skelbti atvirą tarptautinį konkursą (t 115, b. 1. 61-62). Konkursas įvyko, tačiau 2014 m. balandžio 3 d. TVŪD pirkimo komisija atmetė VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą dėl per aukštos pasiūlytos kainos (t. 114, b. 1. 15). Pasiūlymo kaina viršijo pirkimo biudžetą, nes pirkimo sąlygose atsirado papildomų reikalavimų, apie kuriuos detaliai paaiškino liudytojas R. B. apklausiamas dar ikiteisminio tyrimo metu (t. 78, b. l 43-44).

18.27. 2014 m. balandžio 4 d. ir 2014 m. balandžio 28 d. TVŪD, vadovaujama V. Ž., kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl leidimo vykdyti pirkimą neskelbtinų derybų būdu (t. 114, b. 1. 12-13). TVŪD nurodo, kad vykdant pirkimą tiesioginiu derybų būdu sąlygos iš esmės nekeičiamos, o derybos vyks tik dėl kainos (t. 114, b. 1. 2).

18.28. Byloje nėra jokių duomenų, kad kažkas įtakotų ar prašytų TVŪD vykdyti pirkimą uždarų derybų būdu. Toks sprendimas priimtas, išimtinai atsižvelgiant į objektyvią situaciją ir vadovaujantis teisės aktais. Po derybų (t. 113, b. 1. 33, 36-37) 2014 m. liepos d. TVŪD paskelbė sprendimą pripažinti laimėtoju VĮ „(duomenys neskelbtini)“ jungtinėje veikloje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 113, b. 1. 65-66). Kaina po nuolaidų, kurią suderėjo ne vienas žmogus, o visas (duomenys neskelbtini) Turto valdymo departamentas ir specialiai paskirta viešųjų pirkimų komisija, liko 9 077 769,92 Lt su PVM per metus.

18.29. Išdėstytos įrodymais patvirtintos aplinkybės, apelianto teigimu, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pirkime jo (P. K.) vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektyviai nebuvo trukdžių, nes pirkimo dokumentuose dėl techninės įrangos specifikos visuomet buvo įrašytas reikalavimas - arba būti (duomenys neskelbtini), arba būti jos partneriu. Pirkimus visuomet vykdė (duomenys neskelbtini) TVŪD kolegiali pirkimo komisija. Pirkimo sąlygos visuomet būdavo derinamos ir tvirtinamos CVPA (VPT). Nei vienas pirkimo komisijos narys nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme nepatvirtino ir nenurodė nei vienos abejonę keliančios aplinkybės, kad kažkas kažkokiu būdu juos būtų bandęs paveikti ar daryti jiems įtaką.

18.30. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) - sudėtingos ir strategiškai svarbios valstybės tarnyboms sistemos techninės priežiūros pirkimo konkursas vyko ilgai ir problematiškai. Tačiau tokia situacija buvo būtent (duomenys neskelbtini) ministro, partijos, kuri delegavo savo ministrą, kitų atsakingų asmenų „galvos skausmas“ ir problema. Būtent todėl R. A. R. galėjo domėtis ir domėjosi šiuo projektu viešųjų ryšių ir partijos įvaizdžio aspektu. Tai patvirtina ir liudytojo J. Ū. parodymai (t. 77, b. l. 175).

18.31. Taigi, (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros problema buvo (duomenys neskelbtini) ministro atsakomybės klausimas. Kilus ryšio problemoms ir/ar sutrikimui visose strateginiuose atsakingų Lietuvos tarnybų padaliniuose (pasienio tarnyba, policija ir pan.) pasekmės tiek ministrui, tiek partijos veidui būtų katastrofinės. Būtent šiame kontekste, apelianto teigimu, reikia vertinti galimą R A. R. „domėjimąsi“ (duomenys neskelbtini) projektu. Noras, kad šis pirkimas įvyktų buvo ne jo (P. K.) interesų ir klausimų sprendimas, bet tiesioginė partijos atsakomybė, ir R. A. R., kaip atsakingo sekretoriaus, kontrolė už partijos deleguotą ministro veiklą.

18.32. Kartu apeliantas atkreipia dėmesį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sistemą prižiūri ir atlieka techninę priežiūrą iki šiol, nes, nežiūrint visų ikiteisminių tyrimų ir teismų, (duomenys neskelbtini) perka paslaugas būtent iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini). Toks faktas savarankiškai įrodo, kad jam (apeliantui P. K.) nebuvo jokio reikalo ko nors prašyti nei R. A. R. (kuris iš esmės nieko negalėjo įtakoti ir paveikti), nei kitų asmenų (K. K., R. J. ir pan.), kurie realiai dirbo (duomenys neskelbtini) su konkrečiais projektais ir tikėtina būtų galėję ką nors įtakoti.

18.33. Faktas, kad (duomenys neskelbtini) pirkimas buvo itin probleminis, visiškai nereiškia, kad jis (P. K.) turėjo motyvą dėti papildomas pastangas ar duoti kyšį, kad šio pirkimo rezultatas būtų jam palankus. Nesant duomenų, kad R. A. R. bent kokia forma būtų siekęs ar įtakojęs kokius nors pareigūnus, kad konkurso rezultatas būtų buvęs palankus jam (apeliantui), teismo išvada laikytina neteisinga ir neįrodyta. Įrodyta priešinga išvada, kad R. A. R. domėjosi (duomenys neskelbtini) projektu išimtinai politinės partijos kontrolės ir informacijos kontekste.

18.34. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) projektas taip pat buvo tokioje stadijoje, kad jokių „trukdžių ar problemų“ nei jam (P. K.), nei G. R. dėl jo nebuvo, nes jis nebuvo paskelbtas, o galiausiai nutrūko ir paruošiamieji darbai. Be to, jis (apeliantas) jokiu būdu nesidomėjo ir neketino dalyvauti (duomenys neskelbtini) pirkime, nes tai ne jo verslo sritis.

18.35. Apelianto teigimu, nei jis, nei jo įmonė su (duomenys neskelbtini) pirkimu neturi nieko bendra, nes kaip ir (duomenys neskelbtini) atveju, tai ne jo verslo sritis. G. R. (per jį (P. K.)) negalėjo duoti ir nedavė kyšio partijai, nes jo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei dalyvavo, nei laimėjo (duomenys neskelbtini) viešąjį pirkimą Tai patvirtina byloje esantys su (duomenys neskelbtini) pirkimu susiję dokumentai (t. 125-135).

18.36. Nors apygardos teismas teisingai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pirkimas kaltinime nurodytu laiku buvo jau pasibaigęs, laimėtojas paskelbtas dar 2012 m. (TVŪD Pirkimo komisija, susidedanti iš A. G., A. T., K. K., G. N., I. K., 2012 m. lapkričio 13 d. laimėtoju šiame konkurse pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 134, b. 1. 23-25)), tačiau, atsižvelgęs į tai, kad sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta tik 2013 m. birželio 6 d., nusprendė, jog neva G. R. siekė, kad sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pasirašyta. Tokia teismo išvada, apelianto teigimu, prasilenkia tiek su logika, tiek su teisės normomis, reglamentuojančiomis viešuosius pirkimus.

18.37. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. lapkričio 13 d. pripažinus (duomenys neskelbtini) pirkime laimėtoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, kita dalyvė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. lapkričio 22 d. pateikė ieškinį teismui, prašydamas panaikinti viešųjų pirkimų komisijos sprendimą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti perkančiąją organizaciją nesudaryti sutarties su laimėtoju (t. 134, b. 1. 30-46). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gruodžio 3 d. pateikė atsiliepimą į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (t. 135, b. 1. 8-12). Laikinosios apsaugos priemonės vis dėlto buvo taikytos, o byla pasibaigė tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. gegužės 7 d. palikus galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą atmesti ieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

18.38. Esant nurodytoms aplinkybėms, tik panaikinus teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, perkančioji organizacija (duomenys neskelbtini) IRD ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo pasirašyti sutartį, kas ir buvo padaryta 2013 m. birželio 6 d. (t. 135, b. 1. 14-20). Perkančioji organizacija ((duomenys neskelbtini)) neturėjo jokio kito pasirinkimo, pasibaigus teisminiams ginčams dėl viešojo pirkimo, vadovaujantis 2012 m. lapkričio 13 d. Viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolu, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta laimėtoju, privalėjo pasirašyti sutartį su laimėjusia bendrove (t. 135, b. 1. 14).

18.39. Taigi, nei R. A. R., nei kas kitas negalėjo nei įtakoti, nei spęsti kokių nors klausimų dėl (duomenys neskelbtini) pirkimo. Juo labiau, kažkaip paveikti, kad sutartis būtų pasirašyta tuo metu, kai vyko teisminiai ginčai tarp perkančiosios organizacijos ((duomenys neskelbtini)) ir kitų konkurso dalyvių. Pasibaigus teismams, vėlgi, nieks negali sustabdyti sutarties pasirašymo su konkurso laimėtoju.

18.40. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliantas nurodo ir tai, kad neteisingai teismas interpretavo ir liudytojo A. Š. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius) parodymus, kad, neva, „matyti, kad iki sutarties (duomenys neskelbtini) projekte pasirašymo buvo abejonių ar dėl valstybės tarnautojų veiksmų ir dėl neišspręstų finansavimo problemų šis pirkimas apskirtai įvyks.“. Liudytojas A. Š., pasak apelianto, pasakojo apie (duomenys neskelbtini) pirkimą visumoje, retrospektyviai apibūdindamas, kad iki pat šio pirkimo paskelbimo nebuvo aišku, ar jis įvyks. Tačiau kaltinime nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) pirkimas ne tik buvo įvykęs, bet ir laimėtojas nustatytas, o sutarties pasirašymas su laimėtoju, kaip minėta, užtruko išimtinai dėl teisinių ginčių. Šių aplinkybių teismas, apklausdamas A. Š., nesiaiškino, apsiribojo tik neteisinga ir iškreipta įvykių interpretacija neva „<...> laimėtojas (duomenys neskelbtini) pirkime buvo nustatytas, (duomenys neskelbtini) vadovaujant kitos partijos atstovui, kad nuo pirkimo laimėtojo nustatymo iki pirkimo sutarties pasirašymo praėjo daugiau kaip pusmetis, akivaizdu, jog G. R., atstovaudamas šio pirkimo laimėtojui, priešingai nei jis nurodė savo parodymuose, turėjo labai aiškų motyvą imtis atitinkamų veiksmų, kad ši pirkimo sutartis būtų pasirašyta. <...>“.

18.41. Apeliantas pažymi, kad jis (ir kartu G. R.) nebuvo kaltinami tuo, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartis būtų pasirašyta. Kaltinimas buvo formuluojamas taip, kad G. R. davė per P. K. kyšį partijai, siekdamas laimėti (duomenys neskelbtini) konkursą, bet ne kad būtų pasirašyta sutartis su jau laimėjusia bendrove, kuri niekaip nesusijusi su P. K.. Taigi teismas pakeitė kaltinimą iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, apie tai nepranešdamas kaltinamiesiems (BPK 256 straipsnis). Teismas nuteisė P. K. (kartu su G. R.) dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, t. y. išėjo už kaltinimo ribų ir tuo pažeidė BPK 255 straipsnio nuostatas.

18.42. Be to, pagal apygardos teismo nustatytų aplinkybių loginę seką, jei (duomenys neskelbtini) pirkime laimėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai tikrasis naudos gavėjas ir, kaip prielaida, užsakovas (ar kyšio davėjas) turėtų būti būtent ši įmonė. Tačiau jokie kaltinimai šiai įmonei nebuvo pareikšti. Jei daryti prielaidą, kad G. R., kaip subrangovas irgi siekė, kad būtų pasirašyta sutartis, tai turėtų būti analizuojama tikėtina nauda, nes jos apimtis galėtų būti prielaida tolimesnei analizei apie kokį nors atlygį. Tačiau tokių duomenų byloje irgi nėra. O pagal nuosprendyje nustatytas aplinkybes išeina, kad daugiau nei 300 000 Lt kyšį už net ne G. R., o byloje nedalyvavusio asmens laimėtą konkursą ((duomenys neskelbtini)) sumokėjo visiškai nesusijęs asmuo - P. K., iššvaistydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas. Akivaizdu, kad teismo išvados neturi jokio paaiškinimo ir loginio pagrindo.

18.43. Aptartų aplinkybių ir įrodymų visuma, apelianto įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, kad R. A. R. „domėjimasis“ (duomenys neskelbtini) vykdomais pirkimais niekaip nesusijęs su jo (P. K.) veikla. Teismo išvada, kad jis (kartu su G. R.) sprendė per R. A. R. visas su pirkimais kilusias problemas yra neteisinga. Nei jis (P. K.), nei G. R. objektyviai neturėjo poreikio, kad būtent R. A. R. ką nors jiems padėtų spręsti ar įtakoti. Minėta, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo atveju niekas negalėjo įtakoti (duomenys neskelbtini) pirkimo sutarties pasirašymo, kol vyko teisminiai konkurso dalyvių ginčai; (duomenys neskelbtini) pirkimo atveju - R. A. R. objektyviai negalėjo įtakoti, kad 2013 m. būtų paskelbtas (duomenys neskelbtini) pirkimas, nes jis tuo metu buvo sustojęs ir vyko tik paruošiamieji darbai; (duomenys neskelbtini) projekto atveju - P. K. įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokio poreikio pagalbai tam, kad laimėtų (duomenys neskelbtini) pirkimą. Taigi, nesant susitarimo duoti kyšį, nesant kyšio davimo motyvo ir poreikio, nesant R. A. R. veiksmų (pažado paveikti kokius nors pareigūnus ar tarnautojus), jis (P. K.) pagal BK 226 straipsnio 3 dalį išteisintinas.

18.44. Kartu apeliantas nurodo, kad teismo išvados dėl pirkimų, išskyrus (duomenys neskelbtini), neva dominusių jį (P. K.) ir G. R. kainų ir jų sąsajų su „(duomenys neskelbtini)“ lentele yra visiškai nepagrįstos ir nelogiškos. Ši lentelė, pasak apelianto, nepagrįstai buvo pripažinta įrodymu, nes jokios įrodomosios vertės ji neturi. Lentelė yra juodraštinė rinkos ir veiklos planavimo duomenų suvestinė. Teismas pripažino, kad tik dalis įrašų lentelėje turi panašumą su vykdomais projektais ir P. K. įmonės mokėjimais, todėl akivaizdu, kad lentelės įrašų vizualinis panašumas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytų ar rinkoje planuotų projektų vertėmis, gali būti vertinamas tik kaip atsitiktinis sutapimas; o išvados, grindžiamos lentelės įrašais, turi tik prielaidos ir spėjimo statusą. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinis interesas (duomenys neskelbtini) pirkime, sudarė ne 7, o tik 0,9 mln. litų. Tai esminė tiek kaltinimo, tiek teismo vertinimo klaida. Akivaizdu, kad bandant pritempinėti, ieškant sąsajos tarp lentelėje „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų skaičių, reikėtų ieškoti ir sieti ne visą (duomenys neskelbtini) pirkimo kainą - 7 ar 9 mln. litų, o tik 0,9 ar 1, t. y. su tikrąja UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinio intereso dalimi pirkime. Tokių skaičių, kaip (duomenys neskelbtini) pirkimo atveju, lentelėje nėra. Todėl ir šiuo aspektu teismo išvados padarytos neobjektyviai ir neišsamiai įvertinus bylos įrodymus.

18.45. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, kad jis (P. K.) nesusitarė, nežadėjo ir nedavė partijai „(duomenys neskelbtini)“ kyšio per R. A. R., pirmosios instancijos teismo išvados dėl turto išvaistymo taip pat yra neteisingos ir niekinės.

18.46. Apeliantas nesutinka su apygardos teismo išvada, kad jo (P. K.) ir G. R. parodymai apie Reklamos sutarčių sudarymą ir vykdymą buvo nenuoseklūs ir prieštaringi.

18.47. Nurodo, kad pirmasis pranešimas apie įtarimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 25 straipsnio 2 dalis, 222 straipsnio 1 dalis) jam (P. K.) buvo įteiktas 2014 m. spalio 20 d. (t. 158, b. 1. 13-14), būtent dėl šios veikos padarymo/nepadarymo jis davė parodymus. Akivaizdu, kad parodymų pagal vienus įtarimus negalima vertinti tiesiogiai jau kito įtarimo ir kitų nusikalstamų veikų kontekste. Įtarimai dėl kyšio davimo, veikimo grupėje, turto išvaistymo, jam (P. K.) buvo pareikšti tik 2017 m. vasario 20 d. (t. 44, b. 1. 51-55). Nepaisant to, pats teismas pasisakė, kad jau 2016 m. gruodžio 5 d. jis apie reklamos sutartis davė analogiškus parodymus, kaip ir teisme. Nurodytos aplinkybės paneigia teismo teiginius apie jo parodymų nenuoseklumą. Be to, apeliantas pažymi, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kiekvienos apklausos metu davė nuoseklius paaiškinimus, stengėsi suteikti tyrimui visą reikšmingą informaciją. Kaltinamojo paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, netikslumai ar tikslinimas proceso metu negali būti priežastimi kaltinti asmenį. Juolab, kad BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

18.48. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2013 m. liepos 15 d. sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl reklamos paslaugų renginyje „(duomenys neskelbtini)“, nesigilindamas ir nesuprasdamas reklamos teikimo bei rinkos ypatybių, pademonstravo antilogiką. Teismo teiginių paneigimui tikslinga remtis reklamos specialistų, realiai veikiančių rinkoje asmenų - liudytojų parodymais ir paaiškinimais apie reklamos paslaugas. Renginio (duomenys neskelbtini) reklaminę reikšmę labai detaliai ir išsamiai teisme paaiškino liudytojas L. L.. Šio liudytojo paaiškinimai pagrindžia, kaip tokio pobūdžio reklama galima pasiekti, kad potencialūs vartotojai sužinotų apie produktus, ir kodėl buvo sudaryta 2013 m. liepos 15 d. Reklamos sutartis.

18.49. Kartu apeliantas pažymi, kad reklama - nematerialus produktas ir rizikinga investicija, kuri niekuomet neužtikrina rezultato. Todėl teismo vertinimai yra pernelyg kategoriški ir atsieti nuo realybės. Bylos įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriems buvo reikalinga reklamuoti tiek savo vardą, tiek savo produktus, skirtus plačiai visuomenės daliai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), Reklamos sutartimis pasiekė vartotojų informavimo tikslą.

18.50. Įrodymai, kad paslaugos buvo realiai suteiktos, buvo surinkti dar ikiteisminio tyrimo metu (t. 12. b. 1. 219-230), iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) logotipas realiai buvo išspausdintas ir patalpintas daugelyje vietų - spaudoje, skrajutėse, pagaminti ir išstatyti stendai. Šios aplinkybės detaliai atsispindi apžiūros protokole (t. 72, b. 1. 228-230). Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškus pirminius įtarimus, ikiteisminis tyrimas laikėsi nuomonės, kad reklama apskritai nebuvo suteikta, o Reklamos sutartys – fiktyvios. Tačiau pateikus minėtus įrodymus, kaltinimų pobūdis pakito, nurodant, kad reklama bevertė.

18.51. Apeliantas sutinka, kad pagal sudarytą Reklamos sutartį ne visas paslaugų spektras papunkčiui buvo suteiktas, tačiau teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai susiaurino suteiktų paslaugų ratą iki „buvo suteikta tik logotipų reklama“, „jokia kitokia reklama suteikta nebuvo“. Kai kurių objektų, pvz. stendo ar lankstinukų, ar pakvietimų, ar (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) tinklalapių, nuotraukos su įmonių reklama, tiesiog neišliko ir jų objektyviai nebėra galimybės pateikti. Tačiau išliko šių objektų nuotraukos, kurios yra byloje. Kaltinamojo J. G. iniciatyva į bylą pateikta medžiaga ir išlikę duomenys patvirtino reklamos suteikimą „(duomenys neskelbtini)“ renginių metu. Aplinkybė, kad neišliko visi duomenys, pagrindžiantys reklamos suteikimą pilna ar beveik pilna apimtimi, neturi būti vertinama jo (P. K.) nenaudai. Šiuo atveju, būtina vadovautis ir in dubeo pro reo principu (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

18.52. Nepagrįsta ir nesuprantama teismo išvada, kad 2013 m. liepos 4 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą atliktas 54 450 Lt mokėjimas buvo padarytas realiai neegzistuojančios sutarties pagrindu (nuosprendžio 165 psl.) arba gerokai prieš pasirašant sutartį (nuosprendžio 171 psl.). Tokia teismo išvada prieštarauja gyvenimo realijoms ir prasilenkia su civilinių teisinių santykių reglamentavimu. CK 1.71 straipsnis nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais; sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudalyti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Pagal CK 6.716 straipsnio nuostatas dėl paslaugų sutarties sampratos įstatymas nenustato privalomos rašytinės atlygintinių paslaugų teikimo sutarties formos, todėl tokie sandoriai gali būti sudaromi žodžiu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai (kasacinės nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-281-686/2016, Nr. E3K-3-55-421/2017).

18.53. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta išankstinė sąskaita, pagal kurią realiai atliktas mokėjimas, yra pakankamas teisinis pagrindas daryti išvadai, kad susitarimas tarp dviejų ūkio subjektų buvo pasiektas ir valia išreikšta. Juolab, kad vėliau tokia valia buvo įforminta, pasirašant 2013 m. liepos 15 d. sutartį. Pagal paminėtą sutartį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo talpinti „(duomenys neskelbtini)“ logotipą bendrame renginio makete, kuris publikuojamas dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos - rugsėjo mėn. (t. 44, b. 1. 44). Atsižvelgiant į tai, kad reklamos paslaugos paminėtame renginyje buvo teikiamos jau nuo liepos mėn., apmokėjimas pagal išankstinę sąskaitą yra logiškas ir pagrįstas.

18.54. Byloje nustatyta, kad 2013 m. spalio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė reklamos paslaugų teikimo sutartį (t. 41, b. 1. 120-125), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo prieš kiekvieną „(duomenys neskelbtini)“ 7-ojo sezono seriją per visą sezoną, kuris trunka iki 2014 m. gegužės 29 d., talpinti 5 sekundžių trukmės reklaminį UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipą. Iš sutarties matyti, kad sutartyje numatytos reklamos paslaugos turėjo būti pabaigtos rodyti 2014 m. gegužės 29 d. Mokėjimai pagal šią sutartį buvo atlikti 2013 m. spalio 11 d. (60 000 Lt), 2013 m. lapkričio 11 d. (30 750 Lt), 2013 m. lapkričio 25 d. (111 320 Lt), 2014 m. gegužės 16 d. (60 500 Lt), 2014 m. liepos 22 d. (48 400 Lt). Viso pagal šią sutartį sumokėta 310 970 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 2014 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) (t. 41, b. 1. 144).

18.55. Apeliantas nurodo, kad paminėtos 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutarties ir reklamos poreikį pagrindžia jo paties teisme duoti parodymai. Kaltinamasis J. G. teisme parodė, kad dėl serialo kūrimo, talpinimo televizijoje specifikos, 2013 m. nebespėjo įdėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipo į serialą „(duomenys neskelbtini)“ 7 sezoną, todėl vykdant 2013 m. spalio 7 d. sutartį, bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipas buvo rodomas seriale „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipas nebuvo rodomas 7-me serialo „(duomenys neskelbtini)“ sezone, o buvo rodomas kitame, analogiškame seriale „(duomenys neskelbtini)“, nepaneigia fakto, kad reklama pagal sutartį buvo suteikta. Šiuo atveju galėtų kilti ginčas tarp sutarties šalių dėl sutarties vykdymo, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko su tokiu sutarties vykdymo pakeitimu ir neturėjo pretenzijų, todėl nėra pagrindo teigti, kad reklama nebuvo suteikta.

18.56. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad iš M. K. parodymų matyti, jog bendrovės TV 3 duomenų basėje nėra sutarčių, sudarytų 2014 metais dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ logotipų reklamos. Tačiau iš liudytojo M. K. teisme duotų parodymų matyti, kad teismas ignoravo akivaizdžius faktus, jog menamų sutarčių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipo talpinimo apskritai ir negalėjo būti, nes, kaip teigė šis liudytojas „<...> logotipai seriale gali būti parodomi prodiuserių iniciatyva. Logotipai išeina kartu su serialu, kurie nepriklauso nuo televizijos.“.

18.57. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir interpretavo ir kitų liudytojų parodymus. Liudytojo J. J. parodymai negali būti laikomi objektyviais ir nešališkais, nes šis liudytojas turi asmeninį priešiškumą kaltinamųjų atžvilgiu. Apie liudytojo J. J. asmenybę ir asmeninį priešiškumą kai kurių kaltinamųjų atžvilgiu parodė liudytoja L. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 60, b. 1. 87-91). Taip pat J. J. charakterizuoja jo drausminės nuobaudos, apie kurias jis papasakojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu (t. 60, b. 1. 124-127). Nežiūrint paminėtų aplinkybių ir abejotino patikimumo, šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu taip pat vienareikšmiškai patvirtino, kad „Nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. sausio mėn. pabaigos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ logotipas buvo serialo „(duomenys neskelbtini)“ galiniuose titruose“.

18.58. Dėl aplinkybių, jog 2014 m. spalio mėnesį jo buvo prašoma įdėti logotipą į serialo „(duomenys neskelbtini)“ serijų galinius tirtus, J. G. paaiškino, kad, šiuo atveju, kalba eina ne apie serialo televizinę transliaciją, o apie serialo serijas talpinamas internete ((duomenys neskelbtini) platformoje) jau po serialo parodymo televizijoje. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė reklamos sutartį pavėluotai ir, nukrypstant nuo sutarties įsipareigojimų, iki galo neįvykdė sutarties iki ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl montavimas į sutartyje numatyto serialo „(duomenys neskelbtini)“ galinius titrus yra pateisinamas ir logiškai paaiškinamas. Liudytojas E. P. patvirtino aplinkybes, kad jis po J. G. sulaikymo G. D. prašymu „(duomenys neskelbtini)“ logotipą įdėjo į serialo „(duomenys neskelbtini)“ galinius titrus. Liudytojas G. D. taip pat paaiškino, kad prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, J. G. paskaičiavo, kad ne visi įsipareigojimai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įvykdyti, todėl logotipai buvo įmontuoti į „(duomenys neskelbtini)“ rodomus serialus.

18.59. Taigi, byloje nustatyta, kad nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipai nebuvo rodomi serialo „(duomenys neskelbtini)“ galiniuose titruose (kaip numatyta sutartyje), tačiau jie buvo patalpinti vėliau, kitame analogišką reitingą turinčiame seriale – „(duomenys neskelbtini)“. Tiriant įrodymus teisme, prokuroras neginčijo, kad šiame seriale yra patalpintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipas. Visi šie įrodymai apie reklamos paslaugų suteikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepaneigia pagrindinio fakto, kad reklamos paslaugos, talpinant reklamą serialų tirtuose, nors ir ne visai preciziškai, tačiau buvo vykdomos. Be to, dalis paslaugų liko neįvykdyta dėl prasidėjusio ikiteisminio tyrimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio suderinimo aktu yra susitarta dėl sutarties vykdymo ateityje.

18.60. Neteisingos teismo išvados ir dėl susirašinėjimo tarp jo (P. K.) ir G. R.. Byloje nustatyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos 3 d. sudarė reklamos paslaugų teikimo sutartį (t. 29, b. 1. 96-100), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokėti išankstinę sąskaitą už paslaugas per 15 kalendorinių dienų (sutarties 8 punktas). Iš apmokėjimą patvirtinančių duomenų matyti, kad paminėta G. R. įmonė iš tiesų vėlavo apmokėti pagal sutartį ir iki 2013 m. liepos 25 d. buvo padarius tik dalinį 24 200 Lt mokėjimą (t. 44, b. 1. 46). Byloje taip pat nustatyta, kad būtent R. A. R. rekomendavo jam (P. K.) J. G., kaip reklamos paslaugas teikiančios įmonės direktorių. Jis (P. K.), savo ruožtu, J. G. ir jo reklamos paslaugas rekomendavo G. R., kurio įmonė sudarė reklamos paslaugų sutartį. Todėl logiškai paaiškinama, kad dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansinių problemų ir dėl įtampos, kuomet neatsiskaitoma laiku, tarp jo (P. K.) ir G. R. kilo diskusijos. Būtent šiame kontekste reikia vertinti teismo pateiktų fragmentinių susirašinėjimų iškarpas ir nuotrupas. Akivaizdu, kad vėluojant G. R. atsiskaityti su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, J. G. skundėsi R. A. R., kad jo rekomenduoti asmenys vėluoja su atsiskaitymais. R. A. R., savo ruožtu, „spaudė“ jį (P. K.), o jis aiškinosi santykius su G. R..

18.61. Išdėstytos aplinkybės, jas vertinant visumoje, apelianto teigimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jis (P. K.) nepadarė nusikalstamų veikų, kuriomis jis buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu. Aptartų įrodymų visuma ir kontekstas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad teismas darė neteisingas išvadas ir neteisėtai pripažino jį kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį. Nesant įrodyta šių veikų sudėties, taip pat darytina išvada, kad jis nepadarė ir išvestinės veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

18.62. Kartu apeliantas nurodo, kad net jei būtų pripažinta, jog 2014 m. gegužės 16 d. – 60 500 Lt, 2014 m. liepos 21 d. - 48 400 Lt, iš viso 108 900 Lt, jis pervedė kaip paramą partijai, tai tokia veika nėra nusikalstama ir įstatymo nėra uždrausta. Partijų finansavimas buvo kriminalizuotas tik 2019 m. lapkričio 28 d. įstatymu Nr. XIII-2563 (įsigaliojusiu nuo 2020 m. sausio 1 d.).

Dėl paskirtos bausmės

18.63. Apeliantas pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo nuteistas už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, nepaisant to, pasisako ir dėl nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuodamas paskyrė jam griežtesnę subendrintą bausmę, nei savo baigiamojoje kalboje prašė prokuroras. Jam paskirta bausmė yra neteisinga, ją skiriant neatsižvelgta į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

18.64. Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, be kita ko, įpareigojo jį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (dvejus metus) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Toks įpareigojimas neatitinka teisingumo principo, nėra pagrįstas, teismas neatsižvelgė į bausmės tikslus, kaltininko asmenybę. Vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Jis (P. K.) užsiima tarptautiniu verslu, jam dažnai tenka išvykti į kitas šalis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis nuolat prašė prokuroro ir teismo leidimo išvykti (dėl paskirto rašytinio pasižadėjimo neišvykti). Todėl nuosprendžiu paskirto jam įpareigojimo - kiekvieną kartą gauti leidimą išvykimui, pasekmės bus kur kas sunkesnės nei paskirta bausme siekiama tikslų.

19. Nuteistasis R. A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir dėl šių veikų jį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

19.1. Pirmosios instancijos teismas, apelianto teigimu, neteisingai pripažino, kad jo (R. A. R.) veiksmuose yra nustatyti BK 226 straipsnio 4 dalyje, BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai. Teismas įrodymų tyrimą atliko paviršutiniškai ir vienpusiškai, nuosprendį grindė dokumentu, kurio nėra byloje, pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus (BPK 20 straipsnis), byloje esančius įrodymus vertindamas neišsamiai ir šališkai, neatsižvelgdamas į aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas, nepašalindamas teismo išvadoms reikšmingų prieštaravimų, visas abejones aiškindamas jo, kaip kaltinamojo, nenaudai, jo kaltę grįsdamas ne įrodymų visuma, o selektyviai atrinktais duomenimis (pavyzdžiui, aprašydamas ir vertindamas tik tą kaltinamųjų, liudytojų parodymų dalį, kuri patvirtina pareikštus kaltinimus, nenurodant parodymų, kurie nepatvirtina kaltinimų ar dėl kurių yra pagrindas pareikštais kaltinimais abejoti), spėjimais ir prielaidomis, nesilaikė kasacinės instancijos teismo suformuotos teismų praktikos, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, o tuo pačiu buvo ir šališkas. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamame nuosprendyje padarytos teismo išvados dėl jo (apelianto) kaltės yra nepagrįstos ir nelogiškos, prieštaraujančios ne tik viena kitai, bet ir byloje esantiems duomenims. Priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį, apygardos teismas pažeidė ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, vadovaudamasis tais pačiais įrodymais R. S. išteisino, o jį (R. A. R.) pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, kurių jis nepadarė.

19.2. Kartu apeliantas pažymi, kad kaltinamojo akto perrašymas nėra nuosprendis, o tik kaltinimo pateikta pozicija, kuri, bylą nagrinėjant teisme, turi būti kruopščiai patikrinta, to pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepadarė, dėl ko padarė grubius procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimus. Teismas, būdamas aiškiai šališkas ir nusistatęs prieš jį, priėmė jam įrodymais nepagrįstą procesinį sprendimą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jau nuo pat teisminio nagrinėjimo pradžios pirmosios instancijos teisme iškilo abejonių dėl teismo šališkumo, buvo pareikštas nušalinimas vienam iš teisėjų, įvardijant svarias priežastis, tačiau šis prašymas buvo atmestas, ko pasėkoje priimtas procesinis sprendimas, kuris yra aiškiai neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo šališkumas pasireiškė ir tuo, kad teismas visiškai ignoravo, netyrė jį teisinančių duomenų, tuo grubiai pažeisdamas ir rungtyniškumo principą.

19.3. Pirmosios instancijos teismas, pasak apelianto, nepagrįstai jo (R. A. R.) veiksmus kvalifikavo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį. Aptardamas teismų praktikoje atskleistus BK 226 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-746/2015, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-113-696/2018, Nr. 2K-P-58-697/2019), nurodo, kad prekybos poveikiu baigtumui būtina nustatyti ne tik vieną iš alternatyvių objektyviųjų požymių, t. y. kaltininko (taip pat ir per tarpininką) duotą pažadą ar susitarimas priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, ar kyšio priėmimą, bet ir jo (taip pat ir per tarpininką) pažadą kyšio davėjui paveikti BK 226 straipsnyje nurodytus subjektus, kad šie atitinkamai veiktų ar neveikų vykdydami įgaliojimus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje jam inkriminuoti ne tik visi BK 226 straipsnio 4 dalyje numatyti alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, bet ir tai, kas net nėra įstatyme numatyta, todėl kaltinimo formuluotės neatitinka BK 2 straipsnio nuostatų.

19.4. Esminis požymis - susitarimas ar pažadas, jo veiksmuose nėra nustatytas ir jo negali būti. Jokių susitarimų su kaltinime įvardytais asmenimis nebuvo ir nėra, ką patvirtina ir kaltinimo formuluotės „tiksliai tyrimo metu nenustatyti laiku, bet ne vėliau kaip“, „tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje tiesiogiai susitarė“. Teismo nuosprendyje nėra argumentų, kaip ir kokiu būdu apeliantas priėmė kyšį, kai nėra jokių įrodymų, kad pinigus pastarasis būtų gavęs. Apelianto teigimu, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios byla buvo fabrikuojama – bylos pradėjimo iniciatorius buvo žurnalistas ir koncerno „(duomenys neskelbtini)“ atstovas T. D., kuris rašė įvairius straipsnius, šmeižiančius jį (R. A. R.) ir partiją „(duomenys neskelbtini)“, siekdamas, kad visus konkursus laimėtų „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios įmonės, jis ne kartą sutikęs jį (apeliantą) jam grasino susidorojimu. Būtent po melagingų T. D. straipsnių buvo pradėti atlikinėti kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš jį (apeliantą), be jokio teisinio pagrindo T. D. jam nurodytas STT pareigūnas R. M. pradėjo ikiteisminį tyrimą, o T. D. buvo pagrindinis liudytojas, kuris apšmeižė jį. Prokuroras viso proceso metu nepateikė teismui įrodymų, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš jį (R. A. R.) buvo pradėti taikyti teisėtai, nepateikti ir įrodymai, kurių pagrindu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas.

19.5. Kyšio reikalavimas, provokavimas, susitarimas ar pažadas priimti kyšį visada siejamas su kitu būtinuoju požymiu - pažadu paveikti subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai. Pagal sudėties požymių aprašymą šis požymis nurodomas kaip būtojo kartinio laiko dalyvis, todėl iš pradžių įtakos turintis subjektas turi pažadėti paveikti, o tik po to atsiranda kiti objektyviąją pusę sudarantys veiksmai. Nors šių veiksmų laikas gali sutapti, tačiau priešingas veiksmų išdėstymas negalimas. Skundžiamame nuosprendyje nėra nustatytas jo (R. A. R.) pažadėjimo paveikti požymis. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis (R. A. R.) nei P. K., nei G. R. jokio pažado paveikti asmenis, atsakingus už viešųjų pirkimų konkurso rezultatus nedavė.

19.6. Nagrinėjamu atveju prekybos poveikiu veika būtų laikoma baigta, nustačius, kad dėl jo (R. A. R.) valios bei atliktų veiksmų (duomenys neskelbtini) darbuotojams, atsakingiems už viešųjų pirkimų konkurso laimėtojo išrinkimą, buvo perduotas susitarimo tarp jo ir P. K. bei G. R. turinys, t. y. pažadas priimti sprendimą palankų P. K. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir G. R. įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat reikalavimas kyšio davėjams duoti ne mažesnį nei 5 procentų dydžio kyšį. Tačiau aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojams, atsakingiems už viešųjų pirkimų konkurso laimėtojo išrinkimą, buvo perduotas nuteistųjų susitarimo turinys, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje, atsižvelgus į surinktą medžiagą, negalėjo būti nustatyta, pažymint tai, kad nebuvo įrodyta, jog jis (R. A. R.) buvo davęs pažadą P. K. ar G. R..

19.7. Skundžiamame nuosprendyje, pasak apelianto, nebuvo išsamiai nurodyta ir argumentuotai atskleista ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji aptariamos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai, t. y. kad jis suvokė, jog neteisėtai - už piniginį atlygį, pažadėjo P. K. ir G. R., pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis ar kita tikėtina įtaka, paveikti ministerijos darbuotojus, atsakingus už viešųjų pirkimų konkursų rezultatus, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų, siekiant priimti palankius sprendimus P. K. ir G. R. įmonėms ir šį atlygį jis (R. A. R.) priėmė. Viso proceso metu jis (apeliantas) teigė, kad nepadarė šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, neprovokavo nei P. K., nei G. R. duoti kyšį bei nesusitarė su jais tiesiogiai jį priimti, nepažadėjo paveikti (duomenys neskelbtini) darbuotojus, atsakingus už viešųjų pirkimų konkursų rezultatų skelbimą, priimti nei P. K., nei G. R. įmonėms palankių sprendimų. Vien tai, jog P. K. kartu su R. A. R. pietavo keletą kartų, nėra pagrindas teigti, jog neva tokiais veiksmais jis (apeliantas) tarėsi dėl kyšio gavimo.

19.8. Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos veikos kvalifikavimui pagal BK 226 straipsnio 4 dalį svarbios aplinkybės. Taigi neegzistavo nei faktinis, nei teisinis pagrindas pripažinti jį (R. A. R.) kaltu pagal BK 226 straipsnio 4 dalį. Pirmosios instancijos teismas remdamasis prielaidomis padarė nepagrįstą išvadą neva G. R. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir P. K. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pervesti pinigai už įmonių viešinimo paslaugas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skirti R. A. R. neteisėtiems veiksmams atlikti, t. y. kyšis, ir kad jis (R. A. R.) kyšį gavo.

19.9. Byloje esantys protokolai su užfiksuotais telefoniniais pokalbiais nėra pakankami, įrodinėjant susitarimą arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Apeliantas pažymi, kad jis su niekuo nesusirašinėjo, o kitų asmenų tarpusavio pokalbiai, negali būti įrodymais, patvirtinančiais jo kaltę. Jam nebuvo žinoma aplinkybė, kad jis yra vadinamas „mažiuku“, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių faktą, kad visais atvejais kiti nuteistieji kalbėjo apie jį (apeliantą), nepaneigta P. K. nurodyta aplinkybė, kad „mažiuku“ buvo vadinamas partneris iš Kazachstano.

19.10. Apeliantas skunde cituoja liudytojų K. K., R. J., G. Č., R. B. parodymus ir nurodo, kad šie įrodymai patvirtina, jog jis (R. A. R.) viešaisiais pirkimais domėjosi tik tiek, kiek tai lietė partijos „(duomenys neskelbtini)“ įvaizdį. Jis (apeliantas) tuo metu dirbo ir R. P., kaip europarlamentaro, patarėju, todėl taip pat teikė jam duomenis apie esamą situaciją, tačiau nei vieno asmens dėl viešųjų pirkimų nieko neprašė, tuo labiau, kad principinius sprendinius dėl jų priėmė viceministras A. J. bei ministras D. A. B., veikdami savo kompetencijos ribose. Byloje apklaustas E. R. taip pat nepatvirtino, kad dėl kaltinime nurodytų projektų R. A. R. būtų daręs jam kokį poveikį, jis tik nurodė, kad dėl projektų bendravo su R. S.. Liudytojo K. K. parodymai patvirtina, jog P. K. ir G. R., bendraujant su K. K., jo (R. A. R.) tarpininkavimas buvo nereikalingas, nes jie bendravo tiesiogiai.

19.11. Nors prekyba poveikiu yra formali veika, baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka vien formalaus susitarimo, pažado ar reikalavimo, tačiau būtina įrodyti, kad asmenys realiai susitarė veikti bendrai nusikalstamai. Turi būti tiriamas asmenų elgesys, renkami įrodymai, patvirtinantys tokį elgesį, pvz., liudytojų, kuriems žinomas kaltininko elgesys prieš susitarimą ir po jo, parodymai bei kiti duomenys, rodantys, kad asmuo supranta susitarimo esmę ir yra pasirengęs jį vykdyti, pradeda vykdyti teisėtą ar neteisėtą veiklą, ieško pinigų ir kt. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jo (R. A. R.) tiesioginės tyčios klausimas nebuvo nei tirtas, nei vertintas. Nesant duomenų apie jo (R. A. R.) aktyvumą, negalima teigti, kad jis kokia nors forma davė pažadą P. K. ar G. R. paveikti atitinkamus subjektus.

19.12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino BK 226 straipsnį, tai lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Teismo pateiktas įstatymo aiškinimas, kuomet sureikšminama kyšio davėjo veikos subjektyvioji pusė ir netgi teisėtas asmenų veikimas gali būti pripažįstamas neteisėtu ir baustinas, gali reikšti objektyvų pakaltinimą ir kaltinimo pagrindimą prielaidomis. Jis (apeliantas) jokio pažado, juolab aiškaus, konkretaus ir suprantamo, kad ketina paveikti sprendimus priimantį subjektą, negalėjo išsakyti ir išreikšti, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, o jo (R. A. R.) kaltę preziumavo be jokių įrodymų.

19.13. Pagal faktiškai susiklosčiusias aplinkybes, jis (R. A. R.) nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. birželio 25 d. (kaltinime nurodytu laikotarpiu) partijoje „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį dirbo atsakingojo sekretoriaus pareigose ir veikė išimtinai jam suteiktų įgaliojimų ribose, savo darbe vadovavosi partijos įstatais, kurie reglamentavo atsakingojo sekretoriaus veiklą, kitų norminių aktų, reglamentuojančių šią veiklą, nebuvo priimta. Pagal partijos įstatus partijos atsakingasis sekretorius nėra ir niekada nebuvo vadovaujantis organas, jis savarankiškai partijos vardu nepriima jokių sprendimų ir nekontroliuoja partijos, kaip juridinio asmens, veiklos. Įstatų 6 straipsnyje numatyta, kad partijos atsakingasis sekretorius surašo ir pasirašo sutartis, pasirašo buhalterinės apskaitos dokumentus bei vadovauja sekretoriatui, kuris tvarko einamuosius reikalus. Esant nurodytoms aplinkybėms, jo (R. A. R.) buvusios darbinės funkcijos partijoje niekaip nesiderina nei su kaltinimų pagal BK 226 straipsnio 4 dalį formuluotėmis, nei su BK 20 straipsniu, apibrėžiančiu juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Pagal partijos įstatus partijos valdymo organai yra pirmininkas ir valdyba, tačiau šie rašytiniai įrodymai, priimant skundžiamą nuosprendį liko nevertinti ir neaptarti.

19.14. Šioje byloje prekybos poveikiu objektyvieji požymiai būtų realizuoti tik tuo atveju, jeigu jis (R. A. R.) būtų perdavęs pažadą P. K. ir G. R. paveikti, pažadėtų padaryti poveikį ir atliktų bent vieną alternatyvų veiksmą, susijusį su kyšiu. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Negana to, nuosprendyje netgi nėra nurodyta, kurį iš alternatyvių veiksmų padarė jis (R. A. R.) bendraudamas su P. K. ar, kaip teigiama, netiesiogiai ir su G. R.. Nebuvo jokio susitarimo ir dėl pažado paveikti P. K. ar G. R. įmonių dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose rezultatus. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2013 metais, tiksliau nenustatytu laiku, Lietuvos Respublikoje, tiksliau nenustatytoje vietoje, tiesiogiai P. K., o per pastarąjį ir G. R., pažadėjo ir susitarė su R. A. R., trečiajam asmeniui, partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai, duoti kyšį, yra neteisinga ir nepagrįsta.

19.15. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį, neįvertino visos eilės jo kaltę paneigiančių aplinkybių. Liudytojas K. K. aiškiai nurodė, kad R. A. R. neprašė įtraukti jokių sąlygų, nesikišo ir netrukdė. Su juo nebuvo kalbos apie galimus projektų realizuotojus, jis neprašė atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus, neįvardijo jokių firmų ar žmonių, kuriems teiktų informaciją. Liudytojas R. J. nurodė, kad R. A. R. nedavė jokių nurodymų daryti įtaką dėl (duomenys neskelbtini) projekto. Partijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. P. nurodė, kad R. A. R. jo dėl viešųjų pirkimų nieko nėra prašęs. Nei viename P. K. pokalbyje su juo (R. A. R.) nėra užfiksuota nei vieno P. K. prašymo jam (R. A. R.), nėra ir negalėjo būti užfiksuotas koks nors susitarimas dėl pagalbos ar pažadas dėl kyšio. Taip pat nėra užfiksuota jo (R. A. R.) nurodymo ar pavedimo jo naudai nei vienam (duomenys neskelbtini) darbuotojui. Visi pokalbiai ir slapta daryti jų susitikimų įrašai rodo tiesiog domėjimąsi vienas kito reikalais, o pokalbiai, kurie cituojami kaltinamajame akte, yra ištraukti iš konteksto, kryptingai sumodeliuoti taip, kad susidarytų kaltintojams norimas vaizdas. P. K. su partija „(duomenys neskelbtini)“ jokio ryšio neturėjo, jos nariu nebuvo.

19.16. Apygardos teismo teiginiai, jog P. K. ne vėliau kaip iki 2013 m. gegužės 21 d. pažadėjo ir susitarė su R. A. R. duoti kyšį tam, kad jis paveiktų kažkokius nenustatytus (duomenys neskelbtini) darbuotojus, kad jie vykdytų savo teisėtus įgaliojimus ir padėtų jam laimėti (duomenys neskelbtini) konkursą, yra visiškai nepagrįsti, nes 2013 m. gegužės 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereikėjo jokios pagalbos, kadangi dar 2010 m. (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusios sutartis su VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros ir funkcionalumo užtikrinimo darbams atlikti iki 2013 m. pabaigos. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jungtinės veiklos sutartį dalyvavo ir laimėjo 2014 m. pabaigoje paskelbtą (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros paslaugų 2014-2016 metams konkursą, tačiau 2015 metais, prasidėjus šiam ikiteisminiam tyrimui, sutartis buvo nutraukta. 2016 m. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai dalyvavo ir laimėjo konkursą toms pačioms paslaugoms, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo subrangovu, kuri (duomenys neskelbtini) priežiūrą ir techninį aptarnavimą atlieka iki šiol. Atsižvelgus į tai, akivaizdu, jog P. K. tartis su juo (R. A. R.) dėl (duomenys neskelbtini) konkurso, prašyti, kad pašalintų kokias tai menamas kliūtis, nebuvo jokio poreikio, juo labiau, mokėti kyšius nebuvo už ką. Liudytojas R. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybės įtakoti konkursą, nes buvo vienas pardavėjas, vienas pirkėjas ir galimi tik du variantai - arba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvauja pirkime ir pirkimas neįvyksta, arba dalyvauja ir laimi. Jis taip pat nurodė, kad P. K. nebandė įtakoti (duomenys neskelbtini) dėl sąlygų pakeitimo, kadangi pats R. B. paskambino į (duomenys neskelbtini) ir su jais tarėsi. Sąlygų derinime P. K. nedalyvavo, nes nebuvo poreikio. Teismas taip pat nevertino ir P. K. parodymų, kad „Mažu“ vadino ir kitus asmenis, be to, su G. R. dalyvavo ir kituose projektuose, vienas iš jų buvo susijęs su Kazachstano partneriais, todėl susirašinėjime minimas „mažiukas“ galėjo būti ir koks nors Kazachstano partneris.

19.17. Priimant skundžiamą nuosprendį liko visiškai nevertinti D. A. B. ir R. P. parodymai, kurie patvirtina faktą, kad jis (apeliantas) partijoje dirbo pagal darbo sutartį ir veikė pagal įstatus, jis nebuvo vadovas ir negalėjo priimti jokių sprendimų partijos vardu vienasmeniškai, viską spręsdavo arba pirmininkas, arba kolegialus organas - valdyba. Nei vienas iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų nepatvirtino fakto, kad jis (R. A. R.) dėl konkursų būtų daręs jiems kažkokią įtaką.

19.18. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamame nuosprendyje teismas vienu atveju daro išvadą, kad jis (R. A. R.) buvo labai įtakingas, ko pasėkoje įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje, tačiau tame pačiame epizode kvalifikuodamas nusikalstamą veiką, jau teigia priešingai, kad „nėra jokio logiško pagrindo manyti, kad R. A. R. savo užimamų pareigų pagrindu, t. y. vykdydamas savo, kaip partijos atsakingojo sekretoriaus, pareigas, būtų turėjęs pareigą, motyvą ar interesą šiais pirkimais domėtis“, taigi, daro išvadą, kad jis niekam jokios įtakos negalėjo daryti, nes buvo tik asmuo, dirbantis partijoje pagal darbo sutartį. Jis (apeliantas) yra nurodęs, kad iki šio ikiteisminio tyrimo G. R. visiškai nepažinojo, o su P. K. buvo pažįstami seniai, tačiau tokia pažintis neužtraukia jokios baudžiamosios atsakomybės. Priimdamas jam (R. A. R.) apkaltinamąjį nuosprendį teismas ypatingą dėmesį teikė P. K. susirašinėjimams, nurodė, kad su juo (apeliantu) pastarasis praleido visą naktį, tačiau tai yra netiesa, nes tokio atvejo niekada nebuvo. Akivaizdu, kad šie susirašinėjimai nėra susiję su juo (apeliantu), kalbama visiškai apie kitą asmenį.

19.19. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketinimai viešinti savo paslaugas, pasinaudojant įmonių, kurios tiekia tokias paslaugas, veikla, apelianto teigimu, niekaip nėra susiję nei su partija „(duomenys neskelbtini)“, nei su juo (R. A. R.). J. G., kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2013 m. liepos 15 d. pasirašė reklamos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezidentu P. K., o 2013 m. spalio 7 d. J. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasirašė reklamos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezidentu P. K.. 2013 m. liepos 15 d. sutarties objektas - (duomenys neskelbtini) ženklo populiarinimas ir reklama. Pagal sutartį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo talpinti (duomenys neskelbtini) logotipą renginio „(duomenys neskelbtini)“ makete, talpinti logotipą Facebook (duomenys neskelbtini) profilyje, integruoti straipsnį apie (duomenys neskelbtini) dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“, naujienų portale (duomenys neskelbtini) ir t.t. Būtent tokių paslaugų P. K. reikėjo, siekiant viešinti (duomenys neskelbtini) ženklą visuomenėje. 2013 m. vasarą sutartyje numatytas reklamos paslaugas įmonė gavo ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) logotipas realiai buvo išspausdintas ir patalpintas daugelyje vietų - spaudoje, skrajutėse, pagaminti ir išstatyti stendai. Pagal šį sandorį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 54 450 Lt sumą. Kita sutartis (2013 m. spalio 7 d.) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos seriale „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta, tik įsitikinus, kad J. G. teikia kokybiškas paslaugas. Pagal sudarytą sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo talpinti jų įmonės 5 sekundžių reklamą kiekvienos serialo „(duomenys neskelbtini)“ serijos pabaigoje ir tą įsipareigojimą įvykdė, kas reiškia, jog sutartis buvo realiai sudaryta ir realiai vykdyta. Pagal šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 257 000 Lt sumą. Mokėjimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo padaryti: 2013 m. spalio 11 d. - 60 000 Lt, 2013 m. lapkričio 8 d. - 30 750 Lt, 2013 m. lapkričio 25 d. - 111 320 Lt, 2014 m. gegužės 16 d. - 60 500 Lt ir 2014 m. liepos 21 d. - 48 400 Lt. Pastaroji sutartis buvo įvykdyta ne visa apimtimi dėl to, kad 2014 m. spalio mėn. prasidėjo šis ikiteisminis tyrimas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga. Be to, sutarčių su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąlygos buvo aktyviai derinamos, ką įrodo byloje esantys susirašinėjimo ir sutarčių tekstų derinimo dokumentai. Liudytoja L. K. parodė, kad 2013-2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo finansininke buhaltere, bei patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartis dėl reklamos su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, nurodytos aplinkybės bei bylos medžiaga patvirtina, kad minėtos sutartys buvo iš tiesų sudarytos, realios, realiai įvykdytos, suteikiant reklamos paslaugas pagal sutartyse numatytas sąlygas. Pagal sudarytas reklamos paslaugų teikimo sutartis civiliniai teisiniai santykiai siejo išimtinai tik VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu jis (R. A. R.) nėra niekaip susietas su šių sutarčių šalimis, nes nėra nei vienos iš įmonių akcininkas, taip pat nėra ir asmuo, galintis daryti įtaką minėtoms įmonėms dėl reklamos sutarties sudarymo ar nesudarymo.

19.20. Šių reklamos sutarčių sudarymas, vykdymas, paslaugų teikimas ir atsiskaitymas reklamos sutartyse numatyta tvarka pagal reklamos sutartyse numatytus paslaugų teikimo įkainius neturi nieko bendro ir su partijos „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimais atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už partijai suteiktas viešinimo paslaugas. Vien ta aplinkybė, jog jis (R. A. R.) supažindino P. K. su J. G., kaip įmonės, teikiančios reklamos paslaugas, savininku, nėra pagrįstas ir svarus argumentas jį (R. A. R.) pripažinti kaltu. P. K. bendradarbiavimas su J. G. ir jo vadovaujamomis įmonėmis buvo naudingas, nors ir turėjo problemų atsiskaitant už J. G. suteiktas paslaugas, kuris aktyviai spaudė dėl apmokėjimo. Apeliantas pažymi, kad nei viename slapta įrašytame pokalbyje nei su P. K., nei su J. G. jis (R. A. R.) nėra pasakęs, kad už partijos sutartį mokės UAB „(duomenys neskelbtini)“ – jis (R. A. R.), bendraudamas su P. K., tik dažnai klausė, kaip ir kada jie su G. R. atsiskaitys su J. G., kokius pavedimus šiam yra padarę. Iš bylos duomenų matyti, kad tokie klausimai jam (apeliantui) kildavo iš karto po jo pabendravimo su J. G.. Jam buvo nepatogu, jog jo rekomenduoti asmenys laiku neatsiskaito su paslaugų teikėju. Tuo tarpu kaltinamajame akte tendencingai iškraipomas įrašytų pokalbių turinys ir prasmė.

19.21. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vysto projektus, susijusius su elektroniniu dienynu, jo pagrindu kuriami kiti projektai, kurių vienas iš sėkmingiausių yra (duomenys neskelbtini) projektas. Todėl natūralu, jog šiuos naujus projektus jiems reikėjo viešinti ir reklamuoti, siekiant padidinti produkto žinomumą visuomenėje ir tuo pačiu pritraukti daugiau vartotojų. Reklamos įmonę VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ G. R. rekomendavo P. K.. Atsižvelgus į pažįstamo asmenine patirtimi paremtas rekomendacijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos 3 d. sudarė reklamos teikimo sutartį. Šiame kontekste apeliantas atkreipia dėmesį, kad G. R. asmeniškai jo (R. A. R.) nepažinojo ir su juo nebuvo bendravęs.

19.22. J. G., kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2013 m. liepos 3 d. pasirašė reklamos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. P.. Už sutarties sąlygų suderinimą, reklamos apimtis, būdus ir kainas buvo atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. P., kuris šias pareigas ėjo realiai ir turėjo visus įmonės vadovo įgaliojimus. G. R. šiame procese nedalyvavo, bet žino, kad derybos dėl sutarties sąlygų buvo ilgos ir išsamios, kad jos vyko apie mėnesį laiko. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal paminėtą reklamos sutartį visus savo įsipareigojimus įvykdė, o 2013 - 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartis dėl (duomenys neskelbtini) diegimo projektų Vilniaus, Klaipėdos, vėliau ir Tauragės savivaldybėse beveik 3 000 000 Lt sumai, kas įrodo, jog reklama davė rezultatą, nes minėtas produktas buvo pardavinėjamas ne centralizuotai, o tiesiogiai savivaldybėms arba mokykloms. Pagal šią reklamos sutartį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 2013 m. liepos 4 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo pervesta: 2013 m. liepos 5 d. - 24 200 Lt ir 2013 m. liepos 29 d. - 30 250 Lt (iš viso 54 450 Lt). Šios aplinkybės, kad tarp šalių buvo ne tik pasirašyta sutartis, bet ir atlikti visi mokėjimai, tik įrodo, jog minėta sutartis buvo realiai vykdoma, realiai įpareigojanti abi sutarties šalis. Atsižvelgus į tai, kad bendradarbiavimas su šia reklamos įmone 2013 m. buvo sėkmingas, 2014 m. gegužės 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. P. su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi J. G. sudarė analogišką sutartį dėl reklamos teikimo renginyje „(duomenys neskelbtini) 2014“. Ši sutartis taip pat buvo realiai įvykdyta, reklamos paslaugas įmonė realiai gavo, ką patvirtina priėmimo perdavimo aktas.

19.23. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. R. jokių sąsajų su partija „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Liudytojas M. P. parodė, kad iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo užsakoma reklama ir už ją atsiskaitoma. Buvo pasirašytos dvi sutartys su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pagal antrąją pasirašytą reklamos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas įsipareigojo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 60 000 Lt, pridedant PVM. Pagal šią sutartį buvo surašytas 2014 m. rugpjūčio 12 d. darbų perdavimo priėmimo aktas ir išrašyta 2014 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini). 2014 m. rugpjūčio 12 d., po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 60 000 Lt. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ suteikė reklamos paslaugas 2014 m. Vilniuje vykusiame renginyje „(duomenys neskelbtini)“. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad jis (R. A. R.) nėra niekaip susietas su reklamos sutarties šalimis, jis nėra nei vienos iš įmonių akcininkas, taip pat neturi jokios galios paveikti šiose įmonėse priimamus sprendimus, su kuo ir kokiai sumai pasirašyti sutartis, kokiais būdais gerinti įmonės įvaizdį. Negana to, jis (R. A. R.) neturėjo jokio tiesioginio kontakto su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. P., taip pat ir su G. R..

19.24. Be kita ko, apeliantas nurodo, kad „(duomenys neskelbtini)“ pirkimas vyko 2012 metais, pirkimo komisija dar 2012 m. lapkričio 13 d. šio konkurso laimėtoju pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“, o partijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. D. B. (duomenys neskelbtini) ministru paskirtas tik 2012 m. gruodžio mėn., todėl kaltinimo teiginys, kad G. R. ne vėliau kaip iki 2013 m. gegužės 21d. susitarė duoti kyšį R. A. R., kad šis paveiktų nenustatytus (duomenys neskelbtini) darbuotojus, kad šie pašalintų kliūtis jam laimėti konkursą, net pagal laikotarpį prasilenkia ir su logika, ir su realybe.

19.25. Apelianto teigimu, jokio jo susitarimo su J. G. 2013-2014 m. laikotarpyje gauti partijos viešinimo paslaugas pagal neteisėtą, kitų įmonių finansavimą, nebuvo, partija savo veiklai lėšas gaudavo teisėtai partijos įstatų nustatytu būdu, o partijai viešinimo paslaugas teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria buvo atsiskaitoma, kaip tai buvo numatyta sutartyje, pateikiant partijai dokumentus apie atliktą darbą - PVM sąskaitas faktūras, darbų priėmimo aktus. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus J. G., ir partija „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama jo (R. A. R.), kaip atsakingojo sekretoriaus (veikiančio pagal įstatus), 2013 m. gegužės 3 d. sudarė viešinimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suteikti partijai „(duomenys neskelbtini)“ sutarties priede Nr. 1 nurodytas paslaugas, o partija „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti 1 100 000 Lt, pridedant PVM. Pagal šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo sutarties pasirašymo iki ikiteisminio tyrimo šioje byloje pradėjimo partijai išrašė 4 PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini) (2013 m. gegužės 7 d.), (duomenys neskelbtini) (2013 m. liepos 4 d.), (duomenys neskelbtini) (2013 m. rugpjūčio 1 d.) ir (duomenys neskelbtini) (2013 m. rugsėjo 3 d.), pagal kurias partija bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gegužės 20 d. du kartus pervedė po 110 915,86 Lt, 2013 m. rugpjūčio 5 d. - 48 400 Lt ir 2013 m. rugsėjo 12 d. - 84 700 Lt, iš viso pervedė 354 931,72 Lt, iš kurių 61 599,72 Lt sudaro PVM. Tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal viešinimo paslaugų sutartį išrašytas sąskaitas faktūras iš partijos gavo iš viso 293 332 Lt pajamų. J. G. apklausiamas parodė, kad viešinimo paslaugos partijai buvo teikiamos pagal sudarytą trejų metų sutartį, kuri turėjo galioti, jei nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje byloje, iki 2016 metų. Kaip ir kokia tvarka pagal ją buvo atsiskaitoma po to, kai R. A. R. darbo santykiai su partija nutrūko, kai jis tapo Seimo nariu (nuo 2014 m. birželio mėn.), jam nėra žinoma. Sutartis, pradėjus ikiteisminį tyrimą, galiojo ir galutinai ji turėjo būti apmokėta 2016 m. gegužės 3 d. R. A. R. dirbant partijos atsakinguoju sekretoriumi, už partijos viešinimą pagal visus darbų priėmimo perdavimo aktus, tuo laiku išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo apmokėta, to neginčija ir valstybinis kaltintojas.

19.26. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliantas pažymi, kad apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi 2013 m. gegužės 3 d. viešinimo paslaugų teikimo sutartimi, kuri, kaip nurodė teismas, buvo sudaryta vieniems metams. Apelianto teigimu, tokia sutartis nebuvo sudaryta. Galimai, prieš sudarant paminėtą sutartį, buvo aptariami įvairūs jos variantai, todėl teismo minima sutartis tėra tik viena versijų, kuri nebuvo pasirašyta. Nors nuosprendyje nurodoma, kad tokia sutartis yra 24 tome, 49-64 bylos lapuose, tačiau tai tėra tik kaltinamojo akto perrašymas, nes nurodytuose lapuose šios sutarties nėra, jos ir negali būti byloje, kadangi ji nebuvo pasirašyta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo tirta ta sutartis, kurios galiojimas yra trys metai (tai atsispindi ir specialisto išvadoje). Liko nevertinti ir A. P. parodymai apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į jį dėl skolos pagal minėtą trijų metų sutartį, tačiau nebuvo pateikti darbų atlikimo aktai, todėl pateikta sąskaita liko neapmokėta. Taigi, už atliktus darbus 2013 metais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta, kaip vyko tolesnis atsiskaitymas ir kaip buvo vykdoma sutartis iki jos termino pabaigos, t. y. iki 2016 m. gegužės 3 d, jam nėra žinoma, nes jis darbo santykius su partija nutraukė 2014 m.

19.27. Visa byloje surinkta medžiaga, pasak apelianto, patvirtina ir tai, kad jis (R. A. R.) objektyviai pats nieko negalėjo paveikti ar įtakoti kokių nors (duomenys neskelbtini) darbuotojų. Byloje nėra jokių duomenų, apie kokius nors jo prašymus ar nurodymus P. K. ar G. R. įmonių naudai. Buvęs (duomenys neskelbtini) ministras D. A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, tačiau jokie įtarimai nei jam, nei TVŪD direktoriui V. Ž. nebuvo pareikšti. Visi TVŪD darbuotojai, kurie vykdė viešuosius pirkimus, yra nustatyti, apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir išsamiai papasakojo apie kaltinime nurodytų viešųjų pirkimų vykdymą, tačiau nei vienas iš jų nenurodė, kad jam būtų darytas poveikis ar būtų sulaukęs kokių prašymų, vykdant pirkimus. Kaltinimai šiems asmenims taip pat nėra pareikšti. R. P. nurodė, kad R. A. R. negalėjo daryti įtakos viešųjų pirkimų srityje, partija jam nedavė nurodymų domėtis viešaisiais pirkimais ar juos kuruoti.

19.28. Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė jo (R. A. R.) siekio gauti kyšį, kaltės valinio momento. Reikalavimas gauti kyšį nėra savitikslis dalykas. Jis, atlikdamas atsakingojo sekretoriaus pareigas, neturėjo net jokios išskirtinės visuomeninės padėties, jam nebuvo suteikti jokie įgaliojimai vadovautis tariama visuomenine padėtimi, jokios įtakos valstybės įstaigoms ar jų tarnautojams neturėjo ir negalėjo turėti. Nors jis pažinojo partijos narius, kurie dirbo atitinkamose ministerijose ir užėmė atitinkamus vadovaujančius postus - D. A. B., A. J., E. R., V. M., A. P., tačiau jo santykiai su jais bei atskiri bendravimo atvejai negali būti traktuojami kaip nusikalstami susitarimai partijos naudai, siekiant neteisėto finansavimo, nuslepiant finansavimo šaltinius. Pagal užimamas pareigas jis (R. A. R.) objektyviai negalėjo suteikti jokios pagalbos nei P. K. versle, nei G. R. versle, nes jis nebuvo nei (duomenys neskelbtini) darbuotojas, nei pirkimų komisijos narys.

19.29. Skundžiamame nuosprendyje, apelianto teigimu, liko neįvertinti jo parodymai apie tai, kad jis G. R. iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios nepažinojo, jokių santykių nepalaikė ir nebuvo su juo bendravęs. J. G. pažįsta, su juo išimtinai darbiniai (dalykiniai) santykiai, su juo bendravo tik tiek, kiek tai apėmė pasirašytas bendradarbiavimo sutartis arba įsipareigojimus.

19.30. Nuosprendyje, be kita ko, nenustatyta, kad jis (R. A. R.) būtų atlikęs bent vieną nusikalstamos veikos (BK 226 straipsnio 4 dalis) alternatyvų veiksmą, susijusį su kyšiu (pažadėjo, susitarė, provokavo, reikalavo, priėmė). Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad tarp jo (R. A. R.) ir P. K. ar G. R. vyko kriminalinio pobūdžio bendravimas.

19.31. Apeliantas pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme jis neprisipažino padaręs šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, viso proceso metu davė teisingus bei nuoseklius parodymus. Kita bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad jis (R. A. R.) nei provokavo, nei reikalavo iš P. K. ar G. R. savo ar kitų asmenų naudai duoti kyšį, nei susitarė priimti kyšį, nei pažadėjo jiems paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

19.32. Ikiteisminio tyrimo institucijos, pasak apelianto, iš anksto buvo šališkai nusitekę, ką patvirtina specialisto tyrimo pateikta patikslinta užduotis (2015 m. liepos 9 d. raštu Nr. 4-01-5037), kurioje STT pareigūnai be jokio pagrindo iš anksto preziumavo neva tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys buvo sudarytos apsimestinai, nors pagal bylos medžiagą visos užduotyje nurodytos sutartys buvo realiai vykdomos. Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestos lėšos nebuvo grindžiamos apsimestinais sandoriais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, nevertino tų faktų, kad specialistams pateiktose užduotyse buvo pateikti objektyviai tiesai prieštaraujantys faktai.

19.33. Apeliantas nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo nustatyti visi būtinieji šių nusikalstamų veikų sudėties požymiai. Kaltinimo versija, kad jam (R. A. R.) pakako pakalbinti V. B. ir V. B. vadovaujama įmonė sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 484 000 Lt, nepaisant to, kad V. B. J. G. pirmą kartą pamatė tik teisme, yra visiškas absurdas.

19.34. Apeliantas, aptardamas teismų praktikoje atskleidžiamus BK 184 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-322/2012, Nr. 2K-411/2012, Nr. 2K-168/2013, Nr. 2K-373/2013, Nr. 2K-630/2013), nurodo, kad jo veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, požymių.

19.35. Teigia, kad jo (R. A. R.) ir V. B. niekas nesieja, jie nėra verslo partneriai, neturi vienas kitam jokių įsipareigojimų, nėra giminės ar šiaip geri pažįstami. V. B. niekada nebuvo partijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, kad jis neturėjo jokios galios paveikti V. B. iššvaistyti tokios vertės svetimą turtą. Negana to, byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis (R. A. R.) prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 480 000 Lt. Nei vienas iš apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų neparodė, kad V. B. būtų daręs kokius nors aktyvius veiksmus ar spaudimą, siekdamas, kad reklamos sutartis būtų pasirašyta. V. B. mokėti už partijai teikiamas viešinimo paslaugas neturėjo jokio motyvo. Priešingos išvados nepatvirtina nei vienas bylos įrodymas.

19.36. Apeliantas neneigia fakto, kad jis galėjo P. K. ir V. B. rekomenduoti ar J. G., ar R. S., kaip asmenis, kurie gali teikti reklamos paslaugas, tačiau V. B. iššvaistyti svetimą turtą nesukurstė. Jis (R. A. R.) V. B. parekomendavo R. S., kuris valdė įmones užsiimančias reklamos ir viešinimo paslaugomis. Po ko V. B. kalbėjosi su R. S., kuris pasiūlė savo įmonių paslaugas, didinant „Verslo burių“ žinomumą. Kadangi V. B. pats neužsiėmė tokio pobūdžio veikla ir sandoriais, jis davė R. S. savo darbuotojų telefono numerius ir pasiūlė tolesnes derybas dėl sandorio detalių vesti su jais. Šiuo sandoriu užsiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai V. Z., kuris turėjo V. B. įgaliojimą veikti įmonės vardu, ir R. A.. Pats V. B. sutarties neskaitė, jos nematė, kadangi pasitikėjo savo darbuotojais, kurie turėjo didelę patirtį, sudarant tokius sandorius. Jis (R. A. R.) nesikišo į šios įmonės veiklą ir nepalaikė jokių santykių su šios įmonės darbuotojais ar, juo labiau, akcininkais. Kai sutartis buvo suderinta, ją apsvarstė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai ir vienbalsiai priėmė sprendimą šią sutartį patvirtinti. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu 2014 m. sausio 17 d. buvo vienbalsiai nuspręsta pritarti reklamos sutarties sudarymui su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad galutinis sprendimas sudaryti ar ne reklamos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ne išimtinai V. B. valioje, o už šio sprendimo priėmimą buvo atsakingi visi akcininkai, dalyvavę akcininkų susirinkime ir pritarę minėtai sutarčiai. Kartu ši aplinkybė patvirtina, kad jam (R. A. R.) nebuvo jokio motyvo ar tikslo atlikti bet kokius aktyvius neteisėtus veiksmus, neva įkalbinėjant V. B. iššvaistyti turtą. Pats vienas V. B. neturėjo jokių realių įgaliojimų neva iššvaistyti įmonės turtą. V. B. negali net būti 484 000 Lt iššvaistymo subjektas, kadangi bendrovės akcininkai buvo sudarę sutartį, pagal kurią visi sprendimai bendrovėje dėl reikšmingesnių bendrovės sandorių buvo priimami bendrovės akcininkų visuotiniuose susirinkimuose, tik sprendimui pritariant 100 procentų akcininkų. Be to, V. B. sutarties nepasirašė, sąskaitų nevizavo, sutarties vykdymo nekontroliavo ir jo atlikti veiksmai negali turėti jokių svetimo turto iššvaistymo požymių.

19.37. Byloje surinkta medžiaga pagrindžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai rūpinosi savo įvaizdžiu ir pagrįstai kreipėsi į asmenis, teikiančius reklamos paslaugas. Sprendžiant iš liudytojo V. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų parduota už kuo didesnę sumą, bendrovė stengėsi priimti tokius sprendimus ir atlikti tokius veiksmus, kad apyvarta būtų kuo didesnė iki įvykstant sandoriui. Tuo metu buvo siekiama viešinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad būtų išnuomota kuo daugiau patalpų. Buvo vertinama tai, kad reklama bus rodoma žiūrimiausioje tuo metu televizijoje ir nevertinama šių serialų auditorija. Verslo kaina priklausė nuo verslo centro apkrovimo, būtent dėl šios priežasties visą laiką buvo sprendžiamas klausimas dėl reklamavimosi, žinomumo didinimo. Liudytojas patvirtino, kad reklamos sutartis buvo reali. Liudytojas A. G. parodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Tuo metu bankai darė spaudimą, todėl, siekiant išvengti bankroto, ieškojo kelių išreklamuoti projektą ir parduoti. Reklama jiems buvo labai reikalinga, reklamos sutartis buvo pasirašyta likus gal pusei metų iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo. Liudytoja V. G. nurodė, kad reklama buvo reikalinga pakelti pastato vertę. Liudytoja N. R. – J. taip pat parodė, kad parduodamo pastato arba įmonės akcijų vertė priklausė nuo pastato užimtumo ir nuomos pajamų - kuo daugiau nuomos pajamų, tuo didesnė vertė. Liudytojas R. A. patvirtino, kad matė serialus „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose buvo rodomas įmonės logotipas. Šis liudytojas parodė, kad derybos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkusia įmone prasidėjo 2013 m., tai buvo dar prieš pasirašant reklamos sutartį, derybos baigtos buvo 2014 m. pavasarį, po reklamos sutarties pasirašymo. Taip pat nurodė, kad suma, sumokėta už reklamą, lyginant su pardavimo sandoriu, nebuvo reikšminga įmonei. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. A. parodė, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), užpildymas nuomininkais, prieš pasirašant sutartį, buvo išaugęs. Šiems parodymams pritarė ir liudytojas J. N., kuris nurodė, kad derybų metu V. B. minėjo, jog pastato užimtumas yra padidėjęs vienu procentu, kas sudaro apie 200 kvadratinių metrų. Tai įtakojo, kad jie sutiko padidinti pirkimo kainą.

19.38. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai pagrįstai pritarė reklamos sutarties sudarymui su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios sutarties sudarymas ne tik kad padidino įmonės pelną pirkimo - pardavimo sandorio metu, bet ir prisidėjo prie teigiamo įmonės įvaizdžio kūrimo. Iš 2014 m. transliuotų serialų „(duomenys neskelbtini) 7“, „(duomenys neskelbtini) 2“ serijų įrašų matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ logotipas buvo patalpintas televizijos seriale „(duomenys neskelbtini)“ (7 sezonas) nuo 17 iki 77 serijos, serijos pabaigoje šalia titrų, seriale „(duomenys neskelbtini)“ (2 sezonas) nuo 13 iki 60 serijose, serijos pabaigoje šalia titrų. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė realią sutartį.

19.39. Kartu apeliantas atkreipia dėmesį, kad specialistams tyrimui pateiktoje patikslintoje užduotyje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestos 484 000 Lt lėšos buvo grindžiamos apsimestine sutartimi Nr. 2014.01.30 dėl reklamos paslaugų teikimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši aplinkybė, pasak apelianto, patvirtina, kad ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusios institucijos buvo šališkai nusiteikusios, be jokio pagrįsto pagrindo nurodė melagingą informaciją, kuria atlikusios tyrimą specialistės privalėjo remtis.

19.40. Apeliantas nurodytų aplinkybių kontekste pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą, turinčią visus įstatymo reikalaujamus rekvizitus. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai apmokėjo minėtą PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) - 400 000 Lt ir 84 000 Lt PVM. Specialistė J. L. apklausiama teisme paaiškino, kad jeigu užduotyje nebūtų sąlygos, jog sutartis yra apsimestinė, tokios išvados, kokią ji davė (sąskaitose buvo užfiksuotas faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos), ji nebūtų davusi, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai atitiko visus įstatymo reikalavimus.

19.41. Aptartų aplinkybių visuma, apelianto teigimu, patvirtina, kad sudarytos reklamos sutartys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ su J. G. vadovaujamomis įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo realios, realiai įvykdytos, suteikiant reklamos paslaugas pagal sutartyse numatytas sąlygas. Todėl šių reklamos sutarčių sudarymas, vykdymas, paslaugų teikimas ir atsiskaitymas reklamos sutartyse numatyta tvarka pagal reklamos sutartyse numatytus paslaugų teikimo įkainius neturi nieko bendro su partijos „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimais atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už partijai suteiktas viešinimo paslaugas. Dar daugiau, šios sutartys nėra niekaip susiję su juo (R. A. R.), kaip fiziniu asmeniu. Be to, sutartis su partija „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta, žiūrint į tolimąją perspektyvą, nes partijos laukė treji rinkimai iš eilės: 2014 m. Europos parlamento rinkimai, 2015 m. savivaldybių rinkimai ir 2016 m. Seimo rinkimai. Kartu išdėstytos aplinkybės, visa šioje byloje surinkta medžiaga leidžia daryti išvadą, kad jis (R. A. R.) nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

19.42. Aptardamas BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, apeliantas tuo pačiu pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje apskritai nebuvo detalizuota, kokius neteisėtus veiksmus šios normos prasme jis įgyvendino, nebuvo nustatyti nei objektyvieji, nei subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai.

19.43. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo rasti du 2013 m. gegužės 3 d. viešinimo paslaugų teikimo sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partijos „(duomenys neskelbtini)“ variantai, pasirašyti J. G. ir R. A. R., kuriuose nurodyti skirtingi sutarčių galiojimo terminai ir mokėjimų pagal jas dydžiai. Vienoje iš sutarčių nurodyta, kad sutartis galioja vienerius metus, t. y. iki 2014 m. gegužės 1 d., pagal ją partija UAB „(duomenys neskelbtini)“ už per kalendorinį mėnesį suteiktas paslaugas įsipareigoja sumokėti 91 666 Lt plius PVM, pirmas mokėjimas yra sumokamas avansu už paskutinį sutarties galiojimo mėnesį. Šioje sutartyje taip pat numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ partijai „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po einamojo mėnesio pabaigos, o partija už suteiktas paslaugas sumoka per 3 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo. Kitoje sutartyje nurodyta, kad sutartis galioja trejus metus, t. y. iki 2016 m. gegužės 3 d., pagal ją partija įsipareigoja mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2013, 2014 ir 2015 metais suteiktas paslaugas po 220 004 Lt plius PVM. Šioje sutartyje numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ partijai PVM sąskaitą faktūrą pateikia pagal faktą, po to, kai partija perveda pinigus.

19.44. Šios apkaltinamajame nuosprendyje išvardintos aplinkybės neįrodo, nei kad jis (R. A. R.) pagamino netikrą dokumentą, nei kad suklastojo tikrą dokumentą ar žinomai netikrą dokumentą. Minėta, kad sutartis, kurios galiojimas vieneri metai, nebuvo pasirašyta, tuo tarpu D. K. galėjo suklysti žurnale nurodydama sutarties galiojimą, nes buvo keletas sutarties projektų. Apkaltinamajame nuosprendyje taip ir liko neatskleista, kurį iš alternatyvių veiksmų, numatytų paminėto straipsnio dispozicijoje, jis (R. A. R.) atliko. Teismui taip pat buvo žinomos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi viešinimo paslaugų sutartį su Europos Parlamento nariu R. P., todėl nėra nustatyta, už kokią pinigų sumą buvo suteikta paslaugų R. P., kaip Europos Parlamento nariui, ir už kokią sumą, kaip partijos pirmininkui, todėl visi teismo samprotavimai apie suteiktų paslaugų kainą kelia pagrįstų abejonių, o visos abejonės pagal nekaltumo prezumpciją aiškinamos kaltinamojo naudai.

19.45. Be to, nebuvo vertina, ar abu sutarties variantai turėjo teisinę galią (tuo labiau, kad sutarties projekto, apie kurį kalbama nuosprendyje ir kurio pagrindu jis (apeliantas) pripažintas kaltu, nėra), ar neva suklastoti dokumentai buvo panaudoti apyvartoje. Net netirta, ar vienas iš rastų sutarties variantų negalėjo būti kaip pavyzdinė sutarties forma, kuri vėliau dėl vienokių ar kitokių priežasčių taip ir liko nepanaudota, pridėjus atitinkamas sąlygas, kurios labiau atspindėtų sutarties šalių lūkesčius.

19.46. Visos išdėstytos aplinkybės, apelianto teigimu, leidžia daryti išvadą, kad jam priimtas apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas prielaidomis, jame pateiktos išvados nebuvo pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais jo kaltę, padarius nusikalstamas veikas ir kitas svarbias aplinkybes, todėl jis turi būti panaikintas ir jam priimtas naujas nuosprendis - jis pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas. Kartu apeliantas nurodo, kad vien tai, jog šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai, yra vada jam skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

20. Nuteistojo juridinio asmens – politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. P. ir gynėjas advokatas Juozas Gaudutis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 nuosprendį, juridinį asmenį – politinę partiją „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti ir bylą nutraukti.

20.1. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas įrodymus, pažeidė visapusiškumo ir objektyvumo principus, nevertino įrodymų viseto, nevertino bei su kita bylos medžiaga nepalygino nuteistųjų parodymų. Teismo išvados, teiginiai dėl susitarimo daryti nusikalstamas veikas, dėl partijos neteisėto finansavimo ir R. A. R. veiksmų nepagrįsti bylos įrodymais, yra deklaratyvūs, netikslūs, vienpusiški, paremti prielaidomis ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Surašant skundžiamą nuosprendį nesilaikyta BPK 305 straipsnio nuostatų, nuosprendis neatitinka teisingumo principo.

20.2. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas 2014 m. spalio 9 d. buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu. Skundžiamu nuosprendžiu kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkti duomenys pripažinti neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes gauti pažeidžiant įstatymą. Teismo nutartys, kuriomis buvo leista atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, nesuteikė teisės klausytis pokalbių ir tokiu būdu rinkti įrodymus. Nepripažinus kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktų duomenų įrodymais, pasak apeliantų, neliko ir pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes neliko duomenų apie galimai nusikalstamos veikos padarymą, kurių reikalauja BPK 166 straipsnio 2 dalis. Vėliau atlikti procesiniai veiksmai yra niekiniai. Dėl nurodytų aplinkybių 2014 m. spalio 9 d. procesiniai dokumentai, kurių pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, pripažintini neteisėtais ir baudžiamoji byla dėl esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų nutrauktina.

20.3. Kartu apeliantai nurodo, kad teisinis reglamentavimas neatleidžia operatyvinės veiklos subjektų, prokurorų, teikiančių prašymus dėl operatyvinės priemonės – perduodamos informacijos kontrolės, taikymo, o teisėjų, priimančių sprendimus sankcionuoti tokių priemonių skyrimą., - nuo pareigos įvertinti jos taikymo pagrįstumą ir proporcingumą. Tokios teisinės situacijos, kai per protingą laiką nepasitvirtinus įtarimui dėl nusikalstamos veikos, toliau nepagrįstai ilgai atliekama slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė iš esmės tikintis gauti informaciją apie kokią nors nusikalstamą veiką, taip siekiant pateisinti šios priemonės taikymą, netoleruotinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Nagrinėjamoje byloje partijos atsakingojo sekretoriaus atžvilgiu, toks persekiojimas buvo pradėtas 2013 m. rugpjūčio 9 d. ir tęsėsi iki 2014 m. spalio 9 d. Prašymai pratęsti žvalgybines priemones buvo motyvuojami tuo, kad nesurinkta įrodymų apie nusikalstamą veiką.

20.4. Susirašinėjimą žinutėmis tarp nuteistųjų G. R. ir P. K., apeliantų teigimu, apygardos teismas nepagrįstai įvardino kaip R. A. R. kaltės nustatymo faktą. Šios žinutės nepatvirtina byloje įrodinėtinų aplinkybių ir nuteistojo R. A. R. kaltės. Be to, teismas nenurodė, ar šios žinutės sietinos su juridiniu asmeniu. Teismas apie nuteistojo R. A. R. ir partijos veikos atitikimą BK 226 straipsniui, sprendė vien pagal objektyviuosius veikos požymius ir tai iškreiptai.

20.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepripažino, kad partijos „(duomenys neskelbtini)“ sutartis su reklamos bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsimestinė. Teismas konstatavo, kad sutartis vienerių metų laikotarpiui buvo sudaryta 1 100 000 Lt sumai, neribojant reklamos poreikių apimties ir atsiskaitant po reklamos paslaugų suteikimo. Nustatė, kad laikotarpyje nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2013 m. rugsėjo 3 d. už gautas viešinimo paslaugas partija sumokėjo 354 931,72 Lt iš savo sąskaitos. Tokios faktinės aplinkybės patvirtintos ir specialistų išvadose. Apygardos teismas, remdamasis specialistų išvadomis, padarė išvadas, kad partija iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gavo paslaugų už 883 572, 20 Lt, apmokėjo 293 332 Lt (nors faktiškai sumokėjo 354 931,72 Lt su PVM), t. y. partija gavo viešinimo paslaugų už 590 240,20 Lt daugiau negu sumokėjo (realiai partija gavo paslaugų už 528 640,48 Lt daugiau negu tuo metu pati buvo sumokėjusi). Teismas nurodė, kad už partijos reklamą P. K. ir G. R. apmokėjo 310 970 Lt, o V. B. 480 000 Lt, t. y. iš viso 790 970 Lt. Jeigu remtis teismo logika, tai paminėtų asmenų bendrovių sumokėta suma UAB „(duomenys neskelbtini)“ viršijo partijos suteiktas reklamos paslaugas (790 970 – 528 640,48) 262 329,52 Lt. Nurodytos aplinkybės, apeliantų teigimu, paneigia teismo išvadą, kad bendrovės mokėjo už partijos reklamos paslaugas, tuo pačiu ir išvadą apie kyšių gavimą.

20.6. Teisme išteisintasis R. S. parodė, kad visų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ klientų už paslaugas apmokėtos piniginės lėšos patenka į bendrovės bankinę sąskaitą ir yra naudojamos bendrai, kaip apyvartinės lėšos pagal paslaugų poreikius, atliekant konkretiems asmenims reklamos darbus. Tokiu būdu atsitinka taip, kad vienam klientui atliekama paslaugų daugiau negu jis yra įmokėjęs, o kitiems lėšų panaudojama mažiau tam momentui. Vėliau tam klientui, kuris skolingas išrašomos sąskaitos ir tokiu būdu išlyginama. Nuosprendyje šie R. S. parodymai nebuvo paminėti ir įvertinti, nors jie paaiškina faktą, kodėl partijai buvo suteikta paslaugų daugiau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartinių lėšų.

20.7. Liudytojas A. P. apklausiamas teisme paaiškino, kad partijos atsakingu sekretoriumi pradėjo dirbti po to, kai iš šių pareigų išėjo R. A. R.. A. P. patvirtino, kad jam dirbant šiose pareigose iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gavo apmokėjimui sąskaitas už reklamą, kiek pamena, virš 200 000 Lt sumai. Kadangi prie sąskaitų nebuvo pridėti darbų atlikimo aktai, jis, neapmokėjęs, šias sąskaitas grąžino UAB „Pradui R“. Šių liudytojo A. P. nurodytų aplinkybių apygardos teismas taip pat nevertino, dėl jų nepasisakė ir, nesant tam pagrindo, kriminalizavo civilinius teisinius santykius.

20.8. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad partija „(duomenys neskelbtini)“ 2013 metais turėjo pajamų 2 640 646 Lt, o 2014 metais turėjo pajamų 2 887 764 Lt, kas patvirtina, jog partija turėjo nuosavų lėšų ir jai nebuvo poreikio, kad jos reklamos išlaidas apmokėtų tretieji asmenys.

20.9. Apeliantai nurodo ir tai, kad visi nuteistieji neigė susitarimo dėl kyšių davimo buvimą. Nurodė, kad esant reklamos poreikiui, pagal R. A. R. rekomendacijas su kompetentingomis reklamos įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sudarė reklamos sutartis ir už reklamą per eilę kartų apmokėjo. Kalbos, kad tokiu būdu neteisėtai finansuos partijos reklamą, nebuvo. Nebuvo ir R. A. R. pažado, kad jis įtakos viešuosius pirkimus. Nebuvo jokio neteisėto susitarimo su reklamos įmonių direktoriumi J. G.. Skundžiamame nuosprendyje nei dėl susitarimo vietos, nei dėl laiko, nei dėl susitarimo formos teismas nepasisakė, tai reiškia, kad tos aplinkybės, kurios būtinos susitarimo buvimui pripažinti, teismo nebuvo nustatytos, apie susitarimo buvimą padaryta tik prielaida, spėjimas (nesilaikyta BPK 305 straipsnio reikalavimų). Ikiteisminio tyrimo metu susitarimo buvimą buvo mėginama pagrįsti neteisėtai surinktais kriminalinės žvalgybos duomenimis, kurių apygardos teismas nepripažino įrodymais. Tačiau ir pokalbiai susitarimo daryti nusikalstamas veikas nepatvirtina. P. K. ir G. R. tarpusavio susirašinėjimas žinutėmis, tai yra dviejų verslo žmonių bendravimas, kuris šiuo atveju nepatvirtina juridinio asmens kaltės.

20.10. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas nuosprendyje susitarimo buvimą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) atliekamais viešaisiais pirkimais domėjosi partijos sekretorius R. A. R.. Teismas padarė išvadą, kad „<...> nesant byloje jokių duomenų ir jokio logiško pagrindo manyti, kad R. A. R. savo užimamų pareigų pagrindu, t. y. vykdydamas savo, kaip partijos atsakingojo sekretoriaus pareigas, būtų turėjęs pareigą, motyvą ar interesą šiais pirkimais domėtis, išskyrus motyvą padėti P. K., o per šį ir G. R. pasiekti jų tikslus aptariamuose pirkimuose.“. Tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas nutylėjo, kad R. A. R. partijoje dirbo atsakingo sekretoriaus pareigose pagal darbo sutartį. Pritartina teismo nuomonei, kad atsakingojo sekretoriaus pareigos partijoje yra administracinės pareigos, tačiau teismas nevertino R. A. R. politinės padėties: pirmininko pavaduotojas, valdybos ir tarybos narys, kongreso prezidiumo narys. Šių politinių pareigybių teismas be pagrindo nesusiejo su partine kontrole asmenų, deleguotų į darbą ministerijose. Partinę politinę kontrolę vykdė partijos valdyba, kurios nariu buvo ir R. A. R.. Pastarojo domėjimasis (duomenys neskelbtini) darbu, partijos politikos įgyvendinimas, R. A. R. priklausė, kaip politikui. Viešieji pirkimai, kurie (duomenys neskelbtini) ankstesnio ministro nebuvo įgyvendinti, buvo partijos viena iš programos dalių. Tai, kad R. A. R. domėjosi vykstančiais viešaisiais pirkimais tiek ministerijoje, tiek pokalbiuose su verslininkais yra politiko situacijos aiškinamasis. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad R. A. R. buvo ir Europos parlamento nario R. P. etatinis padėjėjas, kuriam taip pat priklauso rinkti informaciją apie padėtį valdymo institucijose ir versle. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismo išvada, jog R. A. R. domėjosi dėl P. K., nėra pagrįsta, todėl iš nuosprendžio pašalintina.

20.11. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. A. R. domėjosi viešaisiais pirkimais, tačiau joks ministerijos darbuotojas nepatvirtino teismo išvadų, jog R. A. R. būtų siekęs daryti poveikį viešųjų pirkimų komisijai. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad apklausti viešųjų pirkimų komisijos nariai parodė, jog net nėra bendravę su R.A. R., jo net nepažįsta.

20.12. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, apeliantų teigimu, neįsigilino į Viešųjų pirkimų įstatymą. Pagal šio įstatymo nuostatas viešųjų pirkimų komisijos nariams negalima bendrauti nuo to momento, kai paskelbiamos viešųjų pirkimų procedūros (vokų pateikimas su pasiūlymais, jų atplėšimas, pasiūlytos sąlygos, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose juridinių asmenų vertinimas ir nugalėtojo nustatymas bei paskelbimas). Visi kiti veiksmai yra vieši ir galima siūlyti savo variantus viešiesiems pirkimams atlikti. Partijos valdybos nario, verslininkų tarpusavio pokalbiai dėl pirkimų konkursų nėra draudžiami, tokie pokalbiai ir domėjimasis negali būti traktuojami, kaip įrodymas susitariant kyšininkauti. P. K. ir G. R. tiek teisme, tiek ikiteisminiame tyrime parodė, kad R. A. R. nežadėjo, jog pasinaudos savo pažintimis, įtaka paveikti (duomenys neskelbtini) darbuotojus ir pačią instituciją, kad Turto valdymo ir ūkio departamentas prie (duomenys neskelbtini) priimtų naudingus sprendimus, pašalintų kliūtis, trukdančias atlikti viešuosius pirkimus. Pasak apeliantų, atsakomybė kiltų tik tuo atveju, jeigu R. A. R. būtų pažadėjęs padaryti įtaką Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojams, kurie pagal savo kompetenciją vieninteliai sprendžia dėl viešųjų pirkimų konkurso nugalėtojų. Tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra. Dėl nurodytų aplinkybių, teismo išvados, kad R. A. R. pažadėjo už kyšį paveikti (duomenys neskelbtini) tarnautojus, iš nuosprendžio taip pat turi būti pašalintos, kaip neatitinkančios faktinėms bylos aplinkybėms.

20.13. Nors apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad R. A. R. turėjo padėti G. R. laimėti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) viešuosius pirkimus, tačiau iš G. R. teisme duotų parodymų matyti, kad jo atstovaujamos įmonės net nebuvo padavę pasiūlymo (duomenys neskelbtini) konkurse, o (duomenys neskelbtini) pirkime, neatsižvelgiant į tai, kad jis net neįvyko, jo atstovaujamos įmonės nedalyvavo. Tuo tarpu P. K. apklausiamas parodė, kad dalyvaujant (duomenys neskelbtini) konkurse jam jokios pagalbos nereikėjo. Jeigu ir būtų norėjęs, tai R. A. R. tokios pagalbos suteikti negalėtų. R. A. R. to ir nesiūlė. Visi šie įrodymai rodo, kad teismas padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

20.14. Apeliantai cituoja BK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nepateikiama jokių įrodymų, kad partijos valdymo organai (Partijos įstatų 5 punktas) būtų veikę per R. A. R. ir partija būtų siekusi neteisėto finansavimo ar jai būtų žinoma tokia tariama R. A. R. veikla, todėl šios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis.

20.15. Nuosprendyje nustatytos aplinkybės - „R. A. R., pasinaudodamas savo pažintimis su nenustatytais Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojais, kita tikėtina įtaka valstybės institucijai - (duomenys neskelbtini) institucijai ir jos valstybės tarnautojams“, tėra iš BK 226 straipsnio perrašytos teisinės formuluotės, nepagrįstos konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Nenurodyti konkretūs Viešųjų pirkimų komisijos nariai, kuriuos R. A. R. pažinojo ir kuriems būtų galėjęs padaryti įtaką. Ministro D. B. pažinojimas neturi įtakos viešųjų pirkimų atlikimui. Viešųjų pirkimų įstatyme aiškiai nurodyta, kad dėl pirkimų sprendžia tik Viešųjų pirkimų komisija, o ne administracijos vadovas. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad nebuvo nustatyti ministerijos darbuotojai, valstybės tarnautojai, kuriuos galėtų R. A. R. paveikti. Tokiu atveju galioja bendras principas - kas neįrodyta, negali būti inkriminuota juridiniam asmeniui.

20.16. Apeliantai nurodo ir tai, kad nuosprendžio formuluotės, kad pervedant pinigus, bendrovės davė užmaskuotą kyšį R. A. R., kaip tariamą atlygį už bendrovei suteiktą reklamą, o J. G. nurodymu, pagal susitarimas su R. A. R., buvo apmokėtos viešinimo paslaugos, leidžia teigti, jog A. R. R. kyšį gavo pats asmeniškai ir apmokėjo už juridinio asmens reklamą. Tokiu atveju iš viso nėra juridinio asmens atsakomybės. Fizinis asmuo nusikalstamu būdu gautas lėšas naudoja savo nuožiūra. Kartu apeliantai pažymi, kad pagal teismų praktiką nuosprendis turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, kad nekiltų jokių abejonių.

20.17. Skundžiamame nuosprendyje nesuprantami ir teismo teiginiai, kad R. A. R. buvo kaltinamas apgaulingos apskaitos tvarkymu dėl to, kad gautas lėšas reklamai apmokėti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip aukas, neįtraukė į apskaitą, todėl negalima nustatyti kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros. Teismas su tokia padaryta veika sutiko, tačiau bylą R. A. R. nutraukė, nes už buhalterinės apskaitos teisingą vedimą yra atsakingas partijos pirmininkas. Tai reiškia, kad teismas sutiko, jog minėtos bendrovės suteikė partijai aukas. Priešingu atveju, kyšio į apskaitą, matyt, nereikėtų reikalauti įtraukti ir kelti atsakomybės dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo klausimo.

20.18. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juridinį asmenį nuteisė ir pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. BK 24 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už kurstymą padaryti nusikalstamą veiką. Pagal BK 24 straipsnį bendrininku gali būti pripažintas tik fizinis asmuo. BK 24 straipsnyje nėra nurodyta, kad už bendrininkavimą atsako juridinis asmuo, todėl iš nuosprendžio turėtų būti pašalintas juridinio asmens nuteisimas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį.

20.19. Apygardos teismas pripažino partijos sekretorių R. A. R., kaip atsakingas pareigas partijoje ėjusį asmenį, kuris turėjo BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytas teises, todėl jo veiksmai sukėlė juridiniam asmeniui baudžiamąją atsakomybę. Partijos įstatų 5 punkte numatyti juridinio asmens valdymo organai - vienasmenis valdymo organas – pirmininkas, kolegialus valdymo organas - valdyba. Kiti partijos organai: kongresas, taryba ir prezidiumas. Partijos atsakingo sekretoriaus pareigybė nėra priskirta prie partijos valdymo organų. Įstatų 6 punktas skirtas partijos sekretoriato darbo reglamentavimui. Partijos einamuosius reikalus tvarko sekretoriatas, o jam vadovauja atsakingasis sekretorius, kuris priima į darbą ir atleidžia jo darbuotojus, tvirtina partijos pareigybių skaičių ir nustato jų apmokėjimo tvarką. Atsakingasis sekretorius sudaro ir pasirašo sutartis bei pasirašo buhalterinės apskaitos dokumentus. Ši pareigybė skirta atlikti darbui, susijusiam su partijos vidaus reikalais, bendravimas su kitais juridiniais asmenimis nenumatytas. Tiek buvęs partijos pirmininkas, tiek liudytojas A. P., tiek pats nuteistasis R. A. R. parodė, kad sekretorius nepriskiriamas prie partijos vadovaujančio organo, jis savarankiškai partijos vardu nepriima jokių sprendimų ir nekontroliuoja partijos, kaip juridinio asmens veiklos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nepagrįstai šią pareigybę priskyrė vadovaujančioms pareigoms juridiniame asmenyje, kuri turi BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytas teises.

20.20. Esant nurodytoms aplinkybėms, fizinio asmens R. A. R. veikoje nėra įrodytos nusikaltimų, numatytų BK 226 straipsnio 4 dalyje, BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtys. Juridinis asmuo – partija „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nepadarė jam inkriminuotų veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

21. Nuteistojo J. G. gynėjas advokatas Arvydas Pocius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, ir J. G. dėl visų veikų išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

21.1. Apeliantas skunde cituoja teismų praktikos išaiškinimus, susijusius su bylos duomenų ištyrimu, duomenų pripažinimui įrodymais, įrodymų vertinimui, teisėtam ir pagrįstam nuosprendžiui keliamais reikalavimais, nekaltumo prezumpcijos ir kartu in dubio pro reo principo laikymosi svarba, įrodinėjant asmens kaltę, vertinant byloje esančius įrodymus bei pripažįstant asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K-476/2013, Nr. 2K-529/2013, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018; Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai; EŽTT 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messeguė ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, Minelli, Englert, Nölkenbockhoff, Capeau prieš Belgiją, peticijos Nr. 42914/98, 2012 m. sausio 10 d. sprendimas Vulakh ir kt. prieš Rusiją, peticijos Nr. 33468/03), bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų teismų praktikos išaiškinimų nesilaikė. Priimdamas J. G. apkaltinamąjį nuosprendį, teismas vadovavosi išankstine teisiamo asmens kaltės prezumpcija, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė tendencingas ir šališkas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, nepagrįstai kriminalizavo viešinimo sutarties ir reklamos sutarčių sudarymo bei jų vykdymo civilinius teisinius santykius, nepagrįstai taikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindamas J. G. bendrininku, iššvaistant svetimą didelės vertės turtą, kas nulėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą.

Dėl 2013 m. gegužės 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo sutarties sudarymo ir vykdymo

21.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas viešinimo sutarties vykdymo faktines aplinkybes, pasak apelianto, vadovavosi neegzistuojančiu viešinimo sutarties variantu, dėl ko padarė klaidingą išvadą, kad viešinimo sutartis buvo sudaryta tik vienerių metų laikotarpiui, o trijų metų trukmės sutartis buvo pasirašyta, siekiant pateisinti partijos realiai gaunamas viešinimo paslaugas už jas partijai nemokant. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad buvo sudaryta trijų metų viešinimo sutartis, pagal kurios sąlygas partijos prievolė atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta iki 2016 m. gegužės 3 d., tačiau šios sutarties vykdymas buvo nutrauktas, 2014 m. spalio 17 d. prieš J. G. ir jo vadovaujamas bendroves pradėjus atlikinėti ikiteisminio tyrimo veiksmus.

21.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netyrė 2013 m. gegužės 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo sutarties sudarymo aplinkybių, pagal sutarties sąlygas egzistavusių sutarties šalių įsipareigojimų dėl apmokėjimo už atliktus darbus bei terminų, kokiomis sąlygomis ši sutartis buvo vykdoma, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad viešinimo sutartis buvo sudaryta vienų metų laikotarpiui.

21.4. Vien aplinkybė, kad partijos sutarčių registre teismas pasigedo įrašo apie trijų metų trukmei sudarytos viešinimo paslaugų teikimo sutarties įrašymą, nepatvirtina, kad trijų metų trukmės sutartis nebuvo sudaryta ir kad šiuo sutarties variantu buvo siekiama tik pateisinti partijos realiai gaunamas viešinimo paslaugas, už jas partijai nemokant. Šios išvados pagrįstumo nepatvirtina ir teismo nuosprendyje atlikta partijos avansinių mokėjimų už viešinimo paslaugas paskaičiavimo versija.

21.5. Sprendžiant pagal kurį viešinimo sutarties variantą buvo susiklostę faktiniai sutarties šalių civiliniai teisiniai santykiai ir kokios buvo kilusios pareigos sutarties šalims viešinimo paslaugų teikime, jų tarpe ir dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, privalu vadovautis tiek CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, pagal kurias sutartis įpareigoja sutarties dalyvius atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai numatyta sutartyje, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tiek ir BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, įvertinti byloje esančius faktinius duomenis ir įrodymus, iš kurių būtų galima neginčijamai nustatyti šios bylos baigčiai turinčią reikšmės esminę aplinkybę: ar viešinimo sutarties vykdymo terminas buvo pasibaigęs dar 2014 m. gegužės 3 d., ar jos vykdymas tęsėsi pagal trijų metų trukmės sutarties sąlygas ir ar turėjo tęstis iki 2016 m. gegužės 3 d. Tik ištyręs ir įvertinęs, šios faktinės aplinkybės nustatymui reikšmingus įrodymus, pirmos instancijos teismas galėjo daryti išvadas dėl partijos „(duomenys neskelbtini)“ prievolės atsiskaityti su paslaugų teikėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ egzistavimo, šios prievolės vykdymo ir pasibaigimo.

21.6. Apeliantas nurodo, kad byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ partijai „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugas teikė pagal 2013 m. gegužės 3 d. sudarytą ir realiai vykdomą viešinimo paslaugų teikimo trijų metų trukmės sutartį, kurios galiojimas turėjo baigtis tik 2016 m. gegužės 3 d.

21.7. Byloje nėra ginčijama, kad tokiems juridiniams asmenims, kaip parlamentinėje veikloje dalyvaujančioms partijoms, viešinimo paslaugų apimtys dažniausiai būna didelės, todėl viešinimo sutartys sudaromos ne trumpalaikiam, o ilgesniam sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpiui. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog parlamentinės partijos finansines galimybes įvykdyti sutartinius finansinius įsipareigojimus apsprendžia lėšos, kurias ji gali gauti tik iš įstatymuose nustatytų finansavimo šaltinių - partijos narių įnašų, banko paskolų, rėmėjų ir valstybės skiriamų piniginių dotacijų parlamentinei veiklai vykdyti. Tai reiškia, kad bet kuri partija, sudariusi atlygintines paslaugų teikimo sutartis, sutarties sąlygose privalo numatyti ir prisiimti sau riziką dėl kuo konkretesnių ir realiai įvykdomų atsiskaitymo už paslaugas įsipareigojimų paslaugų teikėjams, orientuojantis į partijos finansavimo šaltinius, iš kurių svarbiausias ir didžiausias - valstybės piniginės dotacijos, skiriamos partijos parlamentinei veiklai, kurios įstatymo nustatyta tvarka paskaičiuojamos ir skiriamos du kartus per metus. Esant nurodytoms aplinkybėms, natūralu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partija „(duomenys neskelbtini)“ per savo atstovus derėjosi dėl paslaugų kainos, terminų, paslaugų apimties ir atsiskaitymo už paslaugas tvarkos, buvo rengiami įvairūs sutarties projektai, kol galiausiai buvo pasiektas abi sutarties šalis tenkinantis sutarties variantas, kuriame ir buvo nustatyti galutiniai sutarties šalių tarpusavio įsipareigojimai ir sutarties vykdymo sąlygos.

21.8. Abiejuose teismo nurodytuose sutarties variantuose numatyta ta pati sutarties paslaugų kaina – 1 100 000 Lt plius PVM, kuri vertintina kaip itin didelė. Skyrėsi tik paslaugų teikimo terminai ir atsiskaitymo už paslaugas sąlygos. Pasak apelianto, neturėtų kilti abejonių, kad bet kuriai partijai sumokėti minėtą paslaugų kainą vienerių metų laikotarpiu, kas mėnesį sumokant ne mažiau kaip 91 666 Lt plius PVM paslaugų teikėjui, būtų nereali ir neįgyvendinama sąlyga, todėl viešinimo paslaugų sutartis kartu su jos priedais vienerių metų laikotarpiui negalėjo būti realiai sudaryta ir vykdoma. Šiuo atveju šalys susitarė sudaryti trijų metų trukmės paslaugų teikimo sutartį už tą pačią kainą, jos vykdymą ir atsiskaitymų dalis išdėstant trijų metų sutarties vykdymo laikotarpyje iki 2016 m. gegužės 3 d., atsiskaitymo už paslaugas terminus priderinant prie valstybės skiriamų dotacijų terminų, kad partija turėtų iš ko atsiskaityti su paslaugų teikėju. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad paslaugų teikėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiuose tarp gaunamų apmokėjimų iš partijos sutartyje nurodytais laikotarpiais, viešinimo paslaugas teiks savo rizika bei savo sąskaita (Sutarties 2.1 punktas), kas reiškia, jog tokiu atveju, jei partijos sumokėto avanso lėšų neužtektų paslaugų teikimo vykdymui iki bus gautas sekančių metų (2014 m. ir 2015 m.) sutartyje numatytas partijos apmokėjimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo viešinimo paslaugas teikti iš savo bendrovės lėšų (apyvartinių bendrovės lėšų) iki bus gautas kitas paslaugų apmokėjimas iš partijos. Viešinimo paslaugų poreikiai ir teikimo tvarka buvo aptarti trijų metų trukmės sutarties priede Nr. l, numatant, kad partija kiekvienais metais galės patikslinti paslaugų užsakymo poreikius. Tai, kad buvo planuojamos itin didelės apimties, ilgojo laikotarpio viešinimo paslaugos, patvirtina kratų metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimti dokumentai - strateginiai planai, viešinimo darbų sąrašai, užsakymai įvairioms viešųjų ryšių bendrovėms, leidiniams, redakcijoms ir kt., sudarytos sutartys su kitais asmenimis, kurie buvo pasitelkti įgyvendinti viešinimo darbus.

21.9. Partijos atlikti avansiniai mokėjimai – 2013 m. gegužės 20 d. (du kartus po 110 915,86 Lt, viso 221 831,72 Lt), 2013 m. rugpjūčio 5 d. (48 400 Lt) bei 2013 m. rugsėjo 12 d. (84 700 Lt), bendrai 354 931,72 Lt, įskaitant PVM, sumai, taip pat visiškai atitinka trijų, o ne vienų, metų trukmės sutarties vykdymo sąlygas, partijos įsipareigojimus sutarties vykdymo pradžioje sumokėti 293 332 Lt plius PVM avansą už 2013 m. laikotarpiu suteiktas paslaugas (t. 48., b. l. 176-177, 181-182).

21.10. Bylos faktiniai duomenys, kuriems neprieštarauja ir teismo nuosprendyje cituojami specialisto skaičiavimai, patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2013-2014 m. laikotarpį patyrė 883 572,20 Lt viešinimo paslaugų partijos naudai sąnaudų, iš kurių buvo apmokėta 293 332 Lt, o už 590 240,20 Lt vertės paslaugas partija nebuvo sumokėjusi. Ši aplinkybė, pasak apelianto, tik įrodo, kad viešinimo sutarties terminas nepasibaigė 2014 m. gegužės 3 d., ir paneigia nuosprendyje padarytą išvadą, kad 2013 m. gegužės 3 d. viešinimo sutartis buvo sudaryta tik vieneriems metams.

21.11. Be kita ko, bylos duomenys patvirtina, kad partijai viešinimo paslaugos buvo teikiamos ne tik 2013 m. laikotarpiu, bet ir po 2014 m. gegužės 3 d., iki 2014 m. lapkričio 19 d., t. y. kai teismo pripažinta „teisinga“ vienerių metų viešinimo sutartis jau buvo pasibaigusi galioti, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad viešinimo sutartis buvo sudaryta trijų metų laikotarpiui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo savo pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų, todėl ilgalaikiam viešinimo darbų atlikimui samdė kitus fizinius ir juridinius asmenis, kaip subrangovus, su kuriais sudarydavo atskiras paslaugų teikimo sutartis ir kuriems už atliktus viešinimo darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėdavo jau savo lėšomis. Subrangos pagrindu 2013 m. gegužės 3 d. viešinimo sutartyje su partija numatytus viešinimo darbus laikotarpyje nuo 2013 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d. vykdė papildomai samdomi asmenys – A. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. Č., A. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“, K. – R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ televizija ir kiti. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys su viešinimo sutarties vykdymu susiję dokumentai (pavyzdžiui, t. 42, b. 1. 147, 157, 138, 171,172, 191; t. 43, b. l. 4), taip pat teisme apklaustų liudytojų A. R., I. S. – J., L. Č., A. V., A. M. parodymai apie viešinimo darbų vykdymą 2014 m. laikotarpiu, kurie kartu patvirtina J. G., R. S. ir R. A. R. parodymus, kad viešinimo paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta trims metams, kurios terminas turėjo baigtis 2016 m. gegužės 3 d. Netgi iš specialistei finansiniam tyrimui atlikti pateiktų dokumentų akivaizdu, jog kaip realiai vykdyta 2013 m. gegužės 3 d. viešinimo sutartis buvo pateikta būtent trijų metų laikotarpiui sudaryta sutartis.

21.12. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis neegzistuojančio viešinimo sutarties vienerių metų laikotarpiui varianto sąlygomis, nepagrįstai atmetė J. G. parodymus apie sąskaitos už viešinimo paslaugas 2014 m. laikotarpiu partijai neišrašymo priežastis. Kartu nurodo, kad pagal viešinimo paslaugų sutarties trijų metų laikotarpiui sąlygas, antrasis apmokėjimo etapas už viešinimo paslaugas 2014 m. laikotarpiu turėjo būti vykdomas tik pasibaigus paslaugų teikimui per 2014 metus ir tik po to, kai partija gaus iš valstybės pinigines dotacijas už partijos parlamentinę veiklą, kad iš šių lėšų partija turėtų galimybę atsiskaityti su viešinimo paslaugų teikėju.

21.13. Apeliantas nurodo ir tai, kad apygardos teismas nevertino jo 2020 m. birželio 20 d. teisiamojo posėdžio metu pateiktų dokumentų, kurie patvirtina, jog baigiantis 2014 m. finansiniams metams UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. spalio 28 d. partijai „(duomenys neskelbtini)“ pateikė PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 102 795,33 Eur apmokėjimo už suteiktas viešinimo paslaugas 2014 m. laikotarpiu pagal 2013 m. gegužės 3 d. viešinimo sutarties reikalavimus. Šioje sąskaitoje nurodytos sumos atitinka viešinimo sutartimi nustatytas sąlygas dėl apmokėjimo už per 2014 metų laikotarpį suteiktas paslaugas. Tačiau per tą laikotarpį pasikeitė partijos atsakingasis sekretorius, kuris prieš tai nedalyvavo viešinimo sutarties pasirašyme ir vykdyme, todėl sąskaita nebuvo apmokėta, paaiškinant kad naujajam atsakingajam sekretoriui nėra žinoma apie 2015 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte nurodytus, tačiau šiame akte nedetalizuotus viešinimo darbus. Taigi, sąskaitos apmokėjimo klausimas iki šiol nėra išspręstas dėl šios bylos nagrinėjimo, todėl akivaizdu, kad prievolė partijai apmokėti viešinimo paslaugas už visą 2014 metų laikotarpį yra nepasibaigusi ir iki šiol egzistuoja, ką teisiamojo posėdžio metu patvirtino buvęs partijos atsakingasis sekretorius R. A. R. ir nepaneigė dabartinis partijos sekretorius A. P..

21.14. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą partijai pateikė, tikėdamasi gauti atsiskaitymą už suteiktas paslaugas, patvirtina ir tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sausio 25 d. mokėjimo pavedimu VMI sumokėjo minėtoje sąskaitoje išskirtą PVM mokestį – 18 530,00 Eur, o partijos skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose yra apskaityta ir audituota, ką patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti VĮ „Registrų centras“ įmonės balanso ir pelno (nuostolio) už 2015 m. finansinius metus ataskaitos duomenys. Šių duomenų apygardos teismas taip pat nevertino.

21.15. Teismas, be kita ko, nevertino aplinkybės, kad dėl 2014 m. spalio 7 d. pradėto ikiteisminio tyrimo, kratų partijos būstinėje ir J. G. vadovaujamose bendrovėse „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atlikimo 2014 m. spalio 21 d., J. G. sulaikymo, kardomųjų priemonių jam paskyrimo, uždraudžiant bendrauti su bendrovės finansininke D. P. ir partijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovais (tame tarpe R. A. R., t. 157, b.1. 19), buvo nutrauktas ir sužlugdytas nepasibaigusios viešinimo sutarties vykdymas, kuris privalėjo tęstis dar ne mažiau kaip pusantrų metų, kuomet turėjo būti užbaigti viešinimo darbai ir, kaip numatyta sutartyje, pateiktos sąskaitos atsiskaitymams už partijai suteiktas viešinimo paslaugas.

21.16. Išdėstytos aplinkybės, apelianto įsitikinimu, patvirtina, jog apygardos teismo išvada, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partijos „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gegužės 3 d. buvo sudaryta vienerių metų viešinimo sutartis, o viešinimo sutarties trijų metų laikotarpiui variantu buvo siekiama tik pateisinti partijos realiai gaunamas viešinimo paslaugas, už jas partijai nemokant, pagrįsta tik prielaidomis, o ne įrodymais.

Dėl J. G. žinojimo apie P. K., G. R., V. B. sumanymą jų vadovaujamų bendrovių lėšomis apmokėti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas viešinimo paslaugas partijai

21.17. Apeliantas, akcentuodamas baudžiamajame įstatyme nurodytus bei teismų praktikoje atskleistus bendrininkavimo požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008, Nr. 2K-P-218/2009), taip pat BK 24 straipsnio 6 dalyje pateiktą padėjėjo sąvoką, teismų praktiką, kad padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas nusikalstamai veikai padaryti ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-70-895/2018), nurodo, jog bylos faktiniai duomenys nepatvirtina J. G. inkriminuoto, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje numatyto, nusikaltimo padarymui būtinų objektyvių ir subjektyvių požymių visumos ir J. G. tarpusavyje sudaryto susitarimo su P. K., G. R. ir V. B. dėl dalyvavimo šios tyčinės veikos padaryme.

21.18. Teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kokių konkrečių įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad J. G., sudarydamas reklamos sutartis, jau žinojo apie P. K., G. R. ir V. B. sumanymą partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais pervesti lėšas, kuriomis būtų atsiskaityta už partijai suteiktas viešinimo paslaugas, nes tokių įrodymų byloje nėra. Dėl nurodytų aplinkybių šią teismo išvadą galima vertinti tik kaip prielaidą, kaltės prezumpcijos J. G. taikymą, ką draudžia baudžiamojo proceso įstatymas.

21.19. Nors nuosprendyje nurodyta, kad J. G., pateikdamas sąskaitas apmokėjimui už reklamos paslaugas, bendrininkavo, padėdamas P. K., G. R. ir V. B. iššvaistyti jų vadovaujamų bendrovių turtą – pinigines lėšas, kurios buvo apmokėtos pagal apsimestines reklamos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jokie byloje esantys faktiniai duomenys nepatvirtina J. G. bendrininkavimo nusikalstamos veikos padaryme fakto. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad partijos atstovai, tame tarpe ir R. A. R., būtų susitarę su J. G., kad likusią vienerių metų sutartyje numatytą sumą už partiją UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokės kiti asmenys (kitos įmonės). Tokio susitarimo nepatvirtina ir nuosprendyje nurodytas P. K. ir G. R. 2013 m. liepos 25 d. susirašinėjimas. Iš teismo nurodomas susirašinėjimas niekaip nėra susijęs su J. G., kadangi J. G. nebuvo šio susirašinėjimo dalyvis. Jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad J. G. būtų buvę žinoma apie tokio susirašinėjimo egzistavimo faktą, susirašinėjimo tikslą, turinį ir, kad šiame susirašinėjime būtų kokie nors P. K. ir G. R. tarpusavio susitarimai, kuriuos žinodamas, J. G. būtų apsisprendęs vėliau sudaryti reklamos paslaugų sutartis su P. K. ir G. R. vadovaujamomis bendrovėmis. Dėl nurodytų aplinkybių šis susirašinėjimas, jo turinys ir susirašinėjimo rezultatai, nėra ir negali būti įrodymu, patvirtinančiu asmeninį J. G. apsisprendimą (susitarimas) dalyvauti bendroje nusikalstamoje veikloje.

21.20. Apelianto teigimu, J. G. nėra atsakingas (ir dėl to negali būti kaltinamas bendrininkavimu svetimo turto tyčiniame iššvaistyme (tuo labiau už tai nuteistas)) už tai, kokiais faktiniais motyvais ir kokių interesų vedamos kitos reklamos sutarčių šalys (P. K., G. R. ir V. B. vadovaujamos bendrovės) apsisprendė sudaryti reklamos atlygintines sutartis su J. G. vadovaujamomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jokie kiti šių reklamos sutarčių sudarymo motyvai ir tikslai, išskyrus tuos, kurie nurodyti sudarytose reklamos sutarčių sąlygose, J. G. nebuvo žinomi. Jokie bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad J. G., sudarydamas reklamos sutartis, būtų siekęs dar kitokių, o ne tik realių reklamos paslaugų suteikimo tikslų. J. G. buvo sąžininga reklamos sutarčių šalis ir jos atstovas, sąžiningai vykdęs sutartinius įsipareigojimus.

21.21. Nuosprendyje nurodyta, kad R. A. R. sukurstė V. B., o pastarasis, R. A. R. sukurstytas, apmokėdamas J. G. įmonei už partijai teikiamas viešinimo paslaugas, šį apmokėjimą užmaskuodamas šiam tikslui sukurtos reklamos sutarties pagrindu, iššvaistė savo vadovaujamos bendrovės turtą – 484 000 Lt, tačiau jokie bylos faktiniai duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad šio sumanymo sudaryme ir realizavime kokiomis nors aplinkybėmis būtų dalyvavęs J. G.. Byloje nėra faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad J. G. būtų taręsis su R. A. R. dėl iš V. B. bendrovės gaunamų lėšų įskaitymo partijos apmokėjimui už viešinimo paslaugas; kad J. G. dėl apmokėjimo už partijai suteiktas viešinimo paslaugas būtų taręsis su V. B.. J. G. ir V. B. parodymai patvirtina, kad jie nebuvo anksčiau pažįstami, anksčiau nebendravo, vienas kitą pamatė tik teismo salėje.

21.22. Pasak apelianto, apskritai jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad V. B. būtų buvęs sukurstytas R. A. R. atlikti kokius nors mokėjimus partijos naudai, kad svetimos įmonės lėšomis būtų atsiskaityta už viešinimo paslaugas J. G. vadovaujamai bendrovei, todėl tik kaip prielaidą galima vertinti apygardos teismo išvadą, kad J. G. žinojo V. B. sumanymus partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais pervesti lėšas į jo vadovaujamų bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, kad šiomis lėšomis būtų atsiskaityta J. G. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už partijai „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas viešinimo paslaugas pagal 2013 m. gegužės 3 d. viešinimo sutartį.

21.23. Teismas išvadą, kad iš P. K., G. R. ir V. B. vadovaujamų bendrovių pervestų lėšų paskirtis buvo ne atsiskaityti su J. G. vadovaujamomis bendrovėmis už reklamos paslaugas, o apmokėti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas viešinimo paslaugas partijai, grindė kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose rastų ir paimtų įvairių dokumentų, užrašų ir įmonių buhalteriją tvarkiusios D. P. kompiuteryje rastų įvairiomis datomis sudarytų lentelių duomenimis (t. 23, b. 1. 164–169).

21.24. Tačiau pirmos instancijos teismas nustatė klaidingas viešinimo sutarties vykdymo faktines aplinkybes. Jokie byloje esantys duomenys nepaneigia aplinkybės, kad tikroji ir realiai vykdoma viešinimo sutartis buvo sudaryta trijų metų laikotarpiui, kad viešinimo sutarties vykdymui UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo samdyti papildomus darbuotojus ir jiems mokėti atlyginimus už pagal viešinimo sutartį atliktus darbus, kurie tęsėsi iki 2014 m. lapkričio mėn. pabaigos. Trijų metų viešinimo sutarties sąlygos reikalavo, kad tarp gautų atsiskaitymų iš partijos už suteiktas paslaugas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo darbus vykdys savo rizika ir sąskaita, iki bus gautas galutinis atsikaitymas iš partijos. Tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama sutartinius viešinimo sutarties įsipareigojimus, privalėjo skaičiuoti savo pajamas, tiek gaunamas, tiek planuojamas gauti, o taip pat ir išlaidas, reikalingas viešinimo sutarčiai vykdyti. Todėl bendrovė, nepažeisdama jokių įstatymų reikalavimų, planavo gautas ar planuojamas gauti lėšas, vertindama apyvartinių lėšų apimtis ir jų paskirtį, kurios galėjo būti panaudotos viešinimo sutarties vykdymo sąnaudoms padengti. Bet kuri įmonė turi teisę spręsti, iš kokių šaltinių planuojamos gauti pajamos galės būti panaudotos viešinimo darbams pagal kitą sutartį vykdyti. Todėl jokių įstatymų reikalavimai nebuvo pažeisti, kad gaunamos lėšos pagal sudarytų reklamos sutarčių sąlygas iš P. K., G. R. ir V. B. įmonių, buvo planuojamos priskirti ir buvo priskirtos apyvartinėms lėšoms, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų finansinę galimybę įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus pagal viešinimo sutartį su partija. Pirmiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad P. K., G. R. ir V. B. įmonių gautomis lėšomis nebuvo panaikinta partijos prievolė atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas viešinimo paslaugas už visą 2014 m. laikotarpį.

Dėl reklamos sutarčių sudarymo ir vykdymo

21.25. Apeliantas teigia, kad nepagrįstos yra ir pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su reklamos sutarčių su P. K., G. R. ir V. B. įmonėmis sudarymu bei jų vykdymu. Nurodo, kad sutartis dėl reklamos paslaugų suteikimo yra komercinis sandoris, kurį sudarydamos šalys pačios nusprendžia dėl reklamos apimties, reklamos priemonių ir reklamos kainos. Šiuo atveju reklamos sutartys buvo sudarytos tarp privačių juridinių asmenų, kurie turėjo teisę tokio pobūdžio sutartis sudaryti. Ar sutartis įvykdyta visoje apimtyje, o suteiktos paslaugos atitinka sutartimi nustatytą kainą, pirmiausia sprendžia pačios sutarties šalys, kadangi tokio pobūdžio sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės pirmiausia yra civilinės teisės dalykas. Be to, net ir ne visoje apimtyje įvykdyta sutartis savaime sudarytos sutarties nedaro negaliojančia.

21.26. Kartu apeliantas pažymi, kad apygardos teismas, spręsdamas dėl reklamos sutarčių efektyvumo ir vertės, vadovavosi subjektyviu reklamos paslaugų vertinimu, kurio nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Faktinių aplinkybių, vadovaujantis tokiais kriterijais, kaip „elementariausia verslo logika“, „reklama bevertė“, „loginio pagrindo neturintys reklamos sandoriai“ ir t. t., vertinimas, kai tokio vertinimo tikrumo nepatvirtina kiti byloje esantys faktiniai duomenys, tėra tik teismo deklaratyvios prielaidos ir šališkas, teismų praktikai prieštaraujantis, faktinių aplinkybių vertinimas.

21.27. Be to, teismas išvadas dėl reklamos sutarčių sudarymo, reklamos paslaugų kainos ir reklamos paslaugų įvykdymo, padarė selektyviai atrinkdamas bylos duomenis, nutylėdamas arba visiškai nevertindamas byloje esančių faktinių duomenų, kurie tokias išvadas paneigia.

21.28. Nuosprendyje padarytą išvadą, kad suteikdamas reklamos paslaugas J. G. jokių sąnaudų nepatyrė, paneigia reklamos srityje dirbančio liudytojo L. L. teisme duoti parodymai, kurių teismas nevertino. Šis liudytojas vaizdžiai atskleidė reklamos paslaugų esmę ir vertę, palygindamas kuo skiriasi, pavyzdžiui, trikotažo fabriko pagamintų sportinių marškinėlių kaina, kai ant jų nėra įmonės logotipo, ir kaina, kai ant šių krepšinio sportininkų vilkimų marškinėlių yra, pavyzdžiui, „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės logotipas. Nors pačių marškinėlių ir logotipo antspaudo ant jų uždėjimo kaina yra itin menka, tačiau bendrovė už šio logotipo reklamą ant sportinių marškinėlių sumoka šimtus tūkstančių. Todėl reklamos vertė neturi jokio ryšio su reklamavimo priemonės pagaminimo kaštais, kurią patiria reklamos paslaugų teikėjas.

21.29. Nuosprendyje nutylėta J. G., G. D. teisme nurodyta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra reklamą prodiusuojanti įmonė ir nėra tiesioginis reklamos paslaugų teikėjas bei reklamos priemonių gamintojas, o reklamos paslaugas dažniausiai teikianti per kitą TV serialus per (duomenys neskelbtini) televiziją prodiusuojančią įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis (t. 66, b. l. 3). Taigi, reklamos sutartyse numatytų paslaugų realizavimas yra įgyvendinamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas paslaugas, už kurių realizavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaito vėliau pagal su šia bendrove sudarytų bendradarbiavimo sutarčių sąlygas. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesioginių sąnaudų dėl reklamos paslaugų teikimo išlaidų niekuomet tiesiogiai nepatiria.

21.30. Tas pats pasakytina ir dėl teismo išvados, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl „(duomenys neskelbtini)“ renginio organizavimo nepatyrė sąnaudų, kurios susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, susiję su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimais bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. gegužės 27 d. reklamos sutartį (t. 72., b. 1. 236). Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog šio renginio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pats buvo šio renginio rėmėjas ir sudarė sąlygas savo leidinyje nemokamai reklamuoti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ logotipus.

21.31. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipų reklamos per (duomenys neskelbtini) rodomų serialų metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo sutarčių su (duomenys neskelbtini), kad galėtų transliuoti 2014 metais šių bendrovių logotipų reklamą. Šią aplinkybę teismas grindė liudytojo M. K. paaiškinimais, tačiau nutylėjo, jog šis liudytojas taip pat parodė, kad logotipai seriale gali būti parodomi ir prodiuserio iniciatyva, kai jie patalpinti į serialus, kurie nepriklauso nuo televizijos. Teismas šioje dalyje nevertino J. G., G. D. parodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskira sutartis su (duomenys neskelbtini) niekuomet nebuvo reikalinga, todėl ir nebuvo sudaryta, kadangi paslaugos buvo teikiamos per UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 65, b. l. 6).

21.32. Teismo išvadą, kad reklamos sutartyse numatytų bendrovių logotipų reklamavimas buvo bevertis, kadangi juose neatsispindi reklamuojamos įmonės produktai, paslaugos ir pan., ir kad reklamos užsakovai (P. K.), nesirūpino reklamos paslaugomis, paneigia byloje esančiuose elektroniniuose laiškuose užfiksuoti duomenys (t. 16, b. l. 8-9, 19). Šie duomenys patvirtina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo derinami bendrovės poreikiai reklamai. Laiškuose P. K. nurodė, kad „bus naudojamas produkto prekinis ženklas „(duomenys neskelbtini)“, kuris naudojamas visuomenės informavimui“ ir kad bus suteikta daugiau apie tai informacijos. Reklamos įtaka verslui yra svarbi, o prekės ženklo žinomumas, viešinant bendrovių logotipus per televiziją transliuojamus ir didelę žiūrovų auditoriją turinčius serialus, neabejotinai turi didelės reikšmės verslo sėkmei. Todėl teismas, atmesdamas J. G., P. K., G. R. ir V. B., kaip patyrusių verslininkų parodymus dėl įmonės prekinio ženklo reklamos vertės, nesant tuo klausimu kompetentingų specialistų išvados ar reklamos verslo vertės žinovų nuomonės, vadovavosi išimtinai vien tik subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtina reklamos paslaugų suteikimo rezultatai.

21.33. Teismo išvadą, kad pagal 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutartį iki pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai jokios reklamos paslaugos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ net nebuvo pradėtos teikti, nors pagal sutartį jos turėjo būti suteiktos iki 2014 m. gegužės 29 d., paneigia J. G. ir P. K. parodymai, kiti byloje esantys faktiniai duomenys (t. 157, b. 1. 40), kurių teismas nevertino. J. G. teisme parodė, kad laikotarpyje nuo 2013 m. spalio 11 d. iki 2014 m. liepos 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 5 apmokėjimus bendrai 310 970,00 Lt sumai, įskaitant PVM. Tačiau dalis mokėjimų buvo atlikti vėluojant, kas įtakojo užsakovo reklaminių logotipų transliavimą per televiziją rodomus serialus, kadangi sutartyje numatytų pavadinimų serialų transliavimas po apmokėjimo gavimo jau būdavo pasibaigęs. Tačiau net ir gavus pavėluotus išankstinius apmokėjimus, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ logotipai buvo reklamuojami per (duomenys neskelbtini) televiziją transliuojamo kito serialo „(duomenys neskelbtini)“ serijose, kurie buvo parodyti per (duomenys neskelbtini) televiziją tuo pačiu laiku, kaip būdavo rodomas pasibaigusio sezono serialas „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipas seriale „(duomenys neskelbtini)“, serijose nuo 31 iki 81 imtinai, baigiamuosiuose titruose buvo reklamuojamas laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2014 m. sausio 30 d. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskutiniai vėluojantys mokėjimai buvo gauti 2014 m. gegužės 16 d. (60 500 Lt) ir 2014 m. liepos 22 d. (48 400 Lt), tačiau nuo 2014 m. birželio 1 d. vasaros sezonui baigėsi serialų transliavimo sezonas per televiziją (duomenys neskelbtini), kurių transliavimas turėjo būti atnaujintas tik nuo 2015 m. pradžios. Dėl šios priežasties pagal gautus avansinius apmokėjimus iš užsakovo liko nesuteiktų reklamos paslaugų už 95 000 Lt (27 536,23 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipas liko neparodytas papildomose 23 TV serialo serijose. UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavusi kad ir pavėluotus apmokėjimus iš užsakovo, elgdamasi sąžiningai ir siekdama įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, davė pavedimą TV serialus per (duomenys neskelbtini) televiziją prodiusuojančiai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminius logotipus į sekančius TV serialus, ką patvirtino liudytojas G. D.. Visiškai atnaujinti bendrovės logotipo reklamavimą naujajame per (duomenys neskelbtini) rodomų serialų sezone sutrukdė 2014 m. spalio 21 d. bendrovės patalpose dėl pradėto ikiteisminio tyrimo atliktos kratos, paimti visi su reklamos sutarties vykdymu susiję dokumentai. Bendrovės veikla dėl nurodytos priežasties faktiškai buvo nutraukta ir paralyžiuota, bendrovių vadovams buvo uždraustas tarpusavio bendravimas, dėl to nuo paminėtos datos nutrūko bet koks sutartinių įsipareigojimų vykdymas.

21.34. Nuosprendyje padarytas teismo išvadas, kad J. G., sudarydamas reklamos sutartis, jau žinojo, kad reklamos paslaugų neteiks, reklamos paslaugų teikimą tik imitavo, paneigia faktinės reklamos sutarčių įvykdymo aplinkybės, kurių teismas nevertino. J. G., P. K., G. R. ir V. B. apklausiami teisme paneigė aplinkybes, kad reklamos sutartys buvo apsimestinės, reklamos paslaugos nebuvo suteiktos, o apmokėjimais pagal J. G. pateiktas sąskaitas už reklamos paslaugas buvo užmaskuoti apmokėjimai už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas partijai viešinimo paslaugas. Patvirtino, kad visuose su reklamos sutarčių vykdymu susijusiuose dokumentuose - sąskaitose ir nurodymuose dėl šių sąskaitų apmokėjimo, buvo atspindėtos tikros reklamos paslaugų suteikimo ir apmokėjimo už jas ūkinės operacijos. Nors teismas šiuos parodymus atmetė, vertindamas juos kaip kaltinamųjų gynybinę versiją, tačiau liudytojų V. L., A. T., V. G., R. A., R. V., G. D., R. Č., L. L. teisme nurodytos aplinkybės taip pat paneigia nuosprendyje padarytas išvadas, kad J. G. vadovaujamos bendrovės neteikė reklamos paslaugų P. K., G. R. ir V. B. vadovaujamoms bendrovėms.

21.35. Paminėtų aplinkybių kontekste, apeliantas nurodo ir tai, kad reklamos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 2013 m. liepos 3 d. (t. 44, b. l. 79-85) su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl reklamos paslaugų 45 000 Lt plius PVM sumai. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gegužės 20 d. iš partijos „(duomenys neskelbtini)“ dviem mokėjimo pavedimais po 110 915,86 Lt buvo gavusi 221 831,72 Lt avansinį apmokėjimą darbams pagal 2013 m. gegužės 3 d. viešinimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti. Taigi, paminėta reklamos sutartis tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta praėjus vos dviems mėnesiams po viešinimo sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partijos pasirašymo bei praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš partijos gavo pirmuosius avansinius apmokėjimus, tik pradėjus vykdyti įsipareigojimus pagal viešinimo sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, šiam laikotarpiui joks partijos įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ net negalėjo egzistuoti, todėl ir negalėjo būti jokių prielaidų, kad šios reklamos sutarties sudarymu ar tariamu vykdymu būtų kuriami kokie nors planai partijos skoloms UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėti. Reklamos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygose (8.1. punktas) numatyta, kad paslaugos bus pradėtos teikti tik po avansinio apmokėjimo. Sutartimi šalys susitarė, kad reklamos paslaugos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pageidavimu bus teikiamos, bendrovės logotipus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ talpinant renginio „(duomenys neskelbtini)“ internetinėse svetainėse, baneriuose, rodant (duomenys neskelbtini) portale. Ši sutartis visiškai įvykdyta Vilniaus mieste 2013 m. rugsėjo 6-8 d. vykusio Tarptautinio muzikos festivalio metu, kai reklamos sutartyje numatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipai buvo reklamuojami šio renginio stenduose Vilniaus mieste, atskirai išleistuose lankstinukuose, internetiniuose portaluose ir dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ specialiame laikraščio priede (specialus festivalio (duomenys neskelbtini) leidinys). Reklamos paslaugų suteikimą taip pat patvirtina gynybos teismui pateikti rašytiniai įrodymai - 2013 m. rugsėjo mėn. dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ priedas - muzikos festivalio „(duomenys neskelbtini)“ specialus festivalio leidinys (originalas) ir muzikos festivalio „(duomenys neskelbtini)“ lankstinuko originalas), kiti byloje esantys įrodymai – 2016 m. kovo 7 d. sutarties apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti reklaminiai skydai, lankstinukai, logotipai ir kt. (t. 72, b. l. 169-172).

21.36. 2013 m. liepos 15 d. reklamos sutartis tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 45 000 Lt sumai (t. 44, b. l. 44-46), kaip ir prieš tai paminėta reklamos sutartis, buvo sudaryta po pirmojo partijos „(duomenys neskelbtini)“ avanso pervedimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pagal viešinimo sutartį. Šios sutarties priede Nr. 1 buvo numatytos konkrečios reklamos paslaugos – „(duomenys neskelbtini)“ logotipo talpinimas tame pačiame renginyje „(duomenys neskelbtini) 2013“, internetinėje svetainėje, facebook'e, naujienų portale (duomenys neskelbtini). Sutarties sąlygų 8.2. punkte numatyta, jog reklamos paslaugos bus suteiktos tik po reklamos užsakovo avansinio mokėjimo atlikimo, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko dar iki sutarties pasirašymo – 2013 m. liepos 4 d. pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos 3 d. išsiųstą išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 44, b. l. 56). Sutartyje numatytos reklamos paslaugos buvo visiškai įvykdytos. Reklamos paslaugų suteikimo faktą patvirtina gynybos pateikti rašytiniai įrodymai - 2013 m. rugsėjo mėn. dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ priedas - muzikos festivalio „(duomenys neskelbtini)“ specialus festivalio leidinys (originalas) ir muzikos festivalio „(duomenys neskelbtini)“ lankstinuko originalas, taip pat kiti byloje esantys įrodymai - Vilniaus mieste daugelyje vietų išstatytų reklaminių stendų fotografijos, kurių teismas nevertino, nors jie neabejotinai patvirtina reklamos paslaugų suteikimo faktą.

21.37. 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 41, b. l. 150-157) buvo sudaryta po to, kai partija „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 2013 m. rugpjūčio 5 d. ir 2013 m. rugsėjo 12 d. pervedė 48 400 Lt ir 84 700 Lt apmokėjimus pagal viešinimo sutartį, t. y. kai partija už šį viešinimo paslaugų suteikimo laikotarpį savo įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo įvykdžiusi ir partijos skola už viešinimo darbus neegzistavo. Reklamos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susitarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiks reklamos paslaugų už 257 000 Lt sumą laikotarpyje nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2014 m. sausio 30 d., kai per (duomenys neskelbtini) televiziją transliuojamo 7-ojo sezono serialo „(duomenys neskelbtini)“ galiniuose titruose bus rodomas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipas. Sutarties sąlygų 8.1. punkte numatyta, jog reklamos paslaugos bus teikiamos po to, kai užsakovas atliks avansinius apmokėjimus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas avansinio apmokėjimo sąskaitas. Atsižvelgiant į tai, kad per (duomenys neskelbtini) televiziją minėtas serialas rodomas tik atitinkamo sezono laikotarpiu, todėl avansinis apmokėjimas buvo išdėstytas pagal atskirus laikotarpius, kaip ir numatyta sutarties 8 punkte: pirmas mokėjimas 60 000 Lt vykdomas iki 2013 m. spalio 11 d., antrasis - 30,750 Lt - iki 2013 m. lapkričio 11 d., trečiasis – 111 320 Lt,- iki 2013 m. lapkričio 25 d., ketvirtasis – 60 500 Lt - iki 2014 m. gegužės 16 d.; ir paskutinis – 48 400 Lt,- iki 2014 m. gegužės 30 d.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ po sutarties sudarymo 2013 m. spalio 8 d. ir 2013 m. lapkričio 20 d. išrašė išankstinio apmokėjimo 60 000 Lt ir 30 750 Lt sumoms sąskaitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurias reklamos užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo atitinkamai 2013 m. spalio 11 d. ir 2013 m. lapkričio 11 d. (specialisto išvada, t. 40, b. l. 142). Viso laikotarpyje nuo 2013 m. spalio 11 d. iki 2014 m. liepos 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 5 apmokėjimus bendrai 310 970 Lt sumai, įskaitant PVM. Kadangi dalis mokėjimų buvo atlikti pavėluotai, tai įtakojo užsakovo reklaminių logotipų transliavimą per televiziją rodomuose serialuose, nes sutartyje numatytų pavadinimų serialų transliavimas po apmokėjimo gavimo jau būdavo pasibaigęs. Tačiau, kaip minėta, net ir gavus pavėluotus išankstinius apmokėjimus, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ logotipai buvo reklamuojami per (duomenys neskelbtini) televiziją transliuojamą kitą serialą - „(duomenys neskelbtini)“ serijose. Apie šios sutarties neužbaigimo vykdyti priežastis taip pat jau buvo pasisakyta. Kita vertus, ir ne visiškoje apimtyje ne dėl paslaugų tiekėjo kaltės įvykdyti reklamos sutartimi prisiimti įsipareigojimai nepaneigia šios reklamos sutarties sudarymo ir paslaugų suteikimo fakto realumo.

21.38. 2014 m. sausio 30 d. reklamos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 38, b. l. 132-136) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šios bendrovės logotipo „(duomenys neskelbtini)“ reklamavimo per (duomenys neskelbtini) transliuojamo serialo „(duomenys neskelbtini)“ 7-ojo sezono serijas nuo 2014 m. vasario 10 d. iki televizijos sezono pabaigos 2014 m. gegužės 22 d. (57 serijose) ir serialo „(duomenys neskelbtini)“ 2-ojo sezono serijas nuo 2014 m. vasario 10 d. iki 2014 m. gegužės 22 d. (49 serijose) numatyti sutartiniai įsipareigojimai taip pat įvykdyti. Reklamos sutartyje numatytas logotipas buvo reklamuojamas paminėtuose serialuose, išrašytos sąskaitos ir jų apmokėjimas patvirtina realiai suteiktas reklamos paslaugas ir realiai įvykusias ūkines operacijas, tinkamai įvykdytus sutartinius įsipareigojimus.

21.39. 2014 m. gegužės 27 d. reklamos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 44, b. l. 87-89) dėl reklamos paslaugų 60 000 Lt sumai (plius PVM) suteikimo, reklamuojant užsakovo logotipus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ reklaminiuose skydeliuose renginio „(duomenys neskelbtini) 2014“ metu, sąlygos taip pat visiškai įvykdytos. Tai patvirtina teismui patekti 2014 m. rugsėjo mėn. dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ priedas - muzikos festivalio „(duomenys neskelbtini)“ specialus festivalio leidinys (originalas) ir to paties muzikos festivalio lankstinuko originalai. Šie duomenys tikri, atitinkantys faktinius tarp reklamos sutarčių šalių susiklosčiusius sutartinius santykius ir atliktas realiai įvykusias ūkines operacijas, kurių teismas, darydamas išvadas, kad reklama nebuvo suteikta, nevertino.

21.40. Apelianto teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę gauti reklamos sutartyse numatytą atlyginimą už konkrečių reklamos paslaugų suteikimą, o reklamos užsakovai - sumokėti sutartyse numatytą atlyginimą paslaugų teikėjui, kuris niekaip nesusijęs su apmokėjimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už teikiamas partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai paslaugas pagal viešinimo sutartį.

21.41. Kartu apeliantas pažymi, kad apygardos teismas, pripažindamas reklamos sutartis apsimestinėmis, suteiktas paslaugas bevertėmis, nevertino ir kitų gynybos pateiktų reklamos sutarčių kopijų, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi su kitais juridiniais asmenimis dėl įmonių logotipų reklamavimo per (duomenys neskelbtini) rodomų serialų metu. Šių teismui pateiktų sutarčių sąlygose numatytos paslaugų kainos ir reklamos paslaugų suteikimo sąlygos yra iš esmės identiškos toms sąlygoms, kurios buvo nurodytos reklamos sutartyse su P. K., G. R. ir V. B. vadovaujamomis bendrovėmis, kas patvirtina, kad reklamos kaina ir paslaugų vykdymo sąlygos atitiko reklamos paslaugų teikimo realias rinkos sąlygas, ir paneigia nuosprendyje padarytą išvadą, jog reklamos paslaugų kaina reklamos sutartyse su P. K., G. R. ir V. B. vadovaujamomis bendrovėmis buvo specialiai pritaikyta sumoms, kurios buvo reikalingos partijos apmokėjimui už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas viešinimo paslaugas per 2014 m. laikotarpį.

21.42. Taigi, aukščiau aptartos reklamos sutarčių sudarymo, vykdymo ir atsiskaitymo už paslaugas faktinės aplinkybės paneigia nuosprendyje padarytas išvadas, kad reklamos sutartys buvo apsimestinės, J. G., jas sudarydamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jau žinojo, jog reklamos paslaugos pagal šias sutartis suteiktos nebus, o reklamos sutarčių vykdymą tik imitavo. Taip pat patvirtina, kad J. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė nesuklastotas, tikras išankstinio apmokėjimo sąskaitas ir PVM sąskaitas-faktūras, kuriose įrašyti duomenys atspindėjo realiai įvykusias ūkines operacijas dėl reklamos paslaugų suteikimo.

Dėl padarytos žalos svetimo turto iššvaistyme

21.43. Pagal byloje esančius faktinius duomenis nenustačius tarp P. K., G. R. ir V. B. vadovaujamų bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų apmokėjimų pagal reklamos sutartis J. G. vadovaujamoms bendrovėms ir atsiskaitymo už partijai suteiktas viešinimo paslaugas priežastinio ryšio, pasak apelianto, nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl atsiskaitymų už reklamos paslaugas buvo padaryta žala UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

21.44. Apeliantas, cituodamas teismų praktikos išaiškinimus, susijusius su realios turtinės žalos, kaip būtinojo nusikaltimo sudėties požymio, nustatymu turto iššvaistymo atveju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-615/2006, Nr. 2K-192/2011, Nr. 2K-P-78/2012), nurodo, jog nagrinėjamoje byloje civilinių ieškinių nėra pareikšta, nenustatyta, kad dėl reklamos sutarčių sudarymo ar jų apmokėjimo būtų buvusios kokios nors kitų kreditorių pretenzijos.

21.45. Reklamos sutarčių vykdymo aplinkybės patvirtina, kad reklamos paslaugos buvo suteiktos ir jas bendrovės gavo. Todėl galiojančių sutarčių pagrindu teisėtai ir pagrįstai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo J. G. vadovaujamų bendrovių visas išrašytas sąskaitas už reklamos paslaugų suteikimą, o J. G. vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo teisėtą ir pagrįstą už reklamos paslaugų suteikimą atlyginimą, kurio sumos teisingai buvo apskaitytos įmonių buhalterinėje apskaitoje.

21.46. Esant nurodytoms aplinkybėms, apygardos teismas, nenustatydamas turto iššvaistymo padarymui būtino požymio - žalos padarymo fakto, padarė nepagrįstą išvadą, kad J. G. padėjo iššvaistyti P. K., G. R. ir V. B. vadovaujamų bendrovių turtą - pinigines lėšas ir jam neteisėtai taikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindamas jį kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 300 straipsnio l dalies ir BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

21.47. Pirmiau aptarti argumentai, apelianto teigimu, patvirtina, kad nuosprendyje nurodytose J. G. vadovaujamų bendrovių vardu reklamos sutarčių pagrindu išrašytose išankstinio apmokėjimo sąskaitose ir sąskaitose faktūrose buvo nurodytos realiai įvykusių reklamos paslaugų suteikimo faktą patvirtinančios ūkinės operacijos. Todėl teismas dėl paminėtų dokumentų (sąskaitų) išrašymo ir jų pateikimo kitoms bendrovėms nenustatė ne tik dokumentų - išankstinio apmokėjimo sąskaitų ir sąskaitų faktūrų, suklastojimo požymių, bet nenustatė ir dėl šių dokumentų išrašymo ir pateikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiradusių padarinių būtinų baudžiamajai atsakomybei dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo kilti (BK 222 straipsnio 1 dalis), t. y. kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugų pardavimas už 794 970 Lt (230 239,22 Eur) ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugų pardavimas už 168 900 Lt (15 769,81 Eur)). Šiuo atveju minėtuose dokumentuose buvo įrašyti duomenys realiai atitinkantys atliktas reklamos paslaugų teikimo ūkines operacijas, o J. G. nepažeidė jokių buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, dėl ko buvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013 – 2014 metų turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Dėl šių aplinkybių apygardos teismas neteisėtai taikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindamas J. G. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio l dalį.

Dėl specialisčių išvados vertinimo.

21.48. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl jo kaltės, be kita ko, grindė byloje pateiktos 2016 m. balandžio 29 d. specialisčių išvados Nr. 4/144 duomenimis.

21.49. Paminėtą išvadą pateikusios specialistės teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tokią išvadą davė vadovaudamosi STT pareigūnų pateiktos užduoties duomenimis, kurioje jau buvo nurodyta, jog buvo nustatyta, kad reklamos sutartys buvo fiktyvios, o reklamos paslaugos - nesuteiktos. STT užduotyje nurodyta: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pajamos, kurios buvo išleistos viešinimui susidėjo iš partijos „(duomenys neskelbtini)“ 354 932 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 365 420 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 127 050 Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 484 000 Lt, kurios buvo grindžiamos apsimestinėmis reklamos sutartimis.

21.50. Šie STT pareigūnų užduotyje atlikti specialisto tyrimą nurodyti duomenys, apelianto teigimu, nulėmė specialisčių išvadą dėl buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimo, specialistės tyrimo metu reklamos sutarčių vykdymo sandorių realumo netikrino ir netyrė.

21.51. Visos kitos specialisčių išvados, kurios buvo susijusios su viešinimo sutarties ir reklamos sutarčių finansinių dokumentų vertinimu, buvo paremtos viena ir ta pačia aplinkybe, kad reklamos sutartys ir jų pagrindu išrašytos sąskaitos neatitiko įstatymo reikalavimų, nes buvo paremtos apsimestine sutartimi, dėl ko reklamos sutarčių pagrindu išrašytose sąskaitose duomenis apie ūkines operacijas vertino, kaip netikrus, realiai neįvykusias reklamos paslaugų suteikimo ūkines operacijas.

21.52. Kartu apeliantas atkreipia dėmesį, kad apklausiama teisme specialistė, be kita ko, nurodė, kad jeigu reklamos sutartyse numatytos reklamos paslaugos užsakovams buvo suteiktos, tai jokie buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimai J. G. vadovaujamų įmonių veikloje nebuvo padaryti. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, todėl remdamasis specialisčių išvadomis, kokios buvo pateiktos byloje tik ikiteisminio tyrimo metu, nuosprendyje padarė šališkas išvadas dėl šių išvadų aiškumo ir patikimumo, specialisčių išvadų pagrįstumo nevertino pagal bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines reklamos sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybes.

Dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo

21.53. Apeliantas, kasacinio teismo formuojamos praktikos išaiškinimų dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2007, Nr. 2K-123/2007, Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-192/2011, Nr. 2K-255/2011, Nr. 2K-191/2012, Nr. 2K-210/2012, Nr. 2K-93/2013, Nr. 2K-285/2013, Nr. 2K-407/2014, Nr. 2K-297-222/2016. 2K-458-942/2016), nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis), ar net prokurorui ginant viešąjį interesą, jeigu reklamos sutartimis iš tikrųjų buvo pažeistas viešasis interesas. Minėta, kad reklamos sutartys pirmiausia yra komercinio sandorio, šiuo atveju tarp privačių juridinių asmenų, susitarimo dalykas, kuriam taikomos civilinės teisės normos ir principai - leidžiama, kas neuždrausta. Reklamos sutartyse nėra jokių įstatymais draudžiamų sąlygų. Reklamos sutarčių vykdymo rezultato vertinimas yra tik pačių privačių juridinių asmenų, kaip sandorio šalių, vertinimo dalykas. Todėl teismas, vertindamas reklamos sutarčių rezultatus, pripažindamas juos menkaverčiais ar neatitinkančiais verslo logikos, akivaizdžiai peržengė tokio vertinimo ribas, nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius kriminalizuodamas.

22. Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroras Rolandas Stankevičius apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendį dalyje dėl R. A. R. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (dėl kyšio priėmimo iš R. S.), juridinio asmens – politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį (dėl kyšio priėmimo iš R. S.), R. S. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio davimo politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ per R. A. R.) ir R. S. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio davimo politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ per A. J.) panaikinti dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:

- R. A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš R. S.) ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu už atskiras veikas paskirtas bausmes apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti ir paskirti R. A. R. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams.

- Juridinį asmenį - politinę partiją „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš R. S.) ir skirti jam 2 000 MGL (75 320 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu už atskiras veikas paskirtas bausmes apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti ir paskirti politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ subendrintą bausmę 4 000 MGL (150 640 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 5 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, kartu su bausme juridiniam asmeniui partijai „(duomenys neskelbtini)“ paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 347 361,31 Eur turto konfiskavimą.

- R. S. pripažinti kaltu, padarius du nusikaltimus, numatytus BK 226 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir skirti jam:

- pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio davimo politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ per R. A. R.) 1 000 MGL (37 660 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio davimo politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ per A. J.) 800 MGL (30 128 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 500 MGL (56 490 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2014 m. spalio 21 d. 9 val. 39 min. iki 2014 m. spalio 23 d. 9 val. 20 min. (2 paras).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

- kreiptis į Šiaulių apygardos teismą, esantį (duomenys neskelbtini), prašant informuoti, ar Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi sankcionuodamas ir vėlesnėmis nutartimis (2013 m. rugpjūčio 9 d., 2013 m. lapkričio 11 d., 2014 m. vasario 11 d., 2014 m. gegužės 8 d., 2014 m. rugpjūčio 7 d.) pratęsdamas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą, leido R. A. R. darbo vietoje įrengti ir panaudoti technines priemones, kontroliuoti ir fiksuoti R. A. R. pokalbius, kitokį susižinojimą, tame tarpe telefoninius pokalbius ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma;

- kreiptis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – STT), esančią (duomenys neskelbtini), prašant pateikti duomenis, kurie buvo faktiniu pagrindu pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą ir kreiptis su prašymais dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo Rimo A. R., E. R., R. S., P. K. ir J. G. atžvilgiu.

- ištirti iš Šiaulių apygardos teismo ir STT gautą informaciją bei pateiktus duomenis.

Dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų ir asmenų parodymų, susijusių su šiais duomenimis, nepripažinimo įrodymais

22.1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino teismo nutartis, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, neteisingai taikė Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ), BPK 20 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai atmetė kriminalinės žvalgybos informaciją bei asmenų parodymus, kuriais buvo komentuojama kriminalinės žvalgybos informacija. Teismo išvada, kad kriminalinės žvalgybos informacija gauta, neturint tokių duomenų gavimui ir kaupimui būtino teismo leidimo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

22.2. Iš nuosprendyje išvardytų ir byloje esančių teismo nutarčių, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, matyti, kad teismas sankcionavo, o vėliau ir pratęsė techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka R. A. R. ir kitų asmenų atžvilgiu, taip pat pateikimą į nutartyse nurodytų asmenų darbo vietas, pagalbines patalpas, patalpų apžiūrą, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimą, jų apžiūrą ir (ar) pažymėjimą, taip pat nutartyse nurodytų asmenų sekimą. Taigi teismo nutartyse yra išvardyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, kuriems atlikti buvo gautas teismo leidimas.

22.3. Iš KŽĮ 2 straipsnio 22 dalies matyti, kad sąvoka - techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka reiškia motyvuota teismo nutartimi sankcionuotą techninių priemonių naudojimą kriminalinėje žvalgyboje, kontroliuojant ar fiksuojant fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. Iš KŽĮ 2 straipsnio 20 dalies matyti, kad sąvoka - techninių priemonių panaudojimas reiškia techninių priemonių įrengimą, panaudojimą, taip pat kitus su tuo susijusius teisėtus veiksmus.

22.4. Byloje esančio nutartys patvirtina, kad teismas, sankcionuodamas nutartyse nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, vadovavosi KŽĮ ir šiame įstatyme nurodytomis sąvokomis.

22.5. Nurodytos aplinkybės, pasak apelianto, patvirtina, kad teismas sankcionavo visus, teismo nutartyje išvardytus kriminalinės žvalgybos veiksmus; sankcionuodamas techninių priemonių panaudojimą, leido atlikti visus KŽĮ 2 straipsnio 20 ir 22 dalyse išvardytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, tame tarpe įrengti ir panaudoti technines priemones, kontroliuoti ir fiksuoti nutartyse nurodytų asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą (telefoninius pokalbius) ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka, apribojant žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Iš teismo nutarčių matyti, kad jose yra nurodyta kokių konkrečių asmenų atžvilgiu yra sankcionuojamas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka. Taigi teismo išvada, kad asmenų pokalbiai ir telefoniniai pokalbiai gauti, neturint tokių duomenų gavimui ir kaupimui būtino teismo leidimo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apygardos teismas, konstatuodamas, kad visi duomenys, užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir teismui pateiktose laikmenose yra gauti neteisėtai, nenurodė, kokios konkrečios KŽĮ nuostatos ar reikalavimai buvo pažeisti.

22.6. Cituodamas KŽĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatas bei šio straipsnio 4 dalyje nurodytus teikimo turiniui keliamus reikalavimus, prokuroras teigia, kad nagrinėjamu atveju sankcionuojant techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, kitus kriminalinės žvalgybos veiksmus, KŽĮ nuostatos ar reikalavimai nebuvo pažeisti. Kartu nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatos. Ši BPK norma, sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus, netaikoma.

22.7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2013-2014 m. pagal KŽĮ gautos informacijos sankcionavimo teisėtumą, nepagrįstai vadovavosi kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016, pateiktais išaiškinimais. Paminėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje nagrinėjamos aplinkybės nėra analogiškos. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016 teismas vertino 2010 m. pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą (toliau - OVĮ) gautos informacijos sankcionavimo teisėtumą. OVĮ ir KŽĮ skirtingai apibrėžia techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka. Pagal OVĮ 3 straipsnio 8 dalį asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo kontrolė ir fiksavimas buvo atskirtas nuo telefoninių pokalbių kontrolės ir fiksavimo. Aptartų aplinkybių kontekste aktualūs yra kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-697/2018 pateikti išaiškinimai, kad yra taikytinos tos procesinės normos ir teismų praktikos išaiškinimai, kurie galiojo kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu. Tuo tarpu kasacinė nutartis, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, buvo priimta po to, kai šioje byloje buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai.

22.8. Be kita ko, apeliantas nurodo, kad sprendžiant iš besiformuojančios kasacinės instancijos teismo praktikos, kasacinės nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-976/2020, net ne visiškai tiksli teismo nutarties dėl neviešo pobūdžio veiksmų sankcionavimo rezoliucinė dalis ir joje nustatyti trūkumai, nelaikytini esminiais pažeidimais, dėl kurių buvo suvaržytos kaltinamųjų teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Šią išvadą patvirtina ir kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018 pateikti išaiškinimai. EŽTT 2019 m. gruodžio 5 d. priimtame sprendime byloje Hambardzumyan prieš Armėniją pripažino Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio pažeidimą, nes teismo sprendimo turinys, kuriuo buvo sankcionuoti žvalgybos veiksmai, buvo neaiškus, jame nebuvo nurodyti asmens, kurio atžvilgiu vykdoma žvalgyba, vardas ir pavardė. Nepaisant to, EŽTT pasisakė, kad tai, ar tokiu būdu gauti duomenys gali būti pripažinti įrodymais yra nacionalinės teisės dalykas. Teismas atsižvelgė į viešojo intereso svarbą - ištirti konkretų nusikaltimą ir nubausti už jo padarymą, pripažino, jog tai gali nusverti privataus asmens interesą, kad įrodymai prieš jį būtų renkami teisėtai, konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnis, tai yra teisės į sąžiningą procesą, nebuvo pažeistos, nes pareiškėjas turėjo galimybę ginčyti tokių duomenų autentiškumą ir jų pripažinimą įrodymais.

22.9. Išdėstytos aplinkybės, prokuroro manymu, patvirtina, kad šioje byloje esančios teismo nutartys, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, atitinka visus įstatymo reikalavimus. Byloje esanti kriminalinės žvalgybos .informacija gauta teisėtai, nepažeidžiant KŽĮ reikalavimų. Iš šioje byloje esančių teismo nutarčių, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, yra pakankamai aišku, kokie veiksmai, kur, prieš kokius asmenis, kiek laiko galėjo būti vykdomi. Teismo nutarties dėl neviešo pobūdžio veiksmų sankcionavimo rezoliucinės dalies detalumo trūkumai, atsižvelgiant į viešo intereso svarbą, nelaikytini esminiais pažeidimais, dėl kurių buvo suvaržytos kaltinamųjų teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Todėl konstatuotina, kad Panevėžio apygardos teismas nepripažindamas įrodymais kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolų, pateiktų laikmenų ir asmenų parodymų, kuriais komentuojama kriminalinės žvalgybos informacija, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kuris sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą.

Dėl R. A. R. ir politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ (dėl kyšio priėmimo iš R. S.), R. S. (dėl kyšio davimo politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ per R. A. R. ir per A. J.) išteisinimo

22.10. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl R. A. R. ir politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ (dėl kyšio priėmimo iš R. S.), R. S. (dėl kyšio davimo politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ per R. A. R. ir per A. J.) išteisinimo, nurodo, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neteisingai įvertino asmenų parodymus, byloje esančią kriminalinės žvalgybos informaciją, kitus duomenis dėl prekybos poveikiu, todėl yra pagrindas šioje dalyje nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

22.11. Apeliantas cituoja liudytojų R. P., A. D. parodymus, R. S., R. A. R. parodymus, nurodo 2013 m. lapkričio 4 d. paslaugų sutartyje (t. 41, b. l. 152-153), J. G. įmonių patalpose rasto nešiojamojo kompiuterio apžiūros protokole (t. 22, b. l. 141-143), R. A. R. užrašų knygutės – kalendoriaus apžiūros protokole (t. 15, b. l. 53-64, 110, 124, 125) užfiksuotus duomenis bei teigia, kad paminėti duomenys patikimai įrodo, kad partijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas R. P. ir šios partijos valdyba pageidavo, jog jiems viešinimo paslaugas teikiantis R. S. suorganizuotų renginį „(duomenys neskelbtini)“, kuris būtų finansuojamas kitų asmenų lėšomis.

22.12. E. R. parodymai paaiškina R. A. R. užrašų knygutėje - kalendoriuje rastus įrašus, kad R. A. R., R. S. ir renginį „(duomenys neskelbtini)“ su E. R. sieja ir konkursai. Iš E. R. parodymų matyti, kad jam tapus (duomenys neskelbtini) ministro patarėju, (duomenys neskelbtini) ministras D. A. B. partijos „(duomenys neskelbtini)“ būstinėje E. R. supažindino su R. A. R., kurį pristatė, kaip partijos žmogų, kuris kuruoja (duomenys neskelbtini), šios ministerijos vykdomą politiką iš partijos pusės. E. R., kaip (duomenys neskelbtini) pareigūnas nebuvo pavaldus R. A. R., tačiau buvo ministro žodinis įpareigojimas, kad apie ministerijos vykdomą viešąją politiką sistemingai informuoti partijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakingus asmenis. E. R. buvo partijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu, žinojo, kad R. A. R. yra partijos atsakingasis sekretorius ir tvarko partijos finansus. 2013 m. pradžioje R. A. R. supažindino E. R. su R. S., kurį pristatė, kaip atsakingą už partijos viešuosius ryšius, įvaizdžio kūrimą ir reklamą. R. A. R. pasakė E. R., kad R. S. rūpinsis geru partijos įvaizdžiu ir reklama, pasitelkiant (duomenys neskelbtini), tai yra rašys apie ministerijos ir ministro, kuris yra partijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu darbus ir padės suformuoti gerą ministro įvaizdį. 2013 m. pavasarį partijos „(duomenys neskelbtini)“ būstinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. A. R. paprašė E. R. padėti R. S. (duomenys neskelbtini) skelbiamuose ir organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. R. A. R. parašymu E. R. dalyvavo pagelbėjant R. S. atstovaujamoms įmonėms, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, .„(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. R. A. R. žinojo apie visus (duomenys neskelbtini) planuojamus rengti pirkimus, ministerijos biudžeto paskirstymo eilutes, programų apimtis ir planuojamas pirkimams sumas. Viešuosius pirkimus, konkursus organizavo Turto ūkio valdymo departamentas prie (duomenys neskelbtini). Projektus rengė ministerijos Viešųjų ryšių skyrius. E. R. buvo ministro patarėju, asmeninio politinio pasitikėjimo pareigūnu ir, nors ministro įsakymo nebuvo, jis pagal savo pareigas turėjo teisę iš ministerijos skyrių gauti informaciją. R. A. R. prašymu E. R. iš A. K. gavo ir perdavė R. A. R. techninių dokumentacijų projektus. Iš šių projektų buvo galima sužinoti, kokiomis sąlygomis bus skelbiami viešųjų pirkimų konkursai. Vėliau perduotus projektus E. R. matė pas R. S.. E. R. sakė D. A. B., kad dokumentus perdavė R. A. R. ir R. S.. Pas R. A. R. kabinete E. R. su R. S. kalbėjo apie R. S. atstovaujamų įmonių dalyvavimą paskelbtuose pirkimuose, išklausė R. S. pageidavimus. R. S. prašė E. R. pataisyti konkurso reikalavimus. R. S. prašymu pirkimo sąlygos buvo pakeistos. 2013 m. rugsėjį R. S. paprašė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) pirkimo“ techninėje specifikacijoje panaikinti arba sumažinti numatytą dalyvio pasiūlymo užtikrinimo garantiją. Dėl šio prašymo E. R. kalbėjo su A. K.. Bauda buvo sumažinta. R. S. prašymu E. R. prašė A. K. kažkuriose techninėse specifikacijose sumažinti viešinimo apimtis centimetrais. E. R. davė R. S. M. K. duomenis, kad M. K. paruošų projektą, kuris buvo reikalingas dalyvavimui konkurse. E. R. sužinojęs, kad ministras ketina suskaldyti konkursus, kuriuose ketina dalyvauti R. S. į smulkesnius, apie tai informavo R. A. R.. R. A. R. kalbėjosi su D. A. B. ir su R. P. žinia problemą sutvarkė, tai yra konkursai nebuvo skaidomi į smulkesnius. R. A. R. sakė E. R., kad D. A. B. buvo pažadėjęs partijos pirmininkui R. P. „atiduoti“ konkursus R. S.. R. S. nieko nežadėjo duoti ir nedavė E. R. už jo suteiktas paslaugas. E. R. patvirtino, jog jis ikiteisminio tyrimo metu susipažino su garso įrašais. Užfiksuotuose garso įrašuose jis atpažino R. A. R. ir R. S. ir apie tai davė parodymus, kurie yra teisingi. E. R. parodymus patvirtina ir byloje nagrinėjamas aplinkybes plačiau atskleidžia kriminalinės žvalgybos ir kiti bylos duomenys.

22.13. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo (t. 3, b. 1. 125-135) matyti, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. 9 val. 28 min. į R. A. R. darbo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko R. S., kuris laikotarpyje nuo 9 val. 28 min. iki 9 val. 50 min. susitarė su R. A. R. prekiauti poveikiu. Tai yra R. S. išaiškino R. A. R., kiek kainuos zoologijos sodo „pirmas renginys“, halės nuoma už dvi dienas, kiek reikės sumokėti televizijai - „(duomenys neskelbtini)“, kiek kainuos „žvėrių paradas“. R. S. pasiūlė R. A. R. zoologijos sodo renginio išlaidas apmokėti iš „ministerijos“, „konkurso“, skiriant „penkiasdešimt“. R. A. R. pasitikslino, kad jeigu laimės abu konkursus, ar bus „šimtas“? R. S. patvirtino, kad bus „šimtas“. Taip pat R. S. išaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) ministerijoje, pas savo draugą, kuris dirba su geležinkeliais, navigacija, prašė pinigų zoologijos sodo renginiui. Draugas R. S. pažadėjo „duot šešiasdešimt“. R. S. pažadėjo R. A. R., kad pinigus „kur yra per Prezidentą“, jis padengs iš lėšų, kurias jis gauna. Apibendrindamas R. S. pasakė, kad šiandien dienai jie turi „šimtą dvidešimt“ pajamų ir „šimtą kem septynis“ išlaidų. Dar „dvidešimt septynių“ trūksta. R. A. R. atsakė, kad „ (duomenys neskelbtini) ministerijoj juos turėtų“, „tai dar pelnas bus kaip ir tau“ ir tokiu būdu sutiko su R. S. pasiūlymu, kad būtų organizuotas renginys, kad trūkstamos renginio finansavimui lėšos ir pelnas R. S. būtų imamas iš (duomenys neskelbtini). R. S., sutikdamas su R. A. R. pasiūlymu renginį finansuoti ir pelną pasiimti iš laimėtų viešųjų pirkimų, atsakė, kad jo, „tai, jeigu eis, tai viskas tvarkoj“. Kiek vėliau R. S. pasakė, kad „žvėrių parado“ galima nedaryti, nes kainuos papildomus 10 - 12 000, bet gal R. A. R. žmona Kaune gali surasti rėmėją. R. A. R. pažadėjo šeštadienį paklausti A..

22.14. Susitarus dėl renginio organizavimo R:. A. R. informavo R. S., kad pas jį ateina E. ir jam reikalingi duomenys, kuriuos vakar buvo surašęs ir davęs R. S.. R. A. R. paaiškino, kad jis R. S. duotus duomenis paliko kostiume. R. S. sutiko iš naujo surašyti duomenis ir pasakė, kad pirmas klausimas – „trys dvidešimt“. R. A. R. pratęsdamas R. S. žodžius pasakė, kad atsimena klausimą, tai yra, ar „jie paruoštų medžiagą konkursui visą tą“. R. S. pritarė ir pasakė, kad „už tai yra sumokama tikriausiai“. Tęsdamas pokalbį R. S. pasakė, kad antras klausimas dėl papildomo viešinimo, ten kur yra šimtas tūkstančių, ar galima per televiziją daryti, o du, du dvidešimt išeitų spaudai. R. A. R. atsakė, kad šitą klausimą buvo pamiršęs. R. S. pasakė, kad dar buvo trečias klausimas, bet čia su klaustuku, ar galima pamažinti apimtis centimetrais spaudoje. R. A. R. pasakė, kad „tai tu, va, šitą, kito nerašyk, čia tai kitam tas pats“. R. S. pritarė, kad „kitam tas pats, bet vietoj antro ten yra, reiškiasi, ten reikia paklausti, kokie renginiai juos domintų“. R. A. R. pažadėjo atlikti prašomus veiksmus.

22.15. Tęsdamas pokalbį R. S. pasakė, kad jis į renginį nenori kviesti Premjero, Seimo Pirmininko, mero, kad jie „nepermuštų“, tačiau „gavosi tokia situacija“, kad kai kuriems pareigūnams reikia duoti kvietimus. R. S. pasiūlė renginio metu akcentą daryti ant Prezidento ir V. M.. R. A. R. pritarė ir pasakė, kad „ten reikia kažkaip užakcentuoti ant P.“. R. S. atsakė, kad ,,viskas šiandien sutvarkyta, televizijos transliacijos, podiumai, sėdėjimo vietos, nuotraukos, viskas tas sutvarkyta, laukia mūsų“.

22.16. Tokiu būdu R. S. pažadėjo ir susitarė su R. A. R. duoti kyšį, tai yra suorganizuoti 147 000 Lt (42 574,14 Eur) vertės su zoologijos sodu susijusį renginį, kurio pagrindiniu akcentu būtų partijos „(duomenys neskelbtini)“ lyderiai, tai yra Prezidentas R. P. ir V. M. bei paprašė R. A. R., kad pastarasis viešuosiuose pirkimuose atliktų R. S. prašomus veiksmus, tai yra paveiktų valstybės institucijas ir jų tarnautojus, kad jie vykdydami savo įgaliojimus veiktų R. S. interesais ir padėtų laimėti viešuosius pirkimus. R. S. pažadėjo ir susitarė, kad dalį renginio išlaidų apmokės iš surastų rengimo rėmėjų, kitą dalį renginio išlaidų apmokės ir pelną pasiims iš laimėtų konkursų pelno. R. A. R. pažadėjo ir susitarė su R. S. priimti iš jo kyšį, 147 000 Lt (42 574,14 Eur) vertės su zoologijos sodu susijusį renginį, kurio pagrindiniu akcentu būtų partijos „(duomenys neskelbtini)“ lyderiai, tai yra Prezidentas R. P. ir V. M., ir, pažadėdamas viešuosiuose pirkimuose atlikti R. S. prašomus veiksmus, pažadėjo paveikti valstybės institucijas ir jų tarnautojus, kad jie viešuosiuose pirkimuose vykdydami savo įgaliojimus veiktų R. S. interesais ir padėtų laimėti viešuosius pirkimus.

22.17. 2013 m. rugsėjo 5 d. vykusio pokalbio metu, kaip minėta, R. S. pasakė R. A. R., jog renginio, susijusio su zoologijos sodu išlaidas apmokės iš „ministerijos“ „konkurso“, skiriant „penkiasdešimt“. Šiuos žodžius ir susitarimo turinį R. S. su R. A. R. aiškiau atskleidė 2013 m. spalio 24 d. vykusio pokalbio metu. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (t. 4, b. 1. 58-61) užfiksuota, kad 2013 m. spalio 24 d. laikotarpyje nuo 9 val. 01 min. iki 9 val. 08 min. vykusio pokalbio metu R. S. pasakė R. A. R., kad jo žmonės „tvarkosi dokumentus“ „su (duomenys neskelbtini) ministerija, kur ta penki šimtai trisdešimt tūkstančių buvo“. R. A. R. pasitikslino, ar R. S. kalba apie konkursą, kuris jam buvo pažadėtas. R. S. patvirtino, kad taip, kad jam buvo pažadėta ir „jie jau konkurse“. R. S. išaiškino, kiek kainuos sukurti 44 laidas, kiek reikės mokėti už TV 3 eterį, kiek kamuos pridėtinės vertės mokestis ir konstatavo, kad iš 530 000 Lt lieka 75 000 Lt, susispaudus ir 100 000 Lt, iš kurių 50 000 Lt bus skirta zoologijos sodo renginiui. Pelno liks - 25-40 tūkstančių. R. S. pasakė, kad iš šito konkurso jis nesiekia uždirbti ir pasiūlė pagalvoti dėl „Kalėdinių akcijų“ R. A. R. ir R. P., kaip rėmėjui ar kaip. R. A. R. atsakė, kad jam nereikia.

22.18. Šie duomenys leidžia tvirtinti, kad R. S. ir R. A. R. 2013 m. rugsėjo 5 d. susitarė, jog renginio „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos bus apmokamos ne tik iš ministerijos laimėtų konkursų, bet ir iš (duomenys neskelbtini) ministerijoje laimėto konkurso, kurio vertė yra apie 530 000 Lt. Iš 2013 m. spalio 24 d. R. S. ir R. A. R. pokalbio matyti, kad R. S. iki 2013 m. rugsėjo 5 d. buvo pažadėtas (duomenys neskelbtini) ministerijos konkursas. Visa tai reiškia, kad R. S. buvo pažadėta paveikti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ministeriją, jų valstybės tarnautojus, kad jie viešuosiuose pirkimuose veiktų R. S. interesais ir padėtų laimėti viešuosius pirkimus. Aplinkybė, kad R. S. už (duomenys neskelbtini) ministerijoje laimėtą konkursą 2013 m. spalio 24 d. pasiūlė atsilyginti R. A. R. ir R. P., leidžia tvirtinti, kad R. A. R. su R. P. padėjo R. S. proteguojamai įmonei laimėti (duomenys neskelbtini) ministerijos organizuotą konkursą.

22.19. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, kiti duomenys patvirtina kriminalinės žvalgybos informaciją (t. 3, b. 1. 125-135), kad (duomenys neskelbtini) ministerijoje buvo organizuotas viešasis pirkimas, kurio vertė apie 530 000 Lt, kad šį konkursą laimėjo R. S. proteguojama bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Iš (duomenys neskelbtini) ministerijos dokumentų apžiūros (t. 36, b. 1. 62-144) matyti, kad 2013 m. gegužės mėn. 27 d. viešųjų pirkimų komisija nutarė atviro konkurso būdu vykdyti „(duomenys neskelbtini) pirkimą“. Šis pirkimas buvo suskaidytas į penkias lygias dalis, kiekvienai daliai nustatant tas pačias apimtis, tai yra po 44 laidas, rubrikas ir kiekvienai daliai numatytos tokio paties dydžio lėšos, tai yra po 540 000 Lt. 2013 m. liepos 12 d. buvo priimtas komisijos sprendimas viešąjį pirkimą paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šiame konkurse tarp kitų įmonių dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. 2013 m. spalio 3 d. komisija patvirtino techninių duomenų vertinimo rezultatus, pagal kuriuos daugiausia balų skyrė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. 2013 m. spalio 21 d. atplėšusi vokus ir susipažinusi su tiekėjų pasiūlytomis kainomis („(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo kaina 539 000 Lt), komisija žinojo, kad pirkimo sutartis turi būti sudaryta su „(duomenys neskelbtini)“. 2013 m. lapkričio 14 d. komisijai pasiūlius, 2013 m. gruodžio 5 d. buvo pasirašyta sutartis su bendrove „(duomenys neskelbtini)“.

22.20. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atliko protokolo (t. 4, b. 1. 46-48) matyti, kad 2013 m. spalio 2 d. R. S. pasiūlė A. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskelbti viešojo pirkimo laimėtoja. Šie duomenys leidžia tvirtinti, kad R. S. protegavo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kuri (duomenys neskelbtini) ministerijoje dalyvavo ir laimėjo viešąjį pirkimą.

22.21. Sprendžiant iš liudytojos D. M. parodymų, ji 2013 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ministerijoje Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja ir buvo paskirta viešųjų pirkimų komisijos pirmininke. D. M. parodė, kad pas ją tik viceministras A. P. domėjosi „(duomenys neskelbtini) pirkimo“ eiga ir ragino greičiau atlikti procedūras, nors viceministro A. P. veikla nebuvo susijusi su viešaisiais pirkimais.

22.22. Aptarti kriminalinės žvalgybos duomenys, rašytiniai įrodymai ir D. M. parodymai sudaro loginę grandinę ir leidžia tvirtinti, kad R. A. R. 2013 m. rugsėjo 2 d. dėl R. S. buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) ministeriją pas viceministrą A. P., kuris viršydamas savo įgaliojimus domėjosi ir kišosi į viešąjį pirkimą, kurį laimėjo R. S. proteguojama įmonė. Po šio susitikimo R. A. R. 2013 m. rugsėjo 2 d. apie 14 val. 25 min. vykusio telefoninio pokalbio metu (t. 3, b. 1. 9-10) informavo R. S. apie susitikimo rezultatus, tai yra, kad „pirmas tvarkoje, antrą bandys. O visą informaciją apie trečią dalyką, pateiks“. Nors šie R. A. R. žodžiai nėra informatyvūs, tačiau iš pokalbio matyti, kad R. S. juos suprato ir 2013 m. spalio 24 d. apie 9 val. vykusio pokalbio metu pasiūlė R. A. R. ir R. P. atsilyginti už (duomenys neskelbtini) ministerijoje laimėtą konkursą. Šie duomenys leidžia tvirtinti, kad R. S. žinojo, jog R. A. R. buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) ministeriją dėl viešojo pirkimo, kurį laimėjo R. S. proteguojama įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir įtakojo ten dirbančius valstybės tarnautojus, kad jie veiktų R. S. interesais. Dėl to R. S. pažadėjo R. A. R. iš laimėto viešojo pirkimo pelno renginiui „(duomenys neskelbtini)“ skirti 50 000 Lt ir pasiūlė R. A. R. ir R. P. atsilyginti už laimėtą konkursą.

22.23. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo (t. 3, b. l. 136-140) matyti, kad E. R. ir D. A. B. buvo žinoma, jog R. S. buvo pažadėti du (duomenys neskelbtini) organizuojami: viešieji pirkimai, kurių kaina 320 000 Lt ir 300 000 Lt. E. R. pasakė R. A. R., kad buvo sutarta ir atidirbta, jog R. S. viešuosius pirkinius laimėtų „maksimaliai sumai“. E. R. sakė D. A. B., kad dėl šių viešųjų pirkimų yra viskas „suderinta“, „atidirbta“ ir „sutarta“ su R. S.. Todėl E. R., sužinojęs apie ministro D. A. B. nurodymą du R. S. pažadėtus viešuosius pirkimus suskaidyti į šešis, apie tokį sprendimą informavo R. A. R.. Iš A. K. parodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo organizuojamas „(duomenys neskelbtini) pirkimas“, kurio viešinimui buvo skirta 300 000 Lt ir „(duomenys neskelbtini) ministerijos administruojamos (duomenys neskelbtini) pirkimas“, kurio viešinimui buvo skirta iki 325 000 Lt.

22.24. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo (t. 3, b. 1. 148-151) matyti, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. 12 val. 44 min. į R. A. R. darbo vietą atvyko A. J., kuris su R. A. R. kalbėjo iki 13 val. 37 min. Iš šio pokalbio matyti, kad R. A. R. ir A. J. žinojo, jog (duomenys neskelbtini) ministras D. A. B. buvo pažadėjęs R. P. atiduoti R. S. du viešuosius pirkimus, kuriuos ministras ketino suskaidyti į šešis. A. J. išaiškino R. A. R., kad pas D. A. B. lankėsi kiti asmenys, galimai konkurso dalyviai, kurie pagrasino ministrui, kad jeigu nebus pakeistas sprendimas dėl dviejų viešųjų pirkimų, tai jie skųsis. Todėl D. A. B. buvo priverstas priimti kompromisinį sprendimą, tai yra du viešuosius pirkimus suskaidyti į šešis, iš kurių „du atiteks, matyt, kaip buvo“ sutartą, o kiti keturi „ten taip pabarstyti“ bus.

22.25. R. A. R. išaiškino A. J., kad jie „čia dabar su tais viešaisiais stipriai pradėjo“, „(duomenys neskelbtini) tą zoologijos sodo“ pradėjo, anonsuoti pradės, R. P. globėjas. Čia rimtai, nes į eterį sunku išeiti“. A. J. paklausė, ar dėl to „pinigų reikia“. R. A. R. atsakė, kad „pinigų reikia didelių“, „už tai čia ir sukam, supranti, visur uodegą“. Ne paslaptis kokia padėtis. Nuo seno yra paėmę kreditus ir pinigus grąžinti reikia, o kadangi rezultatai blogesni, tai sumažino finansavimą. Anksčiau į metus gaudavo du kartus po milijoną, dabar du kartus po „septynis šimtus“, tai yra viso „milijoną keturis“. Ženkliai sumažino. „O dabar vadas labai stipriai čia“ ir „ėjo“. A. J. atsakė, kad jis supranta, kad čia delikatus dalykas, nes vienas skandalas gali nubraukti metų rezultatus. R. A. R. pritarė, kad „taip, visus rezultatus, vienas skandalas gali tą padaryti, tai už tai“, „stengiamės“. Svarbiausia šito negali palikti prezidiumui, nes toks P. G. neprognozuojamas. A. J. pritarė. Taigi šis pokalbis leidžia tvirtinti, kad R. A. R. ir A. J. žinojo, jog renginio „(duomenys neskelbtini)“ globėju yra R. P., kad renginys „(duomenys neskelbtini)“ yra partijos „(duomenys neskelbtini)“ renginys, kuris turėjo būti finansuojamas partijos lėšomis, tačiau kadangi partijai buvo ženkliai sumažintos dotacijos, todėl jie veikia tokiu neteisėtu būdu, už renginį žada R. S. padėti laimėti viešuosius pirkimus.

22.26. 2013 m. rugsėjo 5 d. 15 val. 40 min. į R. A. R. darbo vietą atvyko E. R., kuris su R. A. R. kalbėjo apie ministro ketinimą suskaidyti viešuosius pirkimus ir R. P. nurodymus dėl viešųjų pirkimų skaidymo. R. A. R. informavo E. R., kad jis kalbėjo su R. P., kuris „davė visus įgaliojimus ir prašė jo vardu tą padaryt“, „liepė rytoj būtinai“, „susitikti su D. ir nuo jo kalbėt, kad tas nebūtų daroma“. R. A. R. dar kartą pakartojo, kad D. A. B. buvo pažadėjęs R. P. viešuosius pirkimus. Iš pokalbio matyti, kad E. R. buvo žinoma, jog pažadas R. S. atiduoti du viešuosius pirkimu yra „partijos reikalai“ (t. 4, b. l. 1-6).

22.27. 2013 m. rugsėjo 5 d. apie 20 val. 55 min. ir 2013 m. rugsėjo 6 d. apie 10 val. 03 min. vykę telefoniniai pokalbiai (t. 3, b. 1. 7, 18-19), I. R. ir D. A. B. parodymai patvirtina, kad R. A. R. dėl ministerijos pirkimų viešinimo srityje buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) pas D. A. B. (t. 55, b. 1. 25-26), išsakė nusivylimą dėl konkursų eigos ir rezultatų, nustatant laimėtoją.

22.28. Iš Turto valdymo ir ūkio departamento prie (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų dokumentų apžiūros (t. 91, b. l. 5-200.) matyti, kad „(duomenys neskelbtini) pirkimas“ ir „(duomenys neskelbtini) ministerijos administruojamos (duomenys neskelbtini) pirkimas“ nebuvo suskaidyti į smulkesnius.

22.29. 2013 m. rugsėjo 6 d. 12 val. 34 min. į R. A. R. darbo vietą buvo nuvykęs E. R., kuris su R. A. R. kalbėjo iki 13 val. 11 min. Šio pokalbio metu R. A. R., įvykdė R. S. 2013 m. rugsėjo 5 d. duotą pažadą, tai yra įtakojo E. R., kad jis, (duomenys neskelbtini) ir jos tarnautojai, vykdydami savo įgaliojimus dėl viešųjų pirkimų veiktų R. S. interesais ir atliktų R. S. prašomus veiksmus. R. A. R., perskaitydamas R. S. surašytus duomenis, nurodė E. R. sužinoti, ar jie už atlygį paruoštų abiem konkursams medžiagą, ar viešinimas už 100 000 Lt galimas per televiziją, ar gali pamažinti apimtis centimetrais ir sužinoti, kokie renginiai turėtų būti antrame konkurse. R. A. R. nurodė E. R. kuruoti „šituos du“ konkursus ir, jeigu D. A. B. nutars kitką, apie tai informuoti R. A. R.. E. R. sutiko ir atsakė, kad „aš, jeigu matysiu, kad ne taip eina, aš iškart pačiam“ (t. 4, b. l. 7-10).

22.30. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo (t. 4, b. 1. 17-21) matyti, kad 2013 m. rugsėjo 10 d. 9 val. 38 min. į R. A. R. darbo vietą atvyko E. R. ir R. S., kurie su R. A. R. kalbėjo iki 9 val. 51 min. Šis pokalbis patvirtina E. R. parodymus, kad R. A. R., R. S. ir E. R. partijos būstinėje kalbėjosi apie viešuosius pirkimus ir pokalbio metu R. S. prašė E. R., kad jis, (duomenys neskelbtini) ir jos valstybės tarnautojai dėl dviejų viešųjų pirkimų atliktų R. S. prašomus veiksmus. 2013 m. rugsėjo 10 d. vykusio pokalbio metu R. S. paprašė E. R., kad kažkas iš jo kolegų už piniginį atlygį paruoštų konkursui medžiagą, tai yra parašytų projektą. R. S. paprašė dėl pirmo konkurso, kuris paskelbtas, sužinoti, ar yra numatytos televizijos paslaugos ir paprašė pamažinti viešinimo apimtis centimetrais. Dėl antro projekto R. S. paprašė pamažinti viešinimo apimtis centimetrais. Dėl pokalbio metu minimo „paskelbto“ konkurso apeliantas nurodo, kad iš skelbimo apie pirkimą apžiūros (t. 91, b. l. 5-200) matyti, jog 2013 m. rugpjūčio 9 d. buvo paskelbtas „(duomenys neskelbtini) ministerijos administruojamos (duomenys neskelbtini) pirkimas“, kuris publikuotas 2013 m. rugpjūčio 10 d.

22.31. Sprendžiant iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo (t. 4, b. 1. 28-31), 2013 m. rugsėjo 10 d. 14 val. į R. A. R. darbo vietą atvyko E. R. ir R. S., kurie su R. A. R. kalbėjo iki 14 val. 39 min. Šio pokalbio metu E. R. informavo R. S., kad pirmam konkurse, kuris paskelbtas, sumažinti apimtis centimetrais negali ir televizija negalima, kadangi ten renginiai. Dėl antro konkurso E. R. pasakė, kad R. S. gali duoti ką nori, tą ir įdės. Dėl projekto parašymo E. R. pasakė, kad jį informavo, jog R. S. kontora silpnai rašo, todėl E. R. pažadėjo sužinoti telefoną asmenų, su kuriais R. S. galės susisiekti ir susitarti. Gal galės turėti subrangovus. Pašnekovai susitarė, kad kuomet E. R. turės asmenų, kurie gali parašyti projektą, telefono numerį, apie tai praneš R. S., kuris susitiks su tais asmenimis ir su jais kalbėsis.

22.32. 2013 m. rugsėjo 11 d. apie 12 val. 33-34 min. vykusio telefoninio pokalbio metu (t. 3, b. 1. 27) E. R., vykdydamas R. A. R. ir R. S. prašymą paruošti dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose reikalingus projektus, padiktavo M. K. vardą, pavardę ir telefono numerį (Nr. (duomenys neskelbtini)). R. S. atsakė, kad suprato.

22.33. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (t. 4., b. 1. 22-27) užfiksuota, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. 10 val. 57 min. į R. A. R. darbo vietą atvyko E. R., R. S., kurie su R. A. R. kalbėjo iki 11 val. 24 min. R. S. informavo pašnekovus, kad asmuo, pas kurį nusiuntė E. R., nori ne paruošti projektus, kas buvo svarstyta, o kartu dalyvauti prie visų projektų ir per pusę dalintis išlaidas ir pajamas. Tas asmuo prisistatė nuo D. K., kuri dėl viešųjų pirkimų yra šnekėjusi su Prezidentu. R. S. pasiūlė, kad rytoj ryte 9 val. bus Prezidentas ir jo paklausti, jeigu jis pasakys eiti kartu, tai jie eis, o jei ne, tai neis.

22.34. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo (t. 4, b. l. 87-93) matyti, kad 2013 m. lapkričio 25. d. 10 val. 23 min. į R. A. R. darbo vietą atvyko E. R. ir R. S., kurie su R. A. R. kalbėjo iki 10 val. 49 min. Šio pokalbio metu E. R. pasiūlė R. S. išstatyti kuo daugiau savo įmonių viešame konkurse, kurios nurodytų skirtingas, mažėjančias kainas. R. S. paklausė, kiek reikia, nes dvi tikrai gali dalyvauti konkurse. R. A. R. pasitikslino, ar kalbama apie konkursą, už kurį numatyta „trys“, t. y. kitą konkursą, o ne tą, kurį D. K. pasiima. Pašnekovai pritarė. E. R. paprašė pasakyti jam įmonių, kurios dalyvaus nuo R. S. konkurse pavadinimus ir surašyti eilę, kurios įmonės turi būti pirmoje, o kurios kitoje vietoje. R. S. pažadėjo informuoti. Taigi šio pokalbio turinys leidžia tvirtinti, kad po pokalbio su Prezidentu R. S. atsisakė ketinimų dalyvauti „(duomenys neskelbtini) ministerijos administruojamos (duomenys neskelbtini) pirkime“ ir toliau siekė laimėti „(duomenys neskelbtini) pirkimą“, kurio vertė iki 300 000 Lt.

22.35. 2013 m. rugsėjo 18 d. nuo 14 val. 41 min. iki 15 val. 11 min. R. A. R. darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), vykusio pokalbio metu S. S. patikino R. A. R., kad jis toliau laikosi susitarimo prekiauti poveikiu, tai yra vykdo savo pažadą, ieško rėmėjų renginiui „(duomenys neskelbtini)“ ir tikisi ministerijoje laimėti bet vieną viešąjį pirkimą. R. S. pasakė, kad jis „penkiasdešimt“ iš pašto gavo, „trisdešimt“ gavo iš „(duomenys neskelbtini)“ ir turi „aštuoniasdešimt“. R. S. planuoja, kad iš ministerijos gaus „nors vieną užsakymą, tai ten liks apie keturiasdešimt – penkiasdešimt“. R. S. pasakė, kad jis į reginį „įsipaišo“ visiškai, o jeigu truks kelių tūkstančių, tai pridės. Be to, R. S. paklausė, ar jis gali pakalbėti su A., nes reikia dar papildomai 10 000 žvėrių paradui, gal A. padės kur nors gauti, nes viskas vyksta Kaune. R. A. R. pasakė, kad R. S. gali kalbėti su A. (t. 4, b. l. 32-36).

22.36. E. R. parodymus ir kriminalinės žvalgybos duomenis apie tai, kad R. A. R. ir R. S. prašė: E. R. viešuosiuose pirkimuose atlikti R. S. prašomus veiksmus, tame tarpe paruošti konkursams projektus, patvirtina ir R. S. (t. 58, b. l. 29-31, 32-34), K. T. ir M. K. parodymai, kuriuos apeliantas skunde detalizuoja. R. S., K. T. ir M. K. parodymai patvirtina ir atskleidžia kriminalinės žvalgybos duomenis, o jų visuma leidžia tvirtinti, kad R. S. veikė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ interesais ir siekė, kad ši bendrovė laimėtų „(duomenys neskelbtini) pirkimą“ ir „(duomenys neskelbtini) ministerijos administruojamos (duomenys neskelbtini) pirkimą“. R. S. iš E. R. gavęs M. K. duomenis nurodė R. S. ir K. T. kreiptis į M. K., kad jis paruoštų projektus dokumentų, kurie reikalingi dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose.

22.37. R. S. parodymus, kad jis prašė R. S., jog iš pirkimo techninių specifikacijų būtų pašalinta numatyta konkurso dalyvio pasiūlymo užtikrinimo garantija, tai yra 5 000 Lt bauda už konkurso dalyvio pasiūlytų sąlygų pasikeitimą arba pasitraukimą, patvirtina kriminalinės žvalgybos duomenys. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (t. 3, b. l. 41) užfiksuota, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. apie 7 val. 52-53 min. R. S. telefoninio pokalbio metu paprašė R. S. išimti baudą, numatytą už pasitraukimą iš konkurso. Tuo tarpu 2013 m. rugsėjo 25 d. apie 9 val. 48 min. R. S. partijos būstinėje paprašė E. R. pakeisti konkurso sąlygas ir iš konkurso sąlygų išbraukti 5000 Lt baudą, kuri numatyta už konkurso laimėtojo pasitraukimą iš konkurso. E. R. pažadėjo įvykdyti prašymą (t. 4, b. l. 41-43). 2013 m. spalio 4 d. apie 10 val. 08 min. E. R. partijos būstinėje informavo R. S., kad R. S. prašymu baudą sumažino nuo „penkių“ iki „trijų“ ir paaiškino, kad visai išbraukti baudos negalima, nes čia pasiūlymo užtikrinimas (t. 4, b. l. 49-51).

22.38. Apeliantas nurodo, kad liudytoja A. K., kuri dirbo (duomenys neskelbtini) Viešųjų ryšių skyriaus vedėjos pareigose, teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 79, b. l. 32-36, 37-38), tačiau šios liudytojos parodymai tam tikroje dalyje nėra nuoseklūs, todėl jais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys. Teisme A. K. parodė, kad ji E. R. perdavė viešųjų pirkimų planus. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. iš pradžių neigė, kad ji E. R. davė viešųjų pirkimų technines specifikacijas, po to, papildomos apklausos metu parodė, kad ji 2013 m. rudenį E. R. prašymu perdavė jam planuojamų viešųjų pirkimų dar neskelbtas technines specifikacijas ir viešųjų pirkimų planus.

22.39. E. R. parodymai patvirtina, kad A. K. perdavė E. R. viešųjų pirkimų technines specifikacijas, kurias E. R. perdavė R. A. R.. Iš aptartų kriminalinės žvalgybos duomenų ir užfiksuotų R. S. pokalbių matyti, kad R. S. žinojo viešųjų pirkimų techninių specifikacijų duomenis, viešinimo paslaugų apimtis, kurias R. A. R. ir E. R. prašė sumažinti ar patikslinti. E. R. pasiūlė R. S., rašant viešųjų pirkimų techninius pasiūlymų projektus, perrašyti turimus techninių specifikacijų duomenis. Taigi E. R. parodymus, kad jis iš A. K. gavo ir R. A. R. perdavė viešųjų pirkimų technines specifikacijas, patvirtina kriminalinės žvalgybos duomenys, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

22.40. Sprendžiant iš liudytojos G. Š. parodymų, R. A. R. ir R. S. prašymas viešajame pirkime pamažinti apimtis centimetrais buvo įvykdytas. A. K. nurodymu G. Š. pakeitė „(duomenys neskelbtini) pirkimo“ užduoties sąlygas, tai yra sumažino viešinimo straipsnių apimtis ir reportažų skaičių.

22.41. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo (t. 4, b. 1. 94-98) matyti, kad 2013 m. gruodžio 3 d. 8 val. 55 min. į R. A. R. darbo vietą atvyko E. R., po to R. S., kurie su R. A. R. kalbėjo iki 9 val. 05 min. Šio pokalbio metu E. R. sužinojęs, kad viena iš R. S. nurodytų įmonių yra „(duomenys neskelbtini)“, priekaištavo, kad jam duodama įmonė, susijusi su STT, kad apie juos dabar rašo laikraščiai. R. S. atsakė, kad tegul įskundžia, tai nėra problema, nes ji nelaimės konkurso. E. R. pasakė, kad tokiu atveju iš jų įmonių niekas nelaimės, nes jų įmonės konkurse nedalyvauja. R. S. pasakė, kad problema ta, kad abi jo įmonės neatitinka konkurso reikalavimų ir tai ne E. R. ir ne R. A. R. kaltė. E. R. pasakė, kad šiandien konkurso dokumentų pridavimas, jis nežino ką daryti, jis turi D. pasakyti, gal jam konkursą nutraukti. R. A. R. paklausė, ar konkurso reikalavimai jo įmonėms labai sunkūs. R. S. atsakė, kad visiškai netinka. E. R. ir R. A. R. pasakė, kad reikėjo sakyti, jie būtų konkurso reikalavimus pamažinę. R. S. sakė, kad jis nežiūrėjo jokių STT tyrimų, o užvakar sutiko juos ir pasiūlė paduoti pasiūlymą. Daugiau čia nieko nėra. E. R. paklausė, ar jie priduos dokumentus dalyvauti konkurse. R. S. atsakė, kad šiandien priduos. Šie kriminalinės žvalgybos duomenys, prokuroro teigimu, patvirtina R. S. parodymus, kad R. S. pasiūlė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dalyvauti (duomenys neskelbtini) viešuosiuose pirkimuose ir žadėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ garantuotai laimės.

22.42. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (t. 4, b. 1. 99-103) užfiksuota, kad 2013 m. gruodžio 5 d. 12 val. 37 min. į R. A. R. darbo vietą atvyko E. R., kuris su R. A. R. kalbėjo iki 12 val. 52 min. Šio pokalbio metu E. R. informavo, kad R. S. pats spręstų ir jeigu nutars, tai tegul jo nurodyta įmonė pateikia savo pasiūlymą dėl dalyvavimo konkurse, nes sąlygos padarytos tokios, kokių prašė R. S.. D. liepė žiūrėti, kad tas pats nebūtų išstatyta pas A. J.. E. R. R. A. R. pasiūlė pasakyti R. S., kad jis tegul dabar nesako, kad niekas nieko nedaro. Šis pokalbis leidžia tvirtinti, kad visi R. S. prašymai dėl viešojo pirkimo sąlygų pakeitimo valstybės tarnautojų buvo įvykdyti. Pirkimų sąlygos buvo pakeistos taip, kaip prašė R. S.. D. A. B. žinojo apie R. A. R. ir A. J. susitarimus bei pažadus padėti R. S. laimėti (duomenys neskelbtini) viešuosius pirkimus ir tai kontroliavo.

22.43. Iš Turto valdymo ir ūkio departamento prie (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų dokumentų apžiūros (t. 91, b. 1. 5-200) matyti, kad „(duomenys neskelbtini) pirkimo“ užduoties sąlygos buvo pakeistos taip, kaip prašė R. S.. Buvo sumažintos laikraščių dienraščiuose leidžiamos maksimalios paslaugų apimtys, maksimalios paslaugų apimtys reportažų nacionalinėje radijo stotyje ir naujienų portaluose. Sumažintas užduoties sąlygas patvirtino ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja A. K.. Šiame pirkime pasiūlymo galiojimo užtikrinimo bauda skaičiais nurodyta „3000“ litų, o žodžiais užrašyta „penkti tūkstančiai litų“. Viešajai pirkimų komisijai pritarus pirkimo techninei specifikacijai, 2013 m. spalio 16 d. ir 2013 m. spalio 23 d. buvo paskelbtas atviras konkursas, kuriame dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2014 m. sausio 14 d. pirkimą laimėjusiu tiekėju pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“.

22.44. 2013 m. rugpjūčio 1 d. posėdžio metu Viešojo pirkimo komisija pritarė konkurso „(duomenys neskelbtini). ministerijos administruojamos (duomenys neskelbtini) pirkimo“ techninei specifikacijai ir nutarė pirkimą vykdyti atviro konkurso būdu. Pirkimas paskelbtas 2013 m. rugpjūčio 9 d. Konkurse dalyvavo 6 įmonės, tame tarpe UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2013 m. spalio 24 d. komisija pasiūlė pirkimo sutartį sudaryti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra šį pirkimą laimėjo M. K. įmonė.

Dėl R. S. susitarimo su A. J. prekiauti poveikiu

22.45. Pirmiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad R. A. R. susitarė su R. S. prekiauti poveikiu. Pagal šį susitarimą R. S. pažadėjo suorganizuoti 147 000 Lt (42 574,14 Eur) vertės renginį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame pagrindiniu akcentu būtų partijos „(duomenys neskelbtini)“ lyderiai, tai yra Prezidentas R. P. ir V. M., už tai R. A. R. pažadėjo paveikti valstybės institucijas ir jų tarnautojus, kad jie viešuosiuose pirkimuose vykdydami savo įgaliojimus veiktų R. S. interesais. Minėta, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. A. J. atvyko pas R. A. R., kuriam išaiškino, kodėl ministras D. A. B. priėmė sprendimą du R. S. pažadėtus (duomenys neskelbtini) viešuosius pirkimus suskaidyti į šešis. R. A. R., atsakydamas A. J., išaiškino, kad jie organizuoja zoologijos sodo renginį, kurio globėju yra R. P.. Šiam renginiui reikia daug pinigų, o partijai finansavimas sumažintas, už tai „čia ir sukam, supranti, visur uodegą“. Žinodamas visas paminėtas aplinkybes, A. J. pasiūlė R. S. renginių organizavimo konkursą. Iš renginio „(duomenys neskelbtini)“ anonsų transliavimo grafiko (t. 67, b. 1. 5-10) ir anonsų apžiūros (t. 69, b. 1. 193-235) matyti, kad nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki 2013 m. spalio 2 d., t. y. iki A. J. pasiūlymo R. S., buvo parodyta didesnė dalis - daugiau kaip 250 renginio „(duomenys neskelbtini)“ anonsų, kurių kiekviename buvo skelbiama, kad renginio globėjas yra R. P.. Taigi faktas, kad organizuojamas renginys „(duomenys neskelbtini)“, kurio globėju yra R. P. buvo plačiai žinomas.

22.46. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (t. 4, b. 1. 46-48) užfiksuota, kad 2013 m. spalio 2 d. 16 val. 06 min.. į R: A. R. darbo vietą atvyko R. S., A. J. ir V. S., kurie tarpusavyje kalbėjo iki 16 val. 09 min. Šio pokalbio metu A. J. pasiūlė R. S. renginių organizavimo konkursą. A. J. informavo, kad „yra paskelbtas konkursas“, kuriame už 10 renginių „skirta du šimtai tūkstančių“. Į renginių organizavimo sąmatą įeina viskas, t. y. salės nuoma, renginių organizavimas, kava, arbata ir visi kiti dalykai. R. S. atsakė, kad jis „biškį kitaip į tai žiūri“, jis žiūri „iš principo per partijos prizmę iš tikrųjų“. Jis gali suorganizuoti pristatymą per (duomenys neskelbtini) ar nacionalinį kanalą ir kiekvieną dieną, kiekvienose žiniose skirti dvi minutes regioninei politikai ir panašiai. A. J. pasakė, kad renginiui savivaldybė salę duos nemokamai. V. S. pasakė, kad čia dalyvauti apsimoka. R. S. pasakė, kad jam ne tai apsimoka, jam apsimoka, kad per televizijas galima išviešinti ir padaryti daug stiprių dalykų. A. J. paklausė „tai ką darom?“. R. S. atsakė, kad reikia paklausti, nes jis apie konkursą, kuris yra jau paskelbtas, iš tikrųjų nieko nežino, tačiau jeigu „reikia, darom, aišku, padarom“. R. S. patikino, kad jie priims televiziją ir susitvarkys. A. J. paprašė R. S., kad jis duotų jam „firmos pavadinimą, koordinates“ ir jis pasakys, kad juos pakviestų. R. S. atsakė, kad jis neturi savo vizitinės ir nežino, bet „galima ir „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, ten visiškai nesvarbu arba tas, arba tas“. A. J. pasakė, kad jie negali tempti, nes konkursas jau pajudėjo. R. S. pasakė, kad čia geriausia su „(duomenys neskelbtini)“ „daryti“.

22.47. 2013 m. spalio 24 d. 9 val. 01 min. į R. A. R. darbo vietą atvyko R. S., kuris su R. A. R. kalbėjo iki 9 val. 08 min. Šio pokalbio metu R. S. informavo R. A. R., kad jie dalyvauja paskelbtame renginių konkurse, kuriam skirta apie „du šimtai tūkstančių“, ir apie kurį R. S. kalbėjo su viceministru A. J., kuris turi pasakyti, kokią sumą „išstatyt“. R. S. pasakė, kad jis su A. J. nekalbėjo apie tai „kur nueina tie pinigai, reiškiasi, kurie lieka“, ir paklausė, ar pinigai lieka „partijai“ ir „kas ten atsakingas“, „kas gali būti?“. R. A. R. atsakė, kad už šitą atsakingas A. J. (t. 4, b. l. 58-61).

22.48. 2013 m. spalio 28 d. apie 11 val. 10-11 min. vykusio telefoninio pokalbio metu (t. 3, b. 1. 101) R. A. R. ir A. J. susitarė susitikti pas R. A. R.. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (t. 4, b. 1. 62-66) užfiksuota, kad 2013 m. spalio 28 d. 11 val. 32 min. į R. A. R. darbo vietą atvyko R. S. ir A. J., kurie su R. A. R. kalbėjo iki 11 val. 53 min. Šio pokalbio metu R. S. informavo, kad jie pasiruošę dalyvauti konkurse, kur numatyta 10 renginių ir paklausė, kokią sumą jie turi užrašyti pasiūlyme. A. J. atsakė, kad ne daugiau „dviejų šimtų“. R. S. pasiūlė rašyti „195“. R. A. R. paklausė, ar čia kalbama apie konkursą, kuriame ketvirtadienį bus vokų atplėšimas. A. J. ir R. S. atsakė, kad apie tą, kur iki 30 d., ketvirtadienio dokumentų pridavimas. A. J. pasakė, kad supranta, jog R. S. nori žinoti kontrolinį skaičių, nes jeigu per daug užrašys, tai pasiūlymą atmes automatiškai. R. S. patvirtino. A. J. pažadėjo po pietų „prazonduoti“ ir pasakyti pasiūlymo kainą kaip „morkų“ kainą. R. A. R. pasiūlymu A. J. pažadėjo pasiūlymo kainą pranešti per asmenį vardu V..

22.49. 2013 m. lapkričio 4 d. apie 9 val. 57-58 min. vykusio telefoninio pokalbio metu (t. 3, b. 1. 101-102) R. A. R. perdavė telefoną R. S., A. J. paklausė R. S. „kaip pavadinimas ten tų“, į ką R. S. atsakė, kad „(duomenys neskelbtini)“. A. J. atsakė, kad suprato.

22.50. Šiuos kriminalinės žvalgybos duomenis patvirtina rašytiniai įrodymai. Iš Turto valdymo ir ūkio departamento prie (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų dokumentų apžiūros (t. 91, b. 1. 5-200) matyti, kad 2013 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini) Regioninės politikos departamentas pavedė ministerijos Turto valdymo ūkio departamentui parinkti „Renginių organizavimo paslaugų pirkimo tiekėjus“. 2013 m. spalio 16 buvo paskelbtas „Renginių organizavimo paslaugų pirkimo“ konkursas. Iš 2013 m. spalio 31 įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo ir Viešojo pirkimo komisijos 2013 m. lapkričio 11d. protokolo matyti, kad 2013 m. spalio 28 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pasiūlymą dalyvauti konkurse ir nurodė 195 000 Lt pasiūlymo kainą. Komisija laimėtoju pripažino bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ ir apie tai 2013 m. lapkričio 11 d. raštu informavo konkurso dalyves, tame tarpe VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

22.51. Tolimesni kriminalinės žvalgybos duomenys ir liudytojų parodymai, pasak apelianto, leidžia tvirtinti, kad A. J. įvykdė savo pažadą ir susitarimą su R. S., paveikė ministeriją ir jos tarnautojus, kad jie vykdydami įgaliojimus „Renginių organizavimo paslaugų pirkimo“ konkurse veiktų R. S. interesais. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (t. 3, b. 1. 115) užfiksuota, kad 2013 m: lapkričio 25 d. apie 11 val. 34 min. A. J. paskambino R. S.. Šio telefoninio pokalbio metu R. S. informavo A. J., kad jis turi „kolegę, merginą“, „kuri ateitų iš principo, kuri čia viską ir tvarko tokius dalykus“. A. J. atsakė, kad ji turėtų ateiti į ministerijos priimamąjį, ten 14 val. jos lauks V.. R. S. pasakė, kad jis gerai pažįsta V.. A. J. pasisiūlė duoti V. telefono numerį. R. S. atsakė, kad V. telefono numerį žino.

22.52. 2013 m. lapkričio 25 d. apie 11. val. 37 min. R. S. paskambino D. N.. Šio telefoninio pokalbio metu R. S. nurodė D. N., kad ji „turi būt antrą valandą, be penkių dvi ministerijoj“, „priimamajam“ ir ten ateis V. Ž., su kuriuo D. N. turi pasišnekėti. D. N. atsakė, kad gerai (t. 3, b. l. 115-116). Iš D. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 57, b. l. 166-168, 170-172), kuriuos ji patvirtino teisme, matyti, kad ji 2013 m. dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovės pareigose. 2013 m. pabaigoje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. G. nurodė D. N. nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir ten susitikti su asmeniu dėl konkurso sąlygų. J. G. pasakė, kad informaciją patikslins R. S.. R. S. pasakė D. N., kad ją pasitiks V. Ž., kuris jai viską paaiškins. Ministerijoje D. N. pasitiko V. Ž., kuris D. N. suvedė su kitu ministerijos darbuotoju, su kuriuo D. N. kalbėjo apie ministerijos vykdomus viešuosius pirkimus, apie „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą, rodė atsineštas pirkimo technines sąlygas.

22.53. Sprendžiant iš liudytojo V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 79, b. l. 81-83), kuriuos jis patvirtino teisme, jis dirbo Turto valdymo ir ūkio departamente, kuris organizuoja ir kontroliuoja viešuosius pirkimus, direktoriumi. 2013 m., galimai lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini) viceministras A. J. pasikvietė V. Ž., kuriam pasakė, kad dėl viešojo pirkimo turi atvykti įmonės atstovė. A. J. nurodė V. Ž., kad jeigu viskas gerai, tai šios moters atstovaujama įmonė turi laimėti viešąjį pirkimą. Kelių dienų bėgyje pas V. Ž. atvyko moteris, kuri prisistatė nuo viceministro ir klausinėjo apie konkurso sąlygas. V. Ž. nurodė D. N., kad ji dėl viešojo pirkimo sąlygų turi kalbėtis su ministerijos Turto valdymo ūkio departamento Viešųjų pirkimų skyriaus vedėju K. K.. Taip pat V. Ž. nurodė K. K., kad jis dėl konkurso sąlygų turi pasikalbėti su D. N., kuri atvyko nuo viceministro. Vėliau A. J. domėjosi pas V. Ž., kaip vykdomas jo nurodymas. V. Ž. teigimu, jis nenorėjo turėti neteisėtų reikalų, todėl pasakė A. J., kad viskas turėtų būti gerai, nors iš K. K. žinojo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ konkurse „stringa“ ir konkurso nelaimės. Šiuos liudytojo V. Ž. parodymus apklausiamas patvirtino ir liudytojas K. K..

22.54. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (t. 4, b. l. 75-79) užfiksuotas 2013 m. lapkričio 15 d. R. A. R. darbo vietoje nuo 8 val. 42 min. iki 8 val. 48 min. vykęs R. A. R. ir R. S. pokalbis, pasak apelianto, patvirtina, kad R. A. R., A. J. ir R. S. prekiavo poveikiu, pažadėjo ir susitarė už renginį „(duomenys neskelbtini)“ paveikti valstybės tarnautojus, kad jie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ministerijų viešuosiuose pirkimuose vykdydami įgaliojimus veiktų R. S. interesais. Iš pokalbio matyti, kad iš R. S. buvo reikalaujama suteikti paslaugas, tačiau už suteiktas paslaugas buvo atsisakoma atsiskaityti iš savų lėšų. R. S. už renginį „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažadėti keturi viešieji pirkimai, tai yra vienas (duomenys neskelbtini) ministerijoje, kurį R. S. laimėjo ir trys (duomenys neskelbtini), kurių R. S. nelaimėjo, o renginio „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas apmokėjo iš savo arba socialdemokratų lėšų. Šias išvadas patvirtina ir pokalbis tarp R. S. ir A. R., vykęs 2014 m. balandžio 15 d. R. A. R. darbo vietoje (t. 4, b. l. 104-108), kuris taip pat leidžia tvirtinti, kad R. S. žinojo ir suvokė, jog renginys „(duomenys neskelbtini)“ buvo partijos „(duomenys neskelbtini)“ renginys, kuriame visi „bonusai“ atiduoti R. P..

22.55. Kiti bylos duomenys patvirtina, kad R. S., vykdydamas savo pažadus ir susitarimus su R. A. R. ir A. J. dėl prekybos poveikiu, 2013 m. spalio 4 d. R. A. R. ir A. J., partijos naudai ir interesais, davė kyšį, tai yra suorganizavo per televiziją (duomenys neskelbtini) transliuotą paramos koncertą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo viešinami partijos „(duomenys neskelbtini)“ lyderiai, o per juos ir pati partija, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę.

22.56. Iš 2013 m. rugsėjo 10 d. sutarties (t. 63, b. 1. 17-20), bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ renginio pardavimų ataskaitos (t. 72, b. 1. 207-208) matyti, kad 2013 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) halės patalpose buvo suorganizuotas paramos koncertas „(duomenys neskelbtini)“. Koncertas prasidėjo 19 val. 30 min. Patalpas renginiui nuo 19 val. iki 22 val. išsinuomojo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. 2014 m. lapkričio 21 d. rašte užfiksuota informacija patvirtina (t. 67, b. 1. 3), kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ transliavo projekto „(duomenys neskelbtini)“ anonsus, projekto „(duomenys neskelbtini)“ finalinį koncertą ir pagal sutartį R. P. pardavė reklamą projekto anonsuose, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ projekto „(duomenys neskelbtini)“ neįgyvendino ir nefinansavo. Byloje liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kūrybos direktorius A. R. patvirtino nurodytas aplinkybes. Taip pat šis liudytojas parodė, kad renginio anonsuose ir koncerto metu R. P. buvo įvardijamas, kaip renginio globėjas. Už koncerto transliaciją bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sumokėta. Tačiau jų bendrovei projektas buvo naudingas, nes žiūrovams buvo gautas tinkamo turinio renginys ir bendrovė įgijo socialinės atsakomybės įvaizdį.

22.57. Sprendžiant iš „(duomenys neskelbtini)“ anonsų ir koncerto vaizdo įrašų apžiūros (t. 67, b. 1. 3), projektui „(duomenys neskelbtini)“ anonsuoti buvo sukurti aštuoni vaizdo įrašai, kuriuose kiekviename R. P. įvardytas, kaip projekto globėjas. Koncerto metu R. P. taip pat buvo reklamuojamas. Aštuonis kartus buvo parodytas užrašas - „Prezidentas R. P.“, jo parašas ir paviešinta, kad R. P. yra paramos projekto globėju. Koncerto metu buvo parodytas reportažas su R. P.. Koncerto vedėjas du kartus pranešė, kad R. P. yra pagrindinis renginio rėmėjas. R. P. dešimt kartų buvo parodytas sėdintis salėje tarp koncerto žiūrovų. Taip pat koncerto metu, sėdintys tarp žiūrovų buvo parodyti partijos „(duomenys neskelbtini)“ lyderiai V. M., J. I. ir kiti partijos nariai.

22.58. Šie duomenys, apelianto teigimu, leidžia daryti išvadą, kad R. P., kaip partijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, taip pat partijos lyderiams V. M., J. I., o per juos ir partijai „(duomenys neskelbtini)“ renginys „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudingas, nes apie juos per televiziją visuomenėje buvo formuojamas teigiamas, socialiai atsakingų asmenų įvaizdis.

22.59. Sprendžiant iš 2013 m. rugsėjo 9 d. reklamos transliavimo paslaugų sutarties (t. 67, b. 1. 190-195), ši sutartis sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P.. Iš sutarties priedo Nr. 2 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo R. P. už 12 100 Lt su PVM atlygį (duomenys neskelbtini) televizijoje laikotarpyje nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2013 m. spalio 4 d. anonsuoti projektą „(duomenys neskelbtini)“. R. P. įsipareigojo apmokėti už reklamos transliaciją pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Iš PVM sąskaitos faktūros (t. 67, b. 1. 196) ir mokėjimo nurodymo (t. 67, b. 1. 197) matyti, kad R. P. už projekto „(duomenys neskelbtini)“ rėmimo reklamą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 12 100 Lt. 2013 m. projekto „(duomenys neskelbtini)“ anonsų transliavimo televizijoje grafikas (t. 67, b. 1. 5-10) patvirtina, kad projektas „(duomenys neskelbtini)“ televizijoje buvo anonsuojamas laikotarpyje nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki 2013 m. spalio 4 d. 18 val. 14 min., tai yra iki koncerto pradžios. Per šį laikotarpį 290 kartų buvo parodyta renginio „(duomenys neskelbtini)“ anonsų. Šie rašytiniai įrodymai leidžia teigti, kad R. P. pirko ir sumokėjo tik už savo reklamą renginio anonsuose, tačiau R. P. gavo reklamą ne tik renginio anonsuose, bet ir kartu su kitais partijos lyderiais gavo reklamą paramos koncerto „(duomenys neskelbtini)“ metu, už ką R. P. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo.

22.60. Liudytojų L. P., D. D., D. K. ir D. P. parodymai, 2013 m. rugsėjo 13 d. reklamos sutartis (t. 63, b. 1. 180-185) patvirtina, kad R. S. kilo idėja organizuoti renginį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame būtų surinktos lėšos zoologijos sodui paremti. R. S. ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendino projektą „(duomenys neskelbtini)“. Projekto globėju buvo R. P.. Įgyvendinant projektą „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patirtos išlaidos buvo apmokėtos lėšomis, gautomis iš įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę „(duomenys neskelbtini)“ rekomendavo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. G.. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ už renginį „(duomenys neskelbtini)“ iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo 80 000 Lt be PVM, iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 12 000 Lt be PVM.

22.61. Sprendžiant iš liudytojų L. M., R. K. – L. parodymų, 2013 m. rugsėjo 19 d. paramos sutarties ir SEB banko sąskaitos išrašo (t. 63, b. 1. 192-199, 200-201), 2013 m. rudenį R. S., o antro susitikimo metu ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. G. atvyko į AB „(duomenys neskelbtini)“, papasakojo apie prastą zoologijos sodo būklę, pristatė paramos projektą „(duomenys neskelbtini)“, organizuojamą koncertą, kurio metu bus renkamos lėšos zoologijos sodui ir paprašė, kad „(duomenys neskelbtini)“ renginiui skirtų paramą. 2013 m. rugsėjo 19 d. „(duomenys neskelbtini)“ su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė paramos sutartį ir projekto „(duomenys neskelbtini)“ finansavimui 2013 m. spalio 2 d. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 49 000 Lt.

22.62. 2013 m. rugsėjo 25 d. apie 10 val. 34 min. užfiksuotas telefoninis pokalbis (t. 3, b. 1. 42-44) tarp R. S. ir R. O. patvirtina, kad R. O. už darbus, atliktus organizuojant renginį „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė R. S., kuris spendė, kokias renginio „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas turi apmokėti J. G.. Taip pat R. S. davė nurodymus R. O., kad koncerto „(duomenys neskelbtini)“ metu pirmose eilėse būtų pasodintas R. P.; kad R. P. būtų ne vienas, su juo būtų matomas ir V. M.. Iš 2013 m. spalio 4 d. apie 12 val. 48 min. tarp R. S. ir D. K. vykusio telefoninio pokalbio (t. 3, b. 1. 80) matyti, kad R. S. nurodė D. K., jog koncerto „(duomenys neskelbtini)“ metu, prieš išeinant į reklamą ir sugrįžtant iš reklamos, būtų rodoma R. P., kaip globėjo, pavardė ir parašas. Sprendžiant iš 2013 m. rugsėjo 27 d. apie 12 val. 44 min. vykusio R. S. ir R. P. telefoninio pokalbio (t. 3, b. 1. 52-54), R. S. ir R. P. laikė save renginio šeimininkais ir sprendė, ar į koncertą „(duomenys neskelbtini)“ kviesti. Prezidentę. Pašnekovai nenorėjo, kad Prezidentė dalyvaudama koncerte atimtų dėmesį iš R. P.. Šis pokalbis apelianto manymu, patvirtina, kad R. S. ir R. P. pagrindiniu renginio „(duomenys neskelbtini)“ tikslu buvo ne surinkti kuo daugiau lėšų zoologijos sodui, o išreklamuoti R. P., V. M., tuo pačiu ir jų atstovaujamą partiją.

22.63. Iš 2013 m. spalio 2 d. apie 10 val. 07 min. vykusio R. A. R. ir A. D. telefoninio pokalbio (t. 3, b. 1. 58-59) matyti, kad zoologijos sodo direktoriui buvo žinoma, jog R. A. R. sprendė klausimus, susijusius su kviestiniais į paramos koncertą „(duomenys neskelbtini)“. A. D. pas R. A. R. atsiklausė dėl kvietimų perdavimo Kauno merui, kitiems pareigūnas. 2013 m. spalio 2 d. apie 11 val. 07 min. užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp R. A. R. ir L. Č. patvirtina, kad pastariesiems buvo žinoma, jog R. P. koncerto metu bus specialiai pasodintas ten, iš kur idealiai matysis televizijoje. R. A. R. informavo, kad jis sėdės šalia R. P. ir V. M..

22.64. Sprendžiant iš 2013 m. spalio 2 d. apie 11 val. 43 min., 2013 m. spalio 2 d. apie 12 val. 51 min., 2013 m. spalio 3 d. apie 12 val. 32 min. (t. 3, b. 1. 61, 61-62, 67-68) tarp R. S. ir R. A. R. vykusių telefoninių pokalbių, R. S. perdavė R. A. R. 500 kvietimų į koncertą „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos R. A. R. turėjo išplatinti tarp partijos narių. Tarp R. A. R. ir R. P. 2013 m. spalio 2 d. apie 21 val. 19 min. vykęs telefoninis pokalbis (t. 3, b. l. 65) patvirtina, kad R. P. žinojo, jog R. A. R. susijęs su renginio „(duomenys neskelbtini)“ organizavimu, domėjosi pas R. A. R., ar salė bus užpildyta. R. A. R. informavo, kad jis į Kauną atsivežė platinimui 500 kvietimų ir, jei pavyks išplatinti, salėje bus apie 2 500 žmonių. R. P. atsakė, kad neblogai. 2013 m. spalio 3 d. apie 13 val. 29 min. vykusio telefoninio pokalbio metu (t. 3, b. 1. 69-70) R. A. R. paprašė R. S. per D. atsiųsti dar 100 kvietimų į koncertą „(duomenys neskelbtini)“. Iš 2013 m. spalio 4 d. apie 22 val. 25 min. tarp R. A. R. ir V. S. vykusio telefoninio pokalbio (t. 3, b. 1. 84-85) matyti, kad V. S. žinojo, jog R. A. R. prisidėjo prie renginio „(duomenys neskelbtini)“. V. S. pripažino, kad yra didelis R. A. R. nuopelnas, jog renginyje buvo daug žmonių, kad renginys buvo gražiai parodytas per televiziją, o nuotraukos išviešintos internete, „15 min“, „(duomenys neskelbtini)“. V. S. pasveiko R. A. R. su geru renginiu. 2013 m. spalio 5 d. apie 11 val. 34 min. tarp R. A. R. ir K. K. užfiksuotas telefoninis pokalbis (t. 3, b. 1. 87-89) taip pat patvirtina, kad R. A. R. save laikė nusipelniusiu pagyrimo už renginį „(duomenys neskelbtini)“. R. A. R. pasigyrė K. K., kad renginys praėjo gerai, labdaros koncerte buvo labai daug, apie 5 000, žmonių, buvo surinkta daug pinigų ir K. K., kuris nuolat peikia R. A. R., turi įvertinti ir pliusą padėti. K. K. pagyrė R. A. R.. 2013 m. spalio 5 d. apie 16 val. 30 min. vykusio telefoninio pokalbio (t. 3, b. l. 89-90) metu R. P. padėkojo R. S. už renginį „(duomenys neskelbtini)“.

22.65. Taigi, A. R., A. D., L. P., D. D., D. K., D. P., L. M. ir R. K. – L. parodymai, kriminalinės žvalgybos duomenys ir aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. S., pasitelkdamas įmones „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. spalio 4 d (duomenys neskelbtini) salėje suorganizavo renginį „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo rodomas per televiziją TV3, kuriame buvo viešinami partijos „(duomenys neskelbtini)“ lyderiai R. P. ir V. M., o tuo pačiu partija, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę. R. S. įvykdė savo pažadus, susitarimą ir davė, o R. A. R. ir A. J. partijos naudai ir interesais priėmė kyšį, tai yra paramos koncertą „(duomenys neskelbtini)“. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis renginys nebuvo kyšiu, nepagrįsta. Šis renginys kyšiu tapo nuo tada, kai už jį R. S. buvo pažadėti viešieji pirkimai.

22.66. Iš rašytinių įrodymų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų matyti, kad įgyvendinant labdaros projektą „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš fizinių ir juridinių asmenų įsigijo paslaugų iš viso už 95 735,34 Lt (t. 44 esantys dokumentai). Sprendžiant iš D. P. parodymų, 2014 m. lapkričio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto (t. 47, b. 1. 15-19), UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, įgyvendinant labdaros projektą „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo paslaugų iš viso už 139 763,81 Lt (t. 47 esantys dokumentai). Specialisto išvadoje, atsakant į 46 klausimą (t. 40, b. 1. 181-184), nurodyta, kad pagal dokumentus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendindama projektą „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo paslaugų (prekių) už 90 379,93 Lt ir 5 355,41 Lt PVM, iš viso už 95 735,34 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendindama projektą „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo paslaugų (prekių) už 115 861,33 Lt ir 23 902,48 Lt PVM, iš viso už 139 763,81 Lt. Abi įmonės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgyvendindamos projektą „(duomenys neskelbtini)“, įsigijo paslaugų (prekių) už 206 241,26 Lt ir 29 257,89 Lt PVM, tai yra iš viso už 235 499,15 Lt. Šie bylos duomenys patvirtina, kad R. S. duoto, o R. A. R. ir A. J. partijos naudai ir interesais priimto kyšio, tai yra paramos renginio „(duomenys neskelbtini)“ vertė yra 235 499,15 Lt (68 205,27 Eur).

22.67. Aptartų duomenų visuma, prokuroro įsitikinimu, patvirtina, kad R. A. R., ir R. S. veiksmuose yra visi jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų - prekybos poveikiu, požymiai. Bylos duomenys ir jais nustatytos faktinės aplinkybės leidžia tvirtinti, kad R. A. R. ir R. S., kaltinimuose nurodytu būdu ir aplinkybėmis, prekiavo poveikiu.

Dėl juridinio asmens prekybos poveikiu

22.68. Apeliantas cituoja BK 226 straipsnio 7 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), BK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nurodo, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis (t. 53, b. 1. 18-34), partija „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), partija įregistruota adresu (duomenys neskelbtini)) nuo 2008 m. gegužės 6 d. įregistruota juridinių asmenų registre. Iš partijos įstatų matyti, kad partijos tikslas - tenkinti viešuosius interesus, todėl pagal CK 2.34 straipsnio 2 dalies nuostatas partija „(duomenys neskelbtini)“ laikytina viešuoju juridiniu asmeniu. Sprendžiant iš partijos įstatų 4, 5 straipsnių (t. 53, b. 1. 3-17), partija yra sudėtingos struktūros juridinis asmuo. Partijos struktūriniais padaliniais yra savivaldybių teritorijoje arba vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose įkurti skyriai, kuriems vadovauja pirmininkai, o jiems nesant, pavaduotojai. Aukščiausias skyriaus organas yra skyriaus narių susirinkimas arba konferencija, taryba ir pirmininkas. Partijos valdymo organais yra vienasmenis valdymo organas - pirmininkas ir kolegialus valdymo organas valdyba. Taip pat partijos valdymo organais yra kongresas, taryba ir prezidiumas. Partijos valdyba pirmininko teikimu tvirtina partijos atsakingąjį sekretorių, sekretoriato darbo reglamentą, atsakingojo sekretoriaus pareiginius nuostatus. Pagal įstatų 6 straipsnį partijos einamuosius reikalus tvarko sekretoriatas, kuris dirba pagal valdybos patvirtintą darbo reglamentą. Sekretoriatui vadovauja, priima į darbą ir atleidžia jo darbuotojus, tvirtina partijos pareigybių skaičių ir nustato jų apmokėjimo tvarką partijos atsakingasis sekretorius. Atsakingasis sekretorius sudaro ir pasirašo sutartis bei pasirašo apskaitos dokumentus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Valdybai nepatvirtinus atsakingojo sekretoriaus, jo funkcijas atlieka vienas iš partijos pirmininko pavaduotojų.

22.69. Byloje esanti 2012 m. gruodžio 19 d. neterminuota darbo sutartis (t. 153, b. 1. 112-115) patvirtina, kad R. A. R. nuo 2012 m. gruodžio 20 d. buvo partijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakinguoju sekretoriumi. Iš 2012 m. gruodžio 15 d. partijos „(duomenys neskelbtini)“ XI kongreso protokolo (t. 53, b. l. 70-73) matyti, kad R. A. R. patvirtintas partijos pirmininko R. P. pavaduotoju. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis (t. 53, b. 1. 2-33) R. A. R. nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2015 m. sausio 20 d. buvo partijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariu. Iš 2012 m. lapkričio 5 d. partijos „(duomenys neskelbtini)“ prezidiumo posėdžio protokolo (t. 53, b. 1. 35-56) matyti, kad R. A. R. buvo partijos prezidiumo nariu.

22.70. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. A. R. ėjo vadovaujančias pareigas viešajame juridiniame asmenyje ir galėjo formuoti partijos veiklos kryptis. Be to, R. A. R., būdamas partijos atsakinguoju sekretoriumi, buvo sudėtingos struktūros juridinio asmens padalinio, tai yra sekretoriato vadovu. Pagal partijos įstatuose nustatytus įgaliojimus partijos atsakingasis sekretorius R. A. R. turėjo teisę atstovauti partiją, veikti jos vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, kaip juridinio asmens atstovas, sudaryti ir pasirašyti sutartis su trečiaisiais asmenimis, atstovauti partiją priimant į darbą trečiuosius asmenis, Vyriausiajai rinkimų komisijai teikė partijos finansines ataskaitas (t. 53, b. 1. 88-103). Taip pat atsakingasis sekretorius R. A. R. turėjo teisę vadovauti sekretoriatui, kontroliuoti jo veiklą, nuspręsti dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo, tvirtinti partijos pareigybių skaičių, nustatyti jų apmokėjimo tvarką, sudaryti ir pasirašyti sutartis, priimti sprendimus dėl buhalterinės apskaitos dokumentų pasirašymo, o tuo pačiu ir kontroliavo juridinio asmens veiklą finansų srityje. Be partijos atsakingojo sekretoriaus parašo partijos buhalterė nevykdė mokėjimų.

22.71. Tai reiškia, kad R. A. R. ne tik ėjo vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje - partijoje „(duomenys neskelbtini)“, bet turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Todėl už R. A. R. padarytas veikas atsako partija, su sąlyga, kad fizinis asmuo nusikalstamas veikas padarė juridinio asmens naudai ir interesais.

22.72. Aukščiau aptarti duomenys bei jų pagrindu nustatytos aplinkybės, pasak apelianto, patvirtina, kad R. A. R. prekiavo poveikiu partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nes siekė nemokamai gauti ir gavo partijai, partijos valdymo organų pageidaujamą 235 499,15 Lt vertės renginį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo viešinami partijos lyderiai, o per juos ir pati partija. Partijos „(duomenys neskelbtini)“ kaltė pasireiškė tuo, kad partijos valdymo organai, partijos pirmininkas ir partijos valdyba priėmė sprendimus, įgyvendinti renginį „(duomenys neskelbtini)“ ir šį renginį finansuoti ne partijos, o kitų asmenų lėšomis, kuriuos turėjo įvykdyti partijos atsakingasis sekretorius.

22.73. R. P. pripažino, kad partijos valdymo organai priėmė sprendimus dėl renginio įgyvendinimo, tačiau neigė, kad jis žinojo apie R A. R. ir R. S. susitarimą prekiauti poveikiu, kad R. A. R. buvo pavesta domėtis viešaisiais pirkimai, kad R. S. buvo pažadėti viešieji pirkimai. Šiuos partijos pirmininko parodymus paneigia E. R. parodymų ir kriminalinės žvalgybos duomenų visuma, iš kurių matyti, kad D. A. B. buvo pristatęs E. R. R. A. R., kaip partijos žmogų, kuris kuruoja (duomenys neskelbtini), R. A. R. kišosi į valstybės institucijų darbą ir R. S. naudai įtakojo valstybės tarnautojus dėl viešųjų pirkimų, D. A. B. buvo pažadėjęs R. P. viešuosius pirkimus „atiduoti“ R. S., o dėl to iškilus problemoms, R. P. pavedė R. A. R. vykti pas D. B. ir kalbėti jo vardu, kad būtų įvykdyti R. S. duoti pažadai dėl viešųjų pirkimų. R. P. pats sprendė, kuris (duomenys neskelbtini) viešasis pirkimas turi būti „atiduotas“ R. S., o kuris M. K. įmonei. Iš 2013 m. lapkričio 15 d. vykusio pokalbio matyti, kad kuomet R. S. pasiskundė R. A. R., jog įgyvendino renginį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nelaimėjo visų žadėtų viešųjų pirkimų, R. A. R. pasiūlė eiti pas R. P. ir jam apie tai sakyti. Šis pokalbis leidžia teigti, kad R A. R. neveikė savavališkai ar slaptai nuo partijos vadovo. Partijos pirmininkas žinojo apie R. A. R. ir R. S. susitarimą prekiauti poveikiu ir toleravo tokius R. A. R. veiksmus. Ministrui bandant suskaidyti R. S. pažadėtus viešuosius pirkimus, R. P. davė nurodymą R. A. R. nuvykti pas D. A. B. ir R. P. vardu paveikti ministrą, kad R. S. pažadėti viešieji pirkimai nebūtų skaldomi į smulkesnius. Tokiu būdų partijos pirmininkas ne tik toleravo neteisėtus R. A. R. veiksmus, bet ir skatino atsakingąjį sekretorių paveikti ministrą.

22.74. Iš R. P. parodymų matyti, kad partijos pirmininkas ir partijos valdyba priėmė sprendimą įgyvendinti renginį „(duomenys neskelbtini)“. R. P. po renginio partijos valdyboje įvertino renginį, akcentavo, kad renginio metu buvo surinkta daug lėšų, renginyje buvo pilna salė žmonių, puikūs atlikėjai, todėl už renginį „(duomenys neskelbtini)“ padėkojo R. S. ir R. A. R.. Taigi partijos valdybos nariai žinojo, kad R. A. R. įvykdė valdybos sprendimus ir įgyvendino partijos projektą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame partijos lyderiai ir partija nemokamai ir neteisėtai gavo viešinimo paslaugas. Tai žinodami partijos valdybos nariai ne tik toleravo tokius R. A. R. veiksmus, bet juos ir skatino.

22.75. Iš R. A. R. telefoninių pokalbių matyti, kad atsakingasis sekretorius į renginį „(duomenys neskelbtini)“ platino kvietimus. Sprendžiant iš V. S. parodymų, R. A. R. rūpinosi, kad visa organizacija būtų sutelkta renginio „(duomenys neskelbtini)“ sėkmei, kad partijos skyriai deleguotų žmones į renginį. Taigi R. A. R. veikė viešai ir į renginio įgyvendinimą įtraukė visą partijos organizaciją. Bylos duomenys leidžia tvirtinti, kad partijos nariai, kviesti į renginį ar dalyvavę koncerte, ar koncertą matę per televiziją, žinojo, kad partija „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendino renginį „(duomenys neskelbtini)“, kad koncerto metu buvo reklamuojami partijos lyderiai, o per juos ir pati partija. Tačiau nieks partijoje nekontroliavo atsakingojo sekretoriaus veiklos. Partija nesukūrė efektyvių kontrolės organų.

22.76. Pagal partijos įstatus partijos ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja kontrolės komisija, kuri veikia pagal valdybos patvirtintą reglamentą ir vykdo valdybos pavedimus. Iš 2012 m. gruodžio 15 d. partijos „(duomenys neskelbtini)“ kongreso protokolo matyti, kad partijos kontrolės komisijos nariais patvirtinti A. G., B. K. ir J. S.. Iš A. G., kuris yra įgijęs inžinieriaus mechaniko specialybę, parodymų matyti, kad jis buvo kontrolės komisijos nariu, žinojo apie renginį „(duomenys neskelbtini)“ ir turėjo tikrinti partijos ūkinę ir finansinę veiką, tačiau neprisimena, kad kada nors būtų tekę tai daryti. Sprendžiant iš B. K. parodymų, ji net nežino, kad buvo išrinkta į partijos kontrolės komisijos narius. Partijos narių paraginta dalyvavo koncerte „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kaip kontrolės komisijos narė jokių darbų neatliko. J. S. apklausiama parodė, kad ji partijos kongresui teikė ataskaitas apie partijos ūkinę finansinę veiklą, tačiau pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų niekada netikrino, pasitikėjo buhalterės parengta ataskaita. Šie duomenys patvirtina, kad partijos kongresas tik formaliai, partijos įstatų verčiamas, išrinko partijos kontrolės komisiją ir visiškai nesiekė kontroliuoti partijos ūkinės finansinės veiklos, nors buvo pagrindas stiprinti kontrolės komisijos veiklą, nes partijos veiklai lėšų nepakako, buvo imami kreditai.

22.77. Pagal partijos įstatus partijos iždininkas tvarko partijos lėšas ir turtą bei, partijos pirmininkui ar valdybai pareikalavus, pateikia finansinės atskaitomybės ataskaitas. Iždininką partijos pirmininko teikimu tvirtina partijos kongresas. Į šias pareigas partijos pirmininkas teikė, o partijos kongresas paskyrė taip pat inžinieriaus mechaniko specialybę įgijusi V. J. K., iš kurio parodymų matyti, kad jis su buhalterija mažai susijęs, finansinę ataskaitą paruošdavo buhalterė D. M. ir partijos padėjėja D. K.. V. J. K. iš partijos būstinės gavo kvietimą ir dalyvavo koncerte „(duomenys neskelbtini)“, tačiau su partijos sudarytomis sutartimis iždininkas nesusipažino. Taigi partijos iždininkas netvarkė partijos lėšų ir turto, o partijos pirmininkas ir partijos kongresas tokių reikalavimų partijos iždininkui nekėlė.

22.78. Iš partijos valdybos narių parodymų matyti, kad partijos valdyba nereikalavo, o atsakingasis sekretorius R. A. R. neteikė ataskaitos apie savo veiklą, vykdant valdybos sprendimus ir įgyvendinant renginį „(duomenys neskelbtini)“. Iš V. P. parodymų matyti, kad partijos valdybos nariai veikė formaliai, valdybos nariai buvo tik statistai, kurie, kai pasakydavo, pakeldavo rankas, nes balsuoti prieš partiją negalima. J. V. apklausiama parodė, kad partijos valdybos nariai iš partijos skyrių nedalyvavo visuose valdybos posėdžiuose. Jiems buvo įdomu, kaip dirba partijos skyriai, o sutartys, finansiniai partijos klausimai valdybos narių nedomino ir jie nežino, kas ir už ką partijoje buvo atsakingas. Taigi partijos valdyba visiškai nekontroliavo partijos atsakingojo sekretoriaus ir jam sudarė sąlygas veikti neteisėtai.

22.79. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad partija „(duomenys neskelbtini)“ tyčia nesuformavo kompetentingų ir efektyvių partijos ūkinės finansinės veiklos organų, per juos nekontroliavo partijos ūkinės finansinės veiklos, partijos atsakingojo sekretoriaus veiklos ir tokiu būdu, esant sumažintam finansavimui, sudarė sąlygas partijos naudai ir interesais neteisėtai gauti pinigines lėšas ir paslaugas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą bylą nagrinėjant teisme, partija per savo atstovus prašė jai sugrąžinti uždraustos veikos rezultatus, tai yra pinigines lėšas, kurioms taikomi apribojimai. Šie duomenys leidžia tvirtinti, kad juridinis asmuo pripažįsta jo naudai padarytos nusikalstamos veikos rezultatus po fakto, ir ši aplinkybė patvirtina partijos „(duomenys neskelbtini)“ kaltę dėl prekybos poveikiu pagal BK 226 straipsnio 4 dalį.

22.80. Aptarti bylos duomenys patvirtina vieni kitus, o jų visuma leidžia daryti išvadą, kad nustatytuose R. A. R. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 4 dalyje požymiai, R. S. veiksmuose yra dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 3 dalyje požymiai, juridinio asmens - partijos „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje požymiai.

III. Atsiliepimų į prokuroro apeliacinį skundą argumentai

23. Išteisintasis R. S. ir jo gynėjas advokatas Sigitas Židonis atsiliepime į Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroro apeliacinį skundą prašo prokuroro apeliacinį skundą dalyje dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalies, kuria R. S. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) išteisintas, panaikinimo atmesti ir šioje dalyje Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. išteisinamąjį nuosprendį palikti galioti be pakeitimų.

23.1. Išteisintojo ir jo gynėjo teigimu, prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai prašo kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktus duomenis pripažinti įrodymais byloje ir jai remtis R. S. priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d., 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartyse išvardinti tik bendro pobūdžio žvalgybiniai veiksmai – patekimas į patalpas, patalpų apžiūra, daiktų, medžiagų pavyzdžių paėmimas, kitų žvalgybai reikalingų objektų paėmimas, jų apžiūra ir pažymėjimas. Šių veiksmų atlikimo metu buvo sankcionuotas ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka. Duomenų, kad patalpose būtų leista įrengti garso ar vaizdo įrašymo techniką ir padarytus įrašus panaudoti baudžiamojoje byloje, nėra.

23.2. Teismų praktikoje nurodyta, kad teismui tenka pareiga patikrinti, ar sankcionuojant veiksmus, dėl kurių kreipėsi kriminalinės žvalgybos subjektai, buvo laikomasi KŽĮ numatytų pagrindų. Įstatyme nustatytų kriminalinės žvalgybos veiksmų ir priemonių taikymo ir jų ribų nepaisymas ar kitoks piktnaudžiavimas daro juos neteisėtus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017).Teismo nutarties dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodyta sankcionuojamų kriminalinės žvalgybos veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar akmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti operatyvinius veiksmus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad netoleruotina, kai teismas nutarties rezoliucinėje dalyje tik perrašo prokuroro teikimo rezoliucinę dalį ir atitinkamą operatyvinės veiklos ar kriminalinės žvalgybos įstatymo straipsnį, nenurodydamas, kokie konkretūs veiksmai, priemonės ir kokia apimtimi gali būti vykdomi prieš asmenį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016).

23.3. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atlikti atitinkamus kriminalinės žvalgybos veiksmus teisinio pagrindo nebuvo ir pirmos instancijos teismas, remdamasis taip pat ir teismų praktika, pagrįstai tai konstatavo. Paminėtose Šiaulių apygardos teismo nutartyse, ne tik kad jokia apimtimi niekaip neatskleidžiamas sankcionuojamų kriminalinės žvalgybos veiksmų - techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka turinys, o tik pateikiama bendra šių priemonių sąvoka, pateikta KŽĮ 2 straipsnio 22 punkte. Tuo tarpu, šioje įstatymo nuostatoje yra labai aiškiai atskleidžiamas ir šios priemonės turinys, ribos ir apimtis. Vadinasi, teismo nutartyje privalo būti aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokį iš KŽĮ 2 straipsnio 22 punkte išvardytų veiksmų leidžiama kontroliuoti ar fiksuoti ir kokios techninės priemonės tam tikslui gali būti panaudotos. Jeigu šio reikalavimo nesilaikoma (kaip yra nagrinėjamu atveju), tai sudaromos sąlygos kriminalinės žvalgybos subjektams piktnaudžiauti, taikyti bet kokias priemones ir bet kur, pažeidžiant asmenų teisę į privatų gyvenimą.

23.4. Atsiliepime nurodoma, kad prokuroras, remdamasis kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-697/2018 pateiktais išaiškinimais, nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju negalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016 pateiktais išaiškinimais. Tačiau nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016, yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad anksčiau teismų praktikoje buvo suformuluoti ne tokie aukšti standartai operatyvinių veiksmų sankcionavimui pagal Operatyvinės veiklos įstatymą (toliau – OVĮ), lyginant su teismų praktika pagal šiuo metu galiojančias KŽĮ nuostatas. Nagrinėjamoje byloje kaip tik ir yra aktualūs būtent KŽĮ, o ne OVĮ nuostatų taikymo klausimai, todėl nėra pagrindo pritarti nurodytiems prokuroro argumentams.

23.5. Prokuroras, nurodydamas kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-976/2020 ir siekdamas sumenkinti paminėtų Šiaulių apygardos teismo nutarčių trūkumus, teigia, kad net ne visiškai tiksli teismo nutarties dėl neviešo pobūdžio veiksmų sankcionavimo rezoliucinė dalis ir joje nustatyti trūkumai, neva nelaikytini esminiais pažeidimais. Tačiau prokuroro nurodytoje kasacinėje nutartyje yra aptariami ir pasisakoma dėl visiškai kitokio pobūdžio, negu nagrinėjamoje byloje, teismo nutarčių trūkumų. Prokuroras nutyli, kad nurodytoje kasacinėje nutartyje yra reikšmingų nuosekliai pakartojamų išaiškinimų ir nagrinėjamai bylai. Joje pabrėžiama, kad nutarties dėl neviešo pobūdžio veiksmų sankcionavimo rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodyta sankcionuojamų veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-57-696/2017, Nr. 2K-285-976/2018). Leidimas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus turi būti kiek įmanoma tikslesnis, kad proceso dalyviai ir bylą nagrinėjantys teismai galėtų įvertinti tų veiksmų teisėtumą (teisinį pagrindą) ir pagrįstumą (faktinį pagrindą), būtent kad būtų aišku, kokie veiksmai, kur, prieš kokius asmenis, kiek laiko galėjo būti vykdomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180-976/2017, Nr. 2K-285-976/2018). Toks reikalavimas negali būti suprantamas kaip perteklinių duomenų nurodymas teismo nutartyse. Teismo sprendimuose turi būti nurodyti duomenys, kurie būtini teisiniam ir faktiniam kriminalinės žvalgybos veiksmų ar neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių (slaptų tyrimo veiksmų) pagrindui įvertinti; taip pat būtini teismo sprendimu leidžiamoms atlikti veiksmų apimtims (riboms) nustatyti, t. y. susiję su slaptai kontroliuojamo susižinojimo objektu (asmeniu, asmenimis), vieta, laiku (terminu) ir būdu (garso, vaizdo, kitoks kontroliavimas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-976/2018).

23.6. Pirmos instancijos teismas, konstatavęs, kad visi duomenys, užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose gauti neteisėtai, visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad tuo pačiu ir asmenų parodymai, kuriuose komentuojama neteisėtai gauta kriminalinės žvalgybos informacija yra gauti neteisėtai ir jais nuosprendyje negalima remtis.

23.7. Prokuroras, nesutikdamas su R. S. išteisinimu, plačiai aprašo išteisintojo R. S., R. A. R., R. P. ir daugybės kitų teisme apklaustų proceso dalyvių parodymus, tačiau nei vienas iš jų nėra davęs parodymų, kurie kaip nors pagrįstų R. S. kaltę.

23.8. Apeliaciniame skunde R. S. pažadą duoti kyšį partijai „(duomenys neskelbtini)“ ir jo susitarimas dėl kyšio davimo su R. A. R. bei A. J. bandoma įrodyti pirmiausia remiantis jų tarpusavio pokalbiais (dėl tokių įrodymų leistinumo jau pasisakyta). Tačiau netgi pripažinus tokius pokalbius leistinais įrodymais, prokuroras turėtų konkrečiai ir aiškiai pacituoti pokalbių frazes, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmiškas išvadas, kad R. S. pažada duoti konkretaus dydžio kyšį už konkretaus poveikio kažkam padarymą ir dėl to galiausiai susitaria su R. A. R. ir A. J.. Teismų praktikoje nurodoma, kad pasiūlymas duoti kyšį turi būti aiškus ir detalizuotas, neteisėto susitarimo šalių valia turi būti aiškiai išreikšta, aptartos ir detalizuotos jo sąlygos. Pasyvios prekybos poveikiu atveju objektyviai turi būti išreikštas ir pažadas atitinkamą asmenį paveikti, jis turi būti aiškiai ir suprantamai išdėstytas. Nagrinėjamos bylos medžiagoje nieko panašaus nėra.

23.9. Prokuroro akcentuojamas R. P. vaidmuo, organizuojant projektą ,,(duomenys neskelbtini)“ ir pravedant baigiamąjį koncertą, bei jo dalyvavimo sąlygos (apmokėjimas už globėjo statusą) niekaip nepatvirtina kažkokių R. S. korupcinio pobūdžio veiksmų, susijusių su šiuo projektu, o tik dar kartą patvirtina skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas. Byloje nustatytas faktas, kad nors partijos „(duomenys neskelbtini)“ struktūros ir atskiri jos nariai pakankamai aktyviai prisidėjo prie šio socialinio renginio ir tai pagrįstai galėjo būti kokia nors forma paskelbta, tačiau netgi ir tai nebuvo padaryta. Visur ir įvairiausiomis formomis buvo akcentuojama, jog tai yra socialinis projektas, visi apklausti liudytojais baigiamojo koncerto organizatoriai ir dalyviai kategoriškai teigė, kad renginys nebuvo siejamas su jokia partija, jokios partinės reklamos jame nebuvo (tai aiškiausiai patvirtina ir prie bylos pridėtas koncerto vaizdo įrašas).

23.10. Kartu išteisintasis ir jo gynėjas nurodo, kad nesuprantami prokuroro apeliacinio skundo prašymai dėl papildomų duomenų, susijusių su kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimu, išreikalavimo. BPK nenumato procesinio veiksmo, kad teismas ar konkretus teisėjas turėtų informuoti kitą teismą ar proceso dalyvius, kas buvo turima galvoje, sankcionuojant vienokių ar kitokių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą. Teismo nutarties, kuria buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, turinį gali įvertinti pats šią bylą nagrinėjantis teismas. Tuo tarpu duomenis, kurie buvo faktiniu pagrindu kreiptis į teismą su prašymais dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, jeigu jų nėra byloje, gali ir privalo pateikti pats prokuroras, organizavęs ir kontroliavęs ikiteisminį tyrimą, o ne prašyti tai padaryti teismą.

24. Nuteistasis R. A. R. atsiliepime į Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroro apeliacinį skundą prašo prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio atmesti.

24.1. Nuteistasis nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktų duomenų atitikties BPK 20 straipsnio reikalavimams. Nurodo, kad prokuroro šiuo aspektu apeliaciniame skunde pateikti argumentai yra nenuoseklūs, kasacinės instancijos teismo praktikoje, kuria remiasi apeliantas, nagrinėjamos skirtingos bylos aplinkybės, be to, atskiri kasacinių nutarčių fragmentai negali būti pagrindu pirmosios instancijos teismo išvadas dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktų duomenų nepripažinimo įrodymais pripažinti nepagrįstomis.

24.2. Prokuroras teisus, kad BPK 20 straipsnio nuostatos netaikomos, teismui sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus, tačiau pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali būti pripažinti ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.

24.3. Nagrinėjamos bylos kontekste aktuali yra KŽĮ redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d., tačiau KŽĮ 2 straipsnio 20 ir 22 punktai, 10, 11, 15 straipsniai, išskyrus 8 straipsnį, tuo metu pakeistą 3 kartus, nebuvo keičiami ir papildomi. Nurodyta KŽĮ redakcija įtvirtina slaptų informacijos rinkimo priemonių sistemą, kuri pati savaime neprieštarauja teisės (įstatymo) kokybės reikalavimams pagal Konvencijos 8 straipsnį. Esminė konkretaus asmens teisių pagal šią nuostatą apribojimo teisėtumo sąlyga - įstatyme nustatytų sąlygų ir tvarkos laikymasis kiekvienu konkrečiu atveju.

24.4. Nuteistasis cituodamas Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, susijusią su asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojimu, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo aspektu, nurodo, kad teisinis reguliavimas (tiek BPK, tiek KŽĮ) neatleidžia kriminalinės žvalgybos subjektų, prokurorų, teikiančių prašymus (teikimus) dėl kriminalinės žvalgybos priemonės taikymo, o teisėjų, priimančių sprendimus sankcionuoti tokių priemonių skyrimą (pratęsti jų taikymą), nuo pareigos įvertinti jos taikymo pagrįstumą ir proporcingumą.

24.5. Pagrindinė prielaida tinkamai įvertinti slaptų tyrimo veiksmų metu gautų duomenų leistinumą, taip pat ir patikimumą, yra bylą nagrinėjančiam teismui, taip pat ir kitiems proceso dalyviams, aiškus faktinis ir teisinis tokių veiksmų atlikimo pagrindas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje byla po bylos formuojami reikalavimai, susiję su faktiniu ir teisiniu slaptų tyrimo veiksmų pagrindais: sankcionavimo forma ir turiniu, taip pat jų realizavimo proporcingumu, trukme, ikiteisminio tyrimo pradėjimo laiku ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-51-507/2017, Nr. 2K-57-696/2017, Nr. 2K-180-976/2017).

24.6. Prokuroras savo skunde nurodo, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinės instancijos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016, nes joje nagrinėjamos aplinkybės nėra analogiškos, ir siūlo vadovautis, jo teigimu, aktualia kasacinės instancijos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-697/2018 priimta nutartimi. Prokuroro argumentai, pasak nuteistojo, šioje dalyje prieštaringi ir nenuoseklūs, nes laikantis apelianto logikos, nagrinėjamu atveju nei paminėta kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-15-697/2018, nei skunde taip pat minimos kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, Nr. 2K-5-976/2020 nėra analogiškos ir negali būti jomis vadovaujamasi, kadangi jose taip pat analizuojamos konkrečiu atveju taikytos įvairios neviešo pobūdžio priemonės vadovaujantis OVĮ, o ne KŽĮ, be to, kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-5-976/2020 apskritai savo turiniu nėra nei analogiška, nei panaši į nagrinėjamoje byloje nagrinėjamą situaciją, kadangi joje kalbama apie nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų taikymą remiantis BPK nuostatomis. Kartu nuteistasis pažymi, jog prokuroras selektyviai ir atsietai cituoja minėtų kasacinių nutarčių atskirus teiginius nuo bendro nutarčių konteksto.

24.7. Kasacinėje nutartyje byloje Nr. 2K-15-697/2018, nuteistojo teigimu, aktualu yra tai, jog joje kaip tik kalbama apie OVĮ ir KŽĮ taikymo skirtumus ir panašumus. Cituodamas paminėtoje nutartyje 8.4., 8.5. punktuose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus, nuteistasis nurodo, kad jie yra aktualūs, nagrinėjant prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl Šiaulių ir Kauno apygardos teismų 2013 m. gegužės 10 d., 2013 m. rugpjūčio 9 d., 2013 m. lapkričio 11 d., 2014 m. vasario 11 d., 2014 m. gegužės 8 d., 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarčių dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

24.8. Nuteistasis nurodo, kad iš ikiteisminio tyrimo įstaigos prašymų prokuratūrai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo jo (R. A. R.) atžvilgiu nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. rugpjūčio 9 d. bei prokuratūros teikimų teismui dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir sankcionavimo pratęsimo nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. rugpjūčio 9 d., Šiaulių ir Kauno apygardos teismų nutarčių dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, sankcionavimo pratęsimo nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki 2014 m. rugpjūčio 7 d. turinio analizės, atskirai ir sugretinus tarpusavyje, matyti, kad apygardos teismų nutartys, kaip esminis ir pagrindinis teisinis dokumentas, suteikiantis galimybę suvaržyti asmenų privatų gyvenimą ir asmens neliečiamumą, savo turiniu yra žymiai siauresnės ir skurdesnės teisine motyvacija, motyvai abstraktūs, nekonkretūs, nėra nurodytas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo faktinis pagrindas, nėra aiškių išvadų dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties vienokiam ar kitokiam BK straipsniui, jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami, tuo tarpu nutarčių rezoliucinėse dalyse teismai perrašė prokuratūros teikimų rezoliucines dalis. Nuteistasis atkreipia dėmesį į kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-976/2018 pateiktus išaiškinimus, kad „<...> prokuroro argumentas, kad pagal teismų praktiką turi būti vertinamas visas nutarties turinys ir sprendimo esmė, yra pagrįstas. Tačiau tai nereiškia, kad teismo nutarties rezoliucinė dalis gali būti tokio abstraktumo ar netgi netikslumo, kad iš esmės slaptus tyrimo veiksmus realizuojantys pareigūnai, laikydamiesi vidaus tvarkos, turėtų spręsti dėl konkrečių slaptų tyrimo veiksmų apimties, kas iš esmės reikštų teisės į privataus gyvenimo ribojimo apimtis.

24.9. KŽĮ 10, 11 ir 15 straipsniuose reglamentuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai yra savarankiški ir kiekvienas turi atskirą teisinį reglamentavimą, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai, prokurorai ir teismai nutartyse, pasak nuteistojo, traktuoja kaip vieną ir aprašo juos bendrai. Tokia praktika ne tik, kad netoleruotina, bet ir teisiškai ydinga. Tiek kompetentingų IT pareigūnų prašymuose sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus, tiek prokurorų teikimuose, o juo labiau teismų nutartyse aiškiai ir laikantis įstatymo reikalavimų be pagrindų privalo būti nurodyta ir, koks konkrečiai kriminalinės žvalgybos veiksmas bus atliekamas, jo atlikimo vieta, būdas, apimtis, asmuo, prieš kurį jis bus atliekamas, jo atlikimo terminas. Nagrinėjamoje byloje visose apygardos teismų nutarčių rezoliucinėse dalyse nurodytas tik kriminalinės žvalgybos veiksmo pavadinimas ir asmuo, prieš kurį jį atlikti, kai kuriose nutartyse nepamiršta nurodyti laikotarpio. Daugiau jokių kitų duomenų nėra nurodyta. Taigi, apygardos teismų nutartyse sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmas - techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, yra abstraktus, nekonkretus ir neatitinkantis KŽĮ nuostatų.

24.10. Be nurodytų trūkumų dar yra vienas bendras bruožas jungiantis ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų prašymus sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus ir vėliau juo pratęsti, atitinkamai prokuratūros teikimus, tai teiginiai - „<...> įprastais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais ir priemonėmis gauti minėtų asmenų kaltės įrodymų nepavyko <...> būtina sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka <...>“, ir apygardos teismų nutarčių teiginiai „<...> kitomis kriminalinės žvalgybos priemonėmis išaiškinti visas reikiamas aplinkybes, galimybės panaudotos, todėl kaip papildoma tyrimo priemonė skirtinas sekimas ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka <...>“. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo teigimu, kyla pagrįsta abejonė, ar apskritai kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti, o vėliau sankcionuoti pratęsimai laikantis KŽĮ, ar tik buvo viskas atliekama formaliai, nesigilinant ir netikrinant prašomų sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo (18 mėnesių prašoma leisti atlikti specialius tyrimo veiksmus, nurodant, kad įprastomis priemonėmis nieko nepavyksta, t. y. matomai net netaikant), t. y. nutarčių turinys nesvarbus, svarbu forma, kad yra teismo nutartis pasirašyta teisėjo.

24.11. Taigi, Šiaulių ir Kauno apygardos teismų 2013 m. gegužės 10 d., 2013 m. rugpjūčio 9 d., 2013 m. lapkričio 11 d., 2014 m. vasario 11 d., 2014 m. gegužės 8 d., 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartys neatitinka teisinio aiškumo ir nuspėjamumo kriterijų, kurie taikomi tiek įstatymui, kurio pagrindu gali būti ribojamos žmogaus teisės, tiek teismo sprendimui, kuriuo leidžiama riboti konkretaus žmogaus teisę į privatų gyvenimą. Šios nutartys gali būti laikomos teisėtomis tik pagal formą, nes jas priėmė tam įgaliotas subjektas, bet ne pagal turinį. Atitinkamai kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota informacija neatitinka BPK 20 straipsnio 2 ir 4 dalies reikalavimų. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepadarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo.

24.12. Kartu nuteistasis nurodo, kad nepagrįsti yra ir prokuroro prašymai kreiptis į Šiaulių apygardos teismą, STT dėl papildomos informacijos ir duomenų, susijusių su kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimu, išreikalavimo.

24.13. Nuteistasis nesutinka ir su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo jam priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl kyšio priėmimo iš R. S.. Dėl šio epizodo jis (R. A. R.) davė išsamius parodymus ir teismas juos įvertino, tuo pačiu buvo ištirti kiti byloje esantys įrodymai, kurie paneigė kaltinimo versiją. Pirmos instancijos teismas, šiame epizode priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, detaliai ir aiškiai motyvavo savo sprendimą, nurodė, dėl ko atmeta kitus įrodymus. Tuo tarpu apeliantas, prašydamas nuteisti jį, iš esmės remiasi tik kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota informacija, kuri teismo nėra pripažinta įrodymais, o kiti įrodymai - liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, kuriuos prokuroras cituoja, nepatvirtina bylai reikšmingų aplinkybių, kad jis (R. A. R.) padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

24.14. Byloje nustatyta, kad buvo vykdomas labdaringas renginys „(duomenys neskelbtini)“ ir visos jo metu surinktos lėšos buvo pervestos zoologijos sodui. Todėl nesuvokiama, kokiu pagrindu prokuroro skunde teigiama, kad R. A. R. šį renginį gavo kaip kyšį.

24.15. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes jis (R. A. R.) niekada nebuvo partijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujančiu organu ir tai patvirtina partijos įstatai, kuriuos prokuroras interpretuoja savaip. Visiškai nesuvokiami skundo argumentai, kad sprendimus dėl konkursų priiminėjo R. P., D. B., jais domėjosi ir poveikį darė A. P., E. R., A. J., buvo reklamuojamas V. M.. Byloje esantys pokalbiai leidžia daryti išvadą, kad sprendimus priėmė kiti asmenys, bet ne jis (R. A. R.), tačiau jokie kaltinimai minėtiems asmenims nėra pareikšti. Nuteistasis neneigia, kad domėjosi renginiu, nes tuo metu dirbo ir kitose pareigose - R. P., kaip Europos Parlamento nario, padėjėju, tačiau dėl šio renginio niekam jokio poveikio nedarė, todėl jo veiksmai negali būti traktuojami kaip nusikalstami. R. S. pats tiesiogiai bendravo su R. P., D. B., E. R., A. P. ir kitais asmenimis, jokios pagalbos iš jo (R. A. R.) jam nereikėjo. Iš byloje užfiksuotų pokalbių akivaizdu, kad jis (R. A. R.) kategoriškai nurodė, jog jam nieko nereikia, o R. S. tegul eina pas R. P. ir kalbasi su juo. Jis (R. A. R.) taip pat niekada dėl jokių konkursų nieko neprašė nei iš vieno asmens, jis negali atsakyti už kitų asmenų veiksmus ar vykdomus pokalbius.

24.16. Pasak nuteistojo, nėra logikos ir prokuroro prašyme paskirti jam realią penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu prašė už visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą ketveriems metams ir 500 MGL (18 830 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams, paskiriant įpareigojimą. Tuo tarpu, apeliaciniu skundu prokuroras prašo jį (R. A. R.) pripažinti kaltu tik dėl vieno epizodo, dėl kurio buvo išteisintas, tačiau prašo griežtesnės realios bausmės. Be kita ko, nuteistasis nurodo, kad procesas šioje byloje yra užsitęsęs – trunka jau aštuonerius metus. Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika dėl pernelyg ilgai užsitęsusio proceso nuteistiems asmenims paprastai skiriama bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. Be to, po pareikštų nepagrįstų kaltinimų, jis susirgo sunkiomis ligomis, jam yra atlikta širdies operacija, artimiausiu metu planuojama atlikti dar vieną sunkią operaciją. Dėl jam diagnozuotų sunkių ligų jis negali atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Šios aplinkybės buvo žinomos nuo ikiteisminio tyrimo, dėl jų yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas, priimdamas procesinį sprendimą jo (R. A. R.) atžvilgiu, tačiau šios aplinkybės prokuroro nutylimos. Nuteistasis akcentuoja ir tai, kad jis praeityje nėra teistas, charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu yra senatvės pensininkas, turi pastovią gyvenamąją vietą.

IV. Proceso dalyvių prašymai

25. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji V. B., R. A. R., G. R., P. K., J. G., juridinio asmens politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. P., jų gynėjai prašė teismo jų pateiktus apeliacinius skundus tenkinti. Taip pat nuteistasis R. A. R., juridinio asmens politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. P., išteisintasis R. S., jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

25.1. Prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų V. B., R. A. R., G. R., P. K., J. G., juridinio asmens politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. P., jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti.

V. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Rolando Stankevičiaus, nuteistojo R. A. R. apeliaciniai skundai atmetami. Nuteistojo V. B. ir jo gynėjo advokato Zigmo Pečiulio, nuteistųjų G. R., P. K., nuteistojo J. G. gynėjo advokato Arvydo Pociaus, juridinio asmens politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. P. ir gynėjo advokato Juozo Gaudučio apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

26. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

27. Nagrinėjamu atveju, nuteistieji R. A. R., P. K., G. R., V. B., nuteistųjų V. B., J. G., juridinio asmens – politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir gynėjai, apeliaciniais skundais atitinkamai nesutinka su teismo procesiniu sprendimu pripažinti juos kaltais dėl jiems inkriminuotų veikų, paskirtų bausmių. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl kaltintų asmenų – R. A. R., juridinio asmens politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“, R. S. išteisinimo dėl atskirų nusikalstamų veikų. Apeliantai savo prašymus grindžia baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimais, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikytu baudžiamuoju įstatymu, kas, pasak jų, lėmė neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo nuosprendžio priėmimą, prašant apeliaciniuose skunduose nurodytas skundžiamo nuosprendžio dalis naikinti ir priimti naują procesinį sprendimą. Taigi, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma prokuroro, nuteistųjų, jų gynėjų apeliaciniuose skunduose. Įvertinus pirmosios instancijos teismo ištirtų ir išanalizuotų įrodymų turinį, nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų rūšį, specifiką, bendrą veikimą, siekiant išvengti argumentų ir motyvų pasikartojimo dėl besikartojančių apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegijos bus pasisakoma bendrai.

Dėl baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų

28. Nuteistasis R. A. R., nuteistojo V. B. gynėjas apeliaciniuose skunduose kelia pirmosios instancijos teismo šališkumo klausimą. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad apygardos teismo šališkumą apeliantai iš esmės sieja su skundžiamo nuosprendžio surašymo trūkumais, jame pateiktu įrodymų, duomenų netinkamu vertinimu, motyvų dėl atskirų įrodymų vertinimo nepateikimu, neišsamiu įrodymų ištyrimu, netinkamu materialinės bei procesinės teisės normų taikymu.

29. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudedamųjų dalių. Teismų praktikoje šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61/2010, Nr. 2K-150-689/2019, Nr. 2K-181-648/2019, Nr. 2K-5-976/2020). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką teismo nešališkumo principas negali būti suvokiamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-67-746/2015, Nr. 2K-217-699/2015, Nr. 2K-225-303/2019, Nr. 2K-269-719/2019).

30. Pirmiau apeliantų nurodytos aplinkybės, jas vertinant aukščiau aptartos teismų praktikos kontekste, negali būti laikomos teismo šališkumo požymiu, jeigu nėra kitų teismo šališkumą rodančių, faktiniais duomenimis pagrįstų aplinkybių. Apeliantų skunduose tokios aplinkybės nėra atskleistos, o teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių teisėjas ar teismas negalėtų nagrinėti bylos, nenustatė. Tai, kad apygardos teismas dėl byloje esančių duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų vertinimo padarė kitokias išvadas bei priėmė kitokius sprendimus, nei nuteistieji bei jų gynėjai tikėjosi, savaime nereiškia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kad teismas padarė esminius BPK pažeidimus – bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai ar priėmė nepagrįstą ir (ar) neteisėtą sprendimą.

31. Nuteistasis R. A. R. apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo šališkumą patvirtina dar bylos nagrinėjimo apygardos teisme pradžioje akcentuotos aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. A. R. gynėjas vienam iš teisėjų kolegijos narių, visai teisėjų kolegijai ir Panevėžio apygardos teismui pareiškė nušalinimą, motyvuodamas tuo, kad jo ginamojo sutuoktinė advokatė A. R. teisėjo E. V. sūnaus byloje (nusikalstama veika susijusi su 2002 m. įvykusiu eismo įvykiu, kurio metu žuvo žmogus) atstovavo nukentėjusiuosius, teisėjas E. V. tarp kolegų – Panevėžio apygardos teismo teisėjų (ypač nagrinėjančių baudžiamąsias bylas), turi didžiulį autoritetą, be to, šio teisėjo sutuoktinė šiam teisme dirba vertėja, kas neva patvirtina esant ne tik paminėto teisėjo, visos teisėjų kolegijos, bet ir Panevėžio apygardos teismo subjektyvųjį nušalinimo pagrindą. Be nurodytų aplinkybių, kaip viso teismo nušalinimo pagrindą gynėjas nurodė ir tai, kad Panevėžio apylinkės teismo, kurio išorinio administravimo subjektas yra Panevėžio apygardos teismas, teisėjas sankcionavo neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones, byloje keliamas buvusio Panevėžio STT vadovo, Seimo nario P. U. (būtent STT atliko ikiteisminį tyrimą byloje) vaidmuo, inicijuojant šią bylą, kurio įtaka Panevėžyje vykstantiems teisėsaugos procesams bent jau viešojoje erdvėje pateikiama kaip savaime suprantamas ir žinomas faktas (t. 165, b. l. 113–114). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisėjų kolegijos narys teisėjas E. V. dėl konkrečiai jį liečiančio gynybos nurodyto nušalinimo pagrindo posėdžio metu padarė pareiškimą. Teisėjas nurodė, kad objektyviai jokių priežasčių, kas galėtų būti nušalinimo pagrindu, nėra, jis nėra nusiteikęs nei prieš kaltinamąjį R. A. R., nei prieš jo sutuoktinę advokatę A. R.. Sprendžiant iš teisiamojo posėdžio protokolo, nurodytų aplinkybių pagrindu R. A. R. gynėjo pateiktą nušalinimą tiek kiti du teisėjų kolegijos nariai, tiek ir visa teisėjų kolegija motyvuotai atmetė kaip paremtą deklaratyviomis aplinkybėmis ir subjektyvia nuomone (t. 165, b. l. 123). Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, neatsiradus byloje jokių naujų teismo šališkumą patvirtinančių faktinių duomenų, nėra pagrindo nesutikti.

32. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, neturi pagrindo abejoti žemesnės instancijos teismo nešališkumu nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme, todėl daro išvadą, kad apeliantų argumentai dėl bylą iš esmės nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumo nepagrįsti.

33. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose taip pat pateikta teiginių, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė įrodinėjimo tvarkos, BPK 20 straipsnyje nustatytų sąlygų, neteisingai vertino byloje esančius duomenis, surašė įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį sprendimą (BPK 305 straipsnis) ir pan., tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvūs ir iš esmės pagrįsti vien tik nesutikimu su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis.

34. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Įvertintinas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K- 251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-237-689/2018 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-85-976/2018).

35. Analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį, nėra pagrindo išvadai, kad nebuvo laikomasi BPK 305 straipsnio nuostatų. Skundžiamas nuosprendis iš esmės atitinka jam keliamus reikalavimus, jame ne tik aprašytos padarytos veikos, išdėstyti bylos įrodymai, bet ir aptartas byloje nustatytų kaltininkų padarytų nusikaltimų įrodytumas byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų kontekste. Apeliantų teiginiai, susiję su nuosprendžio surašymo ypatumais, kurie pagrįsti tik jų ginčijamomis pozicijomis dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra padarytų techninių / rašybos klaidų, kaip antai aprašomojoje nuosprendžio dalyje aprašant veikas, nustatytas pirmosios instancijos teismo faktines aplinkybes, ne visuomet yra nurodyti pasirašytų reklamos sutarčių numeriai (pvz.: tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), klaidingai nurodytos tam tikros datos (pvz.: sąskaitos faktūros data ir kt.), nuosprendžio rezoliucinėje dalyje P. K. atidedant paskirtos bausmės vykdymą, nurodant BK 75 straipsnį, nenurodyta šio straipsnio 2 dalis ir pan., tačiau šios klaidos lengvai suvokiamos, nuosekliai skaitant visą nuosprendžio tekstą, todėl nevertinamos kaip turėjusios lemiamos įtakos, sprendžiant byloje kaltintų asmenų kaltės, bausmės klausimą, juo labiau kaip tokios, kurios būtų nulėmę šių asmenų teisės į tinkamą gynybą ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimus. Konkrečiu atveju, apeliantų reiškiamas nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu, ginčijant teismo motyvus ir padarytas išvadas, nurodant padarytus galimus pažeidimus, laikytinas jų pozicija, kuri savaime nereiškia, kad buvo padaryti teisės pažeidimai. Kita vertus, BPK pažeidimai, padaryti teismui priimant galutinį procesinį sprendimą, net jei jie ir esminiai, gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, kadangi tokios instancijos teismas turi jurisdikciją ir BPK normų suteiktas galimybes ištaisyti žemesnės instancijos teismo padarytus teismo procesinio sprendimo surašymo trūkumus (aplinkybių remiantis teismų išnagrinėtais įrodymais nustatymą, patikslinimą, pakeitimą, trūkstamų motyvų išdėstymą), kas nereiškia nuteistųjų teisių suvaržymo, nes apeliacine tvarka byla nagrinėjama pagal jų skundus, laikantis teisingo proceso garantijų, teismo posėdyje galint patikrinti įrodytomis pripažintas nustatytas aplinkybes ir apeliacinės instancijos teismui turint pareigą pateikti motyvuotus atsakymus į apeliacinių skundų argumentus bei reikalavimus.

36. Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos bus išsamiau pasisakyta, atsakant į apeliantų apeliacinių skundų argumentus dėl konkrečių nusikalstamų veikų.

Dėl Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktų duomenų (ne)pripažinimo įrodymais

37. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas iš esmės visus kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, atliekant teismo sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus, surinktus duomenis (išskyrus sekimo metu gautus duomenis) pripažino gautais neteisėtu būdu, neturint tokių duomenų gavimui ir kaupimui būtino teismo leidimo, bei neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų leistinumui keliamų reikalavimų.

37.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu apygardos teismo sprendimu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl byloje atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų, o tuo pačiu ir jų metu gautų duomenų teisėtumo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neteisingai vertino teismo nutartis, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, neteisingai taikė KŽĮ, BPK 20 straipsnio nuostatas, dėl ko nepagrįstai atmetė kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktus duomenis, taip pat šiuos duomenis komentavusių liudytojų parodymus.

37.2. Pažymėtina, kad slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ginamas ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Taigi tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, motyvuotu teismo sprendimu, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, paisant proporcingumo reikalavimų. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyR., patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K-48-788/2018, Nr. 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

37.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nors ir išvardino Šiaulių apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartis, nurodė jomis kriminalinės žvalgybos tyrimo metu prieš R. A. R., R. S., P. K., J. G., E. R. sankcionuotus KŽĮ 10, 11, 15 straipsniuose numatytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, priemones, tačiau nepateikė jokių motyvų dėl teisinio ir faktinio pagrindo tokius veiksmus atlikti buvimo.

37.4. Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, numatytus KŽĮ 10, 11 straipsniuose, yra apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys, tuo tarpu teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmą, numatytą KŽĮ 15 straipsnyje, yra kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar įgalioto vadovo pavaduotojo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto pareigūno motyvuoti teikimai (iki 3 dienų) arba prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (ne ilgesniam nei trijų mėnesių terminui), motyvuota teisėjo nutartis priimta pagal prokuroro motyvuotą teikimą sankcionuoti sekimo pratęsimą, taip pat apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys tuo atveju, kai sekimo metu bus naudojamos techninės priemonės specialia tvarka. Faktinis pagrindas nustatytas KŽĮ 8 straipsnyje – tai tam tikra informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie paminėtame straipsnyje išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis.

37.5. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų 2013 m. gegužės 9 d. Nr. S1-213KF, 2013 m. rugpjūčio 9 d. Nr. S1-356KF, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2013 m. rugsėjo 16 d. Nr. S5-33KF, 2013 m. lapkričio 8 d. Nr. S5-46RN, 2013 m. gruodžio 16 d. Nr. S5-50RN, 2014 m. vasario 11 d. Nr. S5-03RN, 2014 m. kovo 17 d. Nr. S5-08RN, 2014 m. gegužės 8 d. Nr. S5-13RN, 2014 m. liepos 7 d. Nr. S5-15RN, 2014 m. rugpjūčio 7 d. Nr. S5-17RN teikimų dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, sankcionavimo pratęsimo (t. 2, b. l. 35–97, 130–136) pagrindu buvo priimtos Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. Nr. ĮS4-132KF, 2013 m. rugpjūčio 9 d. Nr. ĮS4-214KF, 2013 m. rugsėjo 17 d. Nr. ĮS4-248KF, 2013 m. lapkričio 11 d. Nr. ĮS4-329RN, 2013 m. gruodžio 17 d. Nr. ĮS4-367RN, 2014 m. vasario 11 d. Nr. ĮS4-50RN, 2014 m. kovo 17 d. Nr. ĮS4-82RN, 2014 m. gegužės 8 d. Nr. ĮS4-144RN, 2014 m. liepos 8 d. Nr. ĮS4-185RN, Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. Nr. RS4-723 nutartys (t. 2, b. l. 98–118, 137–141), kuriomis sankcionuotas ir pratęstas R. A. R., R. S., P. K., E. R. atžvilgiu techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka; slaptas patekimas į šių asmenų darbo vietas ir pagalbines patalpas, jų apžiūra, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimas, jų apžiūra ir (ar) pažymėjimas; sekimas; J. G. atžvilgiu sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, sekimas. Taigi, teisinio pagrindo atlikti paminėtus kriminalinės žvalgybos veiksmus, naudoti technines priemones specialia tvarka prieš nurodytus asmenis buvimas nagrinėjamoje byloje abejonių nekelia.

37.6. Kita vertus, užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo, o tuo pačiu ir jų atlikimo, teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, kaip minėta, turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (faktinis pagrindas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, Nr. 2K-57-696/2017).

37.7. Iš bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme byloje buvusių kriminalinės žvalgybos subjekto – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) iš dalies išslaptintų 2013 m. gegužės 9 d. Nr. 3S-01-430, 2013 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 3S-01-733, 2013 m. lapkričio 7 d. Nr. 3S-01-1040, 2013 m. gruodžio 16 d. Nr. 3S-01-1152 prašymų dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir sankcionavimo pratęsimo, atitinkamai ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų 2013 m. gegužės 9 d. Nr. S1-213KF, 2013 m. rugpjūčio 9 d. Nr. S1-356KF, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2013 m. lapkričio 8 d. Nr. S5-46RN, 2013 m. gruodžio 16 d. Nr. S5-50RN teikimų, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. Nr. ĮS4-132KF, 2013 m. rugpjūčio 9 d. Nr. ĮS4-214KF, 2013 m. lapkričio 11 d. Nr. ĮS4-329RN, 2013 m. gruodžio 17 d. Nr. ĮS4-367RN nutarčių matyti, kad jokia informacija apie kriminalinės žvalgybos objektų – R. A. R., R. S., E. R., galimai rengiamų, daromų nusikalstamų veikų aplinkybes, iš kurios būtų galima spręsti apie galimai atliekamų neteisėtų veiksmų atitiktį konkrečiam BK straipsniui, jo daliai, nėra nurodyta, paminėtuose prašymuose bei teikimuose apsiribota nurodytų asmenų galimai rengiamų, daromų nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal konkretų baudžiamojo įstatymo straipsnį – atitinkamai R. A. R. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 ir 2 dalį, E. R. pagal BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalį, o R. S. pagal BK 227 straipsnio 1 ir 2 dalį, tuo tarpu šiame punkte paminėtose nutartyse net ir kriminalinės žvalgybos objektų galimai rengiamų, daromų nusikalstamų veikų kvalifikacija nėra nurodyta, pateikiama tik nuoroda į teikimus. Kitose prieš tai 37.5. punkte nurodytose teismų nutartyse informacija apie asmenų galimai rengiamas, daromas nusikalstamas veikas, jų kvalifikaciją taip pat nėra nurodyta, vėlgi dėl asmenų tiriamų galimai rengiamų, daromų nusikalstamų veikų kvalifikacijos pateikiama nuoroda į teikimus.

37.8. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti faktinį kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimo, kriminalinės žvalgybos veiksmų, priemonių sankcionavimo (sankcionavimo pratęsimo) pagrindą, įpareigojo prokurorą pateikti nurodytus duomenis. Iš prokuroro, vykdant teismo įpareigojimą, pateiktų STT Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus Žvalgybinės informacijos poskyrio vyresniojo specialisto 2013 m. balandžio 29 d. pažymos apie gautą kriminalinės žvalgybos informaciją Nr. S8-14-512, STT Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto 2013 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. S8-14-550 pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą matyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo prieš R. A. R., E. R. pradėjimo, kartu ir kriminalinės žvalgybos veiksmų, priemonių Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi Nr. ĮS4-132KF sankcionavimo pagrindu buvo kriminalinės žvalgybos subjekto turima kriminalinės žvalgybos informacija apie Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro patarėjo E. R. galimai rengiamas ir daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bei politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pavaduotojo, atsakingojo sekretoriaus R. A. R. galimai rengiamas ir daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 ir 2 dalyje, t. y., be kita ko, informacija apie tai, kad paminėti asmenys galimai vykdo korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ narių protegavimu į vadovaujančias pareigas (duomenys neskelbtini) ministerijos kuruojamose įstaigose tikslu ateityje šių asmenų pagalba sudaryti sąlygas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) laimėti viešuosius konkursus dėl valstybės tarnautojų mokymo kursų rengimo; kad E. R., piktnaudžiaudamas užimamomis pareigomis bei atstovaudamas politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ interesus, galimai susitarė su R. A. R., kad pastarojo pasiūlytas kandidatas į (duomenys neskelbtini) direktoriaus poziciją, t. y. R. L., užims šias pareigas, o R. L. tapus (duomenys neskelbtini) vadove, galimai bus siekiama, jog mokymo paslaugas (duomenys neskelbtini) reguliavimo sričiai priskirtoms įstaigoms/įmonėms ir kitoms valstybinėms įstaigoms teiktų (duomenys neskelbtini), už kurias dalis gautų pinigų galimai būtų skirti neteisėtai politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ paramai; kad R. L., kuri nėra partijos „(duomenys neskelbtini)“ narių sąrašuose, įdarbinus į (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigybę (įsteigus naują etatą), netrukus ji (duomenys neskelbtini) ministro, partijos „(duomenys neskelbtini)“ nario, D. A. B. įsakymu buvo įgaliota laikinai atlikti (duomenys neskelbtini) direktoriaus funkcijas; kad E. R. galimai susitarė su R. L., jog padės jos vadovaujamai įstaigai laimėti mokymo (kvalifikacijos ugdymo) paslaugų viešojo pirkimo konkursus ir sudaryti sutartis su įvairiomis institucijomis bei įstaigomis, siekiant tokiu būdu gauti kuo daugiau pajamų, kurių dalį ateityje galimai pasisavins; kad E. R. galimai organizavo R. L. susitikimą su <...>, kurio metu galimai buvo susitarta dėl <...> vadovaujamos įstaigos dalyvavimo projektuose (mokymo, ugdymo kursų pirkimo), kuriuos rengia (duomenys neskelbtini) (t. 173, b. l. 148–149; t. 174, b. l. 176–178). Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas prieš R. A. R. buvo pradėtas, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi Nr. ĮS4-132KF kriminalinės žvalgybos veiksmai, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka prieš šį kriminalinės žvalgybos objektą sankcionuoti, esant informacijai apie KŽĮ 8 straipsnyje nurodytus galimai rengiamus, daromus apysunkius ir sunkius nusikaltimus, t. y. esant įstatyme numatytam faktiniam pagrindui.

37.9. Prokuroro papildomai į bylą pateikti iš dalies išslaptinti dokumentai (t. 173, b. l. 150–154; t. 174, b. l. 179–187) kartu su jau byloje buvusiais kriminalinės žvalgybos subjektų dokumentais (t. 1, b. l. 7–42, 67–123, 149–151; t. 2, b. l. 8–10, 14–33, 44–46, 50–63, 66–68, 72–97, 123–126, 132–136), patvirtina ir tai, kad prieš R. A. R. kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo tęsiamas, aukščiau paminėtomis Šaulių apygardos teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis kriminalinės žvalgybos veiksmų, techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimas pratęsiamas, kriminalinės žvalgybos byla papildoma naujais tiriamaisiais (KŽ tyrimas prieš R. S. (nuo 2013 m. rugsėjo 13 d.), P. K. (nuo 2014 m. vasario 10 d.), J. G. (nuo 2014 m. liepos 3 d.) atliekamas), prieš juos sankcionuojami kriminalinės žvalgybos veiksmai, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka (sankcionuojamas jų pratęsimas, išskyrus prieš J. G.), taip pat esant faktiniam pagrindui. Sprendžiant iš STT Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo specialisto 2013 m. rugsėjo 13 d. pažymoje apie gautą informaciją Nr. S8-14-1054, STT Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyr. specialisto 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarime Nr. S8-14-1055 papildyti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą <...> naujais tiriamaisiais užfiksuotų duomenų, atliekant, tame tarpe prieš R. A. R., KŽ tyrimas, buvo gauta duomenų ir apie R. S. galimai rengiamas, daromas į KŽĮ 8 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų sąrašą patenkančias nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 1, 2 dalyje. Buvo gauta informacijos, kad <...> galimai yra įtakojamas partijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakingojo sekretoriaus R. A. R., derinant ir ruošiant dokumentus (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose; <...> sistemingai lankosi partijos „(duomenys neskelbtini)“ būstinėje, kur galimai R. A. R. informuoja apie numatomus viešuosius pirkimus bei konkursus (duomenys neskelbtini), po ko R. A. R. galimai nurodo jam, kas ir kodėl turi laimėti tam tikrus viešuosius pirkimus; suderinęs su R. A. R. veiksmus ir gavęs žodinį pastarojo pritarimą, <...> galimai derina projektus (duomenys neskelbtini), kad viešuosius pirkimus laimėtų partijos „(duomenys neskelbtini)“ rėmėjai ar partijai lojalūs verslininkai, verslo grupės; <...>, būdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patarėju, galimai derina, planuoja, įtakoja asmenis, atsakingus už (duomenys neskelbtini) viešuosius pirkimus, atlikti neteisėtus veiksmus; <...> už tai galimai gauna neteisėtą atlygį arba jo galimai vykdoma neteisėta veikla ir iš jos gauti pinigai užtikrina partijos „(duomenys neskelbtini)“ finansavimą; tuo tarpu R. S., atstovaudamas savo interesams ir betarpiškai bendraudamas su R. A. R. partijos „(duomenys neskelbtini)“ būstinėje apie palankumą partijai, galimai siekia savo vadovaujamų įmonių protegavimo (duomenys neskelbtini) ar jai pavaldžiose institucijose skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose; R. S., galimai neteisėtai iš anksto suderinęs pirkimo sąlygas ir laimėdamas viešuosius pirkimus, tikisi finansinės naudos sau ir siūlo finansinę paramą partijai „(duomenys neskelbtini)“ bei jos pirmininkui R. P..

37.10. Iš paminėtų dokumentų matyti ir tai, kad, tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą, taip pat buvo gauta duomenų apie R. A. R. galimai rengiamas, daromas į KŽĮ 8 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų sąrašą patenkančias nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1, 2, 4 dalyje, R. S. – nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 3 dalyje, BK 226 straipsnio 1, 3 dalyje, P. K. - nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1, 3 dalyje, BK 227 straipsnio 1, 2 dalyje, BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 1, 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, J. G. – nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1, 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje. Tyrimo eigoje buvo gauta informacija, kad R. S., užsitikrinęs partijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovybės palaikymą, galimai siekia, kad jo atstovaujamos įmonės ar verslo partneriai iš anksto, galimai neteisėtai, suderinę viešojo pirkimo sąlygas ar kainas, laimėtų viešuosius pirkimus ministerijose, kurioms vadovauja partijos „(duomenys neskelbtini)“ deleguoti ministrai. Tuo tikslu, R. S. betarpiškai bendrauja, derina, reikalauja informacijos iš partijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakingojo sekretoriaus R. A. R., (duomenys neskelbtini) ministro patarėjo E. R. <...>, galimai už tai žadėdamas nemokamai reklamuoti partiją „(duomenys neskelbtini)“. R. S. partijos „(duomenys neskelbtini)“ būstinėje galimai gauna detalius duomenis ir neviešą informaciją apie rengiamus, vykdomus viešuosius pirkimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ministerijoje, po ko, visą informaciją ir medžiagą galimai perduoda <...> su nurodymais ką daryti. <...> gaudama iš R. S. galimai neviešą informaciją apie konkursinę medžiagą, technines specifikacijas, kainas, galimai ruošia dokumentus viešųjų pirkimų konkursams ir tiesiogiai, galimai neteisėtai, konkursinės medžiagos technines specifikacijas, galimai derina su viešąjį pirkimą organizuojančio departamento vadovu <...>, tikslu laimėti viešąjį pirkimą.

37.11. Be kito ko, KŽ tyrimo metu buvo gauta informacija, kad R. A. R., būdamas atsakinguoju partijos „(duomenys neskelbtini)“ sekretoriumi bei veikdamas savo bei partijos interesais, yra galimai suinteresuotas projekto „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), kurio vertė 10 523 911,38 Lt bei kurio objektas padalintas į du ir pirkimo procedūros nėra baigtos, vykdymo eiga bei partijai naudinga pirkimo baigtimi. K. K., kuris iki 2013 m. lapkričio 1 d., būdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patarėju, buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) projekto įgyvendinimą ir techninių specifikacijų parengimą, apie šio projekto įgyvendinimo eigą galimai nuolat informavo R. A. R.. K. K. išėjus iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) projekto įgyvendinimą ir kuravimą perėmė (duomenys neskelbtini) Elektroninės valdžios politikos skyriaus vedėjas R. J., kuris, prieš K. K. paliekant vyriausiojo patarėjo pareigas (duomenys neskelbtini), buvo supažindintas su R. A. R. ir toliau galimai informuoja pastarąjį apie (duomenys neskelbtini) projekto vykdymo eigą. Tuo tarpu R. A. R. galimai lankosi (duomenys neskelbtini) ministerijoje ir konspiratyviai susitikinėja bei bendrauja su R. J. <...>, domisi (duomenys neskelbtini) pirkimo detalėmis, taip pat galimai domisi ir kitais (duomenys neskelbtini) skelbiamais viešaisiais pirkimais. (duomenys neskelbtini) pirkimo viena dalimi galimai domisi ir nori laimėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas P. K.. P. K. susitikimų su R. A. R. metu galimai aptaria reikalus susijusius su (duomenys neskelbtini). KŽ tyrimo metu gauta duomenų, kad R. A. R., R. J. galimai sudarys išskirtines sąlygas P. K. atstovaujamam verslo subjektui laimėti (duomenys neskelbtini) viešojo pirkimo vieną dalį – Apskaitos tobulinimo, diegiant bendrą informacinę sistemą, įskaitant ilgalaikio turto ir uniformų apskaitos modulius. P. K. už galimybę laimėti viešuosius pirkimus skelbiamus (duomenys neskelbtini) ir konkrečiai (duomenys neskelbtini), galimai yra pažadėjęs neteisėtą atlygį R. A. R., R. J. bei finansinę paramą partijai „(duomenys neskelbtini)“.

37.12. KŽ tyrimo papildymo dar vienu tiriamuoju, tyrimo tęsimo bei kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo (sankcionavimo pratęsimo) pagrindu buvo ir tyrimo metu gauti duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. G. galimai organizavo partijos „(duomenys neskelbtini)“ rinkimų į Europos parlamentą viešinimą, kurio organizavimo bei vykdymo išlaidas ar jų dalį už partiją galimai apmokės P. K. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (kurios vienintelis akcininkas yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“). J. G., P. K. ir R. A. R., iš anksto sutarę, galimai klastos dokumentus tikslu pateisinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines įplaukas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“. P. K. galimai tokiu būdu atsiskaitys su partija „(duomenys neskelbtini)“ bei asmeniškai su atsakinguoju sekretoriumi R. A. R. už pagalbą, padedant laimėti bei anksčiau laimėtus viešuosius pirkimus vykdomus/ vykdytus (duomenys neskelbtini). R. A. R. galimai daro įtaką (duomenys neskelbtini) dirbti deleguotiems partijos nariams, jog šie sudarytų išskirtines sąlygas P. K. atstovaujamoms įmonėms laimėti viešuosius pirkimus minėtoje ministerijoje.

37.13. Taigi aptartos aplinkybės kartu su kitais paminėtuose kriminalinės žvalgybos subjektų pateiktuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis patvirtina, kad KŽ tyrimas buvo pradėtas (prieš tiriamuosius R. A. R., R. S., P. K., J. G.), o taip pat ir tęsiamas, nurodytų asmenų atžvilgiu sankcionuojami KŽĮ 10, 11, 15 straipsniuose numatyti veiksmai bei priemonės (sankcionuojamas jų taikymo pratęsimas), esant faktiniam pagrindui, t. y. informacijai ne apie bet kokias, o apie KŽĮ 8 straipsnyje nurodytas galimai rengiamas, daromas nusikalstamas veikas. Vertinant byloje pateiktus KŽ tyrimo atlikimo ir KŽ veiksmų, priemonių sankcionavimo (sankcionavimo pratęsimo) faktinį pagrindą patvirtinančius duomenis – galimai rengiamų, daromų nusikalstamų veikų pobūdį, aplinkybes, kiekį, tiriamųjų asmenų skaičių bei jų nustatymą laiko požiūriu, konstatuotina ir tai, kad KŽ tyrimo bei KŽ veiksmų, priemonių, kuriomis įsiterpiama į asmens privatų gyvenimą, taikymo trukmė (KŽ tyrimas buvo atliekamas nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. spalio 9 d., t. y. vienerius metus ir penkis mėnesius, tiek pat laiko KŽ tyrimas buvo atliekamas prieš R. A. R.; prieš R. S. – metus ir nepilnai mėnesį laiko; prieš P. K. – iš esmės aštuonis mėnesius; prieš J. G. – tris mėnesius su trupučiu) šiuo atveju atitiko pagrįstumo, tikslingumo bei proporcingumo reikalavimus.

37.14. Aptartų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, taikant neviešo pobūdžio sankcijų reikalaujančias tyrimo priemones, gali būti gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas to paties asmens arba kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai nurodoma, kad jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų įstatyme (Operatyvinės veiklos įstatyme, Kriminalinės žvalgybos įstatyme ar BPK, galiojusiame veiksmų atlikimo metu) ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti neviešo pobūdžio veiksmą, tai dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose. Įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai atliekant operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant neviešo pobūdžio veiksmus patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-P-94-895/2015). Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje būtent tokia situacija ir susiklostė. Atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, paaiškėjo ne tik R. A. R. galimai daromos naujos nusikalstamos veikos, kurios nebuvo kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo ir pirminių slaptų veiksmų sankcionavimo prieš jį pagrindu, bet taip pat ir kitų asmenų galimai daromos nusikalstamos veikos, kurios patenka į aukščiau jau minėtą nusikalstamų veikų sąrašą, dėl kurių leidžiama sankcionuoti ir atlikti/taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus, priemones.

37.15. Kartu pirmiau aptartų, faktinį kriminalinės žvalgybos veiksmų, priemonių sankcionavimo (jų sankcionavimo pratęsimo) pagrindą patvirtinančių aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad faktinį pagrindą patvirtinančių duomenų gavimo teisėtumas, sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus, priemones (pratęsiant jų sankcionavimą), nėra tikrinamas.

37.16. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog tam, kad bylą iš esmės nagrinėjantis teismas pripažintų duomenis, surinktus naudojant operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus ir priemones, įrodymu byloje, nepakanka, kad šie veiksmai ir priemonės būtų sankcionuoti, nepažeidžiant OVĮ (KŽĮ) nuostatų. Teisėtai sankcionuotus operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus teisėtus daro ne tik jų sankcionavimo pagrindų, bet ir jų realizavimo teisėtumas. Apie tai ne kartą pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-549/2006, Nr. 2K-7-315/2009, Nr. 2K-7-86/2011, Nr. 2K-7-85-696/2016 ir kt.).

37.17. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad paminėtomis Šiaulių apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo sankcionuotas (sankcionavimas pratęstas) prieš R. A. R., R. S., P. K. techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka; slaptas patekimas į šių asmenų darbo vietas ir pagalbines patalpas, jų apžiūra, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimas, jų apžiūra ir (ar) pažymėjimas; sekimas; prieš J. G. sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, sekimas, bei įvertinęs byloje esančiuose kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad R. A. R., P. K., E. R. sekimo metu (sekimo metu buvo naudojamos techninės priemonės bendra tvarka, kurioms teismo sankcija nėra reikalinga) duomenys buvo gauti teisėtai, laikantis KŽĮ reikalavimų, todėl atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymams keliamus reikalavimus; tuo tarpu kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuoti R. A. R., R. S., P. K., J. G., E. R. telefoniniai pokalbiai, asmenų pokalbiai, užfiksuoti R. A. R. darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojant garsą įrašantį įrenginį, taip pat R. A. R., P. K. su J. G., G. R. bei kitais asmenimis užfiksuoti pokalbiai restoranuose „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), panaudojant garsą įrašantį įrenginį, buvo gauti neteisėtai, nes byloje esančiomis Šiaulių apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis nebuvo leista nei įrengti kokiose nors patalpose kokią nors pokalbių pasiklausymo įrangą, nei ją naudoti nei konkrečiose patalpose, nei konkrečių asmenų atžvilgiu, taip pat nebuvo leista jokia įranga niekur jokių pokalbių fiksuoti, nebuvo leista kontroliuoti ir fiksuoti ir jokių asmenų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, todėl jie nelaikytini įrodymais (BPK 20 straipsnio 2, 4 dalys). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, atliekant teismo sankcijos reikalaujančius kriminalinės žvalgybos veiksmus bei taikant priemones, gautų duomenų pripažinimo/nepripažinimo įrodymais BPK 20 straipsnio prasme neturi pagrindo nesutikti.

37.18. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino Šiaulių apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartis, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, neteisingai taikė KŽĮ nuostatas, o teismo išvada, kad kriminalinės žvalgybos informacija buvo gauta, neturint tokių duomenų gavimui ir kaupimui būtino teismo leidimo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Sutikti su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo.

37.19. Šiaulių apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo sankcionuoti (sankcionuotas pratęsimas) kriminalinės žvalgybos veiksmai – slaptas patekimas į konkrečių asmenų darbo vietas bei pagalbines patalpas, jų apžiūra, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimas, jų apžiūra ir (ar) pažymėjimas (KŽĮ 11 straipsnis); sekimas (KŽĮ 15 straipsnis), taip pat apsiribota sąvokos – sankcionuojamas (sankcionuojamas pratęsimas) techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, nekonkretizuojant kokias priemones (vaizdo, garso, vaizdo ir garso, kitas), kokioje vietoje, kokia apimtimi ir kokius kriminalinės žvalgybos veiksmus atliekant leidžiama panaudoti, nurodymu.

37.20. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad nutarties dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodyta sankcionuojamų operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus. Netoleruotina, kai teismas nutarties rezoliucinėje dalyje tik perrašo prokuroro teikimo rezoliucinę dalį ir atitinkamą Operatyvinės veiklos ar Kriminalinės žvalgybos įstatymų straipsnį, nenurodydamas, kokie konkretūs veiksmai, priemonės ir kokia apimtimi gali būti vykdomi prieš asmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, 2K-57-696/2017). Leidimas atlikti operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus turi būti kiek įmanoma tikslesnis, kad proceso dalyviai ir bylą nagrinėjantys teismai galėtų įvertinti tų veiksmų teisėtumą (teisinį pagrindą) ir pagrįstumą (faktinį pagrindą), būtent, būtų aišku, kokie veiksmai, kur, prieš kokius asmenis, kiek laiko galėjo būti vykdomi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-976/2017). Toks reikalavimas negali būti suprantamas kaip perteklinių duomenų nurodymas teismo nutartyse. Teismo sprendimuose turi būti nurodyti duomenys, kurie būtini teisiniam ir faktiniam operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų ar neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių (slaptų tyrimo veiksmų) pagrindui įvertinti; taip pat būtini teismo sprendimu leidžiamoms atlikti veiksmų apimtims (riboms) nustatyti: t. y. susiję su slaptai kontroliuojamo susižinojimo objektu (asmeniu, asmenimis), vieta, laiku (terminu) ir būdu (garso, vaizdo, kitoks kontroliavimas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-976/2018).

37.21. EŽTT savo praktikoje taip pat pabrėžė nutarties, kuria leidžiama atlikti slaptus tyrimo veiksmus, rezoliucinės dalies išsamumo ir aiškumo svarbą Konvencijos 6 ir 8 straipsniuose įtvirtintų teisių užtikrinimo kontekste, pažymėjo, kad slaptų tyrimo veiksmų, reikšmingai apribojančių asmens teisę į privatų gyvenimą, teisinis pagrindas – teismo nutartis – negali būti surašytas taip neaiškiai, kad liktų vietos samprotavimams ir prielaidoms dėl jo turinio <...> (byla Hambardzumyan prieš Armėniją, 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimas, peticijos Nr. 43478/11).

37.22. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 22 punkte apibrėžiama ,,Techninių priemonių naudojimas specialia tvarka“ sąvoka - ,,Techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje, kontroliuojant ar fiksuojant fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.“ Analizuodama šią bei OVĮ įtvirtintą ,,Techninių priemonių naudojimas specialia tvarka“ sąvoką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad tokia įstatymo formuluotė yra pakankamai talpi ir praktiškai konkrečiu atveju (konkrečioje byloje) gali reikšti labai skirtingą žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojimą: kaip matyti iš teismų praktikos, remiantis Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsniu (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsniu), gali būti leista fotografuoti, daryti garso įrašą, daryti vaizdo įrašą, fiziškai sekti asmenį, derinti tokios kontrolės būdus. Įstatymų leidėjas išskiria tik vieną susižinojimo formos – t. y. elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio – kontrolės mechanizmą (Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 9 punktas ir 10 straipsnis, Kriminalinės žvalgybos 2 straipsnio 22 punktas ir 10 straipsnis, BPK 154 straipsnis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-976/2018).

37.23. Analizuojant pirmiau išdėstytą ,,Techninių priemonių naudojimas specialia tvarka“ sąvoką, taip pat ją gretinant su kitomis KŽĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymą (pavyzdžiui 10, 11 straipsnis, 15 straipsnio 8 dalis), šiuo aspektu formuojama teismų praktika, kad, teisėjų kolegijos nuomone, sankcionuojant techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka turi būti detalizuota ne tik kokios ir kokia apimtimi, kur ir prieš kokį asmenį jos bus taikomos, bet ir kokį konkretų kriminalinės žvalgybos veiksmą atliekant jos bus taikomos. Vien tik iš nurodytos sąvokos matyti, kad techninės priemonės specialia tvarka gali būti panaudotos – kontroliuojant ar fiksuojant fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma.

37.24. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių Šiaulių apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutarčių ne tik rezoliucinių dalių, bet ir viso jų turinio, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia prokuroras, nėra aišku ne tik tai, kokios konkrečiai techninės priemonės specialia tvarka, kokia apimtimi ir kur leidžiamos naudoti, bet ir tai, kokius konkrečiai kriminalinės žvalgybos veiksmus atliekant jas galima panaudoti. Iš paminėtų nutarčių galima daryti prielaidą, kad techninės priemonės specialia tvarka gali būti naudojamos, sekant nutartyse nurodytus asmenis, bet taip pat galima daryti prielaidą, kad jos gali būti naudojamos ir konkrečių asmenų nutartyse nurodytose darbo vietose ir pagalbinėse patalpose. Kartu pažymėtina ir tai, kad nurodytomis teismų nutartimis nei vieno iš kriminalinės žvalgybos objektų atžvilgiu nebuvo sankcionuota asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo kontrolė, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, kurios metu būtų suteiktas leidimas įrengti, panaudoti garso įrašymo įrangą ir fiksuoti konkrečių asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą. Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartys, kuriomis nagrinėjamoje byloje buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai ir priemonės, neatitinka teisinio aiškumo ir nuspėjamumo kriterijų, kurie taikomi tiek įstatymui, kurio pagrindu gali būti ribojamos žmogaus teisės, tiek teismo sprendimui, kuriuo leidžiama riboti konkretaus žmogaus teisę į privatų gyvenimą. Tokią išvadą neginčijamai patvirtina ir kriminalinės žvalgybos subjektų pareigūnų interpretacijos dėl nurodytomis nutartimis sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų ir priemonių taikymo ribų. Sprendžiant iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų (jie detaliai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje, todėl pakartotinai nėra vardijami), teismams nedetalizuojant sankcionavus techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, kriminalinės žvalgybos objektų atžvilgiu buvo taikoma elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas, kontroliuojami ir fiksuojami asmenų pokalbiai restoranuose, taip pat kontroliuojami ir fiksuojami asmenų pokalbiai R. A. R. darbo vietoje. Kolegijos vertinimu, tokia situacija, kai slaptus tyrimo veiksmus realizuojantys pareigūnai atlieka juos, ne laikydamiesi teismo nutartyje nurodytų privataus gyvenimo ribojimo apimčių, o savarankiškai sprendžia (interpretuoja) dėl teismo nutartimi leistų atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmų ir priemonių taikymo, negali būti pripažinta kaip atitinkanti griežtus privataus gyvenimo ribojimo reikalavimus. Teismo nutartyje nenurodant, kokios konkrečios priemonės ir veiksmai, kokioje vietoje bus taikomi konkrečiam asmeniui, o jas taikant veiksmus vykdančių pareigūnų nuožiūra, yra grubiai pažeidžiamos žmogaus teisės, nes tokiu būdu akivaizdžiai yra kontroliuojamas visas asmens privatus ir viešas gyvenimas.

37.25. Taigi, atsižvelgus į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, taip pat tai, kad Šiaulių apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo leista tik slapta patekti į R. A. R. darbo vietą ir pagalbines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti jų apžiūrą, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimą, jų apžiūrą ir (ar) pažymėjimą, tačiau nebuvo leista darbo vietoje įrengti ir naudoti garso įrašymo įrangą, taip pat nebuvo leista atlikti nei vieno kriminalinės žvalgybos objekto elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą, kontroliuoti asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, įrengiant ir/ar panaudojant garso įrašymo techniką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai duomenis, gautus kontroliuojant ir fiksuojant asmenų telefoninius pokalbius, asmenų pokalbius R. A. R. darbo vietoje, taip pat asmenų pokalbius restoranuose, kuriais grindžiami kaltinimai, pripažino gautais neteisėtu būdu ir neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų.

37.26. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktus duomenis neteisėtai gautais, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2018 išplėstinės septynių teisėjų kolegijos pateiktais išaiškinimais, nes, pasak apelianto, nurodytoje byloje ir nagrinėjamoje byloje nagrinėjamos aplinkybės nėra analogiškos, paminėtoje byloje kasacinės instancijos teismas vertino pagal OVĮ gautos informacijos sankcionavimo teisėtumą, tuo tarpu OVĮ ir KŽĮ skirtingai apibrėžia techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nagrinėjamoje byloje ir paminėtoje byloje aplinkybės, susijusios su konkrečių slaptų veiksmų ir priemonių sankcionavimu, nebuvo identiškos. Kita vertus, nurodytoje byloje kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus, susietus su šios konkrečios bylos aplinkybėmis, kartu suformulavo bendrus reikalavimus teisėjo nutarčiai, kuria sankcionuojamas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, todėl pripažinti, kad apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi nurodytoje byloje septynių teisėjų kolegijos pateiktais išaiškinimais, nėra pagrindo. Kartu pažymėtina ir tai, kad priešingai nei nurodo prokuroras, OVĮ ir KŽĮ techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka reglamentavimas iš esmės nesikeitė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-976/2018).

37.27. Be kita ko, apeliantas skunde, bandydamas paneigti pirmosios instancijos teismo aptariamo sprendimo teisingumą, remiasi LAT baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-976/2020, 2K-7-8-788/2018 pateiktais išaiškinimais, kad net nevisiškai tiksli teismo nutarties dėl neviešo pobūdžio veiksmų sankcionavimo rezoliucinė dalis ir joje nustatyti trūkumai, nelaikytini esminiais pažeidimais, dėl kurių buvo suvaržytos kaltinamųjų teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ir nurodytose kasacinio teismo nagrinėtose bylose faktinės aplinkybės skiriasi, todėl šiuo atveju vadovautis kasacinės instancijos teismo šiose bylose pateiktais išaiškinimais dėl teismo nutarties sankcionuoti neviešo pobūdžio veiksmus ir priemones rezoliucinės dalies tikslumo, susietais būtent su šių bylų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo. Byloje Nr. 2K-7-8-788/2018, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, teismo nutartimi buvo sankcionuotas slaptas patekimas į negyvenamąsias patalpas – konkretaus asmens darbo kabinetą, šių patalpų apžiūra bei techninių priemonių (vaizdo ir garso) naudojimas specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, nurodant laikotarpį, kada šie veiksmai ir priemonės gali būti taikomi. Nutartyje nebuvo nurodyta tik tai, kad leidžiama vaizdo ir garso įrašymo priemones įrengti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, LAT konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog teismo nutartimi taip pat duotas leidimas slaptai patekti į šias patalpas, natūraliai išplaukia išvada, kad minėtų priemonių naudojimas apima ir jų įrengimą. Byloje Nr. 2K-5-976/2020 buvo vertinamas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimas, nutarties dėl šių veiksmų sankcionavimo ydingumas joje vartojamų formuluočių aspektu. Konkrečiai dėl šios nutarties rezoliucinės dalies kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad „nors nutarties rezoliucija iš tiesų yra suformuluota ydingai, tiesiogiai nenurodant asmens, prieš kurį yra imituojama nusikalstama veika, tačiau vertinant visą nutarties turinį, yra visiškai aišku, kad būtent A. ir G. N. yra leidžiama imituoti nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK 226 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, o šie jų veiksmai yra nukreipti prieš nuteistąjį J. L. ir prieš asmenį, kuriam byla buvo nutraukta jam mirus, siekiant išsiaiškinti jų galimai vykdomą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje“. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar kartą pakartojo kasacinės instancijos teismo byla po bylos formuojamą praktiką, susijusią su nutarties dėl neviešo pobūdžio veiksmų sankcionavimo rezoliucinei daliai keliamais preciziškais reikalavimais, kuri jau buvo aptarta ir šiame procesiniame sprendime.

Dėl BK 226 straipsnio 3, 4 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 184 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 1 dalies taikymo

38. Skundžiamu nuosprendžiu R. A. R., partija „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamai pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) pripažinti kaltais ir nuteisti už kyšio priėmimą iš P. K. ir G. R., tuo tarpu pastarieji už kyšio davimą partijai „(duomenys neskelbtini)“ per R. A. R. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Taip pat P. K. ir G. R. nuteisti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, apmokėję UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigais partijai teikiamas viešinimo paslaugas, panaudojus žinomai suklastotus netikrus dokumentus ir padedant J. G., išvaistė jų žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, atitinkamai P. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. J. G. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad padėjo išvaistyti P. K. žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. R. žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą. R. A. R., P. K., G. R., J. G. gynėjas, partijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas bei gynėjas nesutinka su šia apkaltinamojo nuosprendžio dalimi. Ginčydami pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, apeliantai savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio pažeidimus (nuteistieji ginčija teismo atliktą duomenų vertinimą jų patikimumo ir pakankamumo aspektu), nes neatskleidė įrodymų tarpusavio ryšio, nepateikė jų analizės, išvados padarytos dėl nustatytų bylos aplinkybių nėra paremtos išsamiu bylos aplinkybių ir įrodymų išnagrinėjimu bei vertinimu, o motyvai, kodėl pirmosios instancijos teismas atmeta ar kitaip vertina bylos įrodymus, yra deklaratyvūs, paremti selektyviu įrodymų vertinimu.

39. Teisėjų kolegija tokius nuteistųjų, jų gynėjų argumentus atmeta ir sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nuteistųjų veiksmuose nustatyti tinkamai. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Nuteistųjų pozicija pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta, kaip prieštaraujanti byloje surinktiems ir nuteistųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei įvertinta kaip pasirinktas gynybos būdas.

40. Aiškinant BK 226 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos turinį, kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad prekybos poveikiu kriminalizavimas sietinas su Europos Tarybos 1999 m. Europos baudžiamosios teisės konvencija prieš korupciją, kuri įpareigoja prie konvencijos prisijungusias valstybes priimti reikiamus teisės aktus ir imtis priemonių, kad pagal jos nacionalinę teisę baudžiamuoju nusikaltimu būtų laikomi tyčiniai veiksmai bet kuriam asmeniui, kuris teigia arba patvirtina galįs mainais už nepagrįstą atlygį daryti poveikį. Tokiu kriminalizavimu, be kita ko, siekiama saugoti skaidrumą ir nešališkumą viešųjų institucijų sprendimo priėmimo procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-162-303/2019).

41. P. K. ir G. R. inkriminuotos prekybos poveikiu rūšies (BK 226 straipsnio 3 dalis) esmė yra tarpininko, turinčio tikėtinos įtakos, papirkimas, kad jis papirkėjo interesais paveiktų atitinkamą instituciją ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad jie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų. Pati tarpininko papirkimo veika gali pasireikšti ne tik kyšio (neteisėto ar nepagrįsto atlygio) davimu, bet ir jo siūlymu, pažadu ar susitarimu duoti. Šios rūšies prekybos poveikiu nusikalstamos veikos subjektui nekeliami jokie specialūs reikalavimai, t. y. juo gali būti bet kuris pakaltinamas asmuo, kuriam suėjo 16 metų amžius.

42. R. A. R., o tuo pačiu ir juridiniam asmeniui inkriminuotos prekybos poveikiu rūšies (BK 226 straipsnio 4 dalis) esmė yra korupcinis tarpininkavimas, kai asmuo įsipareigoja už kyšį panaudoti turimą įtaką ir paveikti atitinkamą instituciją ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų. Korupcinis šios nusikalstamos veikos elementas gali pasireikšti ne vien tik kyšio priėmimu, bet ir pažadu ar susitarimu jį priimti, taip pat reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį. Šios rūšies prekybos poveikiu nusikalstamos veikos subjektui specialūs požymiai taip pat nekeliami, juo gali būti tiek valstybės tarnautojas, tiek bet kuris kitas pakaltinamas asmuo, kuriam suėjo 16 metų amžius. Kita vertus, toks asmuo korupcinėje veikoje poveikį adresatui gali atlikti tik pasinaudodamas savo įtaka, kuri kildinama iš jo visuomeninės padėties, tarnybos, įgaliojimų, giminystės, pažinčių ir pan. Pagal šios prekybos poveikiu rūšies teisinius požymius, tarpininko įtaka gali būti tikėtina ar tariama, o tai reiškia, kad tarpininkas realios įtakos gali ir neturėti, kaip ir ketinimų įvykdyti duotą pažadą paveikti adresatą, o papirkėjas dėl jo galimybių ir ketinimų gali klysti. Svarbu, kad papirkėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2014, 2K-430-746/2015, 2K-120-489/2016, 2K-242-699/2016).

43. Pažymėtina, kad, remiantis BK 230 straipsnio 4 dalimi, kyšiu gali būti pripažintas tik neteisėtas ar nepagrįstas atlygis, taigi prekybos poveikiu bylose tarpininko atlygio (ar asmens, kuriam pagal susitarimą atlygis turi būti suteiktas) neteisėtumas ar nepagrįstumas reikalauja įrodinėjimo ir atitinkamo teisinio pagrindimo. Pažymėtina ir tai, kad prekybos poveikiu nusikalstamoms veikoms būdinga tiesioginė tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad tiek papirkėjas, tiek paperkamas tarpininkas suvokė daromų veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti.

44. Nagrinėjamoje byloje R. A. R., partija „(duomenys neskelbtini)“, P. K. ir G. R. pirmosios instancijos teismo nuteisti už prekybą poveikiu, kuri pagal kaltinime nurodytas faktines aplinkybes susideda iš to, kad 2013 m., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, P. K. tiesiogiai pats, o G. R. per P. K., pažadėjo ir susitarė su R. A. R., trečiojo asmens – politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai duoti ir davė, o R. A. R. pažadėjo ir susitarė su P. K. ir per pastarąjį su G. R. priimti ir iš pastarųjų priėmė trečiojo asmens – politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais didesnės negu 250 MGL vertės kyšį (G. R. per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėtas 54 450 Lt (15 769,81 Eur) viešinimo paslaugas; P. K. per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėtas 256 520 Lt (74 293,33 Eur) vertės viešinimo paslaugas) už tai pažadėjęs paveikti (duomenys neskelbtini) ministeriją ir jos valstybės tarnautojus, kad jie Turto valdymo ir ūkio departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose P. K. ir G. R. priimtų naudingus sprendimus, pašalintų kliūtis, trukdančias atlikti viešuosius pirkimus, ir tokiu būdu P. K. atstovaujamai įmonei padėtų laimėti „(duomenys neskelbtini) skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos techninio aptarnavimo paslaugų“ pirkimą, o G. R. atstovaujamoms įmonėms padėtų laimėti „Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės ir techninės įrangos pirkimą“ ir „Finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos projektavimo ir diegimo paslaugų pirkimą“.

45. Nuteistieji P. K., G. R. neigia davę, o R. A. R. priėmęs kyšį trečiojo asmens – politinės partijos naudai „(duomenys neskelbtini)“ už pažadą paveikti valstybės instituciją – (duomenys neskelbtini) ministeriją, jos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus viešųjų pirkimų vykdyme. Tačiau tokia nuteistųjų pozicija vertintina visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, o ne tik pagal jų pačių duotų parodymų turinį. Būtent tokį vertinimą byloje ir atliko pirmosios instancijos teismas.

46. Baudžiamosios bylos įrodymais nustatyta ir neginčijama, kad kaltinime nurodytos institucijos rengėsi vykdyti „(duomenys neskelbtini) paslaugų“ ((duomenys neskelbtini)) pirkimą, bei įvykdė „(duomenys neskelbtini) įrangos“ ((duomenys neskelbtini)) „(duomenys neskelbtini) paslaugų“ ((duomenys neskelbtini)) pirkimą. Kaip nustatyta:

46.1. 2008 m. paskelbus (duomenys neskelbtini) konkursą, pirkimą 2009 m. vasario 4 d. – 2009 m. lapkričio 10 d. atviro konkurso būdu vykdant Turto valdymo ir ūkio departamentui prie (duomenys neskelbtini) ministerijos Viešajai pirkimo komisijai, konkurso laimėtoja buvo pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ su kuria sutartis pasirašyta 2009 m. lapkričio 27 d. (t. 122, b. l. 1–13; t. 123, b. l. 94–95). Taip pat 2009 m. lapkričio 5 d. – 2010 m. kovo 9 d. vykdytas (duomenys neskelbtini) diegimo konsultacinių paslaugų pirkimas ir konkurso laimėtoju paskelbtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 124, b. l. 1–11). 2009 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) ministro R. P. įsakymu sudaryta darbo grupė (duomenys neskelbtini) valstybės projekto įgyvendinimui (t. 127, b. l. 16–17). 2010 m. birželio 4 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) pasirašyta projekto „(duomenys neskelbtini) sukūrimas ir diegimas“ finansavimo ir administravimo sutartimi buvo numatyta, kad (duomenys neskelbtini) sukūrimo ir diegimo priežiūra turi būti pradėta 2010 m. birželio mėn., baigta 2011 m. gegužės mėn. Papildomu sutarimu terminas buvo pratęstas iki 2012 m. rugsėjo 1 d. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigojimų nevykdymo, 2012 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) nutraukė sutartį (2012 m. rugpjūčio 28 d. įmonei buvo iškelta bankroto byla). Taip pat 2012 m. rugpjūčio 27 d. šalių susitarimu nutraukta ir sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 126, b. l. 101–102, 109). 2013 m. kovo 26 d. (duomenys neskelbtini) ministro D. A. B. įsakymu sudarytas projekto sukūrimo ir diegimo priežiūros komitetas (t. 127, b. l. 21), kurio 2013 m. gegužės 28 d. posėdyje nutarta pavesti komiteto nariui K. K. ir (duomenys neskelbtini) Ekonomikos ir finansų departamentui galutinai suderinti likusius (duomenys neskelbtini) reikalavimus iki 2013 m. gegužės 30 d. (t. 127, b. l. 89–93), o 2015 m. vasario 23 d. (duomenys neskelbtini) Strateginio planavimo darbo grupės sprendimu projektas nutrauktas (t. 127., b. l. 243).

46.2. Turto valdymo ir ūkio departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos inicijuotos „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) pirkimas kaltinime aptariamu laiku buvo jau pasibaigęs, dar 2012 m. lapkričio 13 d. laimėtoja paskelbiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 134, b. 1. 23–25). Sutartis su įmonių grupe, susidedančia iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Leksinova“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (veikiančia pagal jungtinės veiklos sutartį), atstovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta 2013 m. birželio 6 d. pasibaigus teisminiam procesui, kurio metu kitas konkurso dalyvis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčijo viešojo pirkimo komisijos sprendimą (t. 134, b. l. 30–46; t. 135, b. l. 8–12; 14–20).

46.3. 2013 m. kovo 26 d. paskelbus (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros ir funkcionalumo užtikrinimo paslaugų pirkimo atvirą konkursą, nustačius reikalavimą, jog tiekėjas yra arba (duomenys neskelbtini) gamintojas, arba turi turėti sutartį su gamintoju M. G. dėl intelektinės nuosavybės, priklausančios (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 30 d. pirkimas laikytas pasibaigusiu, nes pasiūlymo pagal nustatytas sąlygas nepateikė nei vienas tiekėjas (t. 103, b. l. 186; t. 104, b. l. 193). 2013 m. spalio 15 d. nutarta pirkimą vykdyti tarptautiniu būdu patvirtinant atviro konkurso sąlygas (t. 115, b. l. 61–62). Konkursui įvykus ir pripažinus, kad VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (jungtinėje veikloje su UAB „(duomenys neskelbtini)“) atitinka visus kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymas atmestas dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos (t. 114, b. l. 15). 2014 m. gegužės 16 d. Viešojo pirkimo komisija nutarė pirkimą vykdyti neskelbtinų derybų būdu bei, suderėjus su VĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezidentu P. K. galutinę kainą, 2014 m. liepos 16 d. laimėtoja pripažino VĮ „(duomenys neskelbtini)“ jungtinėje veikloje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 113, b. l. 65–66), su kuria sutartis sudaryta 2014 m. rugpjūčio 8 d. <...>.

47. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kaip paremtomis neteisingai įvertintais bylos duomenimis. Atitinkamai jie teigia, jog klausimais dėl vykdomų viešųjų pirkimų nebuvo bendraujama. Pasak G. R., jo atstovaujamos įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) nei dalyvavo, nei laimėjo (duomenys neskelbtini) konkursą, taip pat nedalyvavo (duomenys neskelbtini) pirkime, tuo labiau, kad pastarasis net neįvyko. (duomenys neskelbtini) pirkimu domėjosi tik ta apimtimi, jog kontaktuotų su galimais dalyviais ir pretenduotų į dalį darbų subrangos teisėmis. (duomenys neskelbtini) konkursą laimėjusi įmonė jo atstovaujamas įmones pasitelkdavo įvairiems darbams įvairiose projektuose, tačiau jis nebuvo prašomas padėti laimėti šį projektą. Kaltinime nurodytu laikotarpiu su R. A. R. nebendravo ir per P. K. su R. A. R. problemų, susijusių su minėtais pirkimais, nesprendė. P. K. teigimu, (duomenys neskelbtini) konkurse jam jokios pagalbos nereikėjo, R. A. R. tokios pagalbos nesiūlė, o ir tokios suteikti nebūtų galėjęs. Su (duomenys neskelbtini) projektu ir (duomenys neskelbtini) pirkimu nieko bendro neturi, nes tai buvo ne jo verslo sritis. G. R. dėl šių projektų per jį taip pat neveikė. R. A. R. aiškinimu, jis nei P. K., nei G. R. jokio pažado paveikti asmenis, atsakingus už viešųjų pirkimų konkurso rezultatus nedavė ir nei vieno asmens dėl viešųjų pirkimų nieko neprašė. Viešaisiais pirkimais domėjosi tik tiek, kiek lietė politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ įvaizdį. Teisėjų kolegija tokią nuteistųjų gynybos poziciją laiko nepagrįsta ir šių apeliacinių skundų argumentus dėl netinkamo byloje esančių ir išnagrinėtų duomenų vertinimo atmeta. Nors nuteistieji nesutinka su jiems inkriminuota nusikalstama veika, tačiau kaip minėta, nagrinėjamai situacijai reikšmės turi nuteistųjų duotų parodymų santykis su kitais byloje surinktais, ištirtais bei išanalizuotais įrodymais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje ištirtų įrodymų pakanka nuteistųjų kaltei pagrįsti.

48. Grindžiant nuteistųjų kaltę, byloje remtasi liudytojų K. K., R. J., V. Ž. parodymais, kuriais nustatytos tam tikros aplinkybės, susijusios su nuteistųjų R. A. R., P. K. ir G. R. veiksmais, domintis (duomenys neskelbtini) ministerijos organizuojamais kaltinime nurodytais viešaisiais pirkimais. Kaip matyti, liudytojas K. K. buvo parodęs, kad jo pagrindinė užduotis buvo įdiegti (duomenys neskelbtini) (dar vadinama (duomenys neskelbtini)) projektą. R. A. R. domėjosi tiek šiuo, tiek kitais projektais, tuo pačiu ir (duomenys neskelbtini) projektu, neakcentuotai, bet taip pat domėjosi ir (duomenys neskelbtini). Kodėl jis tai darė, nežino. Liudytojo parodymais, jis R. A. R. pradėjo bendrauti, kai ministru buvo paskirtas D. A. B.. Su R. A. R. buvo supažindintas tikslingai, kad teiktų jam informaciją apie (duomenys neskelbtini) vykdomus projektus ir tai jis darė sistemingai. R. A. R. teiraudavosi projektų eiga, nuolat reikalavo atnaujinti informaciją. Su juo dažniausiai susitikdavo partijos būstinėje, susitikimus inicijuodavo tiek jis, tiek R. A. R., šiam pasakodavo apie projekto būklę, statusą, kokie darbai vyksta, iškilusias problemas. Finansų valdymo sistemos projekto paruošimu domėtasi dar tik jo apimties svarstymo stadijoje. R. A. R. buvo svarbu, jog projektas vyktų. Apie projekto statusą, kaip vyksta pasiruošimas jam, numatomą paskelbimo datą, apie galimybes dalyvauti taip pat domėjosi P. K. ir G. R.. Su P. K. jį supažindino G. R., kai buvo pasikviestas papasakoti apie (duomenys neskelbtini) diegimo projektą. Susitikimuose su P. K. kalbėdavo dėl (duomenys neskelbtini) projekto, jo eiga, biudžeto. P. K. taip pat norėdavo gauti naujos informacijos apie vykstančius projektus. 2013 m. balandžio mėn. surašinėjo su P. K., jog būnant pas (duomenys neskelbtini) ministro patarėją E. R., kalbėjo apie projektus, tuo pačiu ir (duomenys neskelbtini), šiuo projektu besidominčią įmonę, palaikymą viršuje, t. y. diskusijas tiek partijos tiek ministerijos vadovybės lygmeniu. Liudytojo vertinimu, R. A. R. buvo įtakingas, turėjo aukštesnius įgaliojimus partijoje, negu ministras D. A. B. (t. 167, b. l. 200–203). Liudytojas R. J. parodė, jog susitikęs su R. A. R., apsikeisdavo informacija kaip vykdomi ministerijos projektai. Jie kalbėdavosi, aptardavo sudėtingų projektų vykdymą, kurie įtakojo ministerijos darbą, taip pat kalbėdavo apie kitus nuteistuosius, kuriuos abu pažinojo. Jam susidarė įspūdis, kad R. A. R. buvo domimasi tais projektais, kurie turi politinę įtaką, nepavykę, sudėtingi. Kiek tai buvo susiję su vykdomais projektais, viską aptardavo su pastaruoju. Su R. A. R. susitikdavo ministerijoje, gatvėje, kavinėje, taip pat su K. K. buvo lankęsis partijos būstinėje, kur ėjo pabendrauti su R. A. R. vykdomų projektų tema, kalbėjosi apie finansų valdymo sistemos ((duomenys neskelbtini)) diegimą ministerijoje. Iniciatyvą gelbėti (duomenys neskelbtini) projektą buvo K. K., o R. R. buvo išsakytas noras, kad projektas kuo greičiau sėkmingai baigtųsi. Tai, kad kitų partijų atstovai būtų domėjasi projektais, tokio atvejo nepamena. R. A. R. taip pat domėjosi (duomenys neskelbtini) projektu, neakcentuotai (duomenys neskelbtini) diegimu. Liudytojas taip pat buvo susitikęs su P. K. ir R. A. R. kavinėje. P. K. buvo vienas iš galimų tiekėjų, su šiuo bendravo, kalbėjo apie techninius dalykus. P. K. bendravimas su (duomenys neskelbtini) prasidėjo dar prieš D. A. B. tampant ministru (t. 77, b. l. 38–40, 95; 167, b. l. 188–189). Liudytojas V. Ž. parodė apie atvejį, kuomet jam į mobilųjį telefoną paskambinęs R. A. R., prisistatęs partijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pavaduotoju, pakvietė jį išgerti kavos. Susitikimo metu, R. A. R. prašė, jog kaip galima greičiau įvyktų (duomenys neskelbtini) konkursas, kad jeigu jis gali ką padaryti, kad to dalyko nestabdytų ir jeigu ką sužinotu apie konkursą, jį informuoti. Po pokalbio su R. A. R., kalbėjosi su E. R., sakydamas, kad juos spaudžia iš visų pusių dėl šio konkurso (t. 79, b. l. 81–83; t. 167, b. l. 16).

49. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas liudytojų K. K., R. J., V. Ž. parodymus interpretavo neobjektyviai, neatsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) vykusių projektų ir pirkimų esmę, asmenų pareigas, sprendžiamų problemų kontekstą, tuo pačiu apeliuojant, kad R. A. R. apie ministerijoje vykusius procesus bendravo ne tik su šiais asmenimis, bet ir su kitais tarnautojais (viceministru A. J., E. R., partijos deleguotu ir paskirtu (duomenys neskelbtini) ministru D. A. B. ir kt.), o jo domėjimasis vykstančiais procesais, problemomis, įvertinus jo pareigas, buvo logiškas ir pagrįstas. Be to, akcentuojama, kad minėti liudytojai nepatvirtino to, o ir byloje nėra nustatyta, kad R. A. R. būtų prašęs kažko konkrečiai padaryti / nedaryti P. K. ir G. R. įmonių interesais. Vertinant šiuos apeliantų argumentus, iš tiesų nustatyta, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu, R. A. R., K. K., R. J., V. Ž. ėjo atsakingas pareigas. Kaip nustatyta, R. A. R. ėjo partijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakingojo sekretoriaus pareigas, buvo pirmininko pavaduotojas, valdybos ir tarybos narys, K. K. ėjo vyriausiojo patarėjo pareigas, buvo paskirtas atsakingu (duomenys neskelbtini) projekto koncepcijos kūrimui ir sistemos vystymui, R. J. užėmė (duomenys neskelbtini) elektroninės valdžios politikos skyriaus vedėjo pareigas, ir kartu su K. K. taip pat buvo įtrauktas ir į (duomenys neskelbtini) projektų įdiegimo ir priežiūros komiteto veiklą, V. Ž. buvo (duomenys neskelbtini) Turto valdymo ir ūkio departamento direktorius. Be kita ko nustatyta ir tai, kad tuo metu (duomenys neskelbtini) ministro pareigas ėjo partijos „(duomenys neskelbtini)“ deleguotas ministras D. A. B., o viceministro A. J., vadovavęs (duomenys neskelbtini) projekto įdiegimo ir priežiūros komitetui, politinio pasitikėjimo pagrindu ministro patarėju buvo E. R.. Tačiau vien tai dar nepateisina tokio R. A. R. domėjimosi kaltinime nurodytais (duomenys neskelbtini) ministerijoje vykstančiais projektais, bei nepatvirtina to, kad ministerijoje vykstančiais procesais buvo domimasi tik apibendrintai, t. y. partijos „(duomenys neskelbtini)“ kontroliuojamos ministerijos veiklos ir partijos įvaizdžio aspektu. Ir nors minėti asmenys neparodė, kad R. A. R. dėl kaltinime nurodytų projektų būtų davęs jiems kokį nors apibrėžtą nurodymą, prašymą ar pavedimą veikti konkrečių asmenų, įmonių interesais, pabrėžtina, jog bylos faktinių aplinkybių nustatymas yra sudėtinė kaltininkų veiksmų kvalifikavimo pagal atitinkamo baudžiamojo įstatymo straipsnio normą dalis. Todėl, nors apeliantų paminėtų liudytojų nurodytos aplinkybės (kurias apeliantai vertina visiškai kitaip ir dėl kurių teikia priešingas išvadas) ir nėra tiesioginis jų kaltės įrodymas (jie yra tik dalis įrodymų, kurie nebuvo ir nėra lemiami bei vieninteliai), vis tiktai jais buvo nustatyti tarpiniai faktai (kaip antai, kad R. A. R., būdamas minėtos politinės partijos atsakinguoju sekretoriumi, rinko informaciją apie aptariamus pirkimus, siekė šių projektų pirkimo įvykdymo ir pan.), kurie kartu su kitais įrodymais sudarė vieningą įrodomąją medžiagą. Šią įrodymų dalį analizuojant kartu su kitais teismo ištirtais įrodymais, šios analizės pagrindu buvo nustatyta ne tik faktinių aplinkybių grandinė, kurios dalies iš esmės neneigia ir patys apeliantai, bet ir tai leido teismui padaryti atitinkamas išvadas dėl nuteistųjų kaltės (jų vaidmens), kurių atmesti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo. Akcentuojami K. K. parodymai, o būtent, kad jis pažinojo tiek P. K., tiek G. R., todėl, pasak apeliantų, esant tokiai situacijai ir tokiam pareikštam kaltinimui, būtų buvę efektyviau veikti per pastarąjį tiesiogiai, o ne per R. A. R., taip pat nekeičia faktinių aplinkybių vertinimo ir nesudaro pagrindo paneigti kitais tinkamais bei pakankamais įrodymais teismo nustatytų aplinkybių.

50. Teismo išvadų neteisingų ir prieštaringų nedaro ir tai, kad su aptariamais projektais susiję (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojai nebuvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, ar tai, kad daliai jų pareiškus įtarimus (tarp jų K. K. ir R. J.), vėliau jų atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. Pabrėžtina, jog šios bylos nagrinėjimo ribos (BPK 255 straipsnio 1 dalis) neapima tokių klausimų, tačiau vertintini tų asmenų parodymai, kurie gauti įstatymų nustatyta tvarka, tiesiogiai ištirti teismo posėdžiuose, o jų nurodytos aplinkybės susijusios su šioje byloje įrodinėtinais faktais. Todėl vien tai, kad tam tikriems asmenims kaltinimai nebuvo reiškiami, nėra pagrindas byloje esančius duomenis vertinti kitaip, nei jie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, bei nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės nešalina.

51. Be liudytojų parodymų, byloje buvo įvertinti ir kiti objektyvūs duomenys, kurie ne tik patvirtino liudytojų nurodytas aplinkybes, bet ir jas papildė. Tokie duomenys yra kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose Nr. S6-14-130, S6-14-153 užfiksuotos aplinkybės. Nustatyta, jog, atliekant neviešo pobūdžio veiksmą – sekimą, jo vykdymo laikotarpiu, įvairiose vietose (gatvėje, kavinėje, automobilių stovėjimo aikštelėje ir kt.) buvo užfiksuoti nevienkartiniai R. A. R., P. K. susitikimai, kurių metu jie bendravo, žiūrėjo R. A. R. atsineštus popierius, aptarinėjo, kas parašyta, taip pat jų susitikimas su R. J. (ką buvo nurodęs ir pats liudytojas R. J.), taip pat P. K., G. R. ir R. J. susitikimai, P. K. susitikimai su VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, lankymasis šioje įmonėje bei (duomenys neskelbtini) ministerijoje, bendravimas su J. G. (t. 5, b. l. 3–8). Be šių duomenų, svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis duomuo taip pat yra byloje atliktų procesinių tyrimo veiksmų metu užfiksuotos aplinkybės. Atlikus P. K. ir G. R. kratų metu (t. 15, b. l. 156–157; t. 27, b. l. 99–109) paimtų mobilaus ryšio telefonų apžiūrą be juose esančių kontaktų rasti ir užfiksuoti reikšmingi duomenys, susiję su P. K. ir G. R. tarpusavio susirašinėjimu „Skype“, „Viber“ programose bei kontaktai su kitais asmenimis (t. 18, b. l. 1–160; t. 19, b. l. 1–76, 77–136; t. 27, b. l. 44–77). Pabrėžtina, jog šių susirašinėjimų turinys detaliai išdėstytas skundžiamame nuosprendyje, todėl šiame procesiniame sprendime jie aptariami apibendrintai, išskiriant tik reikšmingą jų dalį.

52. Byloje P. K. ir G. R. susirašinėjimu buvo užfiksuotas jų taR.is dėl juos dominančių (duomenys neskelbtini) vykdomų projektų – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – kas iš esmės paneigia jų pačių argumentus apie jų (nesi)domėjimąsi šiais projektais. Be kita ko, priešingai nei apeliuojama, tarp jų vykusio susirašinėjimo turinys rodo ne tik jų bendrą veikimą, bet taip pat ir tai, kad kilę klausimai, problemos dėl juos dominančių (duomenys neskelbtini) projektų iš esmės jų buvo sprendžiamos per R. A. R. (t. 18, b. l. 20–22, 46–48, 48–49, 53–54, 55–57, 64–67, 87; t. 19, b. l. 13–16, 18, 30–31; t. 27, b. l. 45–48, 58–62). Tai pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

- tarėsi susitikti, jog būtų sukonkretinta, kokia G. R. dalis yra (duomenys neskelbtini) projektuose;

- apsitaria dėl vykdomų juos dominančių projektų kylančias problemas, jų išsprendimo eigą (pavyzdžiui, kad „tai ne vien P. K. problema; <...>„Dabar antra serija su G. R. „Finansų“ projektu. Jeigu K. K. iki penktadienio nesutvarkys, tai gali būti blogai. Į ką G. R. atrašė, kad kiek jis žino, tai ten viskas juda“);

- iš to atsiradusias ir susijusias bendras išlaidas, jų kompensavimą („G. R. tikisi, jog jie supranta, kad išlaidas kompensuot reikės ir tai visada reikia pabrėžti. „Uždirbom, dalinamės kartu, pradirbom – irgi kartu“. Į ką P. K. atrašė, kad „stabilūs draugai turi privilegijų“; <...>„atrodom chrienovai. Spustelk piliecius, nes laikas jau seniai baigesi. Zadejom iš karto po aktu“; <...> jis (P. K.) už G. R. atidavė nuo 0,6 ir daugiau neturi už ką mokėti <...>);

- asmens įvardinamu „Mažiukas“ („Mažylis“, „Mažas“ ir pan.) veikimą, pastarojo pagalba siekiant paveikti atitinkamus asmenis, sprendžiant kitus su projektais susijusius klausimus („suorientuoti J. Ū.; jog dėl (duomenys neskelbtini) konkursų nepriimtų sprendimų kol kas turi padirbėti „Mažiukas“, <...> „Mažiukas dėl sistemos deda į krūmus, reikės dar padirbėt su juo“ ir kt.), bei P. K. susitikimus su pastaruoju (P. K. informavo G. R., jog pietaus su „Mažiuku“, kad reikalingi skaičiai, teiraujantis ar praėjo projektas; P. K. informavo G. R., kad visą naktį sėdėjo su „Mažiuku“ po to su „ric“ ir sprendimas yra, šiandien turėtų sutvarkyti);

- apie „Mažiuko“ prašymus dėl projektų patikslinimo, už kuriuos jie atsako („„Mažiukas“ turi daug klausimų, nori žinoti, ar „2,5 - (duomenys neskelbtini)“ yra atplėšti vokai ir ar šis projektas yra G. R.. <...> kad ant P. K. parodyto lapelio (surašyto G. R.) buvo užrašyta 2,5“, „VRTT“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“; pasiteiravus dėl finansų projekto G. R. nurodė, kad jo projektai yra „5“ ir „8.5“. Susirašinėjimo metu G. R. patvirtino, kad jo užrašas šiame lapelyje „8 su „kapeikom“ reiškia būtent „(duomenys neskelbtini)“ (kitaip vadinama (duomenys neskelbtini)));

- apie kritiką ir priekaištus dėl pažadų laikymosi ir „Mažiuko“ raminimą (P. K. informavo G. R., kad jis „Mažiuką“ nuramino; kad J. iš proto kraustosi ir spaudžia „Mažiuką“. Į ką G. R. atrašė, kad tai gerai, nes „Mažiukas“ judės. P. K. parašė, kad priešingai, nes aiškina „T.“, kad jie (P. K. ir G. R.) nesilaiko pažadų ir bijo, kad jo neapgautų. G. R. atrašė, kad jis nelabai supranta dėl tų pažadų. Matyti, „Mažyliui“ su aritmetika nelabai. P. K. parašė, kad „Mažylis“ atsiverčia lapelį ir skaito, ką jie yra surašę);

- prašymus G. R. užbaigti mokėjimą („Mažiukas“ prašė būtinai šiandien užbaigti G. R. pradėtą reklamą <…> ten tuo klausimu jau nervatriopkė. <..> Spustelk piliečius, nes laikas jau seniai baigėsi. Žadėjom iš karto po aktų) ir kt. Šio susirašinėjimo metu P. K. G. R. nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ problema virto jų problema, kad jis, P. K., pusę sumos jau sumokėjo, o kitą turi sumokėti G. R., kuris konkrečiai atsakingas už „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“), į ką pastarasis nurodė, kad spaudžia „(duomenys neskelbtini)“, t. y. kad ji sumokėtų ir G. R. turėtų už ką daryti mokėjimą.

54. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad P. K. ir G. R. susirašinėjime asmuo įvardinamas „Mažiukas“, buvo R. A. R.. Tiek P. K., tiek R. A. R., ginčija šią teismo nustatytą aplinkybę. Atitinkamai P. K. teigia, kad jis „Mažu“ vadino ir kitus asmenis, be to, susirašinėjime minimas „Mažiukas“ galėjo būti ir koks nors Kazachstano partneris. R. A. R. aiškina nežinantis, jog būtų buvęs taip vadinamas ir kad tokios aplinkybės byloje surinkti įrodymai nepatvirtina. Teisėjų kolegija su šiais nuteistųjų argumentais nesutinka ir juos atmeta. Faktinę aplinkybę, jog pokalbiuose R. A. R. buvo vadinamas „Mažiuku“, byloje patvirtino liudytojai K. K. ir R. J. (t. 167, b. l. 188–189, 200–203). Liudytoju apklaustas E. R. teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tuo pačiu ir tai, kad P. K. ir K. K. susirašinėjime asmuo, įvardinamas „Mažiukas“, yra R. A. R. (t. 76, b. l. 106–109, t. 168, b. l. 76). Pagrindų, kodėl teismas nebūtų galėjęs vadovautis tokiais šių liudytojų duotais parodymais, kuriuos patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga, nenustatyta. Be liudytojų parodymų, reikšminga aplinkybe pagrįstai laikyta ir P. K. telefone rastas susirašinėjimas su G. R., kuriame užfiksuota, kad, G. R. pranešus apie „Mažiuko“ priesaiką, pasiūlant jį pasveikinti, po to P. K. telefone skaitė straipsnį „M. Seime pakeitė R.“. Tai patvirtina ir P. K. telefono naršymo internete esantis įrašas (t. 19, b. l. 22–23). Bylos duomenimis, R. A. R. nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. buvo Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Taigi, nurodyti duomenys ne tik objektyviai paneigia nuteistųjų iškeltas abejones dėl asmens, įvardinamo „Mažiuku“ (ar kitais šio žodžio trumpiniais), tapatybės, bet ir leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad tarp asmenų vykusiame susirašinėjime taip buvo vadinamas ne kas kitas, o būtent R. A. R..

55. Susirašinėjimo turiniu tarp P. K. ir G. R. atskleista, jog G. R., P. K. ir R. A. R., (duomenys neskelbtini) pirkimu domėjosi dar iki pirkimo sutarties pasirašymo, nors jau ir buvo paskelbtas pirkimo laimėtojas. Be kita ko, buvo domimasi ir dedamos pastangos, jog įvyktų (duomenys neskelbtini) pirkimas. Minėta, jog R. A. R. turėjo klausimų dėl G. R. ant lapelio surašytų projektų, taip pat ir dėl Finansų valdymo, (duomenys neskelbtini), kas buvo vadinama „(duomenys neskelbtini)“. P. K. tikslinosi su G. R. dėl projektų, jų eigos, dalyvavimo juose, tuo pačiu finansavimo. Šią informaciją R. A. R. tikslinosi per P. K. (t. 27, b. l. 45–48). Tuo pačiu, nustatyta ir tai, kad 2013 m. birželio 3 d. G. R. informavo vieno iš (duomenys neskelbtini) pirkimą laimėjusios įmonių grupės dalyvio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą T. P. dėl sutarties pasirašymo, nurodant ne tik, kad bus galima pradėti dirbti, bet ir perklausiant, ar šis „pamena dėl mažiuko jų gabaliuko“, į ką buvo atsakyta, kad tai jie buvo aptarę. Šio susirašinėjimo metu, G. R. taip pat rašė, jog jei viskas sėkmingai „pamiksuosim kelis projektus“, į ką T. P. buvo atsakyta, jog taip reikia mąstyti, žiūrėti, kas ir kaip dėliosis (t. 27, b. l. 48–50). Teisme liudytoju apklaustas T. P. be kitų aplinkybių parodė ir tai, kad su G. R. susirašinėjo apie (duomenys neskelbtini), kurią dar vadino (duomenys neskelbtini). G. R. ketino patekti į (duomenys neskelbtini) projekto vykdymą, tačiau jam nepavyko. Pasak liudytojo, G. R. tikriausiai tikėjosi, kad bus kažkoks elementas įdėtas į konkurso sąlygas. Jei rangovas būtų įdėjęs, būtų bendradarbiavę, tačiau taip neįvyko (t. 168, b. l. 27–27). Taip pat iš G. R. susirašinėjimo matyti, kad 2013 m. birželio 6 d. jis informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. Š. dėl (duomenys neskelbtini) sutarties pasirašymo, kas pastarajam buvo netikėta žinia (t. 27, b. l. 36–38). Iš A. Š. parodymų seka, kad jo vadovaujama įmonė buvo pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su G. R. priklausančiomis bendrovėmis „ (duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Su pastaruoju kalbėjosi tiek dėl (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) projektų. (duomenys neskelbtini) projekte G. R. siūlėsi dalyvauti jungtinėje veikloje (kadangi jo įmonėms trūko tam kvalifikacijos ir resursų), tačiau jis jau buvo suderinęs konsorciumą su kitomis bendrovėmis. Tačiau vėliau dokumentacijos tvarkymui samdė vieną iš G. R. bendrovių. Liudytojas parodė, kad (duomenys neskelbtini) projekto pirkimas buvo sudėtingas, užsitęsė sutarties pasirašymas, iškilo problemos dėl projekto įgyvendinimo, dėl to buvo raginama (duomenys neskelbtini). Susirašinėjant dėl (duomenys neskelbtini), G. R. sakė, kad dirbs, jei sprendimas bus toks, kaip (duomenys neskelbtini) ministerijos, jei kitoks –nedalyvaus. Pastarajam nurodžius, jog dirba tik su (duomenys neskelbtini) ministerijos sprendimais, G. R. su kažkuo organizavo susitikimą, kad būtų galima apie sprendimą pakalbėti. Liudytojas taip pat parodė, kad G. R. domėjosi įvairiais variantais ir jį domino finansai. G. R. domėjosi, kaip greičiau vykdyti darbus, žinojo apie tam tikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektus (t. 167, b. l. 213–215). Tai, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo sutarties pasirašymas užtruko, apie to priežastis, liudytojas parodė ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, parodydamas, jog aptarti sutarties pasirašymo problematiką buvo susitikęs su viceministru A. J., R. J. (t. 174, b. l. 136–138). Iš G. R. susirašinėjimo su A. Š. taip pat matyti, jog jie aptarinėjo (duomenys neskelbtini) (vadindami ją (duomenys neskelbtini)) projektą, jo įvykdymo trukmę, eigą. Taip pat bendravo dėl (duomenys neskelbtini) projekto, aptardami dalyvavimo jame galimybes. G. R. A. Š. rašė, kad viską galima padaryti, gali dalintis. G. R. buvo teiraujamasi dėl jo noro susisieti su (duomenys neskelbtini), sutarta, kad tam alternatyva galėtų būti sutartis „(duomenys neskelbtini)“, parengiant priedą prie jungtinės veikos (t, 27, b. l. 53–54, 56–58). Iš P. K. ir G. R. susirašinėjimų matyti ir tai, kad P. K. buvo informavęs G. R. apie tai, jog yra sprendžiami klausimai dėl finansų projekto, kad jeigu K. K. nesutvarkys, gali būti blogai, į ką G. R. buvo atrašyta, kad kiek jam žinoma, viskas ten juda. Iš pastarųjų 2013 m. gegužės 21 d. ir 2013 m. liepos 5 d. vykusio tarpusavio susirašinėjimo taip pat matyti, kad teiraujantis dėl (duomenys neskelbtini), ar jis praėjo, G. R. atrašė P. K., jog šis pasakytų „Mažiukui“ (R. A. R.), jog niekas niekur nepraėjo, prašė informuoti „Mažiuką“ (R. A. R.), kad nesirašo „Finansų“ projekto (t. 18, b. l. 46–47, 48–49; t. 27, b. l. 45–48).

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad toks minėtų asmenų tarpusavio susirašinėjimo turinys parodo, kad apie dominantį (duomenys neskelbtini) projektą R. A. R., G. R. informacija buvo perduota per P. K.. Būtent G. R. buvo tas asmuo, kuris informavo įmonių grupės atstovus apie pirkimo sutarties pasirašymą. Kaip seka iš A. Š. parodymų, (duomenys neskelbtini) pirkimas buvo sudėtingas, sutarties pasirašymas užtruko, dėl projekto įgyvendinimo kilo problemos. Buvo abejojama dėl sutarties pasirašymo, esant neišspręstų finansavimo klausimų ir pirkimą paskelbusios institucijos darbuotojų veiksmų aspektu. Priešingai nei teigiama, aptartu susirašinėjimu, liudytojų parodymais nustatyta, kad G. R. per P. K., o šis per R. A. R., rūpinosi (duomenys neskelbtini) pirkimu, siekė sutarties su pripažintu šio pirkimo laimėtoju pasirašymo, nors paties G. R. įmonės projekte ir nedalyvavo, veikdamas laimėjusios įmonės grupės interesais, jis ėmėsi atitinkamų kryptingų veiksmų, kad sutartis būtų pasirašyta. Iš liudytojo A. Š. parodymų seka, jog nors iš pradžių nebuvo vertinama, kad G. R. įmonės gali sukurti pridėtinę vertę, dalyvaujant jungtinėje veikloje (duomenys neskelbtini) pirkime, tačiau laimėjus pirkimą, buvo manoma, kad šio įmonės gali būti pasitelktos (nusamdytos) tam tikrų darbų atlikimui. Kaip buvo parodyta, dokumentacijos tvarkymui buvo samdoma būtent G. R. įmonė. Aptartos aplinkybės rodo, kad G. R. ne tik buvo svarbus tokio pirkimo laimėtojas, bet taip pat ir galimybė kartu veikti jungtinės veiklos pagrindais. Tai matyti ir iš G. R. ir A. Š. tarpusavio susirašinėjimo. Taip pat byloje pagrįstai nustatyta, kad G. R. per P. K., o šis veikdamas per R. A. R., turėjo motyvą, jog būtų paskelbtas ir (duomenys neskelbtini) pirkimas. Kaip teisingai nurodyta, šiuo projektu buvo domėtasi dar tik jo svarstymo stadijoje. Tačiau paties G. R. parodymais, jis bendravo su galimais (duomenys neskelbtini) pirkimo dalyviais, pretendavo į dalį darbų subrangos teisėmis. Iš G. R. susirašinėjimo su P. K. matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) projektą ketino įgyvendinti ir su kitomis įmonėmis, ne tik minima A. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 27, b. l. 45–48). Liudytojų parodymais, R. A. R. buvo svarbu, kad projektas vyktų, jis domėjosi projekto eiga, nuolat prašė, kad jam būtų teikiama atnaujinta informacija. Tai, kad šiais projektais pastarasis domėjosi G. R., veikusio per P. K., interesais, pilnai patvirtina ir aptartas G. R. susirašinėjimas su P. K.. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad, atsižvelgus į ginčus dėl šio projekto, vykusius tarp atskirų padalinių, kilusias problemas (pats projektas buvo įstrigęs, lėšos išleistos, kėlė rūpestį pačiai ministerijai) visu pirma buvo svarbu, kad toks pirkimas būtų paskelbtas, jog būtų galimybė jame dalyvauti. Ir nors iš tiesų pirkimo paskelbimo faktas nesuponuoja, kad G. R. jį galėjo ar turėjo laimėti, vis tiktai bylos duomenys rodo, kad G. R. turėjo motyvą tam dėti pastangas ir jas dėjo. Aptartais įrodymais byloje buvo objektyviai .paneigtos tiek G. R., tiek P. K. teikiamos gynybos versijos dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimų, jų dalyvavimo juose. Nors nėra ginčijama, jog G. R. įmonėms tam, kad dalyvautų minėtuose projektuose, trūko kvalifikacijos ir resursų, tačiau tuo pačiu bylos įrodymai rodo, kad jis bendravo su tokių konkursų dalyviais, taip pat ir laimėtojais, pretenduodamas į dalį darbų jungtinės veiklos pagrindu. Nuteistojo G. R. apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimais (atitinkamai vykę teisminiai procesais, užtrukęs (duomenys neskelbtini) sutarties pasirašymas, tarp institucijų vykę ginčai, kilusios problemos, lėmusios sutarčių nevykdymą, (duomenys neskelbtini) projekto nutraukimą ir pan.), taip pat akcentuojami liudytojo A. Š. parodymai, pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo šiuo atveju nekeičia. G. R. įmonių nedalyvavimo tiesiogiai minėtuose konkursuose ir pirkimų nelaimėjimo aplinkybė nepaneigia jam pareikštų kaltinimų pagrįstumo.

57. Apeliantų teiginiai dėl BPK 255 ir 256 straipsnių pažeidimo ir teisės į gynybą pažeidimo, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pakeitė aplinkybes iš esmės skirtingomis nei nurodytos kaltinime, nustatęs, kad G. R. davė per P. K., o R. A. R. priėmė trečiojo asmens naudai ir interesais kyšį, kad būtų pasirašyta (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartis su šio pirkimo laimėtoju, nors kaltinimas buvo pareikštas dėl padėjimo laimėti (duomenys neskelbtini) pirkimą, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos nuteistųjų nusikalstamos veikos pagal BK 226 straipsnio atitinkamą dalį faktinės aplinkybės buvo aprašytos bendrai, tačiau nusikalstamos veikos aprašyme nėra nurodyta tokia faktinė aplinkybė, kad „būtų pasirašyta (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartis su šio pirkimo laimėtoju“. Nuosprendžio turinio analizė rodo, kad jo aprašomojoje dalyje teismas dėsto ir vertina bylos aplinkybes dėl nuteistųjų veiksmų minėtame (duomenys neskelbtini) pirkime, tačiau išsamus bylos aplinkybių dėl nuteistųjų veiksmų nustatymas ir vertinimas nėra kaltinimo išplėtimas ar jo pakeitimas. P. K. ir G. R. yra nuteisti už prekybą poveikiu, o iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio būtent ir išplaukia, kad teismas kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių dėl nuteistųjų dalyvavimo nekeitė. Taigi, byloje nuteistųjų teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami ir jų galimybė veiksmingai gintis nuo kaltinimo nebuvo suvaržyta bei kaltinimo naujomis aplinkybėmis teismas taip pat neišplėtė. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimų, kaip tai nurodoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, o tuo pačiu jų teisės į gynybą nepažeidė.

58. Be kita ko, byloje R. A. R. dalyvavimas, sprendžiant problemas P. K. ir G. R. dominančiuose (duomenys neskelbtini) vykdomuose projektuose, tuo pačiu ir (duomenys neskelbtini) pirkime, paties P. K. suinteresuotumas šiuo projektu atskleistas P. K. su K. K. susirašinėjimo turiniu. Kaip nustatyta, 2013 m. balandžio 3 d. tokio jų bendravimo metu K. K. buvo informavęs P. K. dėl projekte (duomenys neskelbtini) kilusių problemų, o būtent, kad dėl projekto nesusikalbama, palaikomos dvi kryptys, reikalingas vadovų susitarimas, dėl ko P. K. pasiūlė viską paaiškinti „Mažiukui“ (kaip objektyviai nustatyta – R. A. R.), nurodant, kad konkurentams yra naudingas įrangos pirkimas, o jų privalumas yra paslaugoje, todėl svarbu panaikinti nereikalingą pirkimą. Vėliau K. K. informavo, kad viskas praėjo puikiai, R. B. (VĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius) parengs raštą, kad leistų vykdyti sutartį pilna apimtimi, į ką P. K. sureagavo palankiai (t. 18, b. l. 22–25). Iš 2013 m. liepos 25 d. vykusio susirašinėjimo matyti, kad K. K. laukė „Mažiuko“ (R. A. R.) skambučio, kadangi šis buvo susitikime, kur turėjo tartis dėl nuolaidos, į ką P. K. atrašė, jog prašė „Mažiuko“ (R. A. R.), jog būtinai suderintų, ką „R.“ (galimai R. B.) turi paduoti „Pirmam“, o K. K. – kad iš karto turi informuoti „R.“, ką dar P. K. su „Mažiuku“ (R. A. R.) sutarė. Taip pat vėliau sekusiu susirašinėjimu P. K. informavo K. K., kad dėl pokalbio su „Pirmu“, jis skambino „Mažiukui“ (R. A. R.), kuris nurodė, kad viskas tvarkoje. Į ką šis atrašė, jog pasikeitus sprendimui „Mažiukas“ (R. A. R.) galės daryti išvadas (t. 18, b. l. 54–55, 57–59). 2013 m. liepos 26 d. susirašinėjimu P. K. buvo informuotas apie kilusias problemas, jog norima nutraukti „(duomenys neskelbtini)“ (t. 18, b. l. 59–60). Taigi, aptartu susirašinėjimu, taip pat liudytojų parodymais neginčijamai nustatyta, kad pats (duomenys neskelbtini) pirkimas buvo probleminis, sutarties pasirašymas su pirkimą laimėjusia VĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri šiame projekte dalyvavo jungtinėje veikloje su UAB „(duomenys neskelbtini)“, užtruko. Vis tiktai, aptarto susirašinėjimo turinys paneigia tiek P. K., tiek R. A. R. apeliacinių skundų teiginius, jog su šiuo pirkimu jie jokių probleminių klausimų nesprendė, kad jokios pagalbos dėl šio pirkimo P. K. nereikėjo, o paties R. A. R. domėjimasis buvo tik partijos „(duomenys neskelbtini)“ kuruojamos ministerijos įvaizdžio aspektu. Tokių aplinkybių bylos duomenys nepatvirtina. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad P. K. per R. A. R. dėjo pastangas, kad šio pirkimo rezultatas būtų jam palankus, juolab, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo organizatorių netenkino VĮ „(duomenys neskelbtini)“ jungtinėje veikloje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlomos paslaugų kainos.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių duomenų visuma paneigia nuteistųjų apeliacinių skundų teiginius, jog pastarieji nei siekė, nei turėjo problemų laimėti viešuosius pirkimus, neprekiavo poveikiu. Kaip nustatyta, R. A. R., kaip partijos atstovas, neturėjo teisėtų įgaliojimų dėl viešųjų pirkimų kviestis valstybės tarnautojus, duoti jiems nurodymus ar kitaip kištis į (duomenys neskelbtini) organizuojamus projektus. Tokio jo veikimo nepateisina nei partijos įstatai, nei kiti bylos duomenys. Vien tai, kad (duomenys neskelbtini) ministerija buvo kuruojama politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“, kurioje R. A. R. ėjo atsakingojo sekretoriaus pareigas, pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų nepaneigia. Aptartas susirašinėjimų turinys patvirtina, kad R. A. R., P. K. ir G. R. interesais, ne tik domėjosi minėtais projektais (viešaisiais pirkimais), bet ir siekiant šiems norimo rezultato, pakankamai aktyviai dalyvavo, sprendžiant dėl to kylančias problemas, darė tam tikrą įtaką priimamiems sprendimams. Argumentai, kad R. A. R. G. R. iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios nepažinojo ir nebuvo bendravęs, atsižvelgus į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, esminės reikšmės jo veiksmų teisiniam vertinimui neturi ir baudžiamosios atsakomybės nešalina. Be to, priešingai nei apeliuojama, užfiksuotų susirašinėjimu turinys yra pakankamai aiškus, jį patvirtina kitais bylos įrodymais nustatytais duomenimis atskleistas kontekstas, kuriam esant vyko toks bendravimas.

60. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. A. R. savo užimamų pareigų pagrindu neturėjo jokio motyvo ar intereso šiais pirkimais domėtis, kaip tik motyvą padėti P. K., o per šį ir G. R. pasiekti jų tikslus aptariamuose pirkimuose, yra teisinga ir pagrįsta. R. A. R. įtaka politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini) ministeriją deleguotiems vadovams, partijos nariams, turėjusiems galimybę įtakoti pirkimų eigą ir rezultatus, visiškai patvirtina byloje užfiksuotų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų susirašinėjimų duomenys. Antai, kaip buvo nustatyta, 2013 m. kovo 22 d. G. R. informavo P. K. apie K. K. prašymą pakalbėti su R. A. R. dėl J. Ū. suorientavimo (t. 18, b. l. 20–22); 2013 m. kovo 28 d. G. R. P. K. pranešė, kad yra su „Mažiuku“ (R. A. R.) (t. 18, b. l. 22); 2013 m. balandžio 3 d. K. K. informavo P. K. dėl susitikimo su patarėju, apie šio prašymą dėl R. B. užėjimo, jog dėl nesusikalbėjimo reikia eiti pas vadą, kad vadovai susitartų ir P. K. siūlymas tai paaiškinti „Mažiukui“ (R. A. R.) (t. 18, b. l. 22–22); 2013 m. gegužės 23 d. K. K. buvo informuotas P. K., kad „Mažiukas“ (R. A. R.) nori pasikviesti jį (K. K.) ir „Vdb“ (galimai E. R.) ir atnaujinti informaciją, kaip sekasi, ypač dėl pagrindinio projekto (t. 18, b. l. 32); 2013 m. liepos 25 d. G. R. P. K. buvo informuotas, kad jis visą naktį buvo su „Mažiuku“ (R. A. R.), kad sprendimas yra ir šiandien turėtų sutvarkyti (t. 18, b. l. 53–54); 2013 m. liepos 25 d. K. K. informavo P. K., jog laukia „Mažiuko“ (R. A. R.) skambučio, kad šis (R. A. R.) yra susitikime su „Pirmu“ ir tuomet bus naujienos ar susitarta dėl nuolaidos. Į ką P. K. buvo atrašyta, kad vakar prašė „Mažiuko“ (R. A. R.), kad būtinai suderintų, ką „R.“ (galimai R. B.) turi paduoti „Pirmam“. Taip pat K. K. rašė, kad iš karto turi informuoti „R.“ (galimai R. B.), ką dar P. K. su „Mažiuku“ (R. A. R.) susitarė. P. K. parašė, kad jis informavo „Mažiuką“ (R. A. R.), jog laukia jo skambučio (t. 18., b. l. 54–55.); 2013 m. liepos 25 d. P. K. pranešė K. K., kad „Mažiuko“ (R. A. R.) pokalbis su „Pirmu“ praėjo gerai (t. 18, b. l. 57–59); 2013 m. liepos 31 d. K. K. informavo P. K., kad jam gali tekti eiti pas „Mažiuką“ (R. A. R.), pasiūlė susitikti dėl naujų bėdų su sąskaitomis (t. 18, b. l. 63–64); 2013 m. rugsėjo 9 d. P. K. pranešė G. R., jog pietaus su „Mažiuku“ (R. A. R.) ir jam reikalingi skaičiai tuo pačiu perklausiant, ar antras praėjo, į ką G. R. atsakė teigiamai (t. 18, b. l. 87).

61. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie įrodymų duomenys, kurie įvertinti bylos įrodymų visumos grandinėje, laikantis BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažinti vienu iš įrodymų šaltiniu, patvirtinant, kad R. A. R. dėl (duomenys neskelbtini) vykdomų viešųjų pirkimų veikė P. K. ir G. R. interesais. Nėra pagrindo sutikti su nuteistųjų teiginiais, kad byloje buvo netinkamai įvertintas užfiksuotų susirašinėjimų turinys, jį interpretuojant (ištrauktas iš konteksto, kryptingai sumodeliuotas taip, kad susidarytų norimas vaizdas). Priešingai, matyti, kad šiuo atveju pačių nuteistųjų yra pateikiama tik jų gynybai naudinga tokio jų susirašinėjimo dalies interpretacija, nevertinant jų kitų bylos duomenų visumoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarto susirašinėjimo turinys, kitų bylos duomenų kontekste sudaro vienas kitą atitinkančių ir papildančių įrodymų seką, kitiems byloje surinktiems įrodymams neprieštarauja, logiškai ir įtikinamai atskleidžia pačių nuteistųjų suvokimą ir dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Nors tokiame jų susirašinėjime nėra fiksuojami teiginiai, kurie duotų aiškias nuorodas į padarytą nusikaltimą, tačiau tokio asmenų tarpusavio bendravimo metu išdėstytos frazės, momentai, kada tai buvo daroma, jų kontekstas, rodo, kad susirašinėjimo dalyviai jų tarpusavio pokalbių metu vienas kitą gerai suprato, žinojo jų teiginių prasmę. Kitaip vertinti minėto susirašinėjimo turinio, nei tai buvo įvertinta skundžiamu nuosprendžiu, surinktų ir išanalizuotų įrodymų kontekste nėra jokio pagrindo. Apeliantų siekis suteikti tokiam jų susirašinėjimui kitokį kontekstą, kvestionuojant teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, laikytinas tik jų pasirinktu gynybos būdu.

62. Be aptartų aplinkybių, išvada buvus susitarimui, pažadui kyšį duoti / priimti, kyšio davimas / priėmimas, padaryta atsižvelgus ir į atliktą kitų byloje surinktų duomenų (susijusių su asmenų sudarytomis sutartimis reklamos paslaugų teikimui, partijos viešinimo paslaugų apmokėjimu, specialistų atliktų tyrimų rezultatais ir kt.) analizę.

63. Minėta, kad byloje esančiu P. K. ir G. R. susirašinėjimu, vykusiu 2013 m. liepos 25 d., G. R. buvo prašomas užbaigti mokėjimą – „Mažiukas“ prase butinai siandie uzbaigt jo (G. R.) pradeta rekl. <…> ten tuo klausimu jau nervatriopke. G. R. nurodžius priežastis, kodėl jis negali užbaigti apmokėjimo, P. K. siūlė paspausti kitus asmenis / skolininkus, pinigams surinkti, apeliuodamas į pasibaigusį laiką ir pažado neįvykdymą – „atrodom chrienovai <...>, Zadejom is kart po aktu“. Susirašinėjant P. K. atkreipė G. R. dėmesį, kad „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“) problema virto jų problema, jis, P. K., pusę sumos jau sumokėjo, o kitą turi sumokėti G. R., kuris konkrečiai atsakingas už „(duomenys neskelbtini)“, į ką pastarasis nurodė, kad spaudžia „(duomenys neskelbtini)“, t. y. kad ši sumokėtų ir G. R. turėtų, už ką daryti mokėjimą (t. 27, b. l. 58–60). Bylos duomenimis, po tokio P. K. ir G. R. susirašinėjimo G. R. kreipėsi į A. Š., jog šis skubiai pervestų jam reikiamą sumą (45 000 Lt). Abu aptarė, kokia suma ir kur pinigai bus pervedami, pinigų pervedimo operacijos įforminimo klausimą (t. 27, b. l. 58, 60–63). P. K., G. R. ir R. A. R. parodymais, J. G. buvo vėluojama atsiskaityti už reklamą. J. G. skundėsi R. A. R., kad jo rekomenduoti asmenys vėluoja atsiskaityti už reklamą. Savo ruožtu R. A. R., kuris rekomendavo J. G. kaip asmenį, iš kurio būtų galima pirkti reklamą, dėl to spaudė P. K., o jis aiškinosi su G. R.. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas tokius nuteistųjų aiškinimus, atsižvelgęs į baudžiamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių seką ((duomenys neskelbtini) pirkimo nugalėtojo paskelbimas; J. G. rekomendavimas; P. K. ir G. R. įmonių reklamos sutarčių su J. G. įmonėmis vienodai sumai sudarymas; išankstinės sąskaitos išrašymas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos apmokėjimas; išankstinės sąskaitos išrašymas UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ir jos dalinis apmokėjimas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pervedimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ likusios reklamos sutartyje nurodytos sumos sumokėjimas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pervedimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) sprendė, kad P. K. ir G. R. įmonės reklamos sutartis su J. G. įmonėmis sudarė, taip atlyginant už R. A. R., veikusio politinės partijos naudai, paramą jų tikslams pasiekti, kaip antai (duomenys neskelbtini) pirkime. Teismas konstatavo, kad P. K. ir G. R. įmonių vardu reklamos sutartys su J. G. įmonėmis buvo sudarytos, kad būtų pateisinti pinigų pervedimai, užmaskuojant sutarto su R. A. R. kyšio per jį davimą politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ už laimėtą (duomenys neskelbtini) pirkimą.

64. Vertinant aplinkybes dėl reklamos sutarčių sudarymo ir jų vykdymo, matyti, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos 3 d., 2014 m. gegužės 27 d. buvo sudarytos reklamos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos 15 d., 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistieji ir jų gynėjai apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad pagal reklamos sutartis realiai reklamos paslaugos nebuvo suteiktos, o jeigu ir buvo suteiktos, jos buvo menkavertės, neatitinkančios bendrovių interesų bei nesukuriančios joms jokios pridėtinės vertės; reklamos sutartys buvo sudarytos ne siekiant reklamuoti įmones ar šių įmonių produktus, o tik dėl to, kad šių sutarčių pagrindu išrašytomis sąskaitomis galima būtų pateisinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pervedimą J. G. įmonėms VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie vėliau buvo panaudoti padengti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turėtas išlaidas, teikiant partijai „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugas. Tačiau, priešingai nuteistųjų pozicijai, bylos įrodymais nustatytos aplinkybės leidžia daryti būtent tokias išvadas.

65. Iš byloje esančios tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos 2013 m. liepos 3 d. reklamos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu Nr. 1 (t. 44, b. l. 66–68) matyti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kaip Agentūra, be kita ko, įsipareigojo talpinti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) reklaminius skydelius internetinėse svetainėje (duomenys neskelbtini) su nuoroda į paramos teikėjo elektroninę svetainę, socialiniame tinkle facebook „(duomenys neskelbtini)“ profilyje, naujienų portale (duomenys neskelbtini); talpinti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) reklaminius skydelius festivalio baneriuose, kurie bus rodomi (duomenys neskelbtini) portale. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip Klientas, įsipareigojo už suteiktas reklamos paslaugas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 45 000 Lt (13 032,90 Eur), pridedant PVM (54 450 Lt su PVM (15 769,81 Eur)). Sutarties „Atsiskaitymo tvarka“ skilties 8.1. punkte numatyta, kad Agentūra parengia ir pateikia Klientui išankstinę sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas pagal patvirtintą kampanijos planą, kurią Klientas privalo apmokėti per 15 kalendorinių dienų nuo jos gavimo dienos. Jeigu Kliento reklamos patalpinimas konkrečioje žiniasklaidos priemonėje yra galimas tik pilnai sumokėjus avansinį mokėjimą nurodytai žiniasklaidos priemonei, Agentūra turi teisę reikalauti ir Klientas privalo sumokėti Agentūros nurodytą avansinį mokėjimą; Klientui neįvykdžius šio reikalavimo, Agentūra turi teisę netalpinti reklamos, o Klientui tenka visa atsakomybė pagal pasirašytą, bet neįvykdytą sutartį (8.2. punktas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą 2013 m. liepos 4 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. liepos 5 ir 29 d. (pastaba: specialisto išvadoje nurodyta 26 d., pagal banko išrašą 29 d.) pervedė iš viso 54 450 Lt (15 769,81 Eur), o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugsėjo 11 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) tai pačiai sumai (t. 44, b. l. 69, 70, 189–191).

66. Pagal tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą 2013 m. liepos 15 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu Nr. 1 (t. 44, b. l. 41–43) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kaip Agentūra, be kita ko, įsipareigojo talpinti „(duomenys neskelbtini)“ logotipą bendrame renginio makete, kuris bus publikuojamas dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos – rugsėjo mėn.; publikuoti logotipą specialiame leidinyje „(duomenys neskelbtini) 2013“, integruoti straipsnį apie „(duomenys neskelbtini)“ su iš anksto tarpusavyje suderintu tekstu; talpinti „(duomenys neskelbtini)“ logotipą internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini)su nuoroda į paramos teikėjo internetinę svetainę, socialiniame tinkle facebook „(duomenys neskelbtini)“ profilyje, naujienų portale lrytas.lt; talpinti „(duomenys neskelbtini)“ logotipą „(duomenys neskelbtini)“ renginių vietose rugsėjo 6 d. – rugsėjo 8 d. (reklama pasirūpina užsakovas iš anksto suderinęs su organizatoriumi). Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip Klientas, įsipareigojo už suteiktas reklamos paslaugas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 45 000 Lt (13 032,90 Eur), pridedant PVM (54 450 Lt su PVM (15 769,81 Eur)). Sutarties „Atsiskaitymo tvarka“ skilties 8.1. punkte numatyta, kad Agentūra parengia ir pateikia Klientui išankstinę sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas pagal patvirtintą kampanijos planą, kurią Klientas privalo apmokėti per 15 kalendorinių dienų nuo jos gavimo dienos. Jeigu Kliento reklamos patalpinimas konkrečioje žiniasklaidos priemonėje yra galimas tik pilnai sumokėjus avansinį mokėjimą nurodytai žiniasklaidos priemonei, Agentūra turi teisę reikalauti ir Klientas privalo sumokėti Agentūros nurodytą avansinį mokėjimą; Klientui neįvykdžius šio reikalavimo, Agentūra turi teisę netalpinti reklamos, o Klientui tenka visa atsakomybė pagal pasirašytą, bet neįvykdytą sutartį (8.2. punktas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą 2013 m. liepos 3 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. liepos 4 d. pervedė iš viso 54 450 Lt (15 769,81 Eur), o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugsėjo 11 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) tai pačiai sumai (t. 44, b. l. 44, 45–47, 52).

67. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2014 m. gegužės 27 d. reklamos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu Nr. 1 (t. 44, b. l. 71–74) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kaip Agentūra, be kita ko, įsipareigojo patalpinti reklaminius skydelius bendrame renginio makete, kuris bus publikuojamas dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. liepos – rugsėjo mėn.; patalpinti logotipą specialiame leidinyje „(duomenys neskelbtini) 2014“ su integruotu straipsniu apie partnerį su iš anksto tarpusavyje suderintu tekstu; patalpinti logotipą internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) su nuoroda į rėmėjo internetinę svetainę; reklamuoti rėmėjo reklaminę atributiką „(duomenys neskelbtini)“ renginių vietose (reklama pasirūpina užsakovas iš anksto suderinęs su organizatoriumi). Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip Klientas, įsipareigojo už suteiktas reklamos paslaugas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 60 000 Lt (17 377,20 Eur), pridedant PVM (72 600 LT su PVM (21 026,41 Eur)). Sutarties „Atsiskaitymo tvarka“ skilties 8.1. punkte numatyta, kad Agentūra parengia ir pateikia Klientui darbų perdavimo priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas pagal faktiškai atliktus darbus. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugpjūčio 12 d. perdavimo – priėmimo akte Nr. 1, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo nėra pasirašytas, nurodyta, kad pagal pirmiau paminėtą tarp šalių pasirašytą reklamos sutartį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė reklamos paslaugas suteiktas pagal reklamos sutarties priedą Nr. 1 – reklaminių skydelių talpinimas bendrame renginio makete ir logotipo talpinimas specialiame leidinyje, 60 000 Lt sumai su PVM (17 377,20 Eur); bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja per 30 dienų sumokėti nurodytą sumą pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą ir kartu patvirtina, kad suteiktos paslaugos yra kokybiškos ir atitinka Sutarties reikalavimus, neturi pretenzijų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl suteiktų prekių kokybės (t. 44, b. l. 75). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą 2014 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio 13 d. atliko sąskaitoje nurodytos 60 000 Lt su PVM (17 377,20 Eur) sumos pervedimą (t. 44, b. l. 76, 194–195). Nors VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ už reklamos paslaugas renginio „(duomenys neskelbtini)“ metu bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 2014 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) 12 600 Lt su PVM (3 649,21 Eur) sumai, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotas reklamos paslaugų už nurodytą sumą paminėto renginio metu gavimas iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) (t. 44, b. l. 77).

68. Byloje esančiuose 2015 m. gruodžio 29 d., 2016 m. kovo 7 d. apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, gynybos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikti festivalio skrajučių originalai patvirtina, kad reklaminėje skrajutėje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pavaizduotas festivalio logotipas su įrašu „(duomenys neskelbtini)“, išdėstytas renginių planas ir tvarkaraštis, taip pat patalpinti ir festivalio partnerių logotipai, tarp kurių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ logotipai; reklaminėje skrajutėje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pavaizduotas festivalio logotipas su įrašu „(duomenys neskelbtini)“, išdėstytas renginių planas ir tvarkaraštis, taip pat patalpinti ir festivalio partnerių logotipai, tarp kurių „(duomenys neskelbtini)“ logotipas (t. 72, b. l. 201–205, 219–227, 228–230; t. 73, b. l. 62–79; t. 168, b. l. 114–119, 120).

69. 2016 m. kovo 7 d. apžiūros protokole (t. 72, b. l. 219–227, 228–230), taip pat viešai internete prieinamuose specialiuose festivalio leidiniuose „(duomenys neskelbtini)“ (tiražas 5 000) (4 leidinio puslapyje), „(duomenys neskelbtini)“ (10 000 tiražas) (6 leidinio puslapyje), kurie J. G. gynėjo buvo pateikti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 168, b. l. 114–119, 120), užfiksuota informacija patvirtina, kad paminėtų leidinių popieriniame variante, taip pat internete patalpintuose leidiniuose tarp festivalio partnerių logotipų patalpinti ir „(duomenys neskelbtini)“ (2013 m. leidinyje), „(duomenys neskelbtini)“ (2013 m. leidinyje), „(duomenys neskelbtini)“ (2013 ir 2014 m. leidiniuose) logotipai. Kita vertus, paminėtuose specialiuose leidiniuose nebuvo integruoti straipsniai apie „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ su iš anksto su festivalio partneriu tarpusavyje suderintu tekstu. Tiek „(duomenys neskelbtini)“ reklaminėje skrajutėje, tiek paminėtuose specialiuose festivalio leidiniuose pateiktos nuorodos į internetinę svetainę (duomenys neskelbtini), socialinio tinklo facebook „(duomenys neskelbtini)“ profilį, leidiniuose – taip pat ir į (duomenys neskelbtini) internetinę svetainę, kaip platesnės informacijos apie renginius šaltinius, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ logotipai atitinkamai pagal sutartis 2013 m., 2014 m. buvo talpinami internetinėje svetainėje duomenys neskelbtini) su nuoroda į paramos teikėjo internetinę svetainę, socialiniame tinkle facebook „(duomenys neskelbtini)“ profilyje, naujienų portale (duomenys neskelbtini), festivalio baneriuose, kurie turėjo būti rodomi portale (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad buvo įvykdyti reklamos sutarčių prieduose numatyti įsipareigojimai 2013 m. talpinti „(duomenys neskelbtini)“ logotipą, 2014 m. talpinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminius skydelius bendrame 2013 m., 2014 m. festivalio makete, kurie turėjo būti publikuojami dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamai 2013 m. liepos – rugsėjo mėn., 2014 m. liepos – rugsėjo mėn.

70. Iš paminėtų 2016 m. kovo 7 d. apžiūros protokolų matyti, kad reklaminiuose stenduose (autobusų stotelėje, mieste) patalpintoje festivalio „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ reklamoje buvo patalpinti „(duomenys neskelbtini)“ (2013 m.), „(duomenys neskelbtini)“ (2013 m.), „(duomenys neskelbtini)“ (2013 ir 2014 m.), kaip festivalio partnerių, logotipai, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ logotipas būtų reklamuojamas „(duomenys neskelbtini)“ renginių vietose rugsėjo 6 d. – rugsėjo 8 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminė atributika būtų reklamuojama „(duomenys neskelbtini)“ renginių vietose, kad reklamos užsakovai (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) būtų rūpinęsi reklama, ją iš anksto derinę su renginių organizatoriais, kaip tai numatyta pirmiau aprašytų reklamos sutarčių prieduose.

71. Liudytojas L. L. parodė, kad jis buvo pagrindinis renginio „(duomenys neskelbtini)“ idėjos autorius ir festivalio iniciatorius. Šį renginį kasmet organizuoja skirtingi žmonės ir įmonės. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirba, buvo neseniai atidaryta, neturėjo patirties, todėl reikėjo pasitelkti įmones, turinčias patirties reklamos srityje. Taigi, jis buvo paminėtų projektų programos koordinatorius, sudarinėjo renginyje dalyvaujančių asmenų sąrašus, o renginį organizavo, rinko rėmėjus 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2014 m. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurių vadovas J. G.. Su rėmėjais šiuose renginiuose liudytojas nedirbo, jo susitarimai su rėmėjais, organizuojant festivalį, buvo tik nekomerciniai, dažniausiai paremti tam tikrais mainais. Įmonės, kurios rėmė šiuos renginius, gavo tam tikrus reklaminius paketus. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinomos. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl nurodytų renginių organizavimo nei jis, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių nebuvo sudarę, taip pat jis šiose įmonėse jokiais pagrindais nedirbo. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ minėtus festivalius organizavo, tai jos ir išrašinėjo sąskaitas, dengė su renginių organizavimu susijusius kaštus (t. 167, b. l. 153; t. 61, b. l. 31–32, 36–38).

72. Specialisto išvada Nr. 5-1/44 nustatyta, kad pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenis „(duomenys neskelbtini)“ renginio sąnaudos viso sudarė 66 319,74 Lt (19 207,52 Eur) (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) renginio patirtos sąnaudos“ apyvartos žiniaraštis 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d.), tačiau pagal šiai sumai tyrimui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenis patirtos 66 319,74 Lt (19 207,52 Eur) sąnaudos nėra susijusios su įsipareigojimų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013 m. liepos 3 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013 m. liepos 15 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymu. Ta pačia specialisto išvada nustatyta ir tai, kad pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenis „(duomenys neskelbtini)“ renginio sąnaudos viso sudarė 157 250,75 Lt (45 542,97 Eur) (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) sąnaudos“ apyvartos žiniaraštis 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d.), iš kurių 49 090,91 Lt be PVM (59 400 Lt su PVM) (17 203,43 Eur su PVM) už renginio „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą 2014 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini). Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 2014 m. rugpjūčio mėn. apskaityta 49 090,91 Lt pajamų pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitos – faktūros serija (duomenys neskelbtini) duomenis, tačiau sąnaudų, susijusių su renginiu „(duomenys neskelbtini) 2014“ neatvaizduota (nepatyrė) (t. 40, b. l. 144–146, 146–149; t. 44, b. l. 135, 136–167, 168–169, 170).

73. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio argumentams, jog visos šios nustatytos aplinkybės objektyviai leido teismui daryti pagrįstas išvadas, kad tokio pobūdžio reklama nebūtų buvę galima pasiekti, jog asmenys (galimi tokių produktų vartotojai) tokiais produktais būtų susidomėję. Tokios reklamos negalima laikyti efektyvia, juo labiau kad minimi produktai, išskyrus jų logotipus, kaip nustatyta (objektyviai to paneigiančių duomenų teismui nėra pateikta) realiai niekaip kitaip daugiau nebuvo reklamuojami, jokia informacija apie teikiamus produktus nepublikuota. Taigi iš to, kokia reklama buvo, kaip teisingai buvo konstatuota, ja jokios reikšmingos informacijos nei apie pačius produktus, nei jas teikiančias įmones nebuvo galima sužinoti. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad tokios reklamos užsakovai būtų dėję pastangas, ėmęsi veiksmų (konkrečių duomenų pateikimo apie produktus, juos teikiančias įmones ir pan.), kurie rodytų jų realias pastangas dėl tokios reklamos būtinumo. Todėl argumentai, kuriais nuteistieji siekė pagrįsti tokios reklamos būtinumą, jos efektyvumą, pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kritiškai. Nuteistųjų akcentuojami liudytojo L. L. parodymai dėl renginio „(duomenys neskelbtini)“ reklaminės reikšmės taip pat nekeičia teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo.

74. Kitokio vertinimo šiuo atveju neduoda pagrindo daryti ir G. R. akcentuojamos aplinkybės dėl buvusio J. G. ir M. P. susirašinėjimo derinant reklamos sutarčių turinį. Juo labiau kad bylos duomenimis, M. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, savarankiškai sprendimų dėl įmonės lėšų panaudojimo nepriiminėjo, o vykdė G. R. nurodymus. Tai, kad būtent G. R. sprendė pagrindinius klausimus susijusius su įmonės veikla (buvo faktinis vadovas), jos lėšų panaudojimu, reklamos sutarčių sudarymu teisme nurodė ir liudytojais apklausti M. P., A. Š., D. K.. Atitinkamai liudytoju apklaustas M. P. buvo parodęs, kad nors jis ir buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau tiesioginis jo vadovas buvo G. R.. Būtent pastarojo iniciatyva buvo sudaryta reklamos sutartis su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, atliekami pavedimai šiai bendrovei, pagrindiniai klausimų dėl atsiskaitymų buvo derinami su G. R.. Liudytojas taip pat parodė, kad įmonei nebuvo įprasta reklamuotis, nes daug ką darydavo patys (t. 167, b. l. 151–152). Liudytoja D. K. parodė, jog svarbesniais klausimais sprendimus įmonėje darydavo G. R., ji savarankiškai jokių atsiskaitymų nedarydavo. Visus strateginius sprendimus dėl bendrovės veiklos priimdavo G. R. (t. 167, b. l. 153–154; t. 82, b. l. 193–195). A. Š. taip pat buvo parodęs, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė G. R.. Nors šioms įmonėms vadovavo kiti asmenys, be G. R. sprendimo jie sutarčių nepasirašydavo (t. 167, b. l. 213–215). Pažymėtina, kad nesivadovauti tokiais liudytojų parodymais teismas nenustatė pagrindo. Tokių gi nenurodė ir pats apeliantas. Be to, tai, kad G. R. priimdavo sprendimus matyti ir iš to, kaip M. P. derino su G. R. klausimą dėl logotipo reklamai pasirinkimo (t. 166, b. l. 165–166), ar kokio dydžio sąskaitą turėtų būti išrašyta po to, kai į jį kreipėsi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovė A. B. (t. 166, b. l. 116–117) Iš paminėto tokio šių susirašinėjimo taip pat matyti, kad G. R. nelabai rūpėjo kokį logotipą reklamuoti, nurodė duoti bet kurį, daugiau rūpinosi apmokėjimais, kaip antai informuodamas, kad jis „pasakys kai galėsim“ (t. 166, b. l. 116–117). Visi šie duomenys yra svarbūs byloje nagrinėjamų aplinkybių vertinimui ir jais pagrįstai remtasi nustatant bylos faktines aplinkybes.

75. Pagal tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu Nr. 1 (t. 41, b. l. 120-125) UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip Agentūra, be kita ko, įsipareigojo talpinti 5 sekundžių trukmės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminį klipą prieš kiekvieną „(duomenys neskelbtini)“ 7-ojo sezono serialo seriją per visą sezoną, kuris trunka iki 2014 m. gegužės 29 d., parodoma 77 serialo serijos; vieno reklaminio klipo kaina 3 337,66 Lt (966,65 Eur) plius PVM. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip Klientas, įsipareigojo už suteiktas reklamos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 257 000 Lt (74 432,34 Eur), pridedant PVM (310 970 Lt su PVM (90 063,14 Eur)). Sutarties „Atsiskaitymo tvarka“ skilties 8.1. punkte numatyta, kad Agentūra parengia ir pateikia Klientui išankstinę sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas pagal patvirtintą kampanijos planą, kurią Klientas privalo apmokėti per 15 kalendorinių dienų nuo jos gavimo dienos. Atsiskaitymo terminai: pirmasis mokėjimas (60 000 Lt) vykdomas iki 2013 m. spalio 11 d.; antrasis mokėjimas (30 750 Lt) – iki 2013 m. lapkričio 11 d.; trečiasis mokėjimas (111 320 Lt) - iki 2013 m. lapkričio 25 d.; ketvirtasis mokėjimas (60 500 Lt) – iki 2014 m. gegužės 16 d.; penktasis mokėjimas (48 400 Lt) – iki 2014 m. gegužės 30 d. 8.2. punkte numatyta, kad jeigu Kliento reklamos patalpinimas konkrečioje žiniasklaidos priemonėje yra galimas tik pilnai sumokėjus avansinį mokėjimą nurodytai žiniasklaidos priemonei, Agentūra turi teisę reikalauti ir Klientas privalo sumokėti Agentūros nurodytą avansinį mokėjimą; Klientui neįvykdžius šio reikalavimo, Agentūra turi teisę netalpinti reklamos, o Klientui tenka visa atsakomybė pagal pasirašytą, bet neįvykdytą sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas 2013 m. spalio 8 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui serija (duomenys neskelbtini) 90 750 Lt su PVM sumai, 2013 m. lapkričio 20 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui serija PRAD Nr. 2013/015 111 320 Lt su PVM sumai, t. y. bendrai 202 070 Lt su PVM (58 523,52 Eur) sumai, bei 2014 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą serija (duomenys neskelbtini) 310 970 Lt su PVM (90 063,14 Eur) sumai pervedė 2013 m. spalio 11 d. 60 000 Lt, 2013 m. lapkričio 11 d. 30 750 Lt, 2013 m. lapkričio 25 d. 111 320 Lt, 2014 m. gegužės 16 d. 60 500 Lt, 2014 m. liepos 22 d. 48 400 Lt, t. y. bendrai 310 970 Lt su PVM (90 063,14 Eur) (t. 41, b. l. 126, 127, 144, 128–134, 144).

76. Nuteistasis P. K., kaip ir nuteistojo J. G. gynėjas, nuteistasis R. A. R., apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paminėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta reklamos seriale sutartis nebuvo įvykdyta. Pasak nuteistojo P. K., šiuo atveju galėtų kilti ginčas tarp sutarties šalių dėl sutarties vykdymo, nes „(duomenys neskelbtini)“ logotipas buvo parodytas kitame seriale, nei numatyta sutartyje, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko su tokiu sutarties vykdymo pakeitimu ir pretenzijų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl to nereiškė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti paminėtiems apeliantų skundų argumentams ir nesutikti su apygardos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad pagal 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki pat ikiteisminio tyrimo pradėjimo šioje byloje (2014 m. spalio 9 d.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugos nebuvo suteiktos, kai pagal sutarties sąlygas jos turėjo būti suteiktos iki 2014 m. gegužės 29 d.

77. Nuteistieji P. K., J. G., remdamiesi bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija nuteistojo P. K. gynėjui adresuotame 2017 m. kovo 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ataskaitos pateikimo vykdant reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ne kartą buvo pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pridėtas prie bylos medžiagos (t. 165, b. l. 141–142; t. 168, b. l. 113) ir siekdami patvirtinti aptariamos reklamos sutarties įvykdymą, akcentuoja „(duomenys neskelbtini)“ logotipo patalpinimą seriale „(duomenys neskelbtini)“. Kita vertus, iš pirmiau išdėstytų reklamos sutarties sąlygų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartimi įsipareigojo seriale talpinti ne „(duomenys neskelbtini)“ logotipą, o 5 sekundžių trukmės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminį klipą. Be to, bendrovės reklama turėjo būti patalpinta ne serialo galiniuose titruose, o prieš kiekvieną serialo seriją per visą serialo sezoną.

78. Byloje esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti 2013-2014 metais (duomenys neskelbtini) rodytų serialų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ įrašai, jų 2015 m. liepos 2-28 d., 2015 m. rugsėjo 21-28 d., 2017 m. birželio 26-29 d. apžiūrų protokolai, taip pat J. G. ikiteisminio tyrimo metu savanoriškai pateikto disko su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 21 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nei prieš vieną 2014 m. sausio 13 d. – 2014 m. gegužės 29 d. laikotarpio serialo „(duomenys neskelbtini)“ 7-ojo sezono seriją (viso 77 serijos) nebuvo patalpintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminis klipas, šio serialo serijose nebuvo vaizduojami ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminiai sceniniai intarpai. „(duomenys neskelbtini)“ reklaminis klipas, reklaminiai sceniniai intarpai nebuvo rodomi ir kituose paminėtuose serialuose (t. 74, b. l. 2, 3-106, 108, 109-175, 181-183; t. 157, b. l. 28, 29). Specialisto išvadoje Nr. 5-1/44 nurodyta, kad finansiniam tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, patvirtinantys reklaminio klipo talpinimo paslaugų įsigijimą 2014 metais iš televizijos UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo pateikti. Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenis bendrovė paslaugų, susijusių su įsipareigojimų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įvykdymu pagal 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 metais neįsigijo (t. 40, b. l. 139–141).

79. Liudytojas M. K., 2013-2014 m. dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos planuotojų koordinatoriumi, apklausiamas patvirtino, kad bylai aktualiu laikotarpiu televizija sutarčių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos nebuvo sudariusi (t. 167, b. l. 64; t. 60, b. l. 114–116). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. D., apklausiamas liudytoju, parodė, kad 2013-2014 m. laikotarpiu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartis dėl viešinimo paslaugų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurtais serialais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, teikimo. Paminėtos J. G. įmonės surasdavo įmones, norinčias reklamuotis serialuose, taip pat teikdavo viešųjų ryšių paslaugas, reklamuojant jų kuriamus produktus. Liudytojo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos sutarties jam neteko matyti, apie šios sutarties sąlygas J. G. jam nieko nepasakojo, jie kalbėjo tik apie logotipo įdėjimą į filmo titrus. Apie „(duomenys neskelbtini)“ reklaminį klipą prieš serialo „(duomenys neskelbtini)“ serijas su J. G. jie nekalbėjo (t. 167, b. l. 175–176; t. 62, b. l. 111–112, 114-117). Taigi, vertinant šių liudytojų parodymus, neabejotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš serialo „(duomenys neskelbtini)“ kūrėjo arba transliuotojo paslaugų, susijusių su įsipareigojimų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymu, iš tikrųjų ir neįsigijo, todėl tai patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti į bylą, o tuo pačiu ir finansinį tyrimą byloje atlikusioms specialistėms. Be to, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju byloje net nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminis klipas iš viso buvo kuriamas/sukurtas.

80. Tiesa, paminėti serialų įrašai ir serialų įrašų apžiūrų protokolai patvirtina, kad serialo „(duomenys neskelbtini)“ 31-81 serijose imtinai (51 serijoje) šalia galinių titrų tarp kitų logotipų buvo patalpintas „(duomenys neskelbtini)“ logotipas, tačiau tos aplinkybės vertinti, priešingai nei teigia apeliantai, kaip įrodančios 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymą, nėra pagrindo. Be to, kad seriale „(duomenys neskelbtini)“ (kitame seriale, nei numatytas sutartyje, kuris pagal VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija byloje pateiktus duomenis buvo mažiau populiarus nei ne vieną sezoną iš eilės rodytas serialas „(duomenys neskelbtini)“) buvo patalpintas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminis klipas, o „(duomenys neskelbtini)“ logotipas galiniuose titruose, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog logotipas seriale buvo įdėtas pasibaigus sutartyje numatytam UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų įvykdymo terminui (2014 m. gegužės 29 d.), dar daugiau, jau prasidėjus nagrinėjamoje byloje ikiteisminiam tyrimui bei siekiant pateisinti aptariamos reklamos sutarties pasirašymą, patvirtinti jos įvykdymą ir tuo pačiu pagrįsti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pagal šią sutartį bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjimą.

81. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad po 2014 m. spalio mėn. ikiteisminio tyrimo nagrinėjamoje byloje pradėjimo buvo bandoma į jau ištransliuoto serialo „(duomenys neskelbtini)“ 7-ojo sezono serijas patalpinti „(duomenys neskelbtini)“ logotipą bei serialą įkelti į (duomenys neskelbtini)internetinę televiziją, tačiau nepavykus to padaryti, „(duomenys neskelbtini)“ logotipas buvo patalpintas į taip pat jau ištransliuoto serialo „(duomenys neskelbtini)“ (serialas buvo rodomas laikotarpiu 2013 m. rugsėjo 2 d. – 2014 m. sausio 30 d.) serijų galinius titrus bei serialas patalpintas internetinėje televizijoje.

82. Liudytoju apklaustas tuo laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 vasario 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ programų direktoriumi dirbęs J. J. parodė, kad jau prasidėjus šioje byloje ikiteisminiam tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. D. prašė jo laikinai pašalinti iš (duomenys neskelbtini) visas serialo „(duomenys neskelbtini)“ 7-ojo sezono serijas ir po kelių dienų jas vėl įkelti su serijų galiniuose titruose jų papildomai patalpintu „(duomenys neskelbtini)“ logotipu. Liudytojui pasiteiravus, dėl kokių priežasčių tai reikia padaryti, G. D. atsakė, jog to reikia R. S., kad būtų lengviau išsisukti iš esamos situacijos STT tyrime. Po ko liudytojas atsisakė įvykdyti šį G. D. prašymą. Liudytojas J. J. apklausiamas patvirtino ir tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ logotipas buvo serialo „(duomenys neskelbtini)“ galiniuose titruose (t. 167, b. l. 145; t. 60, b. l. 124–127). Netikėti šiais liudytojo J. J. parodymais, laikyti juos neobjektyviais ir šališkais, priešingai nei teigia apeliantas P. K., nėra pagrindo, nes juos be aukščiau aptartų aplinkybių patvirtina ir kitų liudytojų parodymai. Antai, pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. D. apklausiamas liudytoju patvirtino, kad buvo nuvažiavęs pas (duomenys neskelbtini) programų direktorių J. J. dėl „(duomenys neskelbtini)“ logotipo įdėjimo į jau (duomenys neskelbtini) patalpinto serialo „(duomenys neskelbtini)“ 7 sezono serijas, tačiau šis atsisakė įdėti logotipą į serialo serijų galinius titrus. Nors liudytojas neprisiminė, ar J. J. sakė, kad logotipo įdėjimas į serialą gali padėti R. S. prieš jį atliekamame ikiteisminiame tyrime (šios aplinkybės ir nepaneigė), tačiau parodė, jog pas J. J. jis važiavo po to, kai dėl „(duomenys neskelbtini)“ logotipo įdėjimo seriale „(duomenys neskelbtini)“ 7 sezonas į jį kreipėsi J. G., po pastarojo sulaikymo 2014 m. spalio mėn. J. G. neva jam reiškė priekaištus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų, nepatalpino „(duomenys neskelbtini)“ logotipo serialo „(duomenys neskelbtini)“ 7 sezone. Jie bendrai su J. G. nusprendė išimti iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ serialo serijas, įdėti į jas „(duomenys neskelbtini)“ logotipą, po ko serialą su patalpintu logotipu įdėti atgal į (duomenys neskelbtini) (t. 167, b. l. 175–176; t. 62, b. l. 114–117, 120–123).

83. Nors liudytojas G. D. apklausiamas parodė, kad neva J. G. dėl „(duomenys neskelbtini)“ logotipo įdėjimo į serialus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ 7 sezonas kreipėsi į jį dar 2013 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn.; vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių keturių montuotojų „(duomenys neskelbtini)“ logotipą įdėjo į serialą „(duomenys neskelbtini)“ ir serialas buvo ištransliuotas, jis baigėsi 2014 m. sausio mėn.; į serialo „(duomenys neskelbtini)“ 7 sezono serijų galinius titrus „(duomenys neskelbtini)“ logotipą pamiršo patalpinti pati UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šiuos liudytojo parodymus paneigia byloje nustatytos aplinkybės, kitų liudytojų parodymai. Visų pirma pažymėtina, tai, kad sutartis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos seriale „(duomenys neskelbtini)“ 7 sezonas buvo sudaryta tik 2013 m. spalio 7 d., todėl akivaizdu, kad dėl „(duomenys neskelbtini)“ logotipų įdėjimo į serialus „(duomenys neskelbtini)“ 2 sezonas ir „(duomenys neskelbtini)“ 7 sezonas, kurie atitinkamai buvo rodomi laikotarpiais nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. gegužės 22 d. ir nuo 2014 m. sausio 13 d. iki 2014 m. gegužės 29 d., J. G. 2013 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. negalėjo kreiptis. Be to, pirmiau paminėtuose serialų įrašuose, jų apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad seriale „(duomenys neskelbtini)“ 2 sezonas „(duomenys neskelbtini)“ logotipas nebuvo patalpintas. Nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ prodiuseriu dirbęs E. P. apklausiamas liudytoju parodė, kad buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ serialų gamybą (montažą, nufilmavimą, anonsus (pristatymus)), prodiusavo šios bendrovės pagamintus serialus. Liudytojas patvirtino, kad po J. G. ir G. D. sulaikymo, tikslios datos nepamena, G. D. prašė jo įdėti į jau sumontuoto serialo „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“ kiekvieną seriją „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“ logotipą. Jis paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotojo T. G., kad šis įdėtų logotipą, po ko kietąjį diską su įrašais perdavė G. D., kuris serialą su logotipu turėjo įdėti į (duomenys neskelbtini). Kodėl reikėjo dėti logotipą į serialą, liudytojas nežino, G. D. jam nesakė. Šis liudytojas patvirtino ir tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ logotipas į serialo „(duomenys neskelbtini)“ galinius titrus nebuvo įdėtas (t. 167, b. l. 175; t. 58, b. l. 87–88). Liudytojas T. G., nuo 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbęs filmuotos medžiagos montuotoju individualios veiklos pagrindais, pagrinde su serialais, apklausiamas parodė, kad be kitų darbų jis vykdančiojo prodiuserio pavedimu į serialų titrus dėdavo įvairių įmonių logotipus. 2014 m. pabaigoje E. M. prašymu į serialo „(duomenys neskelbtini)“ arba į serialo „(duomenys neskelbtini)“, kuris jau buvo rodytas, viso sezono serijas įdėjo „(duomenys neskelbtini)“ logotipą. Kokiu tikslu reikėjo dėti logotipą į viso sezono serialo serijas, jis nežino, toks atvejis jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirmas. E. P. jam atnešė kietąjį diską ir paprašė įdėti logotipą. Taip pat liudytojas parodė, kad to serialo pagrindinės versijos jis nemontavo (t. 167, b. l. 70; t. 62, b. l. 137–138). Liudytoja A. G. (buvusi pavardė J.) apklausiama patvirtino, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vykdančiąja prodiusere serialuose, tame tarpe ir seriale „(duomenys neskelbtini)“ 6-8 sezonai. Iš liudytojos parodymų matyti, kad ji buvo atsakinga už logotipų į šio serialo serijų galinius titrus prieš jų transliaciją per televiziją talpinimą, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ logotipas jai nėra žinomas, nurodymo įdėti šį logotipą į serialo „(duomenys neskelbtini)“ 7-ojo sezono titrus ji nebuvo gavusi (t. 168, b. l. 5; t. 62, b. l. 142–143, 144–147). Liudytojas A. P. patvirtino, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo serialų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ vykdančiuoju prodiuseriu. Jis atsakingas už serialų prodiusavimą nuo užsakymo gavimo iki serialo pasirodymo televizijoje, atsakingas už filmavimo grupę, aktorius, filmavimo vietas ir rekvizitus. Taip pat jis atsakingas už logotipų talpinimą jo prodiusuojamų serialų titruose. Dažniausiai logotipai serialuose atsiranda jo iniciatyva. Filmavimo metu jis ieško ir tariasi su kavinių, restoranų, viešbučių ir kitų vietų savininkais dėl vietos, kurioje butų atliekamas filmavimas, šiems leidus filmuoti sutartoje vietoje, susitariama, kad už tai jų logotipai bus rodomi serialo titruose. Vyksta barteriniai mainai, t. y. jie suteikia filmavimo vietas, o už tai dedami logotipai titruose, už paslaugas nėra mokama. Taip yra ir su drabužių, kosmetikos, būtinų filmavimui aksesuarų, automobilių nuoma. Su šiomis įmonėmis sutarčių nepasirašinėja, kartais tik išrašo garantinius raštus, bet dažniausiai viskas vyksta pasitikėjimo pagrindu. Liudytojas nepamena atvejo, kad jis logotipą būtų talpinęs už pinigus, tačiau būna atvejų, jog direktorius nurodo tam tikrą logotipą įdėti į serialą ir jis įdeda. Tokiu atveju, liudytojo manymu, buvo reklamuojama už pinigus. Tikslios logotipo talpinimo galiniuose serialo titruose kainos liudytojas negalėjo įvardinti, tačiau parodė, kad tai gali kainuoti ir 30 Eur, ir 300 Eur. Serialo filmavimo metu už tam tikro produkto parodymą, reklamavimą atsakingi kiti žmonės ir už tai yra mokama, tuo tarpu jie tokio pobūdžio reklamą tik adaptuoja prie serialo, įterpia prie scenarijaus, taip pat tai suderina su (duomenys neskelbtini). Liudytojas patvirtino, kad jis buvo atsakingas už logotipų talpinimą serialo „(duomenys neskelbtini)“ 2 sezono serijose (t. 167, b. l. 216; t. 62, b. l. 152–155). Iš šio liudytojo, komentuojant paminėto serialo serijose galiniuose titruose patalpintų logotipų talpinimo aplinkybes, nurodytų aplinkybių matyti, kad didžioji dalis logotipų buvo patalpinti barterinių mainų pagrindu už serialo filmavimo metu filmavimui suteiktas patalpas, duotus pasinaudoti daiktus, drabužius, suteiktas paslaugas (pavyzdžiui, grožio procedūras, plaukų kirpimą, dažymą, sušukavimą, automobilių nuomą ir pan.), įmonės už logotipų talpinimą pinigų nemokėjo.

84. Liudytojas A. T. apklausiamas parodė, kad jam yra žinomas serialas „(duomenys neskelbtini)“, jis į jį patalpino apie 30 skirtingų kompanijų logotipų. Tai darė sutarčių pagrindu, kurios buvo gaunamos per UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl logotipų talpinimo seriale kainos jis derasi nuo kompanijos suradimo iki sutarties pasirašymo, įkainiai labai skirtingi, už kiek sugeba susiderėti, už tiek ir parduoda. Pinigai už reklamą pagal sąskaitas patekdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas taip pat parodė, kad jam „(duomenys neskelbtini)“, be jo logotipus seriale galėjo talpinti ir kiti asmenys. Ar jis talpino logotipus į serialo „(duomenys neskelbtini)“ 7-ojo sezono serijas, neprisimena (t. 167, b. l. 69).

85. Iš serialų įrašų, jų apžiūrų protokolų matyti, kad serialo „(duomenys neskelbtini)“ 31-81 serijų galiniuose tikruose be UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipo atskirose serijose buvo patalpinti ir „(duomenys neskelbtini)“, „Peek&Cloppenburg“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kiti logotipai. Remiantis kitų įmonių atsakymų dėl jų logotipų 2013-2014 metais rodytų serialų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ serijose galiniuose titruose talpinimo nustatyta, jog didelė dalis įmonių dėl logotipų talpinimo serialuose nebuvo sudarę jokių rašytinių sutarčių, už jų talpinimą neatliko jokių mokėjimų, o logotipai pagal žodinį susitarimą buvo rodomi barterinių mainų pagrindu arba kaip padėka už duotus pasinaudoti daiktus, suteiktas patalpas filmavimui ir pan. Dalis įmonių su serialo kūrėjais buvo sudariusios Bendradarbiavimo, Televizijos serialo rėmimo, Paslaugų pirkimo sutartis, atliko tarpusavio skolų užskaitymus už viena kitai suteiktas paslaugas. Svarbu pažymėti tai, kad paminėtomis Bendradarbiavimo sutartimis serialo kūrėjai už jiems suteiktas paslaugas (pavyzdžiui, maitinimo, pervežimo keleiviniu ar krovinių transportu) arba sutartą kainą įsipareigojo seriale suteikti bendrovėms reklamos paslaugas – ne tik serijų pabaigoje šalia titrų įterpti įmonių logotipus (kai kuriomis sutartimis to daryti net neįsipareigojo, tačiau logotipai buvo talpinami), bet ir sukurti video reklamą/reklamos intarpus, reklamos intarpus (sutartos trukmės, sutartą kiekį kartų serijoje, sutartame serijų kiekyje) rodyti serialo transliacijos per televiziją „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu (pavyzdžiui, vieno ne mažesnės nei 90 sekundžių trukmės reklaminio intarpo sukūrimo ir transliavimo kaina 5 000 Lt plius PVM). Tuo tarpu Rėmimo sutartimis bendrovės – rėmėjos, įsipareigojo paremti prodiuserio kuriamą serialą, kuris atitinkamą laikotarpį bus rodomas per televiziją „(duomenys neskelbtini)“ (pavyzdžiui, 50 000 Lt plius PVM suma), o prodiuseris įsipareigojo už gautas lėšas reklamuoti rėmėjo produktus (sukurti reklaminius intarpus ir juos rodyti sutartame serijų kiekyje (pavyzdžiui, 15, 30 serijų) po vieną intarpą serijoje serialo transliacijos televizijoje laikotarpiu, sutartame kiekyje serijų (pavyzdžiui, 15, 30 serijų) 5 sekundes titruose rodyti rėmėjo logotipą, suteikti rėmėjui teisę savo vykdomuose ryšių su visuomene veiksmuose, susijusiuose su serialu, naudoti savo, kaip serialo rėmėjo, vardą ir pristatyti save kaip serialo partnerį). Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pagal paslaugų pirkimo sutartį įsigijo siužetų saugaus eismo temomis televizijos programose sukūrimo ir transliavimo paslaugas – be kita ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukūrė 12 siužetų saugaus eismo tema (trukmė nuo 2 min. iki 3 min. 40 sek.), kuriuos integravo serialo „(duomenys neskelbtini)“ 11 serijų, kurios buvo transliuojamos 2014 m. kovo – gegužės mėn. „(duomenys neskelbtini)“ kanalu pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 19.30 val. iki 20.00 val. (suteiktų paslaugų vertė 64 350 Lt su PVM (18 637,05 Eur)) (t. 72, b. l. 242–243; t. 75, b. l. 1–211; t. 70, b. l. 7–9, 36–42, 49–50, 60–63). Aptartų aplinkybių kontekste reikšminga yra ir tai, kad tarp byloje esančių kitų rašytinių sutarčių, susijusių su reklama aptariamuose serialuose, nėra nei vienos sutarties, kuria būtų perkama arba kitokiu būdu (pavyzdžiui, barterinių mainų pagrindu, serialo rėmimo pagrindu) įgyjama reklama – tik logotipo rodymas serialų serijų galiniuose titruose. Tokias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai G. O., R. S., R. B., A. V., G. P., S. B., A. P., E. L., D. F., G. M., G. B., A. V. K., R. Č. (t. 167, b. l. 114–116, 140–141, 143–145; 203–204; t. 168, b. l. 173; t. 58, 90–91, 102–103, 114–116, 118–120, 125–127).

86. Sprendžiant iš VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2015 m. spalio 8 d. raštu pateiktų duomenų apie serialų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ auditoriją, auditorijos ir transliacijos rodiklius, matyti, kad serialas „(duomenys neskelbtini)“ (pagal pateiktus 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. duomenis) rodytas 64 kartus, vidutiniškai šį serialą žiūrėjo 200 900 žmonių, t. y. 7 procentai nuo visos tikslinės grupės asmenų (asmenų virš 4 metų) ir 18,9 procento nuo visų asmenų tuo metu žiūrėjusių televiziją; serialas „(duomenys neskelbtini)“ (pagal pateiktus 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. duomenis) rodytas 17 kartų, vidutiniškai šį serialą žiūrėjo 197 300 žmonių, t. y. 6,9 procento nuo visos tikslinės grupės asmenų ir 17,1 procento nuo visų asmenų tuo metu žiūrėjusių televiziją; šis serialas populiaresnis tarp moterų nei tarp vyrų, populiariausias asmenų nuo 25 iki 54 metų amžiaus grupėje, turinčių pagrindinį išsilavinimą, nedirbančių ir gyvenančių miestuose, turinčiuose mažiau nei 2 000 gyventojų. Serialas „(duomenys neskelbtini)“ buvo rodomas laikotarpiu 2013 m. rugsėjo 2 d. – 2014 m. sausio 30 d. (t. 74, b. l. 176–180, 185–199).

87. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija ir šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo, jos efektyvumo. Nuteistasis P. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad minėtos reklamos sutarties ir reklamos seriale poreikį pagrindžia jo paties teisme duoti parodymai, kad „(duomenys neskelbtini)“ logotipo parodymas ne 7-tame serialo „(duomenys neskelbtini)“ sezone, o „(duomenys neskelbtini)“, nepaneigia fakto, jog reklama pagal sutartį buvo suteikta. Tačiau aukščiau aptartos nustatytos aplinkybės, susijusios su minėtos sutarties sudarymu ir įvykdymu (reklamos paslaugų nesuteikimas laiku, pasibaigus įsipareigojimų įvykdymo terminui, bei nagrinėjamoje byloje prasidėjus ikiteisminiam tyrimui; UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipo patalpinimas galiniuose serialo „(duomenys neskelbtini)“ titruose, o ne 5 sekundžių trukmės reklaminio klipo sukūrimas ir rodymas 7-tame serialo „(duomenys neskelbtini)“ sezone) tokia nuteistojo gynybos poziciją paneigia ir leidžia daryti kitokias išvadas. Nėra pagrindo sutikti, kad byloje buvo netinkamai vertintos liudytojo M. K. parodytos aplinkybės susijusios su logotipų reklamos talpinimu serialuose (gali būti rodomi prodiuserių iniciatyva, gali išeiti kartu su serialu, kurie nepriklauso nuo televizijos), apeliuojant, kad menamų sutarčių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipo talpinimo ir negalėjo būti. Kaip nustatyta, net ir tais atvejais, kuomet dėl logotipų talpinimo nebuvo sudaromos rašytinės sutartys (susitariama tik žodžiu), serialuose jie buvo rodomi barterinių mainų pagrindu arba kaip padėka už suteiktas atitinkamas paslaugas ir pan. Jokių tokių aplinkybių, kas rodytų tokias „(duomenys neskelbtini)“ logotipo patalpinimo aplinkybes nėra nustatyta. Iš to kokia reklama buvo, matyti ir tai, kad jokia reikšminga informacijos ja nebuvo teikiama – nei apie pačią įmonę, išskyrus jos parodytą logotipą, nei apie jos produktą. Nustatytos aplinkybės, nepatvirtina ir to, kad tokia reklama įmonei buvo būtina, juo labiau kad būtų dedamos pastangos, kad reklama būtų siekiama deklaruojamų tikslų. Todėl argumentai, kuriais siekiama pagrįsti tokios reklamos būtinumą ir efektyvumą, šiuo atveju, taip pat buvo pagrįstai atmesti, kaip paneigti byloje ištirtais įrodymais.

88. Aptartų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad specialisto išvada Nr. 5-1/44 nustatyta, kad pagal finansiniam tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus tirtu laikotarpiu: UAB „(duomenys neskelbtini)“ be paminėtų pagal 2013 m. liepos 3 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. gegužės 27 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų reklamos paslaugų bendrai 114 450 Lt su PVM (33 147,01 Eur) sumai iš kitų ūkio subjektų aštuoniolika atvejų įsigijo reklamos paslaugų už 54 568,09 Lt su PVM (15 804,01 Eur) sumą, iš kurių maksimali mokama suma nesiekė dešimties tūkstančių litų be PVM, dvylika atvejų mokama suma nesiekė/buvo gerokai mažesnė nei tūkstantis litų be PVM; UAB „(duomenys neskelbtini)“ be paminėtų pagal 2013 m. liepos 15 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų reklamos paslaugų bendrai 365 420 Lt su PVM (105 832,95 Eur) sumai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. kovo 18 d. įsigijo brošiūras parodai Rygoje 849,90 Lt (1 028,38 Lt su PVM - 297,84 Eur), iš kitų ūkio subjektų reklamos paslaugų nepirko (t. 40, b. l. 107–108, 136).

89. Procesinių tyrimo veiksmų atlikimo metu fiksuotos aplinkybės byloje taip pat yra svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis duomuo. 2014 m. kovo 18 d. P. K. gyvenamosios vietos atliktos kratos metu buvo rastos ir paimtos išorinės skaitmeninės duomenų laikmenos (USB). 2015 m. kovo 18 d. atlikus šių apžiūra, vienoje jų rasta skaitmeninė rinkmena pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurioje „Microsoft Excel“ programa sudarytoje lentelėje buvo surašyti skaičiai, datos, pastabos. Vertinant šiuos duomenis atsižvelgus į nagrinėjamos bylos kontekstą, ištirtais įrodymais nustatytas ir pačių nuteistųjų parodytas aplinkybes, nustatyta, kad lentelėje surašyti duomenys (skaičiai) iš esmės atitiko (duomenys neskelbtini) ministerijos ir jos padalinių vykdytų ar planuotų vykdyti projektų sumas, atitinkamai kuriuos P. K. ir G. R. proteguojamos įmonės laimėjo ar kuriuose planavo dalyvauti. Taip pat, kad dalis lentelėje esančių skaičių atitiko P. K. ir G. R. įmonių sumokėtas sumas pagal reklamos sutartis J. G. įmonėms (t. 17, b. l. 82–86). Apeliantai nesutinka, jog šie duomenys turi įrodomąją vertę, teigiant, jog į šioje lentelėje esančius duomenis reikia žvelgti, kaip į juodraštinę rinkos bei veiklos planavimo duomenų suvestinę, ir vertinti tik kaip atsitiktinį sutapimą. Vis tiktai, teisėjų kolegijos nuomone, šie duomenys, visų kitų byloje ištirtų įrodymų visumos kontekste, vertinti pagrįstai, laikantis BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių, kurie juos vertinant kartu su pirmiau aptartomis nustatytomis aplinkybėmis, jų visuma, yra svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis duomuo byloje nustatinėjamų aplinkybių vertinimui.

90. Apeliantai P. K. ir G. R. nesutinka su teismo išvada, kad jų parodymai apie reklamos sutarčių sudarymą ir vykdymą buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Vertinant tokias nuteistųjų pozicijas, byloje pagrįstai buvo atsižvelgta į šių parodymus viso bylos proceso metu. Matyti, kad tam tikras faktines aplinkybes apie reklamos poreikį, kam įmonėms reikėjo reklamuotis ir ar ką reklamuoti skirtingų apklausų metu iš tiesų šie buvo parodę prieštaringai. Kaip nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad:

90.1. Apklausiamas įtariamuoju 2014 m. spalio 21-22 d. P. K. buvo parodęs apie tai, kad reklamos paslaugų niekur neieškojo, užsiminęs dėl to niekam nebuvo ir su R. A. R. apie tai nekalbėjo. Apskritai neigė, jog R. A. R. jam ką nors būtų užsiminęs apie J. G., raginęs sumokėti pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, jog prieš serialo „(duomenys neskelbtini)“ projektą jam paskambino J. G. ir pasiūlė reklamos paslaugas už paramą šiam projektui. Kokiu būdu J. G. jį susirado ir kas jam jį pasiūlė, nežino. Pokalbio metu sutarė dėl projekto paramos, sudarė 2013 m. spalio 7 d. reklamos sutartį. Matė klipą, tačiau kas jame buvo vaizduojama, nepamena, prisimena tik logotipą. Sutarė, kad reklamos klipus transliuos pagal poreikį, kiek mokės, tiek ir bus teikiama paslauga. Niekas kitas, išskyrus J. G. į jį dėl vėluojamų mokėjimų pagal minimą sutartį, nesikreipė. P. K. taip pat buvo parodęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo projekte dėl neįgaliųjų, kad šie galėtų prisiskambinti pagalbos telefonu, todėl norėjo, kad taip pat būtų išgirsta jų nuomonė (t. 158, b. l. 15–17, 18–20). Papildomai apklaustas 2016 m. gruodžio 5 d. P. K. jau parodė, kad J. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam rekomendavo R. A. R.. Nusprendė reklamuotis, kur būtų didelis prieinamumas žmonėms, kad serialo tikslinė auditorija žinotų, išmoktų naudotis ir naudotųsi Gyventojų perspėjimo informacine sistema taip pat, kad šią sistemą būtų naudinga parduoti kitoms šalims. Nutarė reklamuoti tiek sistemą per „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minimo serialo vienoje serijoje, pabaigoje ar tai pradžioje buvo matęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipą. Sutarties priede nurodyti 5 sekundžių klipo nėra matęs (t. 158, b. l. 44–47). Pastarosios pozicijos P. K. iš esmės laikėsi ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme. Parodė, kad 2013 m. liepos 15 d. dėl „(duomenys neskelbtini)“ ženklo viešinimo buvo sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau 2013 m. spalio 7 d. sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl reklamos seriale „(duomenys neskelbtini)“. J. G. už suteiktas paslaugas, aktyviai spaudė dėl apmokėjimo. Dėl tokio jo spaudimo, kilo įtampa, o kadangi, R. A. R. buvo jį rekomendavęs, todėl spausdavo greičiau atsiskaityti. Asmeniškai nekontroliavo ar buvo pateikta reklamos tiek, kiek buvo numatyta sutartyje. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat teisingai buvo pastebėta, kad dėl 2013 m. liepos 15 d. reklamos sutarties ikiteisminio tyrimo metu P. K. parodymų apskritai nebuvo davęs.

90.2. Apklaustas įtariamuoju 2015 m. sausio 7 d. G. R. nurodė, kad asmeniškai su reklamos sutarties pasirašymu ir jos vykdymu, nieko bendro neturėjo. Tik iš žiniasklaidos po kilusio skandalo su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ gavo informaciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. P., kad bendrovė buvo pasirašiusi sutartį su šią bendrovę dėl reklamos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinomos, su šiomis bendrovėmis nieko bendro neturėjo, su jomis nebendravo (t. 159, b. l. 57–58). Apklaustas įtariamuoju 2012 m. gruodžio 12 d. parodė, kad jam nieko nėra žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos sutarčių atitinkamai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudarymą 2013 m. spalio 7 d. ir 2013 m. liepos 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ reklamos sutarčių pasirašyme nedalyvavo. Apie sudarytas sutartis žinojo, tačiau jų sąlygų nederino, jų nežinojo. Sutartis sudarė tuo metu bendrovės direktorius buvęs M. P., kuris su juo (G. R.), kaip akcininko atstovu, derino poreikį reklamuotis, su juo aptarinėjo reklamos kryptis, sutarčių objektus. Iš P. K. žinojo, kad šio įmonė reklamuojasi pas J. G., jo kontaktus perdavė M. P.. Jam nėra žinoma kur ir kada buvo rodoma reklama, kokio turinio ji buvo (t. 159, b. l. 62–64). Teisminio bylos proceso metu G. R. jau kalbėjo apie naujų projektų viešinimo ir reklamavimo būtinybę, siekiant didinti jų žinomumą ir taip pritraukti naujų vartotojų. Nurodė, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rekomendavo P. K.. Kad už sutarties sąlygų suderinimą, apimtį, būdus ir kainas, atsakingas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. P.. Aiškino, kad šiame procese jis pats nedalyvavo, tačiau žino, kad sutarties sąlygos buvo derinamos kurį laiką.

91. Taigi, iš išdėstyto matyti, kad kas kartą duodami parodymus, apeliantai nurodydavo arba juos papildydavo kitomis aplinkybėmis. P. K. pradžioje parodęs, kad J. G. jį susirado dėl serialo „(duomenys neskelbtini)“ projekto paramos, vėliau gi jau aiškino, kad J. G., jo įmonę rekomendavo R. A. R., o reklama buvo reikalinga tiek pačios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, tiek ženklo „(duomenys neskelbtini)“ reklamavimui. Ikiteisminio tyrimo metu užsiminęs iš pradžių apie norą, kad tuo pačiu būtų išgirsta apie projektą susijusį su neįgaliųjų galimybe prisiskambinti pagalbos telefonu, vėliau jau kalbėjo apie Gyventojų perspėjimo informacinės sistemos reklamavimą per „(duomenys neskelbtini)“ ženklą. Taip pat jis nebuvo nuoseklus parodydamas ir apie tai kieno buvo spaudžiamas vėluojant atsiskaitant su J. G. – tai paties J. G., tai R. A. R.. Nuteistasis G. R. davė prieštaringus parodymus dėl jo paties sužinojimo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas reklamos sutartis. Iš pradžių aiškino, kad apie sudarytas sutartis sužinojo iš žiniasklaidos, kilus skandalui, vėliau gi nurodė, jog apie sudarytas sutartis žinojo iš tuometinio įmonės direktoriaus M. P.. Jis taip pat nebuvo nuoseklus aiškindamas apie paties sąsajas su tokių sutarčių sudarymu. Pirma teigęs, jog nieko bendro su reklamos sutarčių sudarymu ir pasirašymu neturėjo, nežinojo užsakytos reklamos turinio, vėliau jau nurodė, ne tik, kad galinčio suteikti reklamos paslaugas J. G. kontaktus perdavė M. P., bet ir, kad su M. P. derino poreikį reklamuotis, aptarinėjo reklamos kryptis, sutarčių objektus. Taigi, nuteistųjų parodymai, nurodomos aplinkybės skirtingų apklausų metu tam tikru aspektu keitėsi. Tokia nuteistųjų o parodymų kaita, nenuoseklumas ir prieštaringumas, teisėjų kolegijos pripažįstama svariu veiksniu, vertinant jų kaltės turinį sudarančias ir apibūdinančias aplinkybes. Be to, reikšmės turi ir tokių šių duotų parodymų analizė ir santykis su kitais byloje surinktais ir patikimais įrodymais nustatytais duomenimis. Būtent tokią parodymų analizę ir atliko teismas. Konkrečiu atveju, vertinti nuteistųjų parodymus kaip patikimus visa apimtimi, atlikus jų viso proceso metu duotų parodymų analizę kitų ištirtų duomenų, pripažintų įrodymais, kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturėjo pagrindo. Kitokiam vertinimui pagrindo neduoda ir nuteistųjų apeliaciniuose skunduose įvardintos parodymų keitimo (netikslumų) priežastys. Matyti, kad P. K. aiškindamas apie parodymų keitimą apsiribojo teiginiais dėl ikiteisminio tyrimo metu jam reiškiamų įtarimų, jų apimties ir dėl to jo duotais parodymais. G. R. apskritai teigė davęs reikšmingus ir nuoseklius tyrimui paaiškinimus apeliuodamas, jog duotų ikiteisminio tyrimo metu parodymų netikslumai, jų tikslinimas, negali būti priežastimi jį kaltinti. Tokius nuteistųjų teiginius, kuriais šie aiškino jų parodymų keitimo priežastis, apeliacinės instancijos teismas vertina tik kaip gynybinę taktiką. Kaip minėta, nustatant faktines aplinkybes, yra svarbu vertinti surinktais ir patikimais įrodymais nustatytus faktus. Būtent tai byloje ir buvo padaryta. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo pozicijai, dėl šių nuteistųjų bylos proceso metu duotų parodymų vertinimo, nuteistųjų aiškinimus dėl parodymų keitimo aplinkybių, vertina kritiškai. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma suponuoja nuteistųjų parodymų apie savo pačių veiksmus vertinimą kaip keliančių pagrįstų abejonių dėl jų nuoširdumo. Nei P. K., nei G. R. nebuvo linkę atskleisti visos tiesos, kas kartą duodami parodymus siekė prisitaikyti prie situacijos. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas veikos padarymo faktines aplinkybes, P. K. ir G. R. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu dalimi pagrįstai vadovavosi tik tiek, kiek jie atitiko kitas ištirtais bylos įrodymais nustatytas aplinkybes. Jokių objektyvių aplinkybių, kas duotų pagrindą teisėjų kolegijai daryti kitokias išvadas, negu jas padarė pirmosios instancijos teismas, nenustatyta.

92. Dalies nuteistųjų taip pat reiškiama kritika skundžiamo nuosprendžio išvadoms, kad 2013 m. liepos 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimas, 2013 m. liepos 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, atitinkamai pagal 2013 m. liepos 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. liepos 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini) išankstinio mokėjimo sąskaitas atlikti gerokai anksčiau nei pasirašytos sutartys, t. y. neegzistuojančių sutarčių pagrindu. Taip prasilenkiant tiek su gyvenimo realijomis, tiek su teisės normomis, reglamentuojančiomis civilinius santykius sutarčių sudarymo ir vykdymo srityje. Pasisakant dėl šių argumentų, pažymėtina, kad išankstinė sąskaita faktūra – tai laisvos formos susitarimas, kurio pagrindu atliekamas išankstinis avansinis mokėjimas. Išankstinė sąskaita dažniausiai yra išrašoma prieš darbų pradžią, kuomet paslaugos teikėjas, iš anksto nori gauti tam tikro dydžio avansinį mokėjimą. Atlikus sutartus darbus yra išrašoma standartinė sąskaita faktūra, pilnai sutartai sumai. Taigi, išankstinės sąskaitos faktūros išrašymas savaime dar nėra sutartis, jos pagrindu yra įtvirtinamas tik tam tikras mokėjimas. Jos išrašymu negalima nustatytu sutartinių santykių pobūdžio. Be to, paprastai tokios sąskaitos išrašomos, kai jau sudaryta sutartis. Paminėtina ir kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma. Nagrinėjamu atveju, nuteistųjų įrodinėjama, kad išrašytos išankstinės sąskaitos faktūros yra pakankamas teisinis pagrindas įrodantis buvus pasiektam susitarimui ir išreikštai valiai tarp ūkio subjektų, tuo labiau, kad vėliau tokia valia buvo įforminta ir pasirašant sutartis, kurios kaip apeliuojama, buvo įvykdytos. Vis tiktai, esminė sutarčių aiškinimo taisyklė yra faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (svarbu nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, aiškinantis sąlygas, įvertinant šalių elgesį ir pan.). Taigi, šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įpareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos pagal teismo vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamu atveju, būtent pagal minėtas įrodymų vertinimo taisykles, pirmosios instancijos teismui įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus ir iš jų viseto dėl šioje byloje nustatytų reklamos paslaugų sutarčių sudarymo ir jų realaus (ne)vykdymo aplinkybių buvo padarytos minėtos išvados.

93. Reklamos paslaugų suteikimą minėtoms bendrovėms, jų efektyvumą byloje nepagrįstai bandoma pateisinti nuteistojo J. G. gynėjo į bylą pateikta 2021 m. liepos 29 d. konsultacine išvada dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų reklamos paslaugų vertinimo užsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (teismo pastaba – apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų paslaugų vertinimą teisėjų kolegijos dar bus pasisakyta šiame procesiniame sprendime). Iš šios konsultacinės išvados turinio matyti, kad joje dėl minėtoms įmonėms suteiktų reklamos paslaugų buvo padarytos priešingos išvados (t. 173, b. l. 8–25). Apeliacinės instancijos teisme ekspertas J. J., duodamas paaiškinimus, pateiktas išvadas patvirtino bei parodė, kad tyrimui jam buvo pateiktos tik sutartys tarp užsakovų ir vykdytojo, laikraščiai, bukletai ir pan. nebuvo pateikti. Jis taip pat buvo užsisakęs reklamos monitoringą. Konsultacinės išvados užsakovo buvo pasakyta, kad reklamos tikrai buvo ištransliuotos. Įrašų pats nematė, jų taip pat niekas jam pateikęs nebuvo. Formuluodamas išvadas rėmėsi prielaida, kad logotipai patalpinti, kaip numatyta sutartyje, todėl jo išvada yra tokia. Apie sutartinių įpareigojimų įvykdymą sprendė iš jam atsiųstų sutarčių ir monitoringo. Patikrino, ar tie serialai buvo transliuoti, tačiau ar logotipai buvo juose įdėti, nematė. Kiek kainuoja logotipas jo tirtame lankstinuke – atsakyti negalėjo. Eksperto vertinimu, paslauga atitiko kainą, jis vertino ne tik logotipą, bet ir televizijos transliaciją, spaudos plotus. Atskirai lankstinuko kainos nebuvo (t. 176, b. l. 35–41). Taigi, aptariamą išvadą pateikęs ekspertas, iš esmės pasisakydamas dėl reklamos paslaugų vertinimo, neturėjo visų duomenų, nevertino kitų duomenų, nustatytų byloje surinktais įrodymais, liudytojų parodymais, kas leidžia spręsti apie atlikto tyrimo patikimumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto (eksperto) išvada yra vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamojoje byloje, ji turi būti vertinama visumoje su kita bylos medžiaga ir neturi jokios prioritetinės reikšmės. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Taip pat aplinkybę, ar įrodymai yra patikimi, įvertina bylą nagrinėjantis teismas, patikrinęs ir išanalizavęs jų gavimo tvarką bei palyginęs juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 1-303/2022). Teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, remtis šia išvada nėra pagrindo, kadangi joje konstatuotos išvados akivaizdžiai prieštarauja šioje byloje ištirtų įrodymų ir atliktų tyrimų rezultatams.

94. Kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas minėtų reklamos paslaugų sutarčių sudarymo ir jų (ne)vykdymo aplinkybes, t. y. kad jomis buvo siekiama tik įmituoti realų sutarčių vykdymą (pateisinant reklamos paslaugų sutarčių pasirašymą, pagrįsti bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pervedimą pagal sudarytas sutartis J. G. įmonėms) sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino, jog tarp šalių sudarytos sutartys buvo apsimestinės. Aukščiau aptartos aplinkybės rodo sudarytų sutarčių tariamą (fiktyvų) pobūdį. Pažymėtina, jog apsimestiniu sandoriu laikomas sandoris, kuris sudarytas, siekiant pridengti kitą sandorį, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys (t. y. kai dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas). Tuo tarpu esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Be to, paprastai tariamieji sandoriai, nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią. Nagrinėjamu atveju, būtent tokia situacija ir yra susidariusi. Šioje byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad P. K. ir G. R. įmonių vardu sudarytomis reklamos sutartimis su J. G. įmonėmis nebuvo siekiama realiai suteikti / gauti bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sutartyse nurodytų reklamos paslaugų, o tik imituoti sandorių sudarymą, kad išrašytomis sąskaitomis būtų galima pateisinti jų įmonių pinigų pervedimą J. G. įmonėms ir taip užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį – sutarto su R. A. R. kyšio per jį davimą politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ (apmokant partijos viešinimo paslaugas).

95. Byloje taip pat nėra ginčo, jog politinė partija „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama R. A. R., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama J. G., 2013 m. gegužės 3 d. sudarė viešinimo paslaugų tiekimo sutartį 1 100 000 Lt sumai plius PVM. Siekiant teisingai suprasti politinės partijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugų sutarties sudarymo, jos vykdymo aplinkybes, reikšminga yra byloje surinktų ir ištirtų duomenų visumos analizė.

96. Kaip nustatyta, procesinių tyrimo veiksmų atlikimo metu buvo rasti du tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos J. G. ir partijos „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos R. A. R., sudarytos 2013 m. gegužės 3 d. viešinimo paslaugų teikimo sutarties variantai. Viename jų sutarties terminas buvo nustatytas trejiems metams, kitame – vieneriems, taip pat juose skyrėsi atsiskaitymo už paslaugas sąlygos (nurodyti mokėjimų dydžiai) (t. 13, b. l. 132–136, t. 24, b. l. 49–64, t. 48, b. l. 161–165; oranžinio segtuvo prie bylos b. l. 128–132; t. 173, b. l. 156–165):

96.1. Viename iš 2013 m. gegužės 3 d. viešinimo paslaugų teikimo sutarties variantų buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus J. G., ir partija „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama atsakingojo sekretoriaus R. A. R. (veikiančio pagal įmonės įstatus), 2013 m. gegužės 3 d. sudarė viešinimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suteikti partijai „(duomenys neskelbtini)“ sutarties priede Nr. 1 (priedas prie sutarties Nr. 1 nerastas) nurodytas paslaugas, o partija „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti 1 100 000 litų plius PVM. Sutarties 4.1. punkte numatyta, kad sutarties kaina gali keistis tik tokiu atveju, jeigu partija „(duomenys neskelbtini)“ užsako paslaugų, kurios nėra numatytos sutartyje ar jos prieduose. Sutarties 4.2. punkte numatyta, kad šalių susitarimas dėl kainos apima visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas paslaugas ir atskirai kiekvienam viešinimo veiksmui ar paslaugai nėra detalizuojamas. 4.3. punkte numatyta, kad partija „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už per kalendorinį mėnesį suteiktas paslaugas moka 91 666 litus plius PVM. Pirmas mokėjimas yra sumokama avansu ir jis užskaitomas už paskutinį mėnesį, t. y. partija „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjusi vieno mėnesio mokesčio avansą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paskutinį mėnesį suteiktas paslaugas nebemoka. Sutarties 4.4. punkte numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoka per 3 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo partijai „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ partijai „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po einamojo mėnesio pabaigos. Sutarties 8.1. punkte numatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja metus, t. y. iki 2014 m. gegužės 1 d.

96.2. Kitame, 2013 m. gegužės 3 d. viešinimo paslaugų teikimo sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus J. G., ir partija „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama atsakingojo sekretoriaus R. A. R. (veikiančio pagal įmonės įstatus), 2013 m. gegužės 3 d. sudarė viešinimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suteikti partijai „(duomenys neskelbtini)“ sutarties priede Nr. 1 (priedas prie sutarties Nr. 1 nerastas) nurodytas paslaugas, o partija „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti 1 100 000 litų plius PVM. Sutarties 4.1. punkte numatyta, kad sutarties kaina gali keistis tik tokiu atveju, jeigu partija „(duomenys neskelbtini)“ užsako paslaugų, kurios nėra numatytos sutartyje ar jos prieduose. Sutarties 4.2. punkte numatyta, kad šalių susitarimas dėl kainos apima visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas paslaugas ir atskirai kiekvienam viešinimo veiksmui ar paslaugai nėra detalizuojamas. 4.3. punkte numatyta, kad partija „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2013 m. suteiktas paslaugas moka 293 332 litus plius PVM. Antrasis mokėjimas vykdomas už 2014 m. suteiktas paslaugas, suma yra 293 332 litai plius PVM. Trečiasis mokėjimas vykdomas už 2015 m. suteiktas paslaugas suma yra 293 332 litai plius PVM. Paskutinis mokėjimas vykdomas iki 2016 metų gegužės 3 d. už suteiktas paslaugas, suma yra 220 004 litai plius PVM. Sutarties 4.4. punkte numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ partijai „(duomenys neskelbtini)“ pateikia PVM sąskaitą faktūrą pagal faktą, po partijos „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pervedimo. Sutarties 8.1. punkte numatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja 3 kalendorinius metus, t. y. iki 2016 m. gegužės 3 d.

97. Apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kokia sutartis buvo užregistruota partijos sutarčių registre, partijos pagal sutartį atliktus mokėjimus, kitas aplinkybes, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarp partijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo sudaryta viešinimo sutartis, turėjusi galioti vienerius metus. Nors nuteistieji, jų gynėjai apeliaciniuose skunduose ginčija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, teigiant, kad vadovaujantis neegzistuojančiu viešinimo sutarties variantu buvo padaryti klaidingi vertinimai, o tuo pačiu ir tai, kad tokia sutartimi siekta pateisinti partijos realiai gaunamas viešinimo paslaugas, už jas partijai nemokant, teisėjų kolegija, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atlikusi įrodymų tyrimą šiame kontekste, nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo neturi teisinio pagrindo.

98. Matyti, kad nuteistieji R. A. R., J. G., tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apklausti apeliacinės instancijos teisme, laikėsi tos pačios pozicijos, kad viešinimo paslaugų teikimo sutartis tarp politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ ir J. G. atstovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta ne vienerių, bet trejų metų laikotarpiui. Kad byloje nustatytos aplinkybės susijusios su paslaugų apmokėjimu, partijos finansinės galimybės įvykdyti sutartinius finansinius įsipareigojimus patvirtina, jog viešinimo paslaugų sutartis vienerių metų laikotarpiui negalėjo būtų realiai sudaryta ir vykdoma. Be to, apeliantų tvirtinimu, byloje buvo tirta tik ta sutartis, kurios galiojimas buvo treji metai. Teisėjų kolegija su tokia nuteistųjų gynybos pozicija nesutinka.

99. Nuteistųjų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas, rėmėsi sutartimi, kurios byloje nebuvo, yra neteisingi. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2014 m. spalio 21 d. atlikus kratą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, patalpose buvo paimti dokumentai, tame tarpe sutartys, buhalterinės apskaitos dokumentai, antspaudai ir D. P. darbinis kompiuteris (t. 21, b. l. 145–149). Ši sutartis buvo apžiūrėta, o jos apžiūros rezultatai fiksuoti 2014 m. lapkričio 25 d. daiktų ir dokumentų apžiūros protokole (t. 24, b. l. 49–64). Kaltinamajame akte prie daiktų, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai tirti ir nagrinėti minėtas dokumentas buvo įvardintas 102 punktu (oranžinės spalvos segtuvas su dokumentais prie 2014 m. lapkričio 25 d. apžiūros protokolo). Tokia sutartis taip pat buvo registruota partijos „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių registre (t. 13, b. l. 110–111). Iš 2015 m. gegužės 22-27 d. apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu partijos „(duomenys neskelbtini)“ būstinėje buvo rastas ir paimtas sutarčių nuo 2007 m. sausio 4 d. iki 2014 m. birželio 19 d. registras, kuriame yra užregistruota 2013 m. gegužės 3 d. sutartis tarp partijos „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuri įsigaliojo 2013 m. gegužės 3 d. Šios sutarties galiojimo data registre yra nurodyta iki 2014 m. gegužės 1 d. (t. 13, b. l. 104–106, 110–111). Bylos duomenys patvirtina ir, kad atliekamų tyrimo veiksmų metu, aiškinantis sutarties sudarymo aplinkybės, abu jos variantai buvo pateikti ir apklausiant tam tikrus asmenis. Taigi, aptarti duomenys, nuteistųjų nurodytų aplinkybių, kad tokia sutartis byloje neegzistavo, nepatvirtina. Teisėjų kolegija, šiuo aspektu taip pat pažymi, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo pateiktas minėtas segtuvas, teisėjų kolegijos įpareigojimu pateiktas partijos „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių registro žurnalo originalas, kuriame be kitų partijos sudarytų sutarčių, aktualūs įrašai prasideda nuo 12, kur įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ su partija „(duomenys neskelbtini) įsigaliojimo data nurodyta 2013 m. gegužės 3 d., o sutarties pasibaigimo 2014 m. gegužės 1 d. (t. 174, b. l. 149–150), be to atliekamo įrodymų tyrimo metu, siekiant pašalinti kilusius prieštaravimus, be kitų dokumentų buvo paskelbtas ir vienerių metų viešinimo paslaugų sutarties turinys (oranžinio segtuvo prie bylos l. 128–132; t. 173, b. l. 156–165; t. 174, b. l. 155).

100. Byloje aiškinantis viešinimo sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes liudytoja D. M. parodė, kad dirbdama partijos „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere apie partijos viešinimo paslaugų sutartį nieko nežinojo. Buhalterinėje apskaitoje sutartys su paslaugų tiekėjais buvo neprivalomos, o apmokėjimas buvo vykdomas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kurios būdavo užpildytos pagal visus reikalavimus ir, jei būdavo pinigų, būdavo atsiskaitoma. Jos darbo laiku su „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos pateiktas sąskaitas faktūras buvo atsiskaityta. Pagal partijos įstatus jos vadovas R. P. buvo atsakingas už buhalterinę apskaitą, o visas sutartis sudarinėjo atsakingasis sekretorius R. A. R., tik iš jo ji gaudavo sąskaitas faktūras, kurias reikėjo apmokėti. 2014 metais partija dotacijas gavo iš vyriausios rinkimų komisijos, jų sumos priklausydavo nuo rinkimų rezultatų. Ji partijoje dirbo nuo 2004 metų ir sąskaitų apmokėjimo tvarka buvo visada tokia pat, nepriklausomai nuo to, kas buvo atsakingasis sekretorius. Sąskaitas jai atnešdavo atsakingasis sekretorius (t. 167, b. l. 76–77; t. 56, b. l. 93–95).

Liudytoja D. K. parodė, kad ji 2013-2014 metais dirbo partijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko padėjėja. Pagal pareigas ji tvarkė sutarčių segtuvą, t. y. sudėdavo sutartis į segtuvą, registravo sutartis žurnale, atliko daugiau techninį darbą. Buhalterė po audito ją įspėjo, kad reikia užvesti sutarčių registro žurnalą ir ji (D. K.) užregistravo sutartis, kurios dar nebuvo registruotos. Sutartis su trečiaisiais asmenimis partijos vardu pasirašinėdavo atsakingasis sekretorius R. A. R.. Sutarčių sudarymo aplinkybių nežino. Registruodama sutartis, niekada nesidomėjo jų turiniu. Jai buvo aktualu sutarties sudarymo data, kada įsigalioja, su kuo sudaryta ir terminas. Sutartis paduodavo atsakingasis sekretorius pats arba perduodavo per kitą darbuotoją, kadangi pagal įstatus jis pasirašydavo sutartis, jas sudarydavo ir derindavo turinį. Į sutarčių registrą D. K. įrašydavo sutarties sudarymo datą, kas gavėjas, kas vykdytojas, sutarties įsigaliojimo laiką, sutarties pavadinimą bei sutarties pasibaigimo laiką. Dėl sutarčių registro 2013 m. Eil. Nr. 12 esančių duomenų parodė, kad šie duomenys yra parašyti iš sutarties, kurią jai davė atsakingasis sekretorius. Sutarties sudarymo data yra 2013 m. gegužės 3 d., sutarties rengėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ t. y. iš sutarties pirmas esantis asmuo, sutarties gavėjas – antrasis sutartyje esantis asmuo, t. y. partija „(duomenys neskelbtini)“, įsigaliojimo data buvo nurodyta sutartyje arba sutarties sudarymo data, šiuo konkrečiu atveju 2013 m. gegužės 3 d., sutarties pavadinimas viešinimo paslaugų teikimo sutartis. Šis pavadinimas rašomas iš sutarties viršuje esančio teksto, kiekvienoje sutartyje yra grafa galiojimas, šiuo konkrečiu atveju tai yra 2014 m. gegužės 1 d. D. K. taip pat parodė, kad jos surašyti duomenys sutarčių registre atitiko jai pateiktą susipažinti sutartį (t. 167, b. l. 77; t. 56., b. l. 107-109, 111–114).

Iš liudytojų A. M. ir I. S.-J. parodymų seka, kad paslaugas susijusias su partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie teikė apie metus laiko (t. 167, b. l. 66; t. 61, b. l. 7–3; t. 62, b. l. 55–56). Apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas V. S., kaip ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, parodė, kad viešinimo sutarties turinio ir sąlygų nežino. Žino, kad visas sutartis pasirašinėdavo partijos atsakingasis sekretorius. Liudytojas nepamena, kad jam būtų tekę dalyvauti viešinimo paslaugos sutarties sudaryme, tai nebuvo jo kompetencija. Pasak liudytojo, partijos aparatui vadovavo, jos struktūrą koordinavo, su partijos skyrių pirmininkais bendravo, teikė klausimus partijos valdybai ir tarybai R. A. R.. Jis pats dirbo tik su medžiagos parengimu žiniasklaidai, spaudos konferencijomis ir kitais panašaus pobūdžio klausimais. Esant priimtam sprendimui, sutartis pasirašydavo atsakingasis partijos sekretorius, politinius dokumentus atitinkami asmenys. Jam neteko matyti ir girdėti R. A. R. su kuo nors derinant viešinimo paslaugų tiekimo sutarties sąlygas (t 167, b. l. 66–67; t. 176, b. l. 30–34). Liudytojas V. A. taip pat nieko konkretaus negalėjo parodyti dėl partijos viešinimo sutarties sudarymo aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismui duotu paaiškinimu, jis ėjo partijos atsakingojo sekretoriaus pareigas. Bylai reikšmingų laikotarpiu, jam neteko prisidėti prie dokumentų rengimo, jų apiforminimo. Jis buvo daugiau techninis darbuotojas. Pasak liudytojo jam tekdavo sutartis įsegti į segtuvą, tačiau jų turinio jis neskaitydavo. Apie 2013 m. gegužės 5 d. viešinimo paslaugų teikimo sutartį jam nieko nėra žinoma. Girdėti ar matyti V. S. ar R. A. R. derinančių šios sutarties sąlygų neteko (t. 167, b. l. 151; t. 176, b. l. 34–35).

Liudytoja D. P. parodė, kad 2013-2014 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. Buvo sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ partija, jai reikėjo išrašyti sąskaitas pagal sutartyje nurodytus terminus. Žino, kad pagal sutartis su „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos sąskaitos faktūros, jas įtraukė į apskaitą. Apie darbus, atliktus pagal sutartis, nežinojo, nes tai neįėjo į jos pareigybę. Vadovui paruošdavo juodraštinius variantus – lenteles, jose būdavo nurodomos įvairios įmonės. Šiai dienai yra partijos skola, kuri apskaityta įmonės buhalterinėje apskaitoje (t. 168, b. l. 26–27). Apklausta pakartotinai apeliacinės instancijos teisme D. P. patvirtino savo visų apklausų duotus parodymus (t. 57, b. l. 81–82, 85–87, 88–96), parodė, kad didžioji dalis sutarčių buvo laikomos jos kabinete, ji jas įsegdavo į segtuvą. Sutarčių sąlygas galėdavo pažiūrėti, pagal jas išrašydavo sąskaitas. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo parodyti abu sutarties variantai, jos manymu buvo dirbama pagal ilgesnio laikotarpio sutartį, kadangi sąskaitos faktūros buvo rašytos kelių metų bėgyje. Parodžius 2013 m. gegužės 3 d. viešinimo sutarties sudarytos vieneriems metams ir trejiems metams variantus, liudytoja parodė, kad originalu paprastai laikomas, kuriame yra originalūs parašai. Pasisakydama dėl 1 metų sutarties varianto taip pat nurodė, kad jame esantys prierašai išrašyti sąskaitą-faktūrą ir t. t. yra jos padaryti prierašai, kad remiantis sutartimi išrašyti sąskaitas – faktūras. Sąskaitos – faktūros, kurios išrašytos buvo pagal tą sutartį, kuri buvo vykdoma. Liudytoja negalėjo atsakyti kodėl sąskaitų buvo daugiau išrašyta iki tyrimo – atitinkamai 2013 m. gegužės 7 d., 2013 m. liepos 13 d., 2013 m. rugpjūčio 1 d., 2013 m. rugsėjo 3 d., ir daugiau nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. jų nebuvo. Pasak jos galėjo būti rašomos išankstinės sąskaitos. Tai, kad buvo vykdoma ne vienerių metų sutartis, liudytoja sprendė iš to, kad buvo likusi skola pagal išrašytą sąskaitą – faktūrą. Sąskaitoje – faktūroje sumas nurodydavo tokias, kokias pasakydavo J. G.. Tam turėdavo reikšmės ir sutarties sąlygos. Kodėl išvardintose sąskaitose – faktūrose sumos atitiko vienerių metų sutarties sąlygas, paaiškinti negalėjo. PVM sąskaitose – faktūrose sumas nurodė pagal vykdomą sutartį. Liudytoja parodė ir, kad įmonė turėjo daug projektų, reklamos paslaugas vykdė iš apyvartinių lėšų. Todėl nežiūrint į tai, kad iš partijos pinigų nebuvo, paslaugos, kurios buvo priskirtos pagal viešinimo paslaugų teikimo sutartį, būdavo teikiamos. Pateikus susipažinti su lentelės esančio bylos t. 24 b. l. 91 duomenimis, nurodė, kad tai juodraštinis variantas, nes buvo planuojamos įmonės apyvartinės lėšos. Joje registravo sąskaitas – faktūras, sumas nurodė be PVM. Ji turėjo konkrečius duomenis, sąskaitas – faktūras, sumas ir lentelė juos apibendrina, tačiau tai ne buhalterinės apskaitos programa. Išrašinėjant sąskaitas aiškiai neskyrė, jog yra dvi sutartys. Visos sąskaitos, kurios išrašytos, iš karto buvo traukiamos į apskaitą. Dėl lentelės įvardintos „Pajamos turėjusios būti pagal pasirašytą sutartį“ (t. 24, b. l. 100), parodė, kad lentelė yra juodraštinis variantas parengtas pagal vienerių metų sudarytą sutartį. Ar tokia lentelė buvo parengta trejų metų sutarčiai, liudytoja prisiminti negalėjo. Pažymėjo, kad lentelės ji darė pagal tuos dokumentus, kuriuos turėjo ir vykdė (t. 174, b. l. 155–164). Iš A. P. parodymų seka, kad jokių skolų reklamos davėjams partijos buhalterijoje nėra. Jam būnant partijos atsakinguoju sekretoriumi piniginių pervedimų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Viešinimo sutartis su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ po atliktų kratų 2014 m. pabaigoje nebuvo vykdoma. Nėra davęs 2015 – 2016 m. nurodymų išmokėti pinigus pagal viešinimo paslaugų teikimo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partijos „(duomenys neskelbtini). Jam jau dirbant atsakinguoju sekretoriumi, gavo sąskaitą, kuri buvo išrašyta pagal partijos ir „(duomenys neskelbtini)“ sutartį. Kadangi nebuvo pateikta darbų atlikimo akto, nebuvo aišku už kokius darbus sąskaitos buvo išrašytos. Bandant išsiaiškinti, to padaryti nepavyko. Neturint duomenų apie „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus, sąskaitą grąžino (t.168, b. l. 171–172; t. 56, b. l. 52–56).

101. Aptarti liudytojų parodymai nepatvirtina R. A. R. ir J. G. pozicijos, jog tarp politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ ir J. G. atstovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta ne vienerių, bet trejų metų laikotarpiui. Iš liudytojų, komentuojant sutarčių registravimo, vykdymo, sąskaitų išrašymo nurodytų aplinkybių matyti, kad sutarties kontrolė vyko per R. A. R. ir J. G., kad tik su pastarųjų žinia buvo išrašomos sąskaitos, tvirtinami ir atliekami apmokėjimai. Tačiau nei vienas jų taip ir nesugebėjo nurodyti partijos viešinimo sutarties sudarymo termino. Nors liudytojos D. P. vertinimu buvo vykdoma sutartis kuri buvo ilgesnio termino, tačiau kaip pati nurodė, tokia nuomonė jai susidarė, nes 2015 m. J. G. nurodymu buvo išrašyta sąskaitą (serija (duomenys neskelbtini) (2015 m. gruodžio 28 d.)), kurios partija neapmokėjo ir kuria laikė skola. Kita vertus liudytoja taip pat buvo parodžiusi, kad sąskaitų išrašymui turėjo reikšmės sutarties sąlygos. Gi, remiantis bylos duomenimis, sąskaitose-faktūrose nurodytos sumos būtent atitiko vienerių metų sutarties sąlygas. Liudytojai V. A. ir V. S. taip pat išsakė nuomonę, kad viešinimo sutartis galimai galėjo būti sudaryta ir ilgesniam terminui, tačiau šio vertinimo, pateikiant tik prielaidas, objektyviai nepagrindė. Kita vertus, iš liudytojos D. K. parodymų seka, kad jos surašyti duomenys sutarčių registre atitiko jai pateiktą susipažinti viešinimo paslaugų teikimo sutartį, t. y. kurios vykdymo terminas buvo iki 2014 m. gegužės 1 d. Tiek iš partijos buhalteriją tvarkiusios D. M., tiek po nagrinėjamų įvykių partijos atsakingojo sekretoriaus pareigas ėjusio A. P. parodymų matyti, kad iki 2014 m. pradėto tyrimo, partija už suteiktas viešinimo paslaugas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaičiusi pilnai ir po 2014 m., viešinimo paslaugų su bendrovę daugiau nebuvo vykdoma. Pabrėžtina, kad šios liudytojų parodytos aplinkybės iš esmės neprieštarauja specialisto tyrimo metu padarytoms išvadoms, kad tiriamo laikotarpio paskutinei datai (2014 m. gruodžio 31 d.) nei partijos apskaitoje, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje skolos nebuvo. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, nuo sutarties pasirašymo iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašiusi keturias PVM sąskaitas - faktūras –2013 m. gegužės 7 d. serija (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 4 d. serija (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugpjūčio 1 d. serija (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. rugsėjo 3 d. serija (duomenys neskelbtini), pagal kurias partija, 2013 m. gegužės 20 d. (du mokėjimai po 110 915 Lt), rugpjūčio 5 d. (48 400 Lt) ir rugsėjo 12 d. (84 700 Lt) mokėjimais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ viso pervedė 354 931,72 Lt, iš jų 61 599,72 Lt PVM, t. y. pagal išrašytas sąskaitas atsiskaitė (t. 13, b. l. 109–119, 120–131, 132–136, t. 40, b. l 179–180). Nors apeliuojama į partijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą ir pateiktą sąskaitą (serija (duomenys neskelbtini) (2015 m. gruodžio 28 d.)) už neva 2014 m. partijai suteiktas viešinimo paslaugas, tačiau kaip nustatyta, objektyviai ji nebuvo pagrįsta. Be to, logiška manyti, kad jei tokios paslaugos 2014 m. būtų buvę suteiktos, sąskaita - faktūra tuo metu ir turėjo būti išrašyta. Šiuo gi atveju tokios sąskaitos partijai pateikimas tik bylos tyrimo eigoje, pareigūnams reiškiant naujus įtarimus, tiriant to aplinkybes, praėjus pakankamai netrumpam laiko terminui po paskutinio partijos su bendrovę įvykdyto atsiskaitymo, ir tokio reikalavimo objektyviai nepagrindus, kelią pagrįstų abejonių. Šiuo aspektu reikšminga aplinkybe pripažintina ir tai, kad remiantis aukščiau minėtų PVM sąskaitų faktūrų ir banko sąskaitų išrašų duomenis, po pirmos sąskaitos (110 915,86 Lt) išrašymo partijai (data 2013 m. gegužės 7 d.) pirmas ir antras mokėjimai (po 110 915,86 Lt) buvo gauti praėjus 14 dienų (data 2013 m. gegužės 21 d.), trečia sąskaita (data 2013 m. rugpjūčio 1 d., suma 48 400 Lt) buvo apmokėta po 4 dienų (data 2013 m. rugpjūčio 5 d.), o ketvirta sąskaita (data 2013 m. rugsėjo 3 d., suma 84 700 Lt) buvo apmokėta po 10 dienų, t. y. trys mokėjimai iš partijos buvo gauti po PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, praėjus 3, 10 ir 14 dienų. Pirmu atveju buvo gautas avansas (data 2013 m. gegužės 21 d., 110 915,86 Lt) - sąskaita buvo išrašyta vėliau, 2013 m. liepos mėn.. Minėta ir, kad partijos „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių registro žurnalo, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo rastas ir paimtas iš partijos būstinės, duomenimis 2013 m. gegužės 3 d. sutarties tarp partijos ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, galiojimo terminas buvo nurodytas iki 2014 m. gegužės 1 d. (t. 174, b. l. 149–150). Be to, bylos duomenimis, partija „(duomenys neskelbtini)“ po pirmos sąskaitos išrašymo 2013 m. gegužės mėn. atliko du mokėjimus po 110 915 Lt, kas, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, iš esmės sudarė po 1/12 viešinimo teikimo sutarties sudarytos vieneriems metams įpareigojimą per metus sumokėti sutartą sumą (1 100 000 Lt ir PVM), sumokėdama už viešinimo paslaugas už pirmą ir paskutinį sutarties galiojimo mėnesius ir taip pradėdama vykdyti sudarytos 2013 m. gegužės 3 d. sutarties vieneriems metams sąlygas. 2013 m. atitinkamai rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį, partija buvo atlikusi dar du mokėjimus viso 133 100 Lt sumai. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal viešinimo paslaugų sutartį išrašytas sąskaitas faktūras iš partijos buvo gavusi 354 931,72 Lt, iš kurių 61 599,72 Lt PVM / arba 293 332 Lt be PVM. Taigi, liudytojų parodymais nustatytos aplinkybės, jas vertinant kartu su kitų byloje esančių duomenų visuma, turėjo reikšmės nustatant bylos faktines aplinkybes ir darant atitinkamas išvadas.

102. Be to, iš 2014 m. spalio 21 d. kratos metu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, patalpose paimtų dokumentų (tarp jų sutartys, buhalterinės apskaitos dokumentai, antspaudai), D. P. darbinio kompiuterio (t. 21, b. l. 145–149.) apžiūros nustatyta, kad apžiūrėjus lenteles įvardintas „UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos ir išlaidos viešinimo 2013-04 – 2014-07„ duomenis, nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. viešinimui gavo 1 100 000 Lt be PVM iš jų 45 000 Lt skola. Viešinimo išlaidos (išvardytos detaliai) viso 717 562,41 Lt, projekto pelnas 382 437,59 Lt (t. 24, b. l. 92–93). Iš popieriaus lape esančių lentelių, pirmoje ir antroje atitinkamai nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš partijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos piniginės lėšos. Trečioje lentelėje, įvardytoje – „Pajamos turėjusios būti pagal pasirašytą sutartį“ nurodyta, kad partija „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. balandžio 5 d. turėjo sumokėti 1 100 000 Lt be PVM ir 1 331 000 su PVM. Žemiau nurodyta, kad skirtumas tarp gautų pajamų ir pajamų pagal sutartį yra – (minus) 549 668 Lt be PVM ir – (minus) 665 098 Lt su PVM (t. 24, b. l. 100).

103. Atlikus kompiuteryje esančių duomenų apžiūrą, rastas failas pavadinimu „Viesinimo pajamu lentele 2013.11.xlsx“ (Excel formato dokumentas), kuriame yra 6 lapai. – pirmas lapas be atskiros datos, kituose lapuose nurodytos datos: 2013.12.12, 2013.12.19, 2014.04.10, 2014.05.22 ir 2014.07.23, ir kiekviename lape yra po tris lenteles: „UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos pajamos“, „VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gautos pajamos“ ir „Pajamos turėjusios būti pagal pasirašytą sutartį“ (pirmuose dviejuose lapuose), arba „Pajamos už visą sutarties laikotarpį“ (kituose keturiuose lapuose) (t. 23., b. l. 164–169). Apžiūros metu fiksuota, kad lentelėse „UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos pajamos“, „VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gautos pajamos“ pagal gavimo datas, yra nurodytos sumos, kurias šios įmonės gavo iš partijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (apie kurią dar bus pasisakoma šiame procesiniame sprendime). Po lentelėmis nurodyta bendra abiejų įmonių gauta suma be PVM ir su PVM. Trečiose kiekviename lape esančiose lentelėse nurodyta, kad pradedant 2013 m. gegužės mėnesiu, arba turėjo būti gauta (pirmuose dviejuose lapuose), arba (visuose kituose lapuose, nuo 2013 m. gruodžio 19 d.), kad kiekvieno mėnesio 5 arba 1 dieną buvo gauta po vienodą sumą: 91 666 Lt be PVM ir 110 916 Lt su PVM. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, šios sumos atitiko tas sumas, kurias partija buvo įsipareigojusi mokėti per mėnesį pagal vienerių metų viešinimo sutartį. Šiose lentelėse, pradedant nuo esančios 2013 m. gruodžio 19 d. lapo, nurodyta, jog iki 2014 m. balandžio 1 d. buvo gauta iš viso 1 100 000 Lt be PVM ir 1 331 000 Lt su PVM. Kas atitinka bendrą sumą, kurią partija buvo įsipareigojusi sumokėti pagal viešinimo sutartį. Po trečiosiomis lentelėmis nurodyti skirtumai tarp gautų pajamų (su PVM ir be jo) ir pajamų pagal sutartį. Skaičiuojant šį skirtumą į pagal sutartį gautas pajamas įtrauktos ne tik sumos, kurias sumokėjo partija, bet ir sumos, atitinkančios visų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reklamos sutartis sumokėtos sumos.

104. Iš 2014 m. vasario 7 d. partijos „(duomenys neskelbtini)“ balanso (pagal 2013 m. gruodžio 31 d. duomenis), 2014 m. vasario 7 d. partijos veiklos rezultatų ataskaitos (pagal 2013 m. gruodžio 31 d. duomenis), 2014 m. vasario 7 d. partijos 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto, partijos finansavimo šaltinių (pagal 2013 m. gruodžio 31 d. duomenis), partijos politinių kampanijų finansavimo duomenų (pagal 2013 m. gruodžio 31 d. duomenis), 2014 m. vasario 7 d. valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaitos matyti, kad 2013 m. partijos „(duomenys neskelbtini)“ finansavimo šaltiniais buvo politinės partijos nario mokesčiai – 111 198 Lt, valstybės biudžeto asignavimai – 1 751 982 Lt, iš kitos partijos veiklos gautos lėšos – 28 000 Lt, iš turto valdymo gautos lėšos – 28 000 Lt, banko paskolos – 620 000 Lt, palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas - 55 Lt, gyventojų savanoriškai skiriama 1 procento dydžio suma – 12 411 Lt, viso 2 640 646 Lt. Tarp šių duomenų nėra informacijos apie 2013 m. partijos „(duomenys neskelbtini)“ gautą finansavimą iš R. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2013 m. partijos nuosavas kapitalas, finansavimas ir įsipareigojimai yra 393 451 Lt (t . 53, b. l. 88–103).

105. Iš 2015 m. kovo 4 d. partijos „(duomenys neskelbtini)“ balanso (pagal 2014 m. gruodžio 31 d. duomenis) 2015 m. kovo 4 d. partijos veiklos rezultatų ataskaitos (pagal 2014 m. gruodžio 31 d. duomenis), 2015 m. kovo 4 d. partijos 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto, partijos finansavimo šaltinių (pagal 2014 m. gruodžio 31 d. duomenis), partijos politinių kampanijų finansavimo duomenų (pagal 2014 m. gruodžio 31 d. duomenis), 2015 m. kovo 4 d. valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaitos matyti, kad 2014 m. partijos „(duomenys neskelbtini)“ finansavimo šaltiniais buvo politinės partijos nario mokesčiai – 280 165 Lt, valstybės biudžeto asignavimai – 1 836 868 Lt, banko paskolos – 663 000 Lt, palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas - 35 Lt, gyventojų savanoriškai skiriama 1 procento dydžio suma – 107 696 Lt, viso 2 887 764 Lt. Tarp šių duomenų nėra informacijos apie 2014 m. partijos „(duomenys neskelbtini)“ gautą finansavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2014 m. partijos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 113 575 Lt, iš kurių 111 382 Lt AB „(duomenys neskelbtini)“, 339-193 Lt skola tiekėjams ir 663 000 Lt skola AB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 53, b. l. 104–118).

106. Specialisto išvadoje Nr. 5-1/44, nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendindama partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo projektą 2013-2014 m. uždirbo 293 332 Lt pajamų (sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) „Viešinimo paslaugų pajamos“) ir patyrė 883 572,20 Lt sąnaudų, t. y. bendrovė viešinimo paslaugų partijai suteikė už 590 240,20 Lt daugiau, nei partija už jas sumokėjo. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš partijos „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. (gegužės-rugpjūčio mėn.) iš tiekėjų susijusių su viešinimo paslaugų tiekimu partijai „(duomenys neskelbtini)“ įgijo pirkimų už 883 52 Lt ir 137 836,82 Lt PVM, t. y. viso 1 022 409,02 Lt, už kuriuos iš viso sumokėjo 939 188,42 Lt, t. y. sumokėta 584 256,70 Lt daugiau negu buvo gauta piniginių lėšų vykdyti iš partijos „(duomenys neskelbtini)“. Per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų, patvirtinančių viešinimo paslaugų suteikimą 2014 metais, partijai „(duomenys neskelbtini)“ neišrašė (pajamų neapskaitė) bei mokėjimų iš partijos „(duomenys neskelbtini)“ negavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partijos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenimis skolos nei 2014 m. sausio 1 d., nei 2014 m. gruodžio 31 d. nebuvo (t. 40, b. l. 174–175, 176; t. 175, b. l. 90–91). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė J. L. patvirtino konstatuotų išvadų teisingumą ir savo kompetencijos ribose atsakydama į jai proceso dalyvių pateiktus klausimus parodė, kad tyrimas atliktas vertinant pateiktus dokumentus (tikrinimo ir lyginimo metodais) su užduotyje pateiktomis aplinkybėmis. Taigi atliekant tyrimą faktinės aplinkybės buvo siejamos su finansinių dokumentų tyrimu. Įvertinus tai, buvo padarytos atitinkamos išvados. Apklausta specialistė K. L. taip pat patvirtino specialisto išvadoje padarytų išvadų teisingumą, pritarė apeliacinės instancijos teisme išsakytiems specialistės J. L. paaiškinimams (t. 175, b. l. 85–100, 100–101, 127–128).

107. Remiantis specialistės J. L. parodymais, nustatant kokia dalis piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo panaudota atsiskaitymams su tiekėjais teikusiais partijos viešinimo paslaugas, bendrovės turimas pinigų likutis ar iš kitų įmonių gautos lėšos išvadoje nustatytoms sumoms įtakos neturėjo. Tyrimo metu analizuota ir vertinti bendrovės atlikti lėšų pervedimai (eilės tvarka pagal datas) nuo piniginių lėšų, kurių gavimas pagal užduotyje nurodytas aplinkybes buvo grindžiamas apsimestiniais sandoriais, gavimo dienos. Įvertinta (apskaičiuota) kokia pinigų suma buvo gauta pagal apsimestinius sandorius ir kokia dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų piniginių lėšų buvo panaudota atsiskaitymui su tiekėjais, kurie buvo susiję su viešinimo paslaugų teikimu partijai „(duomenys neskelbtini)“. Išlaidos / sąnaudos, susijusios su partijos viešinimo paslaugų teikimu, apskaičiuotos įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimui gautas pajamas ir patirtas išlaidas pagal vedamų buhalterinių sąnaudų sąskaitų apskaitos registrų duomenis, pirkimo PVM sąskaitas – faktūras, sąskaitas – faktūras gautas iš 49 tiekėjų teikusių viešinimo paslaugas partijai. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimai, susiję su partijos viešinimo projekto įgyvendinimu 2013-2014 m. pagal išrašytas sąskaitas – faktūras sudarė 1 022 409,02 Lt. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad bendrovės viešinimo projekto patirtos sąnaudos 2013 m. buvo didesnės negu gautos pajamos. 2014 m. bendrovė sąskaitų už viešinimo paslaugų įgyvendinimą išrašiusi nebuvo ir pajamų negavo, o patirtos partijos viešinimo sąnaudos sudarė 580 680,39 Lt. Laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš partijos „(duomenys neskelbtini)“ buvo gavusi 354 931,72 Lt, o iš tiekėjų, susijusių su viešinimo paslaugų teikimu partijai įgijo pirkimų už 1 022 409,02 Lt, už kuriuos sumokėjo iš viso 939 188,42 Lt, t. y. sumokėjo 584 256,70 Lt daugiau negu buvo gauta piniginių lėšų vykdyti iš partijos „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas buvo atliktas už tiriamąjį laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Apygardos teismui bei apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi bendrovės dokumentai (2016 m. spalio 28 d. sąskaitą – faktūra partijai 102 795,33 Eur (84 954,82 Eur ir 17 840,51 Eur PVM) už viešinimo paslaugas; 2015 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, kuriame įrašyti atlikti viešinimo darbai už 2014 m. ir kuris nėra pasirašytas partijos atsakingojo sekretoriaus; 2016 m. sausio 25 d. mokėjimo pavedimas VMI dėl PVM sumokėjimo; 2015 m. bendrovės finansinė ataskaita) yra vėlesni ir neturi įtakos tiriamojo laikotarpio vertinimui. Taip pat specialistė atkreipė dėmesį, jog jeigu PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyti darbai buvo atlikti 2014 m., tokiu atveju į byla pateikta minėta sąskaita-faktūra surašyta nesilaikant Buhalterinės apskaitos ir pridėtinės vertės mokesčio įstatymų reikalavimų. Be to duomenis, kurie nėra susiję su 2015 m. patirtomis išlaidomis (sąskaita faktūra išrašyta už neva 2014 m. atliktus viešinimo darbus), apskaičius 2015 m. bendrovės buhalterinėje apskaitoje, iškreipia duomenis 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje ir balanse. Specialistė taip pat nurodė, kad finansiniam tyrimui buvo pateikta viešinimo paslaugų sutartis, kurios galiojimo terminas buvo nurodytas iki 2016 m. gegužės 3 d. Pati sutartis nebuvo tiriama, buvo tirti dokumentai, išrašyti sutarties pagrindu. Pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugų partijai po 2014 m. gegužės 1 d. nesuteikė, tai patvirtinančių PVM sąskaitų faktūrų neišrašė. Tai, kad partijos viešinimo įsipareigojimo vykdymui buvo panaudotos būtent lėšos gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dėl pastarosios įmonės teisėjų kolegijos dar bus pasisakyta nagrinėjamos bylos kontekste), o nebuvo finansuojamos iš įmonės sąskaitoje buvusių lėšų, nustatyta analizuojant pagal datas nuo kada įplaukos iš minėtų įmonių ir kokie pervedimai buvo atliekami susiję su tiekėjais nurodytais užduotyje, kurie tiekė viešinimo paslaugas partijai. Pagal eiliškumą, kada gautos piniginės lėšos, kada atlikti mokėjimai su tiekėjais, susijusiais su viešinimo projektu. Nustatyta ir, kad mokėjimai buvo atlikti tomis datomis, kai gauti tie pinigai. Jei iš „(duomenys neskelbtini)“ gauta lapkričio 11 d., tai jau lapkričio 12 d. atlikti mokėjimai, kai sąskaitoje tuo metu buvo 4000. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad kitokių viešinimo projektų UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu daugiau nevykdė, buvo tik viena sutartis sudaryta su partija „(duomenys neskelbtini)“. Tiriant buhalterinės apskaitos duomenis, buvo aiškintasi kokios ūkinės operacijos, kaip jos atvaizduotos, kokie surašyti buhalterinės apskaitos duomenys, kaip įtraukti į apskaitą vykdant tuos sandorius. Apskaičiuota įvertinus užduotyje nurodytas aplinkybes, kad iš tiekėjų buvo įsigytos tam tikros paslaugos, palyginant, kokia dalis buvo gauta pajamų iš partijos, kiek įmonė patyrė sąnaudų susijusių su būtent šio projekto viešinimu ir iš to padaryta išvada. Remiantis užduotyje nustatytomis aplinkybėmis apie apsimestinius sandorius, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose faktūrose buvo įrašyti duomenys apie neįvykusias operacijas, kurių turinys neatitinka tikrovės.

108. Dalis nuteistųjų ir jų gynėjai apeliaciniuose skunduose ginčija byloje pateiktos 2016 m. balandžio 29 d. specialisto išvados Nr. 5-1/44 leistinumą BPK 20 straipsnio prasme. Nurodo, kad specialisto išvada buvo pateikta pagal STT pareigūno D. L. 2014 m. gruodžio 1 d. užduotį Nr. 4-01-7430 ir 2015 m. liepos 9 d. raštu Nr. 4-01-5037 gautą STT pareigūno J. S. patikslintą užduotį, kuriose specialistėms buvo nurodytos tendencingos, patikimai nenustatytos aplinkybės, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pervedimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 365 420 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 127 050 Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 484 000 Lt (apie šią įmonę dar bus pasisakyta), buvo grindžiami apsimestinėmis reklamos sutartimis, tikslu padengti partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo išlaidas, kuriomis specialistės, atlikdamos įmonių ūkinės finansinės veiklos tyrimą, privalėjo vadovautis ir vadovavosi pateikdamos išvadas. Tai apklausiama teismo posėdyje patvirtino paminėtą tyrimą atlikusi specialistė J. L.. Pirmosios instancijos teismas, pasak apeliantų, nurodytų aplinkybių nevertino, dėl specialisčių pateiktų išvadų patikimumo skundžiamame nuosprendyje nepasisakė, nevertino jų bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių reklamos sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybių kontekste.

109. Teismų praktikoje išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės ir pan. Sąlyginės išvados nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo, tačiau jų vertinimas turi ypatumų. Tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-511/2017, Nr. 2K-236-648/2020, Nr. 2K-155-976/2021).

110. Nagrinėjamoje byloje pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 5-1/44 dalis specialisčių pateiktų išvadų buvo susietos su sąlygomis, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos 3 d. pasirašyta reklamos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos 15 d. pasirašyta reklamos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. spalio 7 d. pasirašyta reklamos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. sausio 30 d. pasirašyta reklamos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gegužės 27 d. pasirašyta reklamos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra apsimestinės, t. y. faktiškai minėti sandoriai nesukūrė jokių teisinių pasekmių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos J. G., neketino suteikti ir neteikė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama G. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama P. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama V. B., neketino gauti ir negavo reklamos paslaugų, už kurias pagal paminėtas sutartis apmokėjo (t. 40, b. l. 60–198). Taigi, tam, kad remtis byloje pateiktos paminėtos specialisto išvados sąlyginėmis išvadomis, visų pirma būtina patikimai nustatyti, kad paminėti tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti sandoriai buvo niekiniai. Dėl kitų specialisto išvadoje specialisčių pateiktų išvadų (nesusietų su konkrečiomis sąlygomis) patikimumo spręstina, jas vertinant kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų kontekste.

111. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nepateikė konkrečių motyvų, susijusių su paminėtos specialisto išvados patikimumo vertinimu, tačiau iš pateiktų motyvų dėl tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų reklamos sandorių vertinimo, motyvų, vertinant specialisčių buhalterinių dokumentų pagrindu pateiktas kategoriškas išvadas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, akivaizdu, kad teismas specialisčių pateiktas sąlygines išvadas, kaip ir kategoriškas išvadas, pripažino patikimomis ir jomis rėmėsi grįsdamas nuosprendį. Apygardos teismas, priešingai nei teigia apeliantai, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (tuo pačiu ir įrodymus, susijusius su reklamos paslaugų teikimu), pripažino, kad visomis paminėtomis tarp bendrovių sudarytomis reklamos sutartimis buvo siekiama ne suteikti/gauti reklamos paslaugas, o užmaskuoti pinigų, skirtų partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugoms apmokėti, pervedimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, specialisto išvadoje Nr. 5-1/44, kaip ir specialisto išvadoje Nr. 5-1/81 (t. 40, b. l. 205–209), specialisčių pateiktas išvadas, jas vertinant visų byloje esančių įrodymų kontekste, pripažinti nepatikimomis.

112. Pažymėtina, kad sutartimis, kaip ir kitais sandoriais, siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Vis dėlto pažymėtina, kad šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų. Be to, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų. Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011).

113. Teisėjų kolegijai dėl specialisčių atlikusių tyrimą kompetencijos ar byloje pateiktos išvados bei dėl jos teiktų specialisčių paaiškinimų išsamumo ir atitikties baudžiamojo proceso įstatymo keliamiems reikalavimams abejonių nekyla. Be to, nustatant faktines bylos aplinkybes, šiuo tyrimu konstatuotoms išvadoms nebuvo suteikta prioritetinė reikšmė, šie duomenys byloje nebuvo pagrindinis nuteistųjų kaltės įrodymas. Minėtu tyrimu konstatuotos išvados, o kartu ir specialistės J. L. teikti paaiškinimai vertinti kitų bylos įrodymų kontekste. Gynybos argumentai, selektyviai interpretuojant atliktu tyrimu konstatuotas išvadas, specialistės teiktus paaiškinimus, nepaneigia šioje byloje ištirtais įrodymais nustatytų aplinkybių vertinimo.

114. Vadovaujantis aptartu, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinių skundų teiginiai, kuriais siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partija „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugų teikimo sutarties sudarymo ir vykdymo, o kartu ir atitinkamai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugų teikimo sutarčių sudarymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų vykdymo aplinkybes, kad tokiu būdu buvo susitarta daryti nusikalstamas veikas, atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai negu teigiama, matyti, kad aukščiau aptartais duomenimis nustatytos aplinkybės, tokias nuteistųjų gynybos pozicijas paneigia. Argumentai, kuriais siekiama įtikinti, jog partija „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi trejų metų viešinimo paslaugų teikimo sutartį ir turėjo pakankamai lėšų susimokėti už suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugas nepagrįsti ir byloje ištirtais duomenimis paneigti. Aptarti įrodymai objektyviai įrodo, kad buvo vykdoma vienerių metų sutartis. Be to, partija 2013-2014 m. savo veiklai buvo priversta imti kreditus, o iš partijos 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinyje ir aiškinamajame rašte pateiktų duomenų nustatyta ir, kad 2014 m. partija turėjo pakankamai didelę skolą tiek tiekėjams, tiek AB „(duomenys neskelbtini)“. Teiginiai, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervedusios daugiau piniginių lėšų negu partijai suteikta viešinimo paslaugų taip pat yra neteisingi. Remiantis specialisto išvada, UAB „(duomenys neskelbtini)“ partijos viešinimo paslaugoms nuo sutarties sudarymo iki 2014 m. gegužės mėn. išleido 1 022 409,02 Lt su PVM. Šios pajamos susidėjo iš partijos (duomenys neskelbtini), bendrovių (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pervestų lėšų. Nors apribojimų įmonei naudoti turimas lėšas pagal eiliškumą, t. y. kitų užsakovų paslaugų teikimui nėra vis tiktai, nagrinėjamoje situacijoje įvertinus tiriamo laikotarpio finansinius dokumentus – analizuojant atliktas ūkines operacijas, jų atvaizdavimą buhalteriniuose dokumentuose, apskaičiuojant ir palyginant kokia dalis iš partijos ir tiekėjų buvo gauta pajamų, kokias sąnaudas patyrė bendrovė, tai vertinant visų šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste padarytos atitinkamos išvados paneigiančios apeliantų gynybos poziciją. Skundo teiginiai, kad byloje esanti vienerių metų viešinimo sutarties variantas yra tik kopija, juodraštinis variantas, dar ir tinkamai nepasirašyta (nėra R. A. R. parašų ant kiekvieno lapo, išskyrus sutarties gale; pats R. A. R. neigė šiame variante savo parašo tikrumą), nepaneigia šioje byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų. Tai, kad finansiniam tyrimui buvo pateikta trejų metų viešinimo paslaugų sutartis, konkrečiu atveju esminės reikšmės taip pat neturi, kadangi kaip nustatyta, buvo tirti finansiniai dokumentai, išrašyti sutarties pagrindu, tačiau ne pati sutartis. Kita vertus, net ir esant šiai situacijai, atlikto tyrimo metu nustatyti duomenis, juos vertinant su kitų ištirtų duomenų visuma, leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad tarp partijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdoma viešinimo paslaugų teikimo sutartis, turėjusi galioti vienerius metus. Nors apeliuojama, kad partijai viešinimo paslaugos buvo teikiamos ir po 2014 m. gegužės 3 d., tačiau pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, duomenų apie tai, kad partijai būtų teikiamos viešinimo paslaugos fiksuota nebuvo. Kita vertus, net ir tuo atveju jeigu iš tiesų tokios paslaugos būtų buvę suteiktos pasibaigus sutarties galiojimo terminui, kaip teigiama apeliantų, tokių paslaugų suteikimas neprieštarautų vienerių metų sutarties sąlygoms, kadangi remiantis minėtos sutarties turiniu, sutarties objektas vykdomas iki jo galutinio įvykdymo.

115. Taigi, iš išdėstyto nustatyta, kad R. A. R., siekdamas neteisėto partijos finansavimo, sudarė partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujančiu J. G., kuris taip pat atstovavo ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti partijai viešinimo paslaugas už 1 100 000 Lt plius PVM, tačiau partija bendrovei buvo sumokėjusi tik dalį pinigų - 354 931,72 Lt su PVM (293 332 Lt be PVM). Likusi partijos viešinimo paslaugų dalis buvo apmokama iš kyšių gautomis lėšomis, tai yra P. K. ir G. R. susitarė su R. A. R., trečiajam asmeniui – politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais duoti kyšį per savo įmones pagal sutartis tariamai iš J. G. įmonių perkant reklamą ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pervedė lėšas, kurios J. G., pagal susitarimą su R. A. R., buvo panaudotos partijai „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų viešinimo paslaugų apmokėjimui. Pagal šioje byloje ištirtais įrodymais nustatytas aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama J. G. ir partija „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama R. A. R. sudarė 2013 m. gegužės 3 d. viešinimo paslaugų teikimo sutartį, turėjusią galioti vienerius metus. Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendindama partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo projektą 2013-2014 m. uždirbo 293 332 Lt pajamų ir patyrė 883 572,20 Lt sąnaudų, todėl partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo projekto rezultatas 2013-2014 m. 590 240,20 Lt nuostolis. Pagal 2013 m. gegužės 3 d. viešinimo paslaugų tiekimo sutartį partija „(duomenys neskelbtini)“ už viešinimo paslaugas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti 1 100 000 litų plius PVM (viso 1 331 000 Lt su PVM), tačiau sumokėjo tik 293 332 Lt ir 61 599,72 Lt PVM (viso 354 931,72 Lt su PVM), o iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gavo partijos viešinimo paslaugų už 883 572,20 Lt ir 137 836,82 Lt PVM (viso 1 022 409,02 Lt). Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2013-2014 m. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ partijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas apmokėjo lėšomis, gautomis iš bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudarė dvi reklamos sutartis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-2014 m. sudarė vieną reklamos sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ ir vieną reklamos sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal kurias buvo pervesti pinigai, kurie buvo naudojami partijos „(duomenys neskelbtini)“ finansavimui.

116. Visos pirmiau aptartos aplinkybės, suteikė pirmosios instancijos teismui pagrindą padaryti pagrįstą išvadą, kad veikdami bendrininkų grupe, P. K. ir G. R. siekdami kaltinimu jiems nustatytų tikslų, P. K. tiesiogiai, o G. R. per P. K. pažadėjus ir susitarus su R. A. R., trečiajam asmeniui politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ naudai duoti kyšį, netiesiogiai, per tarpininką davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, o R. A. R. priėmė kyšį trečiojo asmens – politinės partijos naudai „(duomenys neskelbtini)“ už pažadą paveikti valstybės instituciją – (duomenys neskelbtini) ministeriją, jos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus viešųjų pirkimų vykdyme.

117. Pažadas, susitarimas priimti kyšį paprastai yra kyšio gavėjo ir kyšio davėjo pažadas, susitarimas dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos, bendrų veiksmų, siekiant susitarimo suderinimo bei įgyvendinimo ir kt., ir tokias aplinkybes yra būtina nustatyti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išvadą buvus pažadui, susitarimui priimti kyšį, jo davimą ir priėmimą padarė įvertinęs bylos aplinkybių visumą, tame tarpe aukščiau aptartų P. K. ir G. R. susirašinėjimus, kurio turinį ir kontekstą atkleidžia skundžiamame nuosprendyje nurodytų parodymų, rašytinių įrodymų visuma. Šiais duomenimis buvo nustatytas P. K. ir G. R. veikimas kartu, siekiant laimėti kaltinimuose nurodytus viešuosius pirkimus, veikiant per R. A. R. ir už laimėtus viešuosius pirkimus duoti kyšį. Vykdydami susitarimą ir pažadą, P. K. ir G. R., per R. A. R. davė kyšį už (duomenys neskelbtini) pirkimą. Aukščiau aptarto 2013 m. liepos 25 d. tarp P. K. ir G. R. vykusios susirašinėjimo turinys, liudytojų K. K., R. J., V. Ž. parodymai, jog R. A. R. buvo suinteresuotais (duomenys neskelbtini) ministerijos organizuojamais viešaisiais pirkimais, kitos bylos įrodymais nustatytos aplinkybės, jų analizės visuma, sudarė pagrindą spręsti, kad R. A. R. buvo pažadėjęs ir sutaręs su P. K., o per jį ir su G. R. prekiauti poveikiu. Taigi, priešingai nei apeliuojama, byloje esančių duomenų pakanka pagrįstai išvadai buvus pažadui, susitarimui prekiauti poveikiu, kad P. K. ir G. R. įmonių pinigais buvo mokama ne už reklamos paslaugas, bet duotas kyšis už laimėtą (duomenys neskelbtini) pirkimą. Šiuo atveju susitarimo prekiauti poveikiu laikas, vieta ir kitos svarbios aplinkybės, nagrinėjamoje byloje buvo nurodytos tiek, kiek nustatytos bylos duomenimis, todėl apeliacinių skundų teiginiai dėl baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų atmestini kaip nepagrįsti. Visi trys baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys suprato veikiantys neteisėtai ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.

118. Nuteistųjų P. K. ir G. R. veikimą bendrai padarant BK 226 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, patvirtina kiekvieno iš jų atlikti veiksmai bendram nusikalstamos veikos tikslo įgyvendinimui. Pažymėtina, kad, vykdant nusikalstamą veiką bendrininkų grupe, visų bendravykdytojų veiksmai yra svarbūs pasiekti galutinį rezultatą. Taigi tokiu atveju tam, kad būtų padarytas nusikaltimas, itin svarbūs kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai. Būtent skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, ir yra esminė sąlyga padaryti tokią veiką. Tokių veiksmų seka buvo nustatyta ir šioje baudžiamojoje byloje. Nors tiek P. K., tiek G. R. neigė savo veiksmas kaip nors prisidėję prie aptariamos veikos padarymo, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada dėl jų veikimo kartu, kaip nustatyta teisme išnagrinėtų įrodymų visuma. Kiekvieno iš jų veiksmais sudarė sąlygas vienas kito veiksmams ir juos papildė. Teiginiai, kad nuteistieji jokių neteisėtų veiksmų neatliko, tuo pačiu apeliuojant į kitų asmenų funkcijas, atliktus veiksmus, vertinami kaip pasirinkta gynybinė taktika, kurią pirmosios instancijos teismo ištirti ir aptarti įrodymai patikimai paneigia. Veika padaryta bendrininkų grupe, todėl bendrininkavimo atveju visi vykdytojai bendrai atsako už veiksmus, kuriuos apėmė jų tyčia. P. K. ir G. R. atliko veiksmus bendram tikslui pasiekti, kurie atitiko nusikalstamos veikos vykdymą bendrininkų grupe.

119. Nuteistieji P. K., G. R. apeliaciniuose skunduose taip pat kalba apie tai, kad jų veika nebent atitinka BK 175¹ straipsnio 1 dalį, kartu nurodant ir tai, kad nurodytos sumos yra ne kyšiai, o galėtų būti vertinama kaip neteisėtai suteikta politinė parama. Tačiau, pripažinus, kad sumos yra kyšis, nebelieka prasmės pasisakyti dėl BK 175-1 straipsnio nuostatų galiojimo laike, kadangi jos apeliantų atžvilgiu nebuvo inkriminuotos ir nėra taikomos.

120. Priešingai negu teigiama, apeliacinių skundų teiginiai, kad R. A. R. eitų politinėje partijoje „(duomenys neskelbtini)“ pareigų funkcijos niekaip nesiderina su jam inkriminuota veika pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, nei su BK 20 straipsniu apibrėžiančiu juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygas nepagrįsti. Pagal partijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 6 straipsnį, partijos einamuosius reikalus tvarko, sekretorius pagal valdybos patvirtintą darbo reglamentą. Sekretoriatui vadovauja, priima į darbą ir atleidžia jo darbuotojus, tvirtina partijos pareigybių skaičių, nustato jų apmokėjimo tvarką partijos atsakingasis sekretorius. Taip pat jis sudaro ir pasirašo sutartis bei pasirašo apskaitos dokumentus vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Remiantis 2012 m. gruodžio 19 d. neterminuotos darbo sutartimi, R. A. R. nuo 2012 m. gruodžio 20 d. priimtas dirbti partijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakinguoju sekretoriumi (t. 153, b. l. 112–115). Jis 2012 m. gruodžio 15 d. buvo patvirtintas partijos pirmininko R. P. pavaduotoju (t. 53, b. l. 70–73). Nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2015 m. sausio 20 d. buvo partijos valdybos nariu (t. 53, b. l. 2–33), taip pat buvo partijos prezidiumo nariu (t. 53, b. l. 35–56). Visi šie duomenys rodo, kad R. A. R. ėjo vadovaujančias pareigas partijoje, jis buvo partijos valdymo organų atstovu – partijos valdybos nariu, pirmininko pavaduoju, todėl galėjo formuoti partijos veiklos kryptis. Būdamas partijos atsakinguoju sekretoriumi, t. y. sekretoriato vadovu, turėjo teisę pasirašyti sutartis, priimti sprendimus dėl partijos sąskaitų apmokėjimo, kitiems juridinio asmens darbuotojams duoti privalomus nurodymus, be jo paršo nebuvo vykdomi mokėjimai. Pagal partijos įstatus, R. A. R. (duomenys neskelbtini) atsakingojo sekretoriaus pareigas galėjo atstovauti partiją, veikti jos vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, taip pat teikė partijos finansines ataskaitas (t. 53, b. l. 88–103). Taigi, R. A. R. turėjo teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, turėjo teisę jį atstovauti, kontroliuoti jo veiklą. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad R. A. R. pasinaudojo savo einamomis pareigomis, pažintimis su valstybės tarnautojais, partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, susitaręs su P. K. tiesiogiai, su G. R. per P. K., pažadėjo ir susitarė, trečiajam asmeniui – politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai priimti ir iš pastarųjų priėmė trečiajam asmeniui – politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais didesnės negu 250 MGL vertės kyšį (310 970 Lt (90 063,14 Eur) vertės kyšį už pažadą paveikti valstybės instituciją – (duomenys neskelbtini) ministeriją, jos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus viešųjų pirkimų vykdyme. Turėdamas įgaliojimus pasirašyti sutartis ir priimdamas sprendimus dėl partijos sąskaitų apmokėjimo, 2013 m. gegužės 3 d. jis pasirašė sutartį su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ dėl viešinimo paslaugų teikimo partijai „(duomenys neskelbtini)“ už 1 100 000 Lt sumai plius PVM, rūpinosi šios sutarties finansavimu. Kaip nustatyta, 2013-2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už partijai „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas viešinimo paslaugas buvo apmokėta ir lėšomis, gautomis iš bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, ir taip partijai realiai gaunant viešinimo paslaugas už jas partijai pačiai nemokant. Byloje buvo patikimai įrodyta, kad R. A. R. prekiavo poveikiu ir kyšį iš P. K. ir G. R. priėmė partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

121. Pagal BK 20 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pagal šio straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė „juridinio asmens naudai“ reiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „juridinio asmens specifika suponuoja ir atitinkamų jo baudžiamosios atsakomybės pagrindų bei sąlygų nustatymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, inter alia tai, kad pagal BK juridinio asmens atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Taigi norint juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika. Vadinasi, BK 20 straipsnio 1, 2, 3 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti traktuojamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo gali atsakyti ir nenustačius nusikalstamos veikos“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis). Taigi atsižvelgiant į juridinio asmens specifiką (juridinis asmuo yra specifinis teisinių santykių subjektas inter alia tuo aspektu, kad teisinių santykių dalyvis jis yra per fizinius asmenis), baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo. Tokiu atveju juridinio asmens veikos vertinimo sąlyga, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus, yra fizinio asmens padaryta nusikalstama veika. Taigi BK 20 straipsnio prasme juridiniam ir fiziniam asmenims gali ir turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už vieną ir tą pačią nusikalstamą veiką, kurią padaro fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012).

122. Nagrinėjamoje byloje teismo išnagrinėtais įrodymais yra nustatytos visos BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kai už fizinio asmens (R. A. R.) padarytas nusikalstamas veikas, atitinkamai kuria buvo priimtas didesnės negu 250 MGL vertės kyšis iš P. K. ir G. R., turėtų atsakyti ir juridinis asmuo politinė partija „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad R. A. R. juridiniame asmenyje ėjo vadovaujančias pareigas, buvo atsakingasis sekretorius, pirmininko pavaduotojas, valdybos ir tarybos narys. Kaip jau minėta, R. A. R., pagal einamas pareigas ir partijos įstatais jam suteiktas funkcijas turėjo teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, turėjo teisę jį atstovauti, kontroliuoti jo veiklą. R. A. R. kaltė padarius BK 226 straipsnio 4 dalyje jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta byloje aukščiau aptartais įrodymais. Neabejotina, kad R. A. R. tai darė juridinio asmens politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ interesais, nes R. A. R. padarė nusikaltimą, iš kurio objektyviai naudos turėjo juridinis asmuo – minėtoms bendrovėms priklausančios piniginės lėšos buvo pervestos į J. G. įmonių sąskaitas, po ko šiomis lėšomis buvo dengiamos politinei partijai teikiamos viešinimo paslaugos. Todėl esant šioms aplinkybėms politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo pagrįstai pripažintina kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 4 dalyje.

123. Ištirtais įrodymais nustatytų aplinkybių visuma taip pat leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti apie buvusį R. A. R. susitarimą su J. G., kad už partijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas viešinimo paslaugas, už kurias partiją buvo įsipareigojusi sumokėti bendrovei iki 2014 m. gegužės mėn. ir buvo sumokėjusi tik 354 931,72 Lt su PVM iš 1 331 000 Lt su PVM sutartos sumos, dalis sumos bus sumokėta P. K. ir G. R. įmonių sąskaita. Kad nuslėpti tikrąjį bendrovių pervestų pinigų tikslą, P. K. ir G. R. atstovaujamos įmonės sudarė reklamos sutartis su J. G. atstovaujamomis įmonėmis, kurių pagrindu buvo išrašomos sąskaitos – faktūros ir kurios buvo apmokėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitomis. Nors baudžiamojoje byloje tiesioginių įrodymų dėl tokio R. A. R. ir J. G. susitarimo nefiksuota, tačiau šioje byloje pirmiau aptartais įrodymais nustatytos aplinkybės (tarp jų 2013 m. liepos 25 d. P. K. ir G. R. susirašinėjimas dėl apmokėjimo; R. A. R. informavimas ir pastarojo įsikišimas į šią situaciją; tai kad J. G. bendrovės, pagal sudarytas reklamos paslaugų teikimo sutartis su minėtomis bendrovėmis sąnaudų nepatyrė ir pan.) momentai, kada tokios sutartis buvo pasirašomos, kaip jos vykdomos, rodo buvusį šių tarpusavio susitarimas ir J. G. sutikimą taip elgtis. Kiekvieno jų veiksmai patvirtina, supratimą ir žinojimą, jog tarp partijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartimi buvo siekiama pateisinti partijos realiai gaunamas viešinimo paslaugas už jas partijai nemokant.

124. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytų bylos įrodymais nustatytus duomenis, pripažįsta, kad ir pirmosios instancijos išvada dėl P. K. žinioje buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. R. žinioje buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto išvaistymo, kad J. G. padėjo jiems išvaistyti tokį turtą, yra pagrįsta. Visi pirmiau išdėstyti bylos duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti įrodymais, sudaro tarpusavyje vieningą įrodomąją logišką grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl P. K., G. R. ir J. G. kaltės, padarius šias jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jų atliktų veiksmų kvalifikavimą, atitinkamai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį. Nusikalstamos veikos įrodinėtinos aplinkybės tinkamai nustatytos vienas kita papildančiais pakankamais įrodymais. Abejonių dėl nuteistųjų veiksmų, tyčios teisėjų kolegijai nekyla. Nustatyta, jog kyšis per R. A. R. politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ buvo duotas P. K. ir G. R. atstovaujamų bendrovių, atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų žinioje buvusiu turtu – piniginėmis lėšomis per J. G. įmones, taip jiems svetimomis lėšomis, sumokant J. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas partijai viešinimo paslaugas, todėl P. K. ir G. R. išvaistė jų žinioje buvusį ir minėtoms bendrovėms priklausiusį didelės vertės turtą. Kad nuslėpti tikrąjį bendrovių pervestų pinigų tikslą, P. K. ir G. R. atstovaujamos įmonės sudarė reklamos sutartis su J. G. atstovaujamomis įmonėmis, kurių pagrindu buvo išrašomos sąskaitos – faktūros ir buvo apmokamos sąskaitos. J. G. priimdamas iš P. K. ir G. R. atstovaujamų įmonių pagal sudarytas reklamos sutartis pervestas pinigines lėšas, kurios iš tikrųjų buvo skirtos apmokėti už partijai teikiamas viešinimo paslaugas, padėjo P. K. ir G. R. išvaistyti jų bendrovių didelės vertės turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje išanalizuotų įrodymų visetu pagrįsta tiek P. K. ir G. R., tiek J. G. kaltė, padarius šį jiems inkriminuotą nusikaltimą. Kiekvieno iš jų suvokimas atskleistas byloje ištirtų įrodymų pagrindu surinktų duomenų visuma, atsižvelgiant į pačių nuteistųjų veiksmus, santykius su vienas kitu, kitais nusikalstamos veikos dalyviais. Priešingai J. G. gynėjo skundo argumentams, nuteistasis savo veiksmais sudarė sąlygas (padėjo) P. K. ir G. R. iššvaistyti kiekvieno iš jų žinioje buvusį minėtų bendrovių turtą, t. y. jis buvo jungiamoji grandis atsiradusiems padariniams kilti. Tarp jo veiksmų ir kitų nusikalstamos veikos dalyvių veiksmų bei jais padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys Abejonių, kad J. G. sudarė sąlygas kitiems šios nusikalstamos veikos dalyviams įvykdyti nusikaltimą, nekyla. Argumentai, kad bendrovėms priklausantys pinigai buvo išleisti bendrovių reikmėms, byloje yra objektyviai paneigti.

125. Nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad G. R. yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, subjektas. Byloje minėtų įrodymų visuma pakankama išvadai, kad jis buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. G. R. realiai atliko vadovavimo juridiniam asmeniui veiksmus – sprendė pagrindinius klausimus, susijusius tiek su įmonės veikla, tiek jos lėšų panaudojimu, tuo pačiu reklamos sutarčių sudarymo ir jų pagrindu atliktų apmokėjimų, taigi įmonės turtą turėjo savo žinioje. Byloje esantys liudytojų parodymai, asmenų susirašinėjimai (tarp G. R. ir P. K.; G. R. ir A. Š.; G. R. ir M. P.) įrodo, kad G. R. realiai vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, per jį buvo sprendžiami visi iškilę klausimai. Tokie G. R. veiksmai negali būti laikomi tik kaip atitinkantis bendrovės akcininkų įgalioto atstovo pagal jam suteiktus įgaliojimus. Taigi, nors jis kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų neužėmė, pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis faktiškai vadovavo minėtai bendrovei, tvarkė ir valdė jos turtą, pasinaudodamas formaliu, apie nusikalstamus ketinimus nesuvokusiu direktoriumi M. P., pagrįsta. Nėra pagrindo abejoti, jog G. R. galėjo disponuoti ir disponavo bendrovės turtu, tai darė per asmenį, per kurį galėjo veikti, dalyvauti bendrovės valdyme, spręsti visus su bendrovės veikla, jos turtu susijusius klausimus.

126. Bylos duomenimis nustatyta, kad sandoriams pagrįsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos 3 d., 2014 m. gegužės 27 d. sudarytos reklamos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos 15 d., 2013 m. spalio 7 d. sudarytos reklamos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tariamos (fiktyvios), nes jomis nebuvo siekiama realiai suteikti / gauti bendrovėms sutartyje nurodytų reklamos paslaugų, o tik simuliuotas sandorių sudarymas, siekiant padengti partijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gegužės 3 d. pasirašytos viešinimo paslaugų sutarties pagrindu gautų viešinimo paslaugų apmokėjimą. Paminėtų sutarčių pagrindu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašė – 2013 m. liepos 4 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Serija Nr. (duomenys neskelbtini) 54 450 Lt su PVM sumai bei 2013 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) 54 450 Lt su PVM sumai; 2014 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) 60 000 Lt su PVM sumai; VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 2013 m. liepos 3 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Serija Nr. (duomenys neskelbtini) 54 450 Lt su PVM sumai bei 2013 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) 54 450 Lt su PVM sumai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė – 2013 m. spalio 8 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui Serija (duomenys neskelbtini) 90 750 Lt su PVM sumai, 2013 m. lapkričio 20 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui Serija (duomenys neskelbtini) 111 320 Lt su PVM sumai, t. y. bendrai 202 070 Lt su PVM sumai, bei 2014 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) 310 970 Lt su PVM sumai, jose įrašant žinomai netikrus duomenis įgytas / suteiktas reklamos paslaugas, įtraukiant šias sąskaitas-faktūras į VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitas. Atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, šiuo aspektu pagrįstai vertinta tai, jog minėtų įmonių atstovaujančių J. G., P. K. ir G. R. veiksmai, jiems veikiant per nusikalstamų ketinimų nesuvokusius asmenis – J. G. pavedimu išrašyti žinomai netikri duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo reklamos paslaugas, savo ruožtu G. R. ir P. K. pavedimu dokumentai apie tokias ūkines operacijas buvo įtraukti bendrovių apskaitas ir taip jas panaudojant mokėjimams pagal sutartis įvykdyti žinant, kad tokių sandorių sudarymas tik simuliuotas, taip įtvirtino melagingus duomenis, kas atitiko BK 300 straipsnyje 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismo ištirti ir aptarti faktiniai duomenys sudarė pagrindą pagrįstai išvadai, kad tokiais dokumentais (šių turinį vertinant kaip netikrą, fiktyvų), buvo siekiama pateisinti tariamai teisėtą lėšų panaudojimą. Bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistieji, veikdami susitarimo pagrindu, dalyvavo suvokdami tokių savo veiksmų neteisėtumą ir norėdami taip veikti. Kiekvieno iš jų veiksmai buvo būtini nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, tuo pačių realizuojant turto išvaistymo sudėtį. Kiekvienas veikė apgalvotai, siekiant išvengti bet kokių galimų sąsajų. Pasinaudojus minėtais dokumentais ir tokiu būdu pateisinant tariamai įgytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugas atitinkamai iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atliktus mokėjimus, buvo išvaistytas minėtų įmonių didelės vertės turtas. Taigi, siekiant pagrįsti tariamą paslaugų įgijimą / suteikimą, atliktos piniginės operacijos įmonių kasose, buvo klastojami dokumentai (juose įtvirtinat objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie įgyjamas ir suteiktas paslaugas), organizavus jų įtraukimą bei panaudojus minėtų įmonių apskaitoje. Šiais dokumentais tyčia siekta suklaidinti fiksuojant sandorius ir taip pagrįsti tariamai teisėtą bendrovių pervestų lėšų panaudojimą.

127. Remiantis aptartu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas ir nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, darydamas išvadas dėl R. A. R., politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės atitinkamai pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį, P. K., G. R., veiksmų kvalifikavimo pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, taip pat J. G. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, netinkamai būtų vertinęs byloje ištirtus įrodymus ir jais nustatytų faktų pakankamumą. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bylos įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo išvadai, kad faktinės aplinkybės, susijusios su aptartomis nuteistiesiems inkriminuotomis veikomis, byloje buvo nustatytos neteisingai. Kitaip vertinti ar konstatuoti, jog kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai, negalima. Ištirtais įrodymais nustatyti duomenys duoda pagrindą išvadai ne tik apie nuteistųjų suvokimą dėl daromų veiksmų neteisėtumo, bet ir tyčios turinio. nuteistųjų gynybos pozicijos atmestinos, kaip paneigtos byloje ištirtais įrodymais nustatytais duomenimis. Šioje byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad tiek nuteistieji suvokė daromų veiksmų pobūdį, norėjo taip veikti, nuo pat sumanymo pradžios, sąmoningai ir sistemingai nukreipė savo pastangas tam, kad atsirastų nusikalstami padariniai. Jų visų veiksmai buvo reikšmingi, t. y. sudarė sąlygas nusikalstamiems tikslams pasiekti, todėl tarp jų veiksmų bei jais padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. R. A. R., P. K., G. R. ir J. G. veiksmai yra jungiamoji atsiradusių padarinių grandis. Nuteistųjų dalyvavimas padarant aptariamas nusikalstamas veikas atskleistas byloje ištirtų įrodymų pagrindu surinktų duomenų visuma, įvertinus jų pačių veiksmus, santykį. Darydami nusikalstamas veikas, nuteistieji naudojosi užimamomis pareigomis, savo padėtimi. Visi jie buvo aptartų nusikalstamų veikų dalyviai, be kurių įtakos (vaidmens) tokios veikos nebūtų buvę padarytos. Jų padarytos veikos įrodytos ir kvalifikuotos teisingai. Pagrindas tenkinti apeliacinius skundus ir iš šių nusikalstamų veikų juos išteisinti, nenustatytas.

Dėl straipsnio redakcijos

128. Nuteistasis G. R. apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 226 straipsnio 3 dalį jis buvo nuteistas nepagrįstai, nes šio straipsnio 2011 m. birželio 21 d. redakcija nenumatė atsakomybės už kyšio davimą per tarpininką, toks nusikalstamos veikos požymis kriminalizuotas tik nuo 2016 m. lapkričio 17 d. Sutikti su šiuo apelianto argumentu nėra pagrindo.

129. BK 226 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. To paties straipsnio 3 dalyje (ta pati įstatymo redakcija) įtvirtinta kvalifikuota prekybos poveikiu sudėtis, kurioje numatyta, kad tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

130. 2016 m. lapkričio 10 d. įstatymu Nr. XII-2780 pakeistoje BK 226 straipsnio 1 dalies redakcijoje atsakomybė numatyta tam, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. Šio straipsnio 3 dalyje (ta pati nuo 2016 m. lapkričio 17 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) numatyta, kad tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

131. Palyginus šias dvi BK 226 straipsnio 1, 3 dalies redakcijas, matyti, kad 2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo redakcijoje straipsnio 1 dalies dispozicija buvo papildyta – „pats ar per tarpininką“, o 3 dalies dispozicija – „tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką“ (ankstesnės redakcijos BK 226 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta – „tiesiogiai arba netiesiogiai“, tuo tarpu 3 dalyje įtvirtinta kvalifikuota prekybos poveikiu sudėtis susieta su 1 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimu, kurie apima ir veikos padarymo būdą). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad veikos padarymo būdas – tiesiogiai arba netiesiogiai, suprantamas taip, kad kaltininkas veikas gali padaryti pats (tiesiogiai) arba per trečiuosius asmenis, t. y. tarpininkus (netiesiogiai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332-693/2018). Pirmiau aptartose tiek vienoje, tiek kitoje BK 226 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo įtvirtintas veikos padarymo būdas – „tiesiogiai arba netiesiogiai“, kuris buvo perkeltas ir į to paties straipsnio 3 dalies dispoziciją, nurodant „tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus“. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad BK 226 straipsnio 1, 3 dalies 2016 m. lapkričio 10 d. įstatymu Nr. XII-2780 įtvirtintais pakeitimais buvo tik patikslinti dispozicijose aprašytos veikos požymiai (tiksliau – veikos padarymo būdas), tačiau neišplėstos ir nepakeistos baudžiamosios atsakomybės už šias veikas taikymo ribos, t. y. baudžiamoji atsakomybė, priešingai nei teigia apeliantas, nepasunkinta.

132. Aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

133. Minėta, kad nagrinėjamu atveju lyginant 2011 m. birželio 21 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. įstatymų redakcijas BK 226 straipsnio 1, 3 dalies dispozicijos iš esmės nebuvo keičiamos, buvo tik patikslintas dispozicijose aprašytas veikos padarymo būdas, taip pat nesikeitė ir aptariamo straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė, jos dydis, t. y. BK 226 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką padariusiems asmenims atsakomybė nebuvo nei sunkinama, nei švelninama, todėl G. R. (kaip ir P. K.) padaryta nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuota pagal nuo 2011 m. liepos 5 d. galiojusią BK 226 straipsnio 3 dalies redakciją (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija). Kita vertus, pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusiu 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 pakeitė BK 226 straipsnio 3 dalį, nustatydamas už šioje dalyje numatyto nusikaltimo padarymą alternatyvią bausmę – baudą (ankstesnėse (veikos padarymo metu ir po veikos padarymo galiojusiose) BK 226 straipsnio 3 dalies redakcijose už šioje dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo numatyta tik vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų). Šiuo įstatymu kitos BK 226 straipsnio 1, 3 dalies nuostatos nebuvo keičiamos. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi paminėta 2017 m. rugsėjo 28 d. BK 226 straipsnio 3 dalies redakcija, kuri galioja ir šiuo metu, yra švelnesnė nei G. R. ir P. K. padarytų veikų metu galiojusi šio straipsnio redakcija. Dėl nurodytų aplinkybių šių nuteistųjų atlikti neteisėti veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 226 straipsnio 3 dalį su nuoroda į 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakciją. Įstatymo redakcija turi būti nurodoma nuosprendžio rezoliucinėje dalyje tuo atveju, kai nusikaltimo padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu galioja skirtingi įstatymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2014).

134. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas G. R., P. K. nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 226 straipsnio 3 dalį su nuoroda į 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakciją, įsigaliojusią nuo 2011 m. liepos 5 d. Nuosprendyje jokių motyvų (nei pateikiant motyvus dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nei pateikiant bausmių skyrimo motyvus), susijusių su aptariamo straipsnio pakeitimais bei švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymu, nėra pateikta. Nepaisant to, teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, pripažindamas G. R., P. K. kaltais pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), paskyrė bausmes – baudas, kurios nebuvo nustatytos veikos padarymo metu galiojusioje aptariamo straipsnio redakcijoje (baudžiamojo įstatymo nuostatos, susijusios su švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimu, nebuvo taikomos), t. y. pagrįstai taikė šiuo metu galiojančią BK 226 straipsnio 3 dalies redakciją. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad švelnesnė specialios dalies baudžiamojo įstatymo redakcija nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taikoma pilna apimtimi, t. y. tiek kvalifikuojant nusikalstamą veiką, nustatant nusikalstamos veikos požymius, tiek ir paskiriant bausmę, teisėjų kolegija pripažįsta, kad G. R., P. K. nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusią BK 226 straipsnio 3 dalies redakciją, ir, kaip pirmosios instancijos teismo padarytus rašymo apsirikimus, iš skundžiamo nuosprendžio šalina nuorodas į BK 226 straipsnio 3 dalies 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakciją, nurodant, kad nuteistųjų neteisėti veiksmai kvalifikuoti pagal paminėto straipsnio 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakciją.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto išvaistymo

135. Skundžiamu nuosprendžiu R. A. R. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, už tai, kad siekiant neteisėto partijos finansavimo, sukurstė V. B. pervesti lėšas į J. G. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą tikslu apmokėti už politinei partijai suteiktas viešinimo paslaugas, panaudojant žinomai netikrus dokumentus ir taip padedant J. G., išvaistyti V. B. žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą, o V. B. sukurstytas R. A. R., o per jį ir politinės partijos, išvaistė jo žinioje buvusį, jam svetimą, didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. J. G. atitinkamai nuteistas už tai, kad padėjo, o V. B., kad išvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą (BK 184 straipsnio 2 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis).

136. Nuteistojo V. B., jo gynėjo, nuteistojo R. A. R., juridinio asmens politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo ir gynėjo, bei nuteistojo J. G. gynėjo apeliaciniuose skunduose nesutikimą su šioje dalyje priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu grindžia neteisingai atliktu bylos duomenų vertinimu, jų patikimumo ir pakankamumo aspektais. Pasak nuteistųjų, šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ištirti įrodymai yra prieštaringi, vieni kitų nepapildo, o kilusios abejonės nebuvo aiškintos nuteistųjų naudai, todėl buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to jie turi būti išteisinti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia nuteistųjų pozicija ir apeliacinių skundų argumentus dėl netinkamo byloje esančių ir ištirtų įrodymų vertinimo atmeta.

137. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas išsamiai aprašė byloje ištirtų įrodymų turinį, gretino juos tarpusavyje, spręsdamas nuteistiesiems pareikšto kaltinimo pagrįstumą, juos tyrė ir analizavo tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, lygindamas tarpusavyje ir nei vienam iš įrodymų šaltinių nesuteikdamas išskirtinės įrodomosios reikšmės, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, nurodydamas, kokie duomenys pagrindžia kiekvieno iš šių kaltę, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikras aplinkybes. Teismas analizavo apeliaciniuose skunduose akcentuojamas nuteistųjų aplinkybes, įvertino jų reikšmingumą sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą. Išnagrinėjusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus ir atlikusi pakartotinę byloje ištirtų įrodymų vertinimo analizę, teisėjų kolegija abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis neturi pagrindo, nes jos pagrįstos bylos duomenimis ir nuosprendyje aiškiai motyvuotos. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, padarytoms dėl nuteistųjų veiksmų, jų apimties ir šių jų veiksmų teisinio vertinimo. Teismas tinkamai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes bei padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas. Nustatytas nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos įrodytumas abejonių nekelia. Aplinkybės, turinčios reikšmės, pirmosios instancijos teismo buvo ištirtos bei atitinkamai įvertintos, atsižvelgus į jų tarpusavio santykį Esminės aplinkybės, sprendžiant nuteistųjų atsakomybės klausimą, nustatytos, nepažeidžiant įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis). Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei pageidauja apeliantai, savaime nereiškia, kad įrodymai įvertinti, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas. Taigi, nors apeliaciniuose skunduose nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu, nuteistųjų kaltė, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo įrodyta.

138. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. sausio 30 d. buvo sudaryta reklamos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistieji ir jų gynėjai apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad pagal paminėtą reklamos sutartį suteiktos reklamos paslaugos buvo menkavertės, neatitinkančios bendrovės interesų bei nesukuriančios bendrovei jokios pridėtinės vertės; reklamos sutartis buvo sudaryta ne siekiant reklamuoti įmonę, jos teikiamas komercinių patalpų nuomos paslaugas, pritraukti kuo daugiau klientų šių patalpų nuomai, o tik dėl to, kad šios sutarties pagrindu išrašytomis sąskaitomis galima būtų pateisinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pervedimą J. G. vadovaujamai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kurie vėliau buvo panaudoti padengti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turėtas išlaidas, teikiant partijai „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugas. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, būtent šias išvadas leidžia daryti bylos įrodymais nustatytos aplinkybės.

139. Iš byloje esančios tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos 2014 m. sausio 30 d. reklamos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu Nr. 1 (t. 49, b. l. 56–61) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip Agentūra, be kita ko, įsipareigojo talpinti „(duomenys neskelbtini)“ logotipą TV serialo „(duomenys neskelbtini)“ 7-ojo sezono serijose nuo 2014 m. vasario 10 d. iki televizijos sezono pabaigos (preliminariai sezono pabaiga 2014 m. gegužės 22 d.), planuojamas TV serialo serijų skaičius 57; talpinti „(duomenys neskelbtini)“ logotipą TV serialo „(duomenys neskelbtini)“ 2-ojo sezono serijose nuo 2014 m. vasario 10 d. iki televizijos sezono pabaigos (preliminariai sezono pabaiga 2014 m. gegužės 22 d.), planuojamas TV serialo serijų skaičius 49. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip Klientas, įsipareigojo už suteiktas reklamos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 400 000 Lt (115 848,01 Eur), pridedant PVM (484 000 Lt su PVM (140 176,09 Eur)). Sutarties „Atsiskaitymo tvarka“ skilties 8.1. punkte numatyta, kad Agentūra parengia ir pateikia Klientui išankstinę sąskaitą už suteiktas paslaugas pagal patvirtintą kampanijos planą, kurią Klientas privalo apmokėti per 5 kalendorines dienas nuo jos gavimo dienos. Klientas perveda 270 000 Lt plius PVM po išankstinės sąskaitos gavimo; likusią sumą 130 000 Lt plius PVM Klientas perveda iki 2014 m. gegužės 1 d. (8.2. punktas). 8.3. punkte numatyta, kad jeigu Kliento reklamos patalpinimas konkrečioje žiniasklaidos priemonėje yra galimas tik pilnai sumokėjus avansinį mokėjimą nurodytai žiniasklaidos priemonei, Agentūra turi teisę reikalauti ir Klientas privalo sumokėti Agentūros nurodytą avansinį mokėjimą; Klientui neįvykdžius šio reikalavimo, Agentūra turi teisę netalpinti reklamos, o Klientui tenka visa atsakomybė pagal pasirašytą, bet neįvykdytą sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas išankstinę sąskaitą PRAD Nr. 2013-017 (finansiniam tyrimui į bylą nebuvo pateikta), 2014 m. balandžio 1 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui serija (duomenys neskelbtini) 157 300 Lt su PVM sumai ir 2014 m. balandžio 4 d. PVM sąskaitą - faktūrą serija (duomenys neskelbtini) 484 000 Lt su PVM (140 176,09 Eur) sumai sumokėjo bendrai 484 000 Lt su PVM (140 176,09 Eur) – 2014 m. vasario 3 d. 150 000 Lt (pagal išankstinę sąskaitą (duomenys neskelbtini)), 2014 m. kovo 4 d. 176 700 Lt (pagal išankstinę sąskaitą (duomenys neskelbtini)), 2014 m. balandžio 4 d. 157 300 Lt (t. 41, b. l. 187, 188; t. 49, b. l. 62, 65–68).

140. Iš specialisto išvados Nr. 5-1/44 matyti, kad finansiniam tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, patvirtinantys „(duomenys neskelbtini)“ logotipo talpinimo paslaugų įsigijimą 2014 metais, nebuvo pateikti. Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenis bendrovė paslaugų, susijusių su įsipareigojimų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įvykdymu pagal 2014 m. sausio 30 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), neįsigijo. PVM sąskaitos – faktūros serija (duomenys neskelbtini) pagrindu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Serialo „(duomenys neskelbtini)“ reklamos pajamos“ 2014 m. balandžio mėn. apskaityta 400 000 Lt pajamų. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenis TV serialo „(duomenys neskelbtini)“ reklamos sąnaudos (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „TV serialo „(duomenys neskelbtini)“ reklamos sąnaudos“ apyvartos žiniaraštis 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d.) sudarė 72 000 Lt pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ už televizijos serialą „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą 2014 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą - faktūrą serija (duomenys neskelbtini) (72 000 Lt ir 15 120 Lt PVM, iš viso 87 120 Lt (25 231,70 Eur)). Kokias konkrečiai paslaugas, susijusias su televizijos serialu „(duomenys neskelbtini)“, atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje - faktūroje serija (duomenys neskelbtini) nenurodyta. Pagal tyrimui pateiktos 2014 m. sausio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas šalys bendrai kuria TV serialą „(duomenys neskelbtini) 2“, kuris yra transliuojamas per nacionalinį televizijos kanalą (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo rasti rėmėjų serialui, rūpintis jų reklamine integracija už 72 000 Lt plius PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenimis bendrovė, kaip numatyta Sutarties 3.2. punkte, už tokias paslaugas PVM sąskaitos - faktūros neišrašė ir apmokėjimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo (Sutarties 3.1. punkte numatyta, kad pinigai sumokami iki 2014 m. vasario 12 d.) (t. 40, b. l. 142–144; t. 41, b. l. 182, 183, 184–185, 189).

141. Byloje esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti 2013-2014 metais (duomenys neskelbtini) rodytų serialų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ įrašai, jų 2015 m. liepos 2-28 d., 2015 m. rugsėjo 21-28 d., 2017 m. birželio 26-29 d. apžiūrų protokolai, taip pat J. G. ikiteisminio tyrimo metu savanoriškai pateikto disko 2018 m. vasario 21 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad serialo „(duomenys neskelbtini)“ 7-ojo sezono 17-77 serijose imtinai (2014 m. vasario 10 d. – 2014 m. gegužės 29 d. laikotarpio 61 serijoje) – šalia kiekvienos serijos galinių titrų tarp kitų logotipų buvo rodomas „(duomenys neskelbtini)“ logotipas; serialo „(duomenys neskelbtini)“ 2-ojo sezono 13-60 serijose imtinai (2014 m. vasario 24 d. – 2014 m. gegužės 22 d. laikotarpio 48 serijose) - šalia kiekvienos serijos galinių titrų tarp kitų logotipų buvo rodomas „(duomenys neskelbtini)“ logotipas. Serialų „(duomenys neskelbtini)“ 7-ojo sezono, „(duomenys neskelbtini)“ 2-ojo sezono paminėtų serijų apžiūros metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipas „(duomenys neskelbtini)“ bėgančioje eilutėje nustatytas nebuvo, taip pat nurodytose serialų serijose nebuvo rodomas kompleksas „(duomenys neskelbtini)“ su užrašais ir logotipais (t. 74, b. l. 2, 3–106, 108, 109–175, 181–183).

142. Iš paminėtų serialų įrašų, jų apžiūros nustatyta, kad serialo „(duomenys neskelbtini)“ 7-ojo sezono 17-77 serijų galiniuose tikruose be „(duomenys neskelbtini)“ logotipo atskirose serijose buvo patalpinti ir „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kiti logotipai; serialo „(duomenys neskelbtini)“ 2-ojo sezono 13-60 serijų galiniuose tikruose be „(duomenys neskelbtini)“ logotipo atskirose serijose buvo patalpinti ir „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kiti logotipai. Remiantis kitų įmonių atsakymų dėl jų logotipų 2013-2014 metais rodytų serialų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ serijose galiniuose titruose talpinimo nustatyta, jog didelė dalis įmonių dėl logotipų talpinimo serialuose nebuvo sudarę jokių rašytinių sutarčių, už jų talpinimą neatliko jokių mokėjimų, o logotipai pagal žodinį susitarimą buvo rodomi barterinių mainų pagrindu arba kaip padėka už duotus pasinaudoti daiktus, suteiktas patalpas filmavimui ir pan. Dalis įmonių su serialo kūrėjais buvo sudariusios Bendradarbiavimo, Televizijos serialo rėmimo, Paslaugų pirkimo sutartis, atliko tarpusavio skolų užskaitymus už viena kitai suteiktas paslaugas. Minėta, kad bendradarbiavimo sutartimis serialo kūrėjai už jiems suteiktas paslaugas arba sutartą kainą įsipareigojo seriale suteikti bendrovėms reklamos paslaugas – ne tik serijų pabaigoje šalia titrų įterpti įmonių logotipus (kai kuriomis sutartimis to daryti net neįsipareigojo, tačiau logotipai buvo talpinami), bet ir sukurti video reklamą/reklamos intarpus, reklamos intarpus (sutartos trukmės, sutartą kiekį kartų serijoje, sutartame serijų kiekyje) rodyti serialo transliacijos per televiziją „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu. Rėmimo sutartimis bendrovės – rėmėjos, įsipareigojo paremti prodiuserio kuriamą serialą, kuris atitinkamą laikotarpį bus rodomas per televiziją „(duomenys neskelbtini)“, o prodiuseris įsipareigojo už gautas lėšas reklamuoti rėmėjo produktus (sukurti reklaminius intarpus ir juos rodyti sutartame serijų kiekyje po vieną intarpą serijoje serialo transliacijos televizijoje laikotarpiu, sutartame kiekyje serijų, 5 sekundes titruose rodyti rėmėjo logotipą, suteikti rėmėjui teisę savo vykdomuose ryšių su visuomene veiksmuose, susijusiuose su serialu, naudoti savo, kaip serialo rėmėjo, vardą ir pristatyti save kaip serialo partnerį (t. 72, b. l. 242–243; t. 75, b. l. 1–211; t. 70, b. l. 7–9, 36–42, 49–50, 60–63).

143. Šių aptartų aplinkybių kontekste taip pat reikšminga, kad tarp byloje esančių rašytinių sutarčių, susijusių su reklama aptariamuose serialuose, nėra nei vienos sutarties, kuria būtų perkama arba kitokiu būdu (pavyzdžiui, barterinių mainų pagrindu, serialo rėmimo pagrindu) įgyjama reklama – tik logotipo rodymas serialų serijų galiniuose titruose. Iš liudytojų G. O., R. S., R. B., A. V., G. P., S. B., A. P., E. L., D. F., G. M., G. B., A. V. K., R. Č. parodymų seka, kad šalia titrų esantys kitų įmonių logotipai buvo demonstruojami kaip padėka, atlygis įmonėms už leidimą filmuotis patalpose ar šalia įmones pastato, taip pat atlyginant už paskolintą įrangą, daiktus, aprangą, papuošalus ir pan. (t. 167, b. l. 114–116, 140–141, 143–145; 203–204; t. 168, b. l. 173; t. 58, 90–91, 102–103, 114–116, 118–120, 125–127).

144. Liudytojo J. J. parodymais nustatyta, kad televizijos kanalas serialo serijų galiniuose titruose rodomos reklamos nedraudžia. Nors liudytojas negalėjo nurodyti tokios reklamos įkainių, tačiau parodė, jog visais atvejais tai yra prodiuserio ir trečiųjų šalių barteriniai mainai, kurių finansinės apimtys yra labai mažos, dėl ko televizija ir nevykdo jų griežtos kontrolės. Lietuvos radijo ir televizijos komisija tokios reklamos neskaičiuoja kaip reklaminio laiko (t. 167, b. l. 145; t. 60, b. l. 124-127). 2013-2014 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvęs G. D. apklausiamas liudytoju parodė, kad nurodytu laikotarpiu bendrovė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartis dėl viešinimo paslaugų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurtais serialais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, teikimo. Paminėtos J. G. įmonės surasdavo įmones norinčias reklamuotis serialuose, taip pat teikdavo viešųjų ryšių paslaugas, reklamuojant jų kuriamus produktus. Už nurodytas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kokioms piniginėms sumoms, neprisimena. Jų serialuose per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ reklamavosi - „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kitos smulkios įmonės. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, pasak liudytojo, jam nėra žinoma, tačiau žinomas logotipas „(duomenys neskelbtini)“. 2014 m. pradžioje, tikslios datos neprisimena, į jį kreipėsi J. G. su prašymu įdėti „(duomenys neskelbtini)“ logotipą į serialo „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“ titrus. Logotipo įdėjimo atveju, J. G. pasakė, kad bus pinigų, tačiau konkrečių sumų nenurodė. „(duomenys neskelbtini)“ logotipą J. G. atsiuntė arba jam, arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ individualios veiklos pagrindais dirbančiam E. P. ir šis logotipas buvo įdėtas į serialą „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“. Ar J. G. prašė įdėti šį logotipą į serialą „(duomenys neskelbtini)“, liudytojas neprisiminė. Po logotipo ištransliavimo pagal bendrą praktiką J. G. turėjo pranešti apie logotipo rodymą konkrečiame seriale, kokiomis datomis jis buvo rodomas. Kiek pamena, pranešimas buvo žodinis susitiko arba telefoninio pokalbio metu, J. G. jokių pretenzijų neturėjo. Liudytojas G. D. apklausiamas negalėjo nurodyti konkrečios logotipo talpinimo serialo galiniuose titruose kainos, tačiau parodė, jog ji priklauso nuo susitarimo su užsakovu, ji gali svyruoti nuo 500 iki 2 tūkstančių eurų. Liudytojas patvirtino, kad jam yra žinomi serialuose „(duomenys neskelbtini)“ 7 sezonas ir „(duomenys neskelbtini)“ 2 sezonas rodyti logotipai - „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, jis pasirašinėjo šioms įmonėms garantinius raštus. (duomenys neskelbtini) oro uostas leido filmuotis oro uoste. Lietuvos automobilių kelių direkcijoje buvo laimėtas konkursas, kurio pagrindu buvo talpinami siužetai seriale „(duomenys neskelbtini)“, susiję su saugaus eismo propagavimu. Su įmone „(duomenys neskelbtini)“ jie turėjo sutartinių įsipareigojimų, tačiau logotipai buvo talpinami, kaip nuolaida makiažo darymui. Dėl kitų serialuose patalpintų logotipų jis nieko nedarė. Logotipų talpinimą derino vykdantieji prodiuseriai A. P. ir A. J., jie turi laisvę susitarti dėl logotipų talpinimo, liudytojas į tai nesikišo. Už tai vykdantieji prodiuseriai gaudavo paslaugas, tai buvo barteriniai mainai. Iš serialuose patalpintų logotipų matyti, kad paslaugos buvo susijusios su vietų siužetų filmavimui suteikimu, maitinimo teikimu filmavimo grupei. Taip pat filmo titruose buvo rodomos padėkos fiziniams ir juridiniams asmenims. Padėkos buvo rodomos taip pat už kokių nors paslaugų suteikimą. Sutartinių įsipareigojimų, atsiskaitymų jokių nebuvo, kartais išrašydavo tik garantinius raštus asmenų prašymu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik serialų titruose reklamos neparduodavo. Serialuose reklamą parduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik kartais tam tikri tiekėjai norėdavo sudaryti sutartį su serialų gamintoju betarpiškai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos tiekėjų paieškas vykdė J. G. ir vėliau A. T. (t. 167, b. l. 175–176; t. 62, b. l. 111–112, 114–117, 120–123, 124–126). Liudytojas M. K. buvo parodęs, kad logotipai išeina kartu su serialu, kurie nuo televizijos nepriklauso. Už reklamos, padėkų talpinimą serialo serijos pabaigoje yra atsakingi prodiuseriai, logotipai seriale gali būti parodomi prodiuserio iniciatyva (t. 167, b. l. 64; 60 t., b. l. 114-116). Liudytojas T. G. parodė, kad į serialų titrus dėdavo įvairių įmonių logotipus vykdančiojo prodiuserio pavedimu. Jis į kažkokį serialą, kokį tiksliai nepamena, E. M. arba A. P. prašymu montavo „(duomenys neskelbtini)“ logotipą (t. 167, b. l. 70; t. 62, b. l. 137–138). Liudytojas A. T. apklausiamas parodė, kad jam yra žinomas serialas „(duomenys neskelbtini)“, jis į jį patalpino apie 30 skirtingų kompanijų logotipų. Tai darė sutarčių pagrindu, kurios buvo gaunamos per UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl logotipų talpinimo seriale kainos jis derasi nuo kompanijos suradimo iki sutarties pasirašymo, įkainiai labai skirtingi, už kiek sugeba susiderėti, už tiek ir parduoda. Pinigai už reklamą pagal sąskaitas patekdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas taip pat parodė, kad jam „(duomenys neskelbtini)“ logotipas nėra žinomas, be jo logotipus seriale galėjo talpinti ir kiti asmenys. Ar jis talpino logotipus į serialo „(duomenys neskelbtini)“ 7-ojo sezono serijas, neprisimena (t. 167, b. l. 69).

145. Liudytojas E. P. apklausiamas patvirtino, kad nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prodiuseriu, buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ serialų gamybą (montažą, nufilmavimą, anonsus (pristatymus)), prodiusavo šios bendrovės pagamintus serialus. Jam „(duomenys neskelbtini)“ logotipas yra žinomas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. D. jam pasakė, kad šis logotipas turi būti įdėtas į serialų galinius titrus. Už šio logotipo įdėjimą buvo atsakingas vykdantysis prodiuseris A. P.. Šalia serialų galinių titrų dažniausiai rodomi logotipai įmonių arba parduotuvių, kurių patalpose vyksta serialų filmavimas, taip pat įdedami logotipai įmonių, kurios skolina filmavimui rūbus ar kosmetiką. 2015 m. vasarą, tikslios datos nepamena, G. D. prašė paskaičiuoti, kiek „(duomenys neskelbtini)“ logotipų ir kokiuose serialuose buvo įdėta, ką jis ir padarė. „(duomenys neskelbtini)“ logotipas, kiek pamena, buvo įdėtas į serialų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ galinius titrus. Liudytojas taip pat parodė, kad po J. G. ir G. D. sulaikymo, tikslios datos nepamena, G. D. prašė jo įdėti į jau sumontuoto serialo „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“ kiekvieną seriją „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“ logotipą. Jis paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotojo T. G., kad šis įdėtų logotipą, po ko kietąjį diską su įrašais perdavė G. D., kuris serialą su logotipu turėjo įdėti į (duomenys neskelbtini). G. D. liudytojui vėliau sakė, kad jį pridavė J. J.. Kodėl reikėjo dėti logotipą į serialą, liudytojas nežino, G. D. jam nesakė (t. 167, b. l. 175; t. 58, b. l. 87–88). Liudytoja A. G. (buvusi pavardė J.) apklausiama patvirtino, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vykdančiąja prodiusere serialuose, taip pat ir seriale „(duomenys neskelbtini)“ 6-8 sezonai. Serialo titruose, pasak liudytojos, pagrinde yra dedami kavinių, barų, viešbučių ir kitų vietų, kur filmuojamas serialas, logotipai. Filmuojant serialus taip pat yra skolinamasi įvairūs daiktai, medžioklinė, žvejybinė ir kita apranga, papuošalai ir kita, už ką atsiskaitoma taip pat įdedant į serialą logotipą arba padėką. Serialo titruose logotipus taip pat talpindavo direktoriaus G. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininko A. T. nurodymu. Seriale logotipai dedami barterinių mainų pagrindu, ar atskirai už logotipų įdėjimą buvo mokama, liudytojai nėra žinoma, ji tokių sutarčių nėra mačiusi ir apie tai nėra girdėjusi. „(duomenys neskelbtini)“ logotipas į serialo „(duomenys neskelbtini)“ 7-ojo sezono titrus buvo dedamas A. T. nurodymu. Kokiais pagrindais šis logotipas buvo dedamas į serialo titrus, liudytojai nėra žinoma. Taip pat jai nėra žinoma kokiai įmonei šis logotipas priklauso. Taip pat liudytoja pažymėjo, kad pastatas, kur yra „(duomenys neskelbtini)“ seriale filmuotas buvo visiškai atsitiktinai (t. 168, b. l. 5; t. 62, b. l. 142–143, 144–147). Liudytojas A. P. patvirtino, kad jis buvo atsakingas už logotipų talpinimą jo prodiusuojamų serialų titruose. Dažniausiai logotipai serialuose atsiranda jo iniciatyva. Jis ieško ir tariasi su kavinių, restoranų, viešbučių ir kitų vietų savininkais dėl vietos, kurioje butų atliekamas filmavimas, šiems leidus filmuoti sutartoje vietoje, susitariama, kad už tai jų logotipai bus rodomi serialo titruose. Vyksta barteriniai mainai, t. y. jie suteikia filmavimo vietas, o už tai dedami logotipai titruose, už paslaugas nėra mokama. Tas pats ir su drabužių, kosmetikos, būtinų filmavimui aksesuarų, automobilių nuoma. Su šiomis įmonėmis sutarčių nepasirašinėja, kartais tik išrašo garantinius raštus, bet dažniausiai viskas vyksta pasitikėjimo pagrindu. Atvejo, kad logotipą būtų talpinęs už pinigus, nepamena. Tačiau būna atvejų, jog direktorius nurodo tam tikrą logotipą įdėti į serialą ir jis įdeda. Tokiu atveju, liudytojo manymu, buvo reklamuojama už pinigus. Tikslios logotipo talpinimo galiniuose serialo titruose kainos įvardinti negalėjo, tačiau tai gali kainuoti ir 30 Eur, ir 300 Eur. Serialo filmavimo metu už tam tikro produkto parodymą, reklamavimą atsakingi kiti žmonės ir už tai yra mokama, tuo tarpu jie tokio pobūdžio reklamą tik adaptuoja prie serialo, įterpia prie scenarijaus, taip pat tai suderina su (duomenys neskelbtini). Liudytojas patvirtino, kad jis buvo atsakingas už logotipų talpinimą serialo „(duomenys neskelbtini)“ 2 sezono serijose (t. 167, b. l. 216; t. 62, b. l. 152–155).

146. Iš aukščiau liudytojų paminėtų serialų serijose galiniuose titruose patalpintų logotipų nurodytų talpinimo aplinkybių matyti, kad dauguma logotipų buvo patalpinti barterinių mainų pagrindu už serialų filmavimo metu filmavimui suteiktas patalpas, duotus pasinaudoti daiktus, drabužius, suteiktas paslaugas (pavyzdžiui, grožio procedūras, plaukų kirpimą, dažymą, sušukavimą, automobilių nuomą), įmonės už logotipų talpinimą pinigų nemokėjo. Liudytojų parodymais nustatyta ir, kad tik serialų galiniuose titruose reklama nebuvo parduodama, o toks jos pirkimas yra visiškai netikslingas.

147. Taip pat reikšminga paminėti ir tai, kad specialisto išvada Nr. 5-1/44 nustatyta, jog pagal finansiniam tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus tirtu laikotarpiu: UAB „(duomenys neskelbtini)“ be paminėtų pagal 2014 m. sausio 30 d. reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų reklamos paslaugų 484 000 Lt su PVM (140 176,09 Eur) sumai iš kitų ūkio subjektų – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2013 m.) (dokumentai, kurių pagrindu apskaitoje padaryti įrašai apie reklamos paslaugų įsigijimus iš kitų ūkio subjektų tyrimui nepateikti) įsigijo reklamos paslaugų už 9 389,23 Lt be PVM sumą (1 971,74 Lt su PVM – 3 290,36 Eur) (t. 40, b. l. 79–80, 107–108, 136, 138–139). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų reklamos sutarčių, jų apžiūros matyti ir, kad bendrovė reklamos paslaugas pirko ne tik iš kitų ūkio subjektų, bet ir pati galėjo reklamuotis (kitoms įmonėms nuomojo reklaminius stendus įrengtus „(duomenys neskelbtini)“ pastate, ant pasato stogo, stovėjimo aikštelėje, nuomojo patalpas kitų įmonių reklaminių klipų filmavimui), turėjo internetinį puslapį ir televizijoje nesireklamavo (t. 141, b. l. 22–29, 38–39, 41–51, 55–57, 59–68, 70–74, 85–99, 105–110, 115–129). Liudytoja apklausta V. G. taip pat parodė, kad bendrovė reklamavosi laikraščiuose, žurnaluose, televizijoje, renginiuose, lankstinukuose, internete. Paslaugas bendrovei teikė viešųjų ryšių agentūros, taip pat reklamavosi patys. Taigi argumentai, kad tokio pobūdžio reklama buvo būtina, nes galimybės savalaikiai ir efektyviau reklamuotis nebuvo naudojamos, nepagrįsti.

148. Sprendžiant iš VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2015 m. spalio 8 d. raštu pateiktų duomenų apie serialų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ auditoriją, auditorijos ir transliacijos rodiklius, serialas „(duomenys neskelbtini) 7“ (septintas sezonas) rodytas 77 kartus, vidutiniškai serialą žiūrėjo 312 600 žmonių, t. y. 11 procentų nuo visos tikslinės grupės asmenų ir 27,4 procento nuo visų asmenų tuo metu žiūrėjusių televiziją; šis serialas yra populiaresnis tarp moterų nei tarp vyrų, populiariausias asmenų nuo 25 iki 34 metų amžiaus grupėje, turinčių pagrindinį išsilavinimą, nedirbančių ir gyvenančių miestuose, turinčiuose mažiau nei 2 000 gyventojų (mažiausiai populiarus tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų, be pensininkų, taip pat ir tarp dirbančių asmenų, miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 200 000 gyventojų). Serialas „(duomenys neskelbtini) 2“ (antras sezonas) rodytas 60 kartų, vidutiniškai serialą žiūrėjo 188 600 žmonių, t. y. 6,6 procento nuo visos tikslinės grupės asmenų ir 19 procentų nuo visų asmenų tuo metu žiūrėjusių televiziją; šis serialas populiaresnis tarp moterų nei vyrų, populiariausias asmenų nuo 35 iki 54 metų amžiaus grupėje, turinčių pagrindinį išsilavinimą, nedirbančių ir gyvenančių miestuose, kuriuose gyvena nuo 30 iki 100 tūkstančių gyventojų (mažiausiai populiarus tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų, be pensininkų, taip pat ir tarp dirbančių asmenų, miestuose, kuriuose gyvena nuo 100 000 iki 200 000 gyventojų, taip pat miestuose, kuriuose gyventojų skaičius viršija 200 000). Serialas „(duomenys neskelbtini) 7“ – laikotarpiu 2014 m. sausio 13 d. – 2014 m. gegužės 29 d.; serialas „(duomenys neskelbtini) 2“ - laikotarpiu 2014 m. vasario 3 d. – 2014 m. gegužės 22 d. (t. 74, b. l. 176–180, 185–199).

149. Aptartos aplinkybės gynybos poziciją dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokio pobūdžio reklamos būtinumo leidžia vertinti kritiškai. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atmetė V. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, darbuotojų parodymus, kad logotipo transliavimas paminėtų serialų galiniuose titruose buvo labai reikalinga ir efektyvi reklama parduodant bendrovės biuro pastatus „(duomenys neskelbtini)“ (dar vadinami „(duomenys neskelbtini)“), skatinant žinomumą, patalpų nuomos gausinimą ir išlaikant esamus nuomininkus. Šioje byloje nustatytos aplinkybės to nepatvirtina. Neabejotina, jog šie asmenys, atsižvelgus į juos siejusius verslo ryšius, buvo suinteresuoti duoti tokius parodymus, tačiau jų parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaip matyti, serialų (duomenys neskelbtini)“ 7-ojo sezono, „(duomenys neskelbtini)“ 2-ojo sezono serijose, logotipas nebuvo nustatytas nei bėgančioje eilutėje, nei rodomas biurų kompleksas su užrašais ir logotipais nurodytuose serialų serijose. Tuo tarpu iš minėtų serialų galiniuose titruose patalpintų logotipų nustatytų talpinimo aplinkybių, akivaizdu, kad vien tik „(duomenys neskelbtini)“ logotipo serialų galiniuose titruose patalpinimas nebūtų laikomas efektyviu, siekiant taip reklamuoti įmonę, jos teikiamas komercinių patalpų nuomos paslaugas, pritraukti kuo daugiau klientų šių patalpų nuomai. Kaip nustatyta, net ir tais atvejais, kada dėl logotipų talpinimo nebuvo sudaromos rašytinės sutartys (susitariama tik žodžiu), serialuose jie buvo rodomi barterinių mainų pagrindu arba kaip padėka už suteiktas atitinkamas paslaugas ir pan. Kas rodytų tokias UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipo patalpinimo aplinkybes nėra nustatyta. Iš to kokia reklama buvo, ja jokia reikšminga informacijos negalėjo būti suteikta (apie pačią įmonę, jos nuomojamas patalpas ir pan.). Todėl pritartina pirmosios instancijos išvadai, kad vien tik tokio logotipo galiniuose titruose rodymas, vargu ar yra efektyvus, leidžiantis suprasti apie „(duomenys neskelbtini)“ turimas patalpas, jų nuomą, ar kitas jų paslaugas, jog potencialiam klientui matant tik logotipą serialų titruose, vien iš to būtų tai aišku. Šiuo atveju reikšmingas duomuo yra ir VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2015 m. spalio 8 d. raštu pateikti duomenys apie serialų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ auditoriją. Matyti, kad šie serialai buvo mažiau populiarus tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų, be pensininkų, taip pat ir tarp dirbančių asmenų, miestuose, kuriose populiacija yra didesnė. Pagrindinė auditoriją atitinkamai pagal serialus sudarė nuo 25 iki 34 metų ir nuo 35 iki 54 metų amžiaus turinčių pagrindinį išsilavinimą, nedirbančių ir gyvenančių miestuose, kuriuose populiacija mažesnė. Taigi šie duomenys taip pat yra teismo vidinį įsitikimą formuojantys sprendžiant ar tokia reklama tikslinė auditorija būtų pasiekta ir ar būtų pasiektas norimas tikslas.

150. Nustatyta ir tai, kad bylai aktualiu laikotarpiu bendrovės biuro pastatai buvo parduodami, vyko derybos su konkrečiu pirkėju. Iš 2013 m. spalio 10 d. derybų susitarimo matyti, kad sutarties šalys „(duomenys neskelbtini)“, A. G., V. B., V. G., L. G., I. B., S. G., A. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė, jog preliminari sutarties kaina yra 61 000 000 Eur, sandorio pabaiga – 2013 m. gruodžio 18 d. (t. 140, b. l. 78–83, 90–91). Iš 2014 m. kovo 31 d. susitarimo tarp „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos pirkėjo S. G., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos pardavėjo V. B., bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos pardavėjo R. A., dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamų turto, tame tarpe „(duomenys neskelbtini)“ komplekso, kitų sutartyje išvardytų teisių pardavimo, matyti, kad turto pirkimo kaina yra 56,8 milijonai Eur (neįskaitant PVM) ir vystymo turto pirkimo kaina yra 4,8 milijonai Eur (neįskaitant PVM) (t. 140, b. l. 52–69). Liudytojas J. N. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos televizijoje 2014 m. nematė. Jis nežiūri „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“, tad nematė, kad šiuose serialuose būtų reklamuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą sužinojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, o konkrečiau iš šios įmonės darbuotojos N. R.. Ši įmonė atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškodami jiems pirkėjų. Derybos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko gana ilgai. Derybos prasidėjo dar 2012 m. Galutinė sandorio kaina – apie 61,6 milijono Eur. Deryboms dėl sandorio kainos, jis, V. B. ir R. A. skrido į Estiją vyko 2014 m. sausio 23 d. Galutinė kaina suderėta 2014 m. kovo 31 d. Taline. Derybų metu, V. B., be kita ko buvo užsiminęs apie pastato užimtumo padidėjimą vienu procentu. Tačiau liudytojo parodymais, tai didelės įtakos neturėjo, derybų kainą įtakojo ne daugiau kaip 20 procentų, pažymint, jog tai daugiau emocinis dalykas. Sandorio kaina, kuri buvo suderėta 2014 m. kovo 31 d., nesikeitė galutinėje sutartyje, kuri buvo pasirašyta 2014 m. gegužės mėn. Po to kai suderėjo kainą, toliau vyko tik derybos dėl sutarties teksto ir tik 2014 m. gegužės mėn. buvo galutinai suderėtos visos sutarties sąlygos. Liudytojas taip pat parodė, kad įsigijus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, jie pakeitė pavadinimą į „(duomenys neskelbtini)“, sukūrė naują tinklapį. Televizijoje nesireklamavo, nematė tam jokio poreikio. Jo nuomone, reklama televizijoje galima tik tuo atveju jeigu nori gerinti objekto įvaizdį, o tokio poreikio nebuvo. Be to reklama televizijoje yra brangiausia, negu kitos reklamos rūšys (t. 167, b. l. 175; t. 140, b. l. 48–50).

151. Remiantis aptartu 2013 m. spalio 10 d. derybų susitarimu, liudytojo J. N. parodymais dėl susižinojimo apie bendrovės biuro pastatų pardavimą, vykusių derybų dėl šių įgijimo, galutinės kainos suderėjimo laiko, įtakos kainai dėl biuro patalpų užpildymo skaičiaus, taip pat galutinės sutarties pasirašymo aplinkybių, nėra pagrindo sutikti, kad tokia reklama ne tik buvo naudinga parduodant bendrovės biuro pastatus, bet ir ženkliai būtų įtakojusi pardavimo kainą. Atsižvelgus į reklamos sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašymo laiką – 2014 m. sausio 30 d., kad logotipas minėtų serialų galiniuose tirtuose iki šių sezonų pabaigos pradėtas rodyti tik nuo 2014 m. vasario 10 d., teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra pagrindo teigti, kad tokia reklama būtų turėjusi ne tik didelės įtakos bendrovės biuro pastatų pardavimui, juo labiau žinomumo didinimui, bet ir padidinant patalpų nuomininkų skaičių. Tai matyti ir iš J. N. pateikto rašto „Dėl skirtumų nuomininkų ir nuomos sutarčių sąrašuose“, kad verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ nuomininkų skaičius 2013 m. buvo 60 asmenų, 2014 m. 57 asmenys. 2013 m. bendras išnuomotas plotas 26834,50 kv. m., o 2014 m. - 27167,49 kv. m. Palyginus bendrą išnuomotą plotą 2014 m. ir 2013 m., pokytis procentais sudarė tik 1,24 proc. Remiantis pateiktais duomenimis, nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. gegužės mėn. verslo centre „(duomenys neskelbtini)“ patalpas išsinuomojo šeši nauji nuomininkai ir papildomas patalpas du ankstesni nuomininkai (t. 140, b. l. 94–95, 96–98). Aptartų aplinkybių kontekste taip pat reikšminga, kad nuomininkų – liudytojų M. U., K. R., V. B., D. N., A. S. parodymais, taip pat teismo posėdžio metu BPK 276 straipsnio tvarka pagarsintais V. A. parodymais minėtų serialų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nematė ir tokia reklama jų sprendimo nuomotis patalpų neįtakojo. Atitinkamai patalpas nuomai rado per nekilnojamojo turto agentūras, brokerius, skelbimus, internetinius puslapius, kitų įmonių atstovų nuomojusių patalpas minėtame biurų komplekse rekomendacijas (t. 167, b. l. 116–117; t. 40, b. l. 28–29, 31–32, 34–35, 37–38, 40–41). Šiuo aspektu įvertintina ir kad apklausus bendrovės darbuotojus, akcininkus (R. A., V. Z., A. G., R. B., V. G.), nors šie ir aiškino, jog aptariamas sandoris buvo reikalingas bendrovės vertei, žinomumui pakelti, tačiau negalėjo nurodyti kokią ekonominę naudą davė tokia reklama. Nustatyta ir, kad visa suma už reklamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta per tris kartus (atitinkamai 2014 m. vasario 3 d., 2014 m. kovo 4 d. ir 2014 m. balandžio 4 d.). Paskutinis mokėjimas atliktas jau po pasirašyto susitarimo dėl turto pardavimo.

152. Reklamos efektyvumą minėtai bendrovei byloje nepagrįstai bandoma grįsti nuteistojo J. G. gynėjo į bylą pateikta 2021 m. liepos 29 d. konsultacine išvada dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų reklamos paslaugų vertinimo užsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija šiame procesiniame sprendime yra jau pasisakiusi (žr. 93 punktą) dėl konsultacinės išvados vertinimo, todėl nekartodama tų pačių argumentų nebepasisako, kodėl šia išvada nesiremiama.

153. Minėta, kad specialisto išvada Nr. 5-1/44 nustatyta, jog pagal buhalterinės apskaitos duomenis bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo paslaugų susijusių su įpareigojimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. sausio 30 d. reklamos paslaugų sutartį (žr. 147 punktą). Tai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už „(duomenys neskelbtini)“ logotipo talpinimą minėtų serialų galiniuose titruose gaudama apmokėjimus 484 000 Lt su PVM (140 176,09 Eur) sumai, išlaidų susijusių su logotipo reklamavimu neturėjo (t. 40, b. l. 161–165). Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendindama partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo projektą 2013-2014 m. uždirbo 293 332 Lt pajamų ir patyrė 883 572,20 Lt sąnaudų, todėl partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo projekto rezultatas 2013-2014 m. 590 240,20 Lt nuostolis. Pagal 2013 m. gegužės 3 d. viešinimo paslaugų tiekimo sutartį partija „(duomenys neskelbtini)“ už viešinimo paslaugas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti 1 100 000 litų plius PVM (viso 1 331 000 Lt su PVM), tačiau sumokėjo tik 293 332 Lt ir 61 599,72 Lt PVM (viso 354 931,72 Lt su PVM), o iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gavo partijos viešinimo paslaugų už 883 572,20 Lt ir 137 836,82 Lt PVM (viso 1 022 409,02 Lt). Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2013-2014 m. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ partijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas apmokėjo lėšomis, gautomis ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl specialisto išvadų, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. sausio 30 d. pasirašyta reklamos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai nebuvo sukurta jokių teisinių pasekmių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos J. G., neketino suteikti ir neteikė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama V. B., neketino gauti ir negavo reklamos paslaugų, už kurias pagal paminėtas sutartis apmokėjo (t. 40, b. l. 60–198) patikimumo šiame procesiniame sprendime yra pasisakiusi (žr. 108–113 punktus), todėl pakartotinai padarytų išvadų nebekartoja. Pažymi tik tai, kad argumentai, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į šią specialisto išvadą, kaip niekine, teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti. Aptariamos specialisto išvados patikimumas byloje buvo patikrintas BPK nustatyta tvarka, be kita ko, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose apklausiant tyrimą atlikusias specialistes, kurios duodamos paaiškinimus pateiktas išvadas patvirtino, nurodė kuo rėmėsi atliekant tyrimą bei padarant atitinkamas išvadas. Bylos proceso dalyviai apklausiant specialistes, ne tik turėjo teisę, bet ir pasinaudojo teise užduoti klausimus, prašydami pasisakyti tais klausimais, kurie, be kita ko, apeliantų nuomone, nebuvo pakankamai teisingai išspręsti. Specialisto išvados ir byloje reikšmingų faktinių aplinkybių koreliacija, specialisčių paaiškinimai apie pateiktų išvadų pagrįstumą, leidžia atmesti gynybos keliamas versijas dėl išvadų nepatikimumo ir tuo pačiu konstatuoti, kad specialisto išvadoje konstatuotos išvados atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Taigi, byloje nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, ją taip pat remiamasi pagrįstai.

154. Kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas minėtos reklamos paslaugų sutarties sudarymo, jos vykdymo aplinkybes, kad ja tik įmituotas realus sutarties vykdymas – pateisinant reklamos paslaugų sutarties pasirašymą; nesiekiant realiai suteikti / gauti sutartyje nurodytų paslaugų, tačiau pagrįndžiant bendrovės „Nekilnojamoji turto gama“ pinigų pervedimą pagal sudarytą sutartį J. G. įmonei, taip užmaskuojant tikrąją pinigų pervedimo priežastį (partijos „(duomenys neskelbtini)“ viešinimo paslaugų apmokėjimą), sprendžia, kad tarp minėtų bendrovių sudaryta reklamos sutartis yra tariamo (fiktyvaus) pobūdžio, todėl negali būti aiškinama kaip apsimestinė.

155. Atlikus D. P. darbinio kompiuterio, dokumentų, paimtų 2014 m. spalio 21 d. kratos metu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, apžiūrą, rastų lentelių „UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos ir išlaidos viešinimo 2013-04 – 2014-07„ duomenis, nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. viešinimui gavo 1 100 000 Lt be PVM iš jų 45 000 Lt skola. Viešinimo išlaidos (išvardytos detaliai) viso 717 562,41 Lt, projekto pelnas 382 437,59 Lt (t. 24, b. l. 92–93). Kompiuteryje rastas failas pavadinimu „Viesinimo pajamu lentele 2013.11.xlsx“ (Excel formato dokumentas), kuriame yra 6 lapai. – pirmas lapas be atskiros datos, kituose lapuose nurodytos datos: 2013.12.12, 2013.12.19, 2014.04.10, 2014.05.22 ir 2014.07.23, ir kiekviename lape yra po tris lenteles: „UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos pajamos“, „VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gautos pajamos“ ir „Pajamos turėjusios būti pagal pasirašytą sutartį“ (pirmuose dviejuose lapuose), arba „Pajamos už visą sutarties laikotarpį“ (kituose keturiuose lapuose) (t. 23., b. l. 164–169). Iš rastose lentelėse esančių duomenų matyti, kad pirmoje nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš partijos ir bendrovių, tarp jų UAB „(duomenys neskelbtini)“, gautos piniginės lėšos (pažymint, kad viso buvo gauta 950 332 Lt be PVM ir 1 149 902 Lt su PVM). Trečioje lentelėje, įvardytoje – „Pajamos turėjusios būti pagal pasirašytą sutartį“ nurodyta, kad partija „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. balandžio 5 d. turėjo sumokėti 1 100 000 Lt be PVM ir 1 331 000 su PVM. Žemiau nurodyta, kad skirtumas tarp gautų pajamų ir pajamų pagal sutartį yra – (minus) 549 668 Lt be PVM ir – (minus) 665 098 Lt su PVM (t. 23, b. l. 166; t. 23, b. l. 163; t. 24, b. l. 100). Apžiūros metu fiksuota, kad lentelėse „UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos pajamos“, „VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gautos pajamos“ pagal gavimo datas, yra nurodytos sumos, kurias šios įmonės gavo iš partijos ir minėtų bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, bei „(duomenys neskelbtini)“. Po lentelėmis nurodyta bendra abiejų įmonių gauta suma be PVM ir su PVM. Trečiose kiekviename lape esančiose lentelėse nurodyta, kad pradedant 2013 m. gegužės mėnesiu, arba turėjo būti gauta (pirmuose dviejuose lapuose), arba (visuose kituose lapuose, nuo 2013 m. gruodžio 19 d.), kad kiekvieno mėnesio 5 arba 1 dieną buvo gauta po vienodą sumą: 91 666 Lt be PVM ir 110 916 Lt su PVM. Nurodytos sumos atitiko sumas, kurias partija buvo įsipareigojusi mokėti per mėnesį pagal vienerių metų viešinimo sutartį. Šiose lentelėse, pradedant nuo esančios 2013 m. gruodžio 19 d. lapo, nurodyta, jog iki 2014 m. balandžio 1 d. buvo gauta iš viso 1 100 000 Lt be PVM ir 1 331 000 Lt su PVM. Kas atitinka bendrą sumą, kurią partija buvo įsipareigojusi sumokėti pagal viešinimo sutartį. Po trečiosiomis lentelėmis nurodyti skirtumai tarp gautų pajamų (su PVM ir be jo) ir pajamų pagal sutartį. Skaičiuojant šį skirtumą į pagal sutartį gautas pajamas įtrauktos ne tik sumos, kurias sumokėjo partija, bet ir sumos, atitinkančios visų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reklamos sutartis sumokėtos sumos (t. 23, b. l. 12–170; t. 24, b. l. 1–33). Nors liudytoja apklausta D. P. parodė, kad minėtose lentelėse nurodyti duomenys yra neoficialūs, tik juodraštiniai variantai, kurie be kita ko teikti J. G., vis tiktai juose fiksuotos aplinkybės yra reikšmingos, jas vertinant kartu su šioje byloje nustatytais ir aptartais duomenimis, formuojant teismo vidiniam įsitikinimui. Paminėta ir tai, kad kaip matyti, šiose lentelėse fiksuoti duomenys, iš esmės atitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su jau minėtomis kitomis bendrovėmis, sumokėtas sumas pagal sudarytas reklamos sutartis su J. G. atstovaujamomis įmonėmis. Todėl šie duomenys, visų kitų byloje ištirtų įrodymų visumos kontekste, taip pat vertinti pagrįstai, laikantis BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių, kurie juos vertinant kartu su pirmiau aptartomis nustatytomis aplinkybėmis, jų visuma, yra svarbūs byloje nustatinėjamų aplinkybių vertinimui.

156. Remiantis šioje byloje surinktais įrodymais, asmuo, su kurio atstovaujama įmone buvo sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugų teikimo sutartis, V. B. buvo nurodytas R. A. R.. Šios aplinkybės nėra ginčijamos, tik teikiama to kiek kitokia reikšmė. Vis tiktai, šioje byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad V. B. buvo žinoma kokiu tikslu R. A. R. nurodė tokį asmenį, kad minėtos reklamos sutarties pasirašymas, jos pagrindu vykdyti apmokėjimai yra R. A. R. atstovaujamos partijos interesais. Bylos įrodymais, V. B. nuo 2013 m. kovo 1 d. ėjo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, 2013-2014 m. einamų pareigų pagrindu turėjo teisę valdyti ir disponuoti jo žinioje buvusiu bendrovės turtu, taip pat jis buvo atsakingas už juridinio asmens apskaitos organizavimą (t. 142, b. l. 130–137; t. 160, b. l. 44–47). Nors pagal 2013 m. gegužės 18 d. jo, kaip bendrovės direktorius išduotą įgaliojimą, sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė V. Z. (išduoto įgaliojimo pagrindu, jis be kita ko galėjo pasirašyti sutartis dėl paslaugų ir prekių pirkimo), kaip jis nurodė akcininkų sprendimu, tačiau šios sutarties pasirašymą, vykdymą kontroliavo V. B.. Jis, R. A. R. pasiūlymu dėl reklamos sutarties sudarymo nukreipė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovus pas R. A., kuriam buvo pateiktas reklamos sutarties projektas (kaip nustatyta projektą pateikė J. G.). Liudytojų V. Z. ir R. A. parodymais, šie sutarties klausimo nekoordinavo, jos neinicijavo, sąlygų nederino. Taip pat iš liudytojų V. Z. ir R. B. parodymų, būtent V. B. informavo akcininkus apie reikalingumą sudaryti reklamos paslaugų pirkimo sutartį su bendrove. Be abejo, visuotiniame akcininkų susirinkime, pats tokiai sutarčiai ir pritarė (t. 141, b. l. 18–19). Iš akcininkų, jų atstovų parodymų matyti, kad šie sutiko su reklamos paslaugų sutarties sudarymu tik todėl, kad tuo metu buvo pardavinėjamas biurų kompleksas, vyko derybos su pirkėjais, siekiant išsiderėti kuo geresnes pardavimo sąlygas, tačiau patys nei sudarant sutartį, nei derinant sąlygas nedalyvavo. Be to, kaip minėta tokia reklama kokia ji buvo, nei įtakojo bendrovės žinomumą nei buvo naudinga didinant patalpų nuomininkų skaičių. Su šia reklama nuomojamų patalpų nežymus padidėjimas nebuvo susijęs ir tai verslo pardavimo kainos esmingai neįtakojo. Matyti ir tai, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pirkdama reklamos paslaugas iš kitų subjektų buvo išleidusi ženkliai mažesnes sumas nei aptariamu atveju. Todėl argumentus, kuriais siekiama pateisinti už reklamą sumokėtą kainą, t. y. kad tuo metu duomenų, kiek už analogišką reklamą mokėjo kiti ūkio subjektai, nebuvo turima, teisėjų kolegija laiko deklaratyviais. Tuo labiau atsižvelgus į paties nuteistojo V. B. patirtį versle, kad toks sprendimas yra akivaizdžiai nesutampantis su jo atstovaujamos bendrovės interesais, nelogiškas verslo prasme, nesuvokti to jis negalėjo.

157. Bylos įrodymais nustatyta ir tai, kad J. G. įmonė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėtas už reklamą pinigines lėšas iš esmės užskaitė, kaip sumokėtas pagal partijos viešinimo sutartį, o pati reklama, tokia kokia ji buvo suteikta bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgus į aptartų duomenų visumą, nei buvo naudinga, nei reikalinga. Tai pagrįstai konstatuota ir skundžiamu nuosprendžiu. Šioje byloje nustatyta, kad R. A. R. siekė neteisėto partijos „(duomenys neskelbtini)“ finansavimo, o remiantis ištirtais įrodymais, padaryta ir pagrįsta išvada, kad V. B. pinigus J. G. įmonei sumokėjo būdamas R. A. R. įtakotas – jo sukurstytas. Kaip jau aptartą šiame procesiniame sprendime, R. A. R. buvo atsakingas ir rūpinosi 2013 m. gegužės 3 d. sudarytos viešinimo paslaugų teikimo sutarties finansavimu, žinojo, kad partijai suteiktos viešinimo paslaugos yra apmokamos kitų įmonių lėšomis, pervestomis pagal reklamos paslaugų pirkimo sutartis. Siekdamas politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų viešinimo paslaugų finansavimo, jis sukurstė V. B., kad būtų sudaryta sutartis su J. G. atstovaujama įmone ir šios sudarytos sutarties pagrindu, išrašant ir įtraukiant į apskaitą finansinius dokumentus su jose įrašytais žinomai netikrais duomenimis įgytas / suteiktas reklamos paslaugas. Šiuo atveju, baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais, pagrįstai konstatuota, kad V. B., kaip atstovaujantis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, jam veikiant per nusikalstamų ketinimų nesuvokusius asmenis (pasirašant sutartis, apmokant sąskaitas faktūras, jas įtraukiant į apskaitą), einamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti ir disponuoti bendrovės turtu, būdamas sukurstytas partijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakingojo sekretoriaus R. A. R., iššvaistė esantį jo, kaip įmonės vadovo, žinioje jam svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą, įmonės pinigais apmokėdamas už J. G. įmonės partijai teikiamas viešinimo paslaugas. Kad turto išvaistymas būtų užmaskuotas, per nusikalstamų ketinimų nesuvokusius asmenis panaudojo šiam tikslui sukurtos reklamos sutarties pagrindu jo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus mokėjimo dokumentus.

158. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, kokiais tikslais, motyvais V. B. veikė, yra pakankamas pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju nėra svarbu dėl kokių paskatų V. B. išvaistė bendrovės svetimą turtą. Įrodinėti šį įstatymo numatytą subjektyvųjį požymį šiuo atveju nėra būtinumo. Nei BK 184 straipsnio 2 dalies, nei 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nenumatyta veikos motyvo ir tikslo, todėl šie požymiai nusikalstamos veikos sudėčiai nėra privalomi. Tai pagrįstai nurodė ir apygardos teismas. Pritartina, jog nors bendrovės akcininkai ir pritarė reklamos sutarties pasirašymui, tačiau kaip nustatyta, bendrovės turtas buvo V. B. žinioje, tik jis yra atsakingas už šio turto naudojimą bendrovės interesais, panaudojimo klausimą.

159. Be kita ko, remiantis šioje byloje ištirtais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, J. G. veikdamas pagal susitarimą su R. A. R., sutiko, kad už partijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas viešinimo paslaugas, už kurias partiją buvo įsipareigojusi sumokėti bendrovei iki 2014 m. gegužės mėn. ir buvo sumokėjusi tik dalį sumos, kita dalis (didžioji) bus sumokėta V. B. atstovaujamos bendrovės sąskaita. Kad nuslėpti tikrąjį bendrovių pervestų pinigų tikslą, su V. B. atstovaujama įmone, pastarajam veikiant per nusikalstamų ketinimų nesuvokusius asmenis, sudarė reklamos sutartį, kurios pagrindu buvo išrašomos sąskaitos – faktūros (su jose įrašytais žinomai netikrais duomenimis, siekiant pateisinti bendrovės atliktus mokėjimus – neteisėtas išlaidas), jos apmokamos bendrovės turtu – piniginėmis lėšomis. Nors, kaip minėta, baudžiamojoje byloje tiesioginių įrodymų dėl R. A. R. ir J. G. susitarimo nėra, tačiau byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatytos aplinkybės, dėl sutarties pasirašymo, jos vykdymo, sutarties naudingumo ir reikalingumo, rodo buvusį ne tik R. A. R. tarpusavio susitarimą su J. G., bet ir pastarojo sutikimą / norą taip elgtis. Kiekvieno jų veiksmai patvirtina, supratimą ir žinojimą, jog tarp partijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartimi buvo siekiama pateisinti partijos realiai gaunamas viešinimo paslaugas už jas partijai nemokant. Taigi, J. G., priimdamas iš V. B. atstovaujamos įmonės atliktus apmokėjimus, sumokėtus pagal suklastotas sąskaitas faktūras, iš tikrųjų skirtus apmokėti partijos už partijai teikiamas viešinimo paslaugas, padėjo V. B. išvaistyti jo žinioje buvusį jam svetimą didelės vertės turtą.

160. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas ir nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl V. B., R. A. R., politinės partijos ir J. G. kaltės ir jiems baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai, jog R. A. R. veikdamas politinės partijos naudai ir interesais, siekdamas neteisėtos partijos finansavimo sukurstė V. B. išvaistyti jo žinioje buvusį bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – pervedant lėšas į J. G. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą tikslu apmokėti už politinei partijai suteiktas viešinimo paslaugas, panaudojant žinomai netikrus dokumentus; J. G. vykdamas susitarimą su R. A. R., padėjo išvaistyti V. B. žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą; o V. B. sukurstytas R. A. R., o per jį ir politinės partijos, išvaistė jo žinioje buvusį, jam svetimą, didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Tiek skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bylos įrodymų vertinimas, tiek šiame procesiniame sprendime teisėjų kolegijos aptartas, nesudaro pagrindo išvadai, kad faktinės aplinkybės, susijusios su aptariamomis nuteistiesiems inkriminuotomis veikomis, byloje buvo nustatytos neteisingai. Visi pirmiau išdėstyti bylos duomenys pagrįstai buvo pripažinti įrodymais, sudarę tarpusavyje vieningą įrodomąją logišką grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir leidusią daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų. Teigti, kad kaltės klausimai buvo išspręsti netinkamai, nėra jokio pagrindo. Ištirti įrodymai ir jais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ne tik nuteistųjų suvokimą, norą veikti neteisėtai, bet ir atskleidžia tyčios turinį. Teikiamos gynybos pozicijos pagrįstai atmestos, jas paneigiant byloje išstirtų įrodymų nustatytais duomenimis. Nuo pat sumanymo pradžios, sąmoningai ir sistemingai visi jie nukreipė savo pastangas tam, kad atsirastų nusikalstami padariniai, visų veiksmai sudarė sąlygas nusikalstamiems tikslams pasiekti, todėl tarp jų bendrų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kiekvieno iš jų dalyvavimas padarant aptariamas nusikalstamas veikas atskleistas byloje ištirtų įrodymų pagrindu surinktų duomenų visuma, įvertinus jų pačių veiksmus, santykį. Nusikalstamų veikų įrodinėtinos aplinkybės tinkamai nustatytos vienas kita papildančiais pakankamais įrodymais, todėl šioje dalyje pagrindas naikinti nuosprendį, apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nėra nustatytas. Dėl nuteistųjų veiksmų, kuriais jie siekė atitinkamų padarinių kilimo, baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai. Aptartų įrodymų visuma įrodyta, kad kiekvienas jų buvo šių nusikalstamų veikų dalyviai, be kurių vaidmens (įtakos) tokia veika nebūtų buvus padaryta.

161. Nuteistojo V. B. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat kalba apie tai, kad jeigu tikėti, jog mokėjimai pagal reklamos sutartį buvo užmaskuotas neteisėtas partijos „(duomenys neskelbtini)“ finansavimas, tokiu atveju reikėtų svarstyti V. B. inkriminuotos veikos atitiktį BK 175¹ straipsnio 1 dalies dispozicijai, kartu pažymint, kad tokia veika kriminalizuota tik nuo 2020 m. sausio 1 d. Byloje pripažinus, kad V. B. išvaistė jo žinioje buvusį jam svetimą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą, taip pat nebelieka prasmės pasisakyti dėl BK 175-1 straipsnio nuostatų galiojimo laike, kadangi jos apelianto atžvilgiu nebuvo inkriminuotos ir nėra taikomos. Kita vertus, tiek 184 straipsnyje, tiek 175¹ straipsnyje numatytos veikos, visų pirma, skiriasi savo objektais, jos įtvirtintos skirtinguose skyriuose. Akivaizdu, kad veikos skiriasi ir pagal savo požymius. BK 175¹ straipsnyje numatyta veika iš esmės gali pasireikšti neteisėtu finansavimu ar tokio finansavimo priėmimu ar panaudojimu, todėl minėta norma yra blanketinė, kadangi reikia nustatyti, kokios Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatos pažeistos ir pan., tuo tarpu BK 184 straipsnio nuostatos nėra blanketinės, iš esmės svarbu nustatyti turto išvaistymo faktą.

162. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad asmenų bendrininkavimas gali ir neatitikti nė vienos iš baudžiamajame įstatyme numatytų bendrininkavimo formų. Taigi, nėra būtina, kad visais atvejais būtų nustatyta bendrininkų grupė, taigi bendrininkavimas konstatuojamas ir tais atvejais, kai vienas yra vykdytojas, o kitas – padėjėjas ir pan. Tokiais atvejais konstatuojamoje dalyje nurodoma, kad asmenys veiką padarė, veikdami kartu, bendrai. Atkreiptinas dėmesys ir, kad tam tikrais atvejais nėra konstatuojamas bendrininkavimas, kai asmenys padaro skirtingas savarankiškas veikas ir vienų veiksmai turėjo įtakos kitų veiksmams. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino kad šioje veikoje egzistuoja baudžiamajame įstatyme įtvirtinta bendrininkavimo forma – bendrininkų grupė, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ja egzistuojant. Tačiau išanalizavo, kodėl galima konstatuoti nuteistųjų veiksmų, darant nusikalstamas veikas, bendrumą. Nors nuteistųjų V. B. veiksmai, šiam veikiant kaip vykdytojui, J. G. kaip padėjėjui, o R. A. R., šiam veikiant kaip kurstytojui, neatitinka BK 25 straipsnyje numatytos bendrininkavimo formos, tačiau nustačius bendrus bendrininkų veiksmus, susitarimą veikti bendrai, tyčią, tai nepaneigia bendrininkavimo instituto taikymo šiems bendrininkams. Šiuo atveju, vien tai, kad V. B. iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nebendravo su J. G., nekeičia padarytų vertinimu, kadangi kaip jau minėta, be kiekvieno iš jų veiksmų tokia veika nebūtų buvus padaryta.

163. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. A. R. veikus politinės partijos naudai ir interesais, nes minėtas nusikalstamas veikas, iš kurių objektyviai naudos turėjo juridinis asmuo politinė partija, nes bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios piniginės lėšos buvo pervestos į J. G. įmonės sąskaitą, po ko šiomis lėšomis buvo dengiamos politinei partijai teikiamos viešinimo paslaugos –politinę partiją pagrįstai pripažino kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau nuoroda į BK 24 straipsnio 5 dalį laikytina pertekline. Byloje yra nustatyti R. A. R., kaip fizinio asmens, specifiniai požymiai, esantys viena iš privalomų juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlygų. Taip pat nustatyta kita būtina sąlyga – R. A. R. veikimas politinės partijos vardu ir tai, kad veikos buvo padarytos šio juridinio asmens naudai bei interesais. Todėl šioje byloje yra visos BK 20 straipsnyje nurodytos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Tačiau, įvertinant, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės, juridiniam asmeniui bendrininkavimo institutas šiuo atveju nėra taikomas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Juridinis asmuo BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais gali atsakyti už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, todėl pripažinus tokį fizinį asmenį kaltu bendrininkavus tam tikroje nusikalstamoje veikoje bendrininkavimas gali būti inkriminuojamas ir juridiniam asmeniui. Kita vertus, bendrininkavimas pagal BK galimas, kai nusikalstamą veiką daro ne mažiau kaip du fiziniai asmenys, o juridinis asmuo negali būti tiesioginiu bendrininkavimo subjektu. Taigi praktikoje paprastai nėra nurodoma apie bendrininkų rūšį prie juridinio asmens (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). Pagal BK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą, jog juridinis asmuo negali būti tiesioginis bendrininkavimo subjektas, tiesioginiai bendrininkavimo subjektai yra fiziniai asmenys. Todėl nagrinėjamoje byloje, nors R. A. R. veikė politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir veikos buvo padarytos šio juridinio asmens naudai bei interesais, įvertinus tai, kad juridinis asmuo negali būti tiesioginis bendrininkavimo subjektas, jam negali būti priskirta ir konkreti bendrininkų rūšis. Todėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuoroda į BK 24 straipsnio 5 dalį, traukiant politinę partiją „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, šalintina kaip perteklinė.

Dėl žalos svetimo turto išvaistyme, pažeistų teisių ginimo civilinio proceso tvarka

164. BK 184 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, taigi būtinasis jos požymis yra turtinės žalos padarymas. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su dalies nuteistųjų, jų gynėjų apeliacinių skundų argumentais, kad nuteistųjų veiksmais tokios žalos nebuvo padaryta bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Pabrėžtina, kad baudžiamosiose bylose dėl turto iššvaistymo žalai konstatuoti neturi įtakos tai, kad byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys jai atlyginti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2011; 2K-64-1073/2022), todėl aplinkybė, kad šioje byloje nepareikšti civiliniai ieškiniai dėl turto iššvaistymo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtai turtinei žalai atlyginti, savaime tokio pobūdžio žalos šioms bendrovėms fakto nepaneigia. Nagrinėjamu atveju, civiliniai teisiniai santykiai nebuvo sukurti, nes P. K., G. R. ir V. B., neteisėtai didelės vertės minėtų bendrovių turtą – pinigines lėšas perdavė J. G. atstovaujamoms įmonėms, ir šiuo turtu – pinigais, J. G. apmokėjo už partijai teikiamas viešinimo paslaugas. Savo ruožtu, minėtos bendrovės negavo jokio ekonomiškai lygiaverčio ekvivalento (naudos) ir dėl to sumažėjo šių turto abstrakti piniginė vertė. Taigi, nuteistųjų išvaistytos sumos yra pripažįstamos bendrovių patirta turtine žala. Taigi vien tai, kad minėtų bendrovių nereiškė pretenzijų, nereiškia, kad bendrovėms nebuvo padaryta žala.

165. Pažymėtina ir tai, kad, nors sudarant sutartis dėl tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, tačiau jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Be to, vertinant formaliai, didelės dalies turtinio pobūdžio nusikaltimų atveju nukentėjusysis gali savo interesus apginti civilinio proceso tvarka, tačiau tai kaltininko nusikalstamos veikos savaime nepadaro mažiau pavojinga ir nešalina jo baudžiamosios atsakomybės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad turto iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-518/2014, Nr.2K-302-489/2017, Nr. 2K- 7-648/2019, Nr. 2K-149-303/2019). Tokie atvejai taip pat vertinami kaip peržengiantys civilinių teisinių santykių ribas. Nagrinėjamos bylos kaltinime nurodytos aplinkybės, kurios teismo pripažintos nustatytomis remiantis bylos įrodymais – dėl nuteistųjų P. K., G. R. ir V. B. veiksmų, jų atstovaujamoms bendrovėms sudarant reklamos sutartis su J. G. atstovaujamomis įmonėmis, atitinka turto išvaistymo požymius ir iš to kilusios pasekmės peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Šiuo atveju susiklostę santykiai nelaikytini civiliniais teisiniais santykiais, nes jie peraugo į baudžiamuosius. Šioje byloje baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

166. Skundžiamu nuosprendžiu P. K., G. R., V. B., J. G., be kita ko, pripažinti kaltais atitinkamai dėl apgaulingos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo.

167. Nuteistieji P. K., G. R., nuteistojo V. B. gynėjas bei pats nuteistasis V. B., nuteistojo J. G. gynėjas apeliaciniuose skunduose kvestionuoja ir šią skundžiamo nuosprendžio dalį. Apeliantai akcentuoja, kad kaltinimuose nurodytos tarp bendrovių pasirašytos reklamos sutartys buvo vykdomos, išankstinio apmokėjimo sąskaitos, PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašomos ir pinigai pervedinėjami už realiai suteiktas reklamos paslaugas. Kartu teigia, kad nuteistiesiems BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo pritaikytos nepagrįstai, nes byloje nebuvo nustatytas būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis padariniai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su nurodytais apeliantų argumentais sutinka iš dalies.

168. Šiame procesiniame sprendime jau aptartos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos 3 d., 2014 m. gegužės 27 d. sudarytos reklamos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos 15 d., 2013 m. spalio 7 d. sudarytos reklamos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. sausio 30 d. sudaryta reklamos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tariamos (fiktyvios). Byloje surinktų įrodymų visuma, nustatytos šių reklamos paslaugų sutarčių sudarymo ir jų realaus (ne)vykdymo (menkaverčių, sandorių turiniui (esmei) neatitinkančių reklamos paslaugų suteikimas, siekiant imituoti realų sutarčių vykdymą) aplinkybės, suteikia pagrindą išvadai, kad nuteistieji, kaip įmones atstovaujantys asmenys, sudarydami pirmiau paminėtas reklamos paslaugų teikimo sutartis, nesiekė realiai suteikti/gauti bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ sutartyse nurodytas reklamos paslaugas, o tik simuliavo sandorių sudarymą, siekdami padengti partijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gegužės 3 d. pasirašytos viešinimo paslaugų sutarties pagrindu gautų viešinimo paslaugų apmokėjimą. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija dėl skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių apie realiai neįvykusių ūkinių operacijų fiksavimą paminėtų bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentuose papildomai nepasisako. Jos skundžiamu nuosprendžiu nustatytos pagrįstai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų.

169. Nuteistasis G. R. apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad už apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą jis nuteistas nepagrįstai, nes nėra šios nusikalstamos veikos subjektas. Kaltinime nurodytu laikotarpiu šios bendrovės direktoriumi buvo M. P.. Dėl nurodytų apelianto argumentų teisėjų kolegija šiame procesiniame sprendime taip pat jau pasisakė, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo būtent G. R., būtent jis priėmė sprendimus dėl paminėtų reklamos sutarčių su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pasirašymo, apmokėjimų pagal šias sutartis vykdymo, kartu ir nurodytų buhalterinių dokumentų įtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą, priiminėjo kitus su bendrovės valdymu susijusius sprendimus, todėl pakartotinai dėl to nepasisako. Pagal byloje nustatytas aplinkybes apeliantas nagrinėjamu atveju yra tinkamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas.

170. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 222 straipsnio 1 dalies taikymui nepakanka nustatyti padarytus buhalterinės apskaitos pažeidimus, konkretų asmenį pripažinti tinkamu nusikalstamos veikos subjektu. BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, Nr. 2K-26-788/2017). Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K-180/2014, Nr. 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Tačiau kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje taip pat pabrėžta, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas, buvusias tam tikru laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, Nr. 2K-26-788/2017, Nr. 2K-144-788-2017, Nr. 2K-226-976/2020).

171. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo būtinojo požymio – padarinių, P. K., G. R., V. B., J. G. veikose buvimą, apsiribojo specialisto išvadoje Nr. 5-1/44 pateiktomis išvadomis, kad dėl tyrimo metu nustatytų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pažeidimų, susijusių su buhalterinių dokumentų, kuriuose užfiksuotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, įtraukimu į apskaitą, tirtu laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti šių įmonių turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nesilaikė aukščiau aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

172. Byloje nustatyta, kad pagal 2013 m. liepos 3 d., 2014 m. gegužės 27 d. sudarytas reklamos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už suteiktas reklamos paslaugas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti bendrai 105 000 Lt pridedant PVM, t. y. 127 050 Lt su PVM (45 000 Lt (54 450 Lt su PVM)+60 000 Lt (72 600 Lt su PVM)) (t. 44, b. l. 66–68, 71–74). Paminėtų sutarčių pagrindu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašė – 2013 m. liepos 4 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Serija Nr. (duomenys neskelbtini) 54 450 Lt su PVM sumai bei 2013 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) 54 450 Lt su PVM sumai; 2014 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) 60 000 Lt su PVM sumai bei 2014 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) 12 600 Lt su PVM sumai (t. 44, b. l. 69, 70, 76, 77). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitos „Išmokų operacijos“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) banke išrašų, specialisto išvados Nr. 5-1/44 matyti, kad už reklamos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke Swedbank viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ pervedė iš viso 114 450 Lt su PVM – 2013 m. liepos 5 d. 24 200 Lt, išraše nurodytas mokėjimo pagrindas „pagal išankstinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2013 m. liepos 29 d. 30 250 Lt, išraše nurodytas mokėjimo pagrindas „pagal išankstinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio 13 d. 60 000 Lt, išraše nurodytas mokėjimo pagrindas „Pagal sutartį. PVM SĄSKAITA–FAKTŪRA Serija (duomenys neskelbtini). Už reklamos paslaugas renginio „(duomenys neskelbtini) 2014“ metu“) (t. 40, b. l. 116–118; t. 44, b. l. 189–195; t. 49, b. l. 51). VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atvaizduota, kad 2013-2014 metais VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ suteikė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ renginio „(duomenys neskelbtini)“ metu reklamos paslaugų už 105 000 Lt ir 22 050 Lt, iš viso už 127 050 Lt su PVM (t. 40, b. l. 116–118; t. 44, b. l. 20–22, 50–51). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus tuo pačiu laikotarpiu atvaizduota, kad 2013-2014 metais bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo paslaugų už 94 586,78 Lt ir 19 863,22 Lt, viso už 114 450 Lt su PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotas reklamos paslaugų renginio „(duomenys neskelbtini) 2014“ metu už 12 600 Lt su PVM gavimas iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija (duomenys neskelbtini) duomenis (t. 40, b. l. 116–118; t. 49, b. l. 49–50).

173. Pagal 2013 m. liepos 15 d., 2013 m. spalio 7 d. sudarytas reklamos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už suteiktas reklamos paslaugas atitinkamai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 45 000 Lt pridedant PVM, t. y. 54 450 Lt su PVM, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 257 000 Lt pridedant PVM, t. y. 310 970 Lt su PVM (t. 41, b. l. 120–125; t. 44, b. l. 41-43). Pagal paminėtas sutartis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 2013 m. liepos 3 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Serija Nr. (duomenys neskelbtini) 54 450 Lt su PVM sumai bei 2013 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) 54 450 Lt su PVM sumai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė – 2013 m. spalio 8 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui Serija (duomenys neskelbtini) 90 750 Lt su PVM sumai, 2013 m. lapkričio 20 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui Serija (duomenys neskelbtini) 111 320 Lt su PVM sumai, t. y. bendrai 202 070 Lt su PVM sumai, bei 2014 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) 310 970 Lt su PVM sumai (t. 41, b. l. 126, 127, 144; t. 44, b. l. 44, 52). Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke išrašo, specialisto išvados Nr. 5-1/44 matyti, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal išankstinio mokėjimo sąskaitą Serija Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. liepos 4 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 54 450 Lt (44 t., b. l. 45-47; 40 t., b. l. 85-86). Atliktos piniginės operacijos atvaizduotos 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpio bendrovių buhalterinėse apskaitose: VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atvaizdavo gautą 54 450 Lt avansą iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, o bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atvaizdavo atliktą 54 450 Lt išankstinį apmokėjimą pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2013 m. liepos 4 d.). Pagal PVM sąskaitos-faktūros Serija (duomenys neskelbtini) duomenis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013 metų buhalterinėje apskaitoje apskaityta 45 000 Lt pajamų ir 9 450 Lt pardavimo PVM bei atvaizduota 54 450 UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 metų buhalterinėje apskaitoje apskaityta 45 000 Lt reklamos sąnaudų ir 9 450 Lt pirkimo PVM bei avanso užskaita 54 450 Lt (t. 40, b. l. 85-86; t. 44, b. l. 50–51, 53; t. 45, b. l. 16–18, 19–23). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) banke išrašų, apyvartos žiniaraščių, specialisto išvados Nr. 5-1/44 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-2014 metais iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pervedė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 2013 metais iš viso 202 070 Lt su PVM, iš jų 2013 m. spalio 11 d. 60 000 Lt, 2013 m. lapkričio 11 d. 30 750 Lt, 2013 m. lapkričio 25 d. 111 320 Lt, 2014 metais - 108 900 Lt su PVM, iš jų 2014 m. gegužės 16 d. 60 500 Lt, 2014 m. liepos 22 d. 48 400 Lt (bendrai 2013-2014 metais gavo 310 970 Lt su PVM) (t. 40, b. l. 79-81; t. 41, b. l. 128–134, 135–143, 146–151). Piniginės operacijos 310 970 Lt sumai atvaizduotos 2013-2014 metų bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėse apskaitose (t. 41, b. l. 75, 102–106, 107; t. 45, b. l. 12–15). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros serija (duomenys neskelbtini) (2014 m. gegužės 30 d.) duomenis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gegužės mėn. buhalterinėje apskaitoje apskaityta 257 000 Lt pajamų ir 53 970 Lt pardavimo PVM bei atvaizduota 310 970 Lt skola UAB „(duomenys neskelbtini)“; bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gegužės 30 d. buhalterinėje apskaitoje apskaityta 257 000 Lt sąnaudų ir 53 970 Lt pirkimo PVM bei atvaizduota 310 970 Lt skola bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (t. 40, b. l. 79–81; t. 41, b. l. 102–106, 145; t. 45, b. l. 15).

174. Pagal 2014 m. sausio 30 d. sudarytą reklamos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už suteiktas reklamos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 400 000 Lt pridedant PVM, t. y. 484 000 Lt su PVM (t. 49, b. l. 56-61). Šios sutarties pagrindu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašė išankstinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (finansiniam tyrimui nebuvo pateikta), 2014 m. balandžio 1 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui Serija (duomenys neskelbtini) 157 300 Lt su PVM sumai ir 2014 m. balandžio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) 484 000 Lt su PVM sumai (t. 41, b. l. 187, 188, 192–194; t. 49, b. l. 62). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraščio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, specialisto išvados Nr. 5-1/44 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 484 000 Lt su PVM – 2014 m. vasario 3 d. 150 000 Lt, 2014 m. kovo 4 d. 176 700 Lt, 2014 m. balandžio 4 d. 157 300 Lt (t. 40, b. l. 136–137; t. 41, b. l. 147–151; t. 49, b. l. 65–68). Atliktos piniginės operacijos 484 000 Lt sumai atvaizduotos aptariamo laikotarpio bendrovių buhalterinėse apskaitose (t. 41, b. l. 102–106; t. 49, b. l. 65). Pagal PVM sąskaitos-faktūros serija (duomenys neskelbtini) duomenis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 2014 m. balandžio mėn. apskaityta 400 000 Lt pajamų ir 84 000 Lt pardavimo PVM bei atvaizduota 484 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 2014 m. balandžio mėn. apskaityta 400 000 Lt sąnaudų ir 84 000 Lt pirkimo PVM bei atvaizduota 484 000 Lt skola bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (t. 40, b. l. 136-137; t. 41, b. l. 102–106, 189; t. 49, b. l. 63, 64).

175. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad paminėtų tariamų reklamos sutarčių pagrindu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukta viena išankstinio mokėjimo sąskaita ir trys PVM sąskaitos-faktūros; į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą – trys išankstinio apmokėjimo sąskaitos ir dvi PVM sąskaitos-faktūros; į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą - dvi išankstinio mokėjimo sąskaitos ir viena PVM sąskaita-faktūra; į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą – dvi išankstinio apmokėjimo sąskaitos ir keturios PVM sąskaitos-faktūros; į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą - keturios išankstinio apmokėjimo sąskaitos ir dvi PVM sąskaitos-faktūros. Nors paminėtose išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose ir buvo užfiksuotos aiškiai neįvykusios ūkinės operacijos, iš specialisto išvados Nr. 5-1/44 matyti, kad visos PVM sąskaitos-faktūros turi visus įstatymo reikalaujamus rekvizitus. PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos sumos už tariamai suteiktas reklamos paslaugas atitinka pirmiau nurodytose tarp įmonių pasirašytose sutartyse nurodytas sumas, iš esmės visos nurodytos sąskaitos (išskyrus 2014 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini) 12 600 Lt su PVM sumai, kuri nebuvo įtraukta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą) buvo įtrauktos į visų įmonių buhalterinę apskaitą, pagal jas valstybei buvo sumokėti mokesčiai.

176. Taigi, atsižvelgus į tai, kad byloje esančių įrodymų pagrindu tiksliai nustatytos paminėtų tariamų sandorių pinigų sumos (pinigų sumos, kurios nepagrįstai buvo įtrauktos į apskaitą), kurios pagal buhalterinės apskaitos dokumentus atsispindėjo visų įmonių buhalterinėje apskaitoje (išskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotas reklamos paslaugų 12 600 Lt su PVM (3 649,21 Eur) sumai gavimas), tiksliai nustatyti jų mokėtojai ir gavėjai, atskirose įmonėse į buhalterinę apskaitą įtrauktų fiktyvių sąskaitų kiekis nėra didelis, kaltinimuose inkriminuoti tik su šių sąskaitų įtraukimu į įmonių buhalterinę apskaitą susiję buhalterinės apskaitos pažeidimai, pagal specialistės J. L. teisiamojo posėdžio metu ir apeliacinės instancijos teisme duotus paaiškinimus, nesant sąlygos apie nurodytų sandorių fiktyvumą, vertinant įmonių buhalterinės apskaitos duomenis nebūtų pagrindo išvadai, kad tirtu laikotarpiu įmonėse negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonių turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 168, b. l. 92–94; t. 175, b. l. 98), teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos pasekmės nekilo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmiau paminėtų sąskaitų apie neįvykusias operacijas įtraukimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines apskaitas, jų pagrindu atlikti apmokėjimai šiuo atveju bylai aktualiu laikotarpiu netrukdo nustatyti įmonių veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Dėl nurodytų aplinkybių, nesant P. K., G. R., V. B., J. G. veiksmuose BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio – pasekmių, skundžiamas nuosprendis aptariamoje dalyje naikinamas ir nurodyti asmenys dėl šių nusikalstamų veikų išteisinami, jų veiksmuose nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

177. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl R. A. R. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (kyšio priėmimo iš R. S.), juridinio asmens – politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš R. S.), R. S. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2 veikos) (dėl kyšio davimo politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ per R. A. R. ir per A. J.) (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Nurodo, kad teismas, analizuodamas dėl šių veikų byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, neteisingai vertino teismo nutartis, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, surinktą kriminalinės žvalgybos informaciją, asmenų parodymus, kitus duomenis, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias BPK 20 straipsnio nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas ir byloje priėmė neteisingą procesinį sprendimą.

178. Šių prokuroro argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

179. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje dėl šių paminėtų R. A. R., juridiniam asmeniui – politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ ir R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, duomenis, skundžiamame nuosprendyje pateiktas teismo išvadas dėl jų vertinimo, taip pat prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, neturi pagrindo konstatuoti, kad R. A. R. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimo iš R. S.), juridiniam asmeniui – politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį (dėl kyšio priėmimo iš R. S.), R. S. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2 veikos) (dėl kyšio davimo politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ per R. A. R. ir per A. J.), išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas nepagrįstai. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti, tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir, remiantis įstatymo reikalavimais, įvertintų įrodymų visuma.

180. Iš kaltinamojo akto matyti, kad R. A. R. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), juridinis asmuo – politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), R. S. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), buvo kaltinami tuo, jog R. A. R. veikdamas partijos naudai ir interesais (turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti veiklą), politinė partija „(duomenys neskelbtini)“, veikdama per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusį R. A. R., o R. S. siekdamas, kad R. A. R. pasinaudodamas savo visuomenine – politinės partijos atsakingojo sekretoriaus, pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario padėtimi ir įgaliojimais, pažintimis su (duomenys neskelbtini) ministro patarėju, minėtos partijos nariu E. R., (duomenys neskelbtini) viceministru, minėtos partijos nariu A. P., kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms ir jų valstybės tarnautojams, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, partijos naudai ir interesais, 2013 m., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikoje, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir 2013 m. rugsėjo 5 d. nuo 9.28 val. iki 9.50 val. vykusio pokalbio metu partijos būstinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), R. A. R. darbo vietoje, atitinkamai R. A. R. tiesiogiai pats R. S. pažadėjo, susitarė priimti ir iš R. S. priėmė didesnės negu 250 MGL (147 000 Lt (42 574,14 Eur)) vertės kyšį – paramos koncertą „(duomenys neskelbtini)“, o R. S. tiesiogiai pats pažadėjo ir susitarė su R. A. R., trečiajam asmeniui – politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ duoti didesnės negu 250 MGL (147 000 Lt (42 574,14 Eur)) vertės kyšį – paramos koncertą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame viešinama politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę, tokiu būdu R. A. R. siekiant neteisėto politinės partijos finansavimo, o R. S. už tai pažadėjus paveikti valstybės institucijas – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ministerijas, jų valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus <...>, sudarytų privilegijas ir išskirtines sąlygas bei padėtų laimėti R. S. proteguojamoms įmonėms – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ministerijos organizuojamus du viešuosius pirkimus, t. y. „(duomenys neskelbtini) ministerijos administruojamos (duomenys neskelbtini) pirkimą“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „(duomenys neskelbtini) pirkimą“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) ministerijos organizuojamą viešąjį „(duomenys neskelbtini)“ pirkimą (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Kad tęsdami savo veiksmus pagal susitarimą – R. A. R. su R. S., o R. S. su R. A. R., R. S. (duomenys neskelbtini) halėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 4 d. suorganizavus ir televizijoje (duomenys neskelbtini) tiesiogiai parodžius renginį, R. S. 2013 m. spalio 4 d. partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais davė, o R. A. R. 2013 m. spalio 4 d. partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais gavo ir tokiu būdu iš R. S. priėmė 235 499,15 Lt (68 205,27 Eur) vertės paramos koncertą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo viešinama politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę.

181. Be kita ko, R. S. pagal BK 226 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) dalį buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, siekdamas, jog A. J. (kuriam ikiteisminis tyrimas 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, jam mirus), pasinaudodamas savo visuomenine – Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos viceministro padėtimi ir įgaliojimais, kita tikėtina įtaka valstybės institucijai – (duomenys neskelbtini) ministerijai ir jos valstybės tarnautojams, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, netiesiogiai per R. A. R. ir tiesiogiai pats pažadėjo ir susitarė su A. J., trečiajam asmeniui – partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra paramos koncertą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame viešinama politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę, ir susitaręs netiesiogiai, trečiajam asmeniui - partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, t. y. R. S. siekdamas, kad A. J., pasinaudodamas savo visuomenine – Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos viceministro padėtimi ir įgaliojimais, kita tikėtina įtaka valstybės institucijai –(duomenys neskelbtini) ministerijai ir jos valstybės tarnautojams, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, priderintų viešojo pirkimo užduoties sąlygas, kad jį laimėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu sudarytų privilegijas ir išskirtines sąlygas bei padėtų laimėti R. S. nurodytai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ministerijoje organizuojamą viešąjį pirkimą, tai yra „(duomenys neskelbtini) pirkimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)), 2013 m., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos Respublikoje, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir 2013 m. spalio 2 d. nuo 16.06 val. iki 16.09 val. vykusio pokalbio metu partijos „(duomenys neskelbtini)“ būstinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), R. A. R. darbo vietoje, netiesiogiai per R. A. R. ir tiesiogiai pats pažadėjo ir susitarė su A. J., trečiajam asmeniui – partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, duoti 147 000 Lt (42 574,14 Eur) vertės kyšį – paramos koncertą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame bus viešinama politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ ir jos lyderiai. Po ko, tęsdamas savo veiksmus, R. S., pagal netiesioginį per R. A. R. susitarimą su A. J., (duomenys neskelbtini) halėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 4 d. suorganizavus ir televizijoje (duomenys neskelbtini) tiesiogiai parodžius renginį, R. S. 2013 m. spalio 4 d. partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais davė, o A. J. iš R. S. priėmė 235 499,15 Lt (68 205,27 Eur) vertės paramos koncertą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo viešinama politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę.

182. Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismo sprendimą išteisinti kaltinamuosius R. A. R., juridinį asmenį – politinę partiją „(duomenys neskelbtini)“ ir R. S. pagal šiuos jiems pareikštus kaltinimus lėmė įrodymų analizė, kurios pagrindu buvo konstatuota, jog nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną ir vienareikšmišką išvadą, kad renginys „(duomenys neskelbtini)“ buvo kyšis, kurį R. S. per R. A. R., kaip partijos atsakingą sekretorių, ar per (duomenys neskelbtini) viceministrą A. J. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus) jiems pažadėjo ar su jais susitarė duoti, ar davė, o R. A. R. pažadėjo, susitarė priimti, gavo ir tokiu būdu jį priėmė partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Nenustačius aplinkybių atitinkamai dėl pažadėjimo kyšį duoti, jo davimo ir pažadėjimo kyšį priimti, jo priėmimo, pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad nebeliko prasmės kalbėti apie tai, ko kaltinime nurodytu kyšiu buvo siekiama ir kas už tai neva buvo pažadėta, taip pat nagrinėti viešųjų pirkimų, už kuriuos R. S. neva davė, o R. A. R. ir A. J. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus) neva priėmė, vykdymo aplinkybių, nes asmenys kokių nors veiksmų padarymu vykdant viešuosius pirkimus nebuvo kaltinami. Pasak prokuroro, tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta, teismui netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Kyšio priėmimo faktą, prokuroro teigimu, patvirtina kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija, apeliaciniame skunde cituojami liudytojų taip pat R. S. ir R. A. R. parodymai, 2013 m. lapkričio 4 d. paslaugų sutartyje, rasto nešiojamo kompiuterio, R. A. R. užrašų knygutės-kalendoriaus apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, E. R. parodymai. Sutikti su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

183. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino renginio „(duomenys neskelbtini)“ kaip pažado ar susitarimo duoti kyšį, jo davimo ir susitarimo jį priimti, jo gavimo įrodytumo. Konkrečiu atveju pagrįstai vadovautasi visuotinai pripažintu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, Nr. 2K-35-1073/2019). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

184. Minėta, kad R. S., R. A. R. ir juridinio asmens – politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ kaltę, prokuroras grindžia kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų Nr. S6-14-96, S6-14-97, S6-14-98, S6-14-99, S6-14-100, S6-14-105, S6-14-109, S6-14-110, S6-14-113, S6-14-116, S6-14-117, S6-14-118, S6-14-119, S6-14-120, S6-14-123, S6-14-124, S6-14-125, S6-14-128 duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų duomenys būtų svarbus duomuo minėtų asmenų kaltės įrodytumui, tačiau tik tokiu atveju, jeigu jie atitiktų įrodymams keliamus reikalavimus, numatytus BPK 20 straipsnio 4 dalyje. Šiame procesiniame sprendime jau buvo aptarta, jog kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys, kurie gauti kontroliuojant ir fiksuojant asmenų telefoninius pokalbius, asmenų pokalbius R. A. R. darbo vietoje, taip pat asmenų pokalbius restoranuose, kurių turinys užfiksuotas pirmiau paminėtuose protokoluose ir kuriais grindžiami kaltinimai, gauti neteisėtu būdu ir pripažinti neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų, t. y. neatitinkantys įrodymams keliamų reikalavimų. Todėl šie negali būti laikomi įrodymais byloje ir jais negali būtų grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

185. Nepripažinus tokiu būdu gautų duomenų įrodymais, sprendžiama, ar pakanka kitų įrodymų konstatuoti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką (BPK 20 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atmetus išvardintų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų duomenis, gautus kontroliuojant ir fiksuojant asmenų telefoninius pokalbius, asmenų pokalbius R. A. R. darbo vietoje, taip pat asmenų pokalbius restoranuose, kiti prokuroro nurodyti byloje esantys duomenys, jų visuma nesudaro pakankamo pagrindo neginčijamai išvadai dėl R. S., R. A. R. ir juridinio asmens – politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ kaltės įrodytumo aptariamos veikos padarymu.

186. Byloje, analizuojant kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis atliekant sekimą, kurie šiuo atveju pripažįstami kaip gauti teisėtai, laikantis KŽĮ reikalavimų ir todėl atitinkantys BPK 20 straipsnyje įtvirtintus keliamus reikalavimus, vertinant juos kartu su R. A. R., R. S. teisme duotais parodymais bei kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, patvirtintas tik R. A. R., R. S. tarpusavio, taip pat su kitais asmenimis, tuo pačiu ir su A. J. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus), įvykusių susitikimų, bendravimo faktas. Tačiau tai nėra pagrindas vienareikšmiškai spręsti dėl kaltinime nurodyto tokio jų susitikimų (bendravimo) tikslo. Atmetus aukščiau nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktus duomenis, kurie dėl jų neteisėto gavimo pagrįstai negali būti pripažinti įrodymais, vien ši aplinkybė nėra pakankama neginčijamai išvadai, kad toks šių bendravimas (susitikimai) patvirtina pažadėjimą kyšį duoti, jo davimą, pažadėjimą kyšį priimti, jo priėmimą, bei ko kyšiu buvo siekiama ir kas už tai buvo pažadėta, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Byloje teisėtai pripažintais surinktais ir teismo ištirtais įrodymais tokie faktiniai duomenys negali būti patvirtinti, o ši kaltinimo aplinkybė gali būti vertinama tik kaip viena iš prielaidų, kuria apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

187. Kitokio vertinimo neleidžia daryti ir prokuroro apeliaciniame skunde prašomi kitaip vertinti akcentuojami R. P., R. D., R. S. ir R. A. R. parodymai. Atitinkamai R. P. parodymai apie akcijos „(duomenys neskelbtini)“ atsiradimą, tam partijos valdybos išsakytą pritarimą, renginio įgyvendinimą, įsitraukimą R. S., kaip akcijos organizatoriaus, jo paties (R. P.) kaip renginio globėjo, renginio aptarimas valdyboje ir padėkas R. S., R. A. R.; R. D. parodymai apie atsiradusią akciją zoologijos sodui paremti, už to organizavimą atsakingą R. S., R. P. kaip renginio globėją, bei pasitarimą su R. A. R. dėl pakviestų valstybės tarnautojų susodinimo renginyje; R. S. parodymai apie jo kartu su J. G. vadovaujamos įmonės teikiamas viešinimo paslaugas politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“, akcijos „(duomenys neskelbtini)“ atsiradimą, R. P. tapimą renginio globėju; R. A. R. parodymai apie tai, kad, būdamas R. P. padėjėju, rūpinosi, kad renginyje, kurio globėjas buvo R. P., dalyvautų daugiau žmonių. Taip pat 2013 m. lapkričio 4 d. paslaugų sutartyje (sudarytoje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus J. G. ir R. S., vykdančio individualią veiklą), J. G. įmonių patalpų rasto nešiojamo kompiuterio apžiūros protokole bei R. A. R. užrašu knygutės-kalendoriaus apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kurie nėra vienareikšmiai), kuo remiantis būtų galima neginčijami pagrįsti R. S., R. A. R. ir juridinio asmens – politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ kaltę padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, o ne daryti prielaidą dėl jų turinio. Pakankamų duomenų visumos nėra surinkta, o vien tik prielaidomis, kaip minėta, kaltė negali būti grindžiama.

188. Bylos duomenų visetu nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog 2013 m. gegužės 3 d. sudaryta viešinimo paslaugų sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė viešinimo paslaugas politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“. Kad tais pačiais metais, vasara buvo pradėta organizuoti akcija „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sodui paremti, kurios baigiamasis renginys įvyko 2013 m. spalio 4 d. Renginio organizavimu rūpinosi R. S., renginio globėju buvo nurodytas buvęs Lietuvos Respublikos Prezidentas R. P., tuo metu ėjęs juridinio asmens – politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko, europarlamentaro pareigas. R. A. R., ėjęs partijoje „(duomenys neskelbtini)“ atsakingojo sekretoriaus, pirmininko pavaduotojo pareigas, būdamas joje valdybos ir tarybos nariu, rūpinosi, kad renginyje dalyvautų kuo daugiau šios politinės partijos narių, kurie prisidėtų prie paramos zoologijos sodui, taip pat, kad partijos nariai tokį renginį palaikė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šių įvardintų aplinkybių dalis leidžia daryti tik prielaidą, jog stebint patį renginį, jo transliaciją, taip pat renginio globėjo R. P. anonsavimas, jo ir kitų renginyje dalyvavusių asmenų (partijos narių) parodymas per televiziją, galėjo būti susietas su politine partija „(duomenys neskelbtini)“. Vis tiktai, jokių svarių įrodymų, kad tokiu būdu, aptariamos veikos padarymu kaltinti asmenys siekė kaltinime nurodytų tikslų (palankios nuomonės apie politinę partiją „(duomenys neskelbtini)“ ir jos lyderius formavimo), nėra.

189. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad projekto „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimui, iš įmonių ir fizinių asmenų, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo paslaugų (prekių) viso už 235 499,15 Lt (68 205,27 Eur). Projekto įgyvendinimui gauta 174 820 Lt, atsiskaitymams su tiekėjais panaudota 221 268,01 Lt (t. 40, b. l. 195–198). 2013 m. rugsėjo 9 d. sudarytos reklamos transliavimo paslaugų sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. pagrindu, kuria už 12 100 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2013 m. spalio 4 d., televizijoje buvo anonsuojamas projektas „(duomenys neskelbtini)“, jo globėją nurodant R. P. (t. 67, b. l. 190–195, 196, 197). Iš 2014 m. lapkričio 21 d. rašto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis su jokiais juridiniais asmenimis sudaroma nebuvo, transliavo projekto anonsus, pranešimus spaudai apie projektą platino, kaip apie savo programos dalį, transliavo finalinį koncertą ir pagal sutartį perdavė R. P. reklamą projektų anonsuose (t. 67, b. l. 3). Anonsuojant renginį, jo metu R. P. buvo nurodomas prezidentu be nuorodų į tuo metu jo užimamas pareigas, taip pat buvo nurodomi projekto draugai, rodomi jų logotipai, bilietų įsigijimo vieta. Renginio transliavimo metu, tarp koncerto žiūrovų parodytas sėdintis R. P., reportažas su juo, matomi L. P., A. R., V. M., J. I. (t. 69, b. l. 193–235). Viso buvo parduota 1 145 bilietų ir įduota 1 494 kvietimų. Renginio metu salėje užpildytos 2 639 vietos, laisvos liko 637 (t. 63, b. l. 15–22). Apklaustas liudytoju R. P. parodė prie renginio (duomenys neskelbtini) zoologijos sodui paremti prisidėjęs asmeniškai, savo lėšomis apmokėjo reklamos paslaugas, buvo projekto „(duomenys neskelbtini)“ globėju. Renginys organizuotas nenaudojant politinės partijos lėšų, pati akcija nebuvo skirta nei jo kaip politiko, nei kaip partijos vadovo ar partijos populiarinimui. Už tai R. S. nieko nežadėjo. Sutiko tik, kad būtų naudojamasi jo kaip prezidento vardu, siekiant pritraukti ir surinkti daugiau lėšų zoologijos sodui. Pozicijos, jog renginys buvo paramos akcija ir nesusijęs su politinės partijos, jos lyderių viešinimu viso proceso metu laikėsi ir R. S. su R. A. R.. Kad renginys buvo skirtas politinei partijai ir jos lyderiams populiarinti paneigė ir liudytoju apklaustas A. D., parodydamas, jog renginys buvo naudingas zoologijos sodui, juo buvo atkreiptas visuomenės dėmesys, gauta didelė parama – 271 516 Lt. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų, tarp kurių asmenys vienaip ar kitaip prisidėję prie renginio viešinimo, jo organizavimo, politinės partijos nariai (tarp jų ir E. R.) ir kt., taip pat neparodė to, kad renginys „(duomenys neskelbtini)“ būtų politinis, skirtas politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ ir jos lyderių populiarinimui. Priešingai iš liudytojų parodymų matyti, kad renginį jie laikė socialine akcija, išimtinai susijusia tik su (duomenys neskelbtini) zoologijos sodu, iniciatoriumi įvardinant R. S., tuo pačiu nurodant, kad renginyje politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo minima, jokia įtaka dėl partijos reklamavimo nebuvo daroma. R. P. buvo pristatytas kaip renginio globėjas, kuris reklamą pirko tiesiogiai ir projekte dalyvavo tik kaip fizinis asmuo. Kaip nurodė AB „(duomenys neskelbtini)“, VĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės jokios reklamos politinei partijai nefinansavo. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ reklamavosi pati ir šia reklama nesiekė nieko paremti, o AB „(duomenys neskelbtini)“ teikė paramą pačiam projektui iš to gaudamas nauda sau, nes taip buvo viešinamas pats (t. 63, b. l. 180–185, 191, 192–199, 200–201).

190. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus šių duomenų visumą, negalima daryti kategoriškos išvados, kad renginys „(duomenys neskelbtini)“ buvo skirtas ne lėšų (duomenys neskelbtini) zoologijos sodui surinkti, o buvo kyšis politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“, skirtas pačios partijos ir jos lyderių viešinimui, kaip tai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde. Aptarti faktiniai duomenys to nepatvirtina. Prokuroro dėstomi samprotavimai, jog aptariamas renginys buvo kyšis, kurį R. S. per R. A. R., kaip partijos atsakingąjį sekretorių, ar per (duomenys neskelbtini) viceministrą A. J. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus) jiems pažadėjo, su jais susitarė duoti ir davė politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“, siekiant palankios nuomonės apie partiją ir jos lyderius formavimo ir iš to gauti naudos viešųjų pirkimų vykdyme, yra išvedami iš kitų, spėjamų ir pagrįstų tik prielaidomis aplinkybių.

191. Vien tai, kad R. S., kaip renginio „(duomenys neskelbtini)“ sumanytojas ir organizatorius, tuo pačiu teikė viešinimo paslaugas ir politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“, taip pat jos lyderiui – R. P. pasiūlė, o šis sutiko, tapti akcijos globėju, sudarant sąlygas savo lėšomis jam pačiam reklamuotis kaip buvusiam Lietuvos Respublikos Prezidentui, taip pat pastarojo, kitų tuo metu buvusių renginyje partijos narių parodymas per televiziją, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, negali būti pripažinta svariu argumentu pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms paneigti. Kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, renginys buvo viešas, plačiai reklamuojamas, bilietus į renginį galėjo įsigyti kiekvienas to norintis asmuo. Jo metu, ne tik R. P., minimos partijos nariai, bet ir kiekvienas kitas dalyvavęs renginyje asmuo turėjo galimybę būti parodytas per televiziją (o taip ir buvo) ir taip, atsižvelgus į kaltinimo turinį, formuoti apie tą asmenį nuomonę kaip apie akcijos dalyvį prisidėjusi prie labdaros. Surinktų ir teismo pripažintų įrodymų visuma, nenustatyta ir, kad būtų daroma įtaka renginio transliavimo metu rodyti būtent R. P. ar kitus renginyje dalyvavusius politinės partijos narius. Priešingai, bylos duomenimis nepaneigta, kad R. P. gavo reklamos tik tiek ir tokio turinio, kiek už tai buvo susimokėjęs pats, taip pat neabejotinai nepatvirtinta, kad partijos lyderio ir kitų jos narių parodymas renginio transliavimo metu buvo siekis realizuoti kaltinime nurodyta sumanymą. Kaip minėta, pats R. P. buvo įvardinamas prezidentu, be jokių nuorodų į kitas jo tuo metu užimamas pareigas, o pati politinė partija, jos nariai nebuvo viešinami kaip prisidėję prie tokios akcijos įgyvendinimo. Be kita ko, ir pats renginys buvo naudingas būtent (duomenys neskelbtini) zoologijos sodui. Nesutiktina su prokuroro pozicija, kad apeliaciniame skunde įvardintų liudytojų parodymai kartu su rašytine bylos medžiaga patvirtina, jog renginys „(duomenys neskelbtini)“ buvo kyšis, kurį R. S. per R. A. R. ir A. J. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus) pažadėjo duoti ir davė partijai „(duomenys neskelbtini)“. Minėta, kad nei vienas iš liudytojų (tuo pačiu ir prokuroro skunde paminėti) ne tik nepatvirtino, bet ir nesiejo renginio su aptariamos politinės partijos ir jos lyderių viešinimu. Liudytojai pakankamai nuosekliai laikėsi vieningos pozicijos įvardindami surengtą akciją kaip socialinę, išimtinai skirta tik (duomenys neskelbtini) zoologijos sodui paremti. Akcentuojama prokuroro rašytinė bylos medžiaga, taip pat nėra pakankama ir kartu su liudytojų parodytomis aplinkybėmis patikimai R. S., R. A. R. ir juridinio asmens – politinės partijos kaltės dėl šios jiems inkriminuotos veikos padarymo nepatvirtina. Šiame kontekste pažymėtina, kad negali būti formuojama tokia prekybos poveikiu įrodinėjimo praktika, kai esminiai šios nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nustatomi vien tik pagal pasirinktą kaltinimui palankią tam tikrų bylos įrodymų (kaip antai liudytojų parodymų, kitų rašytinių įrodymų) interpretaciją. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokuroro pateiktas vertinimas yra tik viena iš galimų bylos įrodymų interpretacijų, kuri, beje pirmosios instancijos teismo pabrėžtų abejonių dėl renginio „(duomenys neskelbtini)“ traktavimo kaip kyšio, nepašalina.

192. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokuroro apeliaciniame skunde įvardintų įrodymų dalis patvirtina tik tam tikrą R. S., R. A. R., juridinio asmens – politinės partijos ryšį, tačiau šie įrodymai – tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma nesudaro pagrindo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu paneigti pirmosios instancijos išvadų dėl šių kaltės įrodytumo jiems inkriminuotos veikos padaryme vertinimo. R. S., R. A. R. ir politinei partijai inkriminuojamos veikos pavojingumas iš esmės sietinas su korupciniu pobūdžiu, t. y. kad už pageidaujamą poveikį R. S. pažadėjo, susitarė duoti, ir davė, o R. A. R. pažadėjo, susitarė priimti, gavo ir priėmė partijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai kyšį (renginį „(duomenys neskelbtini)“). Todėl, minėta aplinkybė privalo būti konstatuota nepalikus dėl to jokių abejonių, nes be šios aplinkybės, visi kiti byloje nustatyti veiksniai ir susitarimai praranda nusikalstamai veikai būdingą pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiam korupciniam prekybos poveikiu elementui nustatyti bylos duomenų akivaizdžiai nepakanka. Kyšio kaip korupcinės nusikalstamos veikos požymio neteisėtumas ar nepagrįstumas, kaip ir pažadų jį duoti ar priimti realumas, prekybos poveikiu bylose yra įrodinėtinos aplinkybės, kurios negali būti nustatytos prielaidomis. Nagrinėjamoje byloje įrodymais to nepagrindžius, neįmanoma daryti patikimos išvados dėl R. S. ir R. A. R. realaus susitarimo dėl kyšio politinei partijai už poveikį viešųjų pirkimų vykdyme. Taigi, renginio „(duomenys neskelbtini)“ nepripažinus kyšiu, byloje iš tiesų nebelieka prasmės pasisakyti ir dėl to, ko neva vadinamu kyšiu R. S. buvo siekiama ir kas dėl to jam buvo pažadėta, nes kaip minėta nesant kyšio, visi susitarimai praranda nusikalstamai veikai būdingą pavojingumą. Šioje situacijoje nenagrinėtinos ir viešųjų pirkimų vykdymo aplinkybės, kadangi, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamu nuosprendžiu, tokie kaltinimai dėl to asmenims nebuvo reiškiami.

193. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, t. y. teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje byloje nesant kitų objektyvių įrodymų, naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria R. A. R. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), juridinis asmuo – politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), R. S. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos), išteisinti, nėra pagrindo. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl bausmių

194. Aptariant bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tikslinga paminėti, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu, P. K., G. R., V. B., J. G., be kita ko, buvo nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, dėl apgaulingos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo, už šį nusikaltimą jiems paskiriant atitinkamo dydžio baudas. Tačiau apeliacinės instancijos teismui P. K., G. R., V. B., J. G. išteisinus iš šios veikos (BPK 329 straipsnio 1 punktas), už šį nusikaltimą paskirtų bausmių jiems nebelieka, todėl šioje dalyje dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių, teisėjų kolegija nebepasisako. Taip pat, naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria už šią veiką paskirta bausmė buvo subendrinta su nuteistiesiems kitomis, nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už atskiras veikas.

195. Pabrėžtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

196. Nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentais, nuteistajam paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės rūšis, taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas iš esmės nelaikomi netinkamais. Tačiau nuteistajam skirtą pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, laiko neatitinkančia teisingumo principo, nepagrįsta, parinkta neatsižvelgus į bausmės tikslus, kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes, nemotyvuota. Pasak gynybos, teismo skirtas įpareigojimas neatlieka jokios auklėjamosios funkcijos, o tik skatina nusivylimą teisingumu, atsižvelgus į V. B. užimamas pareigas, būtinybę jam kelis kartus per savaitę vykti į statomus objektus visoje Lietuvoje, beprasmiškai kliudo įmonės veiklai. Apeliuojama ir, kad kaskart išvykstant už gyvenamosios vietos ribų, būtų gaištamas laikas kiekvieno tokio leidimo gavimui, juolab, kad ne kiekvieną kartą jį būtų galima gauti dėl nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos darbuotojo ligos, komandiruotės ar kitų priežasčių. Nuteistieji G. R. ir P. K., nežiūrint jų nesutikimo dėl jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, pasisakydami dėl jiems skirtos bausmės nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuodamas jiems paskyrė griežtesnę bausmę, nei savo baigiamojoje kalboje prašė prokuroras. Vertina, kad jiems paskirta bausmė yra neteisinga, skirta neatsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Taip pat nesutinka su jiems paskirtu įpareigojimu, vertinant, jog kiekvieną kartą gauti leidimą išvykimui, atsižvelgus į jų užsiimama veiklą, pasekmės bus kur kas sunkesnės nei paskirta bausme siekiama tikslų. Nuteistųjų J. G., R. A. R., juridinio asmens – politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“, jų gynėjų, atstovo, apeliaciniuose skunduose apskritai nesutinkama su J. G., R. A. R., juridinio asmens – politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ nuteisimu dėl jiems inkriminuotų veikų. Taigi, nuteistųjų J. G., R. A. R., juridinio asmens – politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nuosprendis skundžiamas pilna apimtimi, todėl apeliacinės instancijos teismo skundžiamas nuosprendis peržiūrimas ir dėl šiems nuteistiesiems paskirtų bausmių.

197. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimą ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir paskyrė bausmės paskirčiai neprieštaraujančias bausmes. Skirdamas bausmes nuteistiesiems, teismas atsižvelgė į jų padarytų veikų pavojingumą, pobūdį, asmenybę charakterizuojančius duomenis, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir P. K. ir G. R. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrymui.

198. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, vieną sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 184 straipsnio 2 dalis, BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieną nesunkų nusikaltimą valdymo tvarkai, susijusį su dokumentų klastojimu (BK 300 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Įvertinta ir, kad nebuvo nustatyta V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Individualizuojant bausmę, atsižvelgta ir, kad byloje nėra V. B. asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų, anksčiau teistas nebuvo, dirbo. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, bylos proceso trukmę, jog per šį laiką duomenų apie šio asmens naujų nusikalstamų veikų padarymą nebuvo gauta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. B. parinko straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijoje numatytas bausmės rūšis – už sunkų nusikaltimą, vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, savo trukme mažesnę nei sankcijos vidurkis, už nesunkų – švelniausia straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydį parinko mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytas jos vidurkis. Matyti ir, kad V. B. buvo parinktas baudos dydis, galioję jo nusikaltimų padarymo metu (BK 3 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra teisingos, atitinkančios BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimą reikšmingas aplinkybes. Tačiau, šioje dalyje atsižvelgus į tai, kad V. B. buvo išteisintas dėl veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, todėl keičiama (naikinama) pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu pagrindu, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė buvo subendrinta su nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, pobūdį, padarymo aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad visi V. B. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam paskirtos bausmės bendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę, ir V. B. skiriama galutinė subendrinta bausmė, kuri šiuo atveju atitinka pirmosios instancijos teismo paskirtą. Įvertinus aptartas aplinkybes, taip pat neišnyko įstatymo numatytas pagrindas nuteistajam toliau taikyti ir bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.). Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis atitinka formaliuosius BK 75 straipsnio taikymo reikalavimus, jis nuteistas už vieno nesunkaus ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymą, o jam skiriama bausmė neviršija BK 75 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) nustatytų laisvės atėmimo bausmės ribų. Kaip minėta, V. B. anksčiau neteistas, o tai leidžia spręsti, jog jis neturi polinkio nusikalsti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams, palikus pirmosios instancijos teismo nustatyta įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę. Juo labiau, nesant prokuroro skundo šioje dalyje, nuteistojo teisinė padėtis taip pat negali būti bloginama. Kita vertus, nuteistajam paskirta bausmės rūšis, taikomas bausmės vykdymo atidėjimas taip pat nelaikomi netinkamais. Tačiau nuteistojo gynyba, apeliaciniame skunde nurodant aplinkybes, kurios, jo nuomone, sprendžiant šį klausimą, yra reikšmingos, nesutinka tik su skirta pareiga nuteistajam neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teigia, jog skiriant šią pareigą nebuvo atsižvelgta į jos tikslingumą, ja sukeliančius nepatogumus ar galinčias kilti priežastis dėl kurių bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčiai institucijai atsirastų įvairios kliūtys dėl tokio leidimo išdavimo.

199. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes ir manydamas, kad tai turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, pagrįstai paskyrė įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Byloje nenustatyta, kad minėtu įpareigojimu V. B. interesai gali būti pažeisti labiau, nei to reikalauja įstatymas. Įpareigojimai skiriami siekiant įgyvendinti bausmės tikslus ir paskirtį, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad skiriamas įpareigojimas turi sukelti nuteistajam neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas pagrindu tokį įpareigojimą panaikinti ar pakeisti, o sprendimas tenkinti apelianto norą išvengti bet kokių didesnių suvaržymų, susijusių su bausme, prieštarautų pačiai bausmės paskirčiai. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, yra tikslinga poveikio priemonė, kuri nelaikytina pertekline ar neproporcinga. Pažymėtina ir tai, kad šiuo laikotarpiu nuteistajam nėra draudžiama išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, tačiau tokiais atvejais nuteistasis savo išvykimą turi derinti su probacijos tarnybos pareigūnais, t. y. juos informuoti apie išvykimą, nurodyti to priežastis, pateikti tai patvirtinančius dokumentus ir gauti tam leidimą. Nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad dėl tam tikrų priežasčių bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinti institucija ne visada galėtų išduoti tokį leidimą, nelaikytina argumentu sprendžiant klausimą dėl šios poveikio priemonės paskyrimo, be to yra paremta tik prielaida. Teisėjų kolegijai, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl tinkamo probacijos pareigūnų darbinių funkcijų atlikimo konkrečiu atveju. Todėl esant aptartoms aplinkybėms, prašymas panaikinti nuosprendžiu skirtą įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, netenkinamas.

200. Sprendžiant dėl P. K. ir G. R. paskirtų bausmių ir galutinių subendrintų bausmių, nustatyta, kad kiekvienas jų padarė po tris nusikalstamas veikas. Iš jų du sunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kurių vienas susijęs su nusikaltimu nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 184 straipsnio 2 dalis), kitas – viešiesiems interesams (prekyba poveikiu, BK 226 straipsnio 3 dalis), ir vienas nesunkus nusikaltimas valdymo tvarkai, susijęs su dokumentų klastojimu (BK 300 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Byloje nebuvo nustatyta P. K. ir G. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta, kad nusikalstamą veiką, numatyta BK 266 straipsnio 3 dalyje, jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 25 straipsnio 2 dalis). Individualizuojant bausmę, atsižvelgta į byloje esančius nuteistųjų asmenybę charakterizuojančius duomenis. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad tiek P. K., tiek G. R. anksčiau teisti nebuvo, dirbo. Atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, kiekvieno iš jų atliktų nusikalstamų veiksmų apimtį, bylos proceso trukmę, kad nėra juos neigiamai charakterizuojančių duomenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. K. ir G. R. parinko straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijoje numatytas bausmės rūšis – už nusikaltimą padarytą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, savo trukme mažesnę nei sankcijos vidurkis, o už nusikaltimus viešiesiems interesams ir valdymo tvarkai, švelniausias šių straipsnių sankcijoje numatytas bausmes – baudas, kurių dydį parinko mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytas jos vidurkis. Tiek P. K., tiek G. R. parinkti baudų dydžiai, galioję jų nusikaltimų padarymo metu (BK 3 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistiesiems paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra teisingos, atitinkančios BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimą reikšmingas aplinkybes. Jos nei savo rūšimi, nei dydžiu negali būti laikomos aiškiai per griežtomis. Vis tiktai, atsižvelgus į tai, kad tiek P. K., tiek G. R. buvo išteisinti dėl veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, naikinama (keičiama) nuosprendžio dalis, kuria BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, buvo subendrinta su kitomis šiuo nuosprendžiu jiems paskirtomis bausmėmis pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Šioje dalyje keičiant teismo nuosprendį (įvertinus P. K. ir G. R. padarytų veikų pobūdį), pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad P. K. ir G. R. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nuteistiesiems taikytinas palankesnis bausmių bendrinimo būdas – bausmių apėmimas, griežtesnei apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas)) ir skiriamos galutinės subendrintos bausmės. Paskiriant galutines subendrintas bausmes, kurios iš esmės atitinka pirmosios instancijos teismo paskirtas, nuteistiesiems išlieka įstatymo numatytas pagrindas toliau taikyti ir bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.). Kaip minėta, P. K. ir G. R. anksčiau neteisti, o tai leidžia spręsti, jog jie neturi polinkio nusikalsti. Todėl bausmės tikslai jiems gali būti pasiekti, atidėjus paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą dvejiems metams. Paminėtina, kad ir prokuroro ši dalis taip pat nėra skundžiama. Taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nuteistiesiems paliekamos pirmosios instancijos teismo nustatytos pareigos ir skirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Nors nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose ir nesutinka su paskirtu įpareigojimu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jį laikant netikslingu, pertekliniu, tačiau teisėjų kolegijos nuomone tokios apimties priemonių taikymas, leis įgyvendinti bausmės paskirtį, o taip pat užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Ši pareiga nuteistiesiems skirta atsižvelgus į šioje byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai manant, kad tai turės teigiamos įtakos apeliantų elgesiui. Teisėjų kolegija nenustatė, kad tokiu įpareigojimu, nuteistųjų interesai galėtų būti pažeisti labiau, nei to reikalauja įstatymas. Minėta, kad įpareigojimai skirti įgyvendinti bausmės tikslus ir paskirti, todėl skiriamas įpareigojimas turi sukelti neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas nėra laikomas pagrindu tokį įpareigojimą naikinti ar keisti. Pats sprendimas tenkinti P. K. ir G. R. norus išvengti bet kokių didesnių suvaržymų, susijusių su bausme, prieštarautų bausmės paskirčiai. Teisėjų kolegijos nuomone, konkrečiu atveju, tiek P. K., tiek G. R. tokios pareigos skyrimas yra tikslinga poveikio priemonė, ją laikyti pertekline ar neproporcinga nėra jokio pagrindo. Pabrėžtina, jog bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Argumentai susiję su leidimų išvykti gavimu, apeliavimas į jų užsiimamą veiklą (dirbamą darbą), galinčias dėl to kilti pasekmes, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nelaikomi pakankamais dėl šios nuteistiesiems skirtos poveikio priemonės panaikinimo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia apeliantų dėmesį, kad teismas nėra saistomas prokuroro siūloma bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Teisėjas gali parinkti tokią bausmę, kuri jo vertinimu yra teisinga. Skirdamas bausmes, teismas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytais bausmių individualizavimo (skyrimo) kriterijais, kurie nagrinėjamu atveju, kaip minėta, buvo įvertinti tinkamai.

201. Dėl J. G. skirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės nustatyta, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas. Iš jų vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), susijusį su nusikaltimu nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 184 straipsnio 2 dalis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) valdymo tvarkai, susijusi su dokumentų klastojimu (BK 300 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Byloje nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Individualizuojant bausmę, atsižvelgta į byloje esančius nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad J. G. anksčiau teistas nebuvo, dirbo. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, nuteistojo atliktų nusikalstamų veiksmų apimtį, bylos proceso trukmę, kad nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad J. G. už padarytus nusikaltimus turi būti paskirtos straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijoje numatytos bausmės rūšys – už nusikaltimą padarytą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmė, savo trukme mažesnę nei sankcijos vidurkis, o už nusikaltimą valdymo tvarkai, švelniausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis parinktas mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytas jos vidurkis. J. G. pagrįstai parinktas baudos bazinis dydis, galiojęs jo nusikaltimo padarymo metu (BK 3 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam J. G. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra teisingos, atitinkančios baudžiamojo įstatymo normų reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimą reikšmingas aplinkybes (BK 41, 54, 61 straipsniai). Nei savo rūšimi, nei dydžiu, jos nėra aiškiai per griežtos. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad J. G. buvo išteisintas dėl veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, todėl naikinama (keičiama) nuosprendžio dalis, kuria BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, buvo subendrinta su kitomis šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis paskirtomis pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Keičiant teismo nuosprendį šioje dalyje, nuteistajam, įvertinus padarytų veikų pobūdį (nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai sudėčiai), taikytas palankesnis bausmių bendrinimo būdas – bausmių apėmimas, (griežtesnei apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas)) ir J. G. skiriama galutinė subendrinta bausmė, kuri šiuo atveju atitinka pirmosios instancijos teismo paskirtą. Paskiriant galutinę subendrintą bausmę, nuteistajam išlieka įstatymo numatytas pagrindas toliau taikyti ir bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.). Kaip minėta, J. G. anksčiau neteistas, o tai leidžia spręsti, jog jis neturi polinkio nusikalsti. Todėl bausmės tikslai jam gali būti pasiekti, atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams. Taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nuteistajam paliekama pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisingai nustatyta pareiga ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė. Tokios apimtiems priemonių taikymas, leis įgyvendinti bausmės paskirtį – sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveiks taip, kad būtų laikomasi įstatymų ir vėl nenusikalstama, o taip pat užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

202. Pasisakant dėl R. A. R. paskirtos bausmės nustatyta, kad jis padarė tris nusikalstamas veikas. Iš jų du sunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kurių vienas susijęs su viešaisiais interesais (prekyba poveikiu, BK 226 straipsnio 4 dalis), kitas – nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (BK 24 straipsnio 5 dalis, 184 straipsnio 2 dalis), kitas – ir vienas nesunkus nusikaltimas valdymo tvarkai, susijęs su dokumentų klastojimu (BK 24 straipsnio 5 dalis, 300 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Byloje nebuvo nustatyta R. A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Individualizuojant bausmę, atsižvelgta ir į byloje esančius R. A. R. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. A. R. anksčiau teistas nebuvo, dirbo. Taip pat teismo buvo atsižvelgta į kaltininko atliktų nusikalstamų veiksmų apimtį, bylos proceso trukmę, kad po nusikalstamų veikų padarymo yra praėjęs ilgas laiko tarpas, per kurį naujų nusikalstamų veikų nebuvo padaryta. Taigi, visų šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. A. R. parinko straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijoje numatytas bausmės rūšis – už nusikaltimus padarytus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ir viešiesiems interesams, vieninteles straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, savo trukme mažesnes nei sankcijos vidurkis, o už nusikaltimą valdymo tvarkai, švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis parinktas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytas jos vidurkis. R. A. R. parinktas baudos bazinis dydis, galiojęs nusikaltimų padarymo metu (BK 3 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, aplinkybes, paskirtas bausmes, nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, teismas subendrino nuteistajam palankesniais bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais (BK 63 straipsnio 4 dalis, 5 dalies 1 punktas). Taip pat, atsižvelgęs nusikalstamų veikų pobūdį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nustatęs pagrindus ir sąlygas, teismas pagrįstai bausmės vykdymą atidėjo BK 75 straipsnio pagrindu, paskirdamas ir atitinkamą pareigą bei baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo vertinimu, tokios apimties priemonių taikymas, leis įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

203. Skirdamas bausmę juridiniam asmeniui – politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad veikos padarytos juridinio asmens atstovo – vadovaujančias pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusio R. A. R., veikusio politinės partijos naudai, pasinaudojant savo visuomenine – politinės partijos atsakingojo sekretoriaus, pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario padėtimi ir įgaliojimais, priskiriamos sunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atitinkamai buvo padaryti du sunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 5 dalis), susiję su nusikaltimais viešiesiems interesams (BK 20 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnio 4 dalis), bei nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 20 straipsnio 2 dalis, 184 straipsnio 2 dalis), ir vienas nesunkus nusikaltimas valdymo tvarkai, susijęs su dokumentų klastojimu (BK 20 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Taip pat teismas įvertino bylos proceso trukmę, kad po šių nusikaltimų padarymo yra praėjęs ilgas laiko tarpas, per kurį naujų nusikalstamų veikų nebuvo padaryta, jokių neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta. Visų šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juridiniam asmeniui už visas jo padarytas veikas paskyrė švelniausią BK 43 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmes – baudas, jų dydį parenkant mažesnį nei BK 47 straipsnio 4 dalyje numatytas jų vidurkis, vadovaudamasis jų baziniu dydžiu galiojusiu nusikaltimų padarymo metu (BK 3 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į padarytų nusikaltimų pobūdį, aplinkybes, paskirtas bausmes, nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, teismas bausmes subendrino palankesniais bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais (BK 63 straipsnio 4 dalis, 5 dalies 1 punktas). Taip pat, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį, jog visų nuteistųjų padarytais veiksmais buvo sukurta situacija, dėl kurios politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudaryta viešinimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo viešinimo paslaugų, už kurias nemokėdama ir dėl to juridinis asmuo sutaupė tokią pinigų sumą, kurią J. G. įmonėms veikiant ir partijai sumokėjo P. K., G. R. ir V. B. jiems svetimais pinigais, nustatęs tam pagrindus, teismas pagrįstai ir teisingai atitinkamą pinigų sumą nusprendė konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos rezultatą (BK 72 straipsnio 2 dalis).

204. Remiantis išdėstytu, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmių nuteistiesiems skyrimo klausimą, įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimą aplinkybes – kaltininkų padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kiekvieno jų veiksmus, asmenybes, elgesį ir gyvenimo būdą iki veikos ir jos padarymo metu, t. y. kiekvieną nustatytą aplinkybę tiek atskirai, tiek ir jų bendrą visumą, nepaliekant jokių neįvertintų nuteistųjų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgus į nuteistųjų asmenybes, charakterizuojančius duomenis, jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kitas reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems parinktos bausmės rūšies paskirti dydžiai nėra aiškiai per griežti. Nuteistiesiems paskirtos bausmės yra teisingos, tinkamai individualizuotos. Bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimų taip pat nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir atitinkamus teismo nuosprendžio teisinius padarinius nuteistiesiems, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių motyvuotas jų padarytų veikų pobūdžio ir kitų bausmės skyrimui svarbių aplinkybių visumos įvertinimu, yra teisingas, įstatymo taikymo klaidos nepadaryta, todėl nekeistinas.

Dėl proceso išlaidų

205. Apeliacinės instancijos teisme išteisintasis R. S., jo gynėjas prašė iš valstybės R. S. priteisti proceso išlaidas už išteisintajam suteiktas teisines paslaugas (viso 13 815 Eur, kurias sudaro 4 215 Eur dydžio išlaidos už išteisintojo gynybą ikiteisminio tyrimo metu, 7 100 Eur už išteisintojo gynybą pirmosios instancijos teisme, bei 2 500 Eur dydžio išlaidos už jo gynybą apeliacinės instancijos teisme). Šios išlaidos pagrįstos išrašytų sąskaitų pagrindu atliktais mokėjimais patvirtinančiais pinigų priėmimo kvitais ir banko išrašais (t. 176, b. l. 2–18).

206. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ konstatavo, kad esamu reguliavimu yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Taigi tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, BPK 106 straipsnis nuo 2022 m. gegužės 1 d. buvo papildytas 3 dalimi, kurioje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo teismo sprendimu pripažinta, kad pirmosios instancijos teismo R. S. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Taigi nagrinėjamoje byloje gali būti sprendžiamas išteisintojo šio proceso metu turėtų išlaidų advokato paslaugoms atlyginti klausimas.

207. Pagal kasacinio teismo praktiką, dėl advokato darbo apmokėjimo turi būti sprendžiama ir tais atvejais, kai asmuo yra išteisinamas dėl jam pareikštų kaltinimų – teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, gali sumažinti išteisintajam atlygintinų proceso išlaidų dydį, pateikdamas tokio sprendimo motyvaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-216-628/2021, Nr. 2K-43-387/2022). Proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-247-976/2018, Nr. 2K-313-489/2019 ir Nr. 2K-43-387/2022). Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, be kita ko, atsižvelgdamas į proceso stadiją, kurioje yra sprendžiama dėl tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).

208. Kaip jau minėta, išteisintasis, jo gynėjas, apeliacinės instancijos teismo prašo atlyginti ne tik apeliacinio proceso metu patirtas proceso išlaidas, bet ir kompensuoti tas išlaidas, kurias išteisintasis patyrė už jo gynybą ankstesnėse proceso stadijose. Sprendžiamo klausimo kontekste apeliacinės teismas atkreipia dėmesį ir į vienoje iš naujausių Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus nutarčių suformuluotą praktiką: „sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 98 straipsnio nuostatos tai sieja su prašymo dėl atitinkamų išlaidų atlyginimo priteisimo pateikimo momentu. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, jog prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą bei koncentruotumą ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 20 pastraipa; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, 75 pastraipa). Atsižvelgus į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taikytinas CPK nuostatas bei į pateikto prašymo turinį, jo pareiškimo laiką (Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas priimtas jau po pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio priėmimo ir gynyba neturėjo procesines galimybes prašyti tokių išlaidų atlyginimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), todėl išteisintojo R. S. prašymas dėl pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo negali būti laikomas pavėluotu ir kartu dėl apeliacinio proceso metu patirtų proceso išlaidų spręstinas šioje bylos proceso stadijoje.

209. Apeliacinės instancijos proceso metu teismui buvo pateiktos išrašytų sąskaitų (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jų pagrindu atliktus mokėjimus patvirtinančios pinigų priėmimo kvitų (serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini)) kopijos, šeši banko išrašai (t. 176, b. l. 2–18). Teisėjų kolegija spręsdama R. S. bylos proceso metu patirtų išlaidų advokato paslaugos atlyginimo klausimą atkreipia dėmesį, jog iš sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) sunku spręsti kokios tiksliai paslaugos ir kada buvo suteiktos, kadangi suteiktos teisinės pagalbos pobūdis nurodytas gana abstrakčiai, pvz., „už teisines paslaugas ginant ikiteisminiame tyrime“, „už gynybą ikiteisminiame tyrime STT per laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.“, „už gynybą baudžiamojoje byloje Panevėžio apygardos teisme“ (t. 176, b. l. 4, 8, 10). Todėl iš šių, ne visai aišku, kokie darbai buvo atlikti, kita vertus, tai nesudaro pagrindo išlaidų nepriteisti, juo labiau, kad tiek teisės aktų leidyba, tiek praktika šiuo klausimu dar tik pradeda tik formuotis.

210. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. S. gynėjas į bylą įstojo 2014 m. spalio 21 d., t. y. nuo išteisintojo sulaikymo dienos. Sprendžiant iš baudžiamosios bylos medžiagos ir teismui pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas turinio, ikiteisminio tyrimo metu daugiausiai laiko buvo skiriama gynėjui dalyvaujant kartu su ginamuoju procesinių tyrimo veiksmų atlikime (vykdant apklausas), taip pat dalis laiko buvo skirta procesinių raštų, prašymų rengimui, bylos analizei (t. 156; t. 162, b. l. 53–55). Pirmosios instancijos teisme įvyko 27 teisiamieji posėdžiai, 25 jų laikytini pilnaverčiais, kur buvo atliekami išsamūs proceso veiksmai, įrodymų tyrimas, išklausytos baigiamosios kalbos, atsikirtimai, kaltinamųjų paskutiniai žodžiai. Bylos apimtis laikytina didelė (pirmosios instancijos teisme bylą sudarė 170 tomų), joje kaltinimai buvo pareikšti 6 fiziniams asmenims ir 1 juridiniam asmeniui atitinkamai pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5, 6 dalis, 226 straipsnio 3, 4 dalis, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1, 2 ir 6 dalis. R. S. buvo įkaltintos dvi nusikalstamos veikos pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Byloje buvo atliekamas išsamus ir didelės apimties įrodymų tyrimas, apklausta daug liudytojų, gynybos paslaugos buvo teikiamos kokybiškai. Išnagrinėjus bylą pirmos instancijos teisme, gynėjas paruošė motyvuotą ir išsamų atsiliepimą į prokuroro apeliacinį skundą. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, įvyko 13 teismo posėdžių, buvo atliekamas papildomas įrodymų tyrimas, papildomai apklausti liudytojai, specialistai, ištirta naujai gauta rašytinė medžiaga. R. S. gynėjas dalyvavo įrodymų tyrimo stadijoje tiek, kiek tai buvo susiję su jo ginamojo interesais ir užtikrino tinkama R. S. gynybą. Teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį (R. S. priimtas išteisintasis nuosprendis), apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą (prokuroro apeliacinis skundas atmestas), bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme trukmę, išteisintojo gynėjo advokato darbo ir laiko sąnaudas (bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, bylos medžiaga gynybai buvo žinoma, taigi papildomas darbas iš esmės buvo prokuroro skundo analizę bei apsikeitimas daugeliu atveju jau iš pirmosios instancijos žinomais argumentais), bylos sudėtingumą ir apimtį (apeliacinės instancijos teisme bylą sudarė 177 tomai). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis buvo ginčijamas ne tik prokuroro, bet ir kitų bylos dalyvių (kitų šešių nuteistųjų), todėl apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje vyko ne tik valstybės iniciatyva, ir tiesiogiai nulėmė išteisintojo gynėjo pasiruošimą bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme bei išteisintojo patirtas proceso išlaidas ir šioje proceso stadijoje.

211. Šių motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašoma atlyginti 13 815 Eur proceso išlaidų suma už suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro 4 215 Eur dydžio išlaidos už išteisintojo gynybą ikiteisminio tyrimo metu, 7 100 Eur už išteisintojo gynybą pirmosios instancijos teisme, bei 2 500 Eur dydžio išlaidos už jo gynybą apeliacinės instancijos teisme, nors ir ženkli, tačiau teismo diskrecijos ribų neperžengia, nėra aiškiai neproporcinga ir neteisinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas proceso išlaidų dydis nėra aiškiai per didelis ir vertinant jį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose „Dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktos paslaugoms apmokėti nustatymo“ numatytų atlygintinų išlaidų rekomenduojamų maksimalių dydžių kontekste.

212. Vadovaujantis 2022 m. balandžio 27 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 429, patvirtinto „Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo“ 2.1 papunkčiu, prašymus dėl priteistų išlaidų atlyginimo nagrinėja ir išlaidas atlygina Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, todėl šios išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 3 dalimi bei 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria:

P. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir nurodyti, kad P. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija).

G. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir nurodyti, kad G. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija).

Juridiniam asmeniui politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ iš nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių pašalinti perteklinę nuorodą į BK 24 straipsnio 5 dalį, kvalifikuojant jo nusikalstamą veiką pagal BK 20 straipsnio 2 dalį BK ir 184 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria P. K., G. R., V. B., J. G. pripažinti kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį:

P. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje išteisinti nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

G. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje išteisinti nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje išteisinti nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

J. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje išteisinti nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį dėl P. K., G. R., V. B., J. G. bausmių bendrinimo:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnes bausmes, ir P. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), P. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnes bausmes, ir G. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), G. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnes bausmes, ir V. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnes bausmes, ir J. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), J. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išteisintajam R. S. 13 815 Eur už patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Rolando Stankevičiaus, nuteistojo R. A. R. apeliacinius skundus atmesti.