- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-30
- Bylos Nr.
- 2K-561/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Viktoras Aidukas, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- A. K., G. K., E. P., A.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K.–B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 14 d. nutarties.
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nuosprendžiu A. K.–B. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį A. K.–B. išteisinta, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti G. K. ir E. P., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi nuteistosios A. K.–B. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K.–B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, būdama UAB „Lamederas“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), buhalterė, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, veikdama laikotarpiu nuo 2003 m. vasario 21 d. iki 2006 m. vasario 9 d. kartu su UAB „Lamederas“ direktoriumi G. K., o laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 9 d. iki gruodžio 31 d. su UAB „Lamederas“ direktoriumi E. P, kurie pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį buvo atsakingi už apskaitos organizavimą, tyčia, pažeisdami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, būtent: pažeisdami 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 ir 3 dalių, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimus, nesurašė kasos pajamų orderių bei apskaitos registruose nefiksavo grynųjų pinigų pajamų; dėl to į įmonės apskaitą 2004 m. sausio–birželio mėn., A. K.–B. veikiant kartu su G. K., neįtraukė 45 842,08 Lt, kuriais G. K. atsiskaitė su tiekėjais, 2004 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. keturiais atvejais pagal čekius iš Vilniaus banke esančios UAB „Lamederas“ sąskaitos paimtų 2530 eurų, 2579 latų, 5300 JAV dolerių, arba pagal kursą 35 932,15 Lt, nefiksavo jokiuose apskaitos registruose, o 2006 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais, A. K.–B. veikiant kartu su E. P., į įmonės apskaitą neįtraukė 30 618,72 Lt, kuriais E. P. atsiskaitė su tiekėjais; dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „Lamederas“ 2004–2006 m. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistoji A. K.–B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Skunde kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Kaip šio teiginio pagrindą ji nurodo netinkamą BK 2 straipsnio 4 dalies taikymą.
Vadovaudamasi 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai) 25, 27 punktais, teismų praktika, teisės doktrina, A. K.–B. teigia, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas padaromas tik tiesiogine tyčia, aplaidus – tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, o esant neatsargumui, taikoma tik administracinė atsakomybė.
Atsižvelgdama į šiuos argumentus ir byloje surinktus įrodymus, kasatorė tvirtina, kad jos veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Teismai neteisingai kvalifikavo jos veiksmus kaip tyčinį apgaulingą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes jos veikoje nenustatyta nei tiesioginė, nei netiesioginė tyčia. Netiksliai tvarkydama įmonės buhalterinę apskaitą, ji dėl neatsargumo padarė klaidų, todėl galėjo būti patraukta tik administracinėn atsakomybėn. Nuteistosios padarytus buhalterinės apskaitos netikslumus lėmė klaidos, o ne sąmoningas siekis apgaulingai, susitarus su įmonės direktoriais, atskirais laikotarpiais neįtraukti į įmonės apskaitą atitinkamų sumų. Tą patvirtino ir specialistės R. Matulienės parodymai.
Šalies argumentai
Toliau skunde kasatorė nurodo tam tikras faktines aplinkybes, kurios, jos nuomone, pagrindžia netinkamą veikos teisinį vertinimą. Nuteistosios teigimu, įmonėje buhalterinę apskaitą ji tvarkė tik pagal direktorių pateiktus dokumentus. Nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, atskirais laikotarpiais ji neįtraukė į įmonės apskaitą atitinkamų sumų, tačiau taip atsitiko tik dėl to, kad šios sumos buvo skirtos atsiskaityti su tiekėjais, ir ji, remdamasi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktu („jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti“), šių sumų neįtraukė į apskaitą tol, kol, kaip įprasta, nebuvo gavusi iš direktorių atitinkamų dokumentų, jog su tiekėjais atsiskaityta, taigi ūkinės operacijos įvykdytos, – tą patvirtintų gavėjų parašai.
Tik dėl neatsargumo ji neįtraukė kaltinime nurodytų sumų į įmonės apskaitą, taigi veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo: nefiksuodama šių sumų įmonės apskaitoje, nesuprato, kad pažeidžia įstatymų nuostatas, ir nemanė, jog dėl to nebus galima nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros; ji tikėjosi apskaityti šias sumas tada, kai bus pateikti ūkinių operacijų įvykdymo dokumentai su gavėjų parašais, tačiau pripažįsta, kad pagal veikos aplinkybes ir buhalterės darbo praktiką galėjo ir turėjo numatyti neigiamus padarinius. Nuteistoji atkreipia dėmesį į tai, kad abu įmonės direktoriai ne visada laiku pateikdavo jai dokumentus, todėl kartais nebūdavo galimybės laiku užpildyti buhalterinės apskaitos.
Teismai nepastebėjo specialistų išvadose esančių prieštaravimų ir nenuoseklumų, bet, kasatorės nuomone, tą galima ištaisyti iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
Be to, kasatorė pažymi, kad, liudytojos R. Matulienės nuomone, jos veikoje nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, nes dėl padarytos veikos galima nustatyti įmonės 2004–2006 m. veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.
Toliau skunde kasatorė teigia, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog į įmonės apskaitą neįtraukta 30 618,72 Lt suma buvo teisėtai pagal čekius paimta iš Vilniaus banke esančios UAB „Lamederas“ sąskaitos užsienio valiuta, t. y. pagal UAB „Lamederas“ akcininkų susirinkimo sprendimu sudarytos paskolos sutartį. Kasatorė pažymi, kad suteiktą paskolą ji grąžino laiku ir jokių nuostolių įmonei nepadarė. Paskola buvo įtraukta į įmonės apskaitą ir orderiai išrašyti vėliau dėl kasatorės neatsargumo, nes ji manė, jog pakanka to, kad galima aiškiai matyti iš įmonės sąskaitos, jog įmonės pinigai buvo paimti jos iš banko ir įdėti į kitą sąskaitą. Taip pat ji tik vėliau pateikė dokumentus, nes patikrinimo metu jie buvo paimti iš įmonės. Šių išdėstytų aplinkybių pagrindu kasatorė mano, kad jos veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes ji dėl neatsargumo pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnio 1 dalį. Dėl per neapdairumą neįtrauktos į įmonės apskaitą 30 618,72 Lt sumos galima administracinė atsakomybė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistosios A. K.–B. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad kasatorės prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra visiškai logiškas, nes skundo dėstomojoje dalyje ji teigia, kad turėtų būti išteisinta.
Prokuroro manymu, teismai išsamiai ir visapusiškai ištyrė nusikalstamos veikos aplinkybes, padarė teisingas išvadas dėl veikos kvalifikavimo ir paskyrė A. K.–B. pagrįstą bausmę. Byloje nustatyta, kad UAB „Lamederas“ apskaita 2004–2006 m. laikotarpiu buvo tvarkoma pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus. Kasininkų funkcijas tiriamu laikotarpiu atliko UAB „Lamederas“ direktoriai G. K. ir E. P., o grynų pinigų apskaitą tvarkė A. K.–B. Apskaita buvo tvarkoma nesurašant apskaitos dokumentų ir ūkinių operacijų nefiksuojant apskaitos registruose, t. y. nefiksuojant iš dalies grynųjų pinigų pajamų. Dėl to nebuvo galima nustatyti jų kilmės. Gauti ir nefiksuoti pinigai bendrovėje buvo naudojami jos veikloje toliau, todėl nebuvo galima nustatyti jų tolesnio panaudojimo pagrįstumo, taip pat bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Be to, specialistas duotoje išvadoje konstatavo, kad didelę įtaką, jog nebuvo galima nustatyti UAB „Lamederas“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, turėjo ne tik minėti apskaitos pažeidimai ir neigiamas kasos likutis, bet ir tai, kad buhalterinėje apskaitoje nebuvo fiksuoti iš Vilniaus banko 2004 m. rugpjūčio–lapkričio mėnesiais 4 kartus paimti grynieji pinigai, kurie, net ir išduodant juos kaip paskolą kasatorei, turėjo būti įrašyti bendrovės kasos knygoje, kuri yra grynųjų pinigų registras. Kartu prokuroras pastebi, kad buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimus kasatorė darė sistemingai ir ilgą laiką, t. y. 2004–2006 m. laikotarpiu. Tai paneigia nuteistosios teiginius, kad, neįtraukdama pinigų į buhalterinę apskaitą, ji padarė klaidą. Tvarkydama buhalterinę apskaitą ir matydama neigiamą kasos likutį, ji turėjo suprasti, kad atsiskaitoma grynais pinigais, kurie kasoje nepažymėti, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų galima pašalinti buhalterinės apskaitos pažeidimus. Visa tai rodo, kad A. K.–B. suprato daromų pažeidimų pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tai, kad kasatorė suprato klastojusi bendrovės „Lamederas“ buhalterinę apskaitą, įrodo ir tas faktas, jog vėliau ji bandė taisyti finansinius pažeidimus – vėliau pagamintus apskaitos dokumentus užpildė nurodydama anksčiau įvykusių finansinių operacijų datą.
Taip pat prokuroras teigia, kad skunde nurodomus auditorės R. Matulienės parodymus pirmosios instancijos teismas jau yra įvertinęs kartu su kitais bylos įrodymais, tačiau jie nepaneigia kasatorei inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.
Apibendrindamas atsiliepimo argumentus, prokuroras tvirtina, kad byloje nėra pagrindo naikinti teismų sprendimų ir išteisinti kasatorę arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
Kasaciniame skunde nuteistoji A. K.–B. neigia tyčia padariusi BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir tvirtina, kad visi buhalterinės apskaitos netikslumai atsirado dėl neatsargumo jai padarius klaidų, o už tai galima tik administracinė atsakomybė.
Teisėjų kolegija atmeta tokius nuteistosios teiginius, nes bylos faktinių duomenų visuma patvirtina, kad A. K.–B. sąmoningai neteisingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, taigi jos veiksmuose nustatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia.
BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo atveju kaltininkas suvokia, kad buhalterinę apskaitą tvarko, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, numato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori.
Bylos duomenimis, A. K.–B. buvo UAB „Lamederas“ buhalterė, taigi atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą. Būtent ji tvarkė grynųjų pinigų apskaitą bendrovėje. Nustatyta, kad įmonėje buvo naudojami apskaitoje neparodyti grynieji pinigai, t. y. buhalterė nefiksavo grynųjų pinigų pajamų apskaitos registre „Kasos knyga“, taip pat dėl gautų pajamų nesurašė kasos pajamų orderių. Dėl to į apskaitą nebuvo įtraukta 2004 m. sausio–birželio mėn. 45 842,08 Lt, o 2006 m. rugpjūčio–spalio mėn. 30 618,72 Lt grynųjų pinigų pajamų. Taip pat, bylos duomenimis, jokiame apskaitos registre neužfiksuoti 2004 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. pagal 4 čekius iš UAB „Lamederas“ sąskaitos banke paimti pinigai užsienio valiuta – 2530 eurų, 2579 latų, 5300 JAV dolerių, arba pagal kursą 35 932,15 Lt, laiku nesurašyti ir būtini kasos pajamų orderiai. Nors A. K.–B. teigė šią sumą pasiskolinusi iš įmonės, tačiau iš UAB „Lamederas“ banko sąskaitos paimti pinigai užsienio valiuta įmonės apskaitos registruose neužfiksuoti kaip A. K.–B. skola bendrovei.
Kolegija pripažįsta, kad visus išvardytus buhalterinės apskaitos pažeidimus A. K.–B. padarė sąmoningai, nes, fiksuodama grynųjų pinigų išmokėjimą tiekėjams bei atskirais laikotarpiais apskaitydama neigiamą kasos likutį, ji akivaizdžiai žinojo, kad už ūkines operacijas įmonėje atsiskaitoma pinigais, kurie kasoje neužfiksuoti. Be to, šiuos pažeidimus kasatorė darė sistemingai, pagal tą pačią seką, gana ilgą laikotarpį ir nesiėmė jokių veiksmų jiems pašalinti, o tai dar kartą patvirtina jos tyčią vesti apgaulingą apskaitą.
Dėl A. K.–B. suteiktos įmonės paskolos pasakytina, kad kasatorė, aiškiai žinodama, jog gavo, t. y. pasiskolino įmonės lėšas, privalėjo tą parodyti buhalterinėje apskaitoje, tačiau sąmoningai paskolos išdavimo įmonės apskaitos registruose neužfiksavo kaip savo skolos bendrovei nei 2004 m., kai įvyko šios ūkinės operacijos, nei artimiausiais kitais metais. Be to, siekdama ištaisyti pažeidimus, jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, A. K.–B. atgaline data surašė kasos išlaidų orderius, pagrindžiančius įmonės paskolos suteikimą ir atitinkamų sumų užsienio valiuta išmokėjimą jai (blankai pagaminti 2005–2006 m., o paskolos išdavimas juose fiksuotas kaip įvykęs 2004 m.).
Taigi, esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos duomenų visuma patvirtina, jog nuteistoji A. K.–B. sąmoningai, t. y. tyčiniais veiksmais, apgaulingai tvarkė UAB „Lamederas“ buhalterinę apskaitą. Skirtingai nei skunde teigia kasatorė, nėra jokio pagrindo jos veiksmus vertinti kaip padarytus dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis), nes šios kaltės rūšies atveju asmuo net nesuvokia daromos veikos pavojingo ar rizikingo pobūdžio ir nenumato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti atitinkamame BK straipsnyje numatyti padariniai. Tuo tarpu pagal šios bylos aplinkybes A. K.–B. aiškiai suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Taip pat nepagrįstais laikyti kasacinio skundo teiginiai, kad byloje nenustatyti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį būtini padariniai. BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta materiali nusikalstamos veikos sudėties, nes pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai dėl šio straipsnio dispozicijoje aprašytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veikos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Bylos medžiaga patvirtina, kad buhalterė A. K.–B. atitinkamais laikotarpiais nefiksavo grynųjų pinigų pajamų, kuriomis įmonė disponavo atsiskaitydama su tiekėjais. Byloje pateikta 2007 m. sausio 29 d. specialisto išvada Nr. 5-5-11 dėl UAB „Lamederas“ ūkinės finansinės veiklos patvirtina, kad dėl tokių žeidimų negalima nustatyti gautų pajamų kilmės, t. y. pajamų šaltinio, o tai lėmė, jog negalima nustatyti įmonės veikos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi darytina išvada, kad kasatorės veikoje nustatyti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį būtini nusikalstami padariniai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistosios A. K.–B. kasacinį skundą.